|
Argumentai: Nekilnojamojo
turto objektų mokestinė vertė nustatoma Registrų centro atliekamu masiniu
vertinimu, tačiau neretai tokiu būdu nustatyta turto vertė gerokai skiriasi
nuo realios rinkos vertės. Turto vertinimo ekspertų nuomone, skirtumai
neretai siekia 20-40 procentų, ir Registrų centro nustatomos vertės visuomet
mažesnės. Pvz., žiniasklaidoje buvo skelbta, kad žurnalistams patikrinus kelis
atsitiktinius butus Stiklių gatvėje, Vilniaus Senamiestyje, dažniausiai jų
vertė svyruoja apie 80–100 tūkst. eurų, retkarčiais – daugiau, bet ieškant „atsitiktinai“
nebuvo aptiktas nei vienas butas, brangesnis nei 220 tūkst. eurų.
Vidutines rinkos vertes Registrų centras
perskaičiuoja kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį nekilnojamojo
turto vertinimą, tačiau šios vertės mokestinėms vertėms prilyginamos tik kas
penkerius metus.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme
yra numatyta galimybė mokesčių mokėtojui teikti Registrų centrui prašymą mokestine verte laikyti individualaus
vertinimo būdu nustatytą turto vertę, jeigu ji daugiau
kaip 20 procentų skiriasi nuo vertės, nustatytos atlikus masinį vertinimą.
Analogiškos teisės vietos mokesčių administratorius neturi.
Atsižvelgiant į tai siūloma, kad:
1) nekilnojamojo turto mokestinės vertės būtų
perskaičiuojamos kiekvienais metais, o ne kas 5 metus kaip yra dabar;
2) individualų turto vertinimą galėtų inicijuoti ir
mokesčių administratorius.
Pasiūlymas liestų masiniu
vertinimu nustatomą nekilnojamojo turto vertę, t. y. komercinio naudojimo, taip pat gyvenamosios,
sodų, garažų ir pan. paskirties nekilnojamąjį turtą.
Pasiūlymas: Papildyti
įstatymo projektą nauju 3 straipsniu (atitinkamai pernumeruojant esamą 3
straipsnį) ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis.
8 straipsnio pakeitimas
1.Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Nekilnojamojo turto
mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1
ir 2 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto – nustatyta pagal vėliausius
kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
patvirtintus nekilnojamojo turto masinio vertinimo dokumentus“.
2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„2. Nekilnojamojo turto mokestine verte
gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus
nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir
verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo
atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo
turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta)
nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio
nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir
nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Mokesčio mokėtojo
(šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto
savininko) arba vietos mokesčių administratoriaus prašymas
nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę,
nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kartu su šio
nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – prašymas)
pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas šio įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatyta tvarka. Jeigu prašymas tenkinamas, nekilnojamojo
turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė šio nekilnojamojo turto
mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas
prašymas, pradžios tol, kol turto vertintojas šio įstatymo ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naują šio turto
mokestinę vertę, o šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose
nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje
nurodytą laikotarpį.“
|