LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 366
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami svečiai, penktadienis, 13 diena. Pradedame 2019 m. gruodžio 13 d. nenumatytą posėdį. (Gongas)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – Nr. XIIIP-… (Balsai salėje) Registracija, teisingai, registruojamės.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
9.02 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132(2). Pranešėjai – V. Rinkevičius, V. Vingrienė, A. Baura, A. Stančikas. Svarstymas. V. Ąžuolas pirmasis atsistojo prie šoninio mikrofono. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF*). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl šių dviejų susijusių klausimų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad Seimo Pirmininkui palikus apsaugą čia, į tą pusę, labiau žvilgsnis krypsta (Juokas salėje), bet, nepaisant to, aš manau, protingiau būtų mums daryti pertrauką tuo klausimu iki kito posėdžio, nes jo turinys yra toks kvailas, kad tikrai pusvalandžio čia išsiaiškinti ir ką nors pakeisti niekaip neužteks.
PIRMININKAS. Tai dėl kompromiso pasakysiu, kad dvi pertraukos jau buvo ir pertraukų daryti negalime. Taigi prašau pranešėjus į tribūną. Ateina V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4133 ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo. Taip pat apsvarstė lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP-4132. Oi ne, atsiprašau, atvirkščiai – projektas Nr. XIIIP-4132 pagrindinis, o Nr. XIIIP-4133 lydimasis. Apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4132 ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 3, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Jūs pateikėte ir dėl projekto Nr. XIIIP-4133 išvadą?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl abiejų.
PIRMININKAS. Dėl abiejų. Gerai, ačiū. Kitas pranešėjas – V. Vingrienė, Aplinkos apsaugos komitetas. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė projektą gruodžio 5 dieną, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlo joms pritarti. „Regitros“ pateiktoms pastaboms taip pat siūlo pritarti, bet apsispręsti pagrindiniame komitete. Kolegų Seimo narių pasiūlymams siūlo nepritarti, bet apsispręsti pagrindiniame komitete. Na, o iš esmės įstatymo projektui pritarė, bet komitetas pats suformulavo pasiūlymą, kad lėšos, surinktos registruojant motorines transporto priemones, būtų pervedamos į Klimato kaitos programą. Šiam pasiūlymui komitete pritarta. Bendras balsavimo rezultatas – pritarti įstatymo projektui ir dėl minėtų pasiūlymų apsispręsti pagrindiniame komitete. Balsavo už 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. A. Baura paskelbs Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų lapkričio 9 dieną, tai yra pirmadienį, Ekonomikos komitetas svarstė minimą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2.
PIRMININKAS. Ir Kaimo reikalų komiteto išvadą paskelbs A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą projektą. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-4132 atmesti atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto siūlymu įvestu mokesčiu nebus pasiekta aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų, o taršai mažinti turėtų būti pasirinktas kitas būdas. Balsavimo rezultatai: už atmetimą 4, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlau diskusijai skirti pusę valandos. Yra užsirašę diskutuoti septyni žmonės. Kviečiu Seimo narę G. Skaistę. Prašau laikytis reglamento, skirta penkios minutės, 11-ą sekundę mikrofoną išjungsime.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labas rytas visiems. Išties šis mokestis turbūt yra pats keisčiausias iš visų, kuriuos atnešėte šiemet. Žiūrint į mokesčių priėmimą atrodo, kad pas mus, Lietuvoje, svarbiau yra procesas ar jo imitavimas, o ne rezultatas ar pokytis, kurį norime pasiekti.
Atsirado turbūt dvi priežastys, dėl kurių atsiranda šis mokestis. Europos Komisija reikalauja įvesti taršos mokesčius, kad pasiektume Europos Sąjungos numatytus rezultatus. Kitas dalykas – turbūt elementarus poreikis surinkti daugiau lėšų į biudžetą, kad galėtumėte išpildyti rinkimų pažadus. Tačiau tam, kad šis procesas būtų vykdomas, atrodo, nebesvarbus rezultatas, kurį norime pasiekti, tai yra mažesnė tarša.
Kitose Europos Sąjungos valstybėse natūralu, kad šis mokestis konstruojamas taip: kuo daugiau nuvažiuoji, kuo daugiau tavo automobilis teršia, tuo daugiau tu moki. Lietuvoje dabar turime naujadarą, kai mokėsime nuo to, kiek kartų pakeitėme automobilį. Nesvarbu, kad taršumo lygis yra toks pat, tačiau kiek kartų nusipirksite naują, tiek kartų ir susimokėsite. Ką tai turi bendro su tarša, man sunku pasakyti. Labiau panašu, kad lieka tiesiog pasipinigavimas ir proceso imitavimas.
Akivaizdu, kad šis mokestis neskatins rinktis viešojo transporto, neskatins važiuoti mažiau ir neskatins apskritai keisti automobilio į naujesnį, o skatins išlaikyti tą, kurį turite dabar. Akivaizdu, kad užuot apmokestinus ridą ir taršumo lygį, o tai turbūt paliestų kiekvieną automobilio turėtoją, pasirinktas mažesnio pasipriešinimo būdas, kai naujas mokestis gula tik ant pečių tų žmonių, kurie nusiperka naują automobilį. Patys siūlydami šitą mokestį jau iš karto sakote, kad iš tiesų reikalingas kitoks ir kitais ar dar kitais metais tikrai reikės pereiti prie kitokio mokesčio. Tačiau jeigu jau įvedate naują mokestį, galbūt iš karto reikia siūlyti tokį, kuris turėtų poveikį taršai.
Žiūrint į pasiūlymą, kurį užregistravo kolegė A. Širinskienė, kad mokestis įsigaliotų nuo balandžio 1 dienos, šis mokestis atrodo… (Skambinama varpeliu) …tiesiog kaip piktas pokštas, kurį visi gaus dovanų balandžio 1 dieną.
PIRMININKAS. Čia skambutis buvo ne jums – čia salei.
Kalbės Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, pabandysiu papildyti kelis dalykus greta to, ką pasakė mano kolegė G. Skaistė.
Pirma. Mokesčių administravimo įstatymas reikalauja ne vieną mėnesį, du ar tris mėnesius atidėti, o šešis mėnesius nuo įstatymo paskelbimo iki jo įsigaliojimo datos. Čia mes, akivaizdu, prasilenkiame tiesiog su pamatiniais teisėkūros pagrindais.
Antras dalykas. Tai joks taršos mokestis, tai yra registracijos mokestis. Pabandysiu atskleisti naują dalyką, kurį pavyko čia su kolegomis išsiaiškinti šį rytą.
Šis mokestis palies visus, išskyrus valstiečius, išskyrus ūkininkus, nes taip, kaip jis yra surašytas, jis taikomas tik motorinėms transporto priemonėms, kurios pagal kėbulą yra žymimos M1 ir N1. M1 – tai keleiviniai, veži keleivį, arba šiaip lengvosios, kuriomis mes važiuojame kiekvieną dieną. N1 jau yra, jeigu veži krovinį. Tačiau N1 reiškia, kad tik tos transporto priemonės, kurių svoris yra ne didesnis negu 3,5 tonos. Aš ryte atsiverčiau labai populiarų traktorių gamintoją „John Deere“. Manau, kad jūs visi puikiai žinote. Jeigu pasižiūrėtume, paties paprasčiausio traktoriaus maksimalus leistinas svoris yra 5,1 tonos.
Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas yra parengtas remiantis gyvulių ūkio teorija – moka visi, išskyrus tuos, kurie šį įstatymą rengė ir siūlo. Akivaizdu, kad šis mokestis bus sumokėtas eilinių piliečių. Suskaičiavau, kiek palies piliečių, kurie registruoja naujus automobilius. Per metus naujų automobilių, kurie bus paliečiami tokio mokesčio, yra 171 tūkst. 400, o tokių, kurių valdytojai pasikeis, yra 207 tūkst. Kad įsivaizduotume, nepalies tik 22 % naujų registruojamų automobilių, o jau iš esamų valdytojų pasikeitimo nepalies tik 8 %. Iš esmės, pakartosiu, mokės visi, išskyrus ūkininkus.
Kitas dalykas. Mes kalbame, kad tai yra taršos mokestis. Tai joks taršos mokestis – tai elementarus registracijos mokestis. Jeigu žmogus tris kartus per metus važiuoja automobiliu: per Vėlines važiuoja į kapines, per Kalėdas, Velykas – aplankyti vaikų, jis mokės lygiai tiek pat, kiek tas, kuris važinėja kiekvieną dieną tokiu pat taršiu automobiliu. Taigi dar kartą – tai joks taršos mokestis, tai yra elementarus registracijos mokestis.
Greta to, bus nubausti žmonės, kurie niekaip galbūt neprisidėjo prie to. Tarkim, įsivaizduokime, kad moteris išteka, pakeičia pavardę ir dabar turi perregistruoti automobilį, o už tai turės mokėti taršos mokestį. Dabar įsivaizduokime kitą atvejį. Žmogus paveldi transporto priemonę ir štai vėl jis turi mokėti taršos mokestį.
Šitoje situacijoje, man atrodo, mes turime atsitraukti, vadovautis sveiku protu ir priimti atsakingus įstatymus visų pirma remdamiesi pamatiniais teisėkūros pagrindais, kad nuo paskelbimo iki įsigaliojimo – šeši mėnesiai.
Antras dalykas. Toks projektas turi siekti deklaruoto tikslo. Jeigu mes sakome, kad turi teršti mažiau, tai toks projektas turi užtikrinti, kad transporto priemonės, įgyvendinus šį projektą, terš mažiau. Šiuo atveju panašu, kad tikslas yra vienas ir paprastas – surinkti kuo daugiau pajamų, surinkti iš eilinių piliečių išbraukiant iš to rato ūkininkus ir tai padaryti bet kokia kaina. Šita situacija man tiesiog primena tokią literatūrinę apysaką, kurią, man atrodo, mes visi neblogai žinome, tai „Čipolino nuotykiai“, kai kavalierius Pomidoras, atsistojęs išdidžiai, įvedinėjo mokesčius už orą ir kritulius. Čia atrodo labai panašiai, valdantieji įveda mokesčius už bet ką, svarbu, kad tik surinktų pajamas, bet, svarbiausia, iš viso to išbraukdami save. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien penktadienis ir 13 diena. Galima priartinti šitą alegoriją šiek tiek prie dabarties ir pasakyti, kad penktadieniais moksleiviai nebeina į mokyklas, nes jie streikuoja dėl klimato. Šiandien simboliška, jog mes diskutuojame apie vieną iš įstatymų, kuris iš tikrųjų turėtų pakeisti daug ką šiame pasaulyje. Jaunimas reikalauja šito gatvėse. 13 diena galėtų būti simboliška, nes pasaulyje iš tikrųjų yra klimato krizė, kurios mes nepripažįstame, todėl reikėtų su visu atsargumu kalbėti apie tai.
Šis įstatymas ir šis naujas mokestis yra vienintelis mokestis, kuris yra bent šiek tkiek logiškas ir turėtų būti įvestas dar kitais metais. Dabar klausimas, ar jis teisingai sukonstruotas? Vakar Prezidentas G. Nausėda buvo Briuselyje ir aptarė su Europos vadovais ilgametę finansinę perspektyvą ir Lietuvos įsipareigojimus dėl klimato kaitos. Prezidentas pristatė Lietuvos siekį iki 2030 metų išleisti Lietuvoje 14 mln. skatinti atsinaujinančią energetiką ir kovoti su klimato kaita. Iš 14 mlrd. net 8 mlrd. yra skirta transporto sektoriaus konversijai. Mes 2030 metais… Vyriausybė netrukus, po dviejų savaičių, patvirtins Nacionalinį klimato kaitos ir energetikos planą, žadama šitame plane numatyti, kad 400 tūkst. elektromobilių turėsime savo gatvėse jau 2030 metais. Negana to, visi Lietuvos sunkvežimiai, beveik visi Lietuvos sunkvežimiai, bus varomi SGD dujomis 2030 metais. Tai yra milžiniška ambicija ir pažadas Prezidento, kuris vakar buvo Briuselyje ir kitiems Europos lyderiams pasakė apie tai.
Bet ar instrumentai yra tie, kurie siūlomi? Aš tuo iš tikrųjų abejoju, kaip ir kolegos Gintarė ir Mykolas. Bet tai neleidžia tyčiotis iš kiekvieno pasiūlymo, nes tai yra kiekvieno iš mūsų politikų prievolė sugalvoti instrumentus atsakyti Gretai ir kitiems pasaulio jaunuoliams, kaip mes iš tikrųjų sustabdysime klimato kaitą. Mums reikia nacionalinio susitarimo dėl klimato kaitos ir tas, kuris yra dabar tvirtinamas Vyriausybėje preliminariai gruodžio 20 dieną, Nacionalinis energetikos ir klimato kaitos planas, yra ambicingas, bet jis nėra politiškai įgyvendinamas, nes jau šiandien tenai numatomos subsidijos ir SGD terminalui, ir kitoms iškastinio kuro energetikos rūšims, kenksmingoms jau šiandien, todėl jų turi būti atsisakoma.
Bet kaip apmokestinti kiekvieną CO2 molekulę arba SO2 molekulę, arba kitas šiltnamio efektą sukeliančių dujų molekules, yra didelis klausimas. Šiandien pasiūlytas variantas nėra pats geriausias variantas. Kur kas geresnis, objektyvesnis variantas būtų visuotinis CO2 mokestis Lietuvoje. Tokį mokestį nuo 1991 metų turi skandinavai. Jis yra lengvai administruojamas, objektyvus ir inovacijas sutelkia tuose sektoriuose, kur tai yra lengviausiai ir pigiausiai įgyvendinama. Dabar pasiimdami atskirą gyventojų sritį ir sakydami, kad čia padarysime proveržį, kartais nusitaikome į sektorius, kurie yra mums nepavaldūs, nes Lietuva nėra automobilių gamybos šalis, mes sekame pasaulines tendencijas ir iš tikrųjų sunku pasiekti milžiniškus rezultatus, kai tu nevaldai techninių inovacijų. Lietuvos Prezidentas jau gyrėsi Niujorke Jungtinių Tautų Asamblėjoje apie tai, kaip mes įgyvendiname atsinaujinančių išteklių revoliuciją šilumos gamybos sektoriuje nuo 100 % gamtinių dujų į 90 % biokuro. Tačiau ar tai pasieksime transporto sektoriuje, aš labai abejoju, ir mokesčiai, kurie yra orientuoti į fizinius asmenis, yra labai sunkiai įgyvendinami. Yra gerokai lengvesnių priemonių. Vien mūsų didžiosios pramonės šakos, tokios kaip trąšų gamyba, naftos rafinerijos ar cemento gamyklos, sudaro beveik penktadalį Lietuvos išmetamų CO2 sukeliančių dujų. Kur dar žemės ūkis, kur atliekų tvarkymo sektorius? Tai yra sektoriai, kuriuose irgi turėtų būti žiūrima atsakingai. Bet tą dieną, kai Europos Komisijos naujoji prezidentė ir mūsų komisaras pristatė Europos žaliąjį planą iki 2050 metų tapti klimatui CO2 neutraliu žemynu, tą pačią dieną Aplinkos apsaugos komitete penkiais kartais sumažintas sąvartynų taršos mokestis, penkiais kartais. Ir mes būsime pigiausi Europoje su taršiausiai tvarkomomis atliekomis. Viena vertus, apmokestindami privačius asmenis mes turime pagalvoti, kad kita ranka tomis pačiomis dienomis mes darome nusikaltimus visuomenei tame pačiame Aplinkos apsaugos komitete.
Aš kviečiu sąžiningai grįžti prie šito įstatymo ir peržiūrėti, kad jis atspindėtų konkrečią ridą, konkrečią taršą, ir įsipareigoju pateikti pasiūlymus priėmimo stadijoje. Bet negalime savęs apgaudinėti…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …kad šitas įstatymas ir šitas pasiūlymas keis ką nors dėl taršos.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, šito įstatymo projektas, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, visų pirma siejamas su klimato pokyčiais… ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, taip pat mažinti poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai arba, trumpai apibendrinus, – tausoti gamtą. Bet drįsčiau pasakyti, kad tai iš tikrųjų yra vos ne naujametinės eglutės blizgutis – tas ekologinis aspektas. Už šito įstatymo yra elementarus piniginis interesas ir tam tikrų verslo grupių, kurios yra apsaugomos nuo šito įstatymo taikymo, interesas.
Jeigu jūs manimi netikite, aš galiu jums pateikti faktų, kaip vis dėlto interpretuojamas gamtos tausojimas kitame įstatyme – dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, jo vienas iš pagrindinių pataisų iniciatorių yra tas pats V. Ąžuolas, kuris yra šio įstatymo iniciatorius. Būtent šiais metais aplinkos apsaugos pareigūnai numatė patikrinti 470 subjektų, kurie naudoja gamtos išteklius. Patikrino 296, iš jų 128 priekaištų neturėjo. Nustatyti 98 mokesčių nuslėpimo atvejai. Pritaikius padidintą tarifą, apskaičiuota 7,9 mln. Ir 83 atvejais pradėtos išieškojimo procedūros dėl 2,8 mln. Štai yra konkretūs pinigai, kurie gali ateiti į valstybės biudžetą, ir yra konkretus piktnaudžiavimas valstybės atžvilgiu, tausojant gamtos išteklius, kurie yra valstybės turtas.
Ką daro V. Ąžuolas? V. Ąžuolas inicijuoja įstatymo pataisas, kurios amnestuotų tuos pažeidėjus. Negana to, kaip komiteto pirmininkas jis ignoruoja komiteto lapkričio 20 dienos sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Praeitą savaitę, tai yra šią savaitę, valdyba buvo priversta priimti labai retą sprendimą – kreiptis į Vyriausybę dėl tos išvados. Iš esmės yra tai, kad matome, kad Seimo narys akivaizdžiai daro veiksmus, kurie yra nukreipti į konkrečią verslo grupę. Jūs man pasakykite, kur jis yra tikras, ar kai teikia šitą įstatymą, ar kai stoguoja juos?
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt jau kolega minėjo, kad ne pats geriausias laikas penktadienį, 13 dieną, ir dar per pilnatį, svarstyti ir priiminėti kokius nors sprendimus, kurie atsilieps visai tautai.
Ir dar viena pastaba. Čia buvo paminėtas vienas vardas. Norėčiau perfrazuoti. Neminėkite Gretos vardo Seime be reikalo, nes gali turėti kokių nors pasekmių.
Dabar, kalbant apie šį įstatymą, vis dėlto noriu visų paklausti, ką mes priimame: registracijos mokestį ar taršos mokestį? Nes šnekame, šnekame, bet iš viso, manau, tai yra įstatymas, kur norima užlopyti didelę juodąją biudžeto skylę, bet vėl pradedama kaip visada, norima kaip geriau, bet išeina kaip visada. Iki galo nesutarus, išdiskutavus vienąkart… Visiškai palaikau, kad toks mokestis Lietuvoje turėtų būti, ir mūsų ekspertai ragina, bet kai daroma pasirinktinai… Jeigu tai – taršos mokestis, pabandome padiskutuoti, kodėl tik lengvieji automobiliai ir, liaudiškai šnekant, mikriukai yra transporto priemonės? O kur sunkioji technika, kur žemės ūkio padargai? Jie ne transporto priemonės? Jie neteršia gamtos? Tada čia kažkoks pusinis arba netgi labai selektyvus įstatymas. Jeigu mes kalbame apie registracijos mokestį, kodėl išskirti tik M1 ir N1 automobiliai? Tų transporto priemonių yra kur kas daugiau ir įvairių.
Manau, kad būtent šis įstatymas yra juodosios biudžeto skylės lopymas, o ne siekimas kaip nors prisidėti prie geresnio klimato ir klimato problemų sprendimo tikrai įvedant registracijos mokestį. Jeigu jūs skaitėte tą įstatymą, ypač įsigaliojimo dalį, pasakykite, kaip šiame įstatyme atsiranda tokios nuostatos, kad Vyriausybė organizuoja papildomą naujų miškų įveisimą. Idėja lyg ir labai gera. Bet ar ši įstatymo nuostata turi būti įrašyta šiame įstatyme? Tai turi būti kitų įstatymų tvarka. Nes kai mes prie transporto priemonių pradėsime rašyti, kiek pušų ir eglių pasodinsime kur nors, – ir dar Vyriausybėje, manau, bus visiškai prasti reikalai.
Todėl mūsų frakcija nepritaria būtent tokiam siūlomam variantui. Mes pasisakome už visuotinį transporto mokestį. Ir reikėtų pirmiausia galbūt pradėti, nes mes vis kažkodėl bijome apmokestinti prabangesnius automobilius, kurie kur kas daugiau kainuoja… o po to laipsniškai pereiti ir prie mokesčio, susieto su tarša. Aš manau, kad tai būtų logiška. Žmonės įprastų, kad yra toks mokestis, o ne iš karto per galvą ir tokia didesne kuoka. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų kalbėsiu labai paprastai, kad visi suprastų, nes man kartais atrodo, kad valdantieji šiek tiek nesiorientuoja skaičiuose. Nors pagal tai, kokias machinacijas atlieka su biudžetu, panašu, kad kai kas gerai orientuojasi ir sau naudinga linkme viską kreipia. Bet greičiausiai tikrai ne dauguma.
Šiame įstatyme slypi keletas labai didelių spragų dėl skaičių. Koks šio įstatymo tikslas? Apmokestinti taršą. Teisingai? Kad kuo mažiau terštume. Tai yra persodinti žmones iš taršių transporto priemonių į netaršias. Toks turėtų būti šio įstatymo tikslas. Gerai, pažiūrėkime, kokios transporto priemonės yra mažiausiai taršios: elektromobiliai, hibridiniai automobiliai, ekologiški, su moderniais kietųjų dalelių filtrais, eikvojantys mažai kuro ir taip toliau. Ar nejaučiate, kad tokie automobiliai yra brangūs? Tai yra nauji ar apynaujai automobiliai, kurie kainuoja 10, 20, 30 tūkst., o gal ir 100 tūkst., nes čia, šioje salėje, man atrodo, sėdi ir tokių žmonių, kurie važinėja būtent tokiais automobiliais. Ar nejaučiate, kokia nesąmonė slypi šio įstatymo kontekste?
Rinkdamasis brangų automobilį, ruošdamasis pirkti brangų naują automobilį, o nauji visi yra brangūs, žmogui, stovinčiam ties pasirinkimo slenksčiu, keliasdešimt ar keli šimtai eurų šio mokesčio nevaidins jokios rolės apsisprendžiant. Koks jam skirtumas, ar 50 eurų, ar kelis šimtus sumokėti, jeigu jis perka automobilį už 20 tūkst. eurų, pavyzdžiui? Ar suprantate, kad skatinimo rinktis taupesnes, ekologiškesnes transporto priemones šiuo atveju nebus, nes šitas mokestis griūna ant žmonių, perkančių automobilius už kelis tūkstančius eurų. Taip? Jie visi yra naudoti, dyzeliniai, benzininiai ir panašiai.
Gerai. Pasižiūrėkime į kitą efektą, labai elementarų efektą. Jeigu jau į šitą neatsižvelgiate, atsižvelkite į kitą efektą. Ar šiuo mokesčiu mes realiai apmokestinsime taršą? Tarša kyla iš to, kiek automobilis nuvažiuoja, sudegina kuro. Tai dabar mes vienodai apmokestinsime kokį nors seneliuką, kuris automobilį turi nuvažiuoti į sodą savaitgaliais, ar kokią nors mamytę, kuri kartą per dieną nuveža vaikučius į darželį ir atgal, ir lygiai tiek pat mokės koks nors verslininkas, prabangiu džipu sukantis po keliasdešimt, po kelis šimtus kilometrų per dieną ir ženkliai, keliasdešimt kartų, didesnę taršą išmetantis į orą, o mokestis bus tas pats. Tai jūs, mielieji, pasakykite, kokia čia logika, kur yra mokesčio dedamoji, priklausomai nuo to, kiek žmogus sunaudoja kuro, nes būtent tai duoda taršą – sudegini ir išmeti, sudegini ir išmeti. Viskas.
Trečias variantas, kurį galėjote pasirinkti, bet kažkodėl nepasirinkote, yra ne per kurą, bet, tarkim, bent jau techninės apžiūros metu sumokėti tą mokestį, nes vykdant techninę apžiūrą tu gali realiai įvertinti to automobilio taršą. Kiek jis yra nuvažiavęs, kokia jo kubatūra, gali pamatuoti išmetamąsias dujas, ir tai yra atliekama, ir taip įvertinti tiksliai automobilio taršumą ir skirti jam mokestį tokį, koks priklauso. Bet nė vieno iš šių būdų jūs nepasirinkote, jūs pasirinkote patį keisčiausią, žinoma, patį paprasčiausią būdą – apmokestinti registracijos metu. Dar kartą einate, mielieji valdantieji, pačiu lengviausiu ir pačiu kurioziškiausiu keliu. Tai bus dar vienas nevykęs įstatymas, kurį jūs priimsite. Linkiu, kad nepriimtumėte. Sėkmės!
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Aš norėčiau pasisakymą pradėti nuo apgailestavimo. Apgailestauju dėl to, kad mes, manau, praradome galimybę visi gana gražiai sutarti ir priimti be didelių ginčų logišką ir aiškų automobilių taršos apmokestinimo projektą. Manau, kad nebūtų sunku susitarti, kas yra šiuo atveju apmokestinimo objektas. Tai yra išmetamųjų dujų kiekis, kurį gali įvertinti pagal automobilio techninius duomenis, pridėti koeficientą, žiūrint, kokios kartos automobilis. Viena situacija, kai turime Euro 5 ar Euro 6, ir kai turime keliasdešimties metų senumo automobilį. Fiksuoji per artimiausią techninę apžiūrą, kokie jo skaitiklio parodymai, per kitą techninę apžiūrą atvažiuoja, matai, kiek nuvažiuota, ir gali visai logiškai nustatyti kokį nors mokestį sveiko proto ribose. Taip galėjo atsitikti, jeigu valdantieji iš tikrųjų būtų turėję nuoširdų tikrą norą, matydami ir Europos Sąjungos reikalavimus, spręsti automobilių taršos mažinimą. Bet šiuo atveju puikiai matome, kad prieš pat kitų metų biudžeto projekto tvirtinimą tikslai yra visai kitokie. Tikslas yra žūtbūt greituoju būdu gauti kažkokių papildomų pinigėlių į biudžetą ir šiaip taip mėginti išspręsti tuos visus chaotiškai prisiimtus įsipareigojimus. Todėl čia būtinai reikia tokio mokesčio, kur jau įplaukos būtų iškart. Na, be abejo, jeigu registracija, tai kažkiek registruosis, čia gauni iškart pinigus. Aišku, yra ir dar kitas akstinas – artėja rinkimai. Be abejo, norisi, kad kuo mažiau žmonių pajustų kokius nors nepatogumus, neduok Dieve, supykę paskui nebalsuos už valdančiuosius. Vėl čia prasideda paieška – pirma registracija, bet tada per mažai pinigų, vėl gal grįžtama prie kiekvienos registracijos. Matome, kad tikrai čia nėra jokios logikos, jokių aiškių tokio mokesčio pagrindimų, ir, patikėkite, rinkėjai tai įvertins ne geriausiu būdu, nors jūs lyg ir taip manevruodami bandote išvengti kuo didesnio rinkėjų nepasitenkinimo, bet tikrai bus atvirkščiai.
O jeigu dar bandytume kiek nors tą projektą ištaisyti, bent jau reikėtų nereikalauti to mokesčio tais atvejais, kai yra dalis mūsų verslo, kuris užsiima automobilių atsivežimu ir greitu pardavimu į trečiąsias šalis. Kai automobilis čia, Lietuvoje, pabus kelias dienas ar kelias savaites, tikrai čia taršos problemų nesukels, bent jau neimkime to registracijos mokesčio arba jį paėmę sugrąžinkime.
Aišku, gaila, kad nėra skirtumo daroma, ar žmogus nuvažiuoja gana daug tuo taršiu automobiliu, ar tai yra gana neturtingas žmogus, kuris galbūt per metus vieną, kitą kartą išvažiuoja – lapkričio 1 dieną ar dar kurią nors dieną. Dabar visiems tas mokestis vienodas. Galbūt ir čia dar galima padaryti kokią nors išlygą, kad jeigu tas važiavimas minimalus, kad to mokesčio nereikėtų, nors kai taip chaotiškai viskas yra pasiūloma, nelengva ištaisyti tokį projektą, kuriame jau iš pačios esmės nėra to sveiko proto.
Vis dėlto aš kviečiu, kad geriausia išeitis būtų atmesti tą projektą, o po to visiems sėsti ir sutarti dėl kokio nors protingo projekto ir sutarti, kad šito automobilių taršos apmokestinimo mes nedarome politinės kovos lauku.
PIRMININKAS. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad tikrai sutarsime, nes net liberalai sako, kad jie galėtų pritarti kokiam nors protingam variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Rinkevičių. Svarstysime pasiūlymus. Pirmasis – Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, tikrai pritariu komiteto pasiūlymui pritarti iš dalies ir sutinku su juo.
PIRMININKAS. Reikėtų pristatyti pasiūlymo esmę.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė įsigaliojimo terminą…
PIRMININKAS. Viktorai Rinkevičiau, suteikime galimybę A. Širinskienei pateikti pasiūlymo esmę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo esmė yra pakeisti pirmos registracijos mokestį į mokestį, kuris iš esmės būtų mokamas su kiekviena registracija. Pasiūlymas buvo pateiktas tiek įvertinus specialistų komentarus, kurie buvo ir viešojoje erdvėje, tiek ir įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, rizikas, kurios gali atsirasti su pirmos registracijos mokesčiu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Iš dalies.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš dalies.
PIRMININKAS. Dėl komiteto redakcijos motyvai už – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šiaip aš norėjau užsiregistruoti už visą projektą, tai čia atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl pasiūlymo M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad išbraukti ūkininkai ir nepaaiškinta kodėl, kodėl visiems galioja, o ūkininkams ne. Juk traktoriai dar labiau teršia savo galingais varikliais ir tikrai daugiau negu eilinis automobilis.
Atkreipsiu dėmesį, kad ūkininkai perka kurą pigiau, o naudoja transporto priemones, kurios teršia daugiau. Bet iš čia jos išbrauktos. Tačiau papildomai, nors išbraukia ūkininkus, įtraukia tuos, kurie parduoda kiekvienais metais, paveldi arba pakeičia pavardę. Papildomai dėl šios pataisos, konkrečiai dėl šios pataisos, kiekvienais metais bus įtraukta 207 tūkst. automobilių: 81 tūkst. dyzelinių, 31 tūkst. benzininių ir 14 tūkst. dujinių. Tai 92 % absoliučiai visų automobilių, kurie keičia rankas per metus, bus įtraukti dėl šio A. Širinskienės pasiūlymo. Dėl jo bus surinkta 11 mln. papildomų pajamų. Atkreipsiu dėmesį, kad jokio socialinio dėmens čia nėra, tai yra tie automobiliai, kurie yra brangesni, nemokės daugiau. Mokės absoliučiai visi, išskyrus ūkininkus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis. Už komiteto redakciją.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikrųjų vakar elgėsi M. Majauskas ir konservatoriai jau gana konstruktyviai.
PIRMININKAS. Prašau kalbėti dėl pasiūlymo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš dabar kalbu dėl pasiūlymo. Šiandien yra pasiūlyta apmokestinti automobilius. Aš noriu paklausti jūsų, pone Majauskai. Jūs buvote, galima sakyti, vicepremjeras, A. Kubiliaus patarėjas finansų klausimais, jūs svarstėte galimybę įvesti automobilių mokestį, bet nesuradote išmintingo varianto. Svarstė ir A. Butkevičiaus Vyriausybė – taip pat neįvedė. Jūs žinote, kokios Lietuvai gresia pasekmės, jeigu mes šito mokesčio neįvesime. Grės sankcijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Gražuli, arba kalbėkite dėl A. Širinskienės pasiūlymo, arba nebekalbėkite. (Balsai salėje) Dėkui.
Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl komiteto redakcijos.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 52, prieš – 30, susilaikė 14 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario V. Rinkevičiaus. Manau, kad dešimt pritariančių, kad būtų svarstomas, turime. Prašau pristatyti pasiūlymą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Siūlau neapmokestinti istorinių automobilių, nes jie faktiškai eisme nedalyvauja. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą istorinė transporto priemonė yra prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kuri yra originali, tinkama eksploatuoti bei nenaudojama kasdienėms reikmėms. Vadinasi, kartą per metus ar du kartus nuvažiuoja į kokias nors parodas ir taip toliau, bet nuolat nenaudojama ir neteršia aplinkos. Kadangi čia iš esmės yra aplinkos taršos mokestis, siūlau šitų priemonių neapmokestinti. Jų Lietuvoje yra registruota apie 1 tūkst. 300. Dalis iš jų yra motociklai, pačių transporto priemonių yra apie 1 tūkst. galbūt. Jie nėra taršos objektas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Iš dalies?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Jūs pritariate tokiai redakcijai, kokiai pritarė komitetas?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, pritariu.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – motyvai už pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia ne buities klausimas, o iš tikrųjų kolekcininkų klausimas. Tai yra vertė ir istorija. Nereikėtų istorijos tapatinti su tarša, tikrai jie neskirti kasdieniam naudojimui. Siūlyčiau išbraukti, nes, lyginant su automobiliu, kuris dešimtis tūkstančių kilometrų ar šimtus tūkstančių kilometrų tarp registracijų nuvažiuos, istoriniai automobiliai gali visą savo gyvenimą garaže prastovėti ir būti apžiūrimi. Labai logiškas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš pasiūlymą – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, kolekcininkai yra milijonieriai, bet puikiai suprantame, kad turtas savaime nėra jokia nuodėmė. Bet čia mes turime labai kuriozišką situaciją, kai milijonierius, nusipirkęs brangų kolekcinį automobilį, juo važinėja labai mažai ir, natūralu, teršia gamtą labai mažai, jis nemokės mokesčio, o pensininkas, nusipirkęs taršų automobilį, važinėdamas lygiai tiek pat kiek tas milijonierius kolekciniu automobiliu, mokės šį mokestį. Man atrodo, tai yra nelogiškas siūlymas ir neteisingas siūlymas. Tiesiog socialiai neteisingas.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. V. Rinkevičiaus pasiūlymas, suredaguotas komiteto.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 58, prieš – 10, susilaikė 33. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narės A. Širinskienės. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, čia yra susiję pasiūlymai. Aš manau, jeigu mes vieną kartą jau pritarėme, kad pereiname prie modelio, jog ne pirmos registracijos, o registracijos apskritai, tai automatiškai tada paprastai yra nebalsuojama ir dėl kitų susijusių pasiūlymų. Tiesiog tikrai siūlau nebalsuoti dėl tų, kurie susiję.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Šiam pasiūlymui, bet ar pritariate nuomonei, kad dėl kitų balsuoti nereikia? (Balsai salėje) Gerai. Motyvai už pasiūlymą – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš pirma negalėjau kalbėti, nes nespėjau užsirašyti. Aš tik Mykolui noriu pasakyti, kad N1 būtent didžioji dalis ir važinėja žemės ūkio atstovai, ūkininkai. Ir tie, kurie daugiausia važinėja… na, turbūt reikėtų pažiūrėti, ką reiškia tos raidės M1 ir N1. O šiam pasiūlymui siūlau pritarti, nes tai, kaip ir minėjo pataisos iniciatoriai, logiškai susiję su prieš tai buvusiu pasiūlymu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų jau geriau, kad liktų tas variantas be registracijos kiekvieną kartą, nes galbūt dar kokia nors logika būtų: įvežamas taršus automobilis, ir mokame. Dabar, jeigu priimame kolegės A. Širinskienės pataisą – kiekvieną kartą registruojant vėl reikia tą mokestį mokėti. Įsivaizduokime, atsivežė du žmonės tokį pat automobilį, vienas, taip sakant, pats ir važinėja, kitas po pusmečio perrašė tą automobilį dukrai. Tai tas mokės du kartus. Kokia čia logika? Tikrai yra visiškai absurdiškas siūlymas. Siūlau nepritarti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kadangi pirma registracija yra išbraukiama, mes jau pritarėme praeitame balsavime, antrą kartą už tą patį gal nebalsuojame. (Balsas salėje: „Balsuojame“). Kam balsuoti, mes jau vieną kartą nubalsavome už tai, kad pritariame. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, pasiūlymai yra susiję. Pirmoji registracija yra išbraukta pirmajame pasiūlyme. Ar yra logiška dabar antrą kartą balsuoti už tą pačią pirmą registraciją? Komiteto atstovas sako, kad ne. (Triukšmas, balsai salėje: „Balsuojame“).
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mes negalime balsuoti vieną kartą vienaip, kitą kartą kitaip. Vis dėlto yra ta pati redakcija, tie patys argumentai, viskas tas pats. Aš nesuprantu logikos.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmą kartą per trejus metus kilo klausimas. Jeigu Seimas apsisprendžia, ar yra balsuojama dėl susijusių pasiūlymų ar ne, paprastai niekada nėra balsuojama. Seimas jau apsisprendė nuo pirmos registracijos pereiti prie registracijos mokesčio. Tai paprastai, kai yra priimamas sprendimas dėl tokio dalyko viename straipsnyje, Seimas nebalsuoja dėl kitų analogiškų situacijų. Tiesiog kviečiu tikrai dirbti konstruktyviai ir laikytis tų nuostatų, kaip visada laikėmės.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš visiškai sutinku su A. Širinskiene, kad jeigu mes vieną kartą balsavome, nereikėtų balsuoti antrą kartą. Bet kai tie patys valstiečiai pirma nepritarė Vyriausybės projektui, jį atmetė, po to pateikia savo pasiūlymus ir grąžina Vyriausybės siūlymus į įstatymą, tai mes tiesiog nesuprantame. Galbūt reikėtų kiekvieną kartą balsuoti, nes nežinau, kaip balsuos kiekvieną kartą valstiečiai ir žalieji.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai jau parodė, kaip balsuoja. Ką tik per praeitą balsavimą.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes nesutinkame, kad tai yra tapatus pasiūlymas, nes per pirmą balsavimą buvo bendra nuostata, kad apmokestinamas CO2, bet tai dar nieko nepasako, kaip tai realizuojama. Jeigu mes visi vieningai sutartume, kad yra tos pačios nuostatos, einančios per kelis straipsnius, tada taip. Šiuo atveju čia jau yra labai konkreti nuostata, pasakanti, ar tik pirmą kartą, ar ne pirmą kartą apmokestinama registruojant. Dėl to prašau balsuoti ir Statutas tikrai tokių išlygų nenumato, esant reikalavimui dėl pasiūlymų turi būti balsuojama.
PIRMININKAS. Penkios minutės – techninė pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Balsuojame dėl pasiūlymo. Dėl A. Širinskienės pasiūlymo, dėl kurio ką tik diskutavome, pagal komiteto redakciją.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė už.
PIRMININKAS. Balsavo 86 Seimo nariai: už – 46, prieš – 26, susilaikė 14 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo nario J. Razmos. Prašau pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors projektas šiaip jau sunkiai telpa į sveiko proto rėmus, bent keisčiausias vietas siūlyčiau ištaisyti. Manau, kad tikrai nėra jokios logikos imti mokestį už tas transporto priemones, kurios po kelių mėnesių parduodamos į trečiąsias šalis, išregistruojamos. Todėl aš siūlau, kad išregistravus tas mokestis būtų sugrąžinamas. Be abejo, registracijos metu pasakyti, ar ji bus išvežta, ar liks čia, yra sudėtinga. Mokestį, matyt, neišvengiamai tektų paimti, bet jeigu per trumpą laiką išregistruojama, tuomet mokestis galėtų būti sugrąžinamas. Tik pažymėčiau, kad dar tikslesnė pataisa ta pačia kryptimi yra gerbiamo A. Bauros. Aš savo pasiūlymą atsiimčiau, jeigu mes koncentruotumės į A. Bauros pasiūlymo svarstymą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, ir tada dėl A. Bauros toks retorinis klausimas. Mes koncentruosimės į tą pasiūlymą, tai ar jūs jau atsiimate dabar?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sakau, aš tada pasisakyčiau už A. Bauros pasiūlymą. Jeigu jis pats staiga čia prispaustas jo atsisakytų, kaip žinote, kitam Seimo nariui yra galimybė perimti pasiūlymą. Žodžiu, aš siūlyčiau šiuo atveju svarstyti A. Bauros redakciją, kuri yra su ta pačia mintimi, bet teisiškai tikslesnė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariu jūsų pasiūlymui ir svarstome tada A. Bauros pasiūlymą. Prašau A. Baurą pristatyti iš naujo. (Balsai salėje) Įjungė, prašau.
A. BAURA (LVŽSF). Dėkoju. Mano pasiūlymo esmė yra tokia: siekiant išvengti apmokestinimo transporto priemonių registracijos mokesčiu tų transporto priemonių, kurios nedalyvauja eisme, siūlome numatyti galimybę susigrąžinti sumokėtą transporto priemonių registracijos mokestį, jeigu nauja transporto priemonė buvo išregistruota iš Kelių transporto priemonių registro per 90 dienų nuo jos pirmosios registracijos ir išgabenta iš Lietuvos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Mokestis sumokėtas gali būti grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau kaip per 90 dienų nuo pirmojo registravimo buvo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
PIRMININKAS. Ar autorius sutinka su komiteto redakcija?
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Sutinka. (Balsai salėje) Motyvai už šį pasiūlymą – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Tai iš tiesų logiškas pasiūlymas, kuris turbūt nuramintų tiek automobilių remonto sektorių, tiek tuos žmones, kurie importuoja, įmones, kurios įveža naujus automobilius. Yra diskutuota tema, tikrai logiškas pasiūlymas ir tikrai siūlau jam pritarti, juolab kad galimybė susigrąžinti mokestį, jeigu automobilis išvažiuoja į trečiąsias šalis, į užsienį, yra labai teisinga ir aplinkosauginiu atžvilgiu, nes, na, tie taršūs automobiliai tikrai neterš Lietuvos teritorijos. Todėl tam pasiūlymui kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. G. Skaistė yra prieš. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Logiškas yra A. Bauros pasiūlymas, tačiau ne komiteto redakcija, nes ką komitetas pasiūlė, kad mokestis gali būti grąžinamas. Nežinau, kas taip rašo įstatymuose, kad gali būti grąžinamas, gali būti negrąžinamas. Tai arba jis grąžinamas, arba jis negrąžinamas. Aš siūlyčiau, kaip ir sakė J. Razma, J. Razma atsisakė savo pasiūlymo todėl, kad jam tiko A. Bauros pasiūlymas, bet tikrai niekam netiko komiteto redakcija. Tai arba tada grįžtame prie Jurgio pasiūlymo, arba balsuojame už A. Bauros originalų variantą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš prašyčiau, kad būtų balsuojama už pirminį A. Bauros pasiūlymą, o ne už komiteto redakciją, nes komitetas…
PIRMININKAS. A. Baura sutiko su komiteto redakcija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Palaukite! Aš prašau, aš perimu A. Bauros pasiūlymą ir prašau už jį balsuoti pirminiu pavidalu, nes komitetas padarė čia absurdą, įrašęs žodelį „gali būti“ sukėlė visišką teisinį neapibrėžtumą. Ar jūs tikrai norite čia kuo daugiau kvailysčių į tą įstatymą prirašyti? Aš nesuprantu. Pasakymas – gali būti grąžinamas. O kas nuspręs? Ateis žmogus prašyti grąžinti, sakys: gal tau gali būti grąžinamas, šiandien aš pagalvosiu, gal rytoj ateik. Pasižiūrėkite, komitete, ką jūs ten parašėte.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Yra pasakyta – vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Siūlau nebediskutuoti. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, Jurgi Razma, jeigu iniciatorių atsiimtą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama. Čia yra pasiūlymas.
Grįžtame prie J. Razmos pasiūlymo. Tada svarstysime A. Bauros pasiūlymą. (Balsai salėje) Gerai. J. Razmos pasiūlymas yra pirmas. Grįžtame nuosekliai. Kadangi jis nesutinka atsiimti savo pasiūlymo, tęsiame posėdį ir dabar grįžtame prie J. Razmos. Prašau J. Razmą pristatyti savo pasiūlymą. (Balsai salėje) Jūs jau pristatėte.
Motyvai dėl J. Razmos. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame. Komiteto nuomonė buvo pareikšta.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mes pritarėme A. Bauros pasiūlymui.
Kitas dalykas. Pagal šį pasiūlymą gali būti grąžinama ne tiktai pirmą kartą, tik įvežus automobilį, bet ir panaudojus Lietuvoje, po kiek laiko apsigalvojus, pagal tai taip pat gali būti grąžinamas šis mokestis.
PIRMININKAS. S. Gentvilas nori pasisakyti už šį pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, Viktoras teisus. Čia būtų grąžinama… kas tris mėnesius galėtume mėtytis tarp sūnaus, dukterų ir savęs – taip, kaip darė R. Karbauskis dėl paskolų, ir niekada to mokesčio nemokėti, nes vis atgautume jį. Nėra tobulas J. Razmos pasiūlymas, bet tobulas yra tuo, kad mokesčio administratorius privalo grąžinti. Nes, įsivaizduokite, jeigu tu importuoji per Klaipėdos uostą automobilius į Centrinę Aziją, registruoji juos Lietuvoje, sumoki mokestį, eksportuoji, o vidaus reikalų ministras nėra nustatęs tvarkos arba fondai yra pasibaigę, ir tada gali būti grąžinama, o gali būti ir negrąžinama. Turi būti aiškumas tiems, kurie turi automobilių retransporto, reeksporto veiklą.
Tobulas tuo, kad yra imperatyvas, bet netobulas tuo, kad kaskart galima grąžinti, ir tada žaidi pingpongą šeimos viduje perregistruodamas.
PIRMININKAS. K. Mažeika – motyvai prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, turbūt labai panašus pavyzdys, kai nusiperki batus, panešioji ir kai jau sudyla kulnai, tada juos gali grąžinti. Turbūt labai panašus pavyzdys.
Rimtai kalbant, yra nustatyta tvarka. Kalbama apie konkretų terminą – 90 dienų, per kurias tas automobilis gali būti Lietuvoje remontuojamas, tiesiog parduodamas ir jeigu neparduodamas, pervežamas ar į kitą šalį, ar tiesiog eksportuojamas ir taip toliau. Tie pavyzdžiai yra aptarti su automobilių remontuotojais ir importuotojais. Manau, kad tas gerbiamo Jurgio iškreiptas pasiūlymas šiuo atveju padarytų tikrai didelį chaosą, ir tas perregistravimas nuo vieno šeimos nario kitam, manau, įveltų tikrai didžiulį chaosą. Šiuo atveju tikrai turbūt daugiau neaiškumo negu aiškumo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo. Balsavo 97 Seimo nariai: už – 37, prieš – 35, susilaikė 25 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Grįžtame prie A. Bauros pasiūlymo, kurį jis jau pristatė. Komiteto nuomonė taip pat buvo išsakyta.
Motyvai. Dėl motyvų jau buvo. Buvo pasiūlyta balsuoti, buvome sustoję prie balsavimo už komiteto redakciją. Taigi, dabar turime balsuoti dėl pasiūlymo su komiteto redakcija. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš – 2, susilaikė 8 Seimo nariai. Pasiūlymui aiškia balsų dauguma pritarta.
Kitas yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas dėl 9 straipsnio. Prašau pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Čia, kaip jau ne kartą ir minėjau, tiesiog yra susijęs pasiūlymas su ankstesniais, tas turinys jau anksčiau buvo pristatytas.
Oi, kolegos, čia įsigaliojimo nuostatos. Atsiprašau. Taip, yra siūloma įstatymo projekto įsigaliojimą nukelti iki balandžio 1 dienos, tiesiog paliekant tą pereinamąjį laikotarpį, nes ir mokesčių administravimui reikės pasirengti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime dešimt balsų, kad būtų aptariamas šis pasiūlymas? Manau, kad aiškiai turime. (Šurmulys salėje)
Toliau – komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Nuomonė prieš pasiūlymą – Seimo narys J. Razma. Atsiprašau, už pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, A. Širinskienės pasiūlyta data parinkta tobulai. Kvailam įstatymui geresnės datos kaip balandžio 1 diena nesugalvosi, nes tuomet žmonės tai tikrai supras kaip balandžio 1-osios pokštą. Audringai kviečiu palaikyti tą siūlymą, nors, be abejo, jis neatitinka Teisėkūros įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo, nes nauji mokesčiai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po pusės metų, bet kai turime štai tokią ypatingą progą ir galimybę susieti su balandžio 1-ąją šį projektą, tai aš siūlau nepaisyti tų visų teisinių konstitucinių niuansų ir audringai balsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). J. Razma pabaigoje pasakė tai, kas yra labai svarbu. Siūloma balsuoti už tai, kas, mes patys žinome, yra nepagrįsta. Kaip mes galėsime sakyti, kad šeši mėnesiai turi praeiti nuo įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo, jeigu patys čia entuziastingai balsuosime už balandžio 1-ąją, kuri tikrai yra žavi diena. Suprantu, kad jeigu nepriimsime balandžio 1-osios varianto, tai liks nuo sausio 1-osios. Bet šiaip tai mes turime suprasti, kad mes savo rankomis pabalsuotume už neteisėtą ar galimai neteisėtą termino nustatymą. Aš susilaikysiu suprasdamas tą visą paradoksą, kuris yra išdėstytas.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymo, jam komitetas pritarė. Dėl įsigaliojimo datos.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 54, prieš – 9, susilaikė 23 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Ir tada kiti pasiūlymai dėl datos netenka prasmės. Ar autorius J. Razma atsiima savo siūlymą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tik dabar įjungė mikrofoną. Jeigu vis dėlto būtų noras laikytis galiojančių įstatymų ir Konstitucijos, o ne tik visą įstatymą priimti balandžio pirmosios dvasia, tai aš esu įregistravęs pasiūlymą dėl to, kad įstatymas įsigaliotų liepos 1 dieną. Manau, kad yra galimybė už tą balsuoti. Galiotų paskutinis balsavimas.
PIRMININKAS. Nėra galimybių balsuoti dar dėl vienos datos. Ir, kaip sakė K. Masiulis, gal įstatymas gali turėti dvi įsigaliojimo datas? Negali. Gali turėti vieną. Mes jau priėmėme datą, todėl diskutuoti, tęsti diskusijas dėl datos svarstymo neturime galimybės. Dėl M. Majausko pasiūlymo 3 dalies. Gerbiamas komiteto atstove, ar jūs manote, kad čia reikėtų balsuoti? (V. Rinkevičius: „Kur jis čia yra, reikia man jį surasti…“) M. Majauskas, tuoj įjungsiu mikrofoną, pasakys dėl savo pasiūlymo 3 dalies.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų Seimas apsisprendė dėl datos taip, kaip siūlė A. Širinskienė. Atkreipsiu dėmesį, kad argumentai, kurie buvo pateikti čia, yra tiesiog pasityčiojimas iš gyventojų. Sakoma, kad gyventojai turėjo pakankamai laiko susipažinti su planuojamu automobilių mokesčiu ir pateikiamas pavyzdys. Sakoma, kad gruodžio mėnesio pradžioje gyventojai buvo informuoti apie didėjantį mokestį už suvartotą elektros energiją. Taigi, kadangi buvo informuoti apie didėjantį suvartotos elektros energijos mokestį, turėjo laiko pasiruošti ir transporto…
PIRMININKAS. Gerbiamas Mykolai Majauskai, ar galėtumėte atsakyti į klausimą dėl to, kad jūsų pasiūlymo 3 dalis yra, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir patvirtinta šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus iki 2020 m. birželio 30 d. Ar reikia balsuoti dėl tokio pasiūlymo?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš esmės aš manau, kad Seimas apsisprendė dėl datos, tai nereikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas – Seimo nario A. Nekrošiaus. Prašau pristatyti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Mano pasiūlymo esmė, kad iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengtų miškų sodinimo programą ir paskirtų ją koordinuojančią valstybės instituciją bei nustatytų, kokia mokesčio dalis kasmet būtų skiriama šiai programai įgyvendinti, kad būtų pasiekta, kad kasmet būtų pasodinama ne mažiau kaip 1 tūkst. hektarų naujo ploto miško. Taip trumpai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, iš dalies.
PIRMININKAS. Ką reiškia pritarė iš dalies, kai nėra pateikta kitokio teksto? Tai pritaria iš dalies tokiam tekstui, kokį pateikė A. Nekrošius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Vyriausybė parengia miškų sodinimo programą iki liepos 1 dienos. Vyriausybė parengia miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančioms institucijoms, nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šiai programai įgyvendinti, kad kasmet būtų pasiekiamas ne mažesnis kaip 1 tūkst. hektarų naujo miško įveisimas valstybinėje žemėje.
PIRMININKAS. Motyvai prieš pasiūlymą – K. Masiulis. Už pasiūlymą. Atsiprašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Už. Kolegos, kadangi pats įstatymas yra toks absurdiškas, tai to absurdo gali būti daugiau. Įstatymo filosofija remiasi idėja, kad CO2 emisiją sukelia automobilio savininko pasikeitimas. Kuo dažniau savininkai keisis, tuo daugiau bus CO2 emisijų. Aišku, reikia, kad kiekvieną kartą pasikeitęs savininkas pasodintų po hektarą miško. Mes iš karto tapsime pačia žaliausia pasaulyje valstybe. Kadangi automobilio pakeitimas didina CO2 emisiją, įpareigokime naują savininką būtinai pasodinti po hektarą miško.
Arba dar galėtų būti alternatyvus siūlymas, kad valstiečiai, kiekvienas valstietis, pradedant R. Karbauskiu ir baigiant A. Širinskiene, – po hektarą miško už kiekvieną automobilio pakeitimą, kad kitą kartą tokių kvailų įstatymų nesiūlytų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, investicijos į miškus yra labai logiškas pasiūlymas ir reikia pasidžiaugti, kad Lietuva yra antra Europoje pagal dalį CO2 kiekio, kurį sugeria miškai. Tik Švedija savo išmetimų sugeria daugiau per miškų plotą negu Lietuva. Lietuvoje trečdalis visų CO2 emisijų yra sugeriama miškų.
Bet šiame kontekste yra absurdiškas pasiūlymas kitu aspektu. Nesėdi žemės ūkio ministras. Nuo 2014 iki 2020 metų pagal Europos Sąjungos kaimo plėtros programą yra skirta 46,9 mln. eurų Lietuvoje naujiems miškams įveisti. Laikotarpio pabaiga – neįsisavinta 21 mln., tai yra 46 %. Spalio 7 dieną žemės ūkio ministras perskirsto iš neįsisavintų miškų lėšų 8,5 mln. ūkininkų paramai. Vakar šiame Seime dar 3,5 mln. iš europinių pinigų, skirtų miškui įveisti, vėl perskirstyta ūkininkams remti.
Gerbiamas Valiau Ąžuolai ir kiti, jūs sakote, kad miškams trūksta pinigų. Miškams yra perteklius pinigų, tik jūsų ministrai nesugeba sukurti tokios sistemos ir panaikinti biurokratinių kliūčių, kad juos būtų galima sodinti. Europos pinigai, kurie skirti naujiems miškams įveisti, eina ūkininkų paramai: spalio 7 dieną – 8,5 mln., vakar – dar 3,5 mln., ir čia paišomas gražus paveikslas, kad Lietuvoje kursime dar vieną naują biurokratinę programą miškams įveisti. Nemeluokite sau, pasižiūrėkite, pinigų yra. Papildomai dar yra Bendroji miškų ūkio plėtros programa, kurios lėšos metai iš metų nėra panaudojamos. Į ją sukrenta urėdijų 15 %, privačių miškų 5 % ir dar už miškų žemės pakeitimą. Pinigų va yra, tik jūsų biurokratai nesugeba jų leisti žmonėms panaudoti.
Aš manau, kur kas logiškesnis pasiūlymas yra…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …Aplinkos apsaugos komiteto.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl A. Nekrošiaus pasiūlymo. Jam pritarė komitetas iš dalies.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 46, prieš – 15, susilaikė 32 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
J. Sabatauskas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau repliką. Kolegos, Teisėkūros pagrindų įstatyme pasakyta dėl įstatymo įsigaliojimo 20 straipsnyje, kad priimami nauji mokesčiai gali įsigalioti tik po pusės metų nuo jų priėmimo. Išimtis taikoma tik susijusiems su biudžetu. Jūs praleidote progą. Vyriausybė teikė kartu su biudžetu įstatymo projektą, jam buvo nepritarta pateikimo stadijoje. Po to registravote savo, todėl šiam įstatymui privalomai turi būti nustatytas pusės metų įsigaliojimo terminas, priešingu atveju, aš manau, kreipusis į Konstitucinį Teismą, jis bus pripažintas prieštaraujančiu dėl priėmimo tvarkos. Tuo aš tikrai neabejoju.
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas. Pristato V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė lėšas, surinktas registruojant motorines transporto priemones, pervesti į Klimato kaitos specialią programą, na, iš principo skiriant jas įsigyti naujoms mažataršėms transporto priemonėms. Siūlytume pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes surinktos lėšos eina į valstybės biudžetą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Didysis šio įstatymo svarstymo kuriozas, kad pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, ne Aplinkos apsaugos komitetas, ir staiga Biudžeto ir finansų komitetas pasako, kad kolegos A. Nekrošiaus pasiūlymas per metus apsodinti tūkstantį hektarų yra logiškesnis negu Klimato kaitos specialioji programa. Jeigu tai būtų Aplinkos apsaugos komiteto kompetencija… Mes žinome, kad Klimato kaitos specialioji programa yra skirta klimato pasekmėms mažinti. Per ją investuojama į renovaciją, į atsinaujinančią energetiką. Visas saulės energetikos bumas vyksta iš tų pinigų. Šiandien iš tų pačių pinigų keičiami seni katilai ir taip toliau, ir taip toliau. Tai yra renovacijos, automobilių paramos lėšos, kitos lėšos, ir ten iš esmės ateina pinigai iš aplinkos taršos leidimų. Atskiras įstatymas saugo šią programą nuo tokių pasiūlymų kaip gerbiamo A. Nekrošiaus, kad kuriama nauja biurokratinė įstaiga, kuri rūpinsis miškų sodinimu, fondas ir taip toliau. Aš kviesčiau pritarti Aplinkos apsaugos komiteto bendram jungtiniam siūlymui, kad iš tikrųjų pinigai būtų skiriami efektyviausioms priemonėms kovoti su klimato kaita.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Išties aš esu prieš, sakykime, tokį nelabai racionalų pinigų surinkimą, o svarbiausia, kad jų paskirstymą… Jeigu mes kalbame apie parko atnaujinimą, apie elektromobilius, už 1 tūkst. eurų elektromobilio mes tikrai nenusipirksime, galbūt tik prabangų elektrinį paspirtuką galime nusipirkti. Todėl tos lėšos turi keliauti būtent į tikslinę programą, kuri leistų sugeneruoti pakankamas sumas, kad būtų galima atnaujinti mūsų pasenusį parką, kuris naudoja labai taršų kurą, ir pereiti galų gale prie hibridinių arba elektromobilių. Todėl iš esmės kolegės teikiama pataisa nėra bloga, tačiau žvelgiant sistemiškai, aš manau, kad mes turime ieškoti racionalaus, paties efektyviausio sprendimo būdo, o ne ištaškyti tas surinktas lėšas vėl kur nors, kai mokėtojai nežinos, kam jos yra panaudojamos. Yra didžiausia bėda, kai mokesčio mokėtojas nemato galutinio rezultato, tada diskredituoja pačią programą, ir matome, kad tai yra blogai. Aš vis dėlto palaikau kolegės pataisą, nors tai mažas žingsnelis. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymo. Už Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą. Dėl Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 45, prieš – 17, susilaikė 37 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso. Ačiū pranešėjui. Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu pasakyti ir nuraminti visuomenę, kad šitas mokestis, dėl kurio klaidina oponentai, tikrai nėra skirtas dabar turimoms ir važinėjamoms transporto priemonėms. Taigi visuomenė, važinėjanti tais senais automobiliais, neturės mokėti. Mokestis bus mokamas tik tuo metu, kai nusiperkamas automobilis ir registruojamas. Visiškai netiesa, kad turėtų mokėti didelį mokestį už naudotų automobilių registravimą. Iš principo tikrai yra automobilių, netgi ir naudotų, tiek tų dyzelinių pagal jų techninę specifikaciją, kurių CO2 išmetimas yra mažesnis, tarkim, nei 116 gramų kilometrui, tada netgi turėtų mokėti nulį mokesčių. Tarkim, dyzeliniai golfai arba, tarkim, benzininiai opeliai „Astra“ automobiliai, kurių kaina nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. eurų. Tuo labiau kad įsigyjant mažataršį automobilį, atsisakius taršesnio, skiriama ir 1 tūkst. eurų parama. Be abejo, diskusijos yra, kad ji galėtų būti didesnė, dėl to aš ir teikiau siūlymą, kad šis mokestis būtų kaip kompensacija už įsigyjamus mažiau taršius automobilius. Be abejo, už naujus galingus automobilius, kurių CO2 išmetimas didesnis, už tuos pačius džipus reikėtų mokėti tikrai didesnį mokestį, beje, kelių šimtų. Neklaidinkime visuomenės dėl to. Sutinku, čia yra mažas žingsnelis CO2 emisijos mažinimo ir klimato kaitos proceso mažinimo link, bet jis yra, bent pirmas žingsnelis. O didesnius ir tolesnius žingsnius mes paliekame tada kitai kadencijai. Aš matau, kad opozicija yra pasirengusi įgyvendinti ambicingesnius klimato kaitos proceso mažinimo aspektus, kad ir tą visuotinį CO2 mokestį, kaip minėjo kolega S. Gentvilas. Tai aš linkiu… tolesnius žingsnius ir nuopelnus paliekame jums.
PIRMININKAS. Laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). O dabar šitam įstatymo projektui siūlau pritarti.
PIRMININKAS. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Ponia Vingriene, tai, ką jūs užsirašėte čia pasakyti ir perskaitėte, noriu atkreipti dėmesį, kad jau nebegalioja, nes mes ką tik pritarėme A. Širinskienės pataisai, kuri nustato, kad ne tik pirmą kartą, bet ir kiekvieną kartą registruojami automobiliai būtų apmokestinami.
Dabar atsakymas ponui K. Mažeikai, kuris sakė, kad čia ūkininkai ir traktoristai nebus apmokestinti, tai yra tiesiog bus apmokestinti. Tai atkreipiu dėmesį, kad maži ir vidutiniai traktoriai sveria nuo 3,9 tonų iki 7,5 tonų, jūs vis dėlto siūlote apmokestinti iki 3,5 tonų. Taigi vidutiniai traktoriai nuo 3,9 – mokestis iki 3,5 tonų. Taigi ūkininkai išbraukti, o eiliniai piliečiai įtraukti ir ne tiesiog šiaip, o šimtai tūkstančių kiekvienais metais. Nors tai vadinate taršos mokesčiu, tai tapo elementariu registracijos mokesčiu, kuris, šiandien mes visi supratome, niekaip nėra susijęs su tarša, o tiesiog yra susijęs su žmogumi, kuris turi automobilį, nes mes puikiai suprantame, kad teršia ne automobilis, stovintis garaže, o teršia sunaudotas iškastinis kuras.
Dar daugiau. Panašu, kad čia nebeliko ir jokio socialinio dėmens, kad, pavyzdžiui, mokėtų daugiau tie, kurie važinėja prabangesniais automobiliais. Ne! Atvirkščiai. Mes priėmėme sprendimą, kad kolekcininkai, turtingi žmonės, kurie turi ypač prabangius automobilius, jie nemokės šio mokesčio ir nemokės dėl vienos priežasties, kad jie tais automobiliais važinėja mažiau, tačiau pensininkas, kuris lygiai taip pat mažai važinėja ir neturi pinigų nusipirkti elektromobilį, turės mokėti šį mokestį. Todėl kviečiu, mieli kolegos, balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo dėl Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4132.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 51, prieš – 36, susilaikė 9 Seimo nariai. Po svarstymo šiam projektui pritarta.
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Vakar kai kurie iš valdančiosios daugumos atstovų su džiugesiu pranešė apie gerovės valstybės pradžią, apie tai, kaip yra didinami atlyginimai, pensijos, pašalpos ir visa kita. Šiandien, iš esmės prisidengiant taršos mokesčiu, inicijuojami papildomi mokesčių mokėjimai, vadinasi, vakar viena ranka įdėjome, kita ranka ištraukiame tai, ką įdėjome. Bet keisčiausia yra tai, kad iš valdančiųjų niekas neatsakė argumentuotai, kodėl jūs nenorite įvesti taršos mokesčio tiems subjektams, kurie naudoja žemės ūkio techniką savo verslo pelnui.
PIRMININKAS. P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos. Atsiprašau, replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū Dievui, ačiū Dievui. Galu gale iš penkto karto Pirmininkas, kuris taip labai jau žiūri vis į dešinę pusę, į konservatorius, suteikė ir man pasakyti repliką. (Balsai salėje)
Aš noriu priminti, kadangi pirmą kartą neleido kalbėti Seimo Pirmininkas. Gerbiamieji, na, prisipažinkite, neturėjote politinės valios nei A. Kubiliaus Vyriausybė su patarėju M. Majausku įvesti automobilių taršos mokestį, neturėjome ir mes, vadovaujant A. Butkevičiui, politinės valios įvesti šitą mokestį. Taip, aš nesakau, kad tobulas, ir galbūt valstiečiai nemano, kad tobulas, bet vis dėlto šitas pirmas žingsnis yra žengtas. Bus galima tobulinti.
Dėl registracijos. Tie, kurie turi mažas pajamas, neperka automobilių kaip duonos kasdien, perka kartą per penkerius ar dešimt metų. Tikrai tai nėra problema. Ieškojo valdančioji dauguma, kad tas mokestis kiek galima būtų mažesnis tiems asmenims, kurie turi mažesnes pajamas. O jeigu būtų priimtas toks siūlymas, ką siūlo M. Majauskas, pagal automobilio galingumą, pagal automobilio naujumą, tai visi vargšai mokėtų didžiausią mokestį. Štai, pone Majauskai, ką tu siūlei. Reikėjo tada ir įvesti tokį mokestį, kai buvai A. Kubiliaus patarėjas finansiniais klausimais.
PIRMININKAS. Žiūrėdamas į kairę, matau tai, ką jūs matote dešinėje, ir ten E. Gentvilas nori kalbėti. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma toks pataisymas. V. Alekna išbėgdamas ne tą paspaudė, tik jau turėjo skubėti, tai mūsų visa frakcija balsavo prieš arba susilaikė. Aš suprantu, kad aš negaliu to už V. Alekną pasakyti.
Kitas dalykas – replika po balsavimo. Pirmininke, aš nesu tikras, ar jūs Statuto požiūriu korektiškai pasielgėte vienu atveju, kai teikėte balsuoti dėl balandžio 1 dienos įsigaliojimo datos, kai buvo kartu vėliau registruota J. Razmos liepos 1-oji. Mano manymu, tada buvo galima teikti balsuoti kaip alternatyvą. Jūs pateikėte pirmiau A. Širinskienės, nubalsuota, surinkote daugumą, už J. Razmos nebebalsuojame. Manau, kad būtų buvę teisingiau pateikti kaip alternatyvą tuo pačiu klausimu dvi datas.
PIRMININKAS. Pateikiama didėjimo tvarka. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš tik noriu kaip krikščionis demokratas prašyti jūsų neskriausti P. Gražulio, juo labiau kad pilnatis. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai stengiuosi. Ir A. Stančikas – replika po balsavimo.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiaip, aišku, vieno mūsų kolegos nebematau, išėjo. Kai dėl ūkininkų – nuo šiandien ūkininkai neturi nei ragų, nei kanopų, tai nereikėtų jų priskirti prie gyvulių.
Dėl taršos mokesčio žemės ūkyje. Praeitos kadencijos Seimo nariai turėtų prisiminti, kad jūs svarstėte tokį įstatymą ir 21 euras už toną dyzelino yra įvardintas. Tuo metu buvo diskutuojama, kad tai yra taršos mokestis, ir žemdirbiai su tuo sutiko, čia esant ministrei V. Baltraitienei. Tačiau jį pervedėte į akcizą ir greitai užmiršote, kad tas vis dėlto buvo sutartas kaip taršos mokestis. Jeigu atsiverstume to laiko svarstymus, kas buvo aprašyta, tai ir buvo užsiminta, kad tai yra taršos mokestis.
Dėl akcizo vėl sakysite, kad žemdirbiai turi kažkokias ypatingas išskirtines sąlygas Lietuvoje. Pasižiūrėkime, Belgijos ūkininkai, kurie gauna gerokai didesnes išmokas Europos Sąjungoje, šiandien akcizo nemoka, yra lengvata. Malta, kurios išmokos ūkininkams yra beveik keturis kartus didesnės, taip pat nemoka akcizo. Šiandien mūsų žemdirbiai moka tą akcizą. Aišku, jis yra lengvatinis, bet vis dėlto dėl taršos mokesčio šiek tiek reikėtų prisiminti senus laikus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau šią diskusiją nutraukti ir daugiau nenoriu suteikti… Mes vėluojame pusę valandos pagal mūsų pasitvirtintą darbotvarkę. (Balsai salėje)
10.35 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4133(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4133. Svarstymas. Išvada buvo pristatyta. Diskutuoti užsirašė Seimo narys K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi aš negavau žodžio dėl Automobilių registracijos įstatymo, čia susiję įstatymai, tai aš pratęsiu diskusiją.
Aš jau pasakiau apie automobilių ridos mokesčio nelogiškumą. Nelogiškas automobilio ridos mokestis, nes CO2 emisiją sukelia ne savininkų pasikeitimas. Valstiečiai ir žalieji, arba valdančioji koalicija, mano, kad kuo dažniau pasikeičia savininkai, tuo labiau nukenčia gamta. Pirmyn, čia jūs suteikėte ženklų indėlį į žaliąją filosofiją.
Automobilių mokestis apskritai nėra niekaip žalias ir nėra socialiai teisingas. Automobilio mokestis ir tai, ką jūs padarėte su 1 tūkst. eurų paskata įsigyti kitam automobiliui, skatina vartojimą. Kuo dažniau automobilį keisite, tuo bus daugiau išleista CO2 gaminant automobilius.
Automobilių gamyba yra labai tarši. Tai priešinga filosofija. Žalioji filosofija sakytų: sunaudok kiekvieną dalyką – drabužį, automobilį, bet ką, sunaudok iki galo, ir ta filosofija plinta pasaulyje.
Jis nėra socialiai teisingas, nes tais taršiausiais automobiliais važinėja patys neturtingiausi. Ir neretai tie neturtingiausi perduoda tą automobilį savo sūnui, dukrai, dar kam nors, tai turės mokėti.
Dabar vienintelis teisingas kelias, kuriuo nenueita, iš tikrųjų buvo pasiūlytas S. Gentvilo apskritai įvesti CO2 taršą. Jeigu jau Europos Sąjunga priėmė tokią filosofiją, kad mes einame link neutralaus CO2 vartojimo, vadinasi, tiek pat, kiek išmetame, tiek pat gamta sunaikina, mes visada turėtume visą CO2 emisiją apmokestinti. Bet tada reikia apmokestinti ir traktorius, apmokestinti ir anglis, kurias žmonės naudoja kūrenti, apmokestinti ir dujas, kurias naudojame kūrenti. Toks mokestis būtų logiškas ir teisingas. Tiesą sakant, jis atitiktų Europos Sąjungos pasirinktą žaliąją kryptį. Būtų pamatuotas.
Tiesą sakant, visai nesunku tai padaryti ir su automobiliais, jeigu būtų siekiama pradėti nuo automobilių. Kiekvieną kartą kas dvejus metus mes nuvažiuojame į „Tuvlitą“ patikrinti automobilio būklės, ir ten išmatuojamas CO2 išmetimas. Padarykime tuos matavimus fiskalinius, ir niekur nuo jų nepabėgsi. Visada yra registruojama rida, sudauginame taršą su rida, padauginame koeficientą – turime mokestį. Labai paprasta ir labai aišku: negauni „Tuvlitos“ techninės apžiūros pažymėjimo pratęsimo, kol sumoki tiek, kiek priklauso tau sumokėti. Tai būtų tikrai žalios filosofijos triumfas.
Lygiai taip pat turėtų mokėti ir už traktorius, sunkvežimius, autobusus. Bet kas, absoliučiai bet kas. Nes jie irgi teršia. Vienintelis kelias, kuriuo nebuvo nueita, jei būtų teisingas, tokiam keliui būtų galima galvoti… jeigu toks kelias būtų pasirinktas, būtų galima kalbėti apie bendrą sutarimą ir tokio mokesčio prasmingumą. Dabar yra pasirinktas visiškas absurdas ir jam negalima pritarti. Taip pat ir dėl šio įstatymo. Jam irgi negalima pritarti, nes tai yra lydimasis įstatymas.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Rinkevičių. Yra vienas pasiūlymas. Seimo narys J. Razma teikia pasiūlymą. Prašom pristatyti. Jurgi Razma, jums įjungtas mikrofonas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar aš nesurandu greitai, gal komitetas savo…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia dėl datos. Jūs siūlėte pakeisti įstatymo įsigaliojimą – nuo liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Liepos 1 dieną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi aš ir dėl pagrindinio įstatymo siūliau liepos 1 dieną, tai, be abejo, ir šiame įstatyme dėl suderinimo reikia rašyti, kad naujas mokestinis įstatymas įsigalioja liepos 1 dieną. Kaip minėjau, yra bendresnių įstatymų, tai yra Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų, reikalavimai, kad nauji mokestiniai įstatymai gali įsigalioti tik po pusės metų. Jeigu čia priimtume, kad vis dėlto racionaliai ir teisiškai tvarkingai įsigaliojimas yra liepos 1 dieną, be abejo, priėmimo momentu ir jau mūsų aprobuotą įstatymą reiktų pataisyti, kad ten taip pat būtų data – liepos 1 dieną. Kviečiu bent šioje dalyje elgtis racionaliai, atsakingai ir fiksuoti liepos 1-osios datą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti pasiūlymui, nes, vienas dalykas, šis projektas eina kartu su biudžetu, antra, mes per praeitą svarstymą jau apsisprendėme, kad įsigalioja nuo balandžio 1 dienos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nesuderintos datos ir tikrai pasiūlymas racionalus, kad…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, siūloma nepritarti, nes čia eina kartu su biudžetu.
PIRMININKAS. Bet priėmimo stadijoje šio įstatymo datą reikėtų suderinti su prieš tai… pagrindiniu įstatymu.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas dėl pasiūlymo. Motyvai už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, štai čia dar jūs turite galimybę pritarti tikrai logiškai, racionaliai ir konstituciškai teisingai J. Razmos pataisai. Tai yra nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimą liepos 1 dieną, taip, kaip yra Teisėkūros pagrindų įstatyme dėl naujų mokesčių, nes šis įstatymas kalba būtent apie automobilių registracijos… Ponas V. Rinkevičius iš tribūnos kalbėjo, kad tai atitinka Vyriausybės… Neatitinka Vyriausybės, Vyriausybė teikia visai kitą įstatymą, kurį pavadino taršos įstatymu. Čia kalbame mes apie automobilių registracijos įstatymą, todėl jam būtina nustatyti pusės metų įsigaliojimo terminą nuo priėmimo. Na, galite taisyti iš liepos 1 dienos į birželio 20 dieną ar 17 dieną, jeigu priėmimas bus 17 dieną, bet tikrai ne sausio 1 dieną. Tuo labiau kad jau data neatitinka. Jūs turite dar vieną šansą pataisyti, kad tas įstatymas tikrai būtų galiojantis ir teisingas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš pasiūlymą – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Mes galime žaisti žodžiais, Vyriausybės siūlymas toks, ar buvo vienas žodis, ar kitas parašytas, bet siūlau nepritarti, nes tai eina kartu su biudžetu. Patikslinsime dar tą datą priėmimo stadijoje, kaip prieš tai dėl svarstyto projekto mes pritarėme, kad balandžio 1 dieną. Ta diena tokia balandžio, ne tik ji, galbūt galima ją įvairiai vertinti, tačiau tai yra ketvirčio pradžia, pirma ketvirčio diena, ir dažnai turbūt naudojama. Na, čia jau kito įstatymo… Taigi siūlau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 28, prieš – 31, susilaikė 27 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš perleidžiu, kas ten po manęs yra.
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai simboliška – penktadienis, 13 diena, pilnatis. Seimas svarsto įstatymą, kuriuo nori apmokestinti neaiškų ką: vieni sako, kad emisijas, nors atrodo, kad emisijos kyla iš sandorių; kiti sako, kad sandorius, nors kalba apie emisijas. Įstatymo projektas įsigalios balandžio 1 dieną, tai yra tą dieną, kuri Vakaruose yra vadinama Kvailių diena. Su tuo ir sveikinu. Raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tiktai norėčiau sureaguoti į tą patyčių laviną, ir tiek, daugiau nieko. Jeigu kitose šalyse, kur yra registracijos mokesčiai, gyvena tik kvailiai, vadinasi, mūsų konservatoriai yra patys protingiausi žmonės pasaulyje. Tačiau, deja, matyt, realybė yra kitokia. Yra registracijos mokesčiai, mes puikiai suprantame, kaip jie veikia. Vienas taršus automobilis gali teršti mažiau negu netaršus, nes mažiau važinėja. Tačiau tūkstantis taršių automobilių vidutiniškai vis tiek terš daugiau negu tūkstantis mažų automobilių. Todėl perkelkite analizės lygmenį truputį aukščiau virš savo dažnai asmeninių interesų, ne visada, aišku, ir tiesiog pagalvokite apie valstybės interesą, apie Europos Komisijos nuolatines pastabas Lietuvai, apie ekspertų raginimus.
Aš labai dėkingas, tiesą pasakius, šiuo atveju Liberalų frakcijai, jie yra nuoseklesni. Nepaisant to, kad liberalams mokesčiai apskritai niekada nepatinka, tai yra jų aksioma, šį kartą jie elgiasi valstybiškai ir apdairiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl viso projekto po svarstymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 56, prieš – 24, susilaikė 7 Seimo nariai. Projektui po svarstymo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Sėkmės.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju už palinkėjimą sėkmės. I. Šimonytė – replika po balsavimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš ponui T. Tomilinui turiu pasiūlymą. Jeigu iki antradienio jis man atneš nors vienos Vakarų valstybės patirtį, kur kiekvienos registracijos, tai yra savininko pasikeitimo, atveju yra mokamas automobilio taršos mokestis, aš viešai pažadu, kad balsuosiu už šitą įstatymą. (Balsai salėje)
10.49 val.
Geležinkelių transporto kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo Nr. XII-1623 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4231(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo projektas. R. Sinkevičius, Ekonomikos komiteto pranešėjas. Kviečiu jus. Priėmimas, aptarsime pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio buvo gautas jūsų pasiūlymas. Kolegos, kartu R. Sinkevičių prašome pristatyti savo pasiūlymą.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo posėdžio pirmininke. Visi trys mano pasiūlymai, kuriuos svarstysime… Tiksliau, autorystės negalėčiau prisiimti, tiesiog jie buvo nulemti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Situacija susiklostė tokia, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas padarė pastabą, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 331 straipsnis nustojo galioti (atkreipiu dėmesį) šių metų gruodžio 3 dieną, todėl dėl negaliojančio straipsnio mes nebegalėjome teikti kokių nors terminų pratęsimo. Todėl tą patį straipsnį, kurį ketinome (ir Seime buvo pritarta) pratęsti iki 2024 metų, teko išdėstyti naujai ir pratęsti šito straipsnio galiojimo laiką.
Aš pristačiau visus tris pasiūlymus, gerbiama pirmininke, ir visiems trims pasiūlymams Ekonomikos komiteto nariai pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes turime 29 Seimo narių pritarimą tikriausiai bendru sutarimu? Taip, turime. Komitetas pritarė.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Galime pritarti ir mes. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. Ir kartu pakoreguojame ir pavadinimą atitinkamai pagal redakciją. Galime tam pritarti? 1 straipsnis susideda iš dviejų straipsnių, ką jūs ir matote konsoliduotame projekte. 1 straipsnis tampa… ir 2 straipsnis – kodekso taikymas. Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto – J. Narkevičius.
Dėkoju pranešėjui.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš dar kartą raginčiau pritarti šitam įstatymo projektui. Jis yra svarbus ne tik dėl to, kad suteikiamas pratęsimo laikotarpis, kas ir Lietuvos autoriteto atžvilgiu bus labai reikšminga. Bet siūloma pritarti ir dėl to, kad šalia šito įstatymo projekto yra pateiktas ir veiksmų planas. Tai reiškia įsipareigojimą akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ per penkerius metus investuoti į geležinkelių tinklą daugiau negu 300 mln. eurų.
Per tą laikotarpį – per paskutinį mėnesį buvo atnaujintas dialogas su įvairiomis specialiųjų poreikių turinčių asmenų organizacijomis. Buvo labai kruopščiai dėliojamas tas veiksmų planas ir iš esmės pirmas kartas, kai „Lietuvos geležinkeliai“, Susisiekimo ministerija ir neįgaliųjų organizacijos pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tas įgyvendinimo planas bus monitoruojamas kiekvienais metais ir tie skaičiai dar negalutiniai. Pagal tą planą bus ne tik nupirkti atitinkamiems poreikiams pritaikyti vagonai, bet ir sudaryta informavimo sistema, prieigos sistema, stotelių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims.
Taigi tai tikrai labai teigiamas įstatymo projektas su lydimuoju raštu ir papildomu priedu. Siūlau ir raginu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Turėtume atsiprašyti, kad mūsų sistema truputėlį vėlavo ir išėjo, kad įsirašymas buvo už pataisas, bet J. Narkevičiaus pozicija kalbant už įstatymo projektą priėmimo stadijoje išgirsta.
Motyvai prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Suprantu, kad mūsų gana beviltiška situacija, nes gruodžio 31 diena artėja – liko trys savaitės, mes esame neįvykdę reglamento. Ne tik kad neįvykdę, o dar tik sukūrę planą, kaip jį galbūt įvykdysime. Akivaizdu, kad tai yra labai labai didelė gėda prieš mūsų bendruomenę ir prieš tos bendruomenės narius, kurie yra neįgalūs ir negali naudotis infrastruktūra. Aš galbūt neraginu, žinoma, balsuoti prieš, bet raginu atkreipti dėmesį į tai, kad tokia situacija nėra normali. Jeigu mes matome, kad kam nors neužtenka laiko, tas dialogas ir pasirengimas turėtų prasidėti anksčiau, negu likus keliems mėnesiams iki termino, kai jau gali būti pradėtos taikyti baudos dėl to, kad mes nepritaikėme kokių nors savo viešųjų paslaugų neįgaliesiems. Todėl labai tikiuosi, kad tai, ką pasakė ką tik ministras, kad tas planas bus ne tik pasirašytas, bet taip pat bus įgyvendintas, kad tam taip pat ir Seimo parlamentinė kontrolė skirs deramą dėmesį ir kad daugiau mes nebūsime tokioje situacijoje, kai kelios savaitės iki termino ateina Vyriausybė ir sako, vaje, kaip gaila, reikia terminą pratęsti, nes mes ir vėl ko nors nepadarėme. Aš atkreipsiu dėmesį, kad tai yra ne pirmas termino pratęsimas, ir būtų labai gerai, jeigu jis būtų tikrai tikrai paskutinis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš nežinau, kokius čia priekaištus galima būtų išsakyti naujajam susisiekimo ministrui. Vis dėlto, pažvelgus į geležinkelių „atnaujinimą“ prieš dvejus metus, matome nugyventą infrastruktūrą, plaunamus pinigus, sėkmingai bandoma toliau plauti per ruožo Klaipėda – Kaunas elektrifikavimą. Antra vieta plius 40 mln. Infrastruktūra neatlaiko jokios kritikos. Avarijos yra slepiamos. Net paskutinė avarija, kuri dabar įvyko, išsiliejo teršalai, nuvirto sistemos. Tai jau paskutinis turbūt taškas, tai yra nacionalinio saugumo reikalas. Mes dabar matome, kad lėšos, kurios galėjo būti nukreiptos ir neįgaliųjų infrastruktūrai sukurti, ir galų gale pačiam geležinkelių saugumui, keleivių saugumui, krovinių vežimo saugumui, sėkmingai buvo išplaunamos. Kur čia parlamentinė kontrolė? Kur ministerijos kontrolė buvo dar iki gerbiamo ministro J. Narkevičiaus atėjimo. Štai ta problema ir ją reikia spręsti kompleksiškai.
O čia parlamentinė kontrolė turi vaidinti ypatingą vaidmenį parlamentinėje valstybėje. Todėl aš pasisakau už tai. Be abejo, gaila, kad tos infrastruktūros nėra, bet yra pirminiai dalykai, kuriuos turime sutvarkyti, tai yra keleivių saugumas ir krovinių saugumas. Tam reikalingos investicijos į infrastruktūrą ir labai skubios.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Balsys – motyvai prieš.
L. BALSYS (LSDPF). Turbūt čia įvyko klaida, aš nebuvau užsirašęs. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerai, suderinome. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dabar išgirdęs kolegos A. Skardžiaus žodžius iš tikrųjų pasibaisėjau. Ar girdėjo visa tai ministras? Galbūt jis parengs kokią nors ataskaitą, siūlymus, kad ten kažkas grobstoma, kažkas ne taip daroma, ir mes tada išgirsime tikrąsias ministerijos veiklos kryptis artimiausiu laikotarpiu. Kiekvieną kartą girdint, kad „Geležinkeliuose“ arba ten kur nors Susisiekimo ministerijos atsakinguose padaliniuose vyksta tokie dalykai, apie kuriuos čia kalba kolega, reikia, na, pagaliau padėti tašką ir surašyti visus, atnešti čia, į Seimą, ir žiūrėti, ką su tais neigiamais dalykais daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau patikslinti gerbiamą I. Šimonytę. Gerbiamoji, jūs, manau, puikiai žinote, kad tai pratęsiama trečią kartą, pasirašyta sutartis su konkrečiu veiksmų planu, ir buvusios Vyriausybės taip pat nieko nedarė, kad Lietuvos geležinkeliai ir jų infrastruktūra būtų pritaikyti neįgaliesiems. O dabar per du mėnesius yra pateiktas veiksmų planas, numatytos lėšos ir suderinta ne tik su neįgaliųjų asociacijomis, bet ir su Europos Komisija.
Sveikintina, kad taip sparčiai naujas ministras dirba tuos darbus, kurių nepadarė dešimtmečius kiti ministrai. Todėl, matyt, šis ministras yra nereikalingas, yra puolamas. Ir dėl to puolamas šis ministras, kad viename iš konkursų, taip pat elektrifikavimo konkurse, nustatė, kad, vienu žodžiu, buvo galima konkursą laimėti pigiau 40 mln. eurų, jeigu jis būtų išskaidytas. Bet kažkodėl ir žiniasklaida, ir tie, kurie kovoja su korupcija, nepalaiko ministro, o palaiko tuos, kurie sujungia į vieną projektą, ir tas konkursas 40 mln. eurų buvo brangesnis. Todėl tikrai palaikykime ministrą ir džiaukimės, kad taip operatyviai, vienu žodžiu, suderintas parengtas planas ir bus investuojama į geležinkelių infrastruktūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius – motyvai už.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų po tokio išsamaus gerbiamojo ministro pasisakymo ir kolegų… Iš kai kurių kolegų susidaro nuomonė, kad, atrodo, tie neįgalieji atsirado tik šiandien. Jie yra nuo seno, tuos darbus reikėjo daryti labai seniai. Jeigu žmonės pradeda imtis iniciatyvos, tai jie kažkaip kritikuojami. Mieli kolegos, būkime savo vietoje ir palaikykime gerą projektą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Balsuojame dėl Geležinkelių transporto kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4231(2) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 41, 251, 331 straipsniais ir 8, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1595 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4232(2) (priėmimas)
Lydimasis – Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-4232(2). Vienas straipsnis. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Galime. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 69, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4232(2) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3349(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3349(2). Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas įvertinto Teisės departamento pasiūlymą ir suredagavo 1 straipsnį pagal Teisės departamento pasiūlymus. Jam pritarta. Mes tam galime pritarti? Pritariame. 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. A. Vinkus – motyvai už. Prašome, gerbiamas kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, projekto svarstymo stadijoje aš jau pasisakiau, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma labai konkrečiai ir aiškiai reglamentuoti, kada turėtų būti perskaičiuojami vienmandatės apygardos apylinkių rinkimų biuleteniai, padės išvengti galimų interpretacijų, klaidų, netikslumų bei nepamatuotų kaltinimų dėl galimo piktnaudžiavimo, kai surinktų balsų skirtumas tarp pirmų kandidatų yra nereikšmingas. Palyginti su dabar galiojančia įstatymo nuostata, siūloma nauja redakcija tikrai padės objektyviau išaiškinti rinkimų rezultatus ir eliminuos galimybę išvengti nepageidaujamos klaidos. Pritariu šiam projektui ir siūlau palaikyti teikiamą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, atkreipkime dėmesį, tikėtina, kad iniciatoriai siūlo tokį įstatymo projektą, nes Seimo rinkimų įstatyme yra kai kas panašaus, bet ne lygiai tas pats. Čia pažiūrėkime, ką jūs siūlote jau priimti: jeigu balsų skirtumas mažesnis negu 50 ir jeigu yra bent vienas kritiškas arba neigiamas požiūris ir skundžiama. Seimo rinkimų įstatyme yra pasakyta, jeigu yra užfiksuoti pažeidimai ir jeigu skirtumas mažesnis negu 50. Vadinasi, nėra tų nepatenkintų asmenų skaičius svarbus, o yra svarbu, ar būta pažeidimų ir ar tie pažeidimai yra užfiksuoti stebėtojų skaičiuojant balsus, apylinkės komisijos ir panašiai. Tai čia, manau, nėra tobulai padaryta ir reikėtų balsuoti kitaip, nes reikia padaryti vienodai su Seimo rinkimų įstatymais, o ne padaryti pageidavimų koncertą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas – motyvai už. Aurimai Gaidžiūnai, gal atsisėskite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nemanau, kad tai yra pageidavimų koncertas. Manau, tai yra demokratijos koncertas, nes daugelį metų vietos savivaldoje mes turėjome amžiną problemą – Seimui taikoma viena taisyklė, o savivaldos rinkimams kažkodėl nebūdavo. Aš palaikau ir prieš tai pasisakiusio gerbiamojo A. Vinkaus nuomonę, kad turime pagaliau sustatyti viską į vietas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiek tiek noriu reaguoti į kolegos J. Sabatausko pastabą. Jis siūlo, kad perskaičiavimas būtų reikalingas tik tuomet, jeigu yra koks nors skundas, pažeidimo fiksavimas. Bet juk gali atsitikti taip, kad niekas to sukčiavimo nepastebės, o balsų skirtumas nedidelis. Tas privalomas perskaičiavimas tikrai jokių žalingų pasekmių čia negali sukelti. Tiesiog visi bus tikresni, kad tikrai yra suskaičiuota teisingai, sąžiningai, kad laimėtojas yra paskelbtas pagrįstai, objektyviai. Dėl to galbūt net Seimo rinkimų įstatymą reiktų ta kryptimi patikslinti. O už šitą balsuoti taip, kaip parašyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3694(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3694(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti? Galime. Ir priimame 1 straipsnį.
2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Pasiūlymui komitetas pritarė. Įsigaliojimo data kaip ir lieka, tik išbraukiamas žodelis „nuo“. Galime tam pritarti? Pritariame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pritariu nuomonei, kuri išdėstyta teikiamo projekto aiškinamajame rašte, kad dabar galiojančiame Savivaldybių tarybų rikimų įstatyme yra teisinė spraga, kurią reikia ištaisyti.
Išvardinant pareigas, kurios laikytinos nesuderinamomis su savivaldybės tarybos nario pareigomis, yra numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su vadovo arba kolegialaus valdymo organo pareigomis savivaldybės valdomose akcinėse bendrovėse ir savivaldybės įmonėse. Tačiau nėra įvardinta uždarųjų akcinių bendrovių. Šiuo metu viešąsias paslaugas (vandens, šilumos tiekimo, atliekų išvežimo ir panašiai) savivaldybės gyventojams dažniausiai teikia savivaldybės valdomi juridiniai asmenys, kurių teisinė forma – uždarosios akcinės bendrovės.
Ištaisydami tą spragą, autoriai siūlo papildyti tai reglamentuojančia įstatymine nuostata, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos ir su pareigomis savivaldybės valdomose uždarosiose akcinėse bendrovėse. Atkreipiau dėmesį į tai, kad kaip pagrindinis paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui. Palaikau jį ir kviečiu jus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau niekas nenori išsakyti motyvų. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3835(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3835(2). Priėmimas pastraipsniui.
Vienas straipsnis. Galime jį priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai ir vienbalsiai 76 pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
11.11 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 4, 6, 10, 102, 11, 12, 21, 22, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 71, 72, 73, 291, 292, 293 ir 294 straipsniais ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3346(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3347(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3346(2). Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Nematau A. Palionio. Gal V. Ačienė? Ar V. Ačienė galėtų perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Dėl Azartinių lošimų įstatymo projekto. Prašom paimti išvadą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir komitete yra priimtas sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir antrasis įstatymo projektas buvo lydimasis, gal galite kartu ir dėl lydimojo Azartinių lošimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3347(2)? Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Lydimajam įstatymo projektui taip pat yra pritarta. Pritarta įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiami kolegos, pasiūlymų dėl šių įstatymų projektų nebuvo. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
11.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3348 (svarstymas)
Dar vienas lydimasis teisės aktas dėl minėto Azartinių lošimų įstatymo buvo Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3348. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo skirtas kaip pagrindinis. A. Širinskienės prašome perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, svarstėme įstatymo projektą Nr. XIIIP-3348 ir komitetas vieningai pasisakė už tai, kad jį reikėtų atmesti. Mes balsavome: 10 balsų už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai už dėl viso – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Atsiprašau, ne ten užsirašiau.
PIRMININKĖ. Ne ten užsirašėte.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ne, ne, ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas siūlė atmesti. Galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
11.15 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3827 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas, taip pat Azartinių lošimų įstatymo (tik jau kitų) 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Vėl kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją. Gal vėl mums talkintų V. Ačienė?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gruodžio 4 dieną svarstė jūsų minėtą įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas yra toks – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė.
Dėl motyvų norinčiųjų kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Bendru sutarimu.
11.16 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4178(2) (svarstymas)
Klausimas 1-8 – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4178(2). Svarstymas. A. Norkienė. Užsienio reikalų komiteto išvada.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, kolegos. Užsienio reikalų komitetas gruodžio 6 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Norinčiųjų dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nėra. Norinčiųjų išsakyti motyvus nėra. Bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu.
11.16 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 89 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2462(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2462(2). Svarstymas. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. A. Širinskienę kviečiame perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, mes turėjome lapkričio 27 dieną posėdį savo komiteto darbotvarkėje ir patobulintam komiteto projektui bei išvadoms pritarėme bendru sutarimu, 9 balsais už, įvertinę visas Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kaip papildomas buvo skirtas Žmogaus teisių komitetas. Matau, kad S. Jovaiša jau pasiruošęs perskaityti išvadą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė šiam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam patobulinti pagal tam tikras pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčiųjų dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Motyvai. Motyvų niekas nenori išsakyti. Galima pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-4342 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-4342. Pateikimas. A. Širinskienė. Prašome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, noriu pristatyti Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios detalizuoja teisėjų imuniteto klausimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kaip žinome, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnyje yra nustatyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Lietuvos Respublikos Prezidento sutikimo. Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra atkartojama ši nuostata, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.
Tačiau vertinant Konstitucinio Teismo jau esančią doktriną, taip pat konstitucinių normų visumą galima sakyti, kad ta visuma suponuoja, kad teisėjų imunitetas, kuris yra viena iš teisėjo nepriklausomumo sudedamųjų dalių, nėra absoliutus, bet turi būti siejamas tik su tų teisėjų nepriklausomumo užtikrinimu tuo atveju, kai jie eina savo tiesiogines pareigas, tai yra, kitaip tariant, teisėjams turi būti garantuojamas jų funkcinis imunitetas, kurio tikslas yra apsaugoti juos nuo valstybinės valdžios ir pareigūnų, institucijų, Seimo narių ar kitų subjektų kišimosi į jų veiklą, kai jie priima savo tarnybinius sprendimus. Įstatymuose įtvirtinta teisėjų nepriklausomumo garantijų sistema negali sudaryti jokių prielaidų ar privilegijų, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų išvengti atsakomybės ar kitu būdu trukdyti atskleisti nusikalstamas veikas, tai yra negali sudaryti galimybės paneigti teisinės valstybės principo ir iš jo kylančius imperatyvus.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją imunitetas yra siejamas išimtinai tik su dviem atvejais, tai yra dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir kitokio laisvės suvaržymo, kyla pagrįstas klausimas, ar tokia nuostata, kuri yra Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje, kuri išplečia Konstitucijoje numatytus imuniteto taikymo atvejus, apskritai galėtų būti įtvirtinta. Jeigu mes žiūrėtume į tarptautinę praktiką, tai yra Europos Tarybos Venecijos komisiją, kuri yra atsakinga už tam tikrų konstitucinių normų priežiūrą ir vertinimą visoje Europoje, matytume, kad 2015 metų birželį, pasisakydama dėl Ukrainos teisėjų imuniteto, Venecijos komisija konstatavo, kad nuosekliai atkreipia dėmesį, kad teisėjai neturėtų turėti bendro imuniteto, bet turėtų tik funkcinį imunitetą, tai yra imunitetą, kaip jau ir minėjau, aktams, kurie atlikti vykdant jų teismines funkcijas. Ir nors funkcinės apsaugos priemonės yra reikalingos, norint užtikrinti teisminį nepriklausomumą, plačios apimties imunitetas, pasak Venecijos komisijos, iš esmės yra nereikalingas.
Vertinant visas šitas aplinkybes, taip pat vertinant ypač Seimo leidimą suvaržyti teisėjų galimybes, Seimo leidimas pradėti kratas teisėjų patalpose gali kelti labai daug problemų vien dėl to, kad tokiu atveju apie kratą būtų, tikėtina, sužinoma dvi savaitės iki tos kratos vykdymo. Iš tiesų yra siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant gauti galutinį išaiškinimą, ar vis dėlto Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja tam funkciniam imunitetui, kuris yra įtvirtintas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje. Toks būtų trumpas pristatymas. Mielai laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Bakas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs skundžiate Teismų įstatymą, tiksliau, siūlote skųsti Teismų įstatymą, ar nemanote, kad tuo pačiu reikėtų ir Konstitucinio Teismo 8 straipsnį patikrinti, nes tai tokie patys teisėjai kaip ir Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ar kiti? Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnyje faktiškai parašyta tas pats, tik kitais žodžiais.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, aš būtent dėl šitų priežasčių, kad tikrai gali būti pasiūlymų, susijusių ir su kitais teisėjais, ir, manau, su Seimo narių imunitetu. Greičiausiai ir Prezidento institucija, kuri dabar vertina ir žiūri šį nutarimą, turės pastabų, todėl šiandien ryte, komiteto posėdžio metu, ir kviečiau visus komiteto narius pirmadienį prisidėti prie klausymų, tiesiog tuos dalykus detalizuoti ir kartu dėl jų padiskutuoti. Iš tikrųjų esu labai dėkinga tiek Vyriausybės teisininkams, tiek STT, Generalinės prokuratūros ir kitiems teisės specialistams, kurie padėjo parengti šį nutarimo tekstą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas atsisakė klausti, nori sakyti motyvus. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Motyvai. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Visų pirma tikrai norėčiau pasveikinti už šią iniciatyvą tuos žmones, kurie ją teikia. Noriu pakviesti Seimą balsuoti už ir atkreipti dėmesį į vieną įdomią detalę.
Šios išplėstinės nutarties, kuria iš esmės Aukščiausiojo Teismo teisėjai pasakė, kad negalima pas teisėjus daryti kratų be Seimo arba Prezidento sutikimo… Šią tokio pobūdžio nutartį pirmasis priėmė teisėjas V. Kažys, jis 2017 metais, nagrinėdamas skundą, pirmasis suformavo praktiką, kad pas teisėjus negalima daryti kratų. Jis nagrinėjo skundą kito teisėjo byloje. Vėliau, kaip žinote, jis buvo sulaikytas dėl korupcijos bylos.
Kas gali paneigti, ir, tiesą sakant, panašu į tai, kad šiandien teismų sistema vis dėlto nenori daryti išvadų ir, priešingai, stengiasi apsisaugoti nuo bet kokios netgi atsakomybės galimybės dėl to, kas vyksta teismų sistemoje. Todėl aš siūlyčiau pritarti ir tikrai nekurti… kad nebūtų kuriamas koks nors nebaudžiamų žmonių ratelis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori sakyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Balsuojame. Prašom, kolegos.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tam galime pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti… Gerbiami kolegos, komiteto pirmininkė prašo svarstyti dar šioje sesijoje ir kitą savaitę. Galime tam pritarti? Pritariame, kad spėtume dar šioje sesijoje. Dėkoju.
11.28 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 8, 28, 38 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4262, Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4263 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4262. Pateikimas. Kviečiu viceministrą E. Jurkonį pateikti įstatymo projektą. Teisingumo ministerija. Kartu ir lydimąjį projektą Nr. XIIIP-4263. Taip?
E. JURKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti įstatymų projektų paketą, kurio tikslas yra įgyvendinti 2012 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 29 dėl nusikaltimų aukų teisių apsaugos.
Įstatymų pakeitimais siūloma išplėsti nukentėjusiųjų teisių katalogą numatant, kad nukentėjusysis galėtų gauti jam svarbius procesinius dokumentus (arba jo atstovas), išverstus į jiems priimtiną ir suprantamą gimtąją kalbą. Taip pat išplečiamas Baudžiamojo proceso kodekse ir Asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme numatytų šeimos narių įvardijamas sąrašas, įtraukiant į šitą sąrašą išlaikytinius. Taip pat siūloma, įgyvendinat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Kryževičius prieš Lietuvą, numatyti Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio pakeitimus, kad šeimos narys negali būti apklausiamas dėl savo šeimos nario baudžiamajame procese, nepaisant, koks yra jo statusas. Esminiai pakeitimai yra šie. Pateikimą baigiau, laukiu jūsų klausimų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas. Jo nematau salėje. A. Skardžius. Prašom klausti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kaip pasikeis pati sistema? Ji bus šiek tiek skaidresnė? Ar, sakykime, kokia praktika taikoma Europoje būtent jūsų teikiamo pasiūlymo kontekste? Ačiū.
E. JURKONIS. Prašau patikslinti, kurį pasiūlymą jūs turite omeny? Iš viso jų yra keturi.
PIRMININKĖ. Įjungsime tuoj mikrofoną patikslinti. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš norėjau patikslinti tą patį paskutinį, apie kurį jūs kalbėjote, sakykime, dėl būtinumo duoti parodymus.
E. JURKONIS. Supratau. Iš tikrųjų Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, jeigu asmeniui… asmuo, kuris baudžiamajame procese turi specialiojo liudininko statusą, jo šeimos nariai tokiu atveju negalėtų būti apklausiami dėl to šeimos nario. Iš esmės nuostata yra suformuluota taip, kad šeimos narys galėtų prieš kitą savo šeimos narį apskritai procese neliudyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Galite atsisėsti. Motyvai. Motyvų niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime. Dėkoju.
Kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Tam pritariame? Pritariame. Siūlome svarstyti pavasario sesijoje. Dėkoju.
11.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4276, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4277 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4276. Kviečiu ministrą K. Mažeiką. Prašom. Pateikimas. Noriu iš karto atsiklausti. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-4277 yra alternatyvus, jūs pateiksite kartu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Pateiksite kartu. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos ministerija parengė ir Vyriausybė pateikė du alternatyvius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo projektus. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo, prieš tvirtinant koncepciją, turi būti parengiamos koncepcijos alternatyvos. Seimas, prieš tvirtindamas koncepciją, turi pasirinkti vieną iš parengtų alternatyvų. Taigi noriu pristatyti…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Gerbiami kolegos, reikės pasirinkti vieną iš alternatyvų, todėl prašom klausyti. Ir prašau ministro akcentuoti pirmąją alternatyvą ir antrąją, kad Seimo nariai iš esmės suprastų skirtumus. Prašom pateikti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Buvo pristatymas ir Seime, ir frakcijose, ir komitetuose. Iš tiesų trumpas pristatymas. Tai efektyvus pamatinis erdvinio Lietuvos teritorijos planavimo dokumentas, integruojantis šalies sektorių, strategijų, politikų kryptis, programų ir planų nuostatas, užtikrinantis ir skatinantis institucijų bendradarbiavimą.
Ir būtent koks yra Lietuvos Respublikos bendrojo plano poreikis. Tai yra galiojančio bendrojo plano sprendiniai neatitinka esamos situacijos, vystymosi tendencijų ir iššūkių, neužtikrina efektyvaus išteklių panaudojimo, neformavo vizijos laikotarpiui iki 2020 metų. Galiojančio bendrojo plano sprendiniai yra ne visai įgyvendinti, naudojami neefektyviai. Taip pat yra nepakankama šalies institucijų įtrauktis įgyvendinant bendrąjį planą ir jo sprendinius. Valstybės strateginis planavimas ir finansų skirstymas nesusietas su bendrojo plano sprendiniais.
Ir jeigu labai trumpai, tai kur šiuo metu iš tiesų esame. Taigi esame koncepcijos parengimo etape ir pirmiausia norėtume akcentuoti, kad bendrojo plano rengimą sudaro trys pagrindiniai etapai. Tai yra esamos būklės analizė ir įvertinimas, toliau strateginis vizinis dokumentas iki 2050 metų, tai yra Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija, kuri nustato valstybės teritorijos erdvinio vystymosi kryptis, naudojimo funkcinius prioritetus, ir trečiasis, tai yra Lietuvos Respublikos bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai iki 2030 metų, jie detalizuoja pačią koncepciją. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų planų, parengiamų vertinti pasekmes aplinkai, prieš tvirtinant, kaip ir minėjau, pateikiamos dvi alternatyvos, ir Seimas pasirenka vieną iš parengtų alternatyvų. Taigi, vadovaujantis esamos būklės įvertinimu ir nustatytomis vystymosi tendencijomis ir prognozėmis, parengtos dvi koncepcijos alternatyvos, kuriose yra nustatytos būtent erdvinio vystymosi kryptys, išskiriant jūrinės teritorijos teritorinę jūrą, gretutinę zoną ir visą išskirtinę ekonominę zoną.
Teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai bei koncepcijos sprendinių rodiklių rekomendacijų rinkinys. Įvertinus šalies pagrindinius teritorijos elementus, alternatyvose suformuoti pagrindiniai teritorijos erdvinio formavimo siekiai, tai yra būtent gyvybingos urbanistinės struktūros, našios bioprodukcinės teritorijos ir gyvybingos ekosistemos. Nustatytos pagrindinės erdvinio vystymosi kryptys, sėkmingi socialūs ir tvarūs miestai, ekologiškas, ekonomiškas žemės ūkis ir gyvybingos kaimo vietovės, taip pat atsakingai naudojama jūra ir pakrantė, gamtinės teritorijos – ekologinio balanso pagrindas.
Taigi siekiant Lietuvoje turėti sėkmingus ir tvarius miestus svarbu formuoti kompaktiškus miestus, išsaugoti ir įveiklinti juose nekilnojamąjį kultūros paveldą, kurti visavertes gyvenimo sąlygas tvariai plėtojant švietimo, sveikatos, kultūros, paslaugų infrastruktūros tinklus, kuriant sąlygas aktyviam senėjimui, formuojant aukštą miestų planavimo kultūrą bei kokybiškas viešąsias erdves ir, kas svarbu, lengvai pasiekiant rekreacines vietoves didinant būsto prieinamumą. Taigi gyvybinga gamtinė aplinka, optimali kraštovaizdžio struktūra, gyvybingos kaimo vietovės, visavertės gyvenimo sąlygos kaimo vietovėse, tvari agrarinė ekonomika ir tvariai naudojami ištekliai, valdomas mobilumas – tai kelias ekologiško, ekonomiško žemės ūkio ir gyvybingo kaimo vietovių link. Koncepcijoje yra numatoma formuoti funkcionalų, socialiai ir gamtiškai gyvybingą ir vaizdingą kraštovaizdį užtikrinant ekonominių veiksnių tęstinumą, taip pat urbanizuotose teritorijose siekiant pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir geriau prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio užtikrinant biologinę įvairovę numatomas išlikusių gamtinių elementų jungimas į žaliąsias jungtis, tai yra koridorius.
Lietuvos jūrinės teritorijos plėtrai būtinos sąlygos ir bendrajame plane keliami transnacionaliniai siekiai ir tikslai, tai yra saugus, švarus, efektyvus jūrinis transportas, nuosekli energijos politika, sveika jūrinė aplinka. Viena iš esminių sąlygų yra gera aplinkos kokybė, turimų gamtinių ir kultūrinių išteklių kokybė, tvari žuvininkystė ir akvakultūra bei atsparumas klimato kaitos poveikiui. Vietos identitetas turi būti vystomas kuriant stiprius ryšius tarp skirtingų sektorių, tai yra savivaldos ir vietinių bendruomenių, bei atsižvelgiant į teritorijos socialinę kultūrinę ir istorinę sanklodą.
Toliau konkurencingos valstybės esminiai bruožai, tai yra darnus, tvarus ir subalansuotas ekonomikos augimas, ekonominio konkurencingumo tarptautinėje arenoje išlaikymas ir sveikas demografinis ir tarptautinis emigracijos balansas.
Na ir kalbant apie alternatyvas, tai yra teikiamos dvi alternatyvos, kurios rengiamos tuo pačiu vertybiniu pagrindu ir laikomasi tos pačios vizijos, skiriasi tik įgyvendinimo priemonės ir pasirenkami įgyvendinimo keliai.
Taigi erdvinio vystymo krypčių įgyvendinimo siekiama dviem alternatyvomis. Pirma Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijos alternatyva. Joje formuojami sprendiniai, sudarantys sąlygas siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų ir vizijų plėtojant susiformavusią šalies erdvinę struktūrą, kai viešosios investicijos skirstomos kiekvienam regionui tolygiai. Kalbame apie dešimt regionų. Regionas plataus spektro pagrindines paslaugas pasidalina konkurenciniu principu.
Antra Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija. Joje siūlomi partnerystės principai, kurie veikia susiklosčiusioje šalies struktūroje, sudaro sąlygas jai lanksčiau prisitaikyti pagal besikeičiančią demografinę situaciją, optimizuoti išteklius ir finansinius resursus jos išlaikymui, aukštai gyvenimo kokybei visoje šalies teritorijoje pasiekti.
Įvertinus gyventojų skaičių, esamą erdvinę struktūrą bei joje veikiančias sistemas, modeliuojamos teritorinį pagrindą turinčios, naujas sinergijas kuriančios, šalies stabilumą užtikrinančios penkios partnerysčių grupės – tai yra Vilniaus, Utenos, Ukmergės; Kauno, Marijampolės, Alytaus; Klaipėdos, Tauragės, Telšių; Šiaulių, Mažeikių; Panevėžio, Biržų, Rokiškio.
Šiandien regionų skirtumai gana dideli. Valstybė, siekdama turėti vienodas gyvenimo sąlygas visuose regionuose, prisiima itin didelius iššūkius, galimai neįgyvendinamus lūkesčius, todėl itin svarbu ir bazinių paslaugų teikimas bei pasiekiamumas. Rengiant koncepciją viešosios paslaugos hierarchiškai suskirstytos įvertinus urbanistinę infrastruktūrą ir gyventojų skaičių. Alternatyvose siūloma šiuo aspektu arba konkuruoti, arba bendradarbiauti.
Kalbant apie bazinių viešųjų paslaugų teikimo principus, yra išskiriamos būtinojo poreikio paslaugos, taip pat sąlyginai dažno poreikio paslaugos, sąlyginai vidutinio poreikio ir reto poreikio paslaugos. Būtent pagal tai ir buvo vertinta.
Pirmosios alternatyvos konceptualių sprendimų apibendrinimas. Įgyvendinant šią alternatyvą, viešųjų paslaugų teikimo modelis remiasi formuojamos hierarchinės urbanistinių centrų sistemos principiniu modeliu. Skirtingo lygmens urbanistiniai centrai savo veikimo teritorijoje atsakingi už teikiamų bazinių viešųjų paslaugų, infrastruktūros tinklo veikimą bei teikiamų paslaugų kokybę. Vykdant viešųjų paslaugų teikimą, siekiama pakankamo paslaugų prieinamumo ir tolygaus jų teritorinio pasiskirstymo. Esant perteklinei viešųjų paslaugų infrastruktūrai, atsižvelgiant į demografinę situaciją, vykdoma tokios infrastruktūros optimizacija bei funkcijų sujungimas.
Pirmos alternatyvos…
PIRMININKĖ. Noriu klausti, kiek, ministre, jūs dar norite laiko?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jau baigiu. Liko trys skaidrės. Taigi pirmos alternatyvos sprendiniai optimizuoti kultūros paslaugų tinklą užtikrintų tolygų kultūros paslaugų teikimą teritoriniu aspektu, tačiau paslaugų prieinamumo standartai, pagrįsti tik teritoriniais principais, o ne kokybinių išteklių ir paklausos pjūviu, gali neužtikrinti realaus, kokybiško kultūros paslaugų teikimo.
Kalbant apie antros alternatyvos konceptualių sprendimų apibendrinimą, įgyvendinant šią alternatyvą, viešųjų paslaugų teikimo modelis remiasi formuojamos urbanistinių centrų partnerysčių ir potencialiu sujungimo sistemos principiniu modeliu. Skirtingo lygmens urbanistiniai centrai tiek atskirai, tiek ir partnerysčių pagrindu, bendradarbiaudami su kitais urbanistiniais centrais, atsakingi už teikiamų bazinių viešųjų paslaugų infrastruktūros kokybę. Šioje alternatyvoje bazinių ir viešųjų paslaugų teritorinė lokacija nėra tokia griežta.
Paslaugų hierarchija. Grandinėje atsiranda dalis sąlyginai reto poreikio paslaugų ir dalis sąlyginai vidutinio poreikio paslaugų pagal prieš tai rodytą skaidrę. Vykdant viešųjų paslaugų teikimą siekiama efektyviai veikiančios sistemos prieinamumo, per urbanistinių centrų partnerystes užtikrinant mobilumo gerinimą, taip pat skirtingo tipo…
PIRMININKĖ. Ministre, laikas!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …centrų bendradarbiavimą sveikatos, švietimo, socialinėje srityse ir esant perteklinei viešųjų paslaugų infrastruktūrai, atsižvelgiant į demografinę situaciją, vykdoma tokios infrastruktūros optimizacija, diegiami funkcijų sujungimo, daugiafunkciškumo, infrastruktūros bendro valdymo dalinimosi principai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, pristatėte dviejų sudėtingų Seimo nutarimų projektus. Dėl vedimo tvarkos – P. Saudargas. Prašom, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tikrai labai bijau, kad mes nepadarytume tiesiog procedūrinės nesąmonės ar klaidos, todėl, nes jūs suformulavote, kad mes tarsi šiandien…
PIRMININKĖ. Aš atsiimu savo formuluotę.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …balsuosime alternatyviai, rinkdamiesi tarp šių dviejų projektų. Ministro kalboje, jis tikrai labai išsamiai pristatė visus šiuos projektus, alternatyvumui išskirti buvo galima maždaug 20 sekundžių, matant tuos „Pikaso“ kryžiukus ir nuliukus… Ten šiek kiek atsiskleidė, kad vienas lyg daugiau konkurencinis, kitas labiau kooperacinis modelis. Bet šiaip jau pustuštėje salėje kolegoms gerai neįsigilinus daryti dabar tikrai kardinalų sprendimą jokiu būdu negalima.
PIRMININKĖ. Tikrai pritariame.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau pritarti, nes bendrajam planui, ar šiaip ar taip, reikės pritarti, pritarti ir vienam, ir kitam projektui, ir toliau gilintis komitetuose ir komisijose.
PIRMININKĖ. Taip, taip.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Jeigu čia daugmaž taip suprantama, aš toliau netęsiu pasisakymo.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pauliau, nes išgirdusi pateikimą, kai buvo pateiktas tik Seimo nutarimas ir pasiūlyta posėdžio pirmininkui teikti tai, ką aš posėdžio pradžioje ir pasakiau, bet išgirdusi ministro pateikimą aš visiškai pritariu P. Saudargui, nes išties negalima būtų čia, salėje, apsispręsti, jokiu būdu. Turime paskirti komitetą, komitetas turi daryti klausymus ir visa kita, ir tik išanalizavę galėtume priimti sprendimą. Taip, Pauliau, sutinku su jūsų argumentais ir būtent tokius pat norėjau siūlyti pati.
Gerbiami kolegos, ministras pateikė. Klausimai. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiami valdantieji…
PIRMININKĖ. Skiriame dešimt minučių.
S. GENTVILAS (LSF). …neeilinis posėdis, paskutiniu klausimu teikiamas pats esmingiausias Lietuvos strateginis dokumentas. Šis dokumentas duos gaidas net nacionalinei plėtros programai, kuri bus tvirtinama… (Balsai salėje) Tai yra klausimo devalvacija. Devalvacija pustuštėje salėje pristatyti šitokį ir taip, gerbiamas ministre, pristatyti, kaip jūs padarėte.
Bet dabar, gerbiamas ministre, klausimas jums. K. Šešelgis iš esmės sovietmečiu suformavo dešimties pramoninių centrų tolygaus Lietuvos apgyvendinimo viziją, kuri yra visiškai skirtinga, pavyzdžiui, nuo Latvijos ar kitų vieno didmiesčio dominuojamų lietuvų. Pirmoje koncepcijoje siūlome išlaikyti dešimties miestų centrus, antroje koncepcijoje yra 14 miestų centrų.
Dabar apie paslaugų lygį. Kiek bendrojo plano sprendiniai darys įtaką, pavyzdžiui, sveikatos įstaigų tinklui, kultūros namų tinklui? Ar, pasirinkus vieną koncepciją ar antrą koncepciją, bus aiškiai pasakyta, kad politikai ateityje nebegalės įkurti vienų ar kitų įstaigų ne to lygio regioniniuose centruose? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų pirmiausia kalbant, kodėl pateikiama, turbūt dėl biudžeto ir kitų su tuo susijusių dalykų, bet turbūt suprantame, kad tai yra gana svarbus dokumentas, dėl kurio buvo diskutuota įvairiose plotmėse, forumuose ir visur kitur, kur, suskaičiavome, dalyvavo virš 2 tūkst. žmonių, kur gavome šimtus pasiūlymų, į kuriuos buvo daugiausia ir atsižvelgta, ir tai įtraukta ne tik… Tai nėra vien ministerijos, kaip aš pristatau, darbas, turbūt ir jūs dalyvavome ne vienoje diskusijoje ir klausymuose. Iš tiesų, kas buvo pasakyta, galbūt tos alternatyvos bus pateiktos abi, ir svarstymo metu, galutinio sprendimo metu reikės apsispręsti – ne šiandien dėl to sprendžiame. Šiandien yra pateikimas.
Kuri alternatyva yra geresnė, tikrai buvo daryti, įvairiais pjūviais analizuojami įvairūs duomenys, jie rodo jau dabar besiformuojančią kai kurių miestų partnerystę ir bendradarbiavimą, ir per tą bendradarbiavimą mes ir Vyriausybė toliau galime planuoti išlaidas.
Kalbant apie tokių objektų, na, jūs minėjote kultūros centrus arba sporto arenas, statybą, kai viename, tarkim, Klaipėdos mieste yra arena ir dabar mes šalia, kažkur Gargžduose, statome dar vieną tokio pat dydžio areną. Žinant, kiek kainuoja išlaikyti ir kokie kaštai vėliau guls tiek ant vienos, tiek ant kitos savivaldybės pečių, tai tikrai nėra racionalu. Ir būtent kalbame apie koncepciją, kuri šiek tiek nubrėžtų tą viziją – ar apie dešimties atskirų regionų vystymą, ar apie bendradarbiavimą, apie kurį kalba antra alternatyva. Tas pasirinkimas tikrai ne šiandien, bet po komitetų… po to, kai bus galutinis priėmimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. J. Baublys. Ruošiasi P. Saudargas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu paklausti dėl to skyriaus, kuris susijęs su žemės ūkiu. Jūs Lietuvos žemėlapį nuspalvinote penkiomis spalvomis ir nurodėte, kurioje teritorijoje turės būti vystomas intensyvus žemės ūkis, kurioje teritorijoje – tausojantis, nors kiek aš klausiau, niekas man neatsakė, kokiu pagrindu tai yra padaryta. Čia, aš matau, tausojanti žemdirbystė turėtų būti, jūsų nuomone, vystoma būtent toje teritorijoje, kur mažiau palankios vietovės ūkininkauti. Tačiau tas žemėlapis, pagal ką mokama parama, buvo sudaromas dešimt metų. Jūs dabar iš kažkur paėmėte nesiremdamas jokiais dokumentais, neaišku, kokias pasekmes jaus ten ūkininkaujantys ūkininkai, nors jau dabar susiformavę aiškūs ūkiai, įsigyta technika ir panašiai. Kiek lėšų reikės visai šiai koncepcijai įgyvendinti? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, kolega. Iš tiesų kalbant apie ūkininkus ir apie palankų arba nepalankų ūkininkavimą, tos spalvos yra sudėliotos pagal žemės naudingumo balą, ir turbūt niekas nekvestionuoja, kad kur yra nederlinga arba mažiau derlinga žemė, ten turi neūkininkauti, bus draudžiama dirbti tam žmogui žemę – tikrai to nebus. Mes kaip tik kalbame apie tas vietas, kur yra ypač derlinga žemė, kad tos teritorijos nebūtų užstatomos, kad nebūtų kuriamos LEZ arba kitos pramoninės teritorijos, kur yra naši žemė, derlinga žemė.
Na ir paskutinis atvejis praeitos savaitės, kai Kaišiadorių, man teko pačiam dalyvauti, savivaldybėje didelis susipriešinimas tarp tų pačių ūkininkų ir savivaldybės, rengiančios bendrąjį planą. Ji jau dabar numačiusi didžiulį plotą galimam oro uostui atsirasti. O ten yra būtent derlingos žemės, kaip ūkininkai sako, mus lygiai taip pat nuvarys nuo žemės. Iš tiesų tam ir reikalingi tokie sprendiniai žinoti, kur yra derlinga žemė, kad ten neatsirastų kokia nors kita infrastruktūra, kur kas nors sugalvos investuoti. Iš tiesų ir kalbame apie bendrojo plano sprendinius, kai galima žinoti ir matyti, kuria kryptimi, galbūt kitoje vietoje yra labiau palankios sąlygos pramoninėms zonoms plėtoti, vystyti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Saudargas. Ruošiasi A. S. Nausėda.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Atsietai jau nuo to, ką čia išsiaiškinome, kad šiandien gal bandysime alternatyvų neužkirsti ir judėti toliau, šiame dokumente numatoma, kad ne tik iki 2030 metų mes brėžiame jau planavimo perspektyvą, bet vizijos prasme net iki 2050 metų.
Tai dabar apie tas vizijas. Iš tikrųjų bendrąjį planą galima nagrinėti įvairiais pjūviais, ir gyventojų patogumo, ir saugomų teritorijų. Bet man visada rūpi svarbus aspektas, o iš ko mes generuosime BVP, iš ko tie regionai gaus pajamų, ar čia yra tik konservuojamos ir tobulinamos esamos regionų specializacijos kryptys, ar kokių nors naujų proveržio krypčių jūs numatote kalbant apie tai, iš ko gyvens?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Turbūt tai nepasako, tai nėra priemonė arba konkretus įrankis, pasakantis, na, čia gyvens žmonės iš žemės ūkio, čia – iš perdirbamosios pramonės ir visa kita. Tai nėra tiesiogiai nurodoma. Bet kalbama ne tik apie tokius dalykus, tai yra kaip rekomendacinis… ir atsižvelgdamos į tai savivaldybės, būtent pačios formuodamos, keisdamos savo bendruosius planus, matys, kur yra saugomos teritorijos, kur plėtra vienokia ar kitokia yra mažiau galima, kur reikia investuoti labiau į susiekimo infrastruktūrą, kelius, gerinti susisiekimą, kad žmonės galėtų geriau pasiekti tuos bendradarbiaujančius centrus, kad tos paslaugos būtų prieinamos ir visos tos funkcijos būtų maksimaliai užtikrintos, sutaupant tiek išteklių įrengti infrastruktūrai, tiek gerinant pačių gyventojų gyvenimo kokybę ir išsaugant visą aplinką.
PIRMININKĖ. Klausia A. S. Nausėda, ruošiasi R. Šarknickas.
A. S. NAUSĖDA (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, dokumentas yra labai svarbus, bet mane jaudina tokie dalykai: jeigu yra kuriamos koncepcijos, tai jos turėtų turėti tokį tikslą, kad ir ekonomika šiek tiek augtų. Bent man norėtųsi tokių skaičių pagrindimo, kiek mes iš to turėsime piniginės naudos, kiek darbo vietų čia bus sukurta. Ir dar vienas dalykas, ar nereikėjo mums kartais šitą koncepciją pradėti kurti nuo pačių savivaldybių, seniūnijų, nuo vietos žmonių. Dabar aš suprantu, kad ši koncepcija bus nuleista iš viršaus ir kad žmonėms bus kartais tokių netikėtumų, kai jie negalės vystyti savo veiklos toliau. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Turbūt jūs buvote labai užsiėmęs ir negalėjote dalyvauti diskusijose, net ir jūsų regione vykusiose, bet tai suprantama. Tikiu, kad svarstymo stadijoje tikrai galėsite labiau įsigilinti, nes, kaip ir minėjau, koncepcija buvo rengiama jau keletą metų, tai yra nuo 2016 metų, buvo įtrauktos visos savivaldybės, visos regioninės plėtros tarybos. Vyko pristatymai ir diskusijos, ir buvo teikiami pasiūlymai visose regioninės plėtros tarybose, dalyvavo savivaldybės, įvairūs suinteresuoti žmonės, jie galėjo net nepriklausomai teikti pasiūlymus. Tai tikrai buvo plati diskusija, kuri apėmė visus lygmenis, kaip jūs ir sakote. Tai, kad mes dabar čia diskutuojame ir pateikiamos dar ne viena, o dvi alternatyvos… Vyriausybė apsisprendė dėl antros alternatyvos, jai pritarė, bet Seime dar kartą teikiama ir mes dar kartą galime apie tai diskutuoti ir priimti patį geriausią variantą, kaip jūs ir sakote.
O finansai priklausys… Kokio nors neigiamo efekto tikrai nematau. Kaip tik matau teigiamą efektą, nes būtent, matydami sinergiją tarp centrų, tarp miestų, tarp bendradarbiaujančių, galime planuoti lėšas konkrečiam keliui, šaligatviui, pėsčiųjų takui ar infrastruktūrai finansuoti, neišskaidydami lėšų, kaip turime atvejų, kai tais šaligatviais niekas nevaikšto, želia žolė ir pinigai tiesiog, taip sakant, išvis į balą. Atsiprašau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ministre, trumpinkite atsakymus, mes labai ilgai atsakinėjame – jau dešimt minučių. Bet aš pranešiau R. Šarknicko pavardę. Seimas apsispręs, ar pratęsiame. (Balsai salėje) Kolegos, paskutinę pavardę paskelbiau R. Šarknicko ir klausia R. Šarknickas. O Seimo valioje priimti sprendimą, ar pratęsti klausinėjimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš jums pritariu, nes, šiaip ar taip, jau tos koncepcijos turbūt kaip išganymo reikėjo, nes nuo N metų buvo rengiama, dar prieš mūsų Vyriausybę ir panašiai. Dabar paminėjote dėl demografinės situacijos, kuri išties kinta Lietuvoje pagal rinką, ekonomiką ir panašiai. Iš daugiabučių žmonės išeina į privačius namus, statosi ypač daug. Norėjau paklausti, ar koks nors saugiklis yra įdėtas, ar planuojamas, ko gero, vis tiek jis bus, dėl gamtos aplinkos saugomų teritorijų, kad neįeitų į tas teritorijas, nes ir direktyva reikalauja, ir kiti dalykai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Trumpas atsakymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų paskutinėje skaidrėje, kurią matėte ar matote, ir buvo atliktas strateginis pasekmių vertinimas. Ir buvo būtent atsižvelgta ne tik į aplinkosauginius aspektus, bet ir į socialinius, ekonominius, ir jie derinami tarpusavyje. Tas yra labai svarbu. Turbūt tai yra stiprioji dalis, kad, derindami tiek žmonių poreikius, tiek atsižvelgdami į tai, koks bus poveikis aplinkai, priimtume tuos racionalius sprendimus, į kurią pusę vystyti vieną ar kitą projektą, priimti vienus ar kitus sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. 13 minučių buvo atsakinėjama į klausimus. Galima sutarti, kad baigiame atsakymus, juo labiau kad baigiasi ir mūsų posėdžio laikas. Baigiasi posėdžio laikas ir prašau jūsų gal tik pratęsti tiek, kad galėtume motyvus išsakyti dėl įstatymų projektų. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš irgi trumpinsiu visų mūsų čia buvimo laiką, negaišinsiu. Tik noriu pasakyti, kad jeigu pritarsime abiem, aš siūlau pritarti, nes šiandien tikrai mes čia per tas dešimt pristatymo minučių įsigilinti negalėjome, mes turėsime dirbti komitetuose, komisijose ir iš tiesų rimtai svarstyti šį dokumentą. Tai aš nedaugžodžiausiu, tik kviečiu kolegas pritarti ir šitam, ir kitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties nesu labai priešininkas, išskyrus vieną aspektą. Kai ministras pristatė Prezidento institucijoje, prezidentūroje, šį projektą, vienoje vietoje buvo matyti, kad planas numato CO2 laidojimą Lietuvoje. Tą, beje, draudžia mūsų priimtas įstatymas. Tai akivaizdžiai buvo matyti. Tuo aspektu tikrai esu prieš planą (tuo aspektu – dėl CO2 laidojimo), o visa kita… Norėčiau paminėti tai ir esu prieš, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kadangi čia Aplinkos apsaugos komiteto pagrindinė funkcija. Visais kitais aspektais esu už planą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas. Prašau. Du Seimo nutarimai, du sako motyvus už, du – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų procesas trunka jau trejus metus, tūkstančiai žmonių buvo susiję su tuo ir dvi alternatyvos pateiktos. Kas mums turbūt draudžiama daryti, ministras to nepaminėjo, – taisyti alternatyvas, nes atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas ir mums leista pasirinkti tik tarp dviejų alternatyvų.
Kas yra gana ydinga tose alternatyvose? Kad jos yra per daug panašios ir per daug neaiškios, nes iš čia, iš Seimo, išėjęs šitas dokumentas nebegrįš į Seimą ir toliau spręs tik Vyriausybė apie tinklų pertvarką, apie saugomų teritorijų plėtrą, apie naujus ribojimus, apie jūrinės dalies vystymą, apie gatves, kelius ir magistralines autostradas, kurioms yra suteikiamas prioritetas arba nesuteikiamas prioritetas.
Iš ministro ir ministerijos labiau norėjosi skirtingesnių alternatyvų, kurios iš esmės rinktųsi trajektoriją, kokia Lietuva bus per 20 metų. Priminsiu, kad šitas dokumentas bus svarbiausias, jis yra teritorijų planavimo dokumentas, turintis teritorijų planavimo dokumentams reikalingas procedūras, priešingai negu, pavyzdžiui, Nacionalinė pažangos programa, kurią neaišku, kas rengia, neaišku, kaip rengia, visuomenė visiškai izoliuota, o netrukus ją Vyriausybė tvirtins.
Aš kviečiu aktyviai diskutuoti komitetuose, bet pastaba ministerijai, kad galėjo padaryti Lietuvos raidos strategijos alternatyvas aiškesnes, pagrįsti tai ekonomiškai, iš kur pinigai ateis, nes šiandien kartais gražios fantazijos, kad visur turėsime absoliučiai visą spektrą paslaugų… yra neįmanoma. Tam reikia tikrai ekonominių skaičių, nes kol kas matėme prezentaciją tik PowerPoint, o ne Excel.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius. Prašom. Motyvai – prieš.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų labai plati tema ir kai įsigilini, atrodo, kad Lietuva taps pasaulio turizmo centru. Faktiškai, žiūrint į ateitį, žemės ūkis bus užmirštas. Nuo senų laikų visais laikais Lietuvą išlaikė žemdirbiai – ir krizės momentais, ir taip toliau. Šiuo atveju matau, kad žemės ūkis stumiamas į šoną. Todėl aš norėčiau, kad šitie klausimai būtų sprendžiami ne Aplinkos apsaugos komitete, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, jis turi spręsti tuos dalykus. Čia truputį gerbiamas K. Mažeika ne į savo roges įsėdo. Tai norėjau pasakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame dėl abiejų Seimo nutarimų ir tada jau komitetai apsispręs, ką daryti toliau. Balsuojame po pateikimo, ar pritarti.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimams (projektai Nr. XIIIP-4276 ir Nr. XIIIP-4277) po pateikimo pritarta. Buvo pasiūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Viską priimsime sutardami.
A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamoji pirmininke, nežinau, kokie čia motyvai lemia, turbūt personaliniai, kad būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šis klausimas tiek Statute yra numatytas, tiek praktika visą laiką buvo tokia, kad tai yra Aplinkos apsaugos komitetas. Planavimo funkcijos yra šio komiteto, teritorijų planavimo funkcijos yra būtent čia, todėl siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos… Dėkoju už pasiūlymą.
A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Vis dėlto mes, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas norėtume…
PIRMININKĖ. Kaip papildomas Kaimo reikalų komitetas. Na, čia paprasčiau.
Dabar dėl pagrindinio komiteto. (Balsai salėje) Taip, gerbiamas R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, bendrasis planas turės strateginės įtakos ekonomikos infrastruktūrai. Pageidavimas būtų, kad papildomas komitetas būtų Ekonomikos komitetas.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komitetas. Puiku.
Dėl pagrindinio komiteto pasiūlymai buvo: vienas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, antras – Aplinkos apsaugos komitetas. Statute, veiklos kryptyse, yra paminėtas ir vienas komitetas, ir kitas.
Gerbiami kolegos, balsuodami apsisprendžiame. Už būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prieš – Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Už – Aplinkos apsaugos komitetas, prieš… Atsiprašau, už – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prieš – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip. (Balsai salėje) Mygtukus pasirinkote. (Balsai salėje)
Balsavo 62 Seimo nariai: už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – 28, už Aplinkos apsaugos komitetą – 34. Kaip pagrindinį siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Papildomi, kaip jau ir prašė, – Kaimo reikalų komitetas, Ekonomikos komitetas ir, žinoma, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galima tam pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Turėsime tam daug laiko.
12.08 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamieji kolegos, paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. N. Puteikis kviečiamas… (Balsai salėje) Išklausykime kolegos pareiškimą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kas nors gal skaitėte 1990 metais išleistą A. Vilkaičio „Tremtinio dalią“? Žmogus, su tėvais ištremtas po karo, aprašė vargus. Čia jūs matote sveiką knygą, o jeigu norite pamatyti, kaip Lietuvoje bibliotekininkai ir politikai pradėjo elgtis su knygomis, nuvažiuokite į Trakus. Buvo pastatytas paminklas iš dviejų geležinių strypų, sulenktų kaip ragai, ir štai tokios knygos… buvo pragręžtos skylės ir suverta. Toks Trakų, kultūros sostinės, simbolis – paminklas iš suvertų knygų.
Aš noriu pasakyti, kolegos, jeigu Seimas ir Kultūros komitetas praleis pro akis tokį knygų įpaminklinimą, man bus labai gėda. Aš raginu kolegas, esančius Kultūros komitete, išsikviesti šio paminklo autorius, pasikviesti tą žmogų, kuris gręžė tas knygas, pasikviesti bibliotekos direktorę ir pasveikinti Trakų liberalus, kurie tokiu būdu pažymėjo Trakų, kaip Lietuvos kultūros sostinės kitais metais, įvykį.
Kolegos, būkime vis dėlto šiuo atveju teisingi ir neleiskime taip daryti su knygomis nei Trakų politikams, nei liberalams iš Trakų, nei bibliotekininkams iš Trakų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pareiškimą.
Dėl vedimo tvarkos? R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Lietuvos tremtinius tikrai reikia gerbti ir ačiū Nagliui už šį pristatymą…
PIRMININKĖ. Replika…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …šios situacijos. Mes Kultūros komitete tikrai sureaguosime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pažadą sureaguoti.
Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis.
Baigėme šio nenumatyto posėdžio, kuris buvo reikalingas, darbotvarkę. Dėkoju jums, kad jūs labai atsakingai dalyvaudami padarėte daug darbų.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gražaus savaitgalio, iki pasimatymo kitą savaitę. Posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.