PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS PAŽANGOS STRATEGIJOS „LIETUVOS ATEITIES VIZIJA „LIETUVA 2050“ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-2937(2)

2023-12-

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Lietuvos Respublikos teritorijos ekologinio kompensavimo sistemos (gamtinio karkaso) kokybės ir ekologinio potencialo didinimo pagrindinės kryptys jau yra apibrėžtos kitame vizijinio lygmens dokumente – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptyse ir teritorijos naudojimo funkciniuose prioritetuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3021 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo”[1], (toliau - LRBP-2050). Šis dokumentas kitaip dar žinomas kaip Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija laikotarpiui iki 2050 m.

LRBP-2050 51 ir 52 straipsniuose numatytas Lietuvos gamtinio karkaso kokybės ir ekologinio potencialo didinimas, didėjimą aiškiai ir tiesiogiai siejant su tolimesniu saugomų teritorijų sistemos (tinklo) plėtra, orientuota į jos ploto didinimą, apsaugos kokybės, bei ekosistemų susietumo (junglumo) gerinimą.

LRBP-2050 52 str. 5 d. numatomos ir kokybiškai naujos visuomenės įtraukimo į saugomų teritorijų plėtrą galimybės. Jos sietinos su galimybe saugomų teritorijų steigimą inicijuoti pavieniams žemės savininkams, bendruomenėms ir asociacijoms. Tokiu būdu siekiama biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos krizės keliamų ekologinio, socialinio ir ekonominio pobūdžio problemų sprendimo efektyvumą didinti pasitelkiant savininkų ir pilietinės visuomenės potencialą.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad efektyvios apsaugos saugomose teritorijose didinimas ir teritorijų plėtra yra visuotinai pripažįstama kaip esminė priemonė stabdant ekosistemų degradavimą ir sprendžiant biologinės įvairovės nykimo krizę. Saugomų teritorijų ypatinga svarba gamtos ir biologinės įvairovės apsaugai taip pat pabrėžiama Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose – 2030 ES biologinės įvairovės strategija[2].

Pažymėtina, kad Lietuva yra viena iš Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos narių. 2022 m. gruodžio 19 d. pasirašytas Kunmingo – Monrealio susitarimas dėl Biologinės įvairovės tinklo[3], kuriuo siekiama apsaugoti ir atkurti gamtą dabartinėms ir ateities kartoms, užtikrinti tvarų jos naudojimą ir paskatinti investicijas į ekologišką pasaulio ekonomiką. Jame keliamas tikslas plėsti saugomų teritorijų tinklą.

Siūloma, kad Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ pokyčio Lietuvos saugomose teritorijose kryptis būtų formuluojama taip, kad nuosekliai atitiktų Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. patvirtinto LRBP-2050 pokyčio esmę. Tokį pat identiškai suformuluotą siūlymą Lietuvos Respublikos Seimui teikia ir Valstybės pažangos taryba (2023 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolas) [4].

Pasiūlymas:

Pakeisti Projektu Nr. XIVP-2937(2) tvirtinamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ III skyriaus penktojo skirsnio „Sujungta šalis, darni ir subalansuota plėtra“ dalies „Sugyvenimo su gamta srityje“ ketvirtą pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Derindama gyventojų, bendruomenių ir viešąjį interesus ~~spręs apie efektyvią apsaugą užtikrinančių saugomų teritorijų vystymą ir~~ plės efektyvią apsaugą užtikrinančias saugomas teritorijas, sujungs jas ekologiniais koridoriais.“

Teikia

Seimo narys

Lukas Savickas