K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196
24, 30, 31, 32, 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS XIVP-1914(2)

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2022-12-21 Nr. 102-P- 56

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-21	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projekto 1 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą: „jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“. Šis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas tik tiems dvigubą (daugybinę) pilietybę turintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu). Asmenys, Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu (t. y. dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais), negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą, būtų traktuojama skirtingai nei kiti dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus. Mūsų vertinimu, pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, nėra konstitucinio pagrindo. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, lemia vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje: „Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.“ Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). Aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Atsižvelgdami į tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo (ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės), tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Remdamiesi šiais argumentais, laikomės Teisės departamento 2022 m. rugsėjo 5 d. išvadoje Nr. XIVP-1914 pateiktos pozicijos, kad projekto 1 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.	Nepritarti	Komitetas svarstė šią TD poziciją 2022-09-21d. (Nr. 102-P-36) ir priėmė sprendimą, kad siūlomas projekto 24 straipsnio 7 punktas (patobulintame projekte tampa 10 punktu) neprieštarauja Konstitucijai.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-21	2			2. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Projekto svarstymo komitetuose metu jį pakeitus, projekto 2 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį papildyti 6 punktu ir jame nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimus „priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus šio įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytoms aplinkybėms“. Pagal projekto 3 straipsniu Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Pilietybės reikalų komisija preliminariai nagrinėtų vidaus reikalų ministro kreipimąsi dėl tokio Respublikos Prezidento sprendimo priėmimo ir teiktų Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu, o projekto 4 straipsniu siūloma Pilietybės įstatymo 32 straipsnyje (atitinkamai 5 ir 1 punktuose) įtvirtinti vidaus reikalų ministro įgaliojimus kreiptis į Respublikos Prezidentą, inicijuojant tokių sprendimų priėmimą, ir pasirašyti (kontrasignuoti) Respublikos Prezidento dekretus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Pagal projekto 7 straipsniu keičiamą Pilietybės įstatymo 36 straipsnį tokie Respublikos Prezidento dekretai būtų skelbiami Teisės aktų registre. Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimai įstatymo nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pilietybės suteikimas reiškia, jog yra konstatuojama, kad tarp asmens ir valstybės atsirado nuolatinis teisinis ryšys, kad toks asmuo tampa valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu; Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai); jis turi teisę, bet ne pareigą teikti pilietybę išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems nuopelnų Lietuvos Respublikai – net jeigu užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės turi nuopelnų Lietuvos Respublikai, jam Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka gali būti neteikiama; tai sprendžiama Respublikos Prezidento nuožiūra (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Tačiau iš Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkto kylanti išskirtinė Respublikos Prezidento teisė teikti Lietuvos Respublikos pilietybę neapima jo teisės priimti sprendimus dėl jos netekimo – tokia teisė nėra nei eksplicitiškai nustatyta Konstitucijos tekste, nei atskleista Konstitucinio Teismo aktuose formuojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje. Sprendimai dėl pilietybės suteikimo ir jos netekimo pagal teisinius padarinius asmens teisiniam statusui yra nesulyginami – netekus pilietybės nutrūksta asmens teisinis ryšys su valstybe ir jis netenka visų piliečio teisių bei laisvių ir valstybės globos. Tokius sunkius teisinius padarinius asmeniui sukeliantys sprendimai teisinėje valstybėje negali būti priimami politinių vykdomųjų institucijų nuožiūra, t. y. šios institucijos juos priimti galėtų tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kurių buvimui konstatuoti nereikia teisinio vertinimo, o sprendimus, kuriems pagrįsti būtina ištirti faktines aplinkybes ir jas įvertinti, teisinėje valstybėje turi priimti teismai. Pažymėtina, kad projektu siūlomą Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas (t. y. faktinių aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas, ar asmuo savo veiksmais sukėlė grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai išreiškė palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą), atsižvelgiant į kylančius sunkius teisinius padarinius asmens teisiniam statusui, turėtų būti teisinio, o ne politinio vertinimo dalykas, ir šiuos teisės klausimus turėtų spręsti tik profesiniu pagrindu sudaromos teisminės valdžios institucijos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje nėra numatyta, jog Respublikos Prezidentas spręstų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo klausimus, taip pat kad įstatymuose Respublikos Prezidentui nustatomų įgaliojimų pobūdis neturėtų disonuoti ar konkuruoti su konstituciniais Respublikos Prezidento įgaliojimais, prieštarauti konstituciniam Lietuvos valstybės vadovo statusui (1999 m. kovo 4 d. nutarimas). Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto 2, 3, 4 ir 7 straipsniais siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį Respublikos Prezidentas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, „paaiškėjus“ vertinamojo pobūdžio aplinkybėms, kad „asmuo savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir ((ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą“, neatitinka Respublikos Prezidento, kaip politinės vykdomosios valdžios institucijos, konstitucinio statuso ir prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui.	Nepritarti	Manytina, kad jei Respublikos Prezidentas pagal Pilietybės įstatymą turi diskreciją suteikti pilietybę išimties tvarka, tai ir turėtų priimti galutinį sprendimą dėl pilietybės suteiktos išimties tvarka netekimo. Projekte numatytas ir šio viso proceso, kurį atlieka vykdomosios institucijos, įgyvendinimo mechanizmas. Pažymėtina, kad pagal Latvijos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimus taip pat nustatyta, kad piliečiai dėl analogiškų pagrindų gali netekti pilietybės ir kad Ministrų kabinetas nustato procedūras ir sprendimui dėl pilietybės netekimo priimti atsakingą instituciją, kurios sprendimai gali būti skundžiami Latvijos administracinės teisenos įstatymo pagrindais.

3. Komiteto sprendimas :

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. gruodžio 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad:

3.1. projekto 24 straipsnio 10 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, galimai neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –2 , susilaikė – 2 (sprendimą lėmė pirmininko balsas).

3.2. teisinis reguliavimas, pagal kurį Respublikos Prezidentas turėtų įgaliojimus priimti sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo galimai neprieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Balsavimo rezultatai: už –4, prieš –0, susilaikė – 4 (balsavimui teikta, kad minėta formuluotė prieštarauja Konstitucijai. Sprendimą lėmė pirmininko balsas).

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė