|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2023-04- Nr. |
|
|
Į 2023-04-11 Nr. S-2023-1564-XIVP-2624 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2624 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2624 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Atsižvelgdami į tai, kad dėl Įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamo siūlymo deklaruojantis asmuo turės pateikti daugiau informacijos apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, konkrečiai informaciją apie tų juridinių asmenų ir šių asmenų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, atskleidžiant šių asmenų susitarimą (-us), pažymime, kad kadangi ši informacija būtų siejama su deklaracijas privalančiu teikti fiziniu asmeniu (jo asmens duomenimis), tokiam pasiūlymui taikytini 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) nustatyti duomenų viešinimo pagrįstumo kriterijai.
ESTT pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. ESTT atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas). ESTT nuomone, palyginti su pareiga pateikti deklaraciją ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atliekama jos turinio kontrole, kurios veiksmingumą turi užtikrinti atitinkama valstybė narė, suteikdama šiai institucijai tuo tikslu būtinas priemones, tokiu viešu paskelbimu daug labiau suvaržomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 8 straipsniuose[1] garantuojamos pagrindinės teisės (Sprendimo 112 punktas).
Vadovaujantis šiuo ESTT išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose).
Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome dėl Įstatymo projekto gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadą.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska
Viktorija Vasiliauskienė, 8 614 31 340, el. p. [email protected]