|
Argumentai:
2017 m. vasario 1 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 84
Seimui pateiktame patobulintame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo
įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo projekte (Projekto Nr. XIIP-1902 (3)) nebuvo
siūloma taip drastiškai koreguoti įstatymu siekiamų tikslų, kaip jie buvo
neargumentuotai pakoreguoti ir įrašyti Seimo Kaimo reikalų komiteto patobulintame
šio įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIP-1902ES (4) (toliau – Įstatymo
projektas). Neaišku kodėl tarp tikslų minima spekuliacija, kuri nieko bendro
neturi su demokratine valstybės santvarka, rinkos ekonomika, konkurencija, ir
kuri suponuoja buvusiame LTSR Baudžiamajame kodekse numatytą kriminalizuotą
veiką už prekių supirkimą ir perpardavimą brangiau. Lygiai taip pat
nesuprantama, kodėl iš pagrindinių tikslų pasiūlyta išbraukti siekius
skatinti žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, išsaugoti ir pagerinti
natūralią aplinką, didinti kaimo gyventojų užimtumą. Seimo Kaimo reikalų komiteto
patobulintame Įstatymo projekte pakoreguoti įstatymo tikslai suponuoja, kad
bus sudarytos prielaidos monopolijų kūrimuisi ir konkurencingų ūkių
mažinimui.
Siūloma atsisakyti nepagrįstų ir iškreiptų tikslų
bei iš esmės grįžti prie šiuo metu galiojančiame įstatyme esamų ir
Vyriausybės pateiktų siūlymų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja
redakcija dėstomo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiuo įstatymu siekiama šių tikslų:
1) užkirsti kelią užtikrinti, kad žemės
ūkio paskirties žemės spekuliacijai būtų naudojama racionaliai,
skatinant žemės ūkio veiklą ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo
formas konkurencingą žemės ūkį, sudarant
2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms
suformuoti ir žemės konsolidacijai;
3 2) skatinti
racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinant
subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, kaimo
gyventojų užimtumo didinimą.“
Argumentai:
2014 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XII-854 Žemės
ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas buvo pakeistas ir
išdėtytas nauja redakcija. Naujoje šio įstatymo redakcijoje (3 str. 2 d.)
buvo numatyta nepagrįsta ir su konstituciniais principais nesuderinama išimtis
dėl maksimalaus žemės ūkio paskirties ploto įsigijimo vienai asmenų grupei –
asmenims, kurie žemę įsigija gyvulininkystei plėtoti. Šiems asmenims įstatyme
nustatytas maksimalus 500 ha iš valstybės ir kitų asmenų įsigijamos žemės
ūkio paskirties žemės ribojimas netaikomas. Taigi šie asmenys ne tik gali
įsigyti neribotą žemės ūkio paskirties žemės plotą, tačiau nutraukus vykdytą
gyvulininkystės veiklą privalo grįžti prie maksimalaus 500 ha ploto, o tai
reiškia, kad valstybė tampa atsakinga už viršpločio išpirkimą mokesčių
mokėtojų pinigais.
Įstatymo projekte tik kosmetiškai tikslinamos
aptartos nuostatos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pabrėžė, „kad įstatymu nustatant leistinos įsigyti
nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties
žemės sklypų maksimalius dydžius būtina nepažeisti Konstitucijos normų ir
principų, inter alia socialinės darnos imperatyvo, teisingumo,
proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir kitų principų. Pagal Konstituciją
negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo esamiems ar
potencialiems verslo subjektams būtų sudarytos nevienodos ūkininkavimo
sąlygos, trukdoma plėtoti verslą, varžoma ūkinės veiklos laisvė, visuomenei
naudingos ūkinės veiklos pastangos, iniciatyva. Pabrėžtina, kad leistinos
įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų maksimalius
dydžius turi lemti žemės ūkio paskirties žemės pobūdis bei siekiamas viešasis
interesas, o ne tokie kriterijai, kurių negalima konstituciškai pagrįsti
(kaip antai reikalavimas, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų įgijėjai
patys ūkininkautų toje žemėje ar gyventų atitinkamoje vietovėje, kad būtų
priversti pasirinkti kurią nors vieną iš pagal įstatymus galimų ūkininkavimo
formų ir pan.) <...> pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio
teisinio reguliavimo, kai leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio
paskirties žemės sklypų maksimalūs dydžiai skirtingiems subjektams būtų
nustatyti ne pagal konstituciškai pagrįstus kriterijus, nes tuomet būtų
sudarytos prielaidos pažeisti kai kurių iš tų subjektų konstitucines teises, inter
alia teisę laisvai pasirinkti verslą, konstitucinį asmenų lygiateisiškumo
principą, kitas Konstitucijos nuostatas, būtų leista iškreipti sąžiningą
konkurenciją žemės ūkio rinkoje.“
Taigi
akivaizdu, kad
šiuo metu galiojančios ir dar kartą siūlomos įtvirtinti nuostatos nesuderinamos
su Konstitucija, todėl jos privalo būti pašalintos iš teisinės sistemos.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja
redakcija dėstomo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės
Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų
asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500
ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama
gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis
neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui,
skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių
skaičius per paskutiniuosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo
asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę
tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą
gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę
rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.“
Argumentai:
Atsižvelgiant į 2 pasiūlymą pagal analogiją turėtų
būti išspręsta situacija, kai įsigaliojus įstatymui asmenys nebetenka teisės
į didesnį nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą ar ketina šią žemę
perleisti.
Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 5 dalimi ir
ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigyta žemės
ūkio paskirties žemė gyvulininkystei plėtoti, kuri viršija 500 ha, yra
perleidžiama tretiesiems asmenims arba asmens sutartinių gyvulių skaičius per
paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens
priklausančių aplinkybių), valstybė išperka viršijančią 500 ha ploto ribą už
vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų
žemėlapius.“
|