LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-02-24 Nr. XIIIP-4167(3)
Vilnius
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomos Vadovybės apsaugos įstatymo naujos redakcijos (toliau - keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 1 punkte kaip perteklinį braukti žodį „tik“.
2. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu siūloma Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams drausti „būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais, dalyvauti politinėje veikloje“ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos „politinė veikla“ turinys keičiamame įstatyme neatskleistas, todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neaiškaus, įvairiai interpretuotino turinio. Pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose sąvoka „politinė veikla“ yra apibrėžta Valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad „Politinė veikla – valstybės politiko veiksmai, elgesys ir dalyvavimas atstovaujamųjų bei vykdomųjų institucijų veikloje jo įgaliojimų laikotarpiu“, tačiau, kažin, ar tokia samprata būtų aktuali ir tinkama Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams nustatomo apribojimo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 5 punktu vidaus tarnybos pareigūnui draudžiama „būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje“.
3. Tikslintinas keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktas, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, kuriame apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“ (sąvoka ,,viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ nėra vartojama). Be to, tikslintina keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 66 straipsnio 8 dalyje pateikta nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą –pasikeitus įstatymo pavadinimui, turi būti teikiama nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsniai nustato Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinius ir funkcijas, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių ,,tikslų ir funkcijų įgyvendinimą“ įrašyti žodžius ,,uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą“.
5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje bei 48 straipsnio 7 dalyje nurodytų priedų pavadinimus, t.y. vietoj žodžių ,,priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ įrašyti žodžius ,,priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus“.
6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnams mokamas priedas už tarnybinį rangą, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir vietoj žodžių ,,priedas už rangą“ įrašyti žodžius ,,priedas už tarnybinį rangą“.
7. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokama priemoka už ,,tarnybinės veiklos specifiką“. Ši priemoka, vadovaujantis keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalimi, būtų mokama visiems pareigūnams ir būtų iki 1 bazinio dydžio. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad kiekvieno pareigūno tarnybinės veiklos specifika atsispindi pareigūno pareigybės aprašyme iš jo vykdomų funkcijų ir veiklos srities, todėl siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principą ir pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, ši priemoka turėtų būti laikoma sudėtine pareigūno darbo užmokesčio dalimi ir atsispindėti jo pareiginėje algoje.
Antra, priemokos yra mokamos išskirtiniais atvejais ir jų mokėjimas yra siejamas su galimybe optimaliausiu būdu išnaudoti žmogiškuosius resursus viešajame sektoriuje, suteikdamas galimybę atsakingam subjektui pavesti atlikti papildomas užduotis bei nustatydamas pareigą apmokėti už papildomai atliekamą darbą.
Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokiu periodiškumu ji būtų mokama, ar ji būtų mokama visiems pareigūnams kiekvieną mėnesį ar vieną kartą per metus, ar pan.
Jeigu būtų nuspręsta palikti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą priemoką, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies, kurioje siūloma iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas kompensacijas ir išmokas mokėti ne ilgiau kaip 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, kadangi kaip nurodoma Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. sausio 23 d. išvadoje Nr. 102-P-3 iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas kompensacijas ir išmokas (butpinigius ir transporto išlaidų kompensacijas) kompensuos priemoka už tarnybinės veiklos specifiką.
8. Siūlytina keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje po žodžių ,,privalomąją karo tarnybą“ įrašyti žodžius ,,savanorišką nenuolatinę karo tarnybą“, kadangi Seimas 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611, 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymą Nr. XIII-2671 ir su juo susijusių lydimųjų teisės aktų pakeitimus (įsigaliojimas numatytas 2020-07-01), kuriuose buvo įtvirtinta sąvoka ,,savanoriška nenuolatinė karo tarnyba“ ir numatyta garantija palikti einamas pareigas, kai valstybės tarnautojas, pareigūnas ar darbuotojas, be kita ko, atlieka ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.
9. Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės paskirti į pareigas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai eina savo pareigas iki 2020 m. birželio 30 d. Iki 2020 m. spalio 31 d. šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti pareigūnai, kuriems šiame įstatyme nustatyta kadencija.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. liepos 1 d., todėl neaišku, kaip po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti įforminamas pareigūnų atleidimas 2020 m. birželio 30 d. (t. y. atgaline data). Antra, neaišku, kas iki 2020 m. spalio 31 d. eitų iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės paskirtų į pareigas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pareigas. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, toks pareigūnas yra tik Vadovybės apsaugos departamento direktorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojai šiuo metu yra skiriami ir atleidžiami į pareigas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. Pagal šio statuto 29 straipsnio 3 dalį „Centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme. Pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai pareigas eina tol, kol šio statuto nustatyta tvarka paskiriami centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai.“ Visgi nuo 2020 m. liepos 1 d. Vidaus tarnybos statutas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams nebebūtų taikomas. Taigi įvertinus galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, kaip ir iki šiol, bus skiriamas Vyriausybės, tai, kad dabartinis Vidaus apsaugos departamento direktorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1117 „Dėl R. Mockevičiaus paskyrimo“ nuo 2018 m. sausio 4 d. yra paskirtas penkerių metų kadencijai, taip pat tai, kad direktoriaus pavaduotojų kadencija yra susieta su direktoriaus įgaliojimų trukme, be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nėra nustatomi jokie nauji kvalifikaciniai reikalavimai direktoriui, svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo paskirtas įstaigos vadovas eina pareigas iki nustatytos kadencijos pabaigos, jo pavaduotojų įgaliojimų trukmę taip pat susiejant su jo kadencijos trukme. Patikslinus šią dalį, atitinkamai reikėtų tikslinti ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt