LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMo PROJEKTO
2024-04-24 Nr. XIVP-3461(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teikiamas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3461(3) (toliau – projektas Nr. XIVP-3461(3) pagal jame siūlomų nustatyti ribojamųjų priemonių apimtį, turinį ir pobūdį iš esmės skiriasi nuo pirminio Vyriausybės teikto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3461 (toliau – projektas Nr. XIVP-3461).
Vyriausybė, teikdama projektą Nr. XIVP-3461, siūlė šiuos pakeitimus: pratęsti vieneriems metams Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodytų ribojamųjų priemonių galiojimą; papildyti Įstatymą nuostatomis, pagal kurias galėtų būti papildomai vertinama Baltarusijos Respublikos piliečių, vykstančių į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną su pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) išduotomis vizomis, rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės ir prireikus atliekamas tolesnis patikrinimas, numatytas 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas); patikslinti Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ribojimą Rusijos Federacijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi, ir atitinkamus kriterijus atitinkantiems Rusijos Federacijos juridiniams asmenims teisę įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Pažymėtina, kad projekto Nr. XIVP-3461 aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Projekte siūlomų ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir suderintas <...>.“
Tuo tarpu teikiame projekte Nr. XIVP-3461(3) be Vyriausybės siūlytų pakeitimų yra siūloma eilė visiškai naujų ribojamųjų priemonių: Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) panaikinimas, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija; Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas, jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją; draudimo į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika, nustatymas. Projektu Nr. XIVP-3461(3) taip pat siūloma išplėsti draudimą įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ir nustatyti, kad šis draudimas būtų taikomas ne tik Rusijos Federacijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi, ir atitinkamus kriterijus atitinkantiems Rusijos juridiniams asmenims, bet ir analogiškiems Baltarusijos Respublikos subjektams.
Taigi, kaip matyti, Vyriausybės teikto pirminio projekto Nr. XIVP-3461 ir projekto Nr. XIVP-3461(3) nuostatos ženkliai skiriasi.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarptautinių sankcijų įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje yra įvardintas specialus subjektas, turintis išimtinę teisę teikti Seimui įstatymo projektą, kuriuo nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos ribojamosios priemonės, taip pat nurodoma ir speciali procedūra, pagal kurią toks projektas turi būti suderintas su Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija, koordinuojančia valstybės institucijų veiklą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo srityje: „<...> ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija“ (Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija – pastaba mūsų). Ši Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostata suponuoja, kad įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, pakeisti ar atšaukti ribojamąsias priemonės, kurį Seimui pateikė Vyriausybė, negali būti iš esmės keičiamas (pildomas), tame tarpe ir nustatant naujas ribojamąsias priemones, kurių Vyriausybė nesiūlė ir kurios nebuvo suderintos su Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija Tarptautinių sankcijų įstatymo nustatyta tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų; tai – esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas (inter alia 2002 m. liepos 11 d., 2009 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. liepos 1 d.. 2015 m. birželio 11 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad priėmus projektą Nr. XIVP-3461(3) siūloma apimtimi, toks įstatymas pagal priėmimo tvarką neatitiktų Tarptautinių sankcijų įstatymo 61 straipsnio 2 dalies.
2. Kaip minėta aukščiau, teikiamu projektu, kaip ribojančiąsias priemones siūloma nustatyti 2 atvejus (pagrindus), kuriems esant būtų naikinamas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečio leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo priėmimo tvarka, jų apskundimo tvarka, teisinės pasekmės, kylančios ar galinčios kilti asmenims, priėmus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, yra Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 1 straipsnio 4 dalį „Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytas išimtis.“ Įstatymai, kuriuose šios išimtys yra nustatytos, yra tik trys: Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas, Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas bei Investicijų įstatymas. Taigi, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų laikinai gyventi panaikinimu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams, nustatymas kitame įstatyme – projekte Nr. XIVP-3461(3) nedera su UTPĮ 1 straipsnio 4 dalimi.
3. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas būtų sustabdytas ne tik Rusijos Federacijos, bet ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir atitinkamus kriterijus atitinkančių juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal teikiamą projektą ši projekto nuostata įsigaliotų (jei įstatymą pasirašytų Respublikos Prezidentas) 2024 m. gegužės 3 d., t. y. praėjus 5 dienoms nuo įstatymo priėmimo. Pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu galėtų būti pažeisti Baltarusijos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, pradėjusių nekilnojamojo turto įsigijimo procedūrą iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisėti lūkesčiai. Pažymėtina, kad nenustačius pereinamųjų nuostatų, pagal kurias iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti atitinkami nekilnojamojo turto sandoriai pabaigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, valstybei galėtų kilti pareiga atlyginti padarytą žalą.
4. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Ši projekto nuostata neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies e punkto, pagal kurį bendra prekybos politika priklauso Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai. Tuo pačiu ši projekto nuostata neatitinka ir Tarptautinių sankcijų įstatymo 61 straipsnio 1 dalies, pagal kurią Lietuvos Respublikos įstatymais nustatomos ribojamosios priemonės neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 61 straipsnio 3 dalį įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo turi būti apibrėžiami subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai.
5. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti įstatymo 3 straipsnį 9 ir 10 dalimis, pagal kurias Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtų panaikinamas, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija, o taip pat, jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.
Pažymėtina, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo ir naikinimo tvarka atskiroms užsieniečių kategorijoms, tame tarpe ir leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, yra reglamentuojami Europos Sąjungos teisės aktuose: 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB; 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų; 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų; 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Direktyvoje 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą. Pažymėtina, kad šiuose Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi šiuose teisės aktuose nurodytiems užsieniečiams gali būti naikinamas, tarp kurių, pavyzdžiui, yra ir grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (šie pagrindai atitinkamai yra nurodyti ir UTPĮ bei taikomi visiems be išimties užsieniečiams, o ne tik Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams). Projektu nustačius naujus savarankiškus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiams, toks teisinis reguliavimas neatitiktų minėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo.
Papildomai atkreipiame dėmesį ir tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 ir 10 dalimis panaikinus Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio leidimą laikinai gyventi, jam pačiam ir kitiems asmenims kiltų UTPĮ nustatytos atitinkamos teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalį, panaikinus užsieniečio leidimą laikinai gyventi, panaikinamas ir jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi (išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu pagrindu). Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką (ne ilgesiniam kaip 5 metų laikotarpiui).
6. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
7. Pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, kad projekte yra nustatomas su asmens teisių ribojimu susijęs teisinis reguliavimas (nauji leidimų laikinai gyventi panaikinimo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams pagrindai), projekte yra būtina nustatyti, kokios valstybės institucijos ir kokia tvarka turėtų priimti atitinkamus sprendimus panaikinti leidimus laikinai gyventi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Taip pat būtina aiškiai reglamentuoti šių priimtų sprendimų apskundimo tvarką, be kita ko, nustatant, ar skundo pateikimas teismui stabdytų tokių sprendimų vykdymą ir pan.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]