Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341, 37, 38, 39, 40, 401, 402, 403, 404, 43, 45, 47, 48, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 321 IR 402 STRAIPSNIAIS, 342 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir (ar) televizijos programas.
2. Anonsas – savarankiškas radijo ar televizijos programos vienetas, kurio tikslas – pristatyti programą (programas).
3. Antžeminė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar tokių stočių tinklą.
4. Antžeminis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą.
5. Antžeminis radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai radijo programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.
6. Antžeminis televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai televizijos programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.
7. Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.
8. Asmens sveikatos informacija –
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija apie fizinio asmens
sveikatą.
98. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, ir įmonių, įsisteigusių
įsisteigęs Europos Sąjungos valstybėse narėse valstybėje
narėje ir ar Europos ekonominės erdvės valstybėse,
filialai Lietuvos Respublikoje valstybėje.
109. Audiovizualinė
politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų
ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio
sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais, taip
pat jų įgyvendinimas.
1110. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar
kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš
tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo,
įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
8511. Visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga
– televizijos programų
transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių
audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, už kurių turinio parinkimą
redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugos šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę
veiklą, kai informavimo, pramogų ar švietimo tikslais,
elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei teikiamos
(perduodamos) programas programos informavimo, pramogų ar
švietimo tikslais.
12. Bendrasis radijo ir (ar) televizijos
programų priėmimo tinklas – vietinis elektroninių ryšių tinklas, skirtas
radijo ir (ar) televizijos programoms priimti ir siųsti skirstymo
linijomis į galinius įrenginius.
8612. Visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos
teikėjas –
asmuo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir kuris
sprendžia, kokia tvarka pateikiamas paslaugos turinys.
13. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga – paslauga, kurios visos arba nuo jos atsiejamos dalies pagrindinis tikslas arba viena iš esminių funkcijų yra informavimo, pramogų ar švietimo tikslais elektroninių ryšių tinklais teikti programas ir (arba) naudotojų sukurtus vaizdo įrašus visuomenei ir kurios organizavimą, neprisiimdamas redakcinės atsakomybės, nustato jos teikėjas, be kita ko, automatinėmis ar kitomis priemonėmis arba algoritmais įdiegdamas, rodydamas žymas ir nustatydamas seką.
14. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą.
1315. Dezinformacija
– tyčia viešai paskleista melaginga informacija.
1416. Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas
lytinis geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks
seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys.
15. Galinis įrenginys – televizorius, radijo imtuvas, kitas
transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų
ar kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginys.
1617. Informacinės
visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis
teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama viešoji informacija.
1718. Informacinės
visuomenės informavimo priemonės valdytojas – asmuo, faktiškai valdantis informacinės
visuomenės informavimo priemonę,
kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį.
18. Informacinės visuomenės paslauga –
paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu
informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga.
19. Informacinės visuomenės paslaugos
gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą, kuris naudojasi informacinės
visuomenės paslauga.
20. Informacinės visuomenės paslaugos
teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugą
teikiantis asmuo, įskaitant užsienio
juridinio asmens atstovybę ar filialą.
21. Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas –
informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo
pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis
elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją.
2219. Kabelinė televizija – televizijos programų
transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės televizijos tinklą
infrastruktūrą, kurios didžioji dalis yra laidinė
ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius įrenginius.
2320. Kabelinės televizijos tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir
naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius įrenginius taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos
elektroninių ryšių įstatyme.
24. Kabelinis radijas – radijo programų
transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinį radijo tinklą.
25. Kabelinis radijo tinklas –
infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama radijo
programoms transliuoti ir (ar)
retransliuoti į galinius įrenginius.
2621. Katalogas – užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas siūlomų programų sąrašas.
2722. Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais, lydimais arba
nelydimais garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba
netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio
asmens pavadinimą įvaizdį (pavadinimą, logotipą ar kitą įvaizdžio
ženklą) ir kuri yra įtraukta į televizijos programą arba naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba juos
lydi skleidžiama kartu su jais už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais. Komerciniai
audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos reklamą, pranešimus apie
rėmimą, teleparduotuvių siūlymus teleparduotuvę ir prekių rodymą.
2823. Laikraštis – periodiškai leidžiamas ir platinamas
informacinis leidinys.
2924. Leidėjas
– asmuo, kuris vykdo leidybinę veiklą.
3025. Leidinys
– elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija.
3126. Mikrobangų
daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų transliavimas ir (ar)
retransliavimas per MDTV tinklą elektroninių ryšių tinklą, naudojamą
televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui
ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais
mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius
įrenginius perduoti.
3227. Mikrobangų
daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių
tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti,
jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms
antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į
galinius įrenginius perduoti.
3328. Nacionalinis
laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip
60 procentų
Lietuvos Respublikos gyventojų.
3429. Nacionalinė radijo ir (ar) televizijos
programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri transliuojama
antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama teritorijoje,
kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos
gyventojų.
30. Naudotojo sukurtas vaizdo įrašas – bet kokios trukmės judesį perteikiančių vaizdų su garsu ar be jo visuma, sudaranti atskirą dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojo sukurtą vienetą, jo paties arba kito naudotojo įkeltą į šią platformą.
3531. Nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų
transliuotojo dalyvis, jo valdymo vadovas ar kitų organų narys,
taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos
paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar
jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai
juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti.
3632. Nuomonė
– visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka,
supratimas, mintys arba komentarai apie bendro
pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių
ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais
įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir
paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai,
tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir
neiškreipiant faktų ir duomenų.
3733. Oficialūs
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir
savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant
norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus Lietuvos Respublikos teisės
gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo
2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti,
patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai,
kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų,
įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.
3834. Pagrindinis televizijos programų paketas –
televizijos programų paketas, teikiamas visiems vartotojams už nustatytą
mokestį.
39. Palydovinė televizija – televizijos
programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą
(palydovus).
40. Palydovinis radijas – radijo programų
transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą
(palydovus).
4135. Paslėpta
reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija
apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių prekės
ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali
nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo
tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama,
kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.
4236. Paslėptas
komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis
priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar)
paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas ar prekių
prekės ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali
nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos
pateikimas yra laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai
tai daroma už užmokestį ar kitokį atlygį.
4337. Pornografinio
pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar
suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba
lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija
ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.
4438. Prekių rodymas – komerciniu
audiovizualiniu pranešimu bet
kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už
užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą
ar prekių prekės ženklą ir (ar) nuorodas į juos.
4539. Privataus
pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo
požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą,
jo sveikatą ir kt. kitas jo ar jo šeimos privataus gyvenimo sritis,
kuriose žmogus pagrįstai gali tikėtis privatumo.
4640. Privatus
gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią
sudaro fizinio asmens žmogaus gyvenamoji patalpa, jai
priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis
asmuo žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai,
laisvalaikiui, poilsiui, taip pat fizinio asmens žmogaus
psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai,
fizinio asmens žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai,
informacija apie fizinio asmens žmogaus sveikatą, privatus
susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens žmogaus
pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik
jam sutikus.
4741. Programa
– savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų arba vaizdų, perteikiančių
judesį, lydimą arba nelydimą garso, visuma, paprastai sudaranti atskirą paslaugų
teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai
nuo jo trukmės ir atitinkanti radijo ir (ar) televizijos programų formą
ir turinį (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks
renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus
dramos kūrinys, anonsas, komercinis audiovizualinis pranešimas, pokalbių
programa, žinių programa ir kt.).
42. Programa vaikams – programa, kurios tikslinė auditorija yra asmenys iki 18 metų. Programa, kurios tikslinė auditorija yra įvairaus amžiaus asmenys, nelaikoma programa vaikams.
4843. Programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis
planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant
programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką.
4944. Radijo
dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar
televizijos programai perduoti.
5045. Radijo
programa – radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei
elektroninių ryšių tinklais, visuma. Radijo programą gali sudaryti ir viena
(atskira) programa.
5146. Radijo
programų transliavimas – visuomenės informavimo paslauga, kurią teikia radijo programų
transliuotojas, skirta tuo pačiu perdavimo metu klausyti radijo
programas pagal programų tvarkaraštį.
5247. Radijo
programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas,
kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo
išdėstymą radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas
ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam
asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.
5348. Radijo
stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su antenomis
ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms transliuoti,
retransliuoti ar siųsti.
5449. Redakcinė atsakomybė – viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui,
išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos
teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją informaciją
visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat
atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje
ir (ar) pateikiant programas kataloge.
50. Redakcinis sprendimas – reguliariai priimamas sprendimas, kuriuo prisiimama redakcinė atsakomybė dėl kasdienės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos.
5551. Regioninis laikraštis – laikraštis, kurio ne
mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos Lietuvos Respublikos
apskrities teritorijoje.
5652. Regioninis
programų transliuotojas – radijo ar televizijos programos transliuotojas, kurio
antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama programa yra priimama
teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60 procentų Lietuvos Respublikos
gyventojų.
5753. Reklama
– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba
savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą,
apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti
prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą,
turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
5854. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo,
nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų
paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją
apie savo pavadinimą, prekių prekės ženklą, įvaizdį, veiklą
arba, prekes ar paslaugas.
5955. Retransliavimas –
transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų
parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, šiuo tikslu jas
priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas perduodant visuomenei elektroninių ryšių
tinklais arba techninėmis ir (ar) programinėmis priemonėmis sudarant
visuomenei galimybę priimti elektroninių ryšių tinklais perduodamas sąlygine
prieiga apsaugotas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras
programas.
6056. Retransliuojamo turinio licencija – Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui
verstis transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų
parinkimu ir teikimu skleisti visuomenei radijo dažnių skyrimo radijo ir
televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais
(kanalais) nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios veiklos
sąlygos.
6157. Retransliuotojas
– asmuo, kuris retransliuoja visuomenei nepakeistas transliuojamas radijo ir (ar)
televizijos programas arba atskiras programas.
6258. Siuntimas – su radijo ir (ar) televizijos
programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi elektroninių ryšių
veiklos sritis, apimanti radijo ir (ar) televizijos programos elektromagnetinių
signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į galinius įrenginius.
6359. Siuntimo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir (ar) televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais
įrenginiais, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti,
retransliuoti ar siųsti.
6460. Smurtinio pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai
rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų,
bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą
arba darantis kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai
vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgavimasis tuo.
65. Už papildomą mokestį
platinamas televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas
vartotojams už mokestį, neįtrauktą į mokestį už pagrindinį televizijos programų
paketą. Už papildomą mokestį platinamą televizijos programų paketą gali
sudaryti ir viena atskira televizijos programa.
6661. Teleparduotuvė
– televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami
tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir
siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.
6762. Televitrina – teleparduotuvės intarpams skirta programa, transliuojama televizijos
programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei.
6863. Televizijos
programa – televizijos programų transliuotojo transliuojamų programų,
skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma, skirta
transliavimo metu žiūrėti programas pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį. Televizijos programą gali sudaryti ir
viena (atskira) programa.
6964. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslauga – transliuojamų
televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo
pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant apsaugotų
televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete
naudojant sąlyginę prieigą.
7065. Televizijos programų paketas – televizijos programų retransliuotojo ir (ar) kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos
programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudaromas ir
vartotojams siūlomas televizijos programų rinkinys.
7166. Televizijos programų transliavimas – linijinė visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga,
kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjas, skirta televizijos programoms
žiūrėti pagal programų tvarkaraštį jų transliavimo perdavimo metu.
7267. Televizijos programų transliuotojas – televizijos programų
transliavimo paslaugų teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje
ir kuris kuria, rengia televizijos programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia
kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.
7368. Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį
bet kokia forma visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią vykdantis
ūkinę, komercinę ar profesinę veiklą asmuo užsako skleisti ar skleidžia
savireklamos tikslais ar siekdamas reklamuoti prekes ar paslaugas, įskaitant
nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas.
7469. Televizijos
stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos siųstuvai kartu su
antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas televizijos programoms
transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
7570. Teroristinius nusikaltimus skatinanti ar kurstanti informacija – informacija, kuria tiesiogiai arba
netiesiogiai skatinama arba kurstoma vykdyti teroristinius nusikaltimus,
įskaitant informaciją, kuria šlovinami arba pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos
jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užsitikrinti paramą teroristiniam
elgesiui arba stipriai įbauginti gyventojus.
7671. Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla
nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios transliavimo sąlygos.
6572. Už papildomą
mokestį platinamas televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas
vartotojams už mokestį, neįtrauktą į mokestį už pagrindinį televizijos programų
paketą. Už papildomą mokestį platinamą televizijos programų paketą gali
sudaryti ir viena atskira televizijos programa.
7773. Užsakomoji visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis nelinijinė audiovizualinės
žiniasklaidos paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjas, skirta programoms žiūrėti vartotojo pasirinktu laiku ir jo
individualiu prašymu pagal visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą.
7874. Viešasis
asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar
savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų
arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje
veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis
turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų
teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
7975. Viešoji
informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio
42 dalyje nurodytą privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą
informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus
negali būti viešai skleidžiama.
8076. Viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo
programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos,
reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės
informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas
asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją.
8177. Viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos
vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo
medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų
transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar
kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos
informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
8278. Vietinis laikraštis – laikraštis,
kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos miesto ar
rajono savivaldybės teritorijoje.
8379. Vietinė radijo ir (ar)
televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, transliuojama per
vieną antžeminę radijo ir (ar) televizijos stotį, kabelinės televizijos
tinklais ir (ar) laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais.
8480. Visuomenės informavimas – viešosios
informacijos teikimas visuomenei.
85. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslauga – televizijos
programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga,
už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę
veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais
transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas.
86. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas – asmuo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio
parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka pateikiamas paslaugos turinys.
8781. Visuomenės informavimo priemonė –
laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos
programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita
priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės
informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis
dokumentas, vertybiniai popieriai.
8882. Žalingas
įprotis – piktnaudžiavimas
alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę
priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė
priklausomybė nuo azartinių lošimų.
8983. Žinia – visuomenės informavimo
priemonėse skelbiamas faktas, arba tikri (teisingi) duomenys.
9084. Žinių programa – programa, kurios turinys apima aktualią visuomenei informaciją apie politiką, ekonomiką,
kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis.
9185. Žurnalas
– iliustruotas informacinis periodinis leidinys, skirtas įvairiai auditorijai,
kuriame spausdinami įvairių sričių straipsniai.
9286. Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris
profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui
ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.
87. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose įstatymuose.“
2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
2) skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai;
3) skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar kurstoma
neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti,
fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus,
lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų
ar religijos pagrindu;
4) platinama skleidžiama, propaguojama ar reklamuojama pornografija,
taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės
paslaugos, lytiniai iškrypimai;
5) propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudžiama platinti dezinformaciją
ir skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią
jo garbę ir orumą.“
3. Pakeisti 19 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) bendradarbiaudama su kitomis
kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos
Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti
neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau
kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;“.
4. Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte
nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo
viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų
nurodymų gavimo.“
5. Pakeisti 19 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektroninės informacijos prieglobos
paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo
ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis informuoja viešosios
informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi
viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba
kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10
dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o tinklo
viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja
vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai
viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra
nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip
kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri
apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų
priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo
interneto svetainėje.“
3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gresiančios ar susidariusios
paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo
ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi nedelsdami nemokamai
skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba
sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl
perspėjimo pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešosios informacijos
skleidėjuose ir (ar) rengėjuose Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta
tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir (ar) skleidėjuose – savivaldybės administracijos direktorius. Perspėjimo
pranešimai turi būti skelbiami taip, kad juose skleidžiama informacija būtų
prieinama neįgaliesiems.“
4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikoje
rengti ir (ar) skleisti informaciją gali visi asmenys,
išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus.
Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete veikla gali verstis tik juridiniai
asmenys, Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės
valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys ir organizacijos, neturinčios
juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos
ekonominės erdvės valstybėse įsteigti tokių juridinių asmenų ir organizacijų,
neturinčių juridinio asmens statuso, filialai.“
2. Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 3 dalį:
„3. Pardavus ar kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų),
licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir
televizijos komisijai (toliau – Komisija).“
3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu pardavus ar
kitaip perleidus transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos
turėtojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas
(savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam
asmeniui (asmenims) kitais pagrindais, akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo
gauti Komisijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau –
Komisija) rašytinį sutikimą.“
4. Papildyti 22 straipsnio 11 dalį 11 punktu:
„11) privalo savo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje ar savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, į kurias galima kreiptis dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų, taip pat informaciją apie Visuomenės informavimo etikos komisiją, į kurią galima kreiptis dėl Kodekso nuostatų pažeidimo;“.
5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Duomenų ir
informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų dalyvius
veiklą teikimas ir skleidimas
1. Viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės
įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus
atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos
rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys,
išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys: laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos) ir kategorija (kategorijos: nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos);
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo
organo (organų) nario (narių) vardas (vardai),
ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo
organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data (jei
užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas,
pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus,
pavadinimas);
6) už
valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens
(asmenų) vardas (vardai), ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas
(kodai), jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas; jeigu
atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai
nurodoma jo gimimo data (jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus
asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė
asmens dokumentus, pavadinimas);
7) dalyvių sąrašas, kuriame turi
būti nurodyta duomenys apie dalyvius
ir jų dalyvius: dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis
yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens jo pavadinimas
ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys iki fizinio
asmens, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar
dalyvio dalyvis yra viešasis juridinis asmuo valstybė ar
savivaldybė, pateikiamas jo jos pavadinimas ir valstybės
ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis ar
dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jei
dalyvis ar dalyvio dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, pateikiamas jos kodas
ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos kodas;
jeigu
dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo užsienietis, kuriam
pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo
gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu
dalyvis ar
dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras,
kuriuose kurioje juridinis asmuo įregistruotas), nuosavybės teise turima ar
valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais arba
akcijų skaičius ir balsų dalis procentais;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones;
9) informacija
apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar)
skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija Visuomenės informavimo etikos komisija;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija
apie viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui šio
įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo
internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo
veiklą;
12) leidinio
(leidinių) tiražas (tiražai), tarptautinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir
kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį
įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti tiražo tikrinimo duomenys;
13) metinių
finansinių ataskaitų rinkinys arba (metinė veiklos
ataskaita);
14) informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės
reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais
paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, ir
pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai
pateikiama jo gimimo data; jei užsieniečiui, kuriam pagal užsienio valstybės
teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir
valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas); jei politinės kampanijos dalyvis, kurio
interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo
pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jei politinės kampanijos dalyvis, kurio
interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas
šios grupės pavadinimas);
b) lėšas, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių;
c) gautą paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data; jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas); jei paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas), jeigu to paties paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija 10 bazinių socialinių išmokų dydį.
2. Viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys,
išskyrus fizinio asmens kodą, ir gimimo datą, skelbiami
viešai ir neatlygintinai Lietuvos
Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Fizinio asmens kodas arba užsieniečio gimimo
data naudojami tik šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 ir
14 punktuose nurodytų fizinių asmenų
identifikavimo Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje
sistemoje tikslais.
3. Viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar)
skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti
viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą, skaidrumą ir
atskaitingumą, užtikrinant galimybę visuomenei ir kompetentingoms valstybės
institucijoms vienoje informacinėje sistemoje rinkti, kaupti, apdoroti,
saugoti, stebėti, analizuoti ir vertinti neatlygintinai
skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios
informacijos rengėjus, skleidėjus, jų dalyvius ir jų veiklą.
4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Šiuos duomenis nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
5. Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje neteikiami duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis tų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurių teisinė forma yra asociacija, religinė bendruomenė ar religinė bendrija, profesinė sąjunga ar jų susivienijimas.
6. Viešosios
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybės
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo. Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose.“
6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjai
1. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra
laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka
bent vieną iš šių sąlygų:
1) visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos
teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai
dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos priimami Lietuvos Respublikoje;
2) visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos
Respublikoje, o redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, jis yra
laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje didesnė jo visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių
darbuotojų dalis vykdo šių paslaugų teikimo veiklą. Jeigu didesnė visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių
darbuotojų dalis vykdo veiklą abiejose valstybėse narėse, visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas laikomas
įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje. Jeigu didesnė visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis
nevykdo veiklos nė vienoje iš tų valstybių narių, visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu toje
valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo savo veiklą laikydamasis tos valstybės
narės teisės, jeigu jis palaiko nuolatinius ir veiksmingus ekonominius
ryšius su ta valstybe nare
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos
Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl šios paslaugos yra priimami
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, bet Lietuvos Respublikoje veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa
susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikloje. Jei
reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, veikia kiekvienoje iš
šių valstybių, audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos
teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia
yra jo pagrindinė buveinė. Jei reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su
programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje,
neveikia nė vienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei čia jis pirmiausia pradėjo savo veiklą
ir palaiko nuolatinius ir
veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika;
3) visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos
Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos yra
priimami trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos
ekonominės erdvės valstybėje), tačiau audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir
reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių
darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje arba visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugos teikėjo pagrindinė
buveinė yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos
ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje, jis laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu didesnė visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų ir reikšminga audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių
darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.
2. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų Audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjas,
kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos
ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka šias sąlygas:
1) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas naudojasi Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi,
perduodančia signalus į palydovą;
2) visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas nesinaudoja Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi,
perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi Lietuvos Respublikai
priklausančiais ryšio palydovo ištekliais.
3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis
negalima nuspręsti, kurios Europos
Sąjungos valstybės narės
jurisdikcijai priklauso visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos
teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra joje įsisteigęs pagal Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius (OL 2008 C 115, p. 47).
4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1–3 dalis. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1–3 dalyse, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai.
5. Jeigu Lietuvos Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai.“
7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) televizijos programų transliavimas elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, išskyrus televizijos programų transliavimą per informacinės visuomenės informavimo priemones (interneto svetaines, tinklalapius) ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas;“.
2. Pakeisti 31 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Vyriausybės
įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo
internete arba užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo
veiklą (toliau – metinė įmoka)
dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės
įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos
Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“
3. Pakeisti 31 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:
1) licencijos
turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos
programų ir (ar) atskirų programų, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų pobūdį ir turinį;
2) teritoriją, kurioje bus transliuojamos ir (ar) retransliuojamos programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir (ar) retransliuojamos panaudojant sąlyginės prieigos sistemas), ir į gyventojų skaičių šioje teritorijoje;
3) konkurencingą aplinką;
4) radijo
ir (ar) televizijos programos reikšmę programų
transliavimo, retransliavimo ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų plėtojimui.“
4. Pakeisti 31 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Komisija, priimdama sprendimą dėl licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali būti trumpesnis negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo licencijoje numatytą transliavimo veiklą ir (ar) sustabdyti (nutraukti) radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo galiojimą. Jeigu teismas nepanaikina Komisijos sprendimo dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, transliavimo licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo veiklą, o retransliuotojas privalo sustabdyti (nutraukti) radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas, išskyrus Komisijos sprendimus dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo, kai licencijos turėtojas atsisako licencijos. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.“
8 straipsnis. Papildymas 321 straipsniu
Papildyti 321 straipsniu:
„321 straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsauga nuo neteisėto komercinio turinio
Draudžiama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas be aiškaus šių paslaugų teikėjų sutikimo uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais (skelbti juos iššokančiame lange išmaniajame įrenginyje ar bet kuriais kitais būdais) ir (ar) šias paslaugas keisti, modifikuoti (dinamiškai įterpiant ar pakeičiant komercinius audiovizualinius pranešimus prieš, per, po skleidžiamų programų ar bet kuriais kitais būdais).“
9 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie
radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti
nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir
siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir
retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie
tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir (ar)
televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos
Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas šie asmenys gali kitą dieną nuo
atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos
dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena.
Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per
30 kalendorinių dienų sumokėti metinę įmoką.“
2. Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių objektų apsaugos įstatymo ar šio įstatymo nustatyta
tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje
nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje
nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar)
retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos
programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugas, iki
išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama
sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos
Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos
programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų
teikimo veiklą. Šis terminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų
apskundimo teismui terminas. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo,
teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti transliavimo,
retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime
nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, Komisijos sprendimą apskundus teismui,
teismas laikinai sustabdo sprendimo galiojimą. Jeigu teismas, laikinai
sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo,
retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete arba užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina,
transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos
vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete arba užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
3. Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisija, įvertinusi
transliuojamos specialiosios televizijos programos kultūrinę ar
visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai
retransliuojamos ir (ar) platinamos internete programos
statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai retransliuoti ir (ar) platinti
internete programų retransliuotojai
ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos
programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas. Privalomai retransliuojamomis ir (ar) platinamomis
internete televizijos programomis
pripažįstamos tik specialios kultūros, švietimo, mokslo, žinių, sporto ar
regioninės televizijos programos. Priimdama tokį sprendimą, Komisija apibrėžia
retransliavimo ir (ar) platinimo internete
mastą ir terminą.“
4. Pakeisti 33 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Radijo
ir (ar) televizijos programų transliuotojai, išskyrus
LRT, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas
arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjai, Komisijos nustatyta tvarka privalo teikti
informaciją apie akcininkus (dalyvius, pajininkus), valdymo organų narius,
vykdomą transliavimo ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo
visuomenei veiklą, televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete veiklą bei transliuojamų, retransliuojamų
ir (ar) platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams,
Komisijos patvirtintoms taisyklėms dėl televizijos programų paketų sudarymo ir
priimtiems sprendimams.“
10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Kalba,
kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija Kalbos ir prieinamumo
reikalavimai viešajai informacijai“
2. Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešoji informacija rengiama ir
skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės
lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus
atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai,
bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis
ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija
taptų prieinama neįgaliesiems.“
3. Papildyti 34 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos
rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir
savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, užtikrina, kad skleidžiama viešoji
informacija palaipsniui taptų vis labiau prieinama neįgaliesiems. LRT
televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatyta tvarka ir
sąlygomis. Kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai skleidžiamą viešąją
informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio
prieinamumo neįgaliesiems gerinimo
veiksmų planu. Kaip
įgyvendinamas šis planas, savo nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija
suderinta tvarka prižiūri Komisija, kuriai audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjai reguliariai teikia informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo
ataskaitas. Apibendrintą šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Komisija teikia
Europos Komisijai kas trejus metus. Komisijos interneto svetainėje viešai nurodoma
informacija, leidžianti pateikti skundą dėl audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjų skleidžiamos viešosios informacijos pritaikymo neįgaliesiems.
Ši informacija turi būti lengvai prieinama neįgaliesiems.“
4. Buvusias 34 straipsnio 2–6 dalis laikyti atitinkamai 3–7 dalimis.
11 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„341 straipsnis. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikimo laisvė ir apribojimai
1. Lietuvos Respublikoje laiduojamas
laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių narių,
Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl
televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių.
2. Užsienyje parengtas Ne
iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų
Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos
valstybių teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar)
atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti, platinti internete
ar laikyti kataloguose Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų
nuostatų.
3. Iš Europos Sąjungos valstybių narių,
Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų
televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa,
ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas
ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai
sustabdomas, kai:
1) šios
programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio,
19 straipsnio 1 dalies 3 punkto (kai kurstoma neapykanta,
tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai
susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties,
lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų
ar religijos pagrindu), 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo
nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;
b) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos
ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie
įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu
tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų
pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai
pasikartos;
d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo šio punkto b papunktyje nurodyto pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos;
2) šios programos
akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 1, ar 2 ar 3 punkto (kai skleidžiama
karo propaganda, kurstomas karas) reikalavimus po to, kai buvo nustatytos
visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;
b) Komisija pranešė visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar
Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos
Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina
imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo
pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas
pasikartos;
d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.
4. Skubiu atveju, ne vėliau kaip per
vieną mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, Komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones – laikinai
sustabdyti laisvą programų priėmimą Lietuvos Respublikoje ir nesilaikydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir
c papunkčiuose nurodytų sąlygų. Tokiu atveju Komisija apie taikomas
priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios jurisdikcijai
priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat
nurodyti priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios
dalies reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos
ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.
5. Tais Kitais nei šio straipsnio 3 ir
4 dalyse nustatytais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose
nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės
narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos
programų transliuotojas transliuoja televizijos programą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos
teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, kurios visa ar didžioji dalis skirta
Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės
atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios
iškeltos problemos sprendimas. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos
jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja
televizijos programą audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, kurios visa ar didžioji dalis skirta kitos Europos
Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijai,
nesilaikydamas tos valstybės teisės aktuose nustatytų griežtesnių ar išsamesnių
televizijos programų transliavimo audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų, negu nustatyti
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ir gavusi tos valstybės
kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą, Komisija kreipiasi į transliuotoją
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėją su prašymu laikytis
atitinkamos valstybės nustatytų televizijos programų transliavimo audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos Komisija informuoja prašymą
pateikusios valstybės kompetentingą instituciją ir Europos Komisiją apie
pasiektus prašyme iškeltos problemos sprendimo rezultatus.
6. Jeigu
Komisija nustato, kad šio straipsnio 5 dalyje
nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka ir pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad o televizijos
programų transliuotojas audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjas, kurio programos
teikiama audiovizualinės žiniasklaidos paslauga pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,
įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės
valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti
griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos
Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjams, Komisija turi teisę nustatyti tam televizijos programų
transliuotojui audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjui, nereikalaudama iš jo įrodymų dėl jo ketinimo išvengti
griežtesnių taisyklių, galimas taikyti objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant
ir proporcingas tikslams, kurių siekiama, tinkamas šiame įstatyme numatytas
priemones ir jų imtis.
7. Komisija taiko šio straipsnio 6 dalyje nurodytas priemones tik esant visoms šioms aplinkybėms:
1) Komisija
yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei ar
Europos ekonominės erdvės valstybei, kurioje įsisteigęs televizijos
programų transliuotojas
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, apie ketinimą imtis šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji
grindžia savo vertinimą;
2) Komisija audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis;
23) Europos
Komisija nusprendžia, kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos
Sąjungos teise ir kad vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio
5 ir 6 dalis imdamasi šių priemonių, yra tinkamai
pagrįsti.
8. Jeigu Europos Komisija nusprendžia, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių. Komisijos pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis pritaikytos poveikio priemonės privalo būti atšauktos, jei Europos Komisija priima sprendimą dėl jų nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise.
9. Iš ne Europos Sąjungos valstybių
narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją
dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamų
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų ar retransliuojamų
arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų,
kai perduodama tik atskira programa, ar katalogų laisvas priėmimas Lietuvos
Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos, televizijos programos ir (ar) atskiros
programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio
arba 19 straipsnių straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos,
siekiant sustabdyti minėtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos
programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos
Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai
turi būti proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti
parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos
skleidimo būdą.
10. Pagal šio straipsnio 9 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 72 valandoms gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.
11. Komisija Europos Tarybos konvencijos dėl
televizijos be sienų objektu esančius pažeidimus sprendžia šioje konvencijoje
nustatyta tvarka. Kai įtariamas pažeidimas nėra reguliuojamas Europos Tarybos
konvencijos dėl televizijos be sienų, laisvas visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
priėmimas iš Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių
valstybių stabdomas šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka ir
sąlygomis.“
12 straipsnis. 342 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 342 straipsnį:
„342 straipsnis. Informacija apie visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją
Visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti paslaugų gavėjams galimybę
nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos nustatyta tvarka gauti šią
informaciją:
1) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo
pavadinimą;
2) buveinės adresą, kuriuo visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas
yra įsisteigęs;
3) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo
duomenis, įskaitant jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą,
pagal kuriuos į jį galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;
4) veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų pavadinimą, adresą ir
telefoną.“
13 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Europos audiovizualiniai kūriniai ir jų sklaidai keliami reikalavimai
1. Europos audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos valstybėse.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse netaikomos.
3. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.
4. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
5. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams ir ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. Šios dalies reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms.
6. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jo partnerių ir susijusių įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.).
7. Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Komisijai ataskaitas, kaip įgyvendintos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.“
14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Visuomenei
reikšmingų įvykių prieiga ir kiti Radijo radijo ir
televizijos programoms keliami reikalavimai
1. Televizijos programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo. Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.
2. Visi Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę
televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų
pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi
teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis
transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjo.
3. Jeigu kitas televizijos programų transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu, prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.
4. Prieiga prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.
5. Trumpi naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio
žinių programose, o teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas
naudojami tik tuo atveju, jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo
forma siūlo tas pats visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas.
6. Transliuojant televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
2) išskirtines viso ar dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
4) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.
7. Komisijos parengtą Lietuvos
Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos
įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu.
8. Televizijos programų transliuotojai
daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą
žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir
teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams.
9. Televizijos programų transliuotojai ne
mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką,
skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir
teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems
nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.
10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir
(ar) televizijos programoms, nustatyti šiame, Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojams išduotose licencijose.
118. Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjai kinematografinius kūrinius turi perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio
buvo susitarta su teisių turėtojais.
129. Radijo
ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi
būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar)
televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos
programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar)
televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje.
13. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti
reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms.
10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame įstatyme, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.“
15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai
1. Reklama, komerciniai audiovizualiniai
pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai
audiovizualiniai pranešimai draudžiami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose
pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas,
diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės
orientacijos ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo,
negalios, amžiaus, taip pat neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar
politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys,
taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys.
2. Reklama, komerciniai
audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam kenkti. Visuomenės
informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai
pranešimai, kuriuose:
1) naudojamos pasąmonę veikiančios technologijos;
2) klaidinamas
vartotojas ir (ar) jam kenkiama skleidžiama klaidinanti reklama;
3) žeminamas žmogaus orumas;
4) diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;
5) skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys;
6) reklamuojami tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės, rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme;
7) reklamuojami alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme;
8) reklamuojami tik su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones;
9) daromas neigiamas poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme;
10) reklamuojami azartiniai lošimai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme;
11) reklamuojamos loterijos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme;
12) pažeidžiami kiti bendrieji reikalavimai reklamai, nustatyti Reklamos įstatyme.
3. Reklama, komerciniai audiovizualiniai
pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių psichikos sveikatai,
fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos
reikalavimus:
1) neturi tiesiogiai skatinti
nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar paslaugą, naudojantis
nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
2) neturi tiesiogiai skatinti
nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes
ar paslaugas;
3) neturi formuoti nepilnamečių nuomonės,
kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį
ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) juose neturi būti naudojamasi
nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis;
5) neturi rodyti nepilnamečių, patekusių
į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso.
43. Reklamos,
komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos
viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos,
komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.
5. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai
audiovizualiniai pranešimai draudžiami.
6. Reklamoje, komerciniuose
audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę veikiančias
technologijas.
7. Tabako gaminių reklama, komerciniai
audiovizualiniai pranešimai, skirti tabako gaminių reklamai, draudžiami.
8. Alkoholio produktų reklamos,
komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio produktų reklamai,
apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9. Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar specialias informacinės visuomenės informavimo
priemones, neleidžiama reklamuoti gydytojų skiriamo gydymo paslaugų ir vaistinių
preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu. Kitų vaistinių preparatų reklamai
taikomos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatos. Vaistinių
preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų
teleparduotuvės yra draudžiamos.
104. Asmenys,
reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei
komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.
115. Televizijos
reklamai, anonsui, Teleparduotuvei teleparduotuvei ir
televitrinai ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:
1) televizijos
reklama ir teleparduotuvė ir
televizijos reklama turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai
atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos
reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame
straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos
vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę
ir pobūdį ir nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu šios dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar viena teleparduotuvė;
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės
intarpams skirtas suminis laikas per vieną astronominę transliavimo valandą
turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki
18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per
laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos. Šis punktas netaikomas
paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių
subjektų transliuojamų
programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsams, rėmimo
pranešimams, ir prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio
turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų
intarpų;
5) televitrinos mažiausia nepertraukiama
trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną parą
gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra
trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną parą. Televitrinos
turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų
programų;
6) sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
7) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
8) transliuojant vaikams skirtas
programas vaikams, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė
gali būti rodomos rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje
nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos
trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių. Teleparduotuvė negali būti
įterpiama į programas vaikams;
9) įterpti televizijos
reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar
atskiras programas draudžiama.;
10) vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos.
126. Televizijos
reklamai taikomi ir kituose teisės aktuose įstatymuose nustatyti
reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.
137. Kaip
laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kontroliuoja Valstybinė vartotojų
teisių apsaugos tarnyba, kitos Reklamos įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos reklamos priežiūros
institucijos prie
Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Komisija,
bendradarbiaudamos su kitomis šiame įstatyme nurodytomis viešosios
informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų
veiklos reguliavimo reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis
ir reklamos savitvarkos institucijomis.
148. Šio
įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 3837 straipsnio
8, 9 dalyse 5 dalyje ir šio straipsnio 115 dalies
1, 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis
taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir
teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai.
159. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus
dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į vaikams
skirtas programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie
maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra
maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių
medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir
cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais
turi būti siekiama veiksmingai
sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus
apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose
audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto
produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami ir
įsipareigojama jų laikytis šio įstatymo 43 straipsnio
4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Nuostatos dėl
netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų gali būti įtrauktos į Kodeksą.
Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos nepriima
šioje dalyje numatytų kodeksų arba neįsipareigoja jų laikytis, arba Komisija,
vadovaudamasi jos nustatyta
ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka, nustato, kad
pasirinkti kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato
privalomus tokių komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo reikalavimus.
1610. Reikalavimus,
keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo ir skleidimo
visuomenės informavimo priemonėse tvarką visuomenės informavimo
priemonėse nustato Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir
politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės
įstatymas ir kiti teisės aktai.
1711. Atsakomybės
už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir
jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.“
16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
1. Remiamos visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos
reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo
laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjui ir radijo programų transliuotojui redakcinei
atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.
2. Visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys,
kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių, elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.
3. Jeigu asmenys, kurių
veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ar gydymo paslaugų
teikimą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo pavadinimas
(logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių
vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar gydytojų skiriamo
gydymo paslaugų.
4. Žinių programos negali būti remiamos.“
17 straipsnis. 401 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 401 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„401 straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai
1. Prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir
pramoginėse programose. Prekių
rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam
tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar
programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos.
21. Programos,
į kurias įtrauktas prekių Prekių
rodymas programose, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis
negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo laikui pateikimui
pagal jų tvarkaraštį ar programų pateikimui kataloge, visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose programose negali būti tiesiogiai
skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias
reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) jose programose negali būti nepagrįstai
didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;
4) žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos.
32. Programose
draudžiama rodyti šias prekes ir (ar) paslaugas:
1) tabako gaminius, elektronines
cigaretes ir (ar) jų pildykles, rūkomuosius žolinius
gaminius arba ir (ar) asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių, elektroninių
cigarečių ir (ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus ir (ar) parduodamus produktus;
2) konkrečias konkrečius tik su receptu įsigyjamus
vaistinius preparatus ar gydytojo skiriamo gydymo paslaugas ar
vaistinius preparatus, kurie įsigyjami tik su receptu.
43. Prekių rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių
programose.:
1) žinių programose;
2) programose vaikams;
3) religinio pobūdžio programose;
4) specialiose vartotojų teisių apsaugai skirtose programose.“
18 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS
UŽSAKOMŲJŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO
AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS DALIJIMOSI VAIZDO
MEDŽIAGA PLATFORMŲ PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS“
19 straipsnis. Papildymas 402 straipsniu
Papildyti 402 straipsniu:
„402 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai
1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
1) jis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje;
2) jis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais nėra įsiteigęs Lietuvos Respublikoje, bet jį patronuojančioji įmonė arba jo patronuojamoji įmonė (įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamąsias įmones) yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje arba priklauso įmonių grupei (t. y. patronuojančiajai įmonei, visoms jos patronuojamosioms įmonėms ir visoms kitoms su jomis ekonominiais ir teisiniais organizaciniais ryšiais susijusioms įmonėms) ir kita tos įmonių grupės įmonė yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje. Jeigu patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė arba kitos įmonių grupei priklausančios įmonės visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje yra įsisteigusi jo patronuojančioji įmonė, arba (jeigu patronuojančioji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta) Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi jo patronuojamoji įmonė, arba (jeigu patronuojamoji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta), Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi kita įmonių grupei priklausanti įmonė. Jeigu yra kelios patronuojamosios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš patronuojamųjų įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika. Jeigu yra kelios kitos įmonių grupei priklausančios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš šių įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika.
2. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Komisijos nustatyta tvarka pranešti Komisijai apie planuojamas teikti dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1 dalyje, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai.
3. Jeigu Lietuvos Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai.“
20 straipsnis. 403 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 403 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„403 straipsnis. Nepilnamečių apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugas Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos
paslaugoms keliami reikalavimai
Užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjai teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti
neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar
doroviniam vystymuisi, būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog
nepilnamečiai tokių užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis paslaugų negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą
ar ugdymą atsakingų asmenų kontrolės.
1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
1) imtis šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija;
2) imtis atitinkamų šio
straipsnio 2 dalyje
nustatytų priemonių,
siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir
komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
3) laikytis šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
4) aiškiai informuoti programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
5) laikytis savo arba kitų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami šio įstatymo 43 straipsnio 4 nustatyta tvarka.
2. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
1) įtraukia į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
2) įtraukia į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
3) turi naudotojų sukurtus vaizdo įrašus įkeliantiems naudotojams skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
4) sukuria ir taiko skaidrius ir paprastus naudoti mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
5) sukuria ir taiko sistemas, kuriomis naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir pažymėjimas;
6) sukuria ir taiko dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojų amžiaus tikrinimo sistemas informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, atžvilgiu;
7) sukuria ir taiko lengvas naudoti sistemas, leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojams reitinguoti 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą turinį;
8) numato galutinių naudotojų valdomas tėvų kontrolės sistemas informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, atžvilgiu;
9) sukuria ir taiko skaidrias, lengvas naudoti ir veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
10) numato veiksmingas gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis priemones bei instrumentus ir didina naudotojų informuotumą apie šias priemones ir instrumentus.
3. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, pasirenka šio straipsnio 2 dalyje numatytas priemones, atsižvelgdami į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų turinio pobūdį, žalą, kurią jis gali sukelti, apsaugotinų asmenų kategorijos ypatumus, taip pat dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų ir naudotojų, kurie sukūrė arba įkėlė turinį, teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą. Šios priemonės turi būti pritaikomos ir proporcingos, atsižvelgiant į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos apimtį ir teikiamos paslaugos pobūdį. Dėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų. Siekiant apsaugoti nepilnamečius, žalingiausiam turiniui turi būti taikomos griežčiausios prieigos prie informacijos kontrolės priemonės.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems reikalavimams ir 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai, numatyti šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą vertina Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja šių paslaugų teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus.
6. Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas savo paslaugas teikia naudodamasis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo įgyvendinamos priemonės nepanaikina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui taikomų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.“
21 straipsnis. 404 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 404 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„404 straipsnis. Europos kūrinių skatinimas teikiant
užsakomąsias visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas Dalijimosi
vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų atsakomybė ir asmens teisių apsauga
1. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjai pagal galimybes jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos
kūrinius ir su jais susipažinti.
2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų
teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloge būtų Europos
kūriniai.
1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai už šio įstatymo 402 ir 403 straipsnių reikalavimus atsako šio įstatymo ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Asmenų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų tarpusavio ginčai, kylantys dėl šio įstatymo 403 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies reikalavimų nesilaikymo, sprendžiami kreipiantis į Komisiją arba į teismą.“
22 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Visuomenės informavimo etika ir elgesio (etikos) kodeksai
1. Etikos normas, kurių privalo laikytis
viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse
nurodyti elgesio (etikos)
kodeksai, Europos Tarybos
Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės žurnalistikos
etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,
reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą skleidimą,
ir šis įstatymas.
2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu, kuris skelbiamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimų ar papildymų projektus atstovų susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos. Atstovų susirinkimo patvirtintas Kodeksas turi būti skelbiamas viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje.
3. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo elgesio (etikos) kodeksas arba taisyklės negali prieštarauti Kodekso nuostatoms. Elgesio (etikos) kodeksai arba taisyklės viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų turi būti skelbiami viešai.
4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis. Jei Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai.
5. Šio straipsnio 4 dalyje minimi elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) būti plačiai pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų, jei kodeksas yra nacionalinio lygmens, arba Europos Sąjungos pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, jei kodeksas yra Europos Sąjungos lygmens;
2) aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti savo tikslus;
3) numatyti reguliarią, skaidrią ir nepriklausomą stebėseną ir vertinimą, kaip siekiama juose iškeltų tikslų;
4) numatyti veiksmingą kodeksų nuostatų vykdymo užtikrinimą, įskaitant veiksmingas ir proporcingas sankcijas.
6. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai savanoriškai pasirenka šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kodeksus ir viešai paskelbia, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas, apie tai informuodami Komisiją. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio (etikos) kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio (etikos) kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos.
7. Kai Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų pasirinktas elgesio (etikos) kodeksas arba jo dalis nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato paslaugų teikėjams privalomus reikalavimus, nepažeisdama Europos Sąjungos teisės. Apie tokius reikalavimus Komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.“
23 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybės politikos politiką
visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą
koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis, kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis skatina visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemones, imasi šių priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio visuomenei periodinio vertinimo, kas trejus metus teikia šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai;
4)5) teikia informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės
informavimo klausimais;
5)6) organizuoja
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
6)7) bendradarbiauja su
atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis
organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
7)8) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas
visuomenės informavimo srityje.
3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
4. Siekdama tinkamai formuoti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje ir koordinuoti jos įgyvendinimą Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę sudaryti patariamąją instituciją – Medijų taryba, kuri Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais, atlieka kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. Medijų tarybos sudėtį, sudarymo tvarką ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“
24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Komisija –
nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų,
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos
paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos
teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija.
Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo
ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo,
retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete, bei užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų klausimais. Komisija,
atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais
klausimais, yra nepriklausoma ir nešališka, vadovaujasi žiniasklaidos
pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, vartotojų apsaugos, prieinamumo,
nediskriminavimo, tinkamo vidaus rinkos veikimo ir sąžiningos konkurencijos
skatinimo principais.“
2. Pakeisti 47 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisijos nariais negali būti Seimo,
Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai,
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo
ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais
asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų
ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais
darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai, juos
skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Komisijos administracijos
darbuotojai. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti
jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas
pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą
už kūrybinę veiklą, nesusijusią su radijo ir (ar) televizijos programų
transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos
Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų
platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais ir (ar) jų
dalyviais. Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie
apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje
įstatyme, yra susiję su radijo ir (ar) televizijos programų
transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi
vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar
kitais sutartiniais santykiais ir arba yra radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių
partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje
ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.“
3. Pakeisti 47 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Komisijos sprendimus pasirašo
Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra
laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų.
Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka ir kitas funkcijas, kai Komisijos
pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra
norminiai teisės aktai, skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai,
kurie yra norminiai teisės aktai, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės
aktų registre, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo
data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos
interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios
valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose
nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų
projektai derinami su visuomene viešosiomis konsultacijomis. Viešųjų
konsultacijų tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams,
kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos
programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų
teikėjams yra privalomi, juos šie asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų
nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.“
4. Pakeisti 47 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Komisijos veiklai finansuoti radijo
ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys,
teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai,
išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų
transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, privalo
mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą. Įmokos dydis
yra 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų,
reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar)
televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugomis, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis.
Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos,
kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito
ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos
Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų
platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, kurie nepervedė
įmokos į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos
per teismą. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai,
tarp jų užmokestis už suteiktas paslaugas, paramos lėšos, leidybinės
veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos
pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik
Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms
finansuoti.“
5. Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Komisijos nariams ir administracijai
draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos
Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų
platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės
visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis.“
25 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1. Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šio įstatymo ir Transliavimo veiklos
ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir
vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio
licencijoms gauti, nustato šių konkursų, ir licencijų ir
leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų,
leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
5) metinės įmokos dydžio nustatymo
tvarkos apraše šiame įstatyme nustatytais atvejais, taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą
licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar
retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar
retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl
metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų
pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai,
retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir
retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų
dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos
programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų
teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo,
Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir
sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais
retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos
programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai bei prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio ir
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų,
prisiimtų įsipareigojimų, licencijų, leidimų sąlygų ir Komisijos
sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką
nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų
transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat
dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos
paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos
teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų
sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos
transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo
ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo
kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir
kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų
transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi
šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų
kūrinių apimtį apimties transliuojamose televizijos programose ir
kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio
įstatymo 39 straipsnio 1, 3, 5, 6, 10, 11 dalyse nustatytų reikalavimų,
keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, šio
įstatymo 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, šio įstatymo 401 straipsnyje
nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą
reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų
rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo,
arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos
programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo
užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos
Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus,
kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos
programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų
teikėjus, analizuoja jų veiklą ir skelbia informaciją apie jų dalyvius,
rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija
su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl
radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų
asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų
teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2 metus parengia ir teikia
Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą,
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų
Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos
vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete paslaugas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų
veiklą įgyvendinant šio įstatymo 38 straipsnio 3 ir 4 dalių
nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti šias konkrečias
nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų,
retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų
ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinių priemonių audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo
tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
24) informuoja Europos Komisiją apie nustatytus reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, nei numatyta Europos Sąjungos teisėje;
25) teikia Europos Komisijai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugos bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;
2427) atlieka
kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Komisija radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims,
teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams,
pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo
turinio licencijų, leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems
Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi
tyrimą gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies
1, 2 ir (ar) 3 punktuose dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos
paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio
straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
3) už transliavimo licencijoje ir (ar)
retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar)
Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte
nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti
nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo,
retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą Administracinių
nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;
35) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti
transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos
galiojimą;
46) šio straipsnio
4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais kreiptis į Vilniaus apygardos
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo,
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos
transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo.
3. Transliuotojui, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
(ar) 3 punktuose dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o
retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,
– už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip
pat šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų
nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo,
retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais
metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba
neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų.
4. Komisija turi teisę kreiptis į
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo,
retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga
platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams,
jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas,
kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų
ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjas per 3 mėnesius nesumoka šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos jam paskirtos baudos;
2) po šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos baudos skyrimo ar kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių
taikymo už Komisijos sprendimų nevykdymą transliuotojas, retransliuotojas,
kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų
ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas
ir toliau nevykdo Komisijos sprendimo;
3) transliuotojas, retransliuotojas,
kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas
laiku nesumoka metinės įmokos arba nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti
ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du
įspėjimai.
5. Komisija turi teisę kreiptis į
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo,
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos,
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo
ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas,
kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų
ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas
vykdo transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą po šio
straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu priimto teismo sprendimo
įsiteisėjimo arba po transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio
licencijos panaikinimo;
2) asmenys, vykdantys nelicencijuojamą
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, taip
pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms
retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms
transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti
veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka.
6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo
viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų
elektroninių ryšių paslaugų
teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą,
apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
9. Komisija, įstatymų nustatyta tvarka taikydama
poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams,
retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos
vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis
priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi
vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo,
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo
ar transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų
reikalavimus, nevykdantiems Komisijos sprendimų, atsižvelgia į:
1) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pavojingumą;
2) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo trukmę;
3) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pasekmes;
4) transliuotojo, retransliuotojo, kito
asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjo
atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Komisija, taikydama
poveikio priemones, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir
kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.
10. Atsakomybę lengvinančiomis
aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo,
teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas,
padarę šio įstatymo pažeidimą ar nevykdantys Komisijos sprendimo, savo noru
užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, aktyviai bendradarbiavo su
Komisija tyrimo metu.
11. Atsakomybę sunkinančiomis
aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo,
teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas kliudė
Komisijai vykdyti tyrimą, slėpė padarytą šio įstatymo pažeidimą, tęsė šio
įstatymo pažeidimą sudarančius veiksmus, nevykdė Komisijos sprendimo.
12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
13. Komisija sprendimą dėl šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytų poveikio priemonių taikymo kitais negu šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi priimti per 20 darbo dienų nuo tyrimo pradžios. Prieš priimdama sprendimą Komisija suinteresuotiems asmenims raštu pateikia tyrimo išvadas ir sudaro galimybes per Komisijos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šio įstatymo reikalavimų, transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimų, taip pat Komisijos sprendimų nevykdymo.
14. Baigus tyrimą, šio įstatymo pažeidimu
įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga,
išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito
ūkio subjekto komercinių paslapčių atvejus, kai Komisija motyvuotai
nusprendžia neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar
tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį. Norint susipažinti
su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina
gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais
norima susipažinti, sutikimą. Komisijos sprendimas neleisti susipažinti
su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto
komercinę paslaptį, per 30 dienų nuo
pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos gali būti
skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
15. Prieš Komisijai priimant sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo, pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti Komisijos posėdžio metu. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta apie tai paskelbiant Komisijos interneto svetainėje ir individualiai išsiunčiant arba įteikiant tokį pranešimą. Apie numatomą posėdį Komisija taip pat turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones.
16. Komisijos posėdžiai, kurių metu išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Komisija savo iniciatyva, pažeidimu įtariamų asmenų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis.
17. Laikoma, kad pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis, o pažeidimu įtariamiems asmenims buvo suteikta galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga.
18. Komisijos sprendimai dėl baudos paskyrimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodytų Komisijos sprendimų apskundimas nestabdo šių sprendimų vykdymo.
19. Radijo ir (ar) televizijos
programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos
Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų
platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjas Komisijos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos. Jeigu radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis
Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų
programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
teikėjas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta bauda sumažinama
arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama radijo ir (ar)
televizijos programų transliuotojui, retransliuotojui, kitam asmeniui,
teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo
tvarka. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas,
retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas nesumoka baudos per
šioje dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio
1 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo
kitos dienos po to, kai sueina šioje dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra
skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda
sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.
20. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse
numatytais atvejais kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
Komisija pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų
normomis pagrįstą prašymą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo,
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete,
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo
veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo,
televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos
nutraukimo ir pateikia prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar
nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar
atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą faktinį ir
juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai
sustabdyti nelicencijuojamą veiklą ar nutraukti neteisėtą transliavimo,
retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga
platformos paslaugų teikimo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per
30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio
teismo sprendimas dėl Komisijos prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar
nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą per 14 dienų
nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo
priėmimo dienos.
21. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu.
22. Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai
gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų,
retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga
platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių
valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar
ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir
tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo
ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų,
teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar)
atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų,
informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir
savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų
komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos
kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant
patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo,
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete,
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų
teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės
aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms,
platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga
platformose programoms, teisės aktuose nustatytus reikalavimus
vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar)
platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose;
4) radijo ir (ar) televizijos
programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar)
televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar)
kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms
ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų,
įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos,
retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar)
televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios visuomenės
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos ar
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“
26 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 3 dalį:
„3. Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų
teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“
27 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar)
skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus,
retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo
internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas,
jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio
įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas.“
28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 10 straipsnį.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 5 straipsnį.
4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima teisės aktus, skirtus šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti.
5. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją apibendrintą ataskaitą, kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą, kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemonių skatinimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas