LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3882

2024-06-17 Nr. 109-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę),  Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. birželio 11 d.				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos verslo konfederacija, 2024 m. birželio 12 d. (g-2024-5304)					DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO ĮSTATYMO IR SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Siūlymai). 1. LVK pritaria Valstybės gynybos fondo koncepcijai LVK palaiko Valstybės gynybos fondo idėją. Fondo suformavimas leis lanksčiau žiūrėti į krašto gynybos finansavimą, suprantant, kad toliau didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 4% nuo BVP leis iš skirtingų finansavimo šaltinių nukreipti lėšas gynybos finansavimui, taip pat leis lanksčiau formuoti gynybos finansavimo šaltinius. <...>	Įvertinta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2024 m. birželio 11 d. (g-2024-5272)					pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA), išnagrinėjusi Vyriausybės pateiktą Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų projektų paketą, turi pastabų ir pasiūlymų Valstybės gynybos fondo įstatymo projektui bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. <...> Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3882 (toliau - projektas). Projekte numatyta, kad prognozuojami pajamų iš GPM pokyčiai dėl centrinės valdžios sprendimų, susijusių su Valstybės gynybos fondo įstatymu, nebus vertinami apskaičiuojant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Tokia išimtis reiškia, kad valstybė nebesidalins su savivalda pajamų padidinimu, kai šios papildomos GPM pajamos nukreipiamos Valstybės gynybos fondui. Be to, savivaldybės nukentės dar ir dėl to, kad savivaldybių biudžetams nebus kompensuojami praradimai dėl Valstybės gynybos fondo įstatyme numatyto kasmetinio 25 mln. eurų paėmimo sumažinant savivaldybėms tenkančią GPM dalį. Taigi, projekte nustatyta nauja išimtis „išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų” yra labai nepalanki savivaldybėms. LSA supranta esamą geopolitinę situaciją ir neprieštaraus minėtai išimčiai, jeigu projektas nebus pernelyg vienpusiškas ir jame lygiagrečiai bus numatytas kitas pakeitimas, pagerinantis sąlygas savivaldybėms – LSA siūlo papildyti projektą nuostata, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų netektys dėl centrinės valdžios sprendimų, kurie nėra susiję su Valstybės gynybos fondo įstatymu. Tokia nuostata dėl šimtaprocentinio kompensavimo įstatyme galiojo anksčiau ir buvo panaikinta 2018 m. Šiuo metu valstybės biudžetui tenka 70 procentų GPM netekčių našta, o savivaldybių biudžetams – 30 procentų. Savivaldybės yra ypač pažeidžiamos ir priklausomos nuo GPM pajamų dydžio svyravimų, nes apie 90 proc. jų pajamų sudaro įplaukos iš GPM. Nors ir valstybės biudžetas patiria GPM netektis dėl įvairių sprendimų, tačiau valstybės ir savivaldybių situacija nėra simetriška – valstybės sektorius yra mažiau jautrus šiems svyravimams, nes valstybės biudžetas turi kitus reikšmingus pajamų šaltinius ir gerokai didesnes skolinimosi galimybes. O mažinant darbo apmokestinimą, dalis GPM netekčių grįžta į valstybės biudžetą per vartojimo mokesčius, t. y. valstybės biudžetui tenkančios GPM netektys didele dalimi automatiškai kompensuojasi. Tuo tarpu savivaldybės tokių galimybių neturi ir GPM netektys joms yra itin skausmingos. Todėl savivaldybių pajamų autonomijos principo užtikrinimas būtų teisingas ir logiškas žingsnis. Kai savivaldybės savo mokestiniais sprendimais mažina pajamas, jos 100 procentų prisiima netektis ir neperkelia dalies netekčių valstybės biudžetui. Lygiai toks pats principas turėtų būti taikomas ir centrinės valdžios mokestinių sprendimų atžvilgiu. Kai sprendimus priima centrinės valdžios institucijos, valstybės biudžetas turėtų 100 procentų prisiimti finansines netektis ir neperkelti dalies jų savivaldybių biudžetams. Centrinės valdžios sprendimai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita. Atkreipiame dėmesį, kad LSA siūlomas pakeitimas būtų naudingas ne tik savivaldybėms, bet ir valstybei. Savivaldybės dėl šio pakeitimo nebūtinai gaus daugiau lėšų, nes sprendimų finansinis poveikis gali būti dvipusis ir kai kuriais atvejais laimėtų valstybės biudžetas. Pavyzdžiui, jeigu centrinės valdžios sprendimai didintų GPM pajamas, valstybės biudžetas pasiimtų visą padidėjimo sumą, neatiduodamas 30 proc. savivaldybėms, kadangi šimtaprocentinis kompensavimas veiktų į abi puses. Tai sudarytų geresnes sąlygas centrinei valdžiai imtis ryžtingesnių mokestinių reformų siekiant didinti mokestines pajamas. O tuo atveju, jeigu centrinės valdžios sprendimai turėtų neigiamą finansinį poveikį, valstybės biudžetui tektų šimtu procentų prisiimti reformų kaštus, nepermetant dalies pajamų netekčių savivaldybėms, ir tai paskatintų priimti pamatuotus sprendimus. LSA siūlomo pakeitimo pagrindinė nauda savivaldai atsirastų dėl to, kad būtų garantuojamas savivaldybių pajamų stabilumas, nes centrinės valdžios mokestiniai sprendimai niekaip neįtakotų savivaldybių savarankiškų pajamų dydžio. Labai svarbu užtikrinti savivaldybių pajamų neliečiamumą ir prognozuojamumą.  Kai nėra garantuojama savivaldybių pajamų autonomija ir centrinė valdžia savo sprendimais gali bet kada atimti dalį savivaldybių pajamų, tuomet mažėja savivaldybių motyvacija ir iniciatyva auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas, todėl tai lėtina regionų ir visos šalies plėtrą. LSA pažymi, kad yra ir politinis parlamentinių partijų įsipareigojimas spręsti šią problemą. Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo 8 straipsnyje numatyta: „Užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas dėl GPM netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto ar plečiant pajamų šaltinius.” Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, LSA siūlo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1) pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių pajamų pokyčius, išskyrus pokyčius dėl Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų atvejų. Dėl Seimo ir (ar) Vyriausybės sprendimų nulemtų savivaldybių pajamų pokyčių, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas, pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) koreguojama taip:, kad 100 procentų būtų kompensuojamos savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamos netektys. a) jeigu mažėja savivaldybių iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos savivaldybių biudžetų prognozuojamos pajamos, naudojama suma apskaičiuojama pagal formulę: PSBGPM = GPMKVSBNS · GPM%(pt) – 0,3 · GPMKVSBNS, čia: PSBGPM – savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama suma gyventojų pajamų mokesčio daliai (procentais) koreguoti; GPMKVSBNS – konsoliduota valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama netekti suma; GPM%(pt) – einamųjų biudžetinių metų savivaldybių biudžetams patvirtinta pastovioji gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus; b) jeigu mažėja kitos savivaldybių biudžetų gaunamos prognozuojamos pajamos, naudojama visa savivaldybių biudžetų kitų prognozuojamų netekti pajamų suma;”	Nepritarti.	LSA pateikti siūlymai Metodikos įstatymo projektui dėl pajamų kompensavimo „mechanizmo“ nesusiję su Valstybės gynybos fondo įstatymo projektu (tai ne šių konkrečių atvejų  reguliavimo dalykai).

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2024 m. birželio 17 d.					6.1. Sprendimas: 1) iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3882 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą; 2) pritarti komiteto išvadoms.	Nepritarti.	LSA pateikti siūlymai Metodikos įstatymo projektui dėl pajamų kompensavimo „mechanizmo“ nesusiję su Valstybės gynybos fondo įstatymo projektu (tai ne šių konkrečių atvejų  reguliavimo dalykai).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3882(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė