PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215

8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIVP-970

 

 

2021-12-09

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.       

2

(9)

 

(3)

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusią galios.

Esama nuostata veikia prevenciškai ir skatina nuomininkus tinkamai vykdyti sutarčių nuostatas. Be to, neatima teisės pasinaudoti kitomis paramos formomis, pvz., būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.

Įstatyme nebelikus šios nuostatos (,,3. Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino.“), asmenims bus sudaroma galimybė piktnaudžiauti parama.

Kartu manytina, jog atsisakius Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, gali išaugti asmenų (šeimų) turinčių teisę į socialinio būsto nuomą skaičius (eilė), kai tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje kaip tik siekiama šių asmenų skaičių sumažinti.

Pasiūlymas:

Neatsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomos pripažinti netekusia galios Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir ją išdėstyti taip:

,,3. Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos, jeigu savivaldybės taryba nenustato trumpesnio termino.“

2.       

5

(12)

 

(4)

 

Argumentai:

Siūlau padidinti valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų sumą, kuri nekito jau daug metų, o nekilnojamas turtas sparčiai brangsta: 60 tūkst. eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos, 100 tūkst. Eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,4. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

1) 53 60 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 87 100 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;

3) 35 000 eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

5. Ne daugiau kaip 25 procentai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti, įsigyti.“

3.       

8

(16)

(4)

(2)

 

Argumentai:

 Mano nuomone, išimtis galėtų būti taikoma tik neįgaliems asmenims ar šeimoms, kuriuose yra neįgalusis, nes šioms asmenų grupėms yra žymiai sudėtingiau rasti jų poreikiams pritaikytus būstus, integruotis į visuomenę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

,, „2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius:

a) daugiau kaip 35 procentų arba

b) daugiau kaip 50 procentų, jei asmuo yra be šeimos ar jei šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ar jei asmuo yra neįgalusis ar jei šeimoje yra neįgaliųjų.

4.       

8

(16)

 

(7)

 

Argumentai:

Įstatymo projekte esančiu pakeitimu siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, vadovaujantis Įstatymu ir kitais aktais nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos tvarką ir perduoti šią funkciją SADM ministrui.

 Savivaldybių tarybų teisių perdavimas ministrui prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui.  Be to savivaldybės skiriasi savo gyventojų sudėtimi, socialine situacija ir socialinio būsto fondų dydžiais, todėl savivaldybės geriausiai gali užtikrinti vietos bendruomenės interesus atitinkantį savivaldybės būsto fondo valdymą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstaymo 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. Asmenims ir šeimoms, gyvenantiems savivaldybės išnuomotame socialiniame būste ir turintiems teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, jeigu asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas, toks socialinis būstas suteikiamas nesilaikant eiliškumo.“

5.       

8

(16)

 

(8)

 

(7)

 

Argumentai:

Nepritartina Įstatymo projekte esančiam siūlymui, kad vieniši tėvai gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka (įtraukiant juos į Asmenų, kuriems socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka, grupę). Ši nuostata skatintų asmenis fiktyviai nutraukti turimas santuokas arba sąmoningai gyventi nesusituokus. Tokia nuostata sudarytų nelygias ir diskriminuojančias sąlygas kitų susituokusių šeimų atžvilgiu. Pažymėtina, kad ne santuokose gyvena palyginti daug asmenų, todėl jiems suteikus teisę be eilės išsinuomoti būstą, eilių sudarymas praras bet kokią prasmę. Asmenų, turinčių teisę išsinuomoti būstą be eilės, bus žymiai daugiau nei realios savivaldybės galimybės patenkinti šį poreikį. Siūlomas reglamentavimas sąlygos situaciją, kai susidarys ilgas asmenų, turinčių teisę išsinuomoti būstą be eilės sąrašas, būsto teks laukti labai ilgai. Be to, tokia situacija iki minimumo sumažins galimybę gauti socialinį būstą asmenims, laukiantiems šio būsto bendra tvarka.

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 7 punktą:

,, 7. Pakeisti 16 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);“.

6.       

8

(16)

 

(12)

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektu siūloma papildyti Įstatymo 16 straipsnį 12 dalimi, joje numatant, kada laikoma, jog socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį (,,kai jis yra subnuomojamas arba jame nuolat gyvena asmenys, kurie nėra nurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje”). Mūsų nuomone, tokia nuostata turi galioti ne tik socialinių bet ir savivaldybės būstų nuomos atveju.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

,, 2) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per pusmetį tikrina išnuomoto savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklę, duomenis, susijusius su mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimu, taip pat tikrina, ar savivaldybės būstas ir socialinis būstas naudojamas pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai reikia patikrinti nedelsiant, įvykus avarijai ir (ar) gedimui, ar gavus informacijos apie savivaldybės būsto ar socialinio būsto naudojimą ne pagal paskirtį. Laikoma, kad savivaldybės būstas ar socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį, jei jis yra subnuomojamas arba jame nuolat (ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį) gyvena asmenys, nenurodyti savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomos sutartyje.“


 

 

Teikia

Seimo narė Monika Ošmianskienė