LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKETIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3291

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento vyresnysis patarėjas Gintaras Valiulis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius ir Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė Eglė Samuchovaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėja Laura Plyniuvienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjas Tomas Marozas.

Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	1	13 14 15		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 13, 14 ir 15 dalyse dėstant keičiamo įstatymo 2 straipsnio pakeitimus, turi būti laikomasi esamos dalių numeracijos ir teisėkūros veiksmų eiliškumo, t.y. 13 dalyje - keičiama įstatymo 2 straipsnio 30 dalis, o 14 ir 15 dalyse šis straipsnis turi būti pildomas 30¹ir 30² dalimis (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.4. punktas).	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	1	12		2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27⁵dalyje siūloma apibrėžti „teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ sąvoką – „užsieniečiui suteikiama teisė laikinai likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol pagal šį įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas“, o projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje nurodomi asmenys, įgyjantys teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje: nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai bei prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojantis įstatymas reglamentuoja užsieniečių „buvimą“ Lietuvos Respublikoje (III skyrius „Užsieniečių buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje“), pavyzdžiui 11 straipsnyje nustatomos kategorijos asmenų, kurie gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą laiką (be vizos, su viza, turint vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptartų projekto nuostatų ir galiojančio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje, tarpusavio santykis.	Atsižvelgti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	6			3. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalyje žodis „suteikiama“ brauktinas kaip perteklinis.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	9	1 2		4. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, siekiant lakoniškumo, reikia atsisakyti nuostatos „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“ kartojimo; šio straipsnio 3 dalies nuostatoje, apibūdinant nelydimą nepilnametį užsienietį, žodis “nustatytą“ yra netinkamas įtvirtinti asmens požymį, kai rašoma apie nelydimą nepilnametį užsienietį, kurio asmens tapatybė yra nustatyta (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalis) ir Migracijos departamentas turi jam išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą.	Nepritarti	Antrame sakinyje naudojant formuluotę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pažymima, kad juridinis asmuo skiriamas ne šio įstatymo rėmuose, vengiant išplėstinio teisės aktų vardijimo. 2014 m. balandžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-229/1V-289/V-491 „Dėl Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, amžiaus nustatymo, apgyvendinimo ir kitų procedūrinių veiksmų bei paslaugų jiems teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. Šis aprašas reglamentuoja Lietuvos Respublikoje nustatytų nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, apklausų vykdymo, amžiaus nustatymo, šeimos narių ar kitų teisėtų atstovų paieškos, laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir pabaigos, jų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teisinės padėties nustatymo tvarką. Rengiant šią tvarką tarpžinybinė darbo grupė nusprendė, kad keičiant Įstatymą reikės apibrėžti nustatytų nepilnamečių apgyvendinimo procedūras, kurių detalesnė tvarka atsispindės įsakyme. Pažymėtina, kad ne visais atvejais yra nustatoma nelydimų nepilnamečių užsieniečių asmens tapatybė, tačiau užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas net ir tais atvejais, kai tapatybė dokumentais neįrodyta (su atitinkamu įrašu) tam, kad patvirtinti užsieniečio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame kontekste nustatymas vartotinas ir plačiąja prasme (lydimumo, atsiradimo) ir siaurąja prasme (identifikavimas).
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	18	2		5. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „pažeidžiamiems asmenims turi būti užtikrinamos jų specialiuosius poreikius atitinkančios priėmimo sąlygos“. Nekvestionuojant šios nuostatos būtinumo, vis tik pažymėtina, kad ši projekto nuostata savo turiniu nedera su keičiamo įstatymo 67 straipsnio pavadinimu „Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas“.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	20	1		6. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata „gerbdamas žmogaus orumą“ yra perteklinė, nes asmens ir jo daiktų apžiūra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kuri įpareigoja gerbti žmogaus teisės ir jų nepažeisti.	Nepritarti	Abejose perkeliamose direktyvose (2013/32/ES ir 2013/33/ES) vartojama sąvoka pagarba žmogaus orumui su nuoroda į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, bei pabrėžiama, kad direktyvomis siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui bei skatinti Chartijos 1, 4, 6, 7, 18, 19, 21, 23, 24 ir 47 straipsnių taikymą, atitinkamai ją įgyvendinant; Išlaikant direktyvų nuostatų esmę, manytina, kad ši formuluotė turėtų atsirasti Įstatyme, nes ji apima plačiau, nei vien žmogaus teisių užtikrinimą.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	21	2		7. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje vietoj nuostatos „galimybė įgyvendinti šią teisę“ siūlytina įrašyti „ši teisė“; šio straipsnio 3 dalies 5 punkto, 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalies formuluotę dėl siūlomo įtvirtinti „3“ dienų termino siūlytina patikslinti ir nustatyti, ar 3 dienų trukmė bus skaičiuojama „kalendorinėmis“, ar „darbo dienomis“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	22			8. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis turėtų būti taikoma visam įstatymo IV skyriui, šią nuostatą reikėtų išdėstyti skyriaus pradžioje, o ne jo antrajame skirsnyje.	Pritarti	.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	24			9. Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio pavadinimas „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ nedera su šio straipsnio turiniu, nes šiame straipsnyje reglamentuojamas sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimas bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka atvejai. Be to, projektu pakeitus įstatymo 76 straipsnio pavadinimą, tampa neaiškus šio straipsnio ir keičiamo įstatymo 80 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“ tarpusavio santykis.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	24			10. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnyje nėra nurodomi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka terminai, o visi prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai (tame tarpe ir nagrinėjimo skubos tvarka) reglamentuojami keičiamo įstatymo 81 straipsnyje, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 6 dalį atitinkamai reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 81 straipsnį.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	24 25 28 35			11. Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „priežasčių“ siūlome įrašyti – „aplinkybių“; tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 77 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies, 28 straipsniu keičiamo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 4 dalių.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	26			12. Svarstytina, ar projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti įtvirtinta išimtis, atsižvelgus į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje siūlomus įtvirtinti ypatumus dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimo nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams.	Nepritarti	Šie du atvejai procedūriškai skirtingi. Prieglobsčio prašytojo atveju sprendimas priimamas per 48 val., tuo tarpu nelydimo nepilnamečio užsieniečio, kuris nesiprašo prieglobsčio atveju iš karto joks atskiras sprendimas dėl teisinės padėties nepriimamas (pradedama jo artimųjų paieška, globos nustatymo procedūra ir tuo pačiu teisinės padėties nustatymo procedūra), todėl jam dokumentas gali būti išduotas greičiau.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	27			13. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostata „Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Užsieniečių laikino apgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras“ tikslintina, nes nėra aišku, ar turimas minty tik „prieglobsčio prašytojo“ laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos nustatymas, ar visų „užsieniečių“ apgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nustatymas. Jeigu vidaus reikalų ministrui pavedama nustatyti visų užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką, tokia nuostata turi būti dėstoma atskiroje šio straipsnio dalyje.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	29			14. Projekto 29 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „80 straipsnyje“ įrašytina „šio įstatymo“.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	30			15. Nėra aišku, kodėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 14 bei 15 straipsniuose įvardijamas „asmeninis pokalbis“ su prieglobsčio prašytoju, projekto 30 straipsniu keičiamame 82 straipsnyje (išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punktą) bei kitose projekto nuostatose (keičiamo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 5 punkte) yra vadinamas „apklausa“.	Atsižvelgti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	30			16. Manome, kad projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 82 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį <...>“ nepakankamai tiksliai įgyvendinama Direktyvos 2013/32/ES 14 straipsnio 4 dalies nuostata „<...> neigiamai nepaveikia sprendžiančiosios institucijos sprendimo“.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	35			17. Projekto 35 straipsniu pildomo įstatymo 87¹ straipsnio 3 dalies nuoroda „vadovaujantis 2 dalyje“ yra tikslintina - „vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje“; šio straipsnio 5 dalies nuostata „jo atvykimo“ tikslintina subjekto požiūriu - „užsieniečio atvykimo“.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	36			18. Projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 90 straipsnio 3 dalies redakcija tikslintina, atsižvelgiant į atitinkamus pakeitimus, padarytus 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-1894.	Pritarti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	39 40			19. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (bylose C-378/12 bei C-400/12) vartojama ne termino „nutraukimo“ bet termino „pertraukimo“ sąvoka, atitinkamai tikslintinos projekto 39 straipsniu keičiamo įstatymo 104 straipsnio 8 dalis bei projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalis.	Nepritarti	Sąvoka „termino nutraukimas“ vartojama siekiant parodyti užbaigtumą, t.y., kad termino skaičiavimas nebebus atstatomas ir skaičiuojama bus iš naujo. ,,Termino pertraukimo“ sąvoka suponuoja prielaidą dėl veiksmo laikinumo, t.y., kad termino skaičiavimas gali būti atnaujinamas pasibaigus įkalinimo laikotarpiui.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	40			20. Projekto 40 straipsniu keičiamo įstatymo 106 straipsnio 3 dalyje vietoj bendrinės nuostatos „teisės pažeidimo“ įrašytina - „nusikaltimo“, nes pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalį tik nusikaltimas yra baudžiamosios veikos rūšis, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	41			21. Projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytina „įstatymą“.	Pritarti
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	43			22. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 43 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2¹ dalis dėl sulaikyto prieglobsčio prašytojo teisų užtikrinimo dėstytina šio straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 – 5 dalių numeracija keistina į 3 - 6 dalis, turi būti keičiama 6 dalis ir šis straipsnis papildytas 7 dalimi.	Pritarti
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	45			23. Projekto 45 straipsniu keičiamo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje dėl institucijos kreipimosi į teismą pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją vietoj žodžio „užsienietis“ reikia įrašyti „prieglobsčio prašytojas“, nes būtent šio asmens sulaikymo pagrindus siūloma reglamentuoti projekto 42 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Taigi, tik ta institucija, kurioje yra „sulaikytas prieglobsčio prašytojas“ ir turės aptariamoje nuostatoje nustatytą pareigą.	Pritarti
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	53			24. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 35.5 punktą, projekto 53 straipsnyje reikėtų ne pripažinti netekusia galios 135 straipsnio 2 dalį, o atitinkamai pakeisti ir išdėstyti visą įstatymo 135 straipsnį.	Pritarti
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-07	56			25. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę bei į tai, kad teikiamas projektas gali būti pateiktas ir pradėtas svarstyti tik Seimo rudens sesijoje, tikslintinos projekto 56 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse nurodytos atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo bei poįstatyminių teisės aktų priėmimo datos.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 664	35			*<...>Dėl Įstatymo projekto 35 straipsnio, kuris numato Įstatymo papildymą* *87¹ straipsniu* Įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 2 straipsnis papildant jį 31¹ dalimi, kurioje apibrėžiamas užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir Įstatymo projekto 35 straipsnyje, kuris numato Įstatymo papildymą 87¹ straipsniu, reguliuojančiu užsieniečių perkėlimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nenumatytas perkeltų užsieniečių apgyvendinimas. Nors iš Įstatymą papildančios 2 straipsnio 31¹ dalies, kurioje numatyta, kad perkeliami užsieniečiai, atitinkantys šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Įstatymą papildančio 87¹ straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, aiškinant naująsias nuostatas sistemiškai su jau galiojančiomis nuostatomis išplaukia, kad perkelti užsieniečiai turėtų būti apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre kaip prieglobstį gavę užsieniečiai, – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad perkeltųjų užsieniečių apgyvendinimas nėra aiškiai Įstatymo projekte sureguliuotas, išlieka galimybė perkeltus užsieniečius apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre. Be to, LR vidaus reikalų ministro 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1V-806 patvirtinto „Dėl Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos aprašo“ 27 punkte numatyta, kad „Perkelti užsieniečiai, dėl kurių priimtas sprendimas nagrinėti perkelto užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija jau ne kartą yra pabrėžusi, kad Užsieniečių registracijos centras yra netinkama įstaiga apgyvendinti ypatingai pažeidžiamus asmenis dėl to, kad tai nėra socialinė įstaiga, kuri būtų pritaikyta priimti prieglobsčio prašytojus, patyrusius persekiojimą, neretai ir kankinimus, nežmonišką ar orumą žeminantį elgesį kilmės valstybėje. Užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinami tiek prieglobsčio prašytojai, tiek sulaikomi Lietuvoje neteisėtai esantys užsieniečiai. Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio prašytojai apgyvendinami prieglobsčio prašytojams skirtame bendrabutyje. Nepaisant to, pripažįstama, kad prieglobsčio prašytojai apgyvendinami nepalankioje socialiniu požiūriu terpėje, kur gali dar labiau asmenį traumuoti (pavyzdžiui, uniformuoti sargybiniai ir gyvenimas šalia nelegalių migrantų). Vietos, kurios panašios į sulaikymo vietas, dar labiau traumuoja ir taip pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus^{^[1]}. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečių perkėlimo programos yra orientuotos būtent į labiausiai pažeidžiamus asmenis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką, pradiniu integracijos etapu numatant jų apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ir/ar kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobstį gavusiais asmenimis dirbančios nevyriausybinės organizacijos.	Nepritarti	Komitetas pritarė Seimo nario Artūro Paulausko siūlymui dėl 35 str. keitimo, tad atitinkamai keičiasi ir užsieniečių perkėlimo mechanizmas. Pagal naują mechanizmą atskirai numatyti perkeltųjų užsieniečių apgyvendinimo nėra pagrindo, nes jiems nenumatoma taikyti palankesnių priėmimo sąlygų lyginant su kitais prieglobsčio prašytojais. Numatoma, kad perkeltiesiems prieglobsčio prašytojams, kuriems yra pagrindas suteikti prieglobstį sprendimas bus priimamas nedelsiant po jų atvykimo, tokiu atveju jie bus apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, kitų prašymai (preliminariai neatitinkančių Įstatyme nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų) bus nagrinėjami iš esmės ir jie prašymo nagrinėjimo laikotarpiu gyvens Užsieniečių registracijos centre, kaip šiuo metu reglamentuota Įstatyme. Perkėlimo programos orientuotos į solidarumą su kitomis valstybėmis ir nebūtinai taikytinos pažeidžiamų asmenų kategorijų atžvilgiu. Pažymėtina, kad įstatymo projekte pažeidžiamus asmenis numatoma leisti apgyvendinti ir ne Užsieniečių registracijos centre.
2.	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 664	41			*Dėl Įstatymo projekto 41 straipsnio, pakeičiančio Įstatymo 108* *straipsnį* Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo 108 straipsnį detaliau reglamentuojant Lietuvos valstybės paramą užsieniečių integracijai, t. y. įstatymo lygmeniu fiksuojamos prieglobstį gavusiems asmenims skirtinos pašalpos integracijos Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse metu ir kt. Iš principo integracijos pagrindų reguliavimas įstatyminiu lygmeniu yra sveikintinas, tačiau atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, artėjant užsieniečių perkėlimo programų realiam įgyvendinimui, manytina, kad poreikis derinti, keisti su integracija susijusias nuostatas iškils ne vieną kartą. Dėl tokios priežasties Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo palikti poįstatyminį integracijos reguliavimą, nustatytą LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 patvirtintame Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos apraše, su galimybe jį keisti paprastesne nei Įstatymą tvarka, atsižvelgiant į realijas ir praktinius niuansus įgyvendinant perkeltųjų užsieniečių integraciją.	Pritarti	Komitetas pritaria ir analogiškam Seimo nario Artūro Paulausko pasiūlymui.
3.	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 664	6			Dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio, numatančio Įstatymo papildymą 22ˡ straipsniu Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatytas Įstatymo papildymas 22ˡ straipsniu, kurio 3 dalyje nurodoma: „Suteikiama teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais“. Įstatymo 125 straipsnis numato grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Įstatymo 126 straipsnis numato išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus. Nors 22ˡ straipsnio 3 dalį sistemiškai aiškinant su Įstatymo projekto 54 straipsnyje numatytu keičiamo 139 straipsnio nuostatomis, manytina, kad 22ˡ straipsnio 3 dalis turėtų būti taikoma tais atvejais, kai apskundus užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą, sprendimo vykdymas nėra nei automatiškai stabdomas, nei teismo sprendimu pritaikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą. Tik tokiais atvejais suteikiama teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų neužkirsti kelio priimti ir juo labiau vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Priešingu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagal 22ˡ straipsnio 1 dalį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, taikant 22ˡ straipsnio 3 dalį prieglobsčio prašytojų atveju kiltų non-refoulement principo pažeidimo grėsmė, t. y. straipsnis numato galimybę vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pasiprašiusių prieglobsčio asmenų atžvilgiu. Vienas iš LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų – aiškumo principas reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kad 22ˡ straipsnio 3 dalyje numatytas reguliavimas kelia abejonių dėl jo taikymo, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo patikslinti minėtą nuostatą, užtikrinant non-refoulement principo laikymąsi, nurodant, kad „Prieglobsčio prašytojas negali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę, kol Migracijos departamentas prie LR VRM nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, o apskundus Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą, prieglobsčio prašytojas gali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę tik tais atvejais, kai sprendimo vykdymas nėra sustabdomas Įstatymo pagrindu arba teismo sprendimu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę“.	Nepritarti	Vertinant sistemiškai ši nuostata numato, kad teisė būti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio, tačiau tuo pačiu papildomai ir nesuteikia teisės jokiais kitais pagrindais, nei numato Įstatymas išsiųsti arba grąžinti. Aptariama nuostata taikytina Raudonojo Kryžiaus aprašytu atveju, kai apskundus užsieniečio atžvilgiu priimtą sprendimą, sprendimo vykdymas nėra nei automatiškai stabdomas, nei teismo sprendimu pritaikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą, tačiau Raudonojo Kryžiaus išdėstyta nuomonė dėl galimo šios nuostatos platesnio taikymo yra nepagrįsta, nes Įstatymo 130 str. numato atvejus kada užsienietį draudžiama grąžinti arba išsiųsti ir būtent šis straipsnis savo apimtimi užtikrina non-refoulement principo taikymą.
4.	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 664	36			*Dėl Įstatymo projekto 36 straipsnio, numatančio Įstatymo 90 straipsnio pakeitimą* Įstatymo projekto 36 straipsnyje numatytas Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies papildymas 2¹ punktu – užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje – ir pakeičiama straipsnio 3 dalis, išdėstant ją taip: „Paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus“. Kadangi Įstatymo projektu keičiamas 90 straipsnis, Lietuvos Raudonojo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba Kryžiaus draugija nori atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta, yra nesuderinama su Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Kvalifikavimo direktyva, Direktyva) 19 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio 3 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad Kvalifikavimo direktyvoje numatyti tokie papildomos apsaugos panaikinimo pagrindai: a) jam, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas arba nesuteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas pagal 17 straipsnio 1 ir 2 dalis; b) jo neteisingai pateikti arba nutylėti faktai, įskaitant suklastotų dokumentų naudojimą, buvo lemiami suteikiant papildomos apsaugos statusą. Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio 3 dalies a punktą sistemiškai skaitant su 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, matyti, kad Direktyvoje numatytas pagrindas naikinti papildomą apsaugą, jeigu asmeniui, suteikus papildomos apsaugos statusą, neturėjo būti suteikiamas papildomą apsaugą galinčio gauti asmens statusas, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad a) jis padarė nusikaltimą taikai, karo nusikaltimą arba nusikaltimą žmoniškumui, kaip apibrėžta tarptautiniuose dokumentuose, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl tokių nusikaltimų; b) jis padarė sunkų nusikaltimą; c) jis yra pripažintas kaltu dėl Jungtinių Tautų tikslams ir principams prieštaraujančių veiksmų [...]; d) jis kelia pavojų valstybės narės, kurioje yra, visuomenei ar saugumui (taikoma asmenims, kurie kursto ar kitaip dalyvauja vykdant nurodytus nusikaltimus ir veiksmus). Kvalifikavimo direktyva nenumato pagrindo naikinti papildomą apsaugą tik dėl to, kad ji neturėjo būti suteikta, pavyzdžiui, netinkamai įvertinus aplinkybes kilmės valstybėje. Priežastys, kodėl papildoma apsauga neturėjo būti suteikta, nurodytos jau minėtose 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų ir veiksmų padarymas. Kvalifikavimo direktyvoje numatytas papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punktas turėtų būti tikslinamas suderinant su Kvalifikavimo direktyvos 19 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.	Pritarti	Kartu reikėtų atkreipti dėmesį ir į analogišką Įstatymo 90 str. 1 d. 8p. dėl pabėgėlio statuso panaikinimo.
5.	Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 2015-10-26 Nr. 664	54			*Dėl Įstatymo projekto 54 straipsnio, numatančio Įstatymo 139 straipsnio pakeitimą* Įstatymo 139 straipsnis, numatantis apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymą, keičiamas nurodant, kad: „1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę; 3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių“. Atvejai, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka (tuo pačiu apskundus šiais atvejais skubos tvarka priimtus sprendimus, jų vykdymas automatiškai nebūtų stabdomas), nurodomi keičiamo Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje: „Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas: 1) atvyko iš saugios kilmės valstybės; 2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis; 3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo; 4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami; 5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį; 6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę; 7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus; 8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu“. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies 7 punktas, numatantis, kad sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas atsisako leisti paimti jo pirštų antspaudus, ir 8 punktas, numatantis, kad sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, kai dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai), kelia rimtų abejonių dėl atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniui, kuriame numatyta teisė į veiksmingą teisinę gynybos priemonę, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai, aiškinant minėtą Konvencijos straipsnį. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmeniui, teigiančiam, kad jo išsiuntimas sukeltų realią grėsmę, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis ir Konvencijos 2 straipsnis, turi būti prieinama priemonė su „automatiniu“ suspensyviniu efektu (angl. suspensive effect) (Jabari v. Turkey, Nr. 40035/98). Kitaip tariant, tokiais atvejais apskundus priimtą sprendimą, jo vykdymas turėtų būti automatiškai sustabdomas. Manytina, kad prieglobsčio prašytojo atsisakymas leisti paimti jo pirštų atspaudus nebūtinai ir ne kiekvienu atveju reikštų, kad jo prieglobsčio prašymas nėra pagrįstas realiomis grėsmėmis, tačiau pagal numatomą reguliavimą sprendimo apskundimas automatiškai nesustabdytų jo vykdymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad galimybė prašyti sustabdyti sprendimo vykdymą yra nelaikytina atitinkančia reikalavimą priemonei turėti suspensyvinį efektą (Čonka v. Belgium, Nr. 51564/99). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad nacionalinis saugumas negali būti priežastimi, pateisinančia suspensyvinio efekto netaikymą (M. and Others v. Bulgaria, Nr. 41416/08). Pagal keičiamą reguliavimą vienu iš atvejų, kada sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, yra tuomet, kai prieglobsčio prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai). Kaip jau minėta, tais atvejais, taigi ir šiuo, kai sprendimas priimamas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, jo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, o tai gali tapti Konvencijos 13 straipsnio pažeidimu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismą praktiką. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo tikslinti atvejus, kada sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai padavus skundą, o kada asmuo turi kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgiant į vienareikšmę Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir užtikrinant, kad kiekvienu atveju asmuo turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybos priemonę.	Nepritarti	Įstatymo projekto 54 straipsnis, numatantis Įstatymo 139 straipsnio pakeitimą yra perkeltas vadovaujantis Direktyvos 2013/32/ES nuostatomis. Direktyvos 31 str. 8 d. nustato atvejus, kada valstybės narės gali paspartinti procedūras (šios nuostatos perkeltos į keičiamo Įstatymo 76 straipsnio 2 dalį (nagrinėjimas skubos tvarka), įskaitant i) ir e) punktus: i) prašytojas atsisako vykdyti pareigą leisti paimti jo pirštų atspaudus <...>; arba j) prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jis pagal nacionalinės teisės aktus buvo prievarta išsiųstas dėl rimtų priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba viešąja tvarka. Direktyvos 46 str. 6 d. leidžia visais atvejais, kurie perkelti į Įstatymo 76 str. 2 d. nacionalinėje teisėje nenumatyti apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo. Manytina, kad Raudonojo Kryžiaus pateikti pavyzdžiai iš EŽTT praktikos vertintini pagal konkrečios bylos faktinius duomenis ir specifiką, antraip formuojant bendrą ES prieglobsčio politiką būtų atitinkamai atsižvelgta. Keičiamo 139 straipsnio pakeitimą taikant sistemiškai užkertamas kelias bet kokiam neteisėtam ar prieštaraujančiam tarptautinei teisei sprendimui, nes visais atvejais suteikiama galimybė teismui spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
6.	Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro Atstovybė Baltijos ir Šiaurės šalims (toliau-JTVPK) 2015-10-27	1	6		JTVPK rekomenduoja keisti siūlomą 2 straipsnio 17¹ dalį taip: „Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams apgyvendinti, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai įgyvendinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Pabėgėlių priėmimo centre taip pat gali būti teikiamos apgyvendinimo paslaugos bei suteikiama galimybė naudotis kitomis priėmimo sąlygomis prieglobsčio prašytojams, teikiant pirmenybę pažeidžiamiems asmenims.“	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais prieglobstis Lietuvoje yra suteikiamas apie 170 užsieniečių, kurie apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre (PPC), be to PPC yra apgyvendinami nelydimi nepilnamečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat Lietuva per 2016-2017 metus iš Italijos, Graikijos ir trečiųjų šalių persikels 1105 užsieniečius, kuriems reikia prieglobsčio (jie bus apgyvendinti PPC), tad PPC nebus galimybių apgyvendinti ir prieglobsčio prašytojus (pažeidžiamas grupes).
		27 27	4 5	N	JTVPK rekomenduoja siūlomoje 79 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad: „Migracijos departamento sprendimu konkretūs prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre arba kitose įstaigose, kurių steigėjai yra valstybė arba savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.“ JTVPK taip pat rekomenduoja prie siūlomo 79 straipsnio pridėti 5 dalį, kurioje būtų numatyta galimybė steigti papildomas priėmimo įstaigas: „Papildomas prieglobsčio prašytojų priėmimo įstaigas gali steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“	Pritarti iš dalies	Komitetas siūlo papildyti Įstatymo 79 str. 2 d. nuostata, kad ,,Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose įstaigose ar kitos formos apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
		21	2		JTVPK rekomenduoja Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ siūlomo 71 straipsnio 2 dalyje panaikinti šį sakinį „Galimybė įgyvendinti šią teisę užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos“ arba jį pakeisti taip: „Galimybė įgyvendinti šią teisę užtikrinama kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos“.	Pritarti
		24	2		JTVPK rekomenduoja į siūlomą 76 straipsnio 2 dalį įterpti šį sakinį: „81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai taip pat taikomi, kai Migracijos departamentas, įvertinęs konkretaus atvejo aplinkybes, nusprendžia, kad reikia daugiau laiko tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį“.	Nepritarti	Įstatymo projekto 24 str. keičiamo 76 str. 2 dalyje išdėstytas baigtinis sąrašas atveju, kai prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra arba kelia grėsmę, dėl šių priežasčių ir numatytas nagrinėjimas skubos tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi šio Įstatymo 81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai. Siūlymas Migracijos departamentui suteikti galimybę savarankiškai spręsti dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo nėra pagrįstas ir sukurtų sąlygas piktnaudžiavimo apraiškoms pasireikšti.
		24	2	7	JTVPK rekomenduoja panaikinti 76 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus.	Nepritarti	Įstatymo projekto 24 str. keičiamo 76 str. 2 dalimi perkeliamos Direktyvos 2013/32/ES 31 str. 8d. nuostatos, kuriomis remiantis valstybėms narėms leidžiama paspartinti procedūras. Į nacionalinę teisę nuostatos perkeltos nepažeidžiant direktyvos ir atitinka valstybės saugumo interesus, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į JTVPK siūlymus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo nariai: Eligijus Masiulis, Kęstutis Glaveckas, Šarūnas Gustainis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintaras Steponavičius, Arminas Lydeka, Vitalijus Gailius, Andrius Mazuronis, Eugenijus Gentvilas 2015-09-28	41			Argumentai: Siekiant užtikrinti sėkmingą integracijos procesą bei sumažinti pabėgėlių atskirtį nuo visuomenės, siūloma sutrumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėnesių, o bendrą integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybėse – iki 12 mėnesių. Taip pat, siekiant racionalaus valstybės ir ES lėšų panaudojimo, siūloma įstatyme aiškiai numatyti, jog užsieniečiui, gavusiam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pradėjus dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla, piniginių išmokų integracijos laikotarpiu mokėjimas nutraukiamas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsniu keičiamo įstatymo 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai 1. Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę: 1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo: a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio; b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio; c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio; d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio; 2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus: a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui; b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai; c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai; d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa. 3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. ~~4. Pratęsiant paramą savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:~~ ~~1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;~~ ~~2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;~~ ~~3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;~~ ~~4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių.~~ 5. 4. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę: 1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui; 2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 6. 5. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. 6. Integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. 7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 12 mėnesių. 8. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis ir (ar) gaunamomis pajamomis. 9. Šio straipsnio 2-4 dalyse numatytų piniginių išmokų mokėjimas visais atvejais nutraukiamas, kai užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvoje Respublikoje, pradeda dirbti arba užsiimti kita teisėta veikla. 10. Paaiškėjus, kad užsienietis, gavęs prieglobstį Lietuvos Respublikoje, turėjo lėšų ir (ar) gavo pajamų, kuriomis galėjo apmokėti šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą ir gavo pinigines išmokas, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“	Iš dalies pritarti	Atsižvelgiant į pastarojo meto pasaulinę migracijos dinamiką, manytume, kad yra būtina turėti teisinio reguliavimą lankstumą ir galimybes skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, todėl Komitetas mano, kad Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komitetas pritaria Seimo nario Artūro Paulausko pasiūlymui.
2.	Seimo nariai: Valdas Vasiliauskas, Povilas Urbšys, Povilas Gylys, Remigijus Ačas, Vytautas Antanas Matulevičius 2015-10-01	35 35 35	2 3 5		Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į ES atvykstančių pabėgėlių mastą ir galimas to pasekmes, ES Tarybos jau prikimtus sprendimus dėl pabėgėlių perkėlimo, kuriuos įgyvendindama Lietuva išreiškė solidarumą ir prisiėmė įsipareigojimus dėl naštos tarp ES valstybių narių pasidalijimo., sprendimai dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją perkėlimo vertintini kaip ypač svarbūs nacionalinės politikos klausimai, kuriuos priimant turi dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją 1. Užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu ~~Lietuvos Respublikos Vyriausybės~~ sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. 5. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo užsieniečio atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“	Nepritarti	Užsieniečių perkėlimo institutas Įstatyme numatomas remiantis Europos Tarybos sprendimu, kuris priimamas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 d. Remiantis Seimo Statuto 180² straipsniu Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus Seimo vardu nuomonę arba komiteto išvadą teikia Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas.
3.	Seimo narys Artūras Paulauskas 2015-10-26	35 41			Argumentai: Įstatymo projektas (toliau – Projektas) perkelia ES teisės aktų reikalavimus dėl užsieniečiams suteikto prieglobsčio statuso pripažinimo. Tačiau Projektas nereglamentuoja, kaip bus vykdomas užsieniečių perkėlimas iš ES šalių ir trečiųjų šalių pagal ES Tarybos priimtus sprendimus. Tam būtina sukurti teisinį pagrindą. Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vėliau tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją skubos tvarka suteikti prieglobstį. Tais atvejais, jei Migracijos departamentas neturės galimybių priimti sprendimo dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio, tokiam užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją, jo atžvilgiu turėtų būti priimamas tik sprendimas nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės. Dėl migracijos dinamikos nenuspėjamumo, būtinybės turėti teisinio reguliavimo lankstumą ir sugebėjimą adekvačiai bei skubiai reaguoti į besikeičiančią situaciją, Lietuvos valstybės paramos užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo labiau, kad tokia parama ir jos teikimas yra tarpinstitucinio pobūdžio. Pasiūlymai: 1. Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Įstatymo papildymas 87¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 87¹ straipsniu: „87¹ straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją 1. Užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis. 2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Vadovaudamasis 2 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, Migracijos departamentas sprendimą dėl kiekvieno užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima tik esant šio užsieniečio prašymui perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nustačius, kad jis atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kad nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 4. Migracijos departamentas gali priimti sprendimą pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktą prieglobstį arba Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteiktą apsaugą ir perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietį, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės suteiktas prieglobstis ar Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos suteikta apsauga suteikta vadovaujantis kriterijais, atitinkančiais šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. 5. ~~Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo atvykimo, priima sprendimą suteikti prieglobstį perkeltam į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiui.~~ Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba. 6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą. 7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“ 2. Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai 1. Lietuvos valstybės paramos teikimo integracijai ir piniginių išmokų mokėjimo sąlygų užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai integracijos laikotarpiu Pabėgėlių priėmimo centre iš integracijai skirtų lėšų turi teisę kas mėnesį gauti 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio maistui ir smulkioms išlaidoms skirtą piniginę pašalpą. 3. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos laikotarpiu savivaldybės teritorijoje iš integracijai skirtų lėšų turi teisę: ~~1) gauti vienkartinę išmoką įsikurti, kurios dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo:~~ ~~a) nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams sulaukus pilnametystės – 80 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;~~ ~~b) suaugusiems asmenims – 16 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;~~ ~~c) nepilnamečiams užsieniečiams – 12 procentų nustatyto vienkartinės išmokos įsikurti dydžio;~~ ~~d) dviejų ir daugiau asmenų šeimai vienkartinė išmoka įsikurti neturi viršyti 40 procentų vienkartinės išmokos dydžio;~~ 2) gauti mėnesinę piniginę pašalpą būtiniausioms reikmėms– maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, visuomeniniam transportui ir kitoms reikmėms pagal šiuos normatyvus: ~~a) 2,8 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui;~~ ~~b) 3,6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 2 asmenų šeimai;~~ ~~c) 5,2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 3 asmenų šeimai;~~ ~~d) jeigu šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa.~~ ~~3) gauti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą mokyklinio amžiaus vaikams būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti.~~ ~~4. Pratęsiant paramą savivaldybės teritorijoje gali būti skiriama:~~ ~~1) iki 80 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 12 iki 24 mėnesių;~~ ~~2) iki 70 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 25 iki 36 mėnesių;~~ ~~3) iki 60 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 37 iki 48 mėnesių;~~ ~~4) iki 50 procentų šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos pašalpos dydžio, jeigu paramos gavimo laikas savivaldybės teritorijoje yra nuo 49 iki 60 mėnesių.~~ ~~5. Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, taip pat turi teisę:~~ ~~1) gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyto dydžio vienkartinę išmoką vaikui;~~ ~~2) gauti 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpą vaikams iki 7 metų, jeigu jie nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų.~~ 6. Mirus užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jį laidojusieji asmenys turi teisę gauti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyto dydžio laidojimo pašalpą. ~~7. Bendras integracijos laikotarpis Pabėgėlių priėmimo centre ir savivaldybės teritorijoje negali būti ilgesnis kaip 60 mėnesių.~~“	Pritarti iš dalies Pritarti	Komitetas siūlo kitokią Įstatymo 87¹ straipsnio 3 d. formuluotę. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1 Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-3291 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Seimo narių, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovybės bei Žmogaus teisių komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas.

6.2 Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Žmogaus teisių komitetas 2015-11-04	27			Argumentai: Atsižvelgiant į JTVPK siūlymus ir siekiant užtikrinti lankstų ir greitą atsaką į galimą prieglobsčio prašytojų antplūdį, būtina sustiprinti nacionalinės prieglobsčio sistemos pajėgumus užtikrinant prieglobsčio prašytojams tinkamas priėmimo sąlygas. Šiuo metu Užsieniečių registracijos centras yra vienintelė valstybės valdoma prieglobsčio prašytojų priėmimo vieta Lietuvoje. Išimtis taikoma tik nelydimiems nepilnamečiams. Pažeidžiamiems asmenims įstatymo projekte papildomai numatomos ir kitos apgyvendinimo vietos, todėl Komitetas siūlo papildyti Įstatymo 79 str. 2 d. nuostata, suteikiančia teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai numatyti ir kitas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnį papildant įstatymo 79 str. 2 dalį trečiuoju sakiniu ir atsižvelgiant į 13 Seimo teisės departamento pastabą, 79 straipsnį papildyti 2¹ dalimi: 2. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. ~~Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.~~ Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose įstaigose ar kitos formos apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ 2¹. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.	Pritarti
2.	Žmogaus teisių komitetas 2015-11-04	35			Komitetas siūlo Seimo nario A. Paulausko pasiūlytoje Įstatymo 87¹ str. 3 d. redakcijoje pakeisti terminą ,,perkėlimui atrinkto užsieniečio“ ir šią dalį išdėstyti taip: ,,3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno ~~perkėlimui atrinkto užsieniečio~~ perkeliamo užsieniečio, atitinkančio perkėlimui nustatytus kriterijus, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Zita Žvikienė

Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė

[1] Jakulevičienė L., Biekša L. Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir įgyvendinimo problemos. Jurisprudencija T.1(115), 2009. P. 325.