|
1.
|
4
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos
želdyno įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo
įstatymo projekte Nr. XIVP-3100 (toliau – Projektas) numatyta, kad
priklausomųjų želdynų norma žemės sklype atsižvelgiant į tam tikras sąlygas
gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu.
Tačiau Lietuvoje nėra
nustatyta, kaip žalieji stogai turi būti įrengti, kokie želdynai juose
prideda vertės, kurie - ne. Be to, nėra nustatyta teisinė atsakomybė už
žaliųjų stogų panaikinimą jau po statybų pridavimo, nėra nustatyti
reikalavimai jų priežiūrai.
Lietuvoje taip pat kol
kas nėra įtvirtintas „žaliojo indekso” skaičiavimas, kuris
leistų sistemiškai parinkti ekosisteminių funkcijų užtikrinimo sprendimus,
aiškiau nustatytų teritorijas, kuriose alternatyvūs žalieji sprendimai (kaip
žalieji stogai) yra reikalingi, o kur – ne.
Atkreiptinas dėmesys, kad
skirtingose valstybėse žaliųjų stogų įrengimas skatinamas tose miestų
vietose, kur ekosisteminės funkcijos yra sutrikusios, trūksta želdynų, siekiant
juos kompensuoti kitais būdais. Priešingai nei kitose valstybėse, Lietuvoje
Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme numatytos priemonės leidžia sumažinti
įprastus pilnaverčius želdynus pakeičiant juos želdynais ant pastatų sienų ir
(ar) stogų, kurie kur kas silpniau gali prisidėti prie ekosisteminių funkcijų
stiprinimo.
Atsižvelgiant į šiuos
argumentus, siūlytina leisti kompensuoti želdynų trūkumą tik, pavyzdžiui,
įrengiant juos už 200 m. (kas įstatymu ir yra leidžiama), bet ne vertikaliais
ar stogų želdynais.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį
išdėstyti taip:
„4 straipsnis. 8
straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priklausomųjų želdynų
minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik
želdiniams augti, (toliau – priklausomųjų želdynų norma) jo apskaičiavimo
tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma,
nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma
atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, esamą ar numatomą žemės
sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų
paskirtį. Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju
pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu
besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos
esančių ar planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų
miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų
normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo
dokumentus, o rengiant statinių ir (ar) įrenginių projektus, – kai tai numatoma
aplinkos ministro tvirtinamose priklausomųjų želdynų normose.“
|