PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 26, 35, 41, 42, 44, 53, 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO NR. XIVP-3352

2024-05-14

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Teikiamu pasiūlymu siekiama šių dviejų tikslų:

Atkreipiame dėmesį, kad siūloma Įstatymo projekto formuluotė iš esmės apribos asmenims, kurie yra anksčiau gyvenę Lietuvoje 5 metus, galimybę grįžti į Lietuvą ateityje, jei jie neturi lietuvių kalbos mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Taip gali būti sukurtos pasekmės tiek asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo jau bus praeityje pragyvenę bent 5 metus (bus sukuriamos neigiamos pasekmės atgaline data), tiek asmenims, kurie, įsigaliojus įstatymo projektui iš Lietuvos išvyktų po 5 metų, bet, pasikeitus aplinkybėms, norėtų grįžti. Todėl siūloma įstatyme numatyti terminą, kuriam praėjus nebebūtų taikoma ši nuostata, t. y., iš naujo būtų vertinama, ar asmuo turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius lietuvių kalbos mokėjimą. Siūloma numatyti, kad toks terminas būtų bent 5 metai, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui išvykus iš Lietuvos Respublikos prieš 5 ar daugiau metų jo įgytos lietuvių kalbos žinios, tikėtina, nebeatitiks valstybinės kalbos mokėjimo lygio reikalavimų, reikalingų išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Siūlomas pakeitimas išlaikytų bendrus įstatymo tikslus dėl užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo žinių ir suteiktų galimybę į Lietuvos Respubliką grįžti užsieniečiams, anksčiau gyvenusiems čia, papildomai skatinant juos atnaujinti savo lietuvių kalbos įgūdžius.
Pasiūlymu siekiama užtikrinti lengvesnes ir palankesnes sąlygas gauti ir pratęsti leidimus gyventi Lietuvoje Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams. Šios 2019 m. nustatytos lengvatos padėjo padidinti ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečių, atvykstančių gyventi į Lietuvą, skaičių. 2017 m. nurodytų šalių piliečiams išduotas arba pakeistas 361 leidimas laikinai gyventi, 2018 m. – 257 leidimai laikinai gyventi, o 2022 m. – jau 534 leidimai laikinai gyventi. Visgi, bendra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečių proporcija nuo atvykstančių gyventi užsieniečių yra labai nedidelė. 2022 m. iš visų išduotų leidimų laikinai gyventi, tik ~0,4% buvo išduota minėtų šalių piliečiams ir kyla rizika, jog ji mažėtų neišlaikius palankesnių sąlygų kviesti šiuos piliečius dirbti ir gyventi Lietuvoje. Taip pat kyla rizika, kad papildoma administracinė našta formaliai išsilaikyti kalbos egzaminą ir pateikti pagrindžiančius dokumentus gali mažinti patrauklumą šiems asmenims likti Lietuvoje.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Papildyti 26 straipsnį 3³ dalimi:

3³. Užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus, turėdamas teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, ir kuris nesikreipė dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis pateikia valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai nuo gyvenimo Lietuvos Respublikoje 5 metus fakto praėjo daugiau nei 5 metai. Šis reikalavimas nėra taikomas, jei asmuo teikia prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi šio Įstatymo 49⁵ straipsnio pagrindu. Reikalavimus dėl valstybinės kalbos mokėjimo lygio, valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančių dokumentų sąrašą ir šių dokumentų galiojimo laiką, valstybinės kalbos lygio vertinimo organizavimo ir valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką bei šių dokumentų galiojimo laiką, įstaigų, atliekančių valstybinės kalbos mokėjimo lygio įvertinimą ir išduodančių valstybinės kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“