PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO IV (PAVASARIO) SESIJOS DARBŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XIVP-1372(2)
2022-03-10
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||
|
1. |
|
|
6
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ nepaprastoji padėtis, Seimui pritarus, buvo įvesta visoje Lietuvos teritorijoje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 10 d. Atsižvelgdamas į prastėjančią saugumo situaciją regione, Seimas, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu, Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ (toliau – Nutarimas) 2022 m. kovo 10 d. pratęsė nepaprastąją padėtį iki 2022 m. balandžio 20 d., taip pat nustatė atitinkamų teisių ir laisvių ribojimus bei nustatė papildomas nepaprastosios padėties metu taikytinas nepaprastąsias priemones. Pabrėžtina, kad Nutarimo aiškinamajame rašte buvo nurodoma, jog nuo nepaprastosios padėties įvedimo ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji nuo nepaprastosios padėties įvedimo žymiai padidėjo t. y., Rusijos karinė agresija Ukrainoje ne tik nemažėja, bet ir intensyvėja, dėl Ukrainoje vykdomos Rusijos karinės agresijos yra daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolatiniai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, ir tai lėmė nepaprastai didelio masto humanitarinę bei pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Atsižvelgiant į nuolat besikeičiančias aplinkybes, būtina sudaryti užtikrintas prielaidas humanitariniam asmenų, besitraukiančių nuo karo, priėmimui. Šiuo metu turi būti svarstomos visos galimybės, kaip Lietuva gali padėti karo veiksmų apimtai Ukrainai su iš to išplaukiančiomis visomis pasekmėmis ir pagalbos priemonėmis, įskaitant gydymo paslaugų užtikrinimą ir prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad šiuo metu Lietuvoje esantis ligoninių tinklas iš esmės gali priimti didelį kiekį nukentėjusiųjų nuo karo asmenų. Didėjant humanitarinei krizei, neatmestina, kad sveikatos sistema gali susidurti su dideliu poreikiu suteikti medicinines paslaugas karo pabėgėliams, o tą padaryti bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu dalinai bus apribotos tam tikros gydymo paslaugos Lietuvos piliečiams. Reaguojant į situaciją ir užtikrinant priimančiosios valstybės statusą, Lietuva turės numatyti reabilitacijos lovų kariuomenei ir civiliams po jų gydymo. Jau šiuo metu turi būti aiškiai konstatuojama, kad sveikatos sistema gali susidurti su aukščiausio lygio įtampa ir problemomis, todėl nesuprantamas Vyriausybės noras, šios nepaprastosios padėties laikotarpiu, toliau tęsti neišdiskutuotą ir daug kritikos sulaukiančią Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką. Teikdama su pertvarka susijusius teisės aktų projektus, Vyriausybė galimai neįvertina visus įmanomus scenarijus dėl tolesnių Rusijos veiksmų ir toliau eskaluoti karą ne tik Ukrainoje, bet ir kitose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą. Įvykdžius Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką ir kilus grėsmėms nacionaliniam saugumui, gali susidaryti situaciją, kai įvairiuose Lietuvos regionuose pritrūks ne tik gydytojų ar medicinos specialistų, bet ir gydymui skirtų įstaigų – paslaugos bus nebeprieinamos ne tik bėgantiems nuo karo, bet ir Lietuvos piliečiams. Atkreiptinas dėmesys, kad pertvarka skaudžiai palies medicininės reabilitacijos paslaugas. Jų prieinamumas dabartinėje situacijoje tampa itin svarbiu elementu visoje medicininių paslaugų grandinėje. Šiuo metu tvyro visuotinis nerimas, neapibrėžtumas, abejonės dėl deklaruojamų reformos tikslų ir rezultatų bei jos praktinio vykdymo ne tik tarp medikų, bet ir pačioje visuomenėje, o paaštrėjusi saugumo situacija prie NATO rytinių sienų, šį nerimą tik skatina. Reikia konstatuoti, kad pertvarkoje numatyti pertekliniai reikalavimai ne tik uždarys kai kurias rajonines ligonines, bet ir paskatins procesus, kurie privers uždaryti ir atskirus skyrius gydymo įstaigoje. Pavyzdžiui, mažindami rajonuose paros chirurgijos paslaugas, greičiausiai bus netekta ir priėmimo skyriaus, nes gydymo įstaiga techniškai nebegalės užtikrinti budinčio chirurgo ar budinčio pediatro paslaugų. Taip pat rajonuose bus prarasti vaikų, akušerinių, terapinių skyrių, o pacientams teks prašyti pavėžėjimo paslaugų į didmiesčiuose esančias ligonines. Pavėžėjimo paslaugų prieinamumas sulaukė daug pagrįstos kritikos dar iki nepaprastosios padėties įvedimo, o šiuo laikotarpiu jis tampa sunkiai įsivaizduojamas, kai nuo karo nukentėję ir savo naująją gyvenamąją vietą regionuose deklaravę Ukrainos piliečiai, taip pat ir Lietuvos piliečiai bus priversti gydytis ne savo gyvenamojoje teritorijoje. Konstatuotina ir tai, kad SAM nuolat disponuoja galimai nepagrįstais skaičiais ir nesuteikia aiškios informacijos dėl reformos tikslų. Šį faktą tik patvirtina 2022 m. sausio 31 d. SAM išsiųstas oficialus raštas su konkrečiais klausimais dėl reformos gairių, jos finansavimo ir laukiamų rezultatų įvairiais reformos įgyvendinimo etapais. Pabrėžtina, kad SAM, pažeisdama galiojančius įstatymus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją iš valstybinių institucijų, neatsako į minėtame kreipimesi nurodytus klausimus, taip galimai slėpdama duomenis apie reformą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome iš Seimo pavasario sesijos darbų programos išbraukti įstatymų projektus Nr. XIVP-1302 ir Nr. XIVP-1303.
Pasiūlymas: Išbraukti Nutarimo projekto 6 skirsnyje pateiktos lentelės 3 punktą, o 4 punktą atitinkamai laikyti 3 punktu:
|
||||||
Teikia:
Seimo nariai
Eugenijus Sabutis
Orinta Leiputė
Kęstutis Vilkauskas
Gintautas Paluckas
Vidmantas Kanopa
Tomas Bičiūnas
Liudas Jonaitis
Algirdas Sysas