PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2146
2022-11-07
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
|
|
|
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas XIVP-2146 numato mažesnį nei 2022 metais finansavimą bibliotekų fondams formuoti ir yra nepalankus Lietuvos viešųjų bibliotekų skaitytojams. Šalies viešųjų bibliotekų tinklas — piliečių teisės į informaciją įgyvendinimo priemonė. Gyventojų aprūpinimas naujausia informacija lemia atviros, empatiškos ir pilietiškos visuomenės kūrimą ir ugdo gyventojų atsparumą dezinformacijai. Tai ypač svarbu sudėtingos geopolitinės situacijos sąlygomis.
Lietuvoje vienam gyventojui viešosiose bibliotekose 2022 m. buvo skiriama 1 euras spaudai įsigyti. 2023 m. planuojama šį dydį sumažinti ir skirti 0,96 Eur. Estijoje bibliotekų finansavimas 2022 metais vienam gyventojui siekia vidutiniškai 2,32 Eur, t. y. daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje numatytas finansavimas. ES vidurkis siekia 1,22 Eur vienam gyventojui. Lietuvos viešosiose bibliotekose 2021 metais apsilankė apie 6,9 mln. fizinių lankytojų (vienas šalies gyventojas 2021 m. šalies viešosiose bibliotekose apsilankė vidutiniškai 3 kartus).
2020 m. atliktas Bibliotekų fondo valdymo tyrimas parodė, kad daugiau kaip 60 procentų viešųjų bibliotekų fonduose esančių dokumentų yra 10-ties metų ir senesni leidiniai (Vakarų Europos valstybių viešosiose bibliotekose 10-15 metų senumo leidiniai sudaro tik iki 10 procentų).
Viešosiose bibliotekose ypač trūksta skaitomiausių kurinių, paskutinių kūrinių naujienų, kurias skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti kelis mėnesius ar net kelerius metus. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse kaimo bibliotekose — dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesnių bibliotekų net nepasiekia.
Lietuvos mokyklose vaikams trūksta grožinės literatūros laisvalaikio skaitymams, nes mokykloms neskiriamas tiesioginis finansavimas knygoms įsigyti, tad vienintelė galimybė — knygas rasti viešosiose bibliotekose. Raštingumas yra bet kokio mokymosi pagrindas, tačiau jis yra neįmanomas be skaitymo: turtingi ir įvairūs bibliotekų fondai reikalingi ne pačioms bibliotekoms ar leidėjams, o Lietuvos visuomenei.
Pažymėtina, kad knygos brangsta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse — per 2021-2022 metus vien popieriaus kaina kilo 80 proc. Žmonės knygų perka mažiau, nes dėl infliacijos jų perkamoji galia mažėja, tad dažniau knygas skolinasi iš bibliotekų. Kasmet reguliariai mažėjantis finansavimas (2021 m. – 1,06 Eur gyventojui; 2022 m. – 1,00 Eur gyventojui, 2023 m. numatyta — 0,96 Eur gyventojui) - tai dar mažiau naujų knygų, prastesnės galimybės jas rasti viešosiose bibliotekose. Siekiant ES vidurkio (vienam gyventojui - 1,22 euro) 2023 metams papildomai reikia 750 tūkst. Eur, t. y. iš viso turėtų būti planuojama 3,462 tūkst. Eur suma.
Pasiūlymas: 1. Skirti papildomą 750 tūkst. Eur (septynių šimtų penkiasdešimt tūkstančių eurų) finansavimą viešųjų bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai skirtų asignavimų perskirstymas arba gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos. |
Teikia
Seimo narys Robertas Šarknickas