Argumentai:
Atsižvelgiant
į tai, kad nei teisės akto projekte nei aiškinamajame rašte nėra įvardinama
priežastis ir būtinybė analitinių centrų atsiradimo, išskyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos pastebėjimą , kuriame
teigiama „valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) vertinimo ataskaitoje
Lietuvai „Dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo“ nurodė, kad
„tretieji asmenys“ gali vaidinti svarbų vaidmenį politinėse kampanijose ir
turėti įtakos jų rezultatams, egzistuoja grėsmė, kad per tokius asmenis gali
būti netiesiogiai finansuojamos politinės partijos ir kampanijos, šių
trečiųjų asmenų veikla gali būti piktnaudžiaujama pasitelkiant ją kaip
papildomą neteisėtą politinės kampanijos priemonę ir kad gali būti apeitos
net ir labai išsamios bei griežtos galiojančios taisyklės“ Įstatymo projekte
analitinio centro veikla neatsiejama nuo politinės organizacijos veiklos. Būtent
„tretieji asmenys“ projekte ir yra naujai įvardinami analitiniai centrai,
todėl manome, kad tai yra perteklinis ir gana neaiškus darinys, todėl siūloma atsisakyti analitinių centrų ir jų veiklos
reglamentavimo.
Pasiūlymas:
Išbraukti
2 straipsnio 3 dalį, o 4-13 dalis laikyti atitinkamai 3-14 dalimis.
2 straipsnis. Šiame
įstatyme vartojamos sąvokos
1. Auditoriaus
ataskaita dėl pastebėtų faktų – šio įstatymo nustatyta tvarka,
vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos
Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų
komisija) patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo
atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia
politinės kampanijos dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus.
2. Auditorius –
fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka
išduotą auditoriaus pažymėjimą.
3. Analitinis
centras – pagal šį ir Viešųjų įstaigų įstatymą įsteigtas pelno
nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio
tikslas – tenkinant politinės partijos viešuosius interesus vykdyti
analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.
4.3. Europos politinis fondas – Europos politinio
fondo statusą turintis juridinis asmuo, įsteigtas pagal 2014 m. spalio 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 Dėl
Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo
(OL 2014 L 317, p. 1).
3. 4.Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos
valstybės narės pilietis – kitos Europos Sąjungos valstybės narės
pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
nustatytomis sąlygomis įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne
mažiau kaip šešis mėnesius joje gyvenantis.
4. 5.Politinė
organizacija - pagal šį
įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo: politinė partija arba rinkimų
komitetas, kurio tikslas yra tenkinti savo narių politinius interesus, padėti
reikšti jų politinę valią ir, priklausomai nuo organizacijos formos, siekti
dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžia, savivaldos teisę ir dalyvauti
Europos Sąjungos valdžios įgyvendinime.
5. 6. Politinė partija – pagal šį
įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio
tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų
politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos
valdžią, savivaldos teisę, dalyvaujant Seimo, Europos Parlamento ir
savivaldybių tarybų bei merų rinkimuose.
6. 7.Parlamentinė politinė partija – politinė
partija, turinti savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos
Respublikos Seime.
7. 8. Rinkimų
komitetas – pagal šį įstatymą
įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas –
tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią,
siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir savivaldos teisę,
dalyvaujantis Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
8.9. Politinės organizacijos einamoji banko
sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje
registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės
organizacijos sąskaita, kurioje laikomos ir kaupiamos politinės organizacijos
lėšos ir iš kurios apmokamos politinės organizacijos išlaidos, skirtos
įstatymuose nustatytai politinės organizacijos veiklai vykdyti.
9.10. Politinės organizacijos steigėjas –
politinę organizaciją steigiantis Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos
Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, sulaukęs
18 metų.
10.11. Politinių organizacijų finansavimo stebėsena –
duomenų apie politinių organizacijų finansavimą rinkimas, kaupimas, analizė
ir vertinimas šio įstatymo nustatytais tikslais.
11. 12. Už politinės organizacijos apskaitą atsakingas
asmuo – politinės organizacijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris)
arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba politinės
organizacijos paskirtas asmuo, prisiimantis asmeninę atsakomybę už politinės
organizacijos apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
12. 13. Valstybės biudžeto asignavimai – politinėms partijoms skirta bendra lėšų suma, nustatoma
Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
13. 14. Valstybės biudžeto asignavimų sąskaita –
Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko
padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, politinės partijos sąskaita,
kurioje laikomi ir kaupiami tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gauti
valstybės biudžeto asignavimai ir iš kurios apmokamos šiame įstatyme
numatytos išlaidos.
Pakeisti
27 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
27 straipsnis. Politinių
organizacijų ir analitinių centrų finansavimo
stebėsena
1.
Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsena
atliekama nuolat.
2.
Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėseną
atlieka Vyriausioji rinkimų komisija.
3.
Politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo stebėsenos
tvarką ir metodus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
4.
Atlikdama politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo
stebėseną, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę teisės aktų nustatyta
tvarka pirkti politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo
stebėsenos paslaugas.
5.
Apibendrintus politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo
stebėsenos duomenis Vyriausioji rinkimų komisija nuolat skelbia savo
interneto svetainėje. Kontrolę atliekančioms institucijoms pagal kompetenciją
turi būti teikiami detalūs politinių organizacijų ir analitinių centrų
finansavimo stebėsenos duomenys, o politinei organizacijai ir analitiniam
centrui – tik duomenys apie jos veiklą.
6.
Vykdydama politinių organizacijų ir analitinių centrų finansavimo
stebėseną, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę raštu kreiptis į politinę
organizaciją ir analitinį centrą ir gauti informaciją iš jos. Politinė
organizacija ir analitinis centras privalo ne vėliau kaip iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos rašte nurodyto termino pabaigos
pateikti turimą informaciją ir dokumentus, reikalingus Vyriausiosios
rinkimų komisijos funkcijoms atlikti. Nepateikus informacijos ar dokumentų,
reikalingų sprendimui, ar politinė organizacija padarė šiurkštų šio įstatymo
pažeidimą, priimti, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę sustabdyti
valstybės biudžeto asignavimų skyrimą, iki bus pateikta šioje dalyje nurodyta
informacija ir dokumentai.
Išbraukti iš
projekto septintą skirsnį ir 31,32,33,34,35 jo straipsnius
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ANALITINIS CENTRAS
31 straipsnis. Analitinio
centro veiklos pagrindai.
1. Politinės
partijos tikslų įgyvendinimui gali būti steigiamas politinės partijos
analitinis centras, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga.
2. Analitinio
centro steigimą, veiklą ir pabaigą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas,
tiek, kiek šis ir kiti įstatymai nenustato kitaip.
3. Politinė
partija gali steigti ir būti dalininku tik vieno analitinio centro.
Analitinis centras negali būti įsigyjamas, perleidžiamas, pertvarkomas,
reorganizuojamas. Analitinis centras gali turėti tik vieną steigėją bei
dalininką – politinę partiją.
4. Analitinis
centras steigiamas ir likviduojamas politinės partijos valdymo organo
sprendimu, jei politinės partijos įstatuose nėra nustatyta kitaip.
5. Analitinio
centro dalininko kompetencijai priskirtus sprendimus priima politinės
partijos valdymo organas, jei politinės partijos įstatuose nėra nustatyta
kitaip.
6. Analitinis
centras gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios
neprieštarauja įstatymams, analitinio centro įstatams ir veiklos tikslams.
32 straipsnis. Analitinio
centro finansavimo šaltiniai
1. Analitinio
centro finansavimo šaltiniai yra tik:
1)
steigėjos politinės partijos lėšos;
2) lėšos,
gautos iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise
priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, renginių
(paskaitų, parodų, mokymų ir kitų) bilietų ar kitokių dalyvių mokesčių;
3) atlyginimas
už paslaugas, perduotus daiktus, steigėjui politinei partijai;
4) Europos
politinių fondų lėšos;
5) Politinių
fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšos;
6) Lietuvos
Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje
ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių,
veikiančių Lietuvos Respublikoje, analitiniam fondui suteiktos paskolos;
7) palūkanos
už banko sąskaitoje esančias lėšas;
8) nuolatinio
Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1,2 procento dydžio sumokėto metinio
pajamų mokesčio dalis.
2. Analitiniam
centrui visais atvejais draudžiama gauti finansavimą iš privačių juridinių
asmenų, taip pat visais atvejais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti
lėšas iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos
Respublikos valstybės interesais ir konstitucinėmis vertybėmis bei
nacionaliniu saugumu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo
departamentas pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka vykdo
Analitinių centrų veiklos ir finansavimo atitikties Įstatyme nustatytiems
reikalavimams stebėseną.
33 straipsnis. Analitinio
centro veiklos ribojimai
1. Analinio
centro veikla negali būti naudojama siekiant išvengti Lietuvos Respublikos
politinių Rinkimų kodekso reikalavimų taikymo politinei partijai.
2. Analitinis
centras gali teikti paslaugas tik politinei partijai, analitinio centro
organizuojamų renginių (mokymų) dalyviams ir už tai gauti atlyginimą.
3. Analitinio
centro veiklos ribojimai politinės kampanijos laikotarpiu:
1) Analitinio
centro organizuojamuose renginiuose ir platinamoje medžiagoje draudžiama
naudoti bet kokios politinės partijos atributiką, politinių lyderių bei
kandidatų atvaizdus, vardus, pavardes ar kitaip aiškiai įdentifikuojančius
politiką duomenis, jei tai nėra tiesioginių politinės reklamos paslaugų
teikimas analitinio fondo steigėjui;
2) Informavimo
(reklamos) priemonės visuomenei apie analitinio centro veiklą negali būti
naudojamos kaip paslėpta politinė reklama ir pažeisti politinės reklamos
tvarką. Reklama ir kitos informavimo priemonės apie analitinio fondo įprastą
nuolatinę veiklą, renginius, mokymus ir pan., jei laikomasi šio Įstatymo 35
straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nėra laikoma politine
reklama.
4.
Už Įstatymo pažeidimus Analitinis centras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Analitinio centro buhalterinė apskaita ir atskaitomybė
1. Analitinio
centro buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas
ir kiti buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys
teisės aktai. Šis įstatymas nustato papildomus buhalterinės apskaitos
tvarkymo ir ataskaitų reikalavimus analitiniam centrui.
2. Kartu
su analitinio centro metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu parengiami
priedai:
1) lėšų
gautų iš dalininko ataskaita;
2) lėšų
gautų iš trečiųjų asmenų ataskaita;
3) analitinio
centro veiklos finansavimo ataskaita, kurioje nurodomi analitinio centro
veiklos finansavimo šaltiniai ir išlaidos, atskirai išskiriant paslaugas
teiktas dalininkui politinės kampanijos tikslais;
4) banko
sąskaitų išrašai.
3.
Analitinis centras kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos,
teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų
analitinio centro metinį finansinių ataskaitų rinkinį su šio straipsnio 2
dalyje nurodytais jo priedais, veiklos ataskaitą, auditoriaus ataskaitą
(jeigu ji privaloma pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą).
Prireikus, Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su analitinio
centro finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.
4.
Analitinis centras savo internetinėje svetinėje privalo skelbti mėnesines
ataskaitas apie gautas lėšas iki mėnesio 15 d. už kiekvieną praėjusį mėnesį.
35 straipsnis. Analitinių
centrų finansavimo kontrolė
1. Analitinio
centro finansavimą, pagal kompetenciją, įstatymų nustatyta tvarka,
kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir kitos institucijos.
2.
Vyriausioji rinkimų komisija atsakinga už nuolatinį informacijos apie
analitinių centrų finansavimo pažeidimus pateikimą laiku Lietuvos Respublikos
specialiųjų tyrimų tarnybai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
|