LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-09-20 Nr. XIIIP-1101
Vilnius
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ ir „įstatymas“ rašytini atskirų eilučių centre.
2. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu Žemės reformos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas, įsiterpusi į žemės ūkio paskirties žemės sklypus ar su jais besiribojanti gali būti be aukciono parduodama šių žemės sklypų savininkams, jeigu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė sudaro atskirus ne didesnius kaip 10 ha sklypus. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinėje žemėje esantis miškas parduodamas privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamo valstybinio miško ploto dydį. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, nuostata ,,medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas“ (pabraukta mūsų) kelia abejonių dėl jos logikos. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu žemė yra inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas ji, atsižvelgiant į Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas, laikytina miško žeme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos derintinos su Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 18 dalių nuostatomis.
Antra, sąvoka ,,medžių savaiminukai“ nėra aiški. Keičiamame įstatyme ji nėra apibrėžta. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant galimo nevienodo šios sąvokos aiškinimo taikant įstatymą, keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį.
Trečia, nėra aišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis siūloma nustatyti, kad būtent ne didesni kaip 10 ha, o ne kito dydžio medžių savaiminukais apaugę žemės sklypai turėtų būti parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams.
Ketvirta, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatas suderinti su minėtomis Miškų įstatymo nuostatomis.
Penkta, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – medžių savaiminukais apaugusios valstybinės žemės pardavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami.
3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:
3.1. šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;
3.2. šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.
4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto -valstybinės žemės sklypų pardavimą, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
5. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]