LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-07-04 Nr. XIIIP-2393
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Tikslintina įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta sąvoka ,,savivaldybės būsto pardavimas“, kadangi savivaldybė gali parduoti ne visą savivaldybės būstą (pagal šio straipsnio 9 dalyje apibrėžtą ,,savivaldybės būsto“ sąvoką į ją patenka ir iš fizinių ir juridinių asmenų išsinuomotas būstas), bet tik jai nuosavybės teise priklausantį būstą.
2. Siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 punkte vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą sąvoką, t.y. ,,savivaldybės būsto pardavimas“.
3. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytų savivaldybių sąrašas tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 11 straipsniu (šioje dalyje nėra nurodytų Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybių).
4. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, tiek pagal 12 straipsnio 5 dalį, valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos gali būti panaudotos ir žemės sklypui įsigyti, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktį.
5. Tikslintina 9 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į visą straipsnį – reikalavimai nustatyti tik šio straipsnio 1 dalyje, todėl nuoroda turėtų būti teikiama tik į šioje dalyje nurodytus reikalavimus.
6. Siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas perkelti į keičiamo įstatymo 16 straipsnį, kadangi jame nustatyta socialinio būsto nuomos tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš siūlomos nuostatos neaišku, kodėl išbraukus asmenį ar šeimą iš Asmenų ir šeimų turinčių teisę į socialinį būsto nuomą, sąrašo, teikiamas pasiūlymas antrą kartą išsinuomoti tą patį būstą. Manytina, kad toks siūlymas turėtų būti pateikiamas dar iki išbraukimo iš nurodyto sąrašo.
7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, savivaldybės administracija priima sprendimus dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies mokėjimo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,savivaldybės vykdomajai institucijai“ įrašyti žodžius ,,savivaldybės administracijai“.
8. Siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje kaip perteklinius braukti žodžius ,,šiuo įstatymu“.
9. Siūlytina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardyti konkrečią savivaldybės instituciją, kadangi visame įstatyme yra išskiriama savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos kompetencija.
10. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 4 dalį.
11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas kai kuriuos teisės aktus turės priimti savivaldybių tarybos, siūlytina atitinkamai papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį.
12. Atkreipiame dėmesį, kad keičiant įstatymo 16 straipsnio turinį, reguliuojantį asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaitą, iš įstatymo yra eliminuojami sąrašų tipai, į kuriuos pagal galiojantį įstatymo 16 straipsnį yra įrašytos asmenų grupės, siekiančios pasinaudoti įstatyminėmis lengvatomis. Tokia siūlomo pakeitimo esmė kelia abejonių dėl jos proporcingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme panaikinus sąrašų tipus ir vietoje jų nustačius vieningą sąrašą, neliks jokio įstatyminio pagrindo asmenis grupuoti į tam tikrus sąrašus pagal juos apibūdinančius kriterijus. Vadovaujantis įstatymine nuostata, visi asmenys turės būti surašyti į vieną sąrašą, neatsižvelgiant į jų buvimą galiojančiuose sąrašuose. Bet kokios asmenis klasifikuojančios žymos vieningame sąraše, pavyzdžiui, jauna šeima, likusių be tėvų globos asmenų ar kitokia, turėtų būti laikomos neatitinkančiomis įstatymo nuostatų. Taigi analizuojamo reguliavimo naikinimas sukeltų dvejopo tipo problemas: pirma, taptų neaišku kokia tvarka derėtų asmenis perkelti į vieningą sąrašą, nesant jokių šių asmenų atribojimų kriterijų, antra, nėra aišku kaip būtų užtikrinami šiuo metu sąrašuose įrašytų asmenų teisėti lūkesčiai, jei jų vieta sąrašuose būtų keičiama neatsižvelgiant į jų buvimo sąraše trukmę ir kitus kriterijus.
Kartu aptartame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad analizuojamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl vadovaujantis ne kartą dėstyta Konstitucinio Teismo doktrina, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, aptariančiomis minėtų problemų sprendimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]