LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIO DIALOGO SKATINIMO
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 25 STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Pagrindinis projektų paketo tikslas – paskatinti aukštesnio lygmens (nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančių) profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą. Aukštesnio lygmens socialiniu dialogu siekiama darbuotojams ir verslui suteikti galimybę koordinuoti darbo užmokesčio ir darbo našumo augimą ir taip užtikrinti didelį verslo konkurencingumą bei tolygesnį darbuotojų pajamų didėjimą. Taip pat tikimasi, kad aukštesnio lygmens socialinis dialogas paskatins glaudesnį darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą bei didesnį darbuotojų indėlį į organizacijų (įmonių, valstybės institucijų, biudžetinių įstaigų) veiklos gerinimą. Įstatymo projektas atitinka Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų nuostatas, paremtas kitų Europos Sąjungos valstybių socialinio dialogo skatinimo praktika.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas, Aušra Papirtienė, Gediminas Vasiliauskas kartu su ekspertų darbo grupe, sudaryta 2018 m. gegužės 9 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-200.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu socialinį dialogą reglamentuoja 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas), kuriame nustatomi socialinės partnerystės (socialinio dialogo) teisiniai pagrindai nėra pakankami, siekiant išsamiau plėtoti aukštesnio lygmens socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.
2017 m. pavasarį buvo pasirašytas trišalis Nacionalinis susitarimas dėl svarbiausių šalies reformų. Šiame susitarime Vyriausybė įsipareigojo parengti ir priimti žmonių derybinę galią ir socialinį dialogą skatinančius teisės aktus. Įgyvendinant susitarimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2018 m. gegužės 9 d. buvo sukurta ekspertų darbo grupė (įsakymo Nr. A1-200). Siekdama spręsti praktines socialinio dialogo plėtros problemas, darbo grupė pasiūlė parengti specializuotą teisės akto projektą, kuris papildys Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir kitų teisės aktų kolektyvinių darbo santykių reguliavimą. 2018 m. pabaigoje vykusios mokytojų protesto akcijos tik psustiprino poreikį tobulinti socialinio dialogo institutą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad atskiros institucijos teikia konkrečią pagalbą aukštesnio lygmens socialiniam dialogui. Įvertinus sėkmingą tarpžinybinio bendradarbiavimo praktiką kitose srityse, siūloma, kad nenuolatinė patariamoji institucija – kolektyvinių derybų plėtros komisija – teiktų konsultacijas nacionalinio (tarpšakinio), teritorinio ir šakos lygmens kolektyvinėse derybose. Ši komisija būtų sudaroma socialinių partnerių prašymu prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos iš socialinio dialogo srities ekspertų, kurių darbas joje būtų mokamas.
Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo kolektyvinėmis sutartimis nustatomam darbo apmokėjimui, darbo sąlygoms ir socialiniam dialogui skatinti skirtų priemonių stebėseną. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija vykdo darbo užmokesčio ir darbo našumo stebėseną visos ekonomikos bei atskirų jos ekonominės veiklos šakų lygiu.
Sprendžiant neretai praktikoje pasitaikančią darbdavių identifikavimo problemą, numatoma, kad profesinė sąjunga turės teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, prašydama nustatyti darbdavį ar darbdavių organizaciją, kuri turėtų būti kolektyvinių derybų šalis atitinkamo lygmens kolektyvinėse derybose.
Siūlomas projektas numato, kad socialinių partnerių pageidavimu valstybės ir savivaldybių norminių teisės aktų projektai, potvarkiai ir kiti sprendimai turi būti vertinami dėl poveikio galiojančioms kolektyvinėms sutartims.
Įvertinus 2018 m. derybų dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties eigą, siūloma aiškiau reglamentuoti derybų eigą ir informacijos socialiniams partneriams teikimo ypatumus. Įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija ne vėliau kaip per dvi savaites nuo derybų dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties pradžios (t. y. ankstyvą pavasarį, prieš pradėdama rengti kitų metų biudžetą) pateikia derybų šalims ateinančių metų svarbiausių makroekonominių prognozių rodiklius, minimalios algos dydžio prognozę, planuojamų reformų kaštus, taip pat kitų metų esminius įstatymais priimtų ir numatytų biudžeto asignavimų pokyčio rodiklius.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kolektyvinių santykių subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos: mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio pervedimai, rinkliavų lengvatos; skatinamieji balai viešuosiuose pirkimuose ir paramos projektuose; finansinės paramos priemonės; administracinių paslaugų, mokymų ir konsultacijų teikimas; papildomos garantijos darbuotojų ir darbdavių atstovams.
Kartu su Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektu yra siūloma papildyti Darbo kodeksą nauja nuostata apie privalomą pareigą darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį. Tai paskatins darbdavių socialinę atsakomybę ir sustiprins darbuotojo derybinę galią. Tyrimai rodo, kad daug darbuotojų iš karto, nesiderėdami, priima pirmą darbdavio pasiūlymą ir visai nesidera dėl atlyginimo. Personalo konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ tyrimo duomenimis, nepaisant to, kad šiuo metu JAV, kaip ir Lietuvoje, darbo rinkos sąlygos yra palankesnės darbuotojui, 64 proc. žmonių teigia, kad prieš pradedami dirbti, jie iš karto sutiko su siūloma alga ir dėl to per savo gyvenimą vidutiniškai praras 750,000 JAv dolerių. Tikėtina, jei žmogus prieš ateidamas į pirmą darbo pokalbį, turės daugiau informacijos, jis bus geriau pasirengęs deryboms.
Lietuvos derybų kultūrą turėtų paskatinti ir kartu siūlomos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) pataisos. Jas pateikti šiame pakete paskatino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovų komentarai apie Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio iniciatyvą susitarti su Lietuvos prekybos įmonių asociacija dėl prekybos centrų darbuotojų teisės nedirbti per 2018 m. Kalėdas. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovai pranešė, kad ministras negali kviesti prekybos centrų tartis dėl darbuotojų gerovės, nes tai pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Tačiau Konkurencijos įstatymas numato, kad galima įstatymo netaikyti, jei verslininkai tariasi dėl techninės pažangos. Kitaip tariant, prekybos centrai gali tartis dėl naujų kasos aparatų diegimo ir tai nebus laikoma karteliniu susitarimu, bet negali tartis dėl darbuotojų Kalėdų. Todėl siūlome papildyti Konkurencijos įstatymą nuostata, kad kartelinio susitarimu nebūtų laikomas susitarimas skatinantis ne tik techninę ar ekonominę pažangą, bet ir gerinantis tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas suteiks priemones geriau derinti darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo tempus, taip bus stiprinamas verslo konkurencingumas, bus sudarytos palankesnės sąlygos darbo našumui augti, pagerės socialiai atsakingas darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimas.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymus, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti.
Projekte nurodomi reikalingi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymai.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti pakaks esamų asignavimų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projektą padėjo rengti ekspertų darbo grupė, sukurta Socialinės apsaugos ir darbo ministro potvarkiu. Darbo grupėje dalyvavo ekonomistai, teisininkai, valstybės institucijų atstovai.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Profesinė sąjunga, darbdavys. Socialinis dialogas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Seimo nariai:
Tomas Tomilinas
Vytautas Bakas
Aušrinė Papirtienė
Gediminas Vasiliauskas