LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
2016 – 2019 metais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 105.4 papunktį, pagal kurį turi būti parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – Žuvininkystės įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas, 2019-09-23 pateikė Žuvininkystės įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-09-11 nutarimu Nr. 961 „Dėl Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14-1, 14-2, 15, 17, 17-2, 17-4, 17-5, 17-8, 17-9, 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Žuvininkystės įstatymas Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas po visos eilės diskusijų su žvejų bendruomene.
Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. birželio 30 d. pritarus ir priėmus Žuvininkystės įstatymą, jis Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. liepos 16 d. dekretu Nr. 1K-351 buvo vetuotas (toliau – Dekretas).
Dekrete nurodomi trys argumentai, dėl kurių yra vetuotas Žuvininkystės įstatymas: (i) Dekretu nepritarta kvotų sistemos nustatymui vidaus vandenyse (Dekreto 5 – 6 punktai); (ii) Dekretu nepritarta apmokestinimo atsisakymo ūkio subjektams keičiantis nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis (Dekreto 7 – 8 punktai); (iii) Dekretu nepritarta minimalios kainos už aukcione parduodamas teises į žvejybos galimybes bei pačias žvejybos galimybes atsisakymui (Dekreto 9 – 10 punktai).
Teikiamas Žuvininkystės įstatymo projektas patobulintas atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas Dekreto nuostatas: (i) Atsisakyta reglamentuoti žvejybą vidaus vandenyse, šio sektoriaus reguliavimui paliekant galiojantį esamą Žuvininkystės įstatymo reglamentavimą; (ii) Paliekamos galioti esamas reglamentavimas, susijęs su neproporcingų apsikeitimų žvejybos galimybėmis apmokestinimu; (iii) Žuvininkystės įstatymo projekte nustatoma minimali aukciono kaina, kaip buvo siūloma Žemės ūkio ministerijos ankstesnėse Žuvininkystės įstatymo projekto nuostatose.
Pagrindiniai teikiamo Žuvininkystės įstatymo projekto principai:
(i) Teikiamu Žuvininkystės įstatymo projektu nėra reglamentuojama žvejyba vidaus vandenyse. Nurodytas įstatymo projektas liečia tik žvejybą jūrų vandenyse bei akvakultūrą reglamentuojančias nuostatas įgyvendinant aktualių reglamentų nuostatas;
(ii) Įstatymo projektu nėra keičiami teisių į žvejybos galimybes bei pačių žvejybos galimybių skyrimo principai, kurie galėtų paveikti ūkio subjektų turimų žvejybos teisių ar kvotų kiekį;
(iii) Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti esamas žuvininkystės reglamentavimo spragas, neaiškumus, susijusius su verslinės žvejybos jūrų vandenyse vykdymu, bei gerinti vykdomos veiklos sąlygas ir įgyvendinti 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2017 L 347, p. 81) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2403), ir 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L 168, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 304/2011 (OL 2011 L 88, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 708/2007), nuostatas
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektas parengtas Seimo narių: Petro Čimbaro,
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta steigti žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (toliau – LŽŪMPRIS) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-156 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 4.2.1 papunktyje yra numatyta, kad Žuvininkystės duomenų informacinė sistema yra LŽŪMPRIS posistemė.
Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra nuostatos dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių, individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir žvejybos kvotų vidaus vandenyse suteikimo, nors tokios nuostatos detaliai išdėstytos ketvirtajame ir penktajame Žuvininkystės įstatymo skirsniuose.
Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis, tačiau Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos sąlygos, kada ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejybą, ir nustatyta išimtis, kai priekrantės žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia.
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje yra nustatyta Europos Sąjungos valstybėms narėms prievolė registruoti informaciją apie su jų vėliava plaukiojančius laivus ir teikti šią informaciją Europos Komisijai. Įgyvendinant šį reikalavimą, Žuvininkystės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, žvejojantys jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis, tačiau nėra užtikrintas to paties laivo duomenų Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemoje suderinamumas su Lietuvos transporto saugos administracijos valdomų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenimis.
Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad laikotarpis, už kurį yra paskaičiuojami atskaitos duomenys, yra bet kurie 3 metai iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Tai kelia abejonių ūkio subjektams, ar apskaičiuojant suteikiamą teisę į žvejybos galimybes gali būti pasirenkami metai, kuriais vyksta teisių į žvejybos galimybes paskirstymas ir suteikimas, nors jie dar nepasibaigę ir duomenys ne galutiniai. Analogiškos nuostatos dėl pasirinktinų kalendorinių metų suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius yra nustatytos Žuvininkystės įstatymo 179 straipsnyje. Taip pat, nustatytas 10 kalendorinių metų laikotarpis yra nepagrįstas atsižvelgus į tai, jog teisės ūkio subjektams yra suteiktos 15 metų laikotarpiui.
Žuvininkystės įstatyme nėra įtraukta nuoroda į Reglamento (ES) 2017/2403 sąlygas, kurias turi atitikti ūkio subjektai, ketinantys gauti verslinės žvejybos leidimus vykdyti verslinę žvejybą pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, atvirojoje jūroje bei užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atvejais.
Žuvininkystės įstatyme numatyta, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
Žuvininkystės įstatyme nereglamentuota svetimų žuvų rūšių introdukcijos ar nevietinių perkėlimo naudoti akvakultūrai tvarka.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte siūloma patikslinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atliekamas funkcijas. Pažymėtina, kad dažnai kitoms institucijoms iškyla klausimas dėl konkrečių funkcijų priskyrimo vienai ar kitai iš minimų ministerijų. Todėl yra svarbu Žuvininkystės įstatyme išlaikyti straipsnį, kuriame koncentruotai nusakomos ir atskiriamos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų funkcijos. Žuvininkystės duomenys yra kaupiami LŽŪMPRIS, nėra įsteigta atskiros žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos, todėl šiuo aspektu įstatymo projektu yra tikslinamos Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio nuostatos.
Įstatymo projektu atliekami keli techniniai pakeitimai: Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta išimtis, kai priekrantės žvejyba užsiimantiems ūkio subjektams verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia, todėl panaikinama klaidinanti nuostata Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę užsiimti versline žvejyba leidime nustatytomis sąlygomis; panaikinama perteklinė nuostata, kad žuvų išteklių naudotojai negali gauti nuostolių atlyginimo, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių, nes Žuvininkystės įstatyme numatytas nuostolių atlyginimas tik kai galimybės žvejoti netenkama dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių veiklos; aiškiau suformuluojamos Žuvininkystės įstatymo 17, 174 ir 179 straipsnių nuostatos.
Žuvininkystės inspektoriai ne kartą susidūrė su situacija, kai Lietuvos Respublikos žvejybos laivą savininkas išregistruoja iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ar pakeičia laivo techninius duomenis, tačiau Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba), kuri yra įgaliota registruoti žvejybos laivus su Lietuvos Respublikos vėliava ir išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą, apie tai nesužino, todėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas nepanaikinamas arba liudijimas nepakeičiamas, kaip tai yra nustatyta Žuvininkystės įstatymo 13 straipsnyje, Europos Sąjungos žvejybos laivų registre atitinkamos pataisos nepadaromos. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1), 6 straipsnio 2 dalyje yra numatytas įpareigojimas žvejybos laivo vėliavos valstybei narei užtikrinti, kad žvejybos licencijoje (Lietuvoje – Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas) pateikiama informacija būtų tiksli.
Siekiant įgyvendinti minėtas Žuvininkystės įstatymo ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas, turėtų būti užtikrinamas apsikeitimas informacija tarp Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro ir Europos Sąjungos žvejybos laivų registro, kurio sudėtinė dalis yra Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistema. Tai gali būti pasiekiama dvejopai: sukuriant automatizuotą sąsają tarp registrų arba perduodant duomenis neautomatizuotai, pavyzdžiui, pagal susitarimą tarp atitinkamų institucijų persiųsti duomenis elektroniniu paštu. Per metus Žuvininkystės tarnyba vidutiniškai 45 kartus keičia Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos duomenis.
Įstatymo projektu numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija, turėdama informaciją apie laivus, kuriems yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, informuoja Žuvininkystės tarnybą apie aktualius pasikeitimus Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, susijusius su tais laivais.
Žvejybos laivui gali būti išduotas tik vienas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, todėl įstatymo projektu keičiamas 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas numatant, kad negali būti išduotas papildomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jei jau yra išduotas anksčiau ir jis tebegalioja.
Žuvininkystės įstatymo 171 4 dalimi nustatoma galimybė ūkio subjektams, valdantiems su Lietuvos vėliava plaukiojančius laivus, tarpusavyje perleisti vienas kitam iki 10 proc. turimų žvejybos galimybių, taip užtikrinant efektyvų žvejybos kvotų panaudojimą bei palengvinant ūkinės veiklos sąlygas.
Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 8 dalimi nustatoma, kad galima apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida, kai nėra taikomas apmokestinimas, sudaro 30 procentų. Nurodyta nuostata siekiama lengvinti ūkinės veiklos sąlygas, skatinti kvotų panaudojimą bei užtikrinama, kad nebūtų piktnaudžiaujama kvotų apsikeitimais.
Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ūkio subjektai gali rinktis 3 ataskaitinius metus iš 15 metų laikotarpio (t. y. ne 10 metų laikotarpio, kaip dabar nustatyta), kadangi perleidžiamosios teisės ūkio subjektams yra suteiktos 15 metų laikotarpiui.
Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalies nuostata, kad ūkio subjektai, kuriems buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kurie ją įsigijo aukciono būdu, iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys apskaičiuojami leidžiant ūkio subjektams pasirinkti po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus (ne daugiau kaip iš 10 paskutinių kalendorinių metų), yra naikinama atsižvelgiant į tai, kad toks ribojimas yra perteklinis ir ne visuomet ūkio subjektams palankiausi pasirinkimui metai yra po teisės suteikimo.
Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 10 dalyje nustatyta pradinė teisių į žvejybos galimybes aukciono kaina – 1 procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės – yra neproporcingai didelė. Lietuva yra viena iš 6 Europos Sąjungos valstybių narių, kurių didžiosios dalies žvejybos laivyno veikla yra nuostolinga. Dauguma Baltijos jūroje žvejojančių laivų yra seni, neekonomiški, 60 proc. įmonių yra nuostolingos, iš tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančių įmonių tik viena yra pelninga. Pelningoms įmonėms pradinė teisių į žvejybos galimybes kaina sudarytų 10–20 procentų jų pelno. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją jūrų žvejybos sektoriuje, įstatymo projektu siūloma sumažinti pradinę teisių į žvejybos galimybes aukciono kainą nuo 1 procento iki 0,1 procento nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.
Siūloma papildyti Žuvininkystės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį nuoroda į Reglamentą (ES) 2017/2403, kadangi šis reglamentas nustato sąlygas, kurias turi atitikti ūkio subjektai, ketinantys gauti verslinės žvejybos leidimus vykdyti verslinę žvejybą pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis, tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, atvirojoje jūroje bei užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atvejais.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkių kriterijų, nes veiklos apribojimai turėtų būti taikomi visuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose. Atsižvelgiant į tai, „pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio“ sąvoka keičiama į „akvakultūros tvenkinių ūkio“ sąvoką. Siūloma pakeisti Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „žuvų ištekliai“ į sąvoką „vandens organizmai“. Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio nuostatos yra skirtos akvakultūrai reglamentuoti, kai tuo tarpu to paties įstatymo 2 straipsnio 44 dalies sąvokoje „žuvų ištekliai“ yra apibrėžiama, kad tai yra visos gėlavandenės ir jūrų žuvys, kurias žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams, išskyrus dirbtinai auginamas žuvis. Akvakultūros tvenkiniuose yra dirbtinai auginamos žuvys, todėl Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra neteisingai vartojama sąvoka „žuvų ištekliai“.
Įstatymo projektu įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 708/2007. Buvo nustatyta, kad invazinės svetimos rūšys yra viena iš pagrindinių vietinių rūšių praradimo ir biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Siekiant užtikrinti tinkamą vandens buveinių apsaugą nuo rizikos, susijusios su nevietinių rūšių naudojimu akvakultūroje, nustatomos leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo sąlygos. Reglamento (EB) Nr. 708/2007 23 straipsniu Europos Sąjungos valstybės narės yra įpareigojamos tvarkyti introdukcijų ir perkėlimo registrą, kuriame chronologiškai fiksuojamos visos pateiktos paraiškos ir susiję dokumentai. Kadangi leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį nenumatoma išduoti, nes nuo šio reglamento įsigaliojimo Europos Sąjungoje buvo išduoti tik du leidimai, o Lietuvoje nebuvo nei vieno introdukcijos ar perkėlimo atvejo, todėl nėra tikslinga steigti atskiro registro, o visa minėtu reglamentu reikalaujama informacija gali būti registruojama ir skelbiama viešai Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.
Žuvininkystės įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad verslinė žvejyba be verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų laikoma sunkiu pažeidimu žuvininkystės srityje. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje yra numatyta išimtis žvejybos laivams iki 10 m ilgio, kurie atleidžiami nuo prievolės turėti žvejybos leidimą. Reikalavimas turėti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą taikomas visiems žvejybos laivams atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 6 straipsnio nuostatas, be to, už žvejybą be galiojančios licencijos (Lietuvoje ši licencija atitinka Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą) pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priedo 7 dalį kaip už sunkų pažeidimą yra skiriami taškai, todėl žvejyba laivais neturint Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo turi būti laikoma sunkiu pažeidimu.
Siūloma panaikinti įstatymo priede nurodytus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1098/2007 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 kaip negaliojančius, bei panaikinti nuorodą į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002, nes jis nėra įgyvendinamas, bei patikslinti nurodant aktualius paskutinius reglamentų pakeitimus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Poveikis žuvininkystei.
Padidės žvejybos galimybių panaudojimo efektyvumas. Numatant bendradarbiavimą su Lietuvos transporto saugos administracija dėl žvejybos laivų duomenų ir registracijos pasikeitimų, taip pat žvejybos be Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo pripažinimą sunkiu pažeidimu, bus prisidėta dėl tausios žvejybos užtikrinimo.
Sumažinus teisių į žvejybos galimybes pradinę aukciono kainą, bus palengvintos sąlygos dalyvauti aukcione, plėsti žvejybos apimtis, o tai ypač aktualu mažesnį pelną gaunantiems ūkio subjektams.
Poveikis valstybės finansams
Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, sutaupyta lėšų taip pat nebus.
Poveikis piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai
Įgyvendinus Reglamentą (ES) Nr. 2017/2403, nežymiai padidės administracinė našta ūkio subjektams, žvejojantiems ne Europos Sąjungos vandenyse, dėl verslinės žvejybos leidimų jūrų vandenyse išdavimo. Kadangi tokių ūkio subjektų yra tik 5, o žvejybos leidimai bus išduodami vieną kartą per 15 metų, administracinės naštos padidėjimas sudaro vos kelis eurus. Kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 708/2007 leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę žuvų rūšį nenumatoma išduoti, nes nuo šio reglamento įsigaliojimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo išduoti tik du leidimai ir Lietuvoje nevietinių ar svetimų rūšių žuvys auginamos tik uždarosiose akvakultūros sistemose, administracinės naštos ūkio subjektams padidėjimo nenumatoma ir administracinės naštos apskaičiavimo ataskaita nepridedama.
Įstatymo projektu numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai. Lietuvos transporto saugos administracija turės gauti informaciją apie žvejybos laivus, įtrauktus į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, per tiesioginę prieigą prie šios sistemos, kurios tvarkytoja yra Žuvininkystės tarnyba.
Poveikis konkurencijai
Sumažinus teisių į žvejybos galimybes pradinę aukciono kainą, aukcione galės dalyvauti daugiau dalyvių, nes kai kuriems kaina buvo per aukšta, ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos didesnei konkurencijai dėl išteklių.
Poveikis aplinkai nenumatomas.
Neigiamų įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Padidės žvejybos galimybių panaudojimo efektyvumas, palengvinamos žvejybos ūkinės veiklos sąlygos.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą reikės patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nors įstatymo projektu LŽŪMPRIS įvardijama kaip sistema, kurioje kaupiami žuvininkystės duomenys, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 balandžio 8 d. įsakymu Nr. 3D-156 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, keisti nereikės, nes juose jau yra numatytos atitinkamos nuostatos dėl žuvininkystės duomenų kaupimo ir tvarkymo.
Keistini teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių (taip pat ir terminuotai) dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“.
2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 3D-636 „Dėl Perleidžiamųjų teisių naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisių panaikinimo, perleidimo ir laikino perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-721 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 3D-344 „Dėl leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę rūšį į akvakultūros ūkius išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisė aktus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Žemės ūkio ministras turės priimti šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimus iki 2021 m. kovo 1 d.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„žvejybos teisės“, „žuvininkystė“, „žvejybos laivas“, „kvota“.
Seimo narys Petras Čimbaras