Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 418
STENOGRAMA
2024 m. spalio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame spalio 1 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, norėčiau pasinaudodama proga pasveikinti mūsų kolegą S. Gentvilą su labai gražiu jubiliejumi. (Plojimai)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. spalio 1 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Turime apsispręsti dėl darbotvarkės. Pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG*). Aš norėčiau kreiptis į konservatorių V. Semešką. Kadangi A. Ramanauskas-Greitai pats pripažino viešai, kad yra Konservatorių partijos narys, tai tikiuosi, kad nereikės apsunkinti Etikos ir procedūrų komisijos ir jūs atsiprašysite, kad kaltinote mane melu prie šio mikrofono stovėdamas. Ir taip pat klausimas visiems mums, ar bus kokia principingesnė reakcija? A. Ramanauskas, darydamas savo pseudoatsiprašymą, pasakė, kad reikėtų šaudyti jau lietuvius, o ne rusus, ir išvadino juos bydło ir panašiai. Aš manau, kad tai yra tolesnis neapykantos skatinimas ir kurstymas žudyti žmones. Tikrai tai yra tie reiškiniai, su kuriais reikia Lietuvoje ryžtingai kovoti.
PIRMININKĖ. J. Jarutis dėl darbotvarkės.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti, pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės ir nesvarstyti darbotvarkės 1-11 klausimo – Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIVP-3917(2)VK. Manome, kad jis aiškiai diskriminacinis ir jau pats įstatymo pavadinimas galimai prieštarauja Konstitucijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Yra. K. Navickas. Prašom.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiama Seimo Pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti, tiksliau, išbraukti ir atidėti savaitei 1-20 klausimą – Medžioklės įstatymą, nes jame yra nemažai prieštaravimų. Mes norime problemą išspręsti, bet tikrai reikia laiko jam sutvarkyti, kad būtų galima pritarti svarstymo stadijoje.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote į ketvirtadienio darbotvarkę?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ne, mes siūlome dar po savaitės. Ai, po savaitės…
PIRMININKĖ. Po savaitės nebebus. Tada išbraukti tiesiog iš darbotvarkės jūs siūlote, taip?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Prašau, J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš norėčiau kaip tik siūlyti palikti Medžioklės įstatymą darbotvarkėje. Svarstymo stadija pereita, būtų galima per priėmimą pateikti tam tikrus pasiūlymus, kur būtų suderintos visos tos pozicijos, kurios dar yra svarstytinos. Siūlau palikti.
PIRMININKĖ. Tuoj apsispręsime balsuodami. Taigi pirmasis siūlymas yra J. Jaručio – frakcijos vardu išbraukti 1-11 klausimą – Tautinių mažumų įstatymą. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 90: už – 41, prieš – 36, susilaikė 13. Išbraukimui nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje.
K. Navickas frakcijos vardu siūlo išbraukti 1-20 klausimą, tai yra Medžioklės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 85: už – 36, prieš – 29, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad šiandieną 2-6 klausimas – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4148 nėra įrašytas į rudens sesijos darbų programą. Ar galėtume pritarti jo svarstymui? Ačiū.
Ir dėl visos darbotvarkės. Ar norite balsuoti? Negirdžiu. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū, pritarta.
10.05 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Kolegos, primenu, kad balsavimas prasidės nuo 10 val. 45 min.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti kolegos. Už kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš trumpai atkreipsiu kolegų dėmesį į tarptautinės sutarties pavadinimą, tai yra dėl investicijų skatinimo su Baltarusijos Respublika sutartis, kurią mes turime denonsuoti. Investicijų skatinimą ir jų apsaugą Baltarusija jau įrodė suprantanti kaip civilinių orlaivių užgrobimą, kaip mūsų prekių sulaikymą muitinėje ir taip toliau, ir panašiai. Mes iš principo šiandien denonsuojame sutartį, kuri de facto jau seniai negalioja. Kviečiu pritarti. Jokių tarptautinių sutarčių su režimu, kuris pažeidžia iš principo tarptautinę teisę, neturime turėti. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ž. Pavilionis – motyvai už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pasirašau po visais argumentais, kuriuos pasakė Giedrius. Norėjau padėkoti Užsienio reikalų komitetui, kad taip greitai ir vienbalsiai pritarė šios sutarties denonsavimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Semeška – motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Kai žmogus gimsta, jisai negali pasirinkti tėvų, bet gali, matyt, gyvenime pasirinkti kaimynus, kur nori gyventi. Deja, bet valstybė kaimynų pasirinkti negali – turime tokius, kokius turime. Gana liūdna diena, kad mums tenka denonsuoti sutartis. Bet tokia yra realybė. Realybė yra tokia, kad mes turime kaimyninę valstybę, kuri kelia grėsmę ne tik Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet ir visai Europai, bendradarbiaudama su Rusija, todėl jokio ekonominio ir kitokio bendradarbiavimo, kuris palaikytų režimą, būti ir negali. Be jokios abejonės, taip pat kviečiu balsuoti už, pritardamas gerbiamų kolegų argumentams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – motyvai prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, sutartis su Baltarusija ar bet kuria kita šalimi galima denonsuoti tik tuo atveju, jeigu ruošiesi su ta šalimi karui. Nesu girdėjęs, kad Lietuva dabar ruoštųsi karui su kokia nors valstybe. Manau, tai, kad mes einame tokiu keliu, eskalacijos, agresyvios užsienio politikos keliu, tikrai nieko neatneša gero nei Lietuvai, nei Lietuvos žmonėms, nei Baltarusijos žmonėms, kuriuos reikėtų irgi labai aiškiai skirti nuo jų valstybės ir nuo jų vadovo. Bet jūs tokiais sprendimais to nedarote – jūs paverčiate Lietuvą tų žmonių akyse ta valstybe, kuri yra priešiška, kuri visiškai neįsigilina į jų problemas, į jų bėdas ir kuri elgiasi labai vienpusiškai, tiesiog imdama ir nutraukdama visus ryšius, nepriklausomai nuo to, kad Lietuvos regionuose turime daug žmonių, kurie turi giminaičių Baltarusijoje ir kurių tie ryšiai vis tiek nenutrūksta. Bet tuos ryšius mes nutraukiame pačiu grubiausiu būdu, tarsi parodydami, kad mes nesame demokratiška valstybė ir nesuprantame tarptautinių santykių specifikos. Mes tiesiog einame buku, aklu keliu, kad štai imsime ir nutrauksime visas sutartis, bet geografinės savo padėties nepakeisime, Lietuvos į Madagaskarą, kaip kažkada buvo tokių planų, neiškelsime. Taigi reikia galvoti, ką darote, kaip darote. Tikrai neraginu palaikyti tokių sprendimų, nes jie neveda į jokius tvarius dalykus. Galiausiai niekur neteko nei matyti, nei girdėti – nei Lietuvoje, nei užsienio žiniasklaidoje, kad Baltarusija šiuo metu vykdytų karinius veiksmus ar kad jų kariai vykdytų karinius veiksmus. Taigi reikėtų vis dėlto adekvačiai vertinti situaciją ir tokių sprendimų neteikti Seimui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tokie dalykai labai stebina, nes šis įstatymas turi dvi puses. Ta viena pusė yra, kad Lietuvos verslas, Lietuvos investuotojai yra investavę į kaimyninę šalį prieš 10 metų, prieš 15 metų, prieš 20 metų, galbūt prieš penkerius metus, kai tokių dalykų ir tokių politikų nebuvo valdžioje. Vadinasi, jie yra nubraukiami, mes jų nebenorime saugoti ir mūsų tikslas, kad Lietuvos verslas prarastų tą apsaugą. Kodėl mes taip darome?
Aš suprantu, kad galima į įstatymą įrašyti žodį „Baltarusija“, iš karto tai yra blogai ir Lietuvos verslas, kuris ten investavo, tarsi nebereikalingas ir nurašomas. Viceministras, pristatydamas šį projektą, aš net pakraupęs klausiausi: čia nieko tokio, keli šimtai milijonų Lietuvos investicijų tarsi nieko nereiškia, nubraukime jas. Tikrai negalima tokių dalykų palaikyti ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Ž. Pavilionis – replika per šoninį mikrofoną.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad Užsienio reikalų komitete mes bendru sutarimu – opozicijos ir pozicijos, išklausę visų argumentų, tam pritarėme. Tai, ką jūs dabar šnekate, iš esmės yra agresoriaus argumentai. Ar jūs suprantate, ką jūs dabar reklamuojate?
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku. Balsavimas nuo 10 val. 45 min.
10.11 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Už kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš seku debatus, kurie vyksta šį rytą, ir iš tikrųjų dar kartą noriu priminti, kad Rusijos Federacija pažeidė visas įmanomas tarptautinės teisės normas ir mes denonsuojame sutartį su štai tokia valstybe. Ta sutartis de facto jau seniai neveikia, nes mūsų įmonės yra terorizuojamos, mūsų įmonės praranda savo krovinius, praranda savo pinigus. Tai nėra Lietuvos kaltė, kad štai tokia politinė rizika yra susiklosčiusi. Ir vis dėlto norėdamas nuraminti M. Puidoką pasakysiu: jeigu skaitai tą sutartį, tai matai, kad ta sutartis po denonsavimo dar lieka galioti dešimt metų, kai, duok Dieve, režimas pasikeis.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano motyvai tokie pat. Kaliningrade taip pat yra investavęs ir Lietuvos verslas. Kad ir kaip būtų, matykime abi puses. Tas verslas, kuris investavęs yra ten prieš 10 metų, prieš 15 metų ar 20 metų, deja, tuo metu nebuvo kokių nors suvaržymų, apribojimų ir minčių, kad bus nesaugomos tos investicijos. Turbūt šiandien reikia išlaikyti gal šaltą protą, kad ta sutartis galiotų, nes viskas gali labai greitai pasikeisti. O mūsų verslas tikrai neturi nukentėti dėl to, kad politikoje papūtė nauji vėjai.
PIRMININKĖ. Ž. Pavilionis – motyvai už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš norėčiau padėkoti Giedriui, kuris iš esmės apgynė ne tik opozicijos, bet ir viso Seimo garbę, nes tie, kurie pasisakote už šias sutartis, stovite agresorių pusėje. Abiejose pusėse neįmanoma stovėti, kai vyksta karas. Jūs norite stovėti Rusijos pusėje? Jūs gerbiate Seimą, priesaiką šiai valstybei? Aš nelabai suprantu, ką jūs šnekate.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Klausausi Kubos mafijos atstovo Ž. Pavilionio argumentų ir tiesiog stebina jo logika. Man atrodo, žmogus turėtų turėti ir patyrimo, ir politinės nuovokos, ir suvokimo sakydamas tokius dalykus. Reikia labai aiškiai atskirti du momentus. Pirmas momentas, ar Lietuva šiuo metu su kuo nors kariauja. Nesu girdėjęs, kad mūsų kariuomenė ir mūsų valstybės vadovybė būtų paskelbusi karą ar Baltarusijai, ar Rusijai. Tai yra pirmas momentas.
Antras momentas. Kalbant apie Baltarusiją, labai aišku, kad Baltarusija ir pati šiandien su niekuo nekariauja, vadinasi, dirbtinis situacijos eskalavimas kenkia ir Lietuvai, ir mūsų šalies įmonėms, ir mūsų šalies žmonėms, kurie bendrauja toje šalyje ir turi santykių.
Kitas momentas kalbant apie tą pačią Rusiją. Lietuva su ja nekariauja. Mes puikiai žinome, kad tiek mūsų žmonės, tiek mūsų įmonės turi ryšių su ta šalimi ir tie ryšiai nei visų Europos Sąjungos šalių, nei Lietuvos nėra nutraukti tose srityse, kurios nėra susijusios su ginklais ir su karu. Kodėl tada mes vėlgi dirbtinai eskaluojame ir nutraukiame visas sutartis, tarsi ruoštumėmės karui? Ar tikrai mes to norime ir tam ruošiamės, ir tą indikuojame savo sprendimais? Kitokio poveikio, kokios nors pagalbos Ukrainai, apie kurią jūs čia norėtumėte kalbėti, šitų sutarčių nutraukime tikrai nėra, tai yra tiktai žvanginimas grasinimais ir parodymas, kad Lietuva yra agresyvi valstybė ir kad vykdo agresyvią užsienio politiką. Aš su tuo nesutinku, nes manau, kad tai niekaip neprisideda prie Lietuvos ir jos žmonių saugumo ir gerovės.
PIRMININKĖ. Kolega Mindaugai Puidokai, tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad šios kadencijos Seimas yra priėmęs bent 15 rezoliucijų, smerkiančių Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kviečiančių tarptautinėms sankcijoms, o jūs dabar kalbate apie tai, kad Lietuva žvangina ginklais. Gėda klausyti. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog iš tikrųjų norėčiau atkreipti visų Lietuvos rinkėjų dėmesį, kad Seimo narys iš esmės nuo pat Kubos mafijos iki kitų pavadinimų naudoja Kremliaus argumentus salėje, kurioje jisai pats davė priesaiką Lietuvos valstybei.
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Nereikėjo daryti įrašo su visokiais juokdariais ir tada nereikėtų kalbėti, kad buvo tas Kubos mafijos faktas. O kalbant apie tai, ką jūs čia įvardinote, tai niekaip nėra susiję su Europos Sąjungos sankcijomis, tai niekaip nėra susiję su rezoliucijomis, kurios buvo priimtos Seime. Kalbama tiesiog apie valstybės gyvenimą. Ir jeigu tu turi kaimynystėje net ir tuos kaimynus, kurių nesirinktum, vis tiek su jais vienus ar kitus santykius turi. Netgi K. Klauzevicas labai aiškiai įvardino, kad kraštutinė diplomatijos forma yra karas. Šiuo metu karas mūsų šalyje nevyksta, ačiū Dievui. Jeigu jisai nevyksta, tai kodėl tada mes judame ta linkme, kad iš viso bet koks, sakykime, net žmonių lygmeniu, bendravimas būtų negalimas? Juk tai padeda agresoriams. Ar jūs norite jiems padėti? Ir jūs kaltinate mane tuo, kai aš jus bandau sugrąžinti prie blaivaus proto.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Lietuva su Sirijumi irgi nekariauja, bet čia turi atstovų. Visgi nepamirškime ne tik sankcijų politikos, bet ir to, kad visi rimti investuotojai pasitraukė iš Rusijos. Čia kalbama apie sutartį, kuri skatina naujas investicijas.
Anksčiau padarytoms investicijoms, kad ir kaip būtų gaila žiūrint į Rusijos agresyvią politiką, vis dėlto pagal tarptautinius standartus galioja dešimties metų apsauga, nepaisant to, ar bus denonsuota sutartis, ar jinai veiks, vis tiek apsauga ta bus, bet skatinti naujų investicijų Lietuva dabartinėje situacijoje negali, ir ne tik dėl to, kad turi vykdyti savo piliečių, savo valstybės atžvilgiu sąžiningą politiką ir aiškiai kalbėti apie grėsmes, kurias kelia Rusijos finansavimas.
Finansavimas vyksta ir su to verslo pagalba, kuris nenutraukė ryšių su Rusija, ir tą reikia irgi labai aiškiai įvardyti, matyti, ir čia tikrai nėra jokios kalbos apie žvanginimą ginklais. Šiaip jau, kai kitos valstybės parlamente atstovauji Kremliaus naratyvą, o šiuo atveju vienas kalbančiųjų akivaizdžiai jam atstovauja ir dar mėgina aiškinti, kad mes, taip sakant, mėginame padėti kariaujančiai šaliai, aš turiu galvoje Rusiją, tai iš tikrųjų yra demagogija.
Šiuo atveju aš kviečiu kolegas pritarti denonsavimui ir žinoti, kokias pasekmes šio įstatymo nepatvirtinimas gali atnešti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Semeška – motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Rusija tokia, kokia yra šiandien, ne vieną kartą yra pripažinta, taip pat ir parlamento, teroristine valstybe. Kolegos, apie ką mes kalbame, kokios gali būti investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos garantijos? Pirmiausia norėjau pasakyti, kad su teroristine valstybe jokio bendradarbiavimo, ypač ekonominio bendradarbiavimo ir investicijų apsaugos, neturėtų būti. Todėl, be jokios abejonės, tokia sutartis turi būti denonsuota, o Kremliaus įtakos agentui ar kai kuriems agentams, kurių balsą kartais tenka išgirsti net ir parlamente, noriu pasakyti, kad šviesa visą laiką nugalės tamsą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai yra išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.21 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų. Už kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Tai jau trečia denonsuojama sutartis. Aš galbūt ne konkrečiai apie šitą sutartį, bet vis dėlto dar norėčiau įsijungti į prieš tai vykusią diskusiją, kuri, atvirai pasakysiu, šiek tiek stebina. Žmonėms, nuogąstaujantiems dėl mūsų verslo praradimų Rusijoje ir Baltarusijoje, aš noriu dar kartą priminti, kad yra toks dalykas kaip politinė rizika, kurią kiekvienas save gerbiantis verslas vertina. Yra kapitalo rizika, yra viešųjų ryšių rizika, yra gamtinės rizikos, dėl kurių mes nestatome restoranų ant veikiančio ugnikalnio. Bet yra ir politinė rizika, kurią mūsų verslas tikrai puikiai įsivertino.
Dar kartą pakartosiu, kas jau buvo kartota, kad po visų sutarčių denonsavimo dešimt metų vis tiek galios apsauga. O kalbant apie tai, kas buvo pasakyta, kad mes čia kažkam karu grasiname, tai yra visiška nesąmonė, nes sutarčių denonsavimas yra įprastinė praktika, ypač tokių sutarčių, kurios arba nustoja galioti de facto, arba viena iš šalių jų nevykdo, ir taip toliau, ir panašiai.
Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad Kaliningrado tranzitas, kuris yra mūsų sutarties su Europos Sąjunga dalis ir palikimas, niekaip neveikiamas, niekaip neliečiamas. Ir tai yra puikus įrodymas, kad Lietuva nežvangina ginklais, Lietuva niekam negrasina, Lietuva tiesiog laikosi tarptautinės teisės įsipareigojimų ir tikisi, kad kitos valstybės irgi jų laikysis, kartais galbūt ir naiviai. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime vėliau.
10.23 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4155(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4155(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Ž. Pavilionį, kad pristatytų… Ne. Atsiprašau, susimaišiau, kadangi tai buvo E. Zingerio komitetas, o jis yra ne jūsų, galbūt G. Surplys galėtų pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą? Ir toliau kviesiu gerbiamą A. Pocių, kad pristatytų NSGK išvadą.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas tikrai skubos tvarka, bet nuodugniai išnagrinėjo klausimą. Mes pasikvietėme institucijas, jos atsakė mums į visus kilusius klausimus, ir komitetas po ilgų diskusijų, nuodugnių diskusijų pritarė sprendimui, kurį laikome istoriniu ir vienu svarbiausių Lietuvos istorijoje. Taigi pagrindinis komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Pocių, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį įstatymo projektą rugsėjo 27 dieną ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Diskutuoti užsirašė V. Semeška. Prašau į tribūną.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, ką reiškia tokia sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės, toks susitarimas? O reiškia tai labai daug. Be jokios abejonės, tai yra istorinis susitarimas tarp Lietuvos ir vienos stipriausių Europos, pasaulio ekonomikų – Vokietijos Federacinės Respublikos. Tai reiškia, pirmiausia, saugumą mūsų regionui ir saugumą Lietuvai. Tai reiškia pavyzdį ir kitoms valstybėms (Latvijai, Estijai), kad kiti sąjungininkai (Kanada, Didžioji Britanija) lygiai taip pat investuos į mūsų Baltijos regiono saugumą. Galime pasakyti, kad Lietuvoje atsiradus Vokietijos Bundesverui turėsime dar vieną kariuomenę, dar vieną NATO junginį, kuris gins mūsų regioną nuo galimo priešo ir taip užtikrins atgrasymą ir taiką Lietuvoje.
Be jokios abejonės, 5 tūkst. Vokietijos karių su šeimomis – tai ir didelė ekonominė nauda mūsų regionui ir valstybei. Bus pritraukiamos investicijos įvairiose srityse, nes Lietuva ir regionas tampa saugesni. Taip, tai yra ir kultūriniai pasikeitimai, prasiplės daugelio žmonių, Lietuvos piliečių, pasaulėžiūra, kai Vokietijos kultūra bus labiau atstovaujama mūsų valstybėje. Žinoma, tai yra ir technologinės, ir mokslinės galimybės mūsų gynybos pramonei vystytis, plėtoti, bendradarbiauti.
Tai, kolegos, yra sėkmės istorija, kurią pasiekėme visi kartu, nes veikėme kaip darnus orkestras, kad Vokietijos brigada atsirastų čia: nuo prezidentūros iki Seimo, iki karinės diplomatijos, vieni grojo smuiku, kiti būgnais, treti trimitu. Tačiau net ir po tam tikrų galbūt aiškinimųsi ar nesusitarimų, nesutarimų mums pavyko pasiekti tą sėkmės istoriją – Vokietijos brigada bus Lietuvoje.
Belieka tiktai namų darbai. Namų darbai yra labai svarbūs ir tai taip pat yra sėkmės istorijos dalis. Ar laiku mums pavyks įgyvendinti savo įsipareigojimus, kad nereikėtų jokio plano B, jokio plano C? Ir labai svarbu, kad atvykstant Bundesvero kariams nenukentėtų Lietuvos kariuomenė, kad nereikėtų kraustytis iš ką tik naujai pastatytų karinių miestelių, o per ateinančius trejus metus mes sugebėtume vis dėlto laiku pastatyti tai, ko tikisi Bundesvero kariai, nes visa teisinė bazė šiame Seime su Rūdninkų karinio poligono specialiuoju įstatymu yra sudaryta.
Taigi, kolegos, į pabaigą noriu pasakyti, kad didžiuojamės šia mūsų istorine sėkme. Sutikdami gatvėse Vokietijos karius, kurių vis daugės, nepamirškime pasakyti: willkommen, herzlich willkommen, danke, Soldaten. Tegul jie būna mūsų visuomenės dalis, tegul gyvena čia kaip savo namuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių diskutuoti nebuvo. Motyvai po svarstymo. A. Anušauskas kalba už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepasisakyti neišeina, nes vis dėlto tai yra strateginė sutartis. Strateginė sutartis, kuri itin svarbi ne tik Lietuvos, bet ir mūsų viso regiono saugumui. Rusijos agresija Ukrainoje, nuolatiniai grasinimai branduoliniu ginklu, įvairių savų doktrinų peržiūrėjimas Kremliuje, kaip tą ginklą panaudos, išties daugeliui žmonių kelia nerimą. Vokietijos nuolatinės pajėgos Lietuvoje stiprina mūsų saugumą dar ir dėl to, kad šioje sutartyje yra tie dalykai, kurių jau nebereikėjo derinti, nes mes esame kartu Europos Sąjungos šalys.
Jei palygintume su JAV karių buvimo sąlygomis Lietuvoje, tai amerikiečiams nebuvo aktualu, pavyzdžiui, šeimų išlaikymas Lietuvoje, nuoma, vaikų mokyklos su darželiais. Atvykimo galimybės, be abejonės, skirtingos. Tai daugelis dalykų jau yra mūsų sutarta kitose Europos Sąjungos taisyklėse, bet vis tiek ši sutartis reikalinga. Ji apibrėžia ir teisinį statusą, ir, kas labai svarbu, infrastruktūros naudojimo sąlygas. Visa tai, ką Lietuva pastatys ir ką Vokietija tobulins savo lėšomis, vis tiek yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Tą noriu tiesiog pabrėžti. Be abejonės, patvirtinus šią sutartį ir ją įgyvendinus, tai yra labai svarbu, Lietuvos saugumas bus tik stipresnis.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 242, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IV1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-4127(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4127. Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto pranešėją M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą. Priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, ir komiteto išvadai. Komiteto pasiūlymas ankstinti įsigaliojimo datą: vietoj numatytos kitų metų gegužės pradžios – vasario 1 diena. Tokiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbės V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, šis projektas yra apsimestinio politikų rūpesčio dėl žmonių, turinčių paskolų, pavyzdys. Palūkanos pradėjo didėti 2021 metais. Tai šio projekto realiai reikėjo 2021 metais. Bet puikiai suprantame, kam naudinga, kad šio projekto nebuvo. Bankams. Daugiau kaip dvejus metus galėjo iš to pasipelnyti. Valio!
Tuomet komitete mes svarstėme šį projektą ir uždavėme elementarius klausimus, kaip bus vienu atveju, kitu atveju. Finansų ministerija žadėjo pateikti atsakymus. Deja, atsakymų nesulaukėme. Nėra atsakymų, kaip bus vienu ar kitu atveju. Kai pradedi dar labiau gilintis, matai, kad šis projektas vadinasi taip: skolininke, sunešiok klumpes, tuomet galėsi išeiti, arba išeisi turėdamas blogas sąlygas. Punktai. Išeiti bus galima ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus, kaip sakant, dvejus metus būsi užrakintas. Pavyzdžiui, tu paėmei 100 tūkst. eurų paskolą, užstatei 120 ar 130 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą, o tau dabar liko sumokėti, pavyzdžiui, 20 tūkst. ir tu nori išeiti. Tave įkalina, kad tu tokio paties dydžio užstatą turi pernešti. Tai čia naudinga vartotojui? Ne, tai naudinga bankui, nes tu išeisi iš vieno banko į kitą banką su tokio paties dydžio užstatu.
Kodėl šie punktai atsirado, štai taip apribojami žmonės? Na, kaip sakė Finansų ministerijos atstovai, toks susitarimas su verslo dalyviais. Vadinasi, su bankais. Bankai labai džiaugiasi, kad tokie punktai yra šiame įstatyme. Ir tu net negalėsi keisti sumos mokėjimo laiko. Pavyzdys. Tu ateini į kitą banką, tau reikia išsimokėti tam tikrą sumą. Tu sakai: žiūrėkite, man šiek tiek sunkiau, gal galima padaryti ilgesnį terminą, pavyzdžiui, ne dveji metai, galbūt treji? Ir tai bus draudžiama daryti, netgi to tu negalėsi daryti! Tai kam surašyti tokius punktus, kurie yra naudingi bankams ir finansuotojams? Politikams, aišku, puiki proga pasigirti, kad jie rūpinasi žmonėmis, kad dėl jų gera nori daryti. Kam tą reikia daryti?
Aš labai gerai atsimenu Energetikos įstatymo pakeitimus. Štai šis Seimas, šios kadencijos Seimas beveik prieš pusantrų metų išgelbėjo energijos vartotojus. Kaip sakant, tie nepriklausomi elektros tiekėjai, spekuliantai buvo įvarę vartotojus į spąstus. Jie buvo užrakinti sutartimis ir labai didelėmis kainomis. Čia esmė buvo labai paprasta – jokių klumpių vartotojui sunešioti nereikia. Jokių. Tu gali išeiti kada nori, kaip nori, be jokių baudų, be jokių sankcijų, ir pasirinkti kitą tiekėją. Netgi pasirinkęs tą tiekėją po kelių mėnesių vėl gali išeiti pas kitą tiekėją. Tai yra reali konkurencija, liberalumas ir skatinimas, kad tiekėjai nepiktnaudžiautų savo padėtimi. Tu gali rinktis kitą, niekas tau to nedraudžia. Ten buvo vienas punktas – išeini be jokių baudų ir sankcijų. Ir tai pasitaikė piktnaudžiavimų. VERTʼas turėjo įsikišti, kad būtų vykdomas įstatymas.
O dabar žiūrime į šį įstatymą. Paaiškinimo nėra komiteto nariams, ko jie klausia, ir – sunešioti klumpes. Na, turbūt balsuosime už įstatymą, kuris naudingas ne žmonėms, o bankams. Bankai labai džiaugiasi, kad toks įstatymas ateina su suvaržymais, kurie nebus naudingi vartotojui. Aš tikiuosi, kad iki priėmimo stadijos aš pats pateiksiu pasiūlymų, gal ir kolegos pateiks pasiūlymų, kad visą tą „sunešioti klumpes“ reikia braukti laukan ir rašyti vienu žodžiu, kad gali išeiti be jokių sankcijų, baudų ir rinktis kitą paskolos teikėją.
PIRMININKĖ. Diskusijoje daugiau kalbėti niekas neužsirašė. Motyvai po svarstymo. M. Lingė kalba už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nėra jokių klumpių. Kaip galima taip vadinti projektą, kai šiuo metu, norėdamas refinansuoti savo paskolą, turi tikrai padaryti daugybę žingsnių ir už tai dar sumokėti atskirai notarui, atskirai turto vertintojui, o dabar viso to nebelieka? Ir vartotojui, pavyzdžiui, turinčiam standartinę 100 tūkst. būsto paskolą ir dabar refinansuojančiam šiomis sąlygomis, tai kainuoja apie 1 tūkst. eurų, o po pakeitimų nekainuotų nieko. Tai yra tikrai ir sveikintinas, ir lauktas projektas, kuris sukels konkurenciją. Mažesnieji kredito teikėjai konkuruos dėl naujų būsto paskolų, kurios galėtų ateiti refinansavimo būdu. Nenorėdami paleisti didesnieji kredito teikėjai siūlys klientams geresnes sąlygas, kad jie išliktų. Čia yra realios konkurencijos pavyzdžiai.
Visi tie klausimai, kuriuos minėjo V. Ąžuolas, na, iš tiesų turi savo atsakymus, kad ir ta dalinė hipoteka. Bankams refinansavimo būdas, jo tas mechanizmas turi išlikti patrauklus. Jeigu siektume dalinės hipotekos, mes sukurtume, sunkintume pačią procedūrą ir darytume nepatrauklią. Be to, bankai turi pretenzijų arba reikalavimų ne dėl viso būsto vertės, bet dėl tos dalies, kuri liko negrąžinta. Iš tiesų tai tikrai nėra bloginanti sąlyga, o kaip tik kurianti patrauklias žmonėms, vartotojams sąlygas ir realiai sprendžianti problemą darant būsto rinką prieinamesnę. Tie, kurie turi 2,5 % banko maržą, tikrai šiuo metu ją gali susimažinti visu procentiniu punktu ir per metus sutaupyti ženklias, reikšmingas sumas mokėdami įmokas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt velnias slypi šio įstatymo detalėse. Tai, išbraukus tuos perteklinius reikalavimus dėl užstato, dėl galimybės išeiti dažniau negu per dvejus metus vieną kartą, dėl sumos persiderėjimo, dėl išmokėjimo laikotarpio, kam reikalingi visi šitie apribojimai, kurie naudingi bankams? Padarykime labai paprastai, kaip energetikoje: gali išeiti, ir viso gero, jokių baudų, jokių sankcijų ir jokių apribojimų, kurie naudingi bankams. Tai turi būti naudinga vartotojui, kad jis galėtų išeiti tada, kada nori, kaip nori, be sankcijų ir baudų. Jeigu tai padarėme energetikoje, tai tą padarykime ir įstatyme dėl nekilnojamojo turto ir refinansavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime jau netrukus balsuodami.
10.38 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4060(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4060. Pirmiausia kviečiu pranešėją M. Lingę. Jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Rugsėjo 25 dieną komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus bei komiteto išvadą ir tokiai išvadai pritarta bendru.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Pocių, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas yra pritarti šiam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto siūlymus. Pritarta šiam sprendimui buvo bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Kolegos užsirašė kalbėti dėl motyvų. Už kalba A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog noriu kelis pavyzdžius pasakyti, kaip neturėtų būti, ypač tuo laiku, kai finansinė padėtis nebuvo gera ir Lietuvos kariškiai tiesiog susitardavo su Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitų valstybių kariuomenėmis, kad Lietuvai perduotų tam tikrą karinę įrangą, na, sakykime, labdaros būdu. Išeidavo taip, kad, neturėdamas pinigų, tu už tą labdarą turėdavai vis tiek sumokėti PVM pagal mūsų galiojančius įstatymus. Vadinasi, tu neturi pinigų ir už tai, kad gauni labdarą, reikalingą įrangą Lietuvos kariuomenei, būdavo taip, kad tave dar nubaudžia už tai, kad tu gavai tą techniką. Tikrai taip neturi būti. Iki šiol ta praktika buvo taikoma. Šis įstatymas, būtent ši pataisa ir veda prie to, kad paramos būdu gauta įranga, prekės, skirtos valstybės gynybos reikmėms, nebūtų apmokestintos. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tai dar vienas pavyzdys, kad labai sunku dabartine Krašto apsaugos ministerijos vadovybe pasitikėti. Kanclerė, atėjusi į BFK posėdį, sukčiavo ir melavo, po to pagauta meluojant perdavė žodį kitam atstovui. Aš nežinau, ar ministras liepė meluoti dėl šio įstatymo, ar kokia ten situacija. Paklausus, kiek ministerijai kainuoja per metus tas PVM mokėjimas, pasakė, 20 mln., po to, paprašius pateikti duomenis, įsijungė kitas žmogus, sako, ne, ne, jokių duomenų neteiksime, nes iš tikrųjų tik 200 tūkst. reikia to PVM sumokėti. Pagrindinė bėda, pasirodo, kad jokie įstatymai nesikeitė per tą laikotarpį ir anksčiau tos problemos dėl PVM apmokestinimo nebuvo, bet, pasirodo, muitinė ir Vyriausybė nesusišneka. Vadinasi, jeigu Vyriausybė nesugeba dirbti savo tarpinstitucinio darbo ir suderinti, kad nebūtų tokių dalykų, tokių PVM apmokestintų prekių, tai dabar Seimas turi išspręsti Vyriausybės negebėjimą dirbti. Turbūt, jeigu kito kelio nėra, tai gal Vyriausybei reikėtų sakyti: mes nesugebame dirbti, būkite geri, kiekvieną atvejį su muitine ar su PVM mokėjimu už labdarą sutvarkykite Seime. Na, iki to priėjome, bet pasitikėjimo KAMʼas tikrai nekelia, kai sukčiauja netgi komitete.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuosime jau netrukus.
10.42 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4129(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-8 klausimas – Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4129. Pranešėjas – M. Lingė, jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas rugsėjo 25 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, kuriuo yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, ir pritarė pateiktam projektui, komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarimas fiksuotas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Dar turime minutę iki balsavimo.
10.44 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4061(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4061(2). Svarstymo stadija. Kviečiu I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4061. Komiteto sprendimas yra priimtas: pritarta komiteto išvadai ir pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Galime apsispręsti balsuodami. Kviečiu užimti vietas. Pirmiausia balsuosime dėl ką tik apsvarstyto darbotvarkės 1-9 klausimo – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos (ir taip toliau) pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4061. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 1. Projektui pritarta po svarstymo.
10.46 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar pereiname, teisingiau, grįžtame į pačią posėdžio pradžią. Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136. Prieš balsuojant, dar norėčiau priminti, jog Seimo statuto 181 straipsnio, kuris kalba apie tarptautinių sutarčių ratifikavimą ir denonsavimą, 2 punktas nurodo, kad „įstatymas dėl tarptautinės sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau 3/5 visų Seimo narių“. Taigi apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-4136. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 90, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4136) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137. Priėmimo stadija. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96: už – 94, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4137) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138. Priėmimo stadija. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4138) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4155(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4155. Svarstymo stadija. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 100: už – 100, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta vienbalsiai.
10.50 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 242, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo IV1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-4127(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-6 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4127. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 104: už – 92, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
10.51 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4060(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4060. Balsuojame.
Balsavo 101: už – 98, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
10.52 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4129(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4129. Apsispręskime balsuodami.
Balsavo 103: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4061. Balsuokime po svarstymo. (Balsas salėje) Ne, 1-9, dabar 1-9 klausimas. Ai, mes jau apsisprendėme. Atsiprašau, mano klaida, jau buvome balsavę prieš tai.
10.53 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3919(2) (svarstymas)
Tuomet 1-10 klausimas – Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3919(2). Kviečiu pranešėją M. Skritulską, jis pristatys Ekonomikos komiteto išvadą dėl 1-10 klausimo.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir, dalyvaujant 7 komiteto nariams, vienbalsiai pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti V. Ąžuolas. Kviečiu į tribūną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiame įstatyme velnias slypi detalėse. Ką daro paštas su regionine žiniasklaida? Paštas viską daro, kad regioninę žiniasklaidą sužlugdytų. Kodėl? Pateikiu pavyzdžių.
Valstybė paštui skiria 8–10 mln. dotaciją kiekvienais metais. Ta dotacija yra skiriama kaip kompensacija į nutolusius vienkiemius, regionus ir kitas vietoves nunešti spaudą. Pasirodo, paštas neteikia nei normalių ataskaitų, nei audito išvadų, kaip panaudoja tą dotaciją, kiek tos dotacijos į kokius regionus nueina, kaip ta spauda patenka į vienkiemius ir visur kitur. Įdomybė yra tokia, kad paštas netgi priemoką paštininkams nuėmė.
Anksčiau paštininkas, jeigu užsako, pavyzdžiui, laikraštį į vienkiemį, žinoma, paštininkui dažniau reikia ten nuvažiuoti, nuvežti spaudą, gaudavo kelis centus prie algos. Jis taip būdavo suinteresuotas, kad ta spauda nuvažiuotų ir į vienkiemį. Tai paštas, gaudamas valstybės dotaciją, tą priemoką paštininkui nubraukia, kad paštininkas nebūtų suinteresuotas užsakinėti spaudos, kam jam vežti į vienkiemį, jeigu gali nevežti, ir visus tuos dalykus paštas panaikino. Dabar paštininkai labai nenori, kad išvis būtų prenumeruota. Kam vežioti, jeigu gali nevežioti, nes tu priemokos už tai negauni.
O paštas ir toliau ima tą subsidiją ir dotaciją iš valstybės ir netgi neatsiskaito, kaip yra panaudojama, netgi neviešina. Pavyzdžiui, koks nors vietinis Mažeikių laikraštis norėtų sužinoti, kaip vyksta ta sklaida, kokią, pavyzdžiui, Mažeikių paštas gauna dotaciją ar dar ką nors. Nėra to, netgi tos žiniasklaidos organizacijos negali gauti tų audito išvadų, kokia yra situacija. Tai va čia reikia būti labai atsargiems, nes šiandien mes galime tą situaciją, ypač su regionine žiniasklaida, dar labiau pabloginti, o ne pagerinti, nors šis įstatymas turėtų būti skirtas gerinti.
Ir ką dabar regioninės žiniasklaidos atstovai pasakė, paprašė Seimo narių balsuoti prieš šį įstatymą, nes nebuvo atsižvelgta į jų prašymus, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir kad regioninė žiniasklaida nebūtų žlugdoma. Tik labai gaila, aišku, dabar yra svarstymo stadija, tikėkimės, kad gal kokie nors papildymai atsiras, buvo tikimybė, kad komitetas ištaisys tai, ką prašė regioninė žiniasklaida. Tad jeigu priėmimo stadijoje būtų atsižvelgta, tai gal tas įstatymas ir nebūtų blogas.
PIRMININKĖ. Diskutuoti daugiau užsirašiusių nėra. Pasiūlymų nėra gauta. Motyvai prieš – norėtų kalbėti L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Ekonomikos komitetas paprastai rodo gerą pavyzdį dėl kompromiso ir susitarimo, labai apgailestauju, kad dėl šito įstatymo projekto mes to pasiekti nesugebėjome. Labai tikiuosi, kad šiandien svarstymo metu parodysime, kad tas pasiūlytas sprendimas nėra tinkamas. Kolegos jau neigiamu aspektu pasisakė. Iš esmės, kalbant apie universaliąsias pašto paslaugas, svarbu įtraukti ir prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimą, rūšiavimą, gabenimą ir pristatymą. Šituo aspektu, jeigu mes susitartume, tikrai galėtume, manau, bendrai susitarę žygiuoti į bendrą priėmimą visai netrukus. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Čia V. Ąžuolas paminėjo, kad šita asociacija prašo balsuoti prieš. Yra raštas, kad jie prašo palaikyti svarstymo stadijoje su ta išlyga, kurią ką tik paminėjo L. Savickas. Tai, kolegos, įsipareigokime taip: jeigu šiandien pereina, po svarstymo iki priėmimo stadijos įrašykime tą nuostatą, kad universalių pašto paslaugų sąraše yra ir periodinės spaudos kaupimo ir pristatymo paslauga, nežlugdykime, nežudykime viso projekto atmesdami jį šiandien, bet susitarkime, kad ta nuostata, kuri visiškai suprantama ir, manau, visiems priimtina, galvojant apie regioninę spaudą, atsirastų priėmimo stadijoje kaip labai svarbi projekto dalis. Priešingu atveju, jeigu mes dabar balsuojame prieš, tai visus gerus daiktus išpilame dėl to, kad kol kas nėra įrašyta vieno sakinio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-10 klausimo – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3919.
Balsavo 105: už – 57, prieš – 8, susilaikė 40. Po svarstymo pritarta.
Dabar, prieš pereidami prie 1-11 klausimo – Tautinių mažumų įstatymo, apsispręskime balsuodami dėl 1-12.1 klausimo ir lydimųjų, nes liko tik atidėtas balsavimas.
10.59 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3589(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi pirmiausia 1-12.1 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3589. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 78, prieš – 5, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3589) priimtas. (Gongas)
J. Sabatauskas – replika po balsavimo. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl Pašto įstatymo suklydau – mano balsas prieš.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl protokolo pažymėsime.
11.00 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 22, 29, 48 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3590(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar 1-12.2 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3590. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 77, prieš – 1, susilaikė 28. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3590) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 28 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3895(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-12.3 klausimas – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3895. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 71, prieš – 1, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3895) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917(2)VK (svarstymas)
Toliau 1-11 klausimas – Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917. Pirmiausia kviečiu komitetų pranešėjus. Pirmas – T. V. Raskevičius pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl Tautinių mažumų įstatymo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Tautinių mažumų įstatymo projektą svarstė rugsėjo 25 dieną. Komitete buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas suformavo dvylika pasiūlymų dėl įstatymo projekto suvestinės redakcijos. Šis sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu B. Pietkiewicz, kad pristatytų Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas buvo papildomu komitetu. Dėl išvados 8 balsavo už, 1 – prieš ir niekas nesusilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Tamašunienę. Ji pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Tautinių mažumų įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komitetas pritarė komiteto išvadoms bendru sutarimu, tačiau komitetas nepritarė pasiūlymams dėl religinio identiteto puoselėjimo, dėl kalbos vartojimo viešajame gyvenime, dėl didesnės tautinių mažumų mokyklų apsaugos ir gimtosios kalbos mokymo šiose mokyklose.
PIRMININKĖ. Komitetų išvados pristatytos.
Dabar pereiname prie diskusijos. Kalbėti diskusijoje užsirašė penki Seimo nariai. Pirmoji frakcijos vardu kalbės E. Dobrowolska. Ruošiasi B. Pietkiewicz.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos ir piliečiai, kai mes kalbame apie tautines mažumas, mes dažnai girdime daug dezinformacijos. Ši tema nėra nauja. Lietuva yra ratifikavusi Europos konvenciją dėl tautinių mažumų pagrindų apsaugos, bet mes iki šiol neturime nacionalinio reguliavimo. To nacionalinio reguliavimo trūkumas lemia, kad mes iki šiol nesutariame ir nežinome, kam turėtų būti taikomas reguliavimas vienoje ar kitoje srityje, kai mes kalbame apie tautines mažumas.
Šis įstatymo projektas siūlo apibrėžti, kad tautinės mažumos tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Kodėl tai yra be galo svarbu ir kodėl kviečiu išgirsti šitą argumentą? Šiandien mes matome, kad yra nemažai asmenų, pabėgusių iš Ukrainos, Baltarusijos, ieškančių prieglobsčio vienu ar kitu pagrindu. Ir taip, tie žmonės dažnai skiriasi tautiniu, kalbiniu identitetu, bet jie susiduria visiškai su kitais iššūkiais ir kitų siekių vedini. Atvykę žmonės čia nori išmokti valstybinę kalbą, jie nori įsidarbinti, jie nori susirasti gyvenamąjį būstą. Kai mes kalbame apie mūsų piliečius, kurie yra kitos tautybės, skiriasi gimtoji kalba, jie moka valstybinę kalbą, jie turi savo namus čia, istorinius namus, jie turi darbo vietas, jie siekia išsaugoti savo kultūrinį identitetą. Todėl labai svarbu ir šis įstatymas sudaro galimybę atskirti migracijos politiką nuo mūsų piliečių tautinių mažumų politikos. Taip, šitas įstatymas yra lakoniškas, jis apibrėžia pagrindinius principus: diskriminacijos draudimo, kultūrinės įvairovės.
Ne mažiau svarbi ir švietimo dalis. Švietimą reguliuoja Švietimo įstatymas. Šitas įstatymas numato du pagrindinius dalykus. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo naujausia vasario mėnesio praktika, valstybės narės gali pasirinkti atskirai (papildomai) saugoti Europos Sąjungos kalbas. Šis įstatymas ir siūlo tai daryti, numatyti, kad, jeigu tai yra tautinės mažumos gimtoji kalba, Europos Sąjungos kalba ir jeigu su ta valstybe mes turime dvišalę sutartį, mes taikome papildomus saugiklius, tai yra valstybė įsipareigoja užtikrinti tos gimtosios kalbos pedagogų ir mokomosios medžiagos rengimą. Mes kalbame apie Europos Sąjungos kalbas. Jeigu mes kalbėtume apie švietimą kitų tautinių mažumų ne Europos Sąjungos kalba, reguliavimas nekeičiamas – nei bloginamas, nei gerinamas: mes paliekame tai, ką mes dabar turime, tokį reguliavimą.
Labai svarbu paminėti, kai mes kalbame apie šį įstatymą, ir ko jis nereguliuoja. Dar šiandien, posėdžio metu, tikrai girdėjau iš skirtingų frakcijų klausimų, o kaip yra dėl lentelių, kaip yra dėl asmenvardžių, kaip yra dėl aptarnavimo kita kalba? Šis įstatymas nereguliuoja dvikalbių lentelių, šis įstatymas nereguliuoja aptarnavimo kita kalba, šis įstatymas nereguliuoja asmenvardžių rašymo dėl vienos labai paprastos priežasties – tie klausimai turi būti diskutuojami remiantis kitais įstatymais. Kai mes norime kalbėti apie dvikalbes lenteles, kai mes norime kalbėti apie aptarnavimą, tai yra Valstybinės kalbos įstatymo klausimas ir tame įstatyme mes turime turėti reguliavimą. Šis įstatymas šių klausimų nereguliuoja.
Labai kviečiu kiekvieną, girdintį šį pasisakymą, suprasti, kodėl svarbu palaikyti svarstymo stadijoje šį įstatymą. Tai yra unikali proga susitarti ir priimti įstatymą, kuris numatytų, kad tautinės mažumos yra valstybės įsipareigojimas; sutarti, kad tai negali būti dvišalių santykių manipuliacijos įrankis (mes tikrai nenorime, kad jokia kita valstybė spręstų, kaip mes sprendžiame dėl savo piliečių). Priimti įstatymus, kurie pasakytų, kad tai yra mūsų piliečiai, yra be galo svarbu. Labai prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu B. Pietkiewicz. Ruošiasi S. Tumėnas.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Gerbiami kolegos, pilietybė yra įgyjama gimstant, ne per Tautinių mažumų įstatymą. Visi žinote, kad esu lenkų tautinės mažumos atstovė, visi matote, kad man yra svarbi mano tautinė tapatybė ir kalba. Organizavau Seime konferencijas ir dėl pavardžių rašymo ir keitimo, ir mokslines, skirtas lenkų ir lietuvių santykiams aptarti. Esant teisinei galimybei, užrašiau pavardę lenkų kalba, bet taip pat matau ir jaučiu, kad kai kuriems verda kraujas matant lotynišką raidę mano pavardėje ar kitų raidžių kombinacijas. Matau ir jaučiu, kad kai kuriuos erzina lenkiškas akcentas man kalbant. Bet noriu pasakyti, tai yra normalu.
Manau, kad niekad nebūsi šventesnis už popiežių. Kiekvienam tautinių mažumų atstovui yra svarbu puoselėti savo gimtąją kalbą, tautines tradicijas ir lygiai taip pat gerbti ir puoselėti tėvynės, kurioje gimė ir gyvena, tautiškumą ir kalbą. Patikėkite, tai kartais nėra lengva, ypač kai prieš akis išdygsta istorinės abiejų tautų nesantaikos praeities šmėklos. Deja, ne geresnis tonas užduotas ir naujausiojoje istorijoje, kai beveik 15 metų tautinės mažumos, sudarančios 15 %, buvo paliktos likimo valiai, bloginama jų padėtis dėl tautinės mažumos kalbos viešo vartojimo, dėl priimtų sprendimų švietimo srityje, dėl nepakankamo finansavimo kultūrai, žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms. Kaip tautinės mažumos atstovai naiviai tikėjome, kad vieną dieną bus politinė valia pagaliau atsižvelgti į tautinių mažumų siekius nebūti prasižengėliais, viešai, ant medinės lentelės, pateikus kaimo pavadinimą nuosavame žemės sklype, nebūti recidyvistais, viešai užrašius lenkiškai įstaigų pavadinimus miestelio centre, nebūti pažeidėjais, kreipiantis į vietinės valdžios institucijas su prašymais ar raštais lenkų kalba.
Deja, tokiais ir išliksime brolių lietuvių akyse, nes teikiamas Tautinių mažumų įstatymas gražiai apeina mums svarbiausius klausimus, palikdamas prie suskilusios geldos visus, kurie tikėjosi realių sprendimų. Su šiuo įstatymu šiandien atrodome kaip H. K. Anderseno pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“ herojai: drabužių niekas nematė, bet, nenorėdami atrodyti beviltiški, atsiprašant, kvailiai, gyrė ir apsimetė, kad nauji karaliaus drabužiai yra nuostabūs. Mes šiandien svarstome ne Tautinių mažumų įstatymą, mes tik uždedame varnelę prie visų tarptautinių organizacijų ataskaitų. Jas mes dvejus metus rekomenduojame sureguliuoti ir parengti visapusišką teisinę tautinių mažumų teisių apsaugos sistemą. Taip, iš to bus naudos, bet tik tiems, kurie, įgyvendindami vertybinę politiką, ilgus metus nesivadovavo tokia politika tautinių mažumų atžvilgiu, kurie vėluodami lipa į paskutinį traukinį. Paskui vėl sakys, kad tik jie yra visagaliai spręsti visas Lietuvos ir pasaulio problemas. Bet jei jau esate tokie visagaliai, galėjote pakeisti ir tuos įstatymus, kurie dabar trukdo priimti Europos tautinių mažumų konvenciją visa apimtimi. Patikėkite, matant kiek pridirbote, jums tai didesnės reputacinės žalos nepadarytų.
Žinokite, man, paprastai tautinės mažumos atstovei, kaip ir paprastam Lietuvos lenkui, rusui, totoriui ar baltarusiui, šis įstatymas nieko gyvenime nepakeis. Liūdna prisipažinti, bet vis tiek turėsiu balsuoti už šį įstatymą, nepaisydama to, kad karalius nuogas. Tęsiant metaforas, netikiu, kad į valdžią ateinančios naujos jėgos teiksis jį aprengti. Tačiau vis tiek noriu tikėti, kad ateis diena, kai tautinės mažumos Lietuvoje bus traktuojamos kaip šalies turtas ir kad joms, kaip ir visiems Europos piliečiams, Europos tautinių mažumų apsaugos konvencijos nuostatos galios visa apimtimi. Linkiu tautinių mažumų atstovams…
PIRMININKĖ. Laikas.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). …ir toliau išlikti kantriems, o mūsų valdžios atstovams į stalčių padėti visas baimes, o ne tautinių mažumų lūkesčius.
PIRMININKĖ. Kviečiu S. Tumėną. Ruošiasi R. Tamašunienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Vientisos Lietuvos piliečiai, gerbiami kolegos. Šis įstatymas yra stumdomas iš vieno ministro stalčiaus į kitą, iš vieno Seimo komiteto į kitą jau daugiau kaip dešimt metų. Aš esu įsitikinęs, šiandien nėra tinkamiausias metas jį svarstyti, nes iki Seimo rinkimų liko tik 2 savaitės. Man regis, šis įstatymas yra perteklinis, diskriminacinis, ne telkia Lietuvos valstybės visuomenę, piliečius, o juos skaido.
Priminsiu dar 2014 metų Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pasakytus žodžius, kad šiame įstatyme Teisės departamentas įžvelgė grėsmių valstybės vientisumui. Tai buvo 2014 metais. Žinome, kokia yra geopolitinė situacija, kaip viskas pasikeitę ir kad tų grėsmių valstybės vientisumui tikrai nesumažėjo. Man regis, kad nėra man aišku, kokias konkrečias tautinių mažumų teisinio reguliavimo problemas sprendžia šis teisės aktas, kuris tiesiogiai siejasi su jau minėta ir Lietuvos Respublikos priimta, ir nuo 2000 m. liepos 1 d. galiojančia Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Jos 5 straipsnio 1 dalis įteisina, kad šalys įsipareigoja tiesiog sudaryti būtinas sąlygas, kad tautinių mažumų asmenys galėtų puoselėti, saugoti esmines savo savitumo dalis: religiją, tradiciją, kalbinius dalykus.
Antra. Mano manymu, tautinės tapatybės sąvoka yra pernelyg supaprastinta ir neargumentuotai susieta pirmiausia su šeimos ar giminės kriterijumi. Nors tautinė tapatybė gali būti priskiriama (prisiskiriama) ne tik individui, bet ir grupei ar visai gyventojų populiacijai, kuri save priskiria konkrečiai tautai, svarbiausia yra tam tikri būdingi bruožai, tradicijos, papročiai, religija, kurie savirefleksyviai pripažįstami ir tampa saviidentifikacijos pagrindu. Man yra neaišku, kokios priežastys lėmė, kad tautinės tapatybės sąvoka susieta būtent tik su šeimos ar giminės kriterijumi?
Trečia. Ar įstatyme nereikėtų pateikti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintos tautinės bendrijos sąvokos? Problema ta, kad nacionalinėje teisėje tautinės bendrijos terminas, kurio nėra konvencijoje, vartojamas dažnai kaip tautinės mažumos termino sinonimas, o tai nėra sinonimas. Beje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra ir tautinių mažumų termino. Ar nereikėtų šia tema pradėti daug išsamesnės diskusijos?
Ketvirta. Dar kartą primenu ir ministrės, ir mano minėtą konvenciją, ir reiktų prisiminti, ką sako 10 straipsnio 2 dalis. Mano nuomone, įstatyme aptarti kalbiniai aspektai, įstatymo teiginiai, dvelkiantys galimos dvikalbystės įteisinimu tam tikruose regionuose, yra prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Visiškai neaišku, kaip įstatymo realizacija sietųsi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu ir oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina. Daugelis nuostatų, reguliavimų, kurie numatyti šitame įstatyme, jau yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (25, 28, 29, 45 straipsniai), pagaliau Švietimo įstatyme, pavyzdžiui, 30 straipsnyje. Pagaliau yra Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris irgi prižiūri, reguliuoja, pataria, kai reikia spręsti visas šias problemas.
Taigi kviečiu nepritarti šitam įstatymui, nes jis yra perteklinis, diskriminacinis, ne telkiantis, o skaidantis Lietuvos visuomenę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. Tamašunienę. Ruošiasi D. Asanavičiūtė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, ne pirmą ir net ne penktą kartą šia tema kalbu iš šios tribūnos. Reikia pripažinti, kad tie ledai tirpsta labai lėtai, o nutirpę duoda ne tą rezultatą, kurio tikisi tautinės mažumos Lietuvoje. Požiūris į tautines mažumas, ypač tas istorines tautines mažumas, jų teisių užtikrinimas yra vienas iš kriterijų demokratijos lygiui, tolerancijai matuoti ir būdas vienyti visų tautybių žmones bendriems valstybės siekiams, visų mūsų tėvynės raidai ir broliškiems santykiams.
Nepriklausomybės aušroje užteko geros valios, supratimo įvertinti, kokia reikšminga ir prasminga yra žmonių, bendrapiliečių jausena, kad esi vienodai svarbus, vienodai gerbiamas, nors kalbi kita kalba ir puoselėji kitas tradicijas. Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas buvo priimtas 1991 m. sausio 29 d. ir galiojo iki 2010 metų, visiškai neatsakingai pasielgus tų metų Seimui ir nepratęsus Tautinių mažumų įstatymo galiojimo, bet dar iš viršaus pridėjus pažadą, kad jis bus parengtas naujas, progresyvus ir sureglamentuos visas tautinių mažumų teises, kurios yra patvirtintoje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje. Ją, verta eilinį kartą priminti, Lietuva ratifikavo be jokių išimčių.
Tas „progresas“ šioje srityje tapo ypač ilgu procesu. 2014 metai… atsiprašau, 2024 metai ir šitas Seimas galų gale pradeda svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą, neleidęs pateikti mūsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, parengto įstatymo projekto, kuris dūlėjo stalčiuose dešimt metų ir kuris buvo parengtas suderinus su tautinių mažumų organizacijų atstovais, su jų lūkesčiais, su jų pateiktais pasiūlymais, kaip turėtų atrodyti Tautinių mažumų įstatymas. Būtent šį įstatymą, mieli kolegos, jūs čia, Seime, niekingai atmetėte, nors sukėlėte viltį. Tikrai, noriu pasakyti, nustebau, kai iš Sekretoriato paskambino ir pasakė, kad jūsų įstatymo projektas bus įtrauktas į darbotvarkę. Galvoju, tikrai koks gražus gestas iš daugumos, bus svarstomas kartu ir ministerijos pateiktas įstatymo projektas, ir mūsų apsvarstyti pasiūlymai, sujungtas variantas. Deja, tai neįvyko. Ir tai yra tikrasis požiūris į tautines mažumas: mes iš daugumos pozicijų geriau žinome, ko jums reikia.
Negirdimas taip pat ir Tautinių mažumų tarybos balsas, ji turi daug pastabų dėl šio įstatymo projekto. Būtent naujoje versijoje pateikė prašymus reglamentuoti tautinių mažumų kalbų vartojimą, santykį su viešojo administravimo subjektais, vietovardžių, gatvių, pavardžių rašymą, ne dalinės, bet tikrosios galimybės rašyti pavardes pasuose įgyvendinimą, ugdymo gimtąja kalba garantijas. Turi būti užtikrinta galimybė veikti visoms mokykloms ir užkirstas kelias joms nykti. Niekuo nesiskiria rusų tautinė mažuma, nes ir jie turi mokyklas, yra bendroje Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje, tik tą pačią programą, tą patį ugdymą, dalį pamokų vykdo savo gimtąja kalba.
Įstatymo projektas, šiek tiek pagražintas komitete, palieka vis dėlto nežinioje mokyklų likimą ir gimtosios kalbos mokymo užtikrinimą. Jis, palyginus su Lenkijos Respublikos tautinių mažumų įstatymu, visiškai tuščias ir daugiau sukeliantis dviprasmybių negu aiškumų, ir, kaip sakė ministrė E. Dobrowolska, nieko nereguliuojantis.
PIRMININKĖ. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ką tik iš tribūnos išgirdome, kad šitas įstatymas nieko nereguliuoja. Tai, mielieji kolegos, šitokį pusiau luptą, pusiau skustą produktą vis dėlto priėmimo stadijoje dar turime galimybę patobulinti ir rasti tą variantą, kuris iš tikrųjų bus progresyvus ir kuris tenkins tautinių mažumų teises, jų apsaugą ir mūsų bendrą sugyvenimą mūsų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamosios ir gerbiamieji, ką tik girdėjote dvi puses, dvi kraštutines nuomones dėl šio įstatymo. Matote, kaip sunku, turint nepamatuotų lūkesčių ir vilčių, priimti tikrai efektyvų, kompromisinį įstatymo projektą, kuris šiandieną atėjo pas mus į Seimą, dėl kurio mes šiandieną balsuosime. Esu įsitikinusi, kad kitos mažumos būtų be galo laimingos, jeigu kompromisinis įstatymas būtų šiame Seime priimtas. Bet šiandien matome tautinių mažumų, tiesa, tik vienos tautinės mažumos atstoves, kurios kalbėjo apie tai, kad jų lūkesčiai nėra pateisinami ir šitas įstatymas nieko nekeis. Mielieji, mes turime daugiau tautinių mažumų ir mes turime istorines tautines mažumas – totorius, karaimus, romus, kurie patenkinti dėl šito įstatymo ir yra laimingi, kad įrašyti ir kad jų statusas įtvirtinamas šitoje valstybėje. Dėl to esame viena iš paskutinių valstybių Europos Sąjungoje, kuri neturi tokio įstatymo.
Šis įstatymas, aš manau, nors yra lūkestis, kad jis reglamentuos absoliučiai viską ir įtvirtins tas užaukštintas lenkų tautinės mažumos viltis, tuo labiau kad mes tikriausiai esame vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri turime valstybinį ugdymą lenkų kalba, rusų kalba, taip pat privačių mokyklų ukrainiečių, anglų ir kitomis kalbomis, vis dėlto, nors niekas nedraudžia savo aplinkoje kalbėti ta kalba, kuria norime kalbėti, ir išpažinti tą religiją, kurią norime išpažinti, mes turime ir Valstybinės kalbos įstatymą, mes turime Švietimo įstatymą ir Tautinių mažumų įstatymas negali būti aukščiau šito reglamentavimo ir šitų valstybės sistemos sutvarkytų procesų ir procedūrų. Dėl to aš tikrai galvoju, kad kaip ir įstatymas dėl trijų lotyniškų raidžių buvo kritikuojamas, bet šiandien matome pasikeistas pavardes ir dėl to laimingesnius žmones, ir šitas įstatymas yra kompromisinis, taip, bet tinkamas šiandien, ir aš manau, kad tai yra didelis žingsnis į priekį parodant tautinėms bendruomenėms, gyvenančioms čia, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos piliečiams, kad jie visi yra lygūs, kad jie rūpi šitai valstybei ir kad jie yra pastebimi. Todėl tikrai agituoju ir raginu balsuoti už šitą įstatymą. Ačiū. Ir ačiū, Ewelina, ačiū komandai, kad parengėte ir atnešėte.
PIRMININKĖ. Visi, norėję pasisakyti diskusijoje, pasisakė.
Pradedame pataisų svarstymą. Jų čia yra nemažai. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narių D. Asanavičiūtės, J. Razmos, E. Pupinio ir kitų pasiūlymas. T. V. Raskevičius tribūnoje komentuos gautas pataisas ir pasiūlymus. Visų pirma, kreipiuosi į D. Asanavičiūtę dėl jos ir Seimo narių grupės pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Prašau pristatyti. Iškart pasiklausiu, galbūt tenkina pritarimas iš dalies? Negirdi. Ar tenkina komiteto?..
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip, taip, tenkina, viskas gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti komiteto nuomonei – pritarimui iš dalies? Iniciatorius toks sprendimas tenkina. Ne? Norite balsuoti? Taigi apsispręskime balsuodami dėl Seimo narių D. Asanavičiūtės, J. Razmos ir kitų pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kas pritariate pritarimui iš dalies, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 83: už – 60, prieš – 7, susilaikė 16. Pritarta pritarimui iš dalies. Taigi antroji pataisa Seimo narių R. Tamašunienės, Č. Olševskio praranda aktualumą. Dėl 2 straipsnio taip pat… (Balsai salėje) Bet ji tampa neaktuali pritarus pritarimui iš dalies. Gal dar komiteto pirmininkas pakomentuotų šitą?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Ir šis pasiūlymas, ir pasiūlymas dėl 2 straipsnio 2 dalies yra analogiški, siūlantys papildyti tautinės mažumos apibrėžimą ne tik tradicijų, bet ir religiniu aspektu. Tradicijų aspekto pritraukimui komitetas ir Seimas ką tik pritarė, o dėl religinio aspekto yra svarbu pažymėti, kad tautinės mažumos yra apibrėžiamos ne tik religiniu aspektu, bet ir kitais aspektais. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali išpažinti įvairias konfesijas, taip pat būti sekuliarūs, todėl šio aspekto nėra tikslinga įrašyti į tautinės mažumos sąvokos apibrėžimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Analogiška situacija yra dėl 2 straipsnio Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pateiktos pataisos. Pritarus dėl 1 straipsnio Seimo narių grupės pasiūlymui iš dalies, ji praranda aktualumą. Toliau. Dėl 2 straipsnio yra taip pat Seimo narių D. Asanavičiūtės, J. Razmos ir grupės Seimo narių pataisa. Tačiau dėl jos jau apsisprendėme aptardami 1 straipsnį. Taigi, atskirai čia balsuoti nereikia.
Toliau yra Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisa. Prašau, gerbiama Rita, pristatyti tą, kuri yra dėl 2 straipsnio, paskutinį pasiūlymą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Čia kur yra pritarta komiteto iš dalies, taip?
PIRMININKĖ. Taip, būtent.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tautinių mažumų įstatyme buvo numatyta, kad reikia apibrėžti sąvokas, kurios yra įrašytos Lygių galimybių įstatyme, Švietimo įstatyme. Mes siūlome papildyti, kad taip pat būtų įvertintos ir Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo nuostatos, Asociacijų įstatymo, Lietuvos teisėkūros pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatos, kuriose taip pat yra įsipareigojimų būtent tautinių mažumų atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas komiteto pirmininke, kokia yra komiteto nuomonė?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komiteto nuomonė yra šiam pasiūlymui pritarti iš dalies, papildyti įstatymo straipsnį atitinkamomis nuorodomis į atitinkamus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Tik yra išskirtas Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, nenumatant nuorodos į Tautinių mažumų įstatymą, nes nėra vartojamos Tautinių mažumų įstatyme šiame įstatyme minimos sąvokos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar iniciatorius tenkina pritarimas iš dalies? Taip. Ar gali Seimas bendru sutarimu pritarti pritarimui iš dalies? (Balsai salėje) Nėra norinčių balsuoti, bet A. Sysas norėtų pasisakyti. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pirmo balsavimo mano balsas atvirkščiai – už.
PIRMININKĖ. Gerai, už.
A. SYSAS (LSDPF). Nesupratome jūsų formuluotės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Užfiksuosime. (Balsai salėje) Ir Juliaus situacija ta pati?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ta pati mūsų frakcijos.
PIRMININKĖ. Visa Socialdemokratų frakcija balsavo atvirkščiai. Supratau, gerai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog mes galvojome, kad, kaip visada įprasta, balsuojame už pasiūlymą, o ne…
PIRMININKĖ. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …komiteto nuomonę. Tai mes nepritarėme pasiūlymui, balsavome prieš.
PIRMININKĖ. Taip, mes balsavome už pritarimą iš dalies. Bet supratau. Gerai, užfiksuosime dėl protokolo. Toliau. Kadangi dabar ką tik pritarėme pritarimui iš dalies dėl R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo dėl 2 straipsnio, judame toliau. Dėl 3 straipsnio buvo pateikta R. Tamašunienės ir Č. Olševskio viena pataisa, ji tapo neaktuali, nes pritarta buvo iš dalies grupės narių pasiūlymui dėl 1 straipsnio. Dabar dėl 4 straipsnio taip pat yra R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymas. Prašau, gerbiama Rita, pristatyti jį.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mes siūlome įrašyti nuostatą, kuri buvo ir senajame Tautinių mažumų įstatyme ir kuri yra taip pat Tautinių mažumų apsaugos konvencijos dalis, kad draudžiama taikyti priemones, siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią. Mes šį punktą, labai svarbų, faktiškai pagrindinį punktą, norėtume matyti Tautinių mažumų įstatyme. Todėl, kolegos, palaikykite. Noriu pasakyti, kad toks įrašas, buvęs Tautinių mažumų įstatyme, tikrai nesukėlė jokių nei teisinių, nei kitokių pasekmių. O tautinėms mažumoms yra svarbu žinoti, kad nebus taikomos priemonės, siekiant jas asimiliuoti. Prašom pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas siūlo šiam pasiūlymui nepritarti, nes siūloma nuostata yra perteklinė. Tai gerbiama Rita ir įvardino, pristatydama pasiūlymą, kad jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes teisės aktų visumoje, tiek Konstitucijoje, tiek kituose įstatymuose yra užtikrinamos tautinių mažumų garantijos, o įstatymo 3 straipsnis numato pagrindinius tautinių mažumų apsaugos principus Lietuvoje. Kalbame apie teisinio nedalomumo, kultūrinės įvairovės skatinimo, derinimo, bendradarbiavimo ir lygių galimybių principus.
PIRMININKĖ. Yra dėl motyvų. V. Bakas kalba už pasiūlymą. Už pasiūlymą, prašau, motyvai už.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šita pataisa yra įrašyta ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 5 straipsnyje, kurį mes esame ratifikavę, tai yra draudimas asimiliuoti tautines mažumas. Aš nelabai suprantu, kodėl yra nenorima perkelti šios konvencijos nuostatos? Tai tikrai užtikrintų įstatymo atitiktį konvencijai ir nuramintų tautines mažumas. Aš siūlyčiau visgi pritarti siūlomai pataisai.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė užsirašė prieš, tačiau jūs esate… (Balsai salėje) Taip, taip, bet šiuo atveju mes kalbame apie jūsų pasiūlymą. Kadangi dėl savo pasiūlymo kalbėti dėl motyvų negalite, jūs jį pristatėte, mes girdėjome. Dėl motyvų už pasisakė V. Bakas. Prašom. Mes balsuodami turime apsispręsti.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš dėl vedimo tvarkos. Tikrai noriu, kad būtų pristatyta išsamiai. Tai toks įstatymas, kurio ilgai laukėme, ir reikėtų apsvarstyti. Nes mes dabar palikome, išmetėme religinį identitetą, tiesiog pritarę iš dalies. Niekam net neaišku, kokiai daliai mes ten pritarėme ir kuriai nepritarėme. Tai aš noriu pasisakyti būtent prieš komiteto nuomonę išbraukti šią svarbią nuostatą iš įstatymo projekto, nes tai yra kratinys visų kitų įstatymų. Todėl dar siūlyčiau įrašyti ir šitą nuostatą, kuri tikrai nieko nei pablogins, nei pagerins, kaip minėjo Vytautas. Bet jeigu mes įrašome visas kitas nuostatas, sumetame, kurios tikrai nieko nepasako, kaip bus gyvenime, tai ir šita nuostata yra ne mažiau svarbi negu kitos. Ir labai prašau kolegų balsuojant apsispręsti ir patvirtinti šią nuostatą, nes Žmogaus teisių komitetas in corpore kažkodėl nemato svarbos, kad žmonės gali būti asimiliuojami, ir tam nesuteikia jokio reikšmingumo. Tai įvertinkime Žmogaus teisių komiteto požiūrį į tautines mažumas.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, teisybės dėlei, jūs turėjote galimybę pristatyti savo pasiūlymą, tą ir padarėte. Ir dėl motyvų mes paprastai dėl savo pasiūlymų nekalbame. Premjerė I. Šimonytė – motyvai prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Man šiek tiek nesmagu kalbėti prieš, bet aš girdžiu tokius argumentus, kurie labai paradoksaliai neveikia kitais atvejais, kai mes kalbame apie Stambulo konvencijos ratifikavimą, tai tada pas mus viskas yra įstatymuose parašyta ir nieko nebereikia įstatymuose rašyti. O čia dabar jau reikia kaip nors pakartoti nuostatas, kurios yra bendros, kurias tiesiog užtikrina mūsų Konstitucija ir mūsų supratimas apie pagarbą visiems žmonėms, kurie gyvena Lietuvoje.
Ponia Rita, tikrai nereikia lakstyti prie mikrofono kiekvieną kartą, kai kažkas sako pastabas, kurios jums nepatinka. (Balsai salėje) Tiesiog apsispręskime balsuodami dėl šitos pataisos, ji yra perteklinė. Juoba kad paskui ginčytis su jumis, kas yra asimiliacija: ar didesnis lietuvių kalbos pamokų skaičius tautinių mažumų mokyklose, kad vaikai gerai išmoktų lietuvių kalbą, čia yra asimiliacija, ar ne? Aš nenorėčiau, kad mes leistumėmės į tokius samprotavimus. Matyt, laikykimės bendrųjų teisės principų ir nepuoškime to įstatymo kaip eglutės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami. Pavardė nebuvo paminėta. (Balsai salėje) Apsispręskime balsuodami. Pavardė buvo paminėta? Gerai.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Buvo paminėta. Ir noriu pasakyti, kad ne daugiau aš prie to mikrofono lakstau negu jūs, gerbiama pirmininke, nuo tų savo antresolių. Noriu pasakyti, kad asimiliacija vyksta su žemės grąžinimo procesu, kai buvo kilnojama žemė būtent į šitą rajoną, prie Vilniaus. Tai asimiliaciniai procesai, jie vyksta, ir vyksta nuolatos. Tai rinkimų apygardų ribos keičiamos, tai dar kažkokie sugalvojami būdai. Todėl ši įstatymo nuostata svarbi. Noriu priminti, kad taip pat įrašoma „lojalumas“, pabrėžiant, kad neva nelojalūs yra piliečiai savo valstybei. Kodėl šita nuostata yra įstatyme? Mes sutinkame, tegul ji būna, bet tada padarykime taip, kad visos nuostatos – ir dėl lojalumo, ir dėl asimiliacijos – būtų vienodai traktuojamos.
Va, pirmininkė atbėgo prie šoninio mikrofono, kaip tik buvo paminėta jos pareigybė.
PIRMININKĖ. Ne pirmininkė – premjerė. Prašau. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Nulipau iš tos savo antresolės, kad atkreipčiau ponios Ritos dėmesį, kad jos partija, kuri valdo atskiras savivaldybes jau daugybę metų, nesistengia labai dažnai suteikti labai palankių sąlygų, tarkime, kurtis lietuviakalbėms šeimoms, mato mažai reikalo investuoti į švietimą lietuvių kalba tose savivaldybėse. Tai mes čia dar galėtume pasiginčyti, kas ir kur yra diskriminuojamas. Man atrodo, kad reikia susitarti dėl principo. Principas yra toks, kad niekas nieko nesiekia asimiliuoti arba neturėtų asimiliuoti, kaip ir neturėtų diskriminuoti. Ir siūlau balsuoti prieš šitą pataisą.
PIRMININKĖ. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi buvo iš dešinės antresolės, dabar atstovas iš kairės antresolės. Aš labai noriu paprašyti, Pirmininke, nesivelti į diskusijas, nes čia reikia balsuoti. Tikrai aš niekaip nesuprantu, kaip rinkimų apygardų ribos gali, taip sakant, pakeisti žmogaus tikėjimą, kalbą ar dar ką nors. Tai yra įstatyminė norma, Rita. Jūs gi buvote net vidaus reikalų ministrė, turėtumėte suprasti, kaip veikia mūsų sistema.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo dėl 4 straipsnio, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Dėl pasiūlymo. Dėl R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo. (Balsai salėje) Ne, dėl pasiūlymo kaip visada. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 91: už pasiūlymą – 19, prieš – 35, susilaikė 37.
K. Masiulis. Prašau, replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Aš norėčiau atsakyti. Esu toje pačioje apygardoje, kaip čia kai kas šnekėjo, Nemenčinės. Aš gal turiu daugiau kontaktų su lietuviakalbiais, nežinau, kaip juos pavadinti kitaip. Jie jaučiasi iš tikro diskriminuojami ir labai daug skundžiasi tuo, kas iki šiol vyko.
Dabar dar norėčiau pasakyti kitą dalyką. Vis dėlto ten seniai gyvenantys žmonės turi daug žemių. Jie turėtų neparduoti tų žemių lietuviams, jeigu taip nenori, kad lietuviai ten kurtųsi, bet parduoda.
PIRMININKĖ. V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, yra skirtumas tarp priverstinės asimiliacijos ir savanoriškos asimiliacijos. Jeigu, gerbiama premjere, jums tikrai rūpi lietuviškumas, lietuviškos mokyklos tautinių mažumų kraštuose, tai aš, naudodamasis proga, noriu jums pasakyti, kad Visagine labai daug vaikų ir tėvų nori mokytis lietuviškai, bet Visagine nėra mokytojų lietuvių kalba, tiksliau, labai stipriai trūksta. Jeigu jau taip nuoširdžiai norite integruoti tautines mažumas, tą klausimą reikėtų nedelsiant išspręsti.
PIRMININKĖ. Svarstome įstatymo projektą toliau. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad V. Landsbergio buvo tokios gilios užmačios, kad tvartelio perkėlimas atsilieps tautinių mažumų padėčiai.
PIRMININKĖ. Svarstome įstatymo projektą toliau. 5 straipsnis. Tačiau tam, kad dėl 5 straipsnio apsispręstume, mes turime eiti prie 13 straipsnio. Čia yra gautas Seimo narių D. Asanavičiūtės, J. Razmos ir kitų pasiūlymas, kurį prašyčiau D. Asanavičiūtę pristatyti.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Tuoj, atsiprašau, atsiprašau. Čia tikriausiai dėl istorinių bendruomenių, taip? Kadangi nėra (pradiniame variante nebuvo) išskirta istorinių tautinių bendruomenių, kurios neturi savo istorinės tėvynės, tai yra totoriai, karaimai, romai, dėl to, na, mūsų siūlymas buvo būtent išskirti šitas tautines mažumas dėl jų ypatingumo ir numatyti joms tam tikras papildomas apsaugos priemones ir pagalbą. Toksai trumpas projekto pristatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas pritarė pasiūlymo dėl įstatymo teikėjų pozicijai iš dalies. Iš esmės mes pritariame įstatymo papildymui nauju, istorinėms tautinėms bendruomenėms skirtu įstatymo straipsniu. Pritarimas iš dalies yra tik todėl, kad pasiūlymas dėl naujo straipsnio formuluočių yra suderintas su kitomis įstatymo nuostatomis. Siūloma papildyti įstatymą 5 straipsniu – „Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai jų atžvilgiu“.
PIRMININKĖ. Ar iniciatoriams tinka pritarimas iš dalies?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip, taip, tinka.
PIRMININKĖ. Motyvai už – R. Tamašunienė, prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, tai taip, toks parengtas Teisingumo ministerijos įstatymo projektas, kad ir tos mažosios istorinės tautinės mažumos liktų be dėmesio, jeigu kolegos neužregistruotų įstatymo pataisų. Tai reikia pasakyti apie mūsų iš viso teisėkūros proceso kokybę. Jeigu ketverius metus buvo dirbama prie įstatymo projekto, tai tikriausiai jis galėjo būti kokybiškesnis.
D. Asanavičiūtės ir kolegų pasiūlymas dėl istorinių mažumų ir dar papildomos apsaugos tikrai yra logiškas todėl, kad totorių, karaimų, romų tautinės mažumos yra praradusios savo kalbinį identitetą, belikę religinis identitetas ir tradicijos. Religiniam identitetui nesame pritarę svarstydami pirmąsias pataisas, tai bent jau palikime šitoms tautinėms mažumoms papildomą apsaugą puoselėjant savo tradicijas. Todėl aš pritariu kolegų pasiūlymui dėl istorinių tautinių mažumų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti pritarimui iš dalies, kaip komitetas yra ir nutaręs, ir iniciatoriams tinka? Ar galime bendru sutarimu? Ne? Galime. Gerai, dėkoju.
Judame toliau. Taigi, atsiranda naujas 5 straipsnis. Dabar dėl 6 straipsnio yra pateiktos kelios pataisos. Pirmoji yra B. Pietkiewicz. Prašau pristatyti.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kadangi yra parašyta, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai privačiai ir viešai žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, aš siūlau įrašyti nuostatą iš konvencijos, kad teritorijose, kuriose gausiai ir tradiciškai gyvena tautinės mažumos, tautinėms mažumoms būtų sudaryta galimybė kreiptis savo gimtąja kalba į institucijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas bendru sutarimu šiam pasiūlymui siūlo nepritarti iš esmės dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis, kad valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. Antroji priežastis yra ta, kad pasiūlyme yra vartojamos neaiškios vertinamojo pobūdžio nuostatos, tokios kaip „tradiciškai ir gausiai gyvena“, „realų poreikį“, „kiek įmanoma stengtis“ ir panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už B. Pietkiewicz pasiūlymą – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, pirmiausia visas įstatymas – tai išplaukusios nuostatos, kurios tikrai nieko neapibrėžia. Kolegės pasiūlymas ne ką labiau išplaukęs negu viso įstatymo nuostatos. Iš tiesų, pastanga parodyti, kad „gausiai gyvena“, neapibrėžiant gal konkrečiais rodikliais, yra kaip alternatyva pagerinti šitą įstatymo projektą ir užtikrinti, kad būtų galima vartoti kalbą būtent bendraujant su viešojo administravimo institucijomis, nes šiuo metu taip ir vyksta. Tai bent įrašykime: tas, kas yra Vilniaus mieste, gali kreiptis tautinių mažumų kalba. Aišku, raštus gausi valstybine kalba ir galbūt tik paaiškinimą gimtąja kalba, kas yra natūralu. Bet tas vyksta ir dabar mūsų institucijose savivaldos lygmeniu. Todėl siūlau pritarti šiam pasiūlymui, kuris nesukels, dar kartą kartoju, jokių papildomų teisinių nesusipratimų būtent dėl tautinių mažumų piliečių ir daugumos piliečių. Siūlau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Seimo narės B. Pietkiewicz pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 90: už – 12, prieš – 31, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau kitas Seimo narės B. Pietkiewicz pasiūlymas. Prašau pristatyti.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Aš siūlau papildyti nuostata, kad Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija irgi būtų įrašyta į 5 straipsnio 2 dalį su kitais įstatymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas iš esmės pritaria pasiūlymo esmei. Siūlo papildyti 5 straipsnio 2 dalį nuoroda į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Pritarimas iš dalies tik todėl, kad pasirinkta šiek tiek kitokia, tikslesnė formuluotė.
PIRMININKĖ. Ar iniciatorei tinka pritarimas iš dalies? Ar jums tinka? Tinka.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pritarimui iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Ačiū.
Toliau. R. Tamašunienė ir Č. Olševskis teikia siūlymą. Prašau, gerbiama Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Čia tas pats kaip Beatos, ta pačia tema? Ar čia jau kitas?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Tas pats, tik jūsų pasiūlymas šiek tiek kitoks.
PIRMININKĖ. Dėl to paties straipsnio. Ta pačia tema, taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mes siūlome vis dėlto konvenciją palikti bent jau kaip pagrindinį dokumentą, kuris kažkiek bus susijęs su teikiamu Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymu. Prisiminkime, kad du teisės aktai, o teisyne yra būtent konvencija, aukštesnę teisinę galią turintis dokumentas, tai jo nepaminėti specialiajame Tautinių mažumų įstatyme tiesiog būtų didelė klaida.
PIRMININKĖ. Prašau. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Šiek tiek galbūt papildysiu pasiūlymo pristatymą. Ne tik siūloma papildyti nuoroda į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, bet ir siūloma atsisakyti, kad įstatymas taikomas remiantis įstatymais, reglamentuojančiais valstybinės kalbos vartojimą. Komitetas nepritaria šiai daliai, kuria siūloma atsisakyti nuorodos į įstatymus, reglamentuojančius valstybinės kalbos vartojimą, bet sutinka su nuoroda į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
PIRMININKĖ. Ar tinka pritarimas iš dalies, gerbiama Rita?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Balsuojame.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl visos apimties pasiūlymo. Taigi, R. Tamašunienė, Č. Olševskis nesutinka su pritarimu iš dalies ir prašo Seimą apsispręsti dėl visos apimties pasiūlymo. Kas pritariate Seimo narių siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 87: už – 12, prieš – 35, susilaikė 40. Visos apimties pasiūlymui nepritarta.
Apsispręskime balsuodami dėl pritarimo iš dalies. Kas pritariate pritarimui iš dalies, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dabar balsuojame dėl pritarimo iš dalies komiteto redakcijai.
PIRMININKĖ. Taip, dėl komiteto versijos.
Balsavo 85: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pritarta pritarimui iš dalies.
Toliau. Dėl to paties 6 straipsnio yra dar viena R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pataisa. Prašau pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pataisa iš tikrųjų yra labai ilga. Aš trumpai ją pristatysiu. Noriu pasakyti, kad čia taikau pariteto principą. Lenkijos Respublikos tautinių mažumų įstatyme yra sukonkretintos tos temos, kurios labai svarbios tautinėms mažumoms ir jų identitetui išsaugoti. Tai yra šalia valstybinės kalbos vartojimas gimtosios kalbos, tautinės mažumos kalbos, viešajame gyvenime, topografiniuose ženkluose, gatvių pavadinimuose ir kituose. Gal čia aš trumpai pristatysiu, nes labai ilgas. Taip pat mes siūlome įrašyti, kad ir asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, ir civilinės būklės aktų įrašuose įrašome pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles jų pavardes. Dabar žiūrėsime, kaip balsuos valdančioji dauguma, nes jie labai kelia vėliavą, kad labai gerai čia tautinėms mažumoms leido užsirašyti pavardes, bet realiai leido dviraidžius ir vieną raidę – dvigubąją „w“, ir pusė, norinčių užrašyti savo pavardes, vardus originalo kalba, negali to padaryti, nes nėra diakritinių ženklų. Mes galvojame, kad vis dėlto teisė turėtų galioti ne selektyviai, o tokia galimybė būtų užtikrinama visiems. Todėl nekonkretizuojame, kaip tai bus padaryta, siūlome pritarti šiems punktams ir laikytis dėl dvišalių santykių numatytų principų, kad bus taikomas tas veidrodinis principas įgyvendinant tautinių mažumų teises ir kalbos vartojimą viešajame gyvenime.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė dėl šio siūlymo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas bendru sutarimu siūlo pasiūlymui nepritarti. Kai kalbame apie pasiūlymus dėl 5 straipsnio 2–7 dalių, tai siūlome plėsti tautinių mažumų kalbų vartojimo spektrą viešajame gyvenime. Komitetas atskleidžia, kad tai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas, o jeigu kažkada ateityje būtų keičiamas Valstybinės kalbos įstatymas, atitinkamai galima būtų kalbėti apie tokių nuostatų įtraukimą į Tautinių mažumų įstatymą. O dėl 5 straipsnio 8 dalies pažymėtina, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas reguliuoja vardų ir pavardžių rašybą, todėl būtini atitinkami pakeitimai to įstatymo, siekiant papildyti Tautinių mažumų įstatymą atitinkama nuostata. Taigi, komiteto pozicija yra bendru sutarimu šiems visiems in corpore pasiūlymams nepritarti.
PIRMININKĖ. Turėsime apsispręsti dėl pasiūlymo. Motyvai prieš pasiūlymą – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tiktai vienas mano klausimas: kur mes gyvename? Lietuvoje? Atvažiuoju aš į Lietuvą, į kažkokį miestelį ir matau visus užrašus lenkiškai užrašytus, tai man taip keista. Iš tikrųjų esu už tai, kad nepritartume šitam siūlymui, nes man svarbiausia yra lietuvių kalba. Mes gyvename Lietuvoje ir gerbkime savo kalbą.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritaria. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 15, prieš – 40, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau dėl 7 straipsnio yra B. Pietkiewicz pataisa. Prašau pristatyti.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisėms užtikrinti, ypač tautinių mažumų švietimo srityje. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Bet, stiprinant valstybinės kalbos mokymą, negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, todėl, rengiant bendrąsias ugdymo programas ir planus, siūloma išlaikyti tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos kalbos, suprantamos kaip gimtoji kalba, paritetą valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu. Mes tikrai labai dažnai matome, kad yra užmojų mažinti gimtąją kalbą ir keisti mokymą į tokį labiau latvišką modelį.
PIRMININKĖ. Prašau komiteto nuomonės.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas siūlo nepritarti, atkreipia dėmesį, kad šio straipsnio tikslas yra įtvirtinti tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos kaip bendrąjį principą, tačiau pažymi, kad bendrųjų ugdymo programų ir planų parengimą ir įgyvendinimą reguliuoja Švietimo įstatymas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atitinkami įgyvendinamieji teisės aktai. Taip pat papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tautinių mažumų mokyklose besimokantys vaikai turi teisę įgyti išsilavinimą tokį patį ir lygiomis sąlygomis su kitais, todėl pritaikyti bendrojo ugdymo programų ir planų turinį išimtinai pagal dėstymą tautinių mažumų mokyklose būtų netikslinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai dėl pasiūlymo. R. Tamašunienė kalba už.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Jei kalbame apie tautinių mažumų švietimą, tai, mieli kolegos, visada turėkite širdyje lietuvius, kurie gyvena ne savo valstybėje ir turi lietuviškas mokyklas. Ko mes jiems linkime, tai dabar mes linkime savo valstybės piliečiams. Man atrodo, kad lietuvių kalba, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur vaikai Seinuose, Punske mokosi valstybine… atsiprašau, lietuvių kalba yra vykdomas ugdymas, jį reikia stiprinti. Ir valstybė turi pakankamai dėmesio skirti ir vadovėlių, ir mokytojų prasme. Iš kitos pusės, mes jau nenorime kitoms tautinėms mažumoms suteikti tokių teisių, kurių linkime lietuviams, kurie gyvena kitur ir turi savo lietuviškas mokyklas. Todėl ši nuostata yra tikrai labai svarbi.
Čia nekalbame, kad reikia bloginti valstybinės kalbos mokymą – ne, jį reikia gerinti, paskirti kompetentingų mokytojų į tas mokyklas mokyti lietuvių kalbos, galbūt didinti valandų skaičių. Bet jeigu tai yra lenkų mokykla, rusų mokykla, baltarusių mokykla, tai turi būti mokoma gimtosios kalbos ir išmokstama taip, kad vaikas, laikydamas egzaminą, suvoktų, kad jis mokyklą baigė savo gimtąja kalba. Man atrodo, tikrai ir kolegė, ir kitų kolegų yra čia, mūsų salėje, po kitų mokyklų baigimo, mes parašome, susikalbame, išmokstame valstybinę kalbą taip, kad galėtume atstovauti savo rinkėjams net parlamente. Tai sudarykime sąlygas ir jų nebloginkime. Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš tiesiog sureaguodamas į gerbiamos R. Tamašunienės motyvus noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad šis pasiūlymas nėra dėl mokymo tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos mokymo. Čia mes kalbame apie bendrąsias ugdymo programas ir planus, tai yra turinį, kurį dėstome mokyklose. Ir jūsų pasiūlymas yra dėl to, kad tautinių mažumų mokyklose ugdymo turinys turėtų būti kažkoks kitoks negu visose kitose Lietuvos mokyklose. Tai jūs pristatykite pasiūlymą tokį, koks jis yra, o ne kokius nors kitokius dalykus.
PIRMININKĖ. A. Navickas – motyvai prieš. Vėliau žodį duosiu…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš niekaip nesuprantu, kaip neapykanta valstybinei kalbai gali pagerinti gimtosios kalbos mokymąsi. Man atrodo, kad ta izoliacionistinė politika, kurią kai kurios politinės jėgos labai norėjo taikyti Vilniaus krašte, nešė tiktai tai, kad ten būtų daugiau Rusijos, o ne Lenkijos. Nors šiaip man atrodo, kad Lietuva yra daugiakultūrė valstybė, kurioje tikrai gali klestėti skirtingos kultūros, bet tikrai ne per neapykantą valstybinei kalbai. Jeigu kalbame apie lietuvius, besimokančius Lenkijoje, ir lenkus, besimokančius Lietuvoje, pažiūrėjus į finansavimą, man atrodo, kad visgi mes darome tikrai labai daug ir tikrai finansavimas čia yra dar ir didesnis. Tai, man atrodo, kuo mažiau bus tokių kiršintojų, kurie esą gina, tuo bus geriau visiems.
PIRMININKĖ. D. Asanavičiūtė per šoninį mikrofoną norėtų replikuoti.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip, trumpas komentaras. Tikriausiai seniai buvote lietuviškose mokyklose mūsų vadinamosiose etninėse žemėse, tai Punske, Seinuose ir Suvalkuose. Priminsiu, kad tiktai Punske yra valstybinių mokyklų, Seinuose yra privati, ją iš dalies išlaiko Lietuva. Suvalkuose (taip pat šitoje kadencijoje buvo nupirkta) – taip pat lietuviška privati mokykla ir ten tiek direktoriai, tiek mokytojai skundžiasi ir dėl finansavimo, ir dėl vadovėlių, ir tikrai nėra pavydėtina mūsų mokyklų padėtis. Nelyginkite, nes čia mokyklos tikrai turi daug geresnes sąlygas.
PIRMININKĖ. Kadangi užtrukome svarstydami šį klausimą, pratęsiu balsavimo laiką iki tol, kol baigsime Tautinių mažumų įstatymo klausimą, visas pataisas ir balsuosime dėl jo. Taigi, apsispręskime balsuodami dėl R. Tamašunienės ir… ne, dėl B. Pietkiewicz. Atsiprašau, dėl B. Pietkiewicz pasiūlymo, dėl kurio motyvai išsakyti ir kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 8, prieš – 48, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Kitas pasiūlymas Seimo narių R. Tamašunienės, Č. Olševskio. Prašau, gerbiama Rita, pristatyti jį.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Dabar aš pristatysiu pasiūlymą, nors Žmogaus teisių komiteto pirmininkas neskiria, kur pasisakymai dėl motyvų, o kur pasiūlymai. Tai dabar pristatau pasiūlymą.
Mano pasiūlymas yra tas, kad įvertinus būtent valstybės ir savivaldybių ugdymo mokyklose… įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, garantuojamas ugdymas tautinių mažumų kalbomis ir ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos. Ši nuostata taip pat nėra mūsų sukurta, nei kolegės Beatos, nei mano, o yra išplaukianti iš tarptautinės teisės akto, tai yra iš konvencijos. Tikrai gerinkime valstybinės kalbos mokymą, suteikime visas sąlygas. Bet jeigu yra mokykla tautinės mažumos kalba, užtikrinkime, kad tos kalbos taip pat būtų užtektinai.
Dar turiu porą minučių, noriu pasakyti, kad gėda, kuomet Vilniaus krašte yra Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklų ir nesugeba užtikrinti lietuvių šeimoms nei vietos pakankamai, nei finansavimo, nors Vyriausybė disponuoja ir žeme, ir finansais, ir viskuo kitu.
PIRMININKĖ. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, švietimo ministrė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiama Rita, jūs vis dėlto žinote, kad Vilniaus rajono savivaldybė nėra nieko padariusi dėl lietuviškų mokyklų, nepastačiusi nė vienos. Prašau neklaidinti. Nepakankamai tiek, kiek yra poreikis. Vilniaus rajono savivaldybė su jūsų partijos lyderyste niekada nesirūpino lietuviakalbiais gyventojais tame regione.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Paminėta mano pavardė. Noriu ministrei, kuri gal ir neseniai vykdo funkcijas, bet tikrai turėtų pasidomėti, kad štai prieš keletą savaičių atidarytas priešmokyklinio ugdymo lietuvių kalba darželis Riešėje visiškai užtikrina… savivaldybės darželis. Kiekvienais metais buvo statoma po vieną švietimo įstaigą. Jūs parodykite Lietuvoje bent vieną savivaldybę, kuri pastatė po vieną švietimo įstaigą arba priestatą Lietuvoje! Jūs tikrai tokios savivaldybės nerasite.
Čia yra šiuo atveju kiršinimas todėl, kad jeigu Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija turi dvigubo pavaldumo, ir tai yra asimiliacinis veiksmas, noriu priminti, mokyklas tik Vilniaus krašte, nėra kitur Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklų, tik Vilniaus krašte, tai jos turi užtikrinti, kad jos veiktų, kad užtektų vietos ir kad būtų mokoma. Vyriausybė disponuoja žeme, finansais ir visomis visomis galimybėmis. Ir dabar dėmesio lietuvių šeimos Vilniaus krašte! Konservatorių valdoma ministerija to nedaro.
PIRMININKĖ. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man labai gaila, kad čia jau darosi kažkokia paskutinio laikmečio mada, kai žmonės, patys kiršinantys, kitus kaltina kiršinimu. Čia turbūt yra pats populiariausias užsiėmimas, kai nori savo, tai, ką pats darai, numesti ant kitų.
Jūs labai teisingai paminėjote: nėra daugiau savivaldybių, kuriose centrinei valdžiai reikėtų išlaikyti ugdymo įstaigas. Ne dėl asimiliacijos, o būtent dėl to, kad kitaip turėtume diskriminaciją, nes niekada nebuvo tai valdžiai įdomios lietuviškos mokyklos. Tikiuosi, kad esant pakitusiai demografijai, naujoms politinėms nuostatoms, naujoms politinėms jėgoms, socialdemokratų merui, šita situacija keisis. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Ažubalis norėtų pasisakyti ta tema.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau priminti kolegei, kuri čia taip kalbėjo apie asimiliaciją, kad kiekvieną rytą 5 tūkst. lietuvių tautybės vaikučių yra vežami iš Vilniaus rajono į Vilniaus miesto mokyklas. Kodėl? Todėl, kad jūs metai iš metų ignoravote lietuvių kalbines teises – lietuvių teisę mokytis savo Tėvynėje gimtąja kalba.
PIRMININKĖ. Grįžkime prie pataisos. Prie pasiūlymo. Prašau pristatyti komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas pasiūlymui siūlo nepritarti, visų pirmiausia atkreipdamas dėmesį, kad ugdymas tautinių mažumų kalbomis ir tautinių mažumų kalbos yra reguliuojama Švietimo įstatymo, o pasiūlymu iš esmės yra siūloma atsisakyti papildomo saugiklio, kuris yra 2 dalyje suteikiamas Europos Sąjungos valstybėse ugdymui Europos Sąjungos valstybių kalbomis. Ir atkreiptinas dėmesys į komiteto išvadą pagrindžiančius motyvus, kad tautinių mažumų kalbose išlaikymas valstybinės lietuvių kalbos yra didesnis. Tai neužtikrina vienodų šiose mokyklose besimokančių asmenų sąlygų dalyvauti viešajame gyvenime. Todėl siūloma nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl pasiūlymo. B. Pietkiewicz kalba už.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Visų pirma noriu pasakyti, kad man yra nepriimtina, kai kolegos suponuoja, kad tautinės mažumos neva nekenčia lietuvių kalbos. Tai yra netiesa ir mes negalime čia, iš Seimo salės, tokių žinučių teikti mūsų visuomenei. Kita vertus, kodėl tos nuostatos, apie kurias kalbėjome aš ir Rita, yra svarbios? Nes mūsų švietimo bendruomenė nesijaučia užtikrinta dėl savo teisių švietimo srityje, dėl gimtosios kalbos mokymo. Tai labai prašau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Aš norėčiau replikuoti, kad tikrai tokių pasisakymų apie tautines mažumas nebuvo nuskambėję ir nereikėtų tokių interpretacijų sakyti. Prašau. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, švietimo ir mokslo ministrė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš tik norėčiau pasinaudoti proga ir patikslinti dėl planuojamų valstybės, sakau, ne Vilniaus rajono savivaldybės, bet valstybės investicijų į švietimo infrastruktūrą Vilniaus rajone, kokie yra suplanuoti projektai Avižienių, Riešės, Mickūnų, Rudaminos, Buivydiškių seniūnijose statyti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas. Tai su tam tikrais pasikeitimais Vilniaus rajono savivaldybėje ir matoma tendencija, viliuosi, kad ir Vilniaus rajono savivaldybė aktyviau prisidės. Bet dar sykį apie tai, ką daro valstybė Vilniaus rajone, norėčiau, kad visi žinotumėte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis kalba prieš pasiūlymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kas vyksta, tiesą sakant, salėje, tai aš matau dviejų asmenų rinkimų agitaciją, netgi tokią desperatiškai vykdomą rinkimų agitaciją, siekiant sutelkti aplink save tautines mažumas. Tiesą sakant, lygiai taip pat ta W. Tomaszewskio valdoma partija ilgą laiką visaip stengėsi trukdyti steigti lietuviškus darželius, visą socialinę infrastruktūrą ir nesteigė dirbtinai Vilniuje…
Lengva paaiškinti. Jeigu tėvelis lietuvis neturi, tarkime, kur leisti savo vaikučių į mokyklą, jisai nesiregistruoja, tai šioje savivaldybėje ir nebalsuos nei už merą, nei už savivaldybės tarybos narį ir apskritai nedalyvaus rinkimuose, renkant ir Seimo narį. Tai labai yra patogu išstumti šitokiu būdu tėvelį į Vilnių, nes jis ten prisiregistruoja, kad galėtų leisti savo vaiką.
A. Ažubalis paminėjo, tai masinis reiškinys. 5 tūkst. rinkėjų turi būti registruoti kažkur kitur, iškrito iš šios, sakysime, rinkimų apygardos. Tai yra didelis skaičius rinkimuose. Štai kas yra iš tikro padaroma.
O dabar dėl tautinių mažumų mokyklų. Na, gerbiamieji, ta pati R. Tamašunienė buvo ir aš buvau kartu su ja Vasario 16-osios gimnazijoje. Ten daugelis pamokų vyksta vokiečių kalba, tik lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, Lietuvos geografijos ir istorijos pamokos vykdomos lietuvių kalba. Tam, kad galėtų tie vaikai sėkmingai integruotis toliau į ugdymo procesą universitetuose ir panašiai, kitaip būtų jiems sunku. Tai čia tikrai niekas nesijaučia diskriminuojamas. Tas pats yra ir Lenkijoje.
PIRMININKĖ. Laikas. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 95: už – 4, prieš – 51, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra B. Pietkiewicz pataisa, tačiau turiu informacijos, kad ji ją atsiima ir sutinka su komiteto nuomone. Dėkoju. Taigi svarstyti nereikia.
Toliau dėl 8 straipsnio yra taip pat B. Pietkiewicz pasiūlymas. Prašau pristatyti jį.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad šiuo metu mes turime Bendrojo ugdymo tarybą ir vieną atstovą joje, o savo siūlymu norėčiau pakelti Tautinių mažumų švietimo komisijos statusą, būtent suteikti galimybes dirbti ekspertams šioje komisijoje ir įtvirtinti tai įstatymu. Manau, kad tautinių mažumų švietimas yra specifinis ir reikalauja ekspertinių žinių, ir reikalauja daugiau dėmesio, o tai galės pasiūlyti tik tam tikra švietimo komisija.
PIRMININKĖ. Prašau, komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas siūlo pasiūlymui nepritarti ir laikosi pozicijos, kad tautinių mažumų ugdymo klausimai turėtų būti integruojami į Bendrojo ugdymo tarybos veiklos sritį, taip užtikrinant šių skirtingų interesų sąveiką. Be to, Tautinių mažumų švietimo komisija turi teisę deleguoti savo atstovus dalyvauti ir Bendrojo ugdymo tarybos organizuojamuose posėdžiuose.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl B. Pietkiewicz pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 7, prieš – 41, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta. Taip mes nebesvarstome ir antro pasiūlymo dėl to paties straipsnio, nes jie yra susiję.
Toliau 9 straipsnis. Yra Seimo narės B. Pietkiewicz pataisa, kurią ji atsiima sutikdama su komiteto nuomone.
Toliau dėl 11 straipsnio yra R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymas. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Šiaip mes net nesiūlytume tokios nuostatos, bet kadangi jau Teisingumo ministerija pasiūlė atsižvelgti ir į rinkimus kalbant apie tai, kad tautinės mažumos turėtų išrinktus atstovus visuose valstybės valdymo lygmenyse, siūlome užtikrinti realiai tai, kas veikia ir dabar. Vyriausioji rinkimų komisija, svarstydama rinkimų apygardų ribų keitimą, visada pasitelkia darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas, be abejo, VRK atstovai. Mes siūlome, kad įtrauktų ir tautinių mažumų asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus, nes paaiškėjo, kad būtent dabar Seimo rinkimuose pakeistos ribos, visi dalyvavo, išskyrus nebuvo įvertintas gyvenančių tautinių mažumų aspektas.
Buvo pasiūlytas tikrai geresnis variantas, kuris užtikrintų geresnį tautinių mažumų atstovavimą, jų rinkimų, na, balso galią, tačiau taip nevyksta. Todėl siūlome patobulinti tai, kas iš esmės siūloma Teisingumo ministerijos, tiktai atsižvelgti į tai, kad būtų ir šitoje srityje girdimas tautinių mažumų atstovų balsas, nes kitos teisės neturime. Kiti turi kvotų sistemą, kiti turi mažesnį slenkstį Europos Sąjungoje ir tai labai dažna praktika. Lietuvoje to nėra. Todėl bent jau pagal bendrąsias taisykles užtikrinkite įvertinimą keisdami apylinkių ir apygardų ribas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Komitetas siūlo nepritarti, nes iš esmės pasiūlymu yra siūloma sudaryti galimybes sudaryti tokias rinkimines apygardas, kuriose išimtinai būtų susitelkę tautinių mažumų atstovai. Komitetas atkreipia dėmesį, kad rinkimų apylinkių nustatymas yra Rinkimų kodekso reguliavimo dalykas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Būtent tai, ką pasakė Tomas, aš ir norėjau pasakyti – čia ne šito įstatymo klausimas. Ką mes galime padaryti, kad mūsų gyventojai važiuoja į didžiuosius miestus ir skaičius kinta? Keiskime rinkimų sistemą, bet aš niekada nemačiau, kad jūs pritartumėte tiktai daugiamandatei sistemai, atsisakant vienmandačių. Visada palaikėte nuostatą, kad būtų dviejų sistemų rinkimai Lietuvoje – ir vienmandatėse, ir daugiamandatėse. Jeigu nebūtų, tai būtų pastovu, va, ir visas klausimas. Čia ne šito įstatymo klausimas, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami. Balsuojame dėl R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pasiūlymo. Kas pritariate šiam pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 4, prieš – 46, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau dėl 13 straipsnio yra B. Pietkiewicz pasiūlymas. Prašom.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Tautinei mažumai priklausantis asmuo pagal šio įstatymo nuostatas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, o jo teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Remdamasi tuo aš siūlau atsisakyti perteklinės 13 straipsnio nuostatos, kuri inter alia suponuoja tautinių mažumų pažeidžiamumą, valstybės nepasitikėjimą kitos tautybės piliečiais, galimai diskriminuoja kitos tautybės piliečius bei netarnauja socialinės, visuomeninės ir politinės lygybės principams.
Taip, yra nuoroda į konvencijos 21 straipsnį, tačiau konvencijoje yra parašyta visiškai kitaip. Ten yra parašyta, kad neturėtų prieštarauti valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams. Mūsų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip. Aš siūlau šitos nuostatos atsisakyti, nes jinai kartojasi šiame įstatyme.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas siūlo nepritarti. Visų pirma Tautinių mažumų įstatymas nustato ne tik teises, bet ir pareigas. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šioje formuluotėje nėra kalbama konkrečiai apie tautines mažumas ar joms priklausančius asmenis, o įtvirtinamas principas, kad įstatymo nuostatos negali būti taikomos arba interpretuojamos taip, kad paneigtų mūsų konstitucinius valstybės principus, tokius kaip valstybės suverenitetas, teritorinis vientisumas ar nacionalinis saugumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate B. Pietkiewicz pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 3, prieš – 46, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau esame jau pritarę D. Asanavičiūtės ir grupės Seimo narių pataisai. Keitėsi numeracija. Kitas D. Asanavičiūtės, J. Razmos ir kitų kolegų pasiūlymas praranda aktualumą, nes jisai yra susijęs su prieš tai buvusiu pasiūlymu, kuriam mes jau pritarėme.
Toliau 14 straipsnis. Dėl jo taip pat yra Seimo narės B. Pietkiewicz pasiūlymas. Prašau.
B. PIETKIEWICZ (LRPF). Šiuo pasiūlymu noriu, kad būtų įrašyta įgaliota institucija, kaip yra dabar, Tautinių mažumų departamentas, nes tikrai svarbu būtų ir kiekvienam piliečiui žinoti, kas tas teises įgyvendina. Būtent dėl to šį pasiūlymą ir teikiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau. Komiteto nuomonė.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Komitetas siūlo šiam pasiūlymui nepritarti. Formuluotė „įgaliota institucija“ vietoj konkretaus „Tautinių mažumų departamento“ įvardijama įstatyme yra tiktai tam, kad ateityje, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, keičiant Tautinių mažumų departamento pavadinimą, nereikėtų atitinkamai keisti ir įstatymo nuostatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas kalba už pasiūlymą. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Tautinių mažumų departamento veiklą pozityviai vertina tautinės mažumos ir kokių nors priekaištų mes jam neturime. Todėl aš siūlyčiau pritarti šitai pataisai kaip užtikrinančiai tautinių mažumų stabilumą politikos srityje ir tam tikrą pasitikėjimą šia institucija, ir ramybę, kad nebūtų manoma, jog Tautinių mažumų departamentas… nebūtų duodamas signalas Seime, kad Tautinių mažumų departamentas bus kaip nors pertvarkomas. Aš manyčiau, šita pataisa nieko nekeičia, bet, atsisakant paties pavadinimo, sukuriamas toks neapibrėžtumas. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš pasiūlymą – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, ką minėjo gerbiamas V. Bakas, ši pataisa, kuria mes neutraliai keičiame institucijos pavadinimą, yra suderinta su pačiu departamentu ir pats departamentas turi pasitikėjimą. Todėl įstatymo projekto aiškinamajame rašte aiškinama ir nurodoma, kad departamentas yra ta institucija. Bet mes puikiai suprantame (kalbėjome ir su departamentu): gali būti pavadinimo keitimas, gali būti papildomų funkcijų prisiėmimas. Tikrai kai mes sakome: sustabdykime teisėkūros konvejerį, tai dažnai dėl pavadinimo ir keičiame 101 įstatymą. Tikrai jokios paslapties ir paslėptos minties čia nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl B. Pietkiewicz pasiūlymo. Kas už pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 13, prieš – 35, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta. Vadinasi, dėl kito pasiūlymo dėl 16 straipsnio mes irgi apsisprendėme, nes jie yra analogiški. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėkoju komiteto pirmininkui. Motyvų dėl viso, kaip bebūtų keista, nėra.
Taigi, balsuokime dėl viso po svarstymo. Kas pritariate Tautinių mažumų įstatymo pakeitimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 72, prieš – 7, susilaikė 14. Pritarta po svarstymo. Replika – E. Jovaiša. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad šitas, svarstymo stadiją jau pereinantis, įstatymas yra giliai prieštaringas mūsų Konstitucijai. Mūsų Konstitucijoje nėra sąvokos „tautinė mažuma“ – mūsų Konstitucijos tėvai įrašė sąvoką „tautinės bendrijos“. Tai viena.
Antra, šitas įstatymas yra jautrus lietuvių tautai ir įžeidus dėl to, kad ta sąvoka, vartojama šitame įstatyme, reiškia, kad lietuviai nėra prigimtiniai šių žemių gyventojai.
Trečias dalykas, čia dažnai yra minima Punskas, Seinai. Labai laisvai minimos šitos mūsų piliečių, bendrataučių gyvenamosios vietos, užmirštant, kad štai ir jie yra tikrieji tautinių mažumų atstovai, o čia gyvenantys rusai, lenkai, žydai, vokiečiai, prancūzai yra istoriškai susiklosčiusi tautinė bendrija. Ačiū.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Daugiau replikų nėra. Tęsime toliau darbą pagal darbotvarkę. Aš skelbiu, kad pratęsiame balsavimo intervalą ir balsuosime po kiekvieno projekto, nes čia viskas pasislinko, kaip matote, laike ir kitaip dirbti būtų neracionalu.
Prašau. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš tik dėl balsavimo. Pažiūrėjau, kad nesuveikė mano paspaudimas, tai prašom dėl protokolo mano balsą įskaityti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Įrašysime į protokolą. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Dėl protokolo. Mano balsas – susilaikau.
PIRMININKAS. Gerai, įrašysime.
12.29 val.
Darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 41, 42, 56, 57, 59, 62, 721, 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182, 185, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240, 241 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3962(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3963(2)ES, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3964(2)ES ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 2, 4, 9, 10, 11, 12, 13, 19 straipsnių, III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 9-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3965(2)ES (svarstymas)
Taigi, darbotvarkės 1-14 klausimas – Darbo kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-3962 pataisos. Ir trys lydimieji. Svarstymo stadija. Išklausysime Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. P. Kuzmickienė ją paskelbs. Dėl visų lydimųjų ir dėl pagrindinio. Jūsų išvada turi būti dėl dviejų lydimųjų iš trijų ir dėl pagrindinio projekto.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mūsų komitetas svarstė šio įstatymo pataisas rugsėjo 18 dieną. Man rodos… tuoj atsiversiu, prisiminsiu. Taip, pritarėme bendru sutarimu visoms pastaboms.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl lydimųjų išvada tokia pati?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Lydimieji. Taip pat rugsėjo 18 dieną svarstėme. Pritarėme ir įstatymo projektui, ir lyginamajam variantui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar I. Haase paskelbs išvadą dėl vieno iš lydimųjų, dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3963. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai. Bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs. Dėl motyvų nori pasisakyti T. Tomilinas, bet jo nematau.
Dabar balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam paketui.
Balsavo 49, už – visi 49.
12.33 val.
Vienkartinių kompensacijų asmenims, kurių sveikatai padaryta žala likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ir jų šeimų nariams, taip pat asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose, įstatymo projektas Nr. XIVP-4052(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Vienkartinių kompensacijų asmenims, kurių sveikatai padaryta žala likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (ir taip toliau), įstatymo projektas Nr. XIVP-4052(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas būtų J. Varkalys. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada bus pateikta.
J. VARKALYS (LSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų žvilgtelsime. Taip pat niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo… tai yra po svarstymo.
Balsavo 56, už – visi 56.
12.34 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3892(2), Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3893(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-16 klausimas – dviejų projektų paketas. Tai yra Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3892(2) ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-3893(2). Išklausysime Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, kurią pateiks G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas svarstė abu projektus rugsėjo 25 dieną ir dėl abiejų projektų priėmė tokius pat sprendimus, tai yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 53, už – visi 53. Pritarta.
12.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2576 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4103(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-17 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-4103(2). Svarstymo stadija. Pranešėja I. Haase pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4103. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ir komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Balsavo 58, už – visi 58.
12.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2518 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4104(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – dar vienas Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-4104(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 2072 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4104. Komiteto sprendimas – pritarta iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir išvadai. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Balsavo 60, už – visi 60. Pritarta.
12.38 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3959(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3959(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas R. Juška pateiks Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Vėl diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Balsuosime, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Balsavo 58: už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
12.39 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091(2) (svarstymas)
Paskutinis rytinės darbotvarkės 1-20 klausimas – Medžioklės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3091(2). Svarstymo stadija. K. Mažeika, užuot ėjęs į tribūną, stovi prie šoninio mikrofono. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Dėl to, kad dėl projekto dvi išvados, dėl techninių kliūčių antrą tiktai turėtų atnešti, tai prašome pertraukos iki kito posėdžio. Per tą laiką mes čia išsispręsime tą dokumentų klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Priežastys rimtos. Turbūt galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki vakarinio posėdžio. Tai daroma pertrauka.
12.40 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko paskutinis darbotvarkės punktas – pareiškimai. (Balsai salėje) Pasižiūrėkime. Pareiškimus paskelbiau. Vakarinis posėdis nėra ilgas, suspėsime viską. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, vakar turėjome diskusiją – „Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms teisinio reguliavimo trūkumai ir jo tobulinimo galimybės“. Iš tikrųjų susidomėjimas šita diskusija ir šiuo klausimu buvo didžiulis, tačiau turėtų labiau atkreipti dėmesį Energetikos ministerija, kuri yra politikos formuotoja, ji labai atsainiai (taip nekorektiškai galiu pasakyti) atsiuntė patarėjas, kurios galbūt ir ne į viską galėjo atkreipti dėmesį, ir net nežinojo.
Pirmiausia norėčiau priminti, kad dar 2022 metų birželio mėnesį Seimas priėmė proveržio paketą. Paketas buvo reikšmingas būtent atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai Lietuvoje. Jame – daug teigiamai vertintinų pakeitimų. Vienas iš jų – naujasis teisinis reguliavimas dėl atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos. Tokio mechanizmo iki šiol apskritai nebuvo ir jo labai trūko, nors kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (galime tvirtai pasakyti, nes turime ir tyrimą) šitas mokestis yra jau daug kur ir mokamas.
Gamybos įmoka energetikos plėtroje yra svarbi keliais aspektais. Pirmiausia ji atlieka suvienytojo, taikytojo vaidmenį tarp atsinaujinančių išteklių energetikos vystytojų ir vietos bendruomenių, į kurių teritorijas vystytojai ateina plėtoti savo veiklą. Gamybos įmoka – tai tam tikra kompensacija bendruomenėms už vystytojų sukeltus nepatogumus ir finansinė parama, įgalinanti vietos bendruomenes gerinti savo aplinką ir gyvenimo sąlygas. Mes žinome, kad yra įstatyme numatyta, buvo didesnė pradžioje, pirminiame variante, dabar yra 1 euras už megavatvalandę, ir yra numatyti atstumai iki 15 kilometrų spinduliu: iki 5 kilometrų yra mokama gyventojams, kurie patenka būtent į šitą spindulį nuo vėjo jėgainių, o iki 15 kilometrų yra bendruomenėms mokamas mokestis. Tai yra padalinama: 15 % tenka vietos gyventojams, 85 % surinktų įmokų tenka bendruomenėms. Labiausiai vakar kai kurios… Žinome, kad ne už visus vėjo jėgainių parkus dabar, šiandien, pagal įstatymą mokės. Iš tikrųjų ta diskusija vyko ir labai gražiai vienas iš tvarios, darnios grupės pasisakė, sako: iš tikrųjų mes matome, kad problema yra ta, kad galėtų mokėti visi parkai, nepriklausomai, nuo kada jie įkurti. Žinome, yra viena iš sąlygų, kad tik jeigu 2023 m. liepos 1 d., tik tie parkai mokės, kurie gavo leidimą po liepos 1 dienos, gavo gamybos leidimą, o jeigu iki 2023 m. liepos 1 d. gavo gamybos leidimą, tie parkai kol kas nemokės. Įstatymo pataisa yra perėjusi, bet laukiu, nežinau, kieno stalčiuje guli šita perėjusi įstatymo pataisa, kad laikotarpis bus atidėtas dešimt metų. Tai yra iš tikrųjų nekonkurencinga ir sąlygos yra nevienodos. Atkreipiu dėmesį. Matau, kad dar ir energetikos ministras klausosi, tai būtų labai gerai, kad pradėtume diskusiją tuo klausimu.
Mes žinome, kad yra dar ir jūrinio vėjo elektrinių sugeneruotos įmokos, lėšos, jos irgi bus tiesiogiai pervedamos savivaldybėms. Šiandien dar turime didžiulį konfliktą tarp kai kurių savivaldybių. Keturios savivaldybės, lyg taip yra numatyta, gaus, nes jos ribojasi su jūra, tačiau jau būtent Kretingos savivaldybė, kurios teritorijoje bus statoma 330 kilovatų „Litgrido“ skirstykla, iš tikrųjų negaus nė vieno euro. Kaip man meras sako, tai, patikėkite, per mūsų žemes eis didžiulis kabelis, tai yra galingas kabelis, kuris užims apie 30 hektarų tos žemės ploto.
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, kokios didžiausios problemos iškilo diskusijų metu? Tai dėl įmokos lėšų paskirstymo mechanizmo ir skaidrumo. Iš tikrųjų mes nematome, kad čia ūkiui būtų skirstoma ir taip toliau. Toliau. Antras momentas – dėl savivaldybių vaidmens paskirstant gamybos įmokos lėšas. Trečia, dėl bendruomeninių organizacijų kriterijų ir jų pajėgumų stiprinimo. Ir ketvirta, aktualiausia problema, dėl komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp institucijų, savivaldybių ir bendruomeninių organizacijų stiprinimo. To šiandien mes neturime, nes tikrai dalis bendruomenių, kurios atvažiavo, buvo visos bendruomenės, buvo atvažiavusi Seniūnų asociacija…
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …dalis seniūnų sako, mes pirmą kartą girdime apie šitą tvarką, kuri yra patvirtinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, turiu rimtą klausimą Seime esantiems konservatoriams, liberalams, Laisvės partijos atstovams ir tiems, kas jais tiki. Kokias sutartis su Baltarusija ir Rusija yra denonsavusios, nutraukusios Lenkija ir dabar karo kamuojama Ukraina? Surinkite duomenis ir pateikite trumpą lyginamąją analizę Seimo nariams.
Kremliui yra naudinga Lietuvos izoliacija ir įspraudimas į kampą. Kremliui yra naudinga paversti Lietuvą savo patogiu propagandos bei galimu kariniu taikiniu. Ir net plaunant smegenis tą ima suprasti vis daugiau mūsų šalies žmonių. Juk mums ir Lietuvai tas žalinga ir niekaip realiai nepadeda Ukrainai, tas niekaip nėra susiję su Europos Sąjungos sankcijomis Rusijai.
Pakartosiu. Baltarusija ir jos kariuomenė kare dabar nedalyvauja. Dar daugiau – Ukraina labai tikisi, kad Baltarusijos puolimo kare nebus ir jos kariuomenė neprisijungs prie karo. Lietuva taip pat nekariauja ir nėra niekam viešai paskelbusi karo. Pasaulyje įprasta praktika turėti santykių su kita šalimi, kol nesi su ja karo būsenos. Tad logiška neskatinti bendradarbiavimo, logiška nesudaryti naujų sutarčių, bet kvaila kaitinti padėtį nutraukiant bet kokius, net žmonių lygmeniu vykstančius ryšius šiuo metu. Juk nukenčia nuo to paprasti žmonės – lietuviai, baltarusiai, rusai, su kuriais mes turime palaikyti santykius, jeigu norime, kad Baltarusijoje ir Rusijoje padėtis keistųsi į gerąją pusę nors vėliau, ne dabar.
Deja, Lietuvos Seimo posėdžių salėje šią kadenciją valdo ir klesti melas, patyčios ir Kremliui naudingi naratyvai, kuriuos valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija atvirai verčia nutrauktomis tarptautinėmis sutartimis su Baltarusija ir Rusija. Paradoksalu, kad tą daro garsiai rėkdami, jog tai yra naudinga Lietuvai ir Ukrainai, o tam prieštarauti gali tik Kremliaus agentai. Suprask, taip prevenciškai iš anksto mirtinai bauginami visi, kas dar geba blaiviai mąstyti ir analizuoti. Mirtimi bauginami yra palydimi agresyviu puolimu, patyčiomis ir melu, kai valdantieji žino, kad yra nebaudžiami Lietuvoje. A. Ramanauskas pats pripažino, kad yra Konservatorių partijos narys, o jeigu toks žmogus taip sako ir konservatoriai atvirai meluoja iš šios tribūnos ir paviešinus tiesą nesugeba net atsiprašyti ir viešai tą pripažinti, tai ką tas rodo? Juk jie visada teisūs ir nori įbauginti visus žmones sakyti tiesą.
Istorija tęsiasi toliau. A. Ramanauskas-Greitai imitavo, kad nori atsiprašyti sakydamas, kad melas, jog nori šaudyti rusus ar rusakalbius. Jis viešai paskelbė, kad siūlė šaudyti lietuvius, kuriuos jis įvardina rusifikuota Lietuvos bydło. Kaip tai suprasti? Ar patenka tik lietuviai, įsijungę rusų kalba dainą ar filmą, ar ir tie, kurie susituokia su ukrainiete ar kitos tautybės rusakalbe? Bet A. Ramanauskas nestabdo, naujoje laidoje su kariniu ekspertu jis kalba apie mokymus imtis ginklo ir jau svarsto paremdamas pavyzdžiais apie galimą Seimo opozicijos narių šaudymą atsirenkant, kurį toje situacijoje pirmą reiktų nušauti. O ir kam jam stabdyti? Konservatorių partija dar tik žada svarstyti. Matyt, sunku priimti sprendimą ir nustatyti, ar gerai, ar blogai čia tas A. Ramanauskas kalba.
Prokuratūra mane jau informavo, kad įpareigojo policiją atlikti tyrimą dėl A. Ramanausko veiksmų. Tad lieka laukti objektyvaus tyrimo, nes jis parodys, ar Lietuvoje raginimai žudyti galės toliau skambėti laisvai, spjaudant ant galiojančių įstatymų, ar bus tam vieną kartą pasakyta „stop“ ir daugiau vietos tokiems pareiškimams mūsų valstybėje nebus.
PIRMININKAS. Ir paskutinį pareiškimą perskaitys L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš šį kartą kalbėsiu be paruoštukų, bet apie paruoštukus. Kai kartais labai suaktyvėja telefoniniai sukčiai, policija dažniausiai paskelbia atmintines, kaip juos atpažinti, iš kokių požymių. Tie iš mūsų, kurie naudojasi elektronine bankininkyste, turbūt ne kartą esame gavę įspėjimą, kaip atpažinti internetinius sukčius.
O kaip atpažinti Kremliaus naratyvus? Yra kelios indikacijos, kurias jau tie, kurie dirbame politikoje, tikrai žinome mintinai, ir tos indikacijos mums visiems aiškios. Bet, ko gero, pats laikas tomis indikacijomis pasidalinti su Lietuvos piliečiais. Tik keletas pastebėjimų.
Pirma indikacija, kai turėtų užsidegti raudona lempelė, – tai iškreiptai vartojamas žodis „taika“, iš tikrųjų turint omenyje kapituliaciją.
Kita indikacija, kuri rodo patikimumo stoką tų, kurie ją kartoja, tai yra pavirkavimas, kad štai be reikalo susipykome su Kinija. Nesipykome mes su ta Kinija, Kinija tiesiog ant mūsų kailio išbandė Europos vienybę ir jai nelabai pavyko.
Kad turėtume draugauti su Baltarusija, kad be reikalo įstūmėme Baltarusiją į Putino glėbį, – tai dar viena indikacija. Na, neįstūmėme mes jos į V. Putino glėbį, A. Lukašenka belaviruodamas pats ten nuslydo.
Ir, žinoma, dar viena labai ryški indikacija – tai antisemitinės žinutės.
Be to, solidesnių partijų atstovus kviesčiau nebesiginčyti su faktais ir neverkti nuolat, kaip viskas Lietuvoje blogai. Iš tikrųjų ir Eurostatas ką kita rodo, ir žmonių nuotaikos ką kita rodo. Turime problemų ir tikrai reikia ieškoti jų sprendimų. Ir ieškokime tų sprendimų kartu, konkuruokime sumanymais, kaip tas problemas spręsti. Tikrai kviečiu į šią rinkimų finišo tiesiąją išeiti truputėlį švariau ir stengtis parodyti žmonėms idėjų, kurios yra perspektyvios. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo paskutinis pareiškimas. Juo baigiame šios dienos rytinį posėdį. Yra pageidavimas registruotis. Galime pažiūrėti, kiek čia bus.
Užsiregistravo 7 Seimo nariai: 4 valdančiųjų, 3 opozicijos atstovai. Ta žinia posėdį ir baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.