Projektas Nr. XIVP-1773(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-908 1 ir 2 straipsnių PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.“
2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).“
3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:
„32. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.“
2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytų tarptautinių sporto varžybų projektus;“.
2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas ar švietimo, mokslo ir sporto ministro pavestas funkcijas.“
3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl sveikatos tikrinimo išvados dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė (pasaulio) federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
4 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 15 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą šių renginių metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka bei atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę (pasaulio) tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“
2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos prie didesnės rizikos sporto renginių, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus.“
5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų atranka ir rengimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“
6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);“.
2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:“.
3. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip:
„d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);“.
7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“
· LR Vyriausybė 2022-06-01 Pastaba prijungiamam Įstatymo projektui Nr. XIVP-935:
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-313 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-935 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį tobulinti ir išbraukti nuostatą, kuria siūloma pavesti Vyriausybei tvirtinti valstybės premijų dydžio nustatymo metodiką, pagal kurią sportininkams ir jų treneriams už Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus būtų skiriamos valstybės premijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2022 m. gegužės 4 d. priimant nutarimą Nr. 468 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 927 „Dėl Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ apsispręsta etapais suvienodinti valstybės premijų dydžius už į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių aukšto meistriškumo sporto varžybose (olimpinės, paralimpinės, kurčiųjų žaidynės, pasaulio, Europos čempionatai) pasiektus to paties lygmens laimėjimus negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams bei jų treneriams, kai Sporto įstatyme bus nustatytas kriterijus dėl 12 varžovų dalyvavimo į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, siekiant diferencijuoti valstybės premijų dydžius dalyvaujant mažesniam, nei nustatytas, varžovų skaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad 12 varžovų kriterijų siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-908 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Sporto įstatymo projektas), kuris buvo svarstytas 2022 m. birželio 1 d. Vyriausybės posėdyje ir artimiausiu metu bus pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, ir į tai, kad taikant šį kriterijų būtų nustatomi valstybės premijų dydžiai ir mažinami tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų (arba tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus), Vyriausybei patvirtinti atskirą valstybės premijų dydžio nustatymo metodiką nėra tikslinga.
Paminėtina, kad Sporto įstatyme įtvirtinus šioje dalyje minėtą kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 927 „Dėl Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatoma etapais suvienodinti valstybės premijų dydžius už į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių aukšto meistriškumo sporto varžybose (olimpinėse, paralimpinėse, kurčiųjų žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose) pasiektus to paties lygmens laimėjimus negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams. Nuo 2022 m. liepos 1 d. valstybės premijų dydžiai būtų suvienodinti negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams už pasaulio ir Europos čempionatuose pasiektus laimėjimus. Sulyginus negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams valstybės premijų dydžius už pasiektus laimėjimus pasaulio ir Europos čempionatuose, už užimtą 1 vietą pasaulio čempionate sportininkams būtų skiriama 28 060 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 1 vietą – 4 830 Eur), už 2 vietą – 17 572 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 2 vietą – 3 864 Eur), už 3 vietą – 10 534 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 3 vietą – 3 234 Eur) dydžio valstybės premija, už užimtą 1 vietą Europos čempionatuose būtų skiriama 14 030 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 1 vietą – 2 604 Eur), už 2 vietą – 7 038 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 2 vietą – 1 932 Eur), už 3 vietą – 5 290 Eur (šiuo metu už neįgaliųjų čempionato 3 vietą – 1 302 Eur) dydžio valstybės premija. Nuo 2025 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinėms žaidynėms, būtų suvienodinti valstybės premijų dydžiai negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams už olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse pasiektus to paties lygmens laimėjimus: už olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą būtų skiriama 70 150 Eur (šiuo metu už olimpinių žaidynių 1 vietą – 128 058 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 1 vietą – 19 236 Eur), už 2 vietą – 35 098 Eur (šiuo metu už olimpinių žaidynių 2 vietą – 64 050 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 2 vietą – 9 618 Eur), už 3 vietą – 26 312 Eur (šiuo metu už olimpinių žaidynių 3 vietą – 48 048 Eur, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių 3 vietą – 6 426 Eur) dydžio valstybės premijos. Prognozuojama, kad suvienodinus valstybės premijų negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams ir jų treneriams dydžius, 2022 metais valstybės premijoms reikės apie 1,95 mln. Eur, 2023 metais – apie 1,4 mln. Eur.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
Papildyti Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius, vadovaudamasi šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė.“
2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal tam tikros sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo šio rango varžybų:
1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju, specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) tos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
3) universiados 1–3 vietos laimėtoju.“
3. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 23 straipsnį 31 dalimi:
„31. Tuo atveju, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi mažiau negu 12 varžovų, išskyrus atvejus, kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama mažesnį negu 12 varžovų skaičių, Vyriausybė už pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12 varžovų. Kai tarptautinė sporto šakos federacija ar tarptautinė nevyriausybinė sporto organizacija apribojo varžovų skaičių, nustatydama į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktoje rungtyje mažesnį negu 12 varžovų skaičių, tačiau dalyvavo mažesnis negu nustatytas varžovų skaičius, Vyriausybė už tokį pasiektą laimėjimą nustato mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki tarptautinės sporto šakos federacijos ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos apriboto varžovų skaičiaus.“
8 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–16 vietos laimėtoju arba 17–24 vietos laimėtoju, jeigu į olimpines žaidynes sportininkas pateko dalyvaudamas į olimpines žaidynes organizuojamose atrankos varžybose;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas), Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
4) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas) ar Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
5) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas) 1–6 vietos laimėtoju;
6) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties Europos neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos neįgaliųjų čempionatas), pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju.“
2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti šie sportininkai:
1) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 57 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 5–8 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tos sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami), Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 43 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 7–9 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–6 vietos laimėtojai – 37 bazinių socialinių išmokų dydžio;
4) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 10–12 vietos laimėtojai – 35 bazinių socialinių išmokų dydžio;
5) olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 7, 8 vietos laimėtojai – 31 bazinių socialinių išmokų dydžio;
6) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojai – 20 bazinių socialinių išmokų dydžio;
7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio.“
3. Pripažinti netekusia galios 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 4 dalį.
4. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 1–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 1–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki dienos, kai sueina 4 metų terminas skaičiuojant nuo šio laimėjimo pasiekimo dienos, arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos. Valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sportininkas per 2 metus nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos nedalyvavo bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų (išskyrus atvejus, kai jis šiose sporto varžybose nedalyvavo dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka). Sportininkas ir (ar) sporto šakos federacija privalo pranešti valstybės stipendiją mokančiai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šias nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka valstybės stipendiją mokančiai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“
5. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 17–24 vietos, pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu tam tikros sporto šakos Europos čempionatai neorganizuojami) 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7, 8 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių, Europos jaunimo čempionatų 1–6 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją jis kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo jo kreipimosi dienos iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo tam tikro laimėjimo pasiekimo dienos).“
6. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu paskutiniais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjusios vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, kuriose turėtų galimybę dalyvauti valstybės stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šias tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos valstybės stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent vienose iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytose tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose nedalyvaujama dėl aplinkybių, nustatytų šio straipsnio 9 dalyje nurodyta švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
7. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos) arba vieną iš Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytų išmokų: ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros;“.
9 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių 1–3 vietos laimėtoju, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema arba kai sporto rungtyje varžėsi ne mažiau kaip 12 šalių sportininkai;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtoju.“
· LR Vyriausybė 2022-06-01 Pastaba prijungiamam Įstatymo projektui Nr. XIVP-935:
2. Nesvarstyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Sporto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies dėl toliau nurodytos priežasties. Šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamas siūlymas tobulinti rentų buvusiems sportininkams teisinį reguliavimą yra fragmentiškas, juo sisteminės valstybinių pensijų sistemos problemos nesprendžiamos. Siekdama užtikrinti nuoseklų valstybinių pensijų sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant valstybinių pensijų sistemos problemas, Vyriausybė, atsižvelgdama į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 190 punkte įtvirtintą siekį užtikrinti teisėkūros kokybę, 2022 metų I ketvirtį pradėjo vykdyti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.3.9 papunktyje nurodytą veiksmą „sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas“, kurį įgyvendinus Seimui iki 2023 metų II ketvirčio bus pateikti sisteminiai siūlymai dėl valstybinių pensijų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo.
Atkreipti Seimo dėmesį, kad šio nutarimo 1 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 927 „Dėl Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo ir Valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimai, susiję su valstybės premijų dydžių suvienodinimu negalią turintiems ir jos neturintiems sportininkams ir jų treneriams, yra vienas iš sportininkų skatinimo modelio sisteminių pokyčių etapų. Siekiant iš esmės subalansuoti sportininkų skatinimo modelį, numatomi sisteminiai sportininkų skatinimo modelio pokyčiai, nurodyti teikiamame Sporto įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Balsavimo rezultatai:
Už LRV išvadą – 6;
Prieš LRV išvadą – 6;
Susilaiko – 1.
10 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 19 straipsnio redakcija:
„19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti
1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;
2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;
3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;
4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;
5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti.
3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies
6–12 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.
4. Nacionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Sporto projektai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti, administruojami pagal iki šio įstatymo galiojusį teisinį reguliavimą.“
3. Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:
„12. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytus sporto projektus nuo 2023 m. sausio 1 d. administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“
4. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13. Sportininkams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybės stipendijos, šios valstybės stipendijos toliau mokamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį.“
5. Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:
„14. Sportininkams, kuriems valstybės stipendijos paskirtos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktą ir 4 dalį, mokamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto dydžio valstybės stipendijos nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas tam tikras laimėjimas, paskutinės dienos, po kurios mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Sporto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkto ir 4 dalies nuostatas iki bent vienos iš šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 24 straipsnio 8 dalyje nurodytų valstybės stipendijos nemokėjimo aplinkybių atsiradimo.“
6. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:
„15. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo, pateikti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatomis ir nebaigti nagrinėti iki 2022 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas.“
7. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:
„16. Papildomos valstybės biudžeto lėšos, siekiant užtikrinti tvarų į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų finansavimą iš vieno šaltinio, įsigaliojus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18, 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymui, 2022 metų aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti skiriamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas