LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 346
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Laba diena, kolegos. Gegužės 10 dienos vakarinį posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai.
15.01 val.
Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.) Nr. KLA-41. Pranešėjas – V. Vasiliauskas. Atsakymams skiriama 15 minučių. Taip pat 15 minčių, kolegos, galėsite pateikti klausimus. Pirmenybė tiems, kurie uždavė klausimus. Prašom.
V. VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, laba diena. Atsakysiu į man raštu pateiktus klausimus. Jų iš viso buvo penki. Tai aš eilės tvarka, nekartodamas ir atsakysiu atskirai į kiekvieną iš jų.
Atsakymas į pirmą klausimą. Advokatų praktikos, kuri tęsėsi nuo 2004 metų lapkričio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio, metu jokių veiksmų (pabrėžiu – jokių veiksmų), susijusių su konsultuojamų klientų sąskaitų atidarymu, o tuo labiau jų tvarkymu, nesu atlikęs. Mano advokato praktika daugiausia buvo susijusi su mokesčiais, konsultavimu dėl mokesčių bei su konsultavimo dėl atskirų finansinių paslaugų teikimo aspektais. Esu konsultavęs įmonių grupių ir jų struktūrinių vienetų atstovus banko sąskaitų atidarymo Lietuvoje klausimais. Konsultavęs dėl atidarymo, bet nesu atidaręs. Konsultavimas buvo susijęs visų pirma su klientų informavimu apie tai, kokią informaciją reikia pateikti kredito įstaigoms, kokius dokumentus reikia pateikti ir panašiai. Be jokios abejonės, konsultacijos visais atvejais buvo teikiamos laikantis Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.
Atsakymas į antrą klausimą. Pirmiausia norėčiau paneigti pačiam klausime formuluojamą klaidinančią informaciją. Rusijos oligarchų sąskaitų netvarkiau. Tai, beje, labai aiškiai yra pasakyta ir tame straipsnyje, kuriuo remiantis būtent yra formuluojami klausimai, arba man užduodami klausimai. Mano teiktos konsultacijos, be abejo, yra profesinės veiklos arba buvo profesinės veiklos dalis, o ne, kaip klausime sakoma, autobiografijos faktai. O apie advokato profesinę veiklą žino tik pats advokatas ir jo klientai. Savaime suprantama, kad advokatas turi laikyti paslaptyje informaciją apie klientą, todėl aš tikrai apie konkrečius klientus ar potencialius klientus negalėjau kalbėti, negaliu kalbėti ir negalėsiu kalbėti.
Atsakymas į trečią klausimą. Nuo tada, kai pradėjau dirbti advokatu, praėjo jau daugiau kaip 10 metų, todėl tiksliai nurodyti klientų skaičiaus, tuo labiau klientų struktūros objektyviai neįmanoma, o būti netikslus šitoje tribūnoje aš tikrai negaliu sau leisti.
Atsakymas į ketvirtą klausimą. Dar kartą noriu pakartoti, kad oligarchų, taip pat ne oligarchų sąskaitų aš netvarkiau. Galiu tik pakartoti tai, ką sakiau atsakydamas į pirmą klausimą. Mano advokato praktika būtent buvo susijusi su klientų konsultacijomis, tarp jų su konsultacijomis ir dėl sąskaitų atidarymo Lietuvos bankuose. Bet nė vienos sąskaitos aš pats nesu atidaręs, tuo labiau nesu disponavęs tomis sąskaitomis.
Ir atsakymas į penktą klausimą būtų labai paprastas. Nei aš pats, nei mano šeimos nariai neturi sąskaitos tikslinėse teritorijose. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi K. Glaveckas, bet ir nematau. A, yra. Atsiprašau. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žinote, Prezidentė kelia labai aukštus reikalavimus, ypač moralinius, einant atsakingas pareigas, o banko valdytojas, aš manau, – gana atsakingos pareigos. Kaip jūs žinote, dėl V. Gedvilo net tris kartus buvo teiraujamasi pažymų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Man labai keista, kad kažkaip nei Seimas tokių faktų nežinojo, nei manau… gal Prezidentė ir žinojo. Jeigu būtų žinojusi, kaip jūs galvojate, ar jus būtų paskyrę prezidentu… banko valdytoju? Ir mano būtų antras klausimas, kas, manau, yra dar svarbiau, dėl publikacijos „Lietuvos ryte“, kad, perskaičius publikaciją ir pasiklausius pokalbių, tai tiesiog yra žargonas ir reketas jūsų valstybinėje įmonėje. Man susidarė toks klausimas: kaip jūs atsakytumėte, jeigu „Snoro“ bankas būtų susimokėjęs ir priežiūros tarnyboms, ir Ūkio banko vadovai susimokėję tam tikrus „atkatus“, sumas, gal jie nebūtų uždaryti?
PIRMININKAS. Laikas.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už du klausimus. Pradėsiu nuo antro. Tai, kas buvo paskelbta, visiškai neatitinka tikrovės. Tokių pokalbių nėra buvę, aš turiu patvirtinimą būtent raštu iš Priežiūros tarnybos vadovo, kad tokių pokalbių nėra buvę. Ne kartą esame kreipęsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Patvirtinimas iš jos taip pat yra, kad nė vienas Lietuvos banko pareigūnas nėra kažkaip įsivėlęs į tą istoriją. Todėl šešėlio metimas mums, kaip priežiūros institucijai, yra susijęs su mūsų atliekamais konkrečios kredito unijos priežiūriniais veiksmais, ir tiek. O jūsų minėta žiniasklaidos priemonė mūsų atžvilgiu jau ne pirmą kartą elgiasi, kaip sakyti, gana neatsakingai. Be jokios abejonės, mes būsime priversti imtis teisinių priemonių, kaip tą aš pats asmeniškai esu daręs „Snoro“ atveju praeityje, ir tikrai teks tą pratimą pakartoti dabar.
Dabar atsakau į pirmą jūsų klausimą. Vėlgi, kaip aš ir sakiau, konsultavimas bankų sąskaitų atidarymo klausimais įėjo į mano, kaip advokato, praktiką. Todėl ten, kaip ir dėl kitų teisinių konsultacijų, aš nematau kažko smerktino. Kaip aš pabrėžiau į raštu užduotus klausimus, visos mano konsultacijos buvo teiktos pagal tuo metu (čia mes kalbame apie 2006 metus) galiojusius teisės aktus. Ir kalbėtume apie sąskaitų atidarymą ne kažkur užjūriuose, ne kažkur užsieniuose, o būtent Lietuvos kredito įstaigose.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi L. Balsys.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų ofšorinės zonos toks jau gana senas reiškinys – ir pasaulio finansų sistema, ir ekonomikos sistema užsikrėtusi buvo gana seniai, nes iš esmės viskas, kas buvo daroma ofšorinėse zonose, buvo legalu ir oficialu. Reikia pripažinti, kad Panamos visa popierių byla, tas skandalas, nebuvo pirmas ir paskutinis. Jeigu paimsime, pavyzdžiui, apimtis, kiek buvo daroma arba mokesčių planavimo, arba visokių transakcijų, tai Panamai tenka tik 3,5–4 %. Tam pačiam Delaverui Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Liuksemburgui, arba Kiprui, arba Virginia Island, arba kitos šalyse, kur registruotos, tarp jų ir Europos Sąjungoje, tenka daug didesnė dalis, bet kažkodėl…
PIRMININKAS. Kęstuti, klausimas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas yra toks: sakykite, kaip jūs galvojate, ar turėtų būti… kokia linkme eina tas reglamentavimas Europos Sąjungos ir pasaulinės finansinės sistemos, kokia eitų, kad būtų galima iš tikrųjų suvaldyti tuos nelegalius srautus, kurie dar iki šiandien juda per ofšorines zonas?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Jeigu mes lyginsime su teisiniu reguliavimu, su informacijos pasikeitimo situacija, kuri buvo prieš 10 metų, kuri yra dabar ir kuri, neabejoju, bus po 10 metų, mes aiškiai matysime progresą ta prasme, kad iš principo tikslinės teritorijos, tokios, kokios jos galėjo būti anksčiau, dabar veikti negali. Čia mažėja bankų paslapties apimtys, kitaip sakant, valstybės tarpusavyje pradeda keistis informacija. Mažėja paslaptis ir mokesčių mokėtojo kaip tokio. Mokesčių administratoriai tarptautiniu mastu bendradarbiauja, europiniu mastu yra priimami bendri teisės aktai, ir manau, kad su globalių sprendimų pagalba apskritai galima išspręsti tikslinių teritorijų klausimą.
Kalbant konkrečiai apie Lietuvą ir, pavyzdžiui, kalbant apie mokesčių planavimą, mokesčių, galbūt tiksliau būtų pasakyti, vengimą, pasinaudojant tikslinėmis teritorijomis, tai, mano galva, Lietuvos teisinėje sistemoje, Lietuvos mokesčių sistemoje pakanka priemonių tam, kad būtų kovojama su tikslinių teritorijų įmonėmis arba su mokesčių vengimu per tikslines teritorijas. Tiesiog reikia išradingumo, reikia kompetencijos, bet priemonių tikrai pakanka.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys. Ruošiasi B. Vėsaitė. Tuoj, minutę. Prašom.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, jūs esate Prezidentės surastas ir globojamas žmogus. Tas faktas, kad jūsų pavardė yra minima ofšorinių įmonių tarptautiniame skandale Rusijos oligarchų kontekste, nesvarbu, kaip ten, klientas ar ne klientas, meta reputacinį šešėlį ir ant pačios Prezidentės. Šįryt per radiją Prezidento vyriausioji patarėja labai aiškiai ir greitai paneigė, kad Prezidentė ką nors žinojo apie jūsų šią ofšorinę veiklą. Tai gali būti signalas, kad jūs netenkate Prezidentės globos. Mano klausimas toks. Ar jūs nemąstote apie tylų ir greitą pasitraukimą be skandalų, saugant ir šalies vadovės reputaciją? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Visų pirma niekaip negaliu sutikti su teiginiu, kad mane kas nors kur nors kaip nors globoja. Nes, kaip jūs žinote, centrinis bankas yra nepriklausomas, centrinio banko vadovas yra nepriklausomas ir jis negali nei vykdyti, nei atsiklausti kokių nors nurodymų iš kitų valdžios institucijų, įskaitant ir Prezidento instituciją. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas, kaip aš ir minėjau, jeigu aš būčiau kažkaip tvarkęs finansinius klausimus su tikslinių teritorijų įmonėmis, jeigu aš būčiau atstovavęs asmenims, būtent kurių reputacija yra kontroversiška, tai, mano galva, sprendimas būtų tikrai pakankamai paprastas. Bet aš to nedariau. Mano teiktos teisinės paslaugos buvo susijusios su absoliučiai legalia veikla. Todėl aš čia nematau kažkokio net ir šešėlio. Taip, kad tai yra madinga, taip, kad dabar tai yra, kaip čia pasakyti, labai labai populiaru kalbėti apie tikslines teritorijas, taip, tai yra faktas, bet tai ir tiek, ne daugiau.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi P. Gylys.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis banko pirmininke, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje mes turėjome diskusiją dėl Panamos popierių ir buvo pasakyta, jums turbūt žinoma, kad mokestiniuose rojuose pinigus plovė ir mokesčius slėpė korumpuoti politikai, ginklų, narkotikų prekeiviai, prekeiviai žmonėmis. Tiems, kurie padėjo turtingiesiems ir galingiesiems slėpti turtus, ypač politikams ir politinio pasitikėjimo asmenims tai yra mirtina nuodėmė. Mirtina nuodėmė. Iš posto pasitraukė ir Islandijos premjeras. Tai viena dalis mano klausimo. (Balsai salėje)
Antra dalis vis dėlto V. Valvonio istorija. Jeigu „Lietuvos rytas“ apšmeižė Lietuvos banką ir šitą jūsų pavaldinį, tai ką jūs darysite toliau? Ir ar jums Prezidentė, siejant su pirma mano klausimo dalimi…
PIRMININKAS. Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …nesiūlė atsistatydinti?
V. VASILIAUSKAS. Ačiū. Dėkui už du klausimus. Pradėsiu nuo antro klausimo. Kaip aš ir minėjau, mes kreipsimės dar šią savaitę į žiniasklaidos priemonę tam, kad ji paneigtų informaciją apie jos skelbiamus neva turimus pokalbius. Mūsų giliu įsitikinimu, tokių pokalbių nebuvo ir negalėjo būti. Be jokios abejonės, kad tiek bankas reaguos, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, tiek mes, kaip fiziniai asmenys, kaip banko darbuotojai, reaguosim. Aš jau esu minėjęs, kad „Snoro“ istorijos kontekste aš esu kreipęsis į teismą ir laimėjau bylą dėl netiesos sakymo toje žiniasklaidos priemonėje. Analogiški žingsniai bus atlikti ir šiuo atveju. Mums belieka gintis tik teisinėmis priemonėmis nuo spekuliacijų, kaltinimų ir panašiai.
Atsakant į pirmą klausimą, be jokios abejonės, aš niekada netoleravau ir netoleruočiau nei mokesčių vengimo reiškinio, nei kokios nors nusikalstamos veikos, kuri galėtų būti susijusi su tikslinėmis teritorijomis arba, kaip populiaru vadinti, ofšorinėmis kompanijomis.
Kalbant apie mano teiktas teisines paslaugas, susijusias su sąskaitų atidarymu Lietuvos bankuose, tikrai nebuvo jokių įtarimų, kad ta veikla kažkuo būtų nusikalstama. Todėl paslaugos, atidarant sąskaitas, vėlgi, dar kartą sakau, aš neįvardinu konkrečių subjektų ir negaliu įvardyti, buvo teisėtos ir atitiko būtent teisės aktų reikalavimus. Todėl aš tikrai nematau nei teisinės, nei juolab moralinės atsakomybės. Patikėkite manimi, mano vertybių sistema yra pakankamai aukšta ir kartelė yra pakankamai aukštai. Jeigu aš matyčiau čia problemą, tikrai priimčiau atitinkamus sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia P. Gylys. Ruošiasi E. Gentvilas.
P. GYLYS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Lietuvos banko vadove, paskutine fraze jūs išprovokavote ir aš priverstas priminti, ką jūs esate pasakęs apie moralę – kad moralė nėra šio pasaulio dimensija. O jūs dabar sakote, kad jūs atitinkate aukščiausius moralės reikalavimus. Aš manau, kad jūs esate pažeidžiamas tiek moraline prasme, dėl teisinių dalykų čia galima dar ginčytis, tiek politine prasme, nes ta oligarchija tai ne iš kurios nors kitos pusės, o iš konservatorių nuolat minimos pusės, bet konservatoriai šiandien vandens prisisėmę. Pastebėjote, nė vieno klausimo! Manau, kad jūsų atsakomybė yra didelė. Jeigu jūs nebūtumėte ėjęs į šitą poziciją viešojo intereso ginti, tai manau, kad čia niekas ir klausimų labai neuždavinėtų. Na ką, vsio zakonno galbūt.
Antras dalykas.
PIRMININKAS. Laikas! Povilai, labai trumpą klausimą.
P. GYLYS (TTF). Jeigu galima. Jūs faktiškai apkaltinot žiniasklaidą, kad jinai išsigalvoja. Kada duosite į teismą?
V. VASILIAUSKAS. Atsakydamas į antrą klausimą, jau du kartus, rodos, šioje salėje minėjau, kad, be jokios abejonės, mes imsimės teisinių priemonių. Tiek kaip fiziniai asmenys, tiek kaip institucija.
Kalbant apie etiką ir moralę, tai, pone Gyly, prisiminkite kontekstą, kur buvo, kokiame kontekste tai buvo pasakyta. Ir po šiai dienai aš esu įsitikinęs, kad etika ir moralė „Snoro“ ir Ūkio bankų atvejais – ne šio pasaulio dimensija. Jūs bet kur manęs galite paklausti to paties, aš jums pasakysiu. Tai aš ir turėjau omenyje tuos ponus vadinamuosius bankininkus, kurie dabar nežinome kur yra.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas ir laikas baigiasi. Ar dar ne? Dar ne.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis valdybos pirmininke, na, turbūt jūs suprantate, kad ne jūs šiandien esate taikinys, o Prezidentė, kuri jus įvardino kaip kandidatą, bet klausimas iš tikrųjų apie Lietuvos banko reputaciją ir susijusias publikacijas pastarojoje spaudoje. Kai jūs prisistatėte mūsų frakcijoje, aš paklausiau, ar jūs galite užtikrinti, kad banke nebėra tokių kurmių kaip „Snoro“ istorijos atveju, kai nuslėpė ir nutylėjo blogą „Snoro“ banko būklę, jūs pasakėte, kad garantuoti negalite, tikitės, kad taip nėra. Štai šita publikacija, man sunku patikėti, kad visiškai taip žurnalistai imtų ir sukurtų tokį dialogą. Ar jūs galite ranką prie širdies pridėti, kad nebuvo tikrai tokio pokalbio? Duok Dieve, jums sėkmės teisiniuose procesuose su žiniasklaidos priemone, tačiau sunku patikėti, kad kažkas paėmė ir sukūrė štai tokį dialogą. Man atrodo, kad gali būti banke kurmių ir toliau.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Tikrai galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad, mano įsitikinimu, V. Valvonis neturėjo tokio pokalbio. Jeigu pasirodys kitaip, be jokios abejonės, bus priimti atitinkami sprendimai. Bet aš neturiu nė mažiausio pagrindo netikėti. Ir ne dėl to, kad tai būtų mano subjektyvi nuomonė, įsitikinimas, jausmai kokie nors, bet mes remiamės faktinėmis aplinkybėmis ir tuo labiau teisėsaugos institucijų informacija. Kaip aš jau minėjau, ne kartą buvo pasakyta, kad, jų turimais duomenimis, niekas iš banko nėra prisidėjęs prie tos istorijos. O instituciją, kredito įstaigą, kurios atžvilgiu… apie kurią visa ši istorija sukasi, mes šiuo atveju inspektuojame, atliekami jos kontrolės veiksmai. Tai aš siečiau su tuo. Taip, man irgi tai buvo labai netikėta, visiškai.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi A. Skardžius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, jūs sakote, kad viskas yra išsigalvota. Žiniasklaidoje visko būna, bet aš, pavyzdžiui, esu įsitikinęs, kad galima išsigalvoti faktą, galima pateikti tendencingą nuomonę, bet dar neteko girdėti, kad žurnalistai išsigalvotų išsamius didžiulius kelių asmenų pokalbius ir juos pateiktų savo puslapiuose. Aš manau, kad tie pokalbiai vis tiek turbūt užfiksuoti operatyvinėmis priemonėmis, o ne „Lietuvos ryto“ redakcijoje gimė. Ar jūs nemanote, kad juos paskelbus, kad ten, apie ką kalbame, yra per daug šiurpu Lietuvos bankui, kad šitas žmogus galėtų toliau dirbti, bent kol nebus aiškumo?
Antras klausimas. Kas dedasi su bankų priežiūra? Atsimenate „Snoro“ istoriją. Mes visi buvome apstulbę, kai sužinojome, kad Priežiūros departamento vadovas dalyvaudavo „Snoro“ banko vadovo vaikų vestuvėse. Dabar šitie pokalbiai.
PIRMININKAS. Laikas!
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dar kartą sakau, pakartosiu. Aš neturiu pagrindo dabar sakyti, kad tai, kas yra parašyta, yra teisybė iš tikrųjų. Aš ne kartą tai viešai esu deklaravęs tiek banke, tiek viešumoje, kad jeigu informacija pasitvirtins, be jokios abejonės, sprendimai bus priimti. Bet aš tikrai neturiu pagrindo nepasitikėti ne tai kad, sakykime, Priežiūros tarnybos vadovu, bet taip pat žmonėmis, kurie atliko inspektavimą kredito unijoje. Mes tikrai turėjome išsamius pokalbius. Aš dar kartą sakau, tikrai pasitikiu tais žmonėmis.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi M. Bastys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas banko pirmininke, turiu tą gražų laikraštį „Lietuvos rytą“ pasidėjęs čia. Pats turinys pokalbių, atspausdintų vieno didžiausių dienraščių, turbūt yra neišgalvotas. Kokiomis priemonėmis – teisėtomis, sankcionuotomis, – nesvarbu, kokiomis jis būtų užfiksuotas, bet jeigu paaiškės, kad tas pokalbis buvo, o jūs už tą žmogų garantuojate (tai vis dėlto priežiūros institucijos veidas, tai yra jūsų daugiau negu dešinioji ranka), ar jūs prisiimsite ir tada, garantuosite už jį, prisiimsite asmeninę atsakomybę už tai? Tai vienas mano klausimas.
Antras klausimas. Mes turime ne tik Panamą, bet ir Bermudus. Kaip jūs vertinate sutartį su Bermudais, kur keliauja 70 mln. kas metai ir dešimt metų dar mažiausiai keliaus ten Lietuvos pinigai?
V. VASILIAUSKAS. Tikrai negalėčiau atsakyti į jūsų antrą klausimą, nes, po teisybei, nelabai suprantu, apie ką klausėte. Žinau, kad Bermudai tokie yra, bet tik tiek. (Balsai salėje) Bet nesu kompetentingas komentuoti dalykų, prie kurių nesu prisilietęs.
Atsakydamas į pirmą klausimą galiu pasakyti: taip, prisiimsiu atsakomybę. Visą laiką tą darydavau ir darysiu ateityje. Bet esu įsitikinęs, kad mums pavyks apginti savo teisybę teisme. Be abejo, nebus paprasta, bet mes pasiryžę tai padaryti.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi A. Sysas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Lietuvos banko valdybos pirmininke, mano klausimas yra daugiau retorinis. Prašom pasakyti, jeigu jūs būtumėte aiškiai deklaravęs, kada buvote teikiamas užimti šias svarbias pareigas, kad kaip advokatas jūs konsultuojate juridinius, fizinius asmenis mokesčių lengvatų klausimais, ofšorinių kompanijų, tikslinių teritorijų, kaip jūs sakote, jeigu jūs būtumėte informavęs Lietuvos Respublikos Seimą, deklaravęs, kad jūs tokiais dalykais užsiiminėjote būdamas advokatu, kaip galvojate, ar būtumėte patvirtintas Lietuvos banko valdybos pirmininku? Dėkoju.
V. VASILIAUSKAS. Na, klausimas tikrai retorinis. Dėkoju, aišku, už klausimą. Na, atsakyti turbūt galėčiau irgi retoriškai. Jeigu būtų bendras supratimas, kas yra tikslinės teritorijos, kaip jos veikia, o ne tik būtų populiarus sensacijų vaikymasis, tai manau, kad taip, būčiau patvirtintas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Mikalauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paklausti dėl reputacinių dalykų vis dėlto. Į visas pareigas skirdami net viceministrus, mes turėjome juodą viceministrų sąrašą, mes turėjome bernvakarių pokalbių įrašus ir visokius kitus dalykus, kas neleido vienam ar kitam politikui užimti tam tikras pozicijas. Mano klausimas būtų toks. Ar jūs, kai buvo pasiūlytos antrą kartą banko pirmininko pareigos, deklaravote Prezidentei apie tai, kad turėjote tokius ryšius? Jeigu jūs nedeklaravote, o kaip supratau, kaip sakėte, vadovaujate nepriklausomai institucijai, tai Prezidentė ir kiti visada susirenka pažymas arba Ministras Pirmininkas pareikalauja pažymų apie jam pavaldžius žmones. Ar buvo užsiminta apie kokią nors pažymą dėl jūsų darbo – sąžiningo, doro, bet dėl reputacijos supratimo galime kelti klausimą. Štai dėl to, kas vyksta, dėl dvigubų standartų Lietuvoje, kai vienu atveju viceministras negali užimti pareigų, nes kur nors buvo su kuo nors pastebėtas, o kai kas gali dirbti struktūroms ir gali užimti.
PIRMININKAS. Laikas!
V. VASILIAUSKAS. Dvigubų standartų klausimas, na, be abejo, jų negali būti, tų dvigubų standartų. Aš nemanau, kad jie yra ypač taikomi mano atžvilgiu.
Be jokios abejonės, prieš tapdamas centrinio banko vadovu, prieš pasiūlant mane kandidatuoti į centrinio banko vadovus, tiek pirmos, tiek antros kadencijos metu, be jokios abejonės, buvo atlikta procedūra, kuri yra numatyta, tai yra aš buvau patikrintas. Matyt, jeigu teikimas buvo, tai kažkokios informacijos, kuri man kliudytų eiti tas pareigas, kurias aš šiuo metu einu, nebuvo.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas banko valdybos pirmininke, jūs taip tvirtai pažadėjote, kad išnaudosite visas teisines galimybes įrodyti savo tiesą. Tačiau aš norėčiau paklausti. Kada pasirodė tas skandalas viešumoje, spaudoje, kodėl jūs delsėte, kodėl jūs neinformavote visuomenės savo tam tikru pareiškimu dėl tos pagarsintos situacijos? Ar jus tai užklupo netikėtai, jūs nebuvote pasirengęs ar laukėte tik Seimo auditorijos?
V. VASILIAUSKAS. Turite omeny „Panama Papers“?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Taip.
V. VASILIAUSKAS. Ne, dėl tos informacijos tai tikrai mes nieko nelaukėm ir aš pats nieko nelaukiau. Gavau žurnalisto klausimus, į tuos klausimus atsakiau ir atsakymai į tuos klausimus buvo publikuoti toje publikacijoje. Ten minimi įvykiai buvo, jeigu aš teisingai atsimenu, publikacijoje yra susiję su 2006 metais. Tai buvo prieš 10 metų ir, savaime suprantama, man reikėjo pasitikslinti informaciją. Be jokios abejonės, aš kreipiausi į savo buvusią darbovietę, prašiau, kad būtų pateikti man elektroninio susirašinėjimo dokumentai, kad aš įsitikinčiau, apie ką kalbama. Atsakymai į klausimus, kuriuos uždavė žurnalistas, buvo pateikti ir jie atitinkamai buvo pateikti publikacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū Lietuvos banko valdybos pirmininkui V. Vasiliauskui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių pateiktus klausimus. Skirtas laikas buvo 30 minučių ir kaip tik mes išsitekome.
15.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 291, 294, 295, 297, 299, 301, 302, 589, 681, 684, 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4242 (pateikimas)
Kitas 2-2 klausimas – Nr. XIIP-4242. Pranešėja – žemės ūkio viceministrė L. Kujalytė. Prašom pristatyti. Pateikimas. Pateikimo stadija.
L. KUJALYTĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šio įstatymo tikslas yra pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atlikti fizines patikras žuvininkystės produktų pardavimo galutiniam vartotojui vietose, atsisakyti teisės užsiimti žvejyba atėmimo, nustatyti sankcijas už mėgėjo žvejybos metu sugautų žuvų ir iš jų pagamintų produktų bei už neteisėtos, nedeklaruotos, nereglamentuotos žvejybos produktų pardavimą ar supirkimą, taip pat už mažesnių, negu nustatyta, žuvų pardavimą žmonių maistui. 2013 metų pabaigoje reformavus Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, turėjo būti įgyvendinamos reglamento 2013 m. gruodžio 11 d. nuostatos. Vien dėl to yra keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksas.
2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginiame komitete priėmus sprendimą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dalį žuvininkystės kontrolės funkcijų, taip pat yra keičiamas būtent Administracinių nusižengimų kodeksas. Toks yra įstatymo tikslas. Tai būtų tiek trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Ne. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prašau pasakyti, kas konkrečiai pasikeis žmonėms, kurie užsiima tuo verslu?
L. KUJALYTĖ. Esmė ta, kad keisis… šiame įstatyme yra numatyta, kad pirmiausia už mažų žuvų pardavimą, nėra galimybės žmonių maistui parduoti. Tai yra vienas dalykas. Čia yra paprasčiausiai perkeltos reglamento nuostatos į įstatymą. (Balsas salėje: „Kas būtų, jeigu…“) Jeigu konkrečiau, tai būtų vienas iš tokių kaip žuvų pardavimas žmonių maistui, anksčiau taip pat nebuvo galimybės parduoti mažų žuvų. Plečiantis mėgėjų žvejybos mastui, sugaunamos žuvys, dėl to taip pat turėtų būti numatytos sankcijos už tą patį pardavimą, pirmiausia, jeigu prekiaujama nesąžiningai, tai lygiai taip pat. Taip pat Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai yra perduodamos kontrolės funkcijos, t. y. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dabar galės kontroliuoti, be abejo, galutinį pardavimą vartotojiškose vietose.
PIRMININKAS. Klausia V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama viceministre, ar tai bus tiktai teorinis funkcijų išplėtimas, papildymas, ar paskui seks žmogiškieji ir finansiniai ištekliai?
L. KUJALYTĖ. Čia yra įgyvendinama… paprasčiausiai keičiami tam tikri reglamentai, yra įgyvendinamos reglamentų nuostatos.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, jūs kalbate gal ir teisingai, kad įgyvendinamos reglamento nuostatos, bet bendras fonas tų priemonių, kurios yra siūlomos, susiveda į labai paprastą dalyką – didinamos, plečiamos baudų sankcijos. Kitaip sakant, baudimas, baudimas, baudimas už bet ką. Tas baudimas iš tikro tampa jau didžiule administracine našta, reikalaujančia vėl papildomų etatų, bet rezultatas – nuo to verslas tiktai kenčia…
L. KUJALYTĖ. Kadangi mes…
K. GLAVECKAS (LSF). Susidaro toks įspūdis… Palaukite! Duokite paklausti. Kokia jūsų nuomonė, nesvarbu, kad tai perkėlimas, bet tas baudų didinimas ir totalinis baudimas yra iš tikro tas kelias, kuris gali duoti galimybę verslui atsigauti? Ačiū.
L. KUJALYTĖ. Kadangi mes esame Europos Sąjungos valstybė, mes privalome laikytis Europos Sąjungos reglamento. Vien dėl to reglamentai turi būti perkeliami į mūsų teisės aktus.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, žiūrėkite, dėl 28 straipsnio 1 dalies. Jūs braukiate „arba teisės užsiimti žvejyba, teisės eiti žvejybos laivo kapitono pareigas“, bet paliekate: „teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones“. Kapitonas vairuoja ar nevairuoja? Ką čia reiškia šitų žodžių išbraukimas? Kiek aš suprantu, kapitonas vairuoja, bet jūs kapitoną išbraukėte, bet paliekate teisę vairuoti.
L. KUJALYTĖ. Aš noriu paminėti, kad šis įstatymo projektas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis: Europos teisės departamentu, Valstybine maisto ir veterinarijos…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne. Aš iš esmės klausiu.
L. KUJALYTĖ. …žuvininkystės. Aš tikrai neturiu to įstatymo projekto prieš akis ir aš tikrai negaliu pasakyti tos nuostatos, kurią jūs turite atsivertęs.
PIRMININKAS. Iš tiesų ačiū, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Aš tiktai, Mečislovai, norėčiau pasakyti, kad kapitonas yra profesionalas kaip vairuotojas, o mėgėjas – tai tas, kuris dar galės vairuoti, tai bus mėgėjo paliktos teisės. Aš taip paprastai, jeigu pagal vandenį… Ačiū, viceministre.
Motyvai už, prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Yra siūloma, kad pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Ar, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta.
15.36 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4066(2), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4064(2), Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4065(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4067(2), Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11, 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4068(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4069(2) (svarstymas)
Visas 2-3 klausimų blokas – Nr. XIIP-4066, Nr. XIIP-4064, Nr. XIIP-4065, Nr. XIIP-4067, Nr. XIIP-4068 ir Nr. XIIP-4069. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto išvadą pristato V. Gailius. Prašom, Vitalijau. Prašau pristatyti… Kadangi čia diskusijų nelabai buvo, gal iš karto pristatykite visus klausimus. Taip. Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 4 dieną svarstė Policijos veiklos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vadovybės apsaugos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymų projektus ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintiems projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską pristatyti komiteto nuomonę. Iš karto dėl visų klausimų, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas apsvarstė Policijos įstatymo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo, Policijos rėmėjų įstatymo, Vadovybės apsaugos įstatymo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimus. Jie visi susiję su prievartos naudojimu. Mūsų nuomone, kad turi būti prievarta naudojama efektyviai, proporcingai, ir pareigūnai turi būti pasirengę. Mes žiūrėjome ne tiktai iš asmens, prasižengėlio, bet ir iš pareigūnų pusės, ir pritarėme tam sisteminiam požiūriui, kad visos statutinės tarnybos turi vienodai suprasti ir turėti vienodą tvarką, kada gali būti panaudojamos prievartos priemonės.
Taip pat, kiek mums žinoma, Vyriausybėje šiuo metu ruošiami tokie pat teisės aktai dėl STT, Muitinės ir Kalėjimų departamento prievartos naudojimo teisiniai pagrindai.
Mes teikėme keletą pastabų, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mačiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas visiems pritarė. Todėl bendru sutarimu mes visiems projektams komitete pritarėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, dėl vieno klausimo, nes vienam pasiūlymui dėl Nr. XIIP-4064 komitetas pritarė iš dalies.
A. PAULAUSKAS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
PIRMININKAS. Taip, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Iš esmės jūs pritariate? (Balsai salėje)
A. PAULAUSKAS (DPF). …taip staigiai susigaudyti… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar tenkina? (Balsai salėje) Kolegos, kadangi buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas Nr. XIIP-4064 pritarė iš dalies, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sutinka, kad yra pritarta iš dalies.
Kolegos, ar galime visiems pritarti iš karto su pasiūlymais Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, ar reikia balsuoti atskirai? Ar galime visiems iš karto pritarti? (Balsai salėje) Ne? Kolegos, balsuojame už kiekvieną atskirai. Taip bus paprasčiau, kadangi ne visi pritariate.
Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-4066, dėl kurio pataisų nebuvo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Atsiprašau, kalbės Aurelija – prieš. Dėl šito įstatymo projekto, ar dėl kito?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galėjote neduoti kalbėti prieš. Iš esmės, aišku, turbūt reikia priimti tokį įstatymą, bet matote, aš vis tiek nesuprantu, ką reiškia įrašas, kad policija negali naudoti specialiųjų priemonių, jeigu žino, kad asmuo turi neliečiamybės statusą. Prisiminkime visiškai neseną atvejį su P. Gražuliu, kai surakintą, užlaužtom rankom jį nešė per visą Gedimino prospektą, nors visi akivaizdžiai žinojo, kad jau kas, kas, bet P. Gražulis turi neliečiamybės statusą, visi žinojo, bet vis tiek policija tai darė. Tai kam rašyti į įstatymą tokius dalykus, jeigu policija po to nesilaiko.
Antras dalykas, dėl to paties G. Beresnevičiaus, amžiną atilsį, puikiai žinome, kad panaudojo perteklines priemones: žmogų uždarė į bagažinę, kaip, nežinau, kokį maišą, pravežiojo, nežinau, kiek laiko, po to žmogus numirė, neaišku, ar nuo to, ar prieš tai, bet niekas dabar to nebeišsiaiškins ir policija visiškai nekalta. Tai jie pagrįstai naudojo specialiąsias priemones, ar nepagrįstai? Tai kam rašyti į įstatymą tokius dalykus, jeigu paskui niekas netikrina, patys policininkai, kaip sako, varnas varnui akies nekerta, jie netikrina, ar jų kolegos perteklines naudojo priemones, ar neperteklines. Dėkui.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Balsuodamas už, aš norėčiau kolegei Aurelijai atsakyti. Iš kur jūs žinote, kad policija pažįsta P. Gražulį? Na, pagavo kažkokį chuliganą ir nunešė, viskas, nei jis pažymėjimą rodė, nei ką. Tiek. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Supratome, kad ne visus pažįsta, tai tikrai. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui svarstymo stadijoje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nr. XIIP-4066, dabar balsuojame dėl Policijos įstatymo, kolegos. (Balsai salėje) Dėl kiekvieno balsuosime atskirai, toks buvo prašymas.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymo projektui yra pritarta svarstymo stadijoje.
2-3b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4064. Kolegos, motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateikta išvada, pasiūlymu, kuriam iš dalies pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Ačiū, yra pritarta.
2-3c klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4065, Policijos rėmėjų įstatymas. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu svarstymo stadijoje? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
2-3d klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4067, Vadovybės apsaugos įstatymas. Taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
2-3e klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4068, Valstybės sienos apsaugos įstatymas. Motyvai. Taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti svarstymo stadijoje bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū yra pritarta.
Ir iš tos pačios grupės paskutinis 2-3f klausimas – Viešojo saugumo tarnybos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4069. Svarstymo stadijoje užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Yra pritarta. Ačiū.
15.45 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3584(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-3584. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas. Svarstymo stadija. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimą. Jis yra labai trumpas, sulygina statutinius pareigūnus, tiksliau, karius sulygina su statutiniais pareigūnais dėl ginklo įsigijimo asmeniniam naudojimui tvarkos. Komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Kolegos, užsirašiusių diskusijoje nėra. Motyvų taip pat nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu pateiktam projektui svarstymo stadijoje? (Balsai salėje) Ačiū. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3584 svarstymo stadijoje yra pritarta bendru sutarimu.
15.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4379 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiame Seimo Pirmininkę L. Graužinienę pristatyti rezervinius klausimus, mes jau truputį pirmaujam šiandien, kad pristatytų rezervinį trečią klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašau, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija išsirinko pirmininke Seimo narę V. Filipovičienę ir noriu teikti jums patvirtinti. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Kolegos, pateikimo stadijoje niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, yra pritarta.
Svarstymo stadija. Niekas kalbėti taip pat nenori. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Iš vieno straipsnio susideda ir keičiasi 19 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, kad pirmininke būtų paskirta Seimo narė V. Filipovičienė, prašome balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 60, susilaikė 6. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4379) yra priimtas. (Gongas)
15.49 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3781 (2), Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3782(2), Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3783(2), Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 3 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3784(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 51 ir 532 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3785(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 18, 181, 183, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3786(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3787(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3788(2) (svarstymas)
Kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. 2-5a klausimas, projektas Nr. XIIP-3781, 2-5b klausimas, projektas Nr. XIIP-3782, 2-5c klausimas, projektas Nr. XIIP-3783, 2-5d klausimas, projektas Nr. XIIP- 3784, 2-5e klausimas, projektas Nr. XIIP-3785, 2-5f klausimas, projektas Nr. XIIP-3786, 2-5g klausimas, projektas Nr. XIIP-3787(2), 2-5h klausimas, projektas Nr. XIIP-3788(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas. Bet yra ir kiti, papildomi komitetai. Prašom, Artūrai, pristatyti. Svarstymo stadija.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė naujos redakcijos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Jį rengė Krašto apsaugos ministerija, dirbo daug ekspertų specialistų. Šitas projektas pateiktas todėl, kad reikėjo sunorminti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, susisteminti Vyriausybės funkcijų įslaptintos informacijos saugos srityje, personalo patikimumą, aiškiai apibrėžti slaptumo žymas, atsisakyti kai kurių nuostatų, kurios jau paseno ir nebetinka, apibrėžti įslaptintų sandorių saugumą ir taip toliau. Komitetas turėjo net 17 pataisų ir pasiūlymų dėl šio naujo projekto, visiems jiems komiteto nariai pritarė ir pritarė pataisytam (su komiteto pataisomis) projektui bendru sutarimu.
Kaip čia dabar kitus pristatyti?
PIRMININKAS. Visus iš karto, aš jau prašiau, kad visus.
A. PAULAUSKAS (DPF). Kiti faktiškai yra techninio pobūdžio, tai yra lydimieji įstatymų projektai. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnio pakeitimui pritarta bendru sutarimu. Poligrafo naudojimo įstatymo projekto pakeitimui pritarta bendru sutarimu. Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Teismų įstatymo 51 ir 532 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 32 ir 33 straipsniams pritarta bendru sutarimu. Ir paskutinis – Žvalgybos įstatymo 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jam taip pat pritarta bendru sutarimu. Atrodo, visi.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti išvadą dėl projekto Nr. XIIP-3785. Prašau. V. Gailius dėl kito klausimo. (Balsai salėje) Jūs pristatote išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3787. Teismų įstatymo…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teismų?
PIRMININKAS. Prašom pristatyti išvadą. Tik išvadą. Juliau, prašau. Duodame arčiau, bus greičiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas, kaip papildomas komitetas, nagrinėjo Teismų įstatymo 51 ir 532 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atkreipdamas dėmesį, kad siekiant keičiamo įstatymo nuoseklumo projekto 2 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį V. Gailių pristatyti išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3786. Pateikite tik išvadą, ir viskas. Taip, jau buvo, kad vieną komiteto pirmininkas, kitą – V. Gailius. Bet taip jau yra protokole. Dėl Valstybės tarnybos, taip.
V. GAILIUS (LSF). Gegužės 1 dieną komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 18, 181, 183, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Viskas. Kolegos, taip pat reikia, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pristatytų išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3786. Vanda Kravčionok, prašau ateiti ir pristatyti. Daugiau nieko nematau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 18, 181, 183, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3786 ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3786. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, motyvai. Kalbėti nėra užsirašiusių. Ar galime iš karto pritarti visam blokui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti reikia. Balsuojame dėl visų įstatymų iš karto, dėl pagrindinių ir lydimųjų. Nuo 2-5a iki 2-5h klausimo. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Visi komitetai pritarė, pasiūlymų nėra.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 62, susilaikė 2. Įstatymų projektams po svarstymo (klausimams nuo 2-5a iki 2-5h) yra pritarta.
Kitas klausimas. (Balsai salėje) Atsiprašau. Prašau, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Prašau mano balsą įskaityti už. Ačiū.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienės balsas už dėl protokolo. Vida Marija Čigriejienė.
15.58 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4061ES (pateikimas)
2-6 klausimas, projektas Nr. XIIP-4061. Kviečiame aplinkos viceministrą A. Genevičių. Prašau pristatyti klausimą. Pateikimo stadija.
A. GENEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, Seimo nariai. Įstatymo projekto tikslas – Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo perkėlimas iš direktyvos į nacionalinę teisę. Kalbama apie lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimą Lietuvoje. Direktyva į Lietuvos nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2016 m. lapkričio 27 d. ir pagal direktyvos nuostatas nustatyta, kad pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo 2018 m. gruodžio 31 d. draudžiama prekių pardavimo vietose nemokamai, aš dar pabrėžiu, nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Nekalbama apie pačius ploniausius plastikinius maišelius, kurie naudojami pirminiam maisto produktų įpakavimui, tai yra mėsai, žuviai, kadangi nėra jokios alternatyvos, kuo visa tai pakeisti. Sakykime, popierius. Jeigu keičiame į popierinę pakuotę, kuri yra ekologiškesnė ir panašiai, tai ta pakuotė, kai tampa riebaluota, iš karto patenka į atliekas ir netinka perdirbti.
Norėčiau, kad pritartumėte. Buvo pora Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, jos techninio pobūdžio, vėliau bus pataisyta.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų daug kur pasaulyje yra sprendžiama ta ekologinė problema nemokamai dalijant popierinius paketus. Gal mes vis dėlto eitume tuo keliu, kuriuo jau nuėjo visas pasaulis, o ne atvirkščiai, dabar liepsime žmonėms, nes reikės supakuoti tuos produktus ir tuos daiktus, kuriuos nusipirks, tai mes iš esmės netgi bausime tuos, kurie duoda nemokamus maišus, versime juos pirkti tuos maišus. Tai vis tiek maišai… Tai neišsprendžia ekologinės problemos. O popierius, jūs sakote, riebaluotas popierius patenka į atliekas. Taip, bet visas pasaulis tai puikiai sprendžia. Stato atliekų deginimo gamyklas ir tas popierius deginamas, nebūtinai jis turi būti perdirbamas, jis gali būti deginamas.
A. GENEVIČIUS. Ne visas pasaulis, Europoje yra tik kelios šalys, kurios neturi tos direktyvos, arba ja nesivadovauja. O kalbant apie popierių, mes šiandien neturime alternatyvos, kad būtų naudojamas popierius pirminiam supakavimui. Tai tik tiek. Čia daugiau kalbama apie dalinamus maišelius storesnėmis sienelėmis, pavyzdžiui, batų pardavėjas visuomet duoda nemokamai, kaip ir dovaną, prezentą, apie drabužių įpakavimą ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, už pristatymą, jūs atsakėte į klausimus. Ačiū. Motyvai už – L. Balsys. Prašom. Prašom sėsti, viceministre.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Viceministre, prašom sėsti.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau tikrai palaikyti šią iniciatyvą, nes plastikiniai maišeliai yra pasauliniu mastu pripažinta problema, ypač teršianti vandenynus, vandens telkinius, formuojasi ištisos vadinamosios maišelių salos, arba maišelių košė, kurioje žūsta paukščiai, žūsta žuvys, ir tai yra iš tiesų didelis pavojus.
Ši direktyva yra tikrai turinti gerą tikslą, gerą prasmę, ir aš manau, kad reikėtų įgyvendinti. Galbūt ateityje reikėtų pagalvoti ir apie atsisakymą savaime suyrančių maišelių, nes nors jie suyra, bet vis tiek lieka plastikinės mikrodalelės, kurios taip pat teršia aplinką. Bet šitoje stadijoje siūlyčiau tikrai palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes, grupė Seimo narių, čia diskutavome ir prisiminėme tuos laikus, kai buvo vadinamosios sietkos. Tai iš tikrųjų daugkartinio naudojimo produktas, labai lengvai sudedamas į kišenę, beveik neužimantis vietos. Kažin kodėl nepagalvojo apie tokią praktišką pakuotę, terbikę, tikrai mes ekologiją tausotume ir, man atrodo, finansus tausotume. Įsivaizduokite, jeigu su sietkutėmis visi vaikščiotų ir tai būtų privaloma, tikrai daug problemų išspręstume.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – už sietkutes, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 10. Pateiktam projektui yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, kitas būtų 2-9 klausimas, bet mes neturime nė pranešėjo, neturime ir surinktų 29 parašų. Svarstyti negalime.
2-10 klausimas – taip pat apie atliekų tvarkymą. Pranešėją turime, parašus turime, bet Teisės departamento išvadų neturime. Kolegos, svarstyti, atsiprašome, negalime. Ketvirtadienį tikrai įtrauksime, bet šiandien negalime.
16.05 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3371, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 239, 242 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5128 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3372 (pateikimas)
2-11a ir 2-11b klausimai – projektai Nr. XIIP-3371 ir Nr. XIIP-3372. Pranešėjas – aplinkos viceministras A. Genevičius. Prašau pristatyti klausimus. Atliekų tvarkymo įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas – lydimasis.
A. GENEVIČIUS. Administracinių, taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmas Atliekų tvarkymo įstatymas ir jį lydi Administracinių.
A. GENEVIČIUS. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai. Siekiant pagerinti maisto atliekų tvarkymo jų susidarymo vietoje priežiūrą, sumažinti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekamos į sąvartynus patenkančių maisto atliekų kiekį, siekiant, kad daugiau šių atliekų būtų perdirbama, gaminant biodujas arba kompostuojant, yra parengtas šis projektas. Uždavinys – Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų maisto atliekų tvarkymo priežiūros jų susidarymo vietoje funkcijas perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto uždavinys – nustatyti administracines nuobaudas už maisto atliekų, susidarančių maisto tvarkymo subjektuose, tvarkymo reikalavimų jų susidarymo vietoje nevykdymą, taip pat už maisto atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą įmonėse, turinčiose teisę arba leidimus tvarkyti tokias atliekas. Šiandien tikrai nėra tokio reglamento. Kontroliuojantys pareigūnai pasižiūri susidarančias atliekas, pavyzdžiui, dideliame restorane, žurnalą atsiverčia. Ten sako, kad jie atliekų neturi. Vadinasi, pas juos kaip ir nesusidaro atliekų. Šita atsakomybė, matyt, paskatintų tos sistemos sukūrimą, atliekų surinkimą ir panaudojimą tiems tikslams, kuriuos aš įvardijau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų niekas nenori klausti. Ačiū, viceministre. Kolegos, motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, sutariame labai paprastai – balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Ir registracijos nebus, tai šiandien paskutinis balsavimas.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 54, susilaikė 5. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3371 yra pritarta. Taip pat pritarta ir projektui Nr. XIIP-3372.
Siūloma, kad dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3371 pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas birželio 16 dieną. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
O dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3372 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat birželio 16 dieną. Ar galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2016 m. gegužės 10 d. Seimo vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Geros dienos!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.