LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Žmogaus teisių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D O S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 138 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XVP-184
2025-09-24 Nr. 112-P-24
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis; Komiteto nariai: Eugenijus Gentvilas, Matas Maldeikis, Antanas Nedzinskas, Česlav Olševski. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Gabrielė Gibė, Rūta Ragaliauskienė ir Inga Strazdė, padėjėja Ingrida Aidietienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narė Jurgita Šukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyriaus vedėja Rūta Carik, Darbo teisės grupės vadovė ir Trišalės tarybos narė Vita Baliukevičienė, Lietuvos verslo konfederacijos vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1.1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17 Nr. XVP-184
|
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti socialines garantijas tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų (padidinant galiojančioje šios dalies redakcijoje įtvirtintą vaikų amžiaus ribą nuo 12 metų). Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų, kuriuose numatytos analogiškos socialinės garantijos tėvams, auginantiems vaikus, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai). |
Pritarti |
|
|
1.2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17 Nr. XVP-184
|
1 |
|
|
2. Siekiant išvengti įstatymo taikymo praktikoje problemų, siūlytina nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, siejamą su mėnesio 1 diena. |
Pritarti |
|
|
1.3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17 Nr. XVP-184 |
1 |
|
|
3. Atsižvelgus į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių darbdaviams, manytina, kad įstatymo projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos trišale taryba.
|
Pritarti |
2025-05-27 gauta LR Trišalės tarybos nuomonė |
|
1.4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2025-03-17 Nr. XVP-184
|
1 |
|
|
4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projekto 1 straipsnio pavadinime išbraukiant žodį „Įstatymo“, išbraukiant straipsnio numerį ir pavadinimą („138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos“) prieš keičiamos dalies tekstą bei atsisakant projekto 1 straipsnio vienintelės dalies numeracijos (išbraukiant skaičių „1“).
|
Pritarti |
|
|
2. |
LR Teisingumo ministerija 2025-03-24 |
1 |
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
1. |
Lietuvos verslo konfederacija 2025-06-17 Nr. 25-103AR |
1 |
|
|
Lietuvos verslo konfederacija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Žmogaus teisių komitete bus svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-184 (toliau – Įstatymo projektas), reiškia esminį nepritarimą šiam Įstatymo projektui, pagrįstą žemiau išdėstytais argumentais. Pirma, Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pokyčius paskatino poreikis Lietuvos piliečiams numatyti didesnes galimybes derinti darbo įsipareigojimus su šeiminiais poreikiais, užtikrinant ilgesnį laiko praleidimą su savo atžalomis, tuo pat metu užkertant kelią žalingiems įpročiams ankstyvoje paauglystėje. Įstatymo projekto siūlymo pagrindu papildomas poilsio dienas gautų nebe iki 12 m., bet iki 14 m. vaikus auginantys tėvai. Pažymėtina, kad siūlymas nesiremia jokiais duomenimis, kurie parodytų, kaip plačiai tėvai naudojasi šia („mamadienių“/ „tėvadienių“) priemone. Žinomi atvejai, kai priemonė naudojama aplink savaitgalius ar šventines dienas, siekiant taip pasidaryti ilgesnį nepertraukiamo poilsio laiką. Pažymėtina, kad laisvas dienas gauna tėvai, bet ne vaikai, todėl kyla rimtų abejonių, kiek realaus savo laiko tėvams pavyktų skirti paaugliams, kai pastarieji didžiąją darbo savaitės dienos dalį paprastai praleidžia mokykloje bei užklasinėje veikloje. Antra, papildomų poilsio dienų išplėtimas, suteikiant galimybę daugiau asmenų pasinaudoti papildomos poilsio dienos teise, dar labiau išaugintų darbdavių tiesioginius kaštus, kurie už papildomą poilsio dieną („mamadienį“ ar „tėvadienį“) darbuotojui moka pilną atlyginimą. Priemonės, kurios turi įtakos darbo kaštų augimui, turėtų būti itin atsakingai planuojamos, nes vienas iš svarbesnių tikslų yra ir darbo vietų kūrimasis bei išsilaikymas Lietuvoje. Trečia, žvelgiant į Europos valstybių pavyzdžius, matoma, kad Lietuvoje šiuo metu dirbantiems tėvams yra sudarytos geros sąlygos, lyginant su kitomis ES šalimis, kuriose tėvai neturi „mamadienių“/„tėvadienių“. Vaikus auginantiems darbuotojams kaimyninėse šalyse (Latvija, Estija, Lenkija) yra suteikiamos papildomos dienos prie kasmetinių atostogų. Latvijoje auginant tris ar daugiau vaikų yra suteikiamos 3 papildomos dienos prie kasmetinių atostogų, auginant mažiau nei 3 – 1 diena. Estijoje tėvai individualiai iš viso gauna po 10 dienų atostogoms už vieną vaiką, kurias galima išnaudoti iki kol vaikui sueis 14 metų. Lenkijoje auginant bent vieną vaiką iki 14 m. suteikiamos dvi papildomos atostogų dienos per metus. Panašūs pavyzdžiai egzistuoja Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje. Ketvirta, Darbo kodekso 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbdavį visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodeksas suteikia darbuotojams papildomas galimybes šiam tikslui pasiekti: šeimos nariui slaugyti panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą, lankstų darbo grafiką ar suskaidytos darbo dienos laiko režimą; darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, gali susitarti dirbti nuotoliniu būdu ar pagal projektinio darbo sutartį. Dėl papildomų garantijų taip pat galima tartis nacionalinėse, šakos, teritorinėse ar darbdavio lygmeniu sudarytose kolektyvinėse sutartyse, kuriose darbuotojų ir darbdavių atstovai susitaria dėl darbuotojų darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų bei garantijų, nustato abipuses teises, pareigas ir šalių atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad esantis teisinis reguliavimas yra pakankamas, sudarantis sąlygas lanksčiai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytą tikslą. Penkta, papildomų garantijų darbuotojams reglamentavimas Darbo kodekse neskatina sudaryti kolektyvinių sutarčių. Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-709, nurodyta, kad „kolektyvinių derybų aprėptis Lietuvoje nedidelė ir nekintanti, pvz., 2023 m. iš 1 349 709 dirbančiųjų 304 337 darbuotojams buvo taikomos kolektyvinės sutartys (22,5 proc.). Šis Lietuvos rodiklis – vienas žemiausių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Nuo 2020 m. kolektyvinių sutarčių taikymo aprėptis Lietuvoje reikšmingai nekito – kolektyvinės sutartys taikomos maždaug penktadaliui Lietuvos darbuotojų“. Pažymėtina, kad Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.2.2 papunktyje nurodytas veiksmas „Sustiprinti darbdavių bei darbuotojų atstovavimą ir padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį bent iki 30 proc. nuo visų darbuotojų, kuriems gali būti taikomos kolektyvinės sutartys“. Kadangi Lietuvos Respublikoje kolektyvinių sutarčių aprėptis yra viena mažiausių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir siekiama ją didinti, socialiniai partneriai dėl papildomų garantijų darbuotojams (taip pat ir dėl papildomų poilsio dienų) turėtų būti skatinami susitarti kolektyvinėse sutartyse. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome nepalaikyti Įstatymo projekto.
|
Nepritarti |
Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonei, pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui. Taip pat pritariame siekiui praplėsti esamą teisinį reguliavimą sudarant geresnes sąlygas tėvams derinti šeimos poreikius su darbo įsipareigojimais, stiprinant šeimos ryšį, kad tėvai galėtų skirti kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
2. |
Lietuvos Respublikos trišalė taryba 2025-05-27 Nr. TTP-7 |
1 |
|
|
NUTARTA: Fiksuoti skirtingas nuomones dėl Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-184 (toliau – Projektas): - darbdavių organizacijų atstovai nepritaria Projektui; - profesinių sąjungų organizacijų atstovai Projektui pritaria; - Lietuvos Respublikos Vyriausybės pusės atstovai, išskyrus Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Projektui pritaria. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai (argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-184
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas ir pritarti Komiteto išvadoms.
7. Balsavimo rezultatai: „už“ – 3, „prieš“ – 1, „susilaikė“ – 1.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Šedvydis,
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-.
Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis
Komiteto biuro patarėja R. Ragaliauskienė 209 6821, [email protected]