LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 255
STENOGRAMA
2019 m. sausio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos. Pradedame Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
13.33 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3142. Pranešėja – G. Burokienė. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF*). Man atrodo, dabar turėjo 13-2 klausimas būti, nes prieš pertrauką apsvarstėme 13-1, jei neklystu?
PIRMININKAS. Vaiko teisės – R. Karbauskis turi pateikti, jo nematau salėje.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ne, dėl referendumo turėjo būti 13-2 klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Lydimojo negalime svarstyti, kai nėra pagrindinio. Prašau. Nesuprantu, ar prašote pertraukos, ar ką darote. (Balsai salėje) J. Sabatauskas. Juliau Sabatauskai, norite kalbėti ar ne?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, ne, dėl šito nenoriu.
PIRMININKAS. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, tikrai šiek tiek pasimetėme, kurį klausimą dabar svarstome. Gal galėtumėte priminti?
PIRMININKAS. Projektą Nr. XIIIP-3142, aš jį paskelbiau. O ką, ne tą rodo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš viso nieko neberodo.
PIRMININKAS. Dar nepaleistas svarstymas. Vytautai Juozapaiti, norite kalbėti? Na, aš jūsų nekviečiu, bet ar jūs prašote? (Balsai salėje)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū jums už dėmesį. Aš noriu paklausti, gerbiamas Seimo Pirmininke, kodėl jūs klausiate ponios, ten, prie mikrofono, stovinčios, ką reikia daryti? Jūs iškvietėte pranešėją į tribūną, tai kodėl darbas nevyksta?
PIRMININKAS. Aš neklausiu nei ponios, nei jūsų, ką reikia daryti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai kas čia vyksta?
PIRMININKAS. Aš paskelbiau klausimo svarstymą ir prašau pateikti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū jums. Ačiū, mielas Pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamas Juozapaiti, kad ir kaip jūs stengtumėtės, aš niekada nenusileisiu iki jūsų aukštosios kultūros lygio. (Balsai salėje) Sėdėkite. Gerai, pradedame…
Projektas Nr. XIIIP-3142. Prašau G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu su Teisės departamento pastabomis.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašė Seimo narys E. Gentvilas. Prašau į tribūną. Ar jūs eisite kalbėti, Eugenijau? Atsisako.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad čia yra didelis pasimetimas dėl to projekto, todėl, kad visi galėtume susiorientuoti, aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pertraukos.
Balsavo 72 Seimo nariai, už – 32. Pertrauka.
13.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3157 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos pakeitimo Nr. XIIIP-3157. Pranešėjas – R. Karbauskis.
K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl šventos ramybės prašome pusės valandos pertraukos, kad gerbiamas Kultūros komiteto narys truputį kultūros pasimokytų.
PIRMININKAS. Ar dėl visų? (Balsai salėje) Balsuojame dėl pertraukos.
Balsavo 76 Seimo nariai, už – 48. Pusės valandos pertrauka.
13.40 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2992(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2992. Priėmimas. Pranešėjas – D. Kaminskas. Pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnį taip pat galime priimti bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš principo būdamas už, kad reikia padėti tiems žmonėms, kurie suserga pavojingomis, užkrečiamomis ligomis ir įkalinimo įstaigose, šiuo atveju aš turiu dvi pastabas.
Pirma, kad šitas įstatymas numatytas įsigalioti nuo liepos, man atrodo, ar gegužės 1 dienos, tuoj pasitikslinsiu, nuo gegužės 1 dienos, bet mes neseniai priėmėme šių metų biudžetą ir ten tokių lėšų nenumatėme. Man atrodo, būtų labai logiška, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Kitaip mums reikėtų peržiūrėti turbūt privalomojo sveikatos draudimo biudžetą.
Antra pastaba, kad papildomas krūvis tenka privalomojo sveikatos draudimo biudžetui, iš kurio mes gydome visas ligas, kuriomis suserga mūsų gyventojai. Tačiau valstybė už jos draudžiamus asmenis, kaip žinote, moka maždaug trečdalį tos sumos, kurią mokame mes, dirbantieji. Ir tada taip išeina, kad kiekvienas pilietis, kuris dirba, susimoka už save, ir valstybė skolinasi būtent iš dirbančiųjų.
Todėl aš manau, kad šiuo atžvilgiu yra neteisinga, kad viduryje metų, nenumačius biudžete tam lėšų, nemokant visų įmokų už valstybės draudžiamuosius, mes iš privalomojo sveikatos draudimo paimame papildomas lėšas. Todėl negalėsiu pritarti, pritardamas dėl to, kad tiems žmonėms pagalbą iš tikrųjų reikia suteikti, bet manau, kad ją buvo galima dar 2019 metais teikti per Vidaus reikalų ministerijai ar Teisingumo ministerijai priklausančių žinybų biudžetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Vis tik, kolegos, aš nesutikčiau su gerbiamo J. Oleko pasisakymu dėl keleto priežasčių. Jeigu kalbame apie pinigus ir suplanuotą datą, jinai yra suplanuota ne sausio 1 dieną ne dėl to, kad mes pinigų turime ar neturime, o dėl to, kad tiems vaistams nupirkti tiesiog laiko reikia, reikia poįstatyminius teisės aktus parengti. Žodžiu, dėl to reikia laiko.
Dabar apie biudžeto planavimą. Turėkime galvoje, kad metų viduryje ir šiaip vaistų ateina įvairių, mes įtraukiame į kompensavimą, tam yra mechanizmų. Pinigai apskritai yra numatyti, vaistams tikrai jų nepritrūksime ir galėsime nupirkti.
O kalbant apie tai, kad ar turėtų būti iš biudžeto, ar ne iš biudžeto, na, kas yra biudžetas? Į biudžetą mes visi sunešame pinigus mokėdami mokesčius, lygiai kaip ir į Privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ar labai didelis skirtumas, iš kurios valstybės kišenės jūs tuos pinigus paimsite? Juo labiau kad jeigu mes negydome šitų pacientų ir nesuvaldome šitų infekcijų, jie, išėję į laisvę, užkrečia tikrai ne vieną žmogų, kuris yra draustas Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigais ir tada jau mes tų pinigų išleidžiame trigubai, keturgubai daugiau. Vis dėlto kviečiu palaikyti ir pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikėtų pritarti šitam projektui, nes turbūt yra du aspektai. Pirmas dalykas, kad žmonės, iš įkalinimo įstaigų gavę nepakankamą gydymą, tą gydymą turi gauti laisvėje – jie lieka užkrečiami visai visuomenei. Tai čia būtų kaip ir tų pačių žmonių gydymas, kaip ir visuomenės profilaktinė priemonė.
Antras dalykas, reikia tik apgailestauti, kad gal šiek tiek pavėluotai mes priimame Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Jas reikėjo turbūt priimti prieš biudžeto svarstymą, bet yra dabar taip, kaip yra. Įsigaliojus nuo gegužės 1 dienos, iki metų pabaigos reikės milijono, o kitame Privalomojo sveikatos draudimo biudžete kitiems metams jau bus tie 2 mln. numatyti. O jeigu jau to milijono PSDF trūktų, be abejo, reikėtų tuos pinigus paimti iš rezervo. Tačiau svarbiausia, kad yra tikslinė pacientų grupė, kuri šiandien yra izoliuota ir bet kada gali būti laisvėje, ir būti užkrečiama. Todėl aš ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Daugiau išsakyti nuomonę Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2992) priimtas. (Gongas)
13.46 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2912(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2912(2). Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, todėl į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Nuomonės. Nuomonė už – Seimo narys A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kad neatrodytų, kad mes iš vienos frakcijos vienas už, vienas prieš… Iš principo, aš manau, kiekvienas iš mūsų norėtų, kad Lietuvos vardas būtų minimas kuo dažniau, aš galbūt tik pasiūlyčiau, būčiau pasiūlęs, dabar siūloma kovo 9 diena, būčiau pasiūlęs likti prie senojo kalendoriaus ir minėti vasario 14 dieną, aš sakyčiau, švento Valentino dienai suteikiant papildomą prasmę. Gal tuomet būtų, ko gero, daugiau mums priimtinų dalykų, bet šiuo atveju žinoma, kad Lietuvos vardo paminėjimas yra susijęs su vyskupo mirtimi, atrodytų toks kontroversiškas dalykas, bet kaip jau buvo prieš tūkstantį metų, taip buvo. Šiuo atveju aš tiesiog manyčiau, kad svarstant reikėtų kalbėti apie platesnius kontekstus, ką mes norėtume pasiekti šia diena, kodėl turėtų būti minimas Lietuvos vardas būtent šią dieną. Kol kas aš to nematau, bet iš principo neprieštarauju minėjimui nors ir kasdien.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš 10 metų, mes, manau, gražiai ir pakiliai paminėjome Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Dabar sakykite, ar būtų kas nors pasikeitęs to minėjimo, tos dienos pagerbimo turinyje, jeigu ta diena tuomet būtų buvusi įrašyta į šį įstatymą? Manau, kad tikrai niekas nebūtų pasikeitę. Todėl ir toliau, aš manau, minėsime, ypač kai sueis apvalios sukaktys, kaip šiais metais. Aš suprantu, kodėl valstiečiai ir žalieji labai nori sureikšminti tą dieną, nes iš tiesų nužudžius tą vargšą benediktiną vienuolį Brunoną buvo sustabdytas krikščionybės atėjimas į Lietuvą dar keliems šimtmečiams. Turbūt valstiečių ir žaliųjų lyderiui yra labai mielas dalykas, kad pagonybė čia dar išliko kurį laiką. Matyt, to įkvėpti valstiečiai ir žalieji labai entuziastingai už šitos dienos sureikšminimą čia ir balsuos.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiktai noriu pasakyti gerbiamam Jurgiui, kad čia nėra valstiečių iniciatyva, čia yra akademinės bendruomenės iniciatyva. Į mus kreipėsi, į mūsų komisiją akademikai, prašydami, kad būtų paminėta ši diena, ir jie nenustatė konkrečios datos. Todėl aš gerbiamam Arvydui noriu pasakyti, kad reikia lankytis posėdžiuose. Buvo ekspertai, kurie vis dėlto priėjo prie bendros išvados, kad tai yra ne vasario 14 diena, bet kovo 9 diena, štai kodėl ji atsirado.
Dar daugiau. Akademinė bendruomenė prašė Lietuvos dienos. Mes pamatėme, kad vis dėlto politiškai galbūt su Kovo 11 diena galėjo būti toks susikirtimas, todėl akademikas E. Jovaiša labai maloniai pasiūlė savo pataisą – Lietuvos vardo diena ir ji bendru sutarimu buvo priimta. Beje, už tą dieną balsavo, gerbiamas Jurgi, ne tik valstiečiai, bet ir konservatoriai, ir liberalai, ir Lenkų rinkimų akcija, žodžiu, visi.
PIRMININKAS. K. Masiulis – nuomonė prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dar kartą pakartosiu, bet pasakysiu, kad nereikia jokių atmintinų dienų įstatymų. Tada pagonys galėtų džiaugtis, kad Brunonas buvo nužudytas, ir švęsti kokią nors dieną kaip šventą, kad krikščionybės įvedimas buvo atidėtas dar ilgam. O kiti – krikščionys galėtų švęsti Lietuvos krikšto dieną ir panašiai. Tų dienų yra be galo daug. Jos atmintinos įvairioms grupuotėms, įvairioms bendruomenėms yra skirtingai. Mes būtinai norime išvesti bendrą vardiklį ir norime tuo patriotiniu momentu padaryti kuo daugiau, nes esame patriotai ir galvojame, kad kuo daugiau, tuo geriau. Bet gerais norais kelias į pragarą yra grįstas.
Kai daug kartų pradedame kartoti, kai tos šventės pasidaro kiekvieną dieną, tai nebėra jokios šventės, nebėra jokio noro švęsti. Kodėl mes turime reguliuoti net šią sritį? Jūs man paaiškinkite.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes pernelyg mikliname liežuvį mėgindami padiskutuoti ir parodyti savo išmintį. Gerbiamas kolega Masiuli, jūs dabar Lietuvos vardą sutapatinote su kažkokios grupuotės interesu. Ta grupuotė yra mūsų valstybė, mūsų tauta. Mes iki to nueiname. Aš manau, kad tikrai tarp atmintinų dienų, lyginant su klientų ir kitomis, iš tikrųjų tai yra atmintina diena. Matote, mes dėl datų tarpusavyje painiojamės. Čia nereikės kokio nors šventimo, tiesiog žmonės sužinos, kada tas vardas iš tikrųjų iškilo ir kada mes galime paminėti. Jau vien dėl to ji reikalinga.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia tikrai nieko nėra daugiau kaip noras minėti tą dieną, kada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas vardas Lietuva. Bet jokiu būdu ne tą dieną, kada pirmą kartą Lietuva, kaip toks darinys, atsirado Europos politiniame žemėlapyje. Nėra jokių specialių insinuacijų, niekas neturi savintis šitos dienos, nei grupuotės, nei religinės bendruomenės, tai yra vardo paminėjimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2912) priimtas. (Gongas)
13.55 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamas Nagli Puteiki, jeigu galėtumėte sugrįžti į salę, galėtume tęsti posėdį. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261. Priėmimas. Pagal 158 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo padaryta pertrauka, kad būtų suderinti pasiūlymai.
J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiteirauti. Vakar mes priėmėme iš esmės naują redakciją to įstatymo projekto. Gana daug teksto. Dėl jo, kaip suprantu, Teisės departamento pastabų nebuvo paprašyta. Komitetas nepaprašė. Aš bijau, kad mes galime priimti tiesiog teisiškai nekokybišką įstatymą, nes taip atsitinka, kai ekspromtu priimi pasiūlymus, dėl kurių Teisės departamentas nėra pasisakęs.
Aš galbūt frakcijos vardu ir dėl šito paprašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, jeigu dar yra galimybė, kad vis dėlto Teisės departamentas pasisakytų, kad mes neatrodytume tikrai kepantys nekokybiškus įstatymus. Iš kur aš galiu būti tikras, kad Seimo narė teisiškai labai kokybiškai viską suredagavo, rašydama pasiūlymą.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymas yra teisėtas, pertrauką dar galima daryti. Balsuojame dėl pertraukos.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 36. Pertrauka iki kito posėdžio.
13.57 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924. Pranešėjas – G. Kindurys. Svarstymo tęsinys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo projekto 3 straipsnio buvo gauta Seimo narių pasiūlymų. Dabar yra G. Skaistės…
PIRMININKAS. Pateikite išvadą dėl projekto, po to svarstysime pasiūlymus.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerai, tuoj. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1924(3).
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pradedame svarstyti pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas Seimo narės G. Skaistės. G. Skaistės nėra. Pranešėjo prašysime pristatyti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Aš norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad iki šio posėdžio šitas projektas nuėjo labai ilgą laiko tarpą ir Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas yra vos ne identiškas Seimo nario gerbiamojo R. Juškos pasiūlymui. Tarp jų yra pusė metų, bet juose abiejuose kalbama apie posėdžio įrašą. Gerbiamos G. Skaistės buvo parašytas variantas – daromas garso ar vaizdo įrašas. Komitetas nepritarė, bet po ilgo laiko buvo pateikęs Seimo narys R. Juška, jisai identifikavo konkrečiau, kad daromas garso įrašas ir tarybos posėdžio garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Nors gerbiamosios G. Skaistės čia nėra, aš manau, ji tikrai neprieštarautų ir galima būtų kalbėti apie gerbiamojo R. Juškos pasiūlymą, nes jam pritarta, jis yra konkretesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ačiū.
Kitas pasiūlymas Seimo nario G. Kindurio. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Pasiūlymas toks, kad tarybos posėdžiai yra vieši, skelbiamas laikas, viešinami patys sprendimų projektai, vėliau galima rasti ir pačius sprendimus, tačiau nėra niekur nurodyta, kad turi būti skelbiami posėdžių protokolai. Praktika rodo, kad gyventojai domisi jais, tai yra pasiūlymas, kad tarybos posėdžių protokolai būtų paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo savivaldybės tarybos posėdžio. Komitetas pritaria tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turbūt galima manyti, kad yra 10 pritariančių, kad būtų svarstoma. Komitetas pritarė šiai nuomonei. Motyvai dėl straipsnio, dėl pasiūlymo.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš dėl G. Skaistės. Iš tikrųjų nežinau, kodėl būtinai paliekami tik garso įrašai, nes buvo garso ar vaizdo? Dabar paliekami tik garso įrašai, nors iš tikrųjų kai kurie daro vaizdo įrašus. Tai dabar būtinai perdaryti juos į garso įrašus reikėtų. Manyčiau, tai nelogiška. Aš gerbiu kolegos R. Juškos pasiūlymą, bet, manyčiau, daugelis savivaldybių daro įrašus ir filmuoja vaizdo įrašus. Tai dabar kam tas grynai garso?
PIRMININKAS. Mes jau pritarėme komiteto nuomonei, dabar svarstome G. Kindurio pasiūlymą, tai gal apie jį norėtumėte ir kalbėti? Irena Haase, jūsų mikrofonas įjungtas. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš taip pat, kaip ir E. Pupinis, kalbėčiau apie G. Skaistės pasiūlymą, kad negalima išbraukti vaizdo įrašo, juolab kad didžioji dalis savivaldybių jau ir daro tuos vaizdo įrašus. Kodėl įstatyme palikti tik garso, kad paskui savivaldybės manytų, kad reikia naikinti? Taip mes galime pažeisti Vietos savivaldos įstatymu užtikrintą vieną iš principų, tai yra viešumą. Vasario mėnesį artėja biudžeto svarstymas kiekvienoje savivaldybėje, tai ir garso, ir vaizdo įrašas papildytų tą viešumo principo tikslingą įgyvendinimą. Manyčiau, G. Skaistės pasiūlymas yra tikslingesnis ir jis turėtų būti paliktas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, grįžkime prie G. Skaistės pasiūlymo ir balsuokime dėl jos pasiūlymo. Komitetas siūlo nepritarti, G. Skaistė teikia savo pasiūlymą. Tie, kurie mano, kad G. Skaistės pasiūlymui reikia pritarti, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 26, prieš – 35, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau svarstome G. Kindurio pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Ar dėl jo dėl motyvų užsirašė Seimo narių? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario R. Juškos. Ar yra Seimo narys R. Juška? Prašau. Prašau pakomentuoti savo pasiūlymą.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, manyčiau, kad tai daugiau techninė klaida ar neapsižiūrėjimas dėl prieš tai buvusio įstatymo, kad komitetų posėdžių įrašai saugomi ir daromi, o tarybos posėdžių – tik protokolai. Todėl ir buvo pasiūlymas atsižvelgti į savivaldybių prašymus dėl skaidrumo, dėl viešumo, kad, kylant abejonėms, būtų galima susipažinti ir turėti garso įrašus.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
G. KINDURYS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Yra dar dėl motyvų. Prašau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš galbūt šiek tiek kažko nesuprantu, bet paprastai tarybų daromi dabar vaizdo įrašai. Nežinau, kaip kitur, bet jie yra, ne tik garsas protokoluojamas, bet ir vaizdas. Komitetuose galbūt, bet čia kalbama apie tarybų posėdžių metu daromus garso įrašus. Iš esmės žmonės, kai daroma, gali atsisukti, pasižiūrėti, kas kaip kalba, nes iš balso paprastai nelabai ką gali atspėti. Suprantu, dokumentavimui tai tinka, bet negi mes dubliuosime vieną dokumentavimui, o kitą tam, kad žmonės galėtų matyti, kas kur ką kalba, kaip pasisako, ir atskirti ne pagal balsą, o pagal žmogų, kaip jį mato. Iš tikrųjų man kažkas čia nesuprantama. Nežinau, manau, kad reikėtų daryti vaizdo įrašus ir niekas nepasikeistų.
PIRMININKAS. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Labai trumpai paargumentuosiu už. Gerbiamas E. Pupinis gal ir teisybę sako, bet atmestas siūlymas dėl vaizdo įrašų, ar ne? Taip suprantu. Tai dabar kad liktų bent prievolė garso įrašą daryti, nes priešingu atveju tada neliks jokio įrašo. Noriu pasakyti, kad šiandien tikrai ne visos savivaldybės daro garso įrašą, dėl to ir yra toks pasiūlymas. Todėl prašau už šitą balsuoti.
PIRMININKAS. Tai ir balsuojame dėl šio pasiūlymo. Seimo nariai, kurie pritaria R. Juškos pasiūlymui, balsuoja už. Komitetas jam taip pat pritarė.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo narės G. Skaistės.
G. KINDURYS (LVŽSF). Dabar tokia čia situacija, kad dėl vienos tos pačios dalies yra gauti du pasiūlymai – ir G. Skaistės, ir Z. Streikaus, tarp jų irgi pusė metų, ir abiem komitetas pritarė iš dalies. Tačiau galutinė komiteto formuluotė iš dalies yra po Z. Streikaus pasiūlymo išdėstyta ir jinai yra paskutinė. Tai turbūt reikėtų kalbėti apie tai, kad…
G. Skaistė siūlo išbraukti: „Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos raštišku pasiūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos narių“, tačiau siūlo papildyti: „Savivaldybės tarybos opozicija savivaldybės tarybai teikia Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrą, gavusią daugiausiai savivaldybės tarybos opozicijos narių balsų. Savivaldybės tarybai nepatvirtinus Kontrolės komiteto pirmininko per du mėnesius nuo teikimo, Kontrolės komiteto pirmininku tampa savivaldybės tarybos opozicijos teiktas kandidatas.“ Dar yra, kad komiteto pirmininku gali būti skiriamas, čia komiteto buvo nepriekaištingos reputacijos, tačiau nebūtų pripažintas „šiurkščiai pažeidusiu“, tie du žodžiai dar yra jos papildyme.
PIRMININKAS. Tada pasakykite komiteto pasiūlymą. Pritariate iš dalies, kaip formuluojate?
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas buvo pritaręs iš dalies. Pritarė, kad būtų įrašyta šiurkštus pažeidimas. Ir dar rugsėjo mėnesį truputį pakeitęs buvo, kad savivaldybės taryba negali pasiūlytų kandidatų atmesti. Tas yra panašus kaip G. Skaistės, bet truputį kitoks. Jos buvo per du mėnesius, bet aš noriu priminti, kad yra dar viena galutinė komiteto redakcija po Z. Streikaus.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti G. Skaistės pasiūlymui, kaip komitetas suformulavo iš dalies?
Arvydai Anušauskai, norite kalbėti? Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, savivaldoje iš tikrųjų susiklosto tokios situacijos, kai ir merai, ir dauguma piktnaudžiauja savo galimybėmis ir uzurpuoja opozicijos teises, ypač siūlant į minėtų komitetų, į Kontrolės komiteto pirmininko postą savo žmones. Aš manau, kad kiekviena politinė jėga gali būti ir pozicija, ir opozicija. G. Skaistės siūlymas kaip tik yra subalansuotas. Taip, jis yra pozicijos naudai, nes opozicija per Kontrolės komitetą tada turi galimybę išsakyti savo poziciją dėl savivaldos tarybos priimamų ir mero priimamų sprendimų.
Mes turėjome labai konkrečią situaciją Druskininkuose, kai akivaizdžiai buvo piktnaudžiaujama savo galimybėmis, nuolat atmetant opoziciją, opozicijos kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininkus ir kitus. Aš manau, kad šis siūlymas kaip tik yra subalansuotas ir gerokai tikslesnis nei komiteto pasiūlytas variantas.
PIRMININKAS. J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Anušauskai, aš jus vertinu kaip istoriką, analitiką, bet savivaldoje yra nusistovėjusios tvarkos ir ten viskas yra gerai. Tai, ką jūs siūlote, yra perteklinė… Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ar kas nors reikalaujate balsuoti už G. Skaistės pasiūlymą, ar pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies ir suredaguotam variantui? (Balsai salėje) Gintautai Kindury, pasakykite, dėl ko…
G. KINDURYS (LVŽSF). Dabar aš pakartosiu. Gana keista situacija, nes dėl to paties punkto yra dar viena komiteto redakcija pateikta. Gruodžio mėnesį buvo dar vienas pasiūlymas ir tada komitetas po Z. Streikaus dar patikslino formuluotę. Jie dabar žiūrint lyg ir adekvatūs yra, tačiau ta gruodžio mėnesio komiteto formuluotė iš dalies yra galutinė ir išdėstyta po Z. Streikaus pasiūlymo šiame suvestiniame…
PIRMININKAS. Ar yra integruota G. Skaistės nuomonė ten?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ne. Labai labai nedaug integruota, galima taip pasakyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar reikia balsuoti už G. Skaistės pasiūlymą, jeigu jis yra integruotas ir komiteto aprobuotas? (Balsai salėje) Pritarti komiteto nuomonei, taip? Prašote tokio sprendimo?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, tada dėl Zenono vėl atskirai ir vėl bus pritarti komiteto…
PIRMININKAS. Tada eisime dėl kito pasiūlymo. Dėl pirmojo pasiūlymo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu būtų pritariama tai iš dalies suformuluotai nuostatai, kuri yra būtent po G. Skaistės pasiūlymo čia, tada viskas gerai, bet kur pranešėjas sako po Z. Streikaus, tai ten kažkaip yra visai kitaip surašyta, kas yra šiurkštus pažeidimas ar kažkas. Čia darosi nebeaišku, ar tai yra tik papildymas tos pritarimo iš dalies nuostatos, ar kaip? Nes ten nebematau aš tų nuostatų, kurios yra ankstesniame jūsų pritarime iš dalies.
G. KINDURYS (LVŽSF). G. Skaistės dar yra kartą peržiūrėtos ir dar mažiau iš dalies atsižvelgta, jeigu labai pažodžiui pasakius.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pasakysiu taip, kad komitetas suformulavo savo nuomonę atsižvelgęs ir į G. Skaistės, ir į Z. Streikaus, ir yra pateikta viena redakcija. Ar reikalaujate balsuoti dėl G. Skaistės pasiūlymo? (Balsai salėje) Reikalaujate. Tada teikiu balsuoti. (Balsas salėje: „Kad aiškiau būtų, aš nemeluosiu.“)
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 26, prieš – 28, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario Z. Streikaus pasiūlymas. Prašom pristatyti. (Balsai salėje) Prašau, A. Širinskienės mikrofonas suteiktas kalbėti Z. Streikui.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Mano pasiūlymas pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių, mero siūlymu skiria…
PIRMININKAS. Komitetai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). …skiria komitetai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės siūlymu… kontrolės… mero… skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka iš komiteto narių. Jeigu Kontrolės komitete yra daugiau kaip viena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė, kandidatus į Kontrolės komiteto pirmininko pareigas gali pasiūlyti visos opozicijai atstovaujančios savivaldybės tarybos narių frakcijos ar savivaldybės tarybos narių grupės bendru rašytiniu susitarimu arba kiekviena opozicijai atstovaujanti savivaldybės tarybos narių frakcija ar savivaldybės tarybos narių grupė gali siūlyti savo kandidatus atskirai.
PIRMININKAS. Prašau, komiteto nuomonė.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar autorius sutinka su tokiu komiteto pritarimu? Sutinka. Pritarėme komiteto suformuluotai redakcijai. Gerai. Svarstome toliau. J. Razma kalba prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Reikėtų balsuoti, nes tikrai ne visi pritaria pono Z. Streikaus pasiūlymui, kuris yra, matyt, iš inercijos dar sąlygotas tų laikų, kai R. Malinauskas niekaip nenorėjo tvirtinti Kontrolės komiteto pirmininku V. Semeškos. Bet nebebus to V. Semeškos Druskininkų savivaldybės taryboje, Zenonai, tai galima jau normaliau pažiūrėti į tą situaciją. Gal nereiks manipuliuoti, įkuriant dirbtinę opoziciją ir suteikiant jai teisę siūlyti tą pirmininką. Jūs gi tą siūlote, kad gali arba visos opozicinės frakcijos, arba kiekviena atskirai. Ir ta teisingoji opozicija, matyt, pagal tokį variantą laimėtų. Tikrai nepažeidinėkime demokratijos ir atsisakykime tokių manipuliacijų. Ką tas vargšas Kontrolės komiteto pirmininkas, jau nesugriaus R. Malinausko imperijos, jūs taip labai nebijokite.
PIRMININKAS. Gal leiskite man paaiškinti – mes kalbame apie komiteto redakciją, su kuria Z. Streikus sutiko, ji yra kitokia, negu buvo ten. Ir jeigu teikiame balsuoti, tai teikiame komiteto redakciją. Ar reikalaujate balsuoti, ar tiesiog sutinkate su komiteto nuomone? Ačiū, bendru sutarimu, atrodo, sutarėme dėl formuluotės.
Kitas pasiūlymas – Seimo narės G. Skaistės. Komiteto prašysiu pasisakyti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Kadangi jos nėra, jos pasiūlymas buvo, kad jeigu savivaldybės taryba nepatvirtina veiklos programos per du mėnesius nuo pateikimo, įsigalioja Kontrolės komiteto teikta veiklos programa. Komitetas pritarė iš dalies, faktiškai dar griežčiau nustatė, kad savivaldybės taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo komiteto sudarymo, o kai komitetas sudarytas, per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė pritarti iš dalies?
G. KINDURYS (LVŽSF). Pritarti iš dalies, bet ji labai panaši.
PIRMININKAS. Gaila, kad autorės nėra, tai klaustume autorės. E. Pupinis nori kalbėti už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų G. Skaistės manymu, formuluotė tikslesnė, kadangi viskas aišku. Jeigu Kontrolės komitetas padaro savo tam tikras išvadas ir sudeda jas į ataskaitas, tai, savaime suprantama, tokiai ataskaitai niekada dauguma nepritars; jeigu nepritars, na, galima būtų pakoreguoti. Bet jeigu reikalauja išbraukti pagrindinius punktus, savaime suprantama, vis tiek Kontrolės komiteto išvada turėtų būti įsiteisėjusi, nes tam ir yra kontrolės komitetai, kad jie darytų išvadas, ne visada galbūt palankias daugumai. Manyčiau, kad G. Skaistės formuluotė yra teisingesnė.
PIRMININKAS. Dėl nuomonės prieš neužsirašė. Balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Balsuojame dėl G. Skaistės redakcijos. Kas pritaria G. Skaistės redakcijai, o ne komiteto redakcijai, balsuoja už. Pritariantys komitetui balsuoja kitaip.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 29, prieš – 21, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Z. Streikaus. Prašau autorių pristatyti.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Čia yra apie nepriekaištingą reputaciją.
PIRMININKAS. Gal G. Kindurys galėtų pristatyti?
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamo Z. Streikaus pasiūlymu siūloma, kad Kontrolės komiteto nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos… ir negali būti, jeigu buvo pažeidęs viešuosius ir privačius interesus. Mes siūlome pritarti iš dalies ir taikyti nepriekaištingą reputaciją ne visiems nariams, o tik komitetų ir komisijų pirmininkams. Kadangi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas netaikomas politikams, tai išdėstoma, kas yra nepriekaištinga reputacija 9 punkte.
PIRMININKAS. Ar autorius sutinka su komiteto redakcija?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto redakcijai? Galime. Ačiū.
Dėl 5 straipsnio yra G. Skaistės pasiūlymas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Čia yra apie analogiškas etikos ir antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūras. Įstatyme buvo tie patys reikalavimai, kaip ir Kontrolės komiteto pirmininkui. Dabar, kadangi pritarta komiteto nuomonei, komitetas pritarė iš dalies ir ta pozicija liktų kaip ir dėl Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo, taip ir dėl Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų. Tos formuluotės, kad teikiami pirmininkai, gavę daugiausiai tarybos opozicijos narių balsų. Komiteto nuomonė yra išdėstyta ir galutinė pateikta po Z. Streikaus pasiūlymo, bet balsuoti reikia.
PIRMININKAS. Ar šis G. Skaistės pasiūlymas yra susijęs su jau anksčiau nubalsuotu G. Skaistės pasiūlymu, kuriam mes nepritarėme?
G. KINDURYS (LVŽSF). Protingumo kriterijumi, nes etikos ir antikorupcijos komisijų sudarymas yra labai identiškas kaip kontrolės komiteto pirmininko…
PIRMININKAS. Gerai. Teikiu balsuoti. Nuomonių sakyti neužsirašė Seimo nariai, teikiu balsuoti dėl G. Skaistės pasiūlymo. Seimo nariai, balsuojantys už G. Skaistės pasiūlymą, pritariantys jam, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 24, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Z. Streikaus pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Kadangi mano pasiūlymui iš dalies pritarta, tai pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto nuomonei. Mes tokiai komiteto redakcijai galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl 8 straipsnio taip pat yra Z. Streikaus pasiūlymas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Aš tik noriu atkreipti gerbiamo Pirmininko dėmesį, kadangi Z. Streikaus pasiūlymai ir įsigaliojimų terminai šiandien kaip ir pasenę, nes kalbama apie 2018 m. gruodžio 31 d., tai kitas mano pasiūlymas, Zenonas savo pasiūlymą…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Svarstome Seimo nario G. Kindurio pasiūlymą. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Mano pasiūlymas yra iš dviejų dalių, tai yra kad įstatymas įsigaliotų nuo kovo 1 dienos. Kadangi buvo pritarta pasiūlymui, kad posėdžio protokolai turėtų būti paskelbti savivaldybės puslapyje, tai yra papildoma nuostata, kad savivaldybės per 10 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo savo interneto svetainėje paskelbia dabartinės savivaldybės tarybos kadencijos posėdžių protokolus. Su tuo punktu susijęs kitas punktas, kad savivaldybės iki kovo 13 dienos, tai yra per dvi savaites nuo įstatymo įsigaliojimo, savo svetainėse paskelbia 2015 metų išrinktų tarybos posėdžių protokolus. Pritarta iš dalies, nes mano tie du pasiūlymai buvo kaip vienas punktas.
PIRMININKAS. Ir jūs siūlote pritarti komiteto suredaguotam pasiūlymui dėl įsigaliojimo?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Daugiau pasiūlymų nėra. Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų šie pakeitimai nieko gero neduoda, manau, kad turėtume dar labiau stiprinti galbūt savivaldos demokratinius procesus, o ne taip, kad suteiktume tam tikras galimybes, preferencijas merams įvesti savo tam tikras tvarkas. Aš šiandien tiesiog nustebau, kad ne visos savivaldybės dar transliuoja tarybos posėdžius. Tai iš tiesų mes einame smarkiai į priekį, Seime jau pradėjome suteikti galimybę žmonėms stebėti komitetų posėdžius ir nebijome, kad kažkas pažiūrės diskusijas ar domėsis politiniais dalykais. Aš manyčiau, dar daug ką reikės pataisyti, teikti siūlymus dėl šio įstatymo projekto, bet iš esmės jis nieko gero neduoda. Buvo kilusios tam tikros idėjos, aišku, gerai, kad jos šiek tiek per svarstymus dar sumažintos, nes tokie pasiūlymai, kai stengiamasi dubliuoti opoziciją, teikti savo alternatyvius kandidatus į kontrolės komitetus, daryti spektaklius arba vėlgi neapibrėžti, neleisti kelis kartus į Kontrolės komitetą skirti pirmininkus. Tai iš tikrųjų sąlygos demokratiniu požiūriu buvo tik bloginamos. Nemanyčiau, kad kas nors gero, todėl laukite pasiūlymų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų, girdint Seimo narį, gali susidaryti toks įspūdis, kad tai žingsnis atgal, bet taip nėra. Dabar daug aiškiau apibrėžta, kad reikia neleisti piktnaudžiauti merui, kuris gali turėti daugumą, bet kartu ir neleisti opozicijai dirbtinai sudaryti situaciją, kad būtų galima įvesti tiesioginį valdymą. Komitetas iš tikrųjų viską padarė, padarė pataisas dėl tiesioginio valdymo, aiškiau apibrėžė, dėl dabartinio įstatymo siūlymų, aišku, uždėti saugikliai, kad kontroliuotų tiek merą, tiek opoziciją. Aš manau, tikrai atrastas aukso vidurys, bet tobulėjimui ribų, be abejo, nėra.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 66, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta. Siūloma priimti vasario mėnesį, nes įsigaliojimas yra nuo kovo 1 dienos.
14.31 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3143 (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-2 klausimo – Žvalgybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3143. V. Bakas. Prašau. Svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas šiandien apsvarstė Žvalgybos įstatymo projektą, įregistravo antrąjį projekto variantą, atsižvelgęs į komiteto narių pasiūlymus, ir bendru sutarimu jam pritarė. Taip pat bendru sutarimu nutarė nepritarti Teisės departamento išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo projektui? Galime.
Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Galime.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3043) priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786. Pranešėjas – R. J. Dagys. Svarstymo tęsinys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė nutarimo projektą, įvertino kolegės R. Tamašunienės pateiktas pastabas ir pritarė projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai. Svarstome pasiūlymus.
Gauti Seimo narės R. Tamašunienės pasiūlymai. Prašau pristatyti pirmąjį.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasiūlymų yra daug. Komitetas iš dalies pritarė arba pritarė visam pasiūlymui. Pirmasis pasiūlymas buvo taip pat nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių šeimoms. Kadangi mes tvirtiname Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus, tai pasiūlymas buvo dėl 7 straipsnio 1 dalies, kad „(…) vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo šeimoje klausimus“. Bet komitetas mano, kad mes šituo pasiūlymu susiauriname tarybos veikimo sritį ir paliekame be dėmesio globojamus vaikus.
Mano nuomone, kad globojami vaikai taip pat gyvena šeimose, ir aš nenorėčiau išskirti būtent globėjų ir globotinių kaip atskiros kategorijos. Iš esmės mes dažnai mėgstame atskirti ir į vieną sąvoką lyg ir neįtraukti kitų asmenų, todėl aš galvoju, kad tas pasiūlymas yra logiškas, nors komitetas ir komiteto nariai mano, kad siaurinama veikimo sritis, būtent įrašant žodį „šeimoje“. Man atrodo, kad tai nėra Vaiko gerovės tarybos nuostatai, tai nėra Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tai yra būtent Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimas. Logikos, manyčiau, nevyriausybininkų pasiūlyme, kurį aš užregistravau, yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Minutę dar!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas…
PIRMININKAS. Palaukite minutę, mes turime susitarti, kad turime po 10 pritariančių, kad pataisos būtų svarstomos. (Balsai salėje) Manykime, kad dėl visų pasiūlymų turime 10 palaikančių, ir svarstome. Dabar prašom – komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė būtent šitai redakcijai, siūlymui, nes pagal to paties straipsnio, dėl kurio teikiama pataisa, yra įrašyta ir nesiūloma koreguoti, kad taryba užsiima vaiko gerovės užtikrinimo klausimais. Jeigu mes kalbame apie vaiko gerovę, tai vaikas gyvena ne tik šeimoje, bet ir pas laikinus globėjus, ir visose tose įstaigose. Taryba užsiims tik tais vaikais, kurie gyvena (…), o visoje kitoje dalyje, kur yra užtikrinama vaiko gerovė, išeitų kaip ir ne jos kompetencija. Todėl mes ir manome, kad tai siaurina įstatymu numatytą paskirtį ir siūlome nepritarti, nes tokiu atveju ji pagal galiojančius įstatymus užsiims tik dalimi klausimų, o ne visu kompleksu, tad siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ką mes dabar svarstome? Nutarimą dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo, ne Vaiko teisių apsaugos įstatymą, nutarimą. Pagal mūsų įstatymo nuostatas yra, kur vaikas atsiranda: ar jisai globotinis bus, ar jis gims prižiūrimas mamos ir tėvo šeimoje, tai ten ir bus šeima. Todėl aš pritarčiau šiam siūlymui, nes būtent nutarimas susijęs su Šeimos tarybos kompetencija. Jinai neturi išsiplėsti daugiau, nes dėl vaiko teisių apsaugos bendrąja prasme yra atskiras įstatymas ir atskiros institucijos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Laikinas vaiko globėjas nėra šeima.
PIRMININKAS. Ačiū, nereikia jūsų komentaro. Balsuojame dėl R. Tamašunienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Pritariantys R. Tamašunienės pasiūlymui balsuoja už, pritariantieji komiteto nuomonei balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 30, prieš – 2, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas taip pat Seimo narės R. Tamašunienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pasiūlymas buvo, kad ir taryba galėtų pasitelkti specialistus, sudaryti ekspertų komisijas ir iš mokslo ir studijų institucijų atstovų. Taip pat buvo papildyta, kad jų pagalbą būtų galima pasitelkti pranešimui apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį rengti. Tokia yra trumpa pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies. Dėl 1 dalies neabejotinai, o ta 2 dalies nuostata jau yra kitoje vietoje, siūlome pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar autorė sutinka su tokiu pritarimu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam pasiūlymui? Ačiū.
Toliau taip pat R. Tamašunienės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Siūloma keisti tarybos sudėties proporcijas. Kuri taryba sudaroma iš 15 narių, 9.1 papunktyje buvo siūlomi penkių Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguoti savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų sueigos savivaldybių tarybų atstovai. Aš siūlau, kad vis dėlto visus tarybos atstovus įvertintų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o ne pati asociacija teiktų. Taip pat, kad būtų aišku, kad visi savivaldybių šeimų tarybų pirmininkai sueina ir aptaria tuos žmones, kuriuos jie teikia komitetui. Todėl pavartojau žodį „sueigos“, nors komitetas mano kitaip.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiems pasiūlymams, dėl kiekvienos dalies savi argumentai. Visų pirma tokios funkcijos kaip šeimų tarybų pirmininkų sueiga Savivaldybių asociacijoje savivaldybės neturi. Galbūt ji atsiras ir komitetas priėmė protokolinį sprendimą, kreiptis, kad ji būtų, bet šią minutę jos nėra, todėl nėra kam iš ten ir deleguoti, tokios struktūros tiesiog nėra. Čia yra įstatymo ir nutarimo projektas, turi būti aiškiai remiamasi, kokia struktūra, ką deleguoja.
Ir kitas dalykas, tikrai nesiūlytume veltis į savivaldybių kompetencijos ribas, kad komitetas dar atsirinkinėtų pats iš įvairių savivaldybių pirmininkų atstovus. Tada gal bus kažkoks politinis pasirinkimas, tegul mano, kad savivaldybių taryba… tiesiog pasiūlomas ir, jeigu bus kažkokių indikacijų, kad tai yra neatitinkantis reikalavimų ir visa kita, reikalavimus mes pasiųsime, kokių tikimės atstovų, bet jeigu bus kažkas ne taip, komitetas galės pasiūlyti kitą narį. Bet šiaip dabar kištis į savivaldos kompetenciją tos tarybos – mes nesiūlytume šitame etape. O jeigu susikurs ta pirmininkų sueiga, tada bus galima grįžti prie šito klausimo, nuo kitų metų galimai šita institucija bus kitokia – biudžetinio statuso, kaip jūs pamatysite kituose straipsniuose.
PIRMININKAS. Prašyčiau teikti komiteto argumentus, nediskutuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog pasakiau…
PIRMININKAS. J. Varžgalys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš pasakiau komiteto argumentus.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš pritariu kolegės Ritos nuomonei. Ir aš, ir Rita ilgus metus dirbome savivaldoje ir žinome, ką tai reiškia. Iš tikrųjų gal prabočykite, Seimo nariai, kurie dirbate 20–22 metus čia, Seime, jums kitaip atrodo. Bet tiems, kurie padirbę savivaldoje, atrodo kitaip. Tikrai aš pritariu kolegės Ritos nuomonei, reikia už tai balsuoti.
PIRMININKAS. S. Gentvilas, prašom, nuomonė prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Rimantas išsakė dalį tokio subsidiarumo principo, kad neturėtume kištis į savivaldybių tarybų reglamentavimą. Kokios tarybėlės, ar patariamosios ar nepatariamosios, turėtų būti, palikime tai pačioms savivaldybėms apsispręsti. Kviečiu neapsunkinti šito.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. Seimo nariai, pritariantys R. Tamašunienės pasiūlymui, balsuoja už, pritariantys komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje. R. J. Dagys: „Kas diriguos, kas diriguos, kai nėr tokios struktūros… taip, nėr tokios struktūros, gal bus, kai bus, krikštysime…“)
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 37, prieš – 4, susilaikė 26. Pasiūlymui pritarta.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Trumpa replika. Negausime delegato…
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas – Seimo narės R. Tamašunienės. Prašom pristatyti. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, iš tikrųjų, dabar balsuodami, kai kurie Seimo nariai galvojo, kad jie balsuoja už komiteto nuomonę, kiti balsavo… Aš sakau, aš ką tik kalbėjau su kai kuriais kolegomis. Prašom, Agne Širinskiene, na, nekalbėti visų vardu, kalbėkite už save. Kadangi aš girdėjau kai kurias Seimo narių nuomones, tai aš norėčiau vis dėlto pasiūlyti perbalsuoti šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Nėra pagrindo.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Galima, aš paaiškinsiu.
PIRMININKAS. Prašom, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Konkrečiai dėl šitos pataisos. Rimantai, jūs irgi neklaidinkite. Sueiga – ne kaip institutas, o kaip ta proga suėję savivaldybių tarybų pirmininkai, kurie atneša savivaldybių tarybų šeimų sprendimus, ką jie norėtų deleguoti į nacionalinę tarybą. Paliekama diskrecija būtent savivaldybių tarybų šeimoms, o ne Lietuvos savivaldybių asociacijai, kuri šeimos politikai visai mažai dėmesio skyrė, neturi nei jokių pakomitečių, nei komitetų, kurie užsiimtų ta veikla.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dabar laikas atėjo vaiko teisėms. Prašyčiau atidėti šį klausimą ir po to sugrįžti. Dar yra labai daug pasiūlymų ir daug diskusijų, ne visiems pasiūlymams pritarta.
Ar sutinkate, kolegos, kad grįžtume prie vaiko teisių?
14.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3157 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas. Į tribūną kviečiu R. Karbauskį. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3157. Pateikimas. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). (…) pataisas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų įstatymų.
PIRMININKAS. Projektas Nr. XIIIP-3118 nereikalingas, taip?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kaip?
PIRMININKAS. Projektas Nr. XIIIP-3118 nereikalingas? Kalbame apie projektus Nr. XIIIP-3135, Nr. XIIIP-3136, Nr. XIIIP-3137, Nr. XIIIP-3138.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ar pritariame po pateikimo? Pritariame. Svarstymas. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimas. (Balsai salėje) J. Razma – nuomonė prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, aš manau, ir taip yra daug aistrų dėl situacijos vaiko teisių apsaugos srityje dėl naujo įstatymo taikymo. Aš manau, reikia pasistengti viską į ramesnes vėžes nukreipti. Manau, tam erdvės kaip tik suteikia ramus, dalykiškas Vyriausybės pateikto įstatymo projekto svarstymas komitetuose. Kas turi kitų minčių, gali, be abejo, rašyti įvairius pasiūlymus.
Jeigu dabar pradėtume svarstyti valstiečių ir žaliųjų lyderių naują įstatymo projektą, jis dėl kai kurių teikiamų nuostatų vėl sukeltų, manau, aistrų. Tai yra ir mažamečio vaiko vieno palikimas, ir matoma tendencija įtariai žiūrėti į visas tarnybas, kurios dirba vaiko teisių apsaugos srityje, taip sakant, žiūrėti kaip į potencialius piktnaudžiautojus, ir daug kitų dalykų. Todėl aš siūlau nepriimti šio nutarimo, nepateikti to įstatymo ir ramiai koncentruotis į darbą komitete prie jau pateikto projekto.
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen – nuomonė prieš.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Panašiai kaip ir kolega, prieš tai kalbėjęs, tiesiog norėčiau priminti, kad visai neseniai, gruodžio mėnesį, valdančiųjų deleguotas socialinės apsaugos ir darbo ministras pateikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Turėdama galvoje, kad ministro teiktam projektui jau Seimo salėje pritarėme, jis yra svarstomas komitetuose, tikrai manyčiau, kad būtų labai tikslinga nebeįsivelti į chaotišką situaciją, juolab kad dėl šio įstatymo projekto, kuriame, beje, irgi yra ir gerų dalykų, Teisės departamentas yra pateikęs apie 50 pataisų.
Aš tiesiog siūlyčiau, kad Seimo nariai teiktų savo pataisas dėl ministerijos projekto ir taip mes greičiau judėtume į priekį ir ištaisytume, be abejo, tas spragas, kurios vis dar yra likusios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
PIRMININKAS. P. Urbšys – nuomonė už.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro visuomenė nevienareikšmiškai vertina Seimo vienas ar kitas iniciatyvas dėl vaikų teisių apsaugos, bet sutikite, Seime yra dvi koncepcijos: viena yra vaikas atskirtas nuo šeimos, o kita koncepcija yra, kad vaikas tai yra šeimos aplinkos žmogus. Dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra, kad vaikas yra atskiriamas kaip atskiras subjektas ir suteikiama teisė valstybinėms institucijoms kištis į šeimos politiką. Jeigu mes kalbame apie šį siūlomą projektą, tai vis dėlto norima atrasti vidurį ir akcentuoti, kad valstybinės institucijos negali piktnaudžiauti savo galiomis ir pagrindinis tikslas yra išsaugoti vaiką saugiausioje aplinkoje, kas būtent yra šeima. Man atrodo, tikrai nebijokite tos diskusijos, leiskite pateikti, galų gale jūs visada pasisakėte už demokratiją ir nuomonių įvairovę.
PIRMININKAS. J. Džiugelis – dėl vedimo tvarkos?
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu jau (…) atkreipti jūsų dėmesį, kad aš stoviu prie mikrofono pirmas ir norėsiu kalbėti po balsavimo dėl vedimo tvarkos kitu klausimu.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 9, susilaikė 15 Seimo narių. Nutarimas priimtas. (Gongas)
14.52 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3135 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 3, 4, 9, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3135. Pranešėjas – R. Karbauskis.
J. Džiugelis – dėl vedimo tvarkos.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip ir minėjau rytiniame posėdyje, šis klausimas sulaukė labai daug nevyriausybinių organizacijų ir panašiai dėmesio, todėl Mišrios grupės frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pertraukos. (Balsai salėje)
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 29, prieš – 37, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio su visais lydimaisiais.
Tęsiame. A. Širinskienė – dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų mane labai stebina toks žanras – Seimo nariams užsiimti vietas prie mikrofono. Tai gal jūs iš vakaro, kolegos iš opozicijos, užsiimkite dėl kitų klausimų? (Balsai salėje)
Antra vertus, dar vienas dalykas, ką reikėtų atsiminti, tai jūs ką tik nukėlėte tėvams ir nemokamą advokato pagalbą, nes šiuo metu tėvai ir šeimos bylose negauna advokato paslaugų nemokamai, jeigu to neišgali turėti. Kolegos, jauskime atsakomybę, kai priimame tokius sprendimus.
PIRMININKAS. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų esu pasipiktinęs dėl to, kad jūs dar labiau priešinate visuomenę. Jūs parodote, kad jums nesvarbu, kad nėra užtikrinti tokie svarbūs dalykai kaip žmogaus teisė į teisinę gynybą, tokie svarbūs dalykai, kurie yra tiek Lietuvos teisėje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo principuose, kaip proporcingumo, kaip nekaltumo prezumpcijos. Jūsų požiūris yra visiškai nevalstybiškas, labai arogantiškas ir negražus. Jums žmonės yra visiškai nesvarbu.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Man įdomu girdėti vienos kolegės pamokslavimus, kad kažkas užsiima eilę, bet juk šita kolegė buvo apsvarstyta Etikos ir procedūrų komisijoje, kai kadencijos pradžioje svetimomis kortelėmis užregistravo savo frakcijos narius pasisakyti. Tai gal tikrai nereikėtų, gerbiama Agne, moralizuoti, kai pati esate pažeidusi Seimo statutą.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Išties jau baigiame įprasti būti auklėjami visažinės Valstiečių frakcijos vyriausios atstovės, kuri, tiesą sakant, pati dėl savo projektų nuolat prašo pertraukos, nes neva nėra įsigilinusi. Tai jau kam kam kalbėti ir kam patylėti. Gerbiamieji, pažiūrėkite į veidrodį.
Dabar dėl įstatymo. Yra pateiktos ministro, pabrėžiu, valstiečių ministro, pataisos, į kurias galima rašyti bet ką, pasiūlymus. Jeigu reikia dėl tėvų teisinės pagalbos, rašykite pataisas, apsvarstykite komitete ir jas bus galima priimti. Kam reikia atskiro įstatymo projekto tų pačių pataisų? Kad būtų prieš savo Vyriausybę? Jūs nepasitikite L. Kukuraičiu? Tiesą sakant, aš nesu matęs tokio politinio dviveidiškumo. Apie gerbiamą M. Puidoką apskritai čia nėra ką kalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Aš norėčiau replikuoti kolegai M. Puidokui. Puikiai žinote, kad ministro teiktas projektas jau yra komitetuose. Jūs stabdytumėte procesą, o ne jį greitintumėte. Jis jau apsvarstytas Žmogaus teisių komitete. Sausio pabaigoje bus svarstomas Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kodėl jūs negalite ten registruoti? (Balsai salėje) Kaip? Pataisos. Tai prašau, pataisas registruokite. To jums niekas netrukdo daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Baikime diskusijas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Palaukite dar.
PIRMININKAS. Užteks! (Balsai salėje)
14.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(3) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės ir tęsiame 2-5 klausimą. Kviečiu R. J. Dagį į tribūną ir svarstome Seimo narių pasiūlymus. (Balsai salėje)
Seimo narės R. Tamašunienės pasiūlymas dėl 9.2 punkto. Prašau pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiami kolegos. Tęsiame Nacionalinės šeimos tarybos sudarymą. Yra pasiūlymas, siekiant plačiau atstovaujamų organizacijų atstovų, nevyriausybinių atstovų, kurie iš tikrųjų pasiekė, kad tokiu nacionaliniu lygmeniu ta taryba ir atsirastų, siūloma skaičių padidinti iki septynių deleguotų atstovų šitoje taryboje – deleguoti šeimas vienijančių ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šitam siūlymui, kadangi subalansavo su kitų organizacijų siūlymais.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo narės R. Tamašunienės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip pat siūlomi trys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto deleguoti mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus. Tokios ekspertinės nuomonės pakaktų, mūsų manymu, toje taryboje. O kitą mokslinę nuomonę, ekspertinius vertinimus, tyrimus atliktų mokslininkai pagal užsakomus ekspertinius vertinimus, kurių reikėtų tarybai, norint priimti vienokius ar kitokius sprendimus arba pateikti nuomonę apie šeimų padėtį visuomenei.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu, pritardami komiteto nuomonei ir pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo narės R. Tamašunienės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip pat organizacijoms siūloma nustatyti kompetencijas, kurių reikėtų, kad jos galėtų toje taryboje būti. Organizacijų atstovai, kurie per pastaruosius penkerius metus dalyvavo valstybės, savivaldybių institucijų patvirtintos sudėties tarybose, komitetuose, komisijose, darbo grupėse, teikė (inicijavo) pasiūlymus (iniciatyvas) dėl viešojo valdymo sprendimų šeimos politikos srityje. Tad išplėsti reikalavimus jų kompetencijai… atstovams nacionalinėje taryboje.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir kitaip suredagavo tą punktą, kad papultų visos organizacijos, kurios galėtų. Ir, man atrodo, pranešėja, komitete mes sutarėme, pritarėme tam.
PIRMININKAS. Ar autorė sutinka su komiteto nuomone?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip.
PIRMININKAS. Tada galime ir bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai.
Kitas taip pat R. Tamašunienės pasiūlymas dėl 9.3 papunkčio nuostatų.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Šitą pasiūlymą… Aš pritariu komiteto nuomonei, nes galbūt buvo perteklinis.
PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau. Kitas jūsų pasiūlymas yra dėl tarybos nario ketverių metų kadencijos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, siūloma, kad kadencija yra ketveri metai, taip pat čia nevyriausybinės organizacijos mano, kad vis dėlto turėtų būti kaita ir naujai atsiradusios nevyriausybinės organizacijos galėtų ateityje deleguoti ir turėti savo narių, tad siūlo ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi tas ribojimas yra gana toks simbolinis: trys kadencijos iš eilės, paskui (…), vėl grįžti, iš esmės kiekvieną kartą komitetas, tvirtindamas sudėtį, turės visas galimybes pakeisti tuos narius, juo labiau kad konkurencija yra tikrai nemenka, todėl siūlėme neapsunkinti tos procedūros šitokia formuluote.
PIRMININKAS. Gal autorė sutinka su komiteto nuomone? Sutinkate ir atsiimate, ir nereikalaujate balsuoti? Ačiū.
Toliau kitas jūsų pasiūlymas. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tas pasiūlymas yra dėl darbo organizavimo, pirmininko ir narių atsakomybės. Aš pritariu komiteto pakoreguotam punktui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonei pritariate?. .
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip.
PIRMININKAS. …redakcijai. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu šiai redakcijai. Daugiau pasiūlymų nėra? Nėra. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėkoju pranešėjui, dėkoju pristačiusiai pataisas.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepriklausomai nuo to, kaip kas vertina, reikalingas bus Šeimos stiprinimo įstatymas ar jis nereikalingas, bet jis įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Visos savivaldybių tarybos yra paskatintos sudaryti šeimos tarybas, Vyriausybė – lygiai taip pat, jie tai daro. Mes šiuo atveju tiesiog atsiliekame ir tai nėra gerai, kad mes atsiliekame sudarydami tokią šeimos tarybą. Tai vienokia ar kitokia forma mes ją turime sudaryti. Teikite pasiūlymus dėl turinio, žiūrėsime, kad visos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su šeimomis, į jas patektų.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 58, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
15.04 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 42, 52, 53, 58, 65 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3061 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3061. Pranešėjas – E. Jovaiša. Pateikimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seime! Kaip žinome, Lietuvos aukštasis mokslas yra dvinaris – mes turime aukštojo mokslo ir kolegijas, turime ir universitetus. Dvinaris yra ir sistemos palydovas, tai yra kvalifikaciniai laipsniai – mes turime bakalaurą, mes turime magistrą. Bet štai bakalauro kvalifikaciniame laipsnyje mes išskiriame dvi sritis, tai yra profesinis bakalauras ir yra akademinis bakalauras. Profesinio bakalauro diplomus išduoda kolegijos, o universitetinį bakalaurą išduoda universitetai, taip sakant, akademiniai.
Manau, kad yra atėjęs laikas, vardan to, kad profesijos aukštumų siekiantys studentai galėtų turėti savo profesinę liniją, nuo profesinio bakalauro nuvesti iki, tarkime, profesinio daktaro. Dabar tas žingsnis, kurį mums tikrai reikėtų žengti, būtų profesinio magistro įtvirtinimas. Noriu pasakyti, kad toks profesinio magistro įtvirtinimas mūsų aukštojo mokslo sistemoje reikštų, kad mes sudarytume sąlygas kolegijoms artėti prie universitetų, kolegijoms su universitetais. Be jų jos negalėtų teikti profesinio magistro kvalifikacinio laipsnio, jos galėtų su laiku – po metų, dvejų, penkerių, kas čia žino, galbūt tapti ir universitetų padaliniais, tos stipriosios kolegijos, kaip yra įprasta Europos ir kitų pasaulio kraštų praktikoje.
Esmė yra tokia, kad sutaupytume studento laiką, kad jisai turėtų ir trumpąsias studijas, mes tai įtvirtinome penktąjį (…), patvirtinę įstatymu, turėtų profesinį bakalaurą, turėtų profesinį magistrą, kad jam, kylant iš profesinio bakalauro į magistro kvalifikacinį laipsnį, nereikėtų metų, pusantrų ar dvejų išlyginamųjų studijų. Tai yra ir lėšų taupymas, tai yra ir mūsų jaunimo išlaikymas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori, G. Steponavičiaus nematau. Tada V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, aš suprantu jūsų norą ir intencijas, bet arba aš iki galo nesuprantu, ką jūs suprantate, arba jūs taip pat nelabai suprantate, ką jūs siūlote. Profesinis bakalauras yra suteikiamas kolegijose, tai yra aukštosios neuniversitetinės mokyklos, profesinio magistro laipsnis Europos kontekste taip pat yra suteikiamas tų pačių neuniversitetinių mokyklų. Jeigu mes inkorporuojame jau universitetą, tai kaip gali žmogus, besimokantis universitete, gauti neuniversitetinį magistrą?
Kita vertus, dabar mūsų kolegijose taip pat dirba ir profesūra, ir docentai, kurie derina darbus ir universitetuose, jų kvalifikacija yra pakankama, kad jie galėtų įvertinti ir galėtų sudaryti profesinio magistro programas kolegijose. Gal čia yra tiesiog dvi dalys, arba du klausimai, kuriuos jūs dabar bandote suvesti į vieną, nes tai yra visiškai atskiros dvi dalys. Jeigu mes norime įvesti profesinį magistrą, tai yra vienas dalykas. Jeigu mes norime inkorporuoti kolegijas į universitetus, tai yra visiškai kitas klausimas. Aš šiaip pritariu šitai idėjai, bet sakau, kad mes nepaslystume ir paskui nebesusigaudytume…
PIRMININKAS. Laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …kur viskas ateina.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, profesoriau. Ne, aš paminėjau apie… su laiku galbūt per programas tos gerosios kolegijos ir norėtų ateiti arčiau prie universiteto ar palįsti po universiteto stogu, tai ne, aš tik piešiu perspektyvą, tolimąją ar artimąją, tai priklausys nuo gyvenimo. O šiaip visi norime, aš noriu ir mano kolega E. Pupinis, įtvirtinti profesinį magistrą. Kadangi tai nebuvo momentinis teikimas, mes atlikome tam tikrą darbą, aš turiu ant savo stalo kolegijų direktorių raštą, kuriame kaip tik yra konstatuojama, kad tose programose turėtų dalyvauti universitetai ir tie diplomai, matyt, turėtų būti bendri. Bet šis klausimas iš tikrųjų profesorių nėra iki galo išdiskutuotas. Man atrodo, mes jį ir diskutuosime, tą tvarką diskutuosime, turėtume diskutuoti, jei būtų pateikimas komitete.
Bet noriu pasakyti, kad yra įvairi Europos praktika. Aš turiu mūsų Europos reikalų komiteto padarytas išvadas. Profesinis magistras įvairiai traktuojamas Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, bet visur yra svarbiausias vienas momentas: kaip profesinis bakalauras yra orientuojamas į taikomąjį mokslą, lygiai taip pat aukštesniu lygiu mes turėtume orientuoti į taikomąjį pobūdį ir čia. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ką jūs į tai atsakytumėte? Mano žiniomis, kai kurie universitetai be šito priimto įstatymo jau taiko šią praktiką, kai po kolegijos studijų baigimo be išlyginamųjų studijų jau galima įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tai yra sena praktika. Taip, galima tą padaryti, jei tos programos yra tokios, kad jiems tų išlyginamųjų studijų nereikia. Jei universitetų atstovai pagal tas programas taip padarė, kad taikomojo bakalauro arba profesinio bakalauro kvalifikacijos pakanka, tai kodėl gi ne? Bet didžioji dalis, tikrai neapsirikite, kolege, 90 % iš profesinio bakalauro siekiančių magistro dažniausiai bent metus turi turėti išlyginamųjų studijų. Įstatyminės bazės, išskyrus bendrąsias programas ir suvienodintas studijas, jiems nėra, bet jie tą gali daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvai. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų kyla pagrįstų diskusijų, tačiau, manau, jos išsprendžiamos, nes lygiai panašių diskusijų buvo, kai svarstėme apie penktą kvalifikacinį profesinį lygį, kai ieškojome formos, kaip būtų galima šiek tiek priartinti profesines prie kolegijų. Šį sprendimą priėmėme, įstatymas priimtas.
Aš nematau didelės problemos, kaip tas rutuliosis, gal čia sudėtinga būtų pasakyti, bet kad į šį procesą būtų įtrauktos ir kolegijos, kokia ateitis, irgi daug klaustukų, tačiau apskritai galėtų rengti. Lygiai taip pat kaip ir dėl penkto kvalifikacinio lygio. Mes nusprendėme, kad vis dėlto diplomus išduos kolegija, tačiau rengiant profesinį lygį dalyvaus ir profesinės mokyklos, nes jos yra kur kas tvirtesnės savo profesiniu pasirengimu ir turi geresnes bazes nei kai kada kolegijos. Šiuo atveju, manau, iš profesinės pusės, rengiant profesijos magistrus, kolegijos turi didesnę patirtį, kas susiję su technologijomis ir kitais dalykais. O universitetai tam tikru akademiniu prisidėjimu ir bendru darbu galės ieškoti bendrų tikslų, kuomet būtų galima rengti profesijos magistrus, kaip čia jau buvo sakyta, kad kai kas ir dabar rengia. Iš tikrųjų tai, manau, prisidės prie stabilesnės mūsų aukštojo mokslo sistemos, į kurią šiek tiek daugiau bus integruotos kolegijos ir universitetai.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 62, prieš, susilaikiusių nebuvo. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas yra Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
R. Sinkevičiaus nėra, tai 2-7 klausimo negalime pateikti. (Balsai salėje) A. Baura nori pateikti? Prašau.
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3156 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3156, tada tęsime.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau, kad būtų pritarta nutarimo projektui, kad būtų leista pateikti Šilumos ūkio įstatymo projektą. Tai yra labai svarbu, jeigu tam pritarsite, aš pabandysiu glaustai išdėstyti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritariame.
Svarstymas. Pritariame po svarstymo.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3021 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3021. Pranešėjas – A. Baura. Pateikimas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš pasistengsiu trumpai pristatyti šį projektą. Kai kam gali atrodyti, kad čia tik pateikimas, gal tai nėra svarbu, bet labai svarbu, ir štai dėl kokių sąlygų. Dar praeitų metų gruodžio 1 dieną įsigaliojo naujos redakcijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarka, galinti reikšmingai pakeisti situaciją Lietuvos šilumos ūkyje. Vadinamoji konkurencija pilnaisiais kaštais sudaro palankias sąlygas tam tikra prasme be jokios atsakomybės ir kontrolės vystyti veiklą nereguliuojamiems, nepriklausomiems šilumos gamintojams, o reguliuojamoms šilumos tiekimo įmonėms paliekant visas prievoles, atsakomybę, riziką ir galimus finansinius nuostolius.
Suprasdami tam tikrą pavojų, į Seimą, kuriam atskaitinga Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kreipėsi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, kreipėsi Lietuvos didžiųjų miestų merai, Lietuvos savivaldybių asociacija, energetikos ekspertai, ragindami įteisinti racionalų reguliavimą ir konkurenciją, pirmiausia tenkinančią šilumos vartotojų poreikius. Tuo tikslu Seimo Ekonomikos komitetas įregistravo tam tikras Šilumos ūkio įstatymo pataisas, daugelis Ekonomikos komiteto narių pasirašė teikiamą projektą.
Kadangi komiteto pirmininko šiandien nėra, tai man pavedė pristatyti projektą. Kad būtų dar aiškiau, turiu pasakyti, kad iki šiol beveik 15 metų stabiliai pagal taikytą teisinį reglamentavimą reguliuojamos ir veiklą pagal licenciją vykdančios centrinės šilumos tiekimo įmonės gaudavo nustatytas pastoviąsias pajamas šilumos gamybos šaltiniams palaikyti, o šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirkdavo tik tuo atveju, jeigu ji buvo pigesnė negu gaminama nuosavose katilinėse, tai jau čia būtų kintamieji kaštai. Taip buvo suderinamas šilumos teikimo patikimumas ir mažiausių sąnaudų principas.
Būtent tai, kaip aš paminėjau, kad nuo praeitų metų gruodžio mėnesio pasikeitė ta tvarka, tai tokiu būdu, kas būtų siūloma? Siūloma įtvirtinti tvarką, pagal kurią visi šilumos gamintojai veiktų vienodomis rinkos sąlygomis – tiek centralizuotos šilumos tiekimo įmonės, tiek nepriklausomi šilumos gamintojai.
Taip pat projektu siekiama nustatyti sąlygas, kurioms esant visi šilumos gamintojai, kurie sutinka dirbti esant metiniam pelningumui, neviršijančiam nustatytos reguliuojamo pelno ribos, ir užtikrina mažiausias metines bendrąsias šilumos gamybos sąnaudas, gautų pastovias reguliuojamas pajamas, kuriomis būtų padengtos faktinės šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos ir reguliuojamas pelnas.
Teisininkų yra pora pastabų. Su jomis visiškai mes, teikėjai, sutinkame. Į jas tikrai reikia atsižvelgti. Žinoma, iškart aš pasakau, kad mes visiškai pritariame, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados tuo klausimu.
Siūlymas būtų, kad įsigaliojimas tų dviejų straipsnių pakeitimo būtų nuo šių metų liepos 1 dienos. O jeigu kyla klausimas, ar ta dabartinė tvarka šitos šilumos… tai yra šaltuoju metų laiku daro didelę įtaką ar nedaro, tai turėčiau pasakyti, kad būtent žiemos metu konkurencija tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų šilumos gamintojų… jų gaminami šilumos kiekiai yra faktiškai visi panaudojami, bet kai ateina vasaros laikas, tada prasideda didelės problemos. Taigi prašyčiau pritarimo, o mes savo ruožtu komitete kviesimės (ir jau pradėjome) visas suinteresuotas puses, kad būtų priimtas labiausiai visas puses atitinkantis teisės aktas.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pasveikinti komitetą, kad reagavo į didelę problemą, kuomet nepriklausomi tokie žaidėjai, pasipinigautojai bando kažkokiu būdu gauti momentinį efektą, visas problemas palikdami centralizuotiems šilumos tinklams, kurie dažnai priklauso savivaldybei. Tai iš tikrųjų labai šaunu.
Norėčiau paklausti, galbūt jūs turite informacijos, kurios savivaldybės jau susiduria ar kiek tokių savivaldybių, kurios susiduria su tam tikra problema, kuomet nereguliuojami šilumos tiekėjai bando jungtis į tinklus pačiu naudingiausiu momentu? Kaip jūs sakote, kai yra perteklius, tada jie dalyvauja šiame procese, o kai reikia kam nors išlaikyti šilumos tinklus tuo metu, kai jie ne taip pelningai dirba, užmeta problemą ant tų centralizuotų šilumos tinklų. Kiek tokių savivaldybių yra?
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, labai atsiprašau, bet aš tikrai neatsakysiu. Būtų galima atsakyti gal taip: tose savivaldybėse, kuriose nepriklausomų šilumos gamintojų nėra, problemos lyg ir nėra, tačiau klausimas yra kitas. Jeigu šiandien to nepriklausomo gamintojo nėra, tai nereiškia, kad jis negali atsirasti po metų ar kitų. O tamstos, sakykime, atveju, iš kur jūs esate rinktas, tai Utenos pavyzdys ir parodo. Tai yra pačios mažiausios kainos visoje Respublikoje ir vien todėl, kad tai yra valstybės valdoma… ne vien todėl, bet tai vienas iš tų argumentų. Labai džiaugiuosi, kad iš jūsų pusės yra pritarimas.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai informatyvi lentelė jūsų pateikta aiškinamajame rašte. Sunku rasti argumentų prieš, nes visiškai nelygiavertėje padėtyje yra centralizuotas šilumos tiekėjas ir tie vadinamieji nepriklausomi tiekėjai. Ar galėtų būti koks nors kitoks variantas, negu jūs siūlote?
A. BAURA (LVŽSF). Ar galėtų būti kitoks?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
A. BAURA (LVŽSF). Tikriausiai, Seimo nariai, gavote ir nepriklausomos Šilumos gamintojų asociacijos lobisto (pavardės aš neprisimenu, lyg ir Kisielius) raštą, kuriame jis teigia priešingai, ten irgi pateikia tam tikrus skaičiavimus. Aš nenoriu pasakyti, kad mūsų teikiamas projektas yra idealus. Aš kaip tiktai paminėjau, kad ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkai pastebėjo tam tikrus neatitikimus, kad gal ne tais straipsniais mes tą siūlome daryti, bet aš manau ir grįžtu prie to paties, kad mes bendromis pastangomis rasime patį optimaliausią sprendimą.
Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad lentelė parodo tai, ką, gerbiamas Juliau, jūs ir užsiminėte, būtent skirtumus. Tai parodo nelygiavertes sąlygas.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mielas kolega, ačiū už pateiktą projektą, bet turbūt teisybės dėlei reikėtų sakyti, kad yra dvi nuomonės – nepriklausomų šilumos gamintojų ir tiekėjų, ir nuomonės kardinaliai skiriasi. Šiuo atveju dėl to projekto, kurį teikiate, ministerija ir Kainų komisija taip pat turi esminių pastabų, kodėl jos nėra savo vardu to projekto rengusios toliau ir teikusios iki pat Seimo.
Mano klausimas ir pasiūlymas: ar nesutiktumėte, kad vis tiek turėtume ramiai aptarti ar komitete, ar darbo grupę sukurti, nes su tuo projektu turėsime mes dirbti, o Vyriausybės tik nuomonės atsiklausiame.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, gerbiamasis Virgilijau, noras yra bendras, kad tas produktas būtų tikrai pats geriausias ir ne tik vienai pusei būtų palankus, bet šiuo atveju aš sakyčiau, kad mūsų pagrindinis naudos gavėjas yra vartotojas. Ir jeigu šiuo atveju mes rasime optimaliausią sprendimą, kad vartotojas šiuo atveju mažiausiai, tai yra daugiausia būtų patenkintas, aš sakyčiau, kad tai tikrai būtų sprendimas. Aš ir paminėjau, kad ir Vyriausybės išvada reikalinga. Ir jokio forsavimo čia nereikėtų daryti.
Aš tikiu, kad jeigu šiandien pavyks pritarti, mes per pratęstą sesiją vasario viduryje, kaip yra numatyta, jau galėsime šiuo klausimu dirbti.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis žemieti, norėčiau užduoti tokį dvigubą klausimą: visų pirma tie nepriklausomi šilumos tiekėjai atėjo į rinką vienomis sąlygomis, dabar jos yra keičiamos ir ar tai nesukels kokių nors teisinių pasekmių?
Antras dalykas. Tiesiai šviesiai, kaip keisis šilumos kaina, priėmus šitokio projekto nuostatas? Nes šiais metais jau keliais procentais šilumos kaina didėja. Ar, priėmus šitą įstatymo projektą, keisis į gerąją pusę vartotojams? Galbūt iš smalsumo pasižiūrėjote, kokios vidutinės savivaldybės galimybės, mažinant šilumos kainą, tų pačių Anykščių? Ačiū.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, gerbiamasis kolega, čia aš labai abejoju, ar aš, ar kitas čia stovėdamas galėtų atsakyti, kiek tos kainos galėtų keistis dėl to, apie ką mes šnekame. O kainos padidėjo dėl objektyvių priežasčių, dėl daugelio dalykų, kurių dėl laiko stokos aš tikrai nenorėčiau vardyti. Aš vėl reziumuodamas grįžtu prie to paties. Teikti įvairius pasiūlymus ir įvairias geras mintis tikrai galima visiems ir dar sykį sakau: ieškosime tikrai paties geriausio sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, jis atsakė į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jau mes turėjome reikalų su privačiais gelbėtojais, kai dalis savivaldybių atidavė savo šilumos tinklus, kur iš esmės neįmanoma faktiškai sukurti konkurencijos privatiems vartotojams. Kai kurie berniukai ateidavo, turėjau garbės būti tuo metu Utenos meru, ateidavo ir kalbindavo, kokie bus stebuklai, kaip kris šilumos kainos ir panašiai. Tuo metu užteko mums proto suprasti, kad vis dėlto savivaldybė taip pat gali gana gerai tvarkytis, tuo labiau kad šilumos tiekimas kartu yra ir socialinė funkcija. Savivaldybės tikrai nenori daryti kokio nors biznio, o paprasčiausiai nori tiekti pigesnę šilumą.
Dabar atsiranda dar vienas variantas, faktiškai su tais pačiais berniukais, kai jie nori nereguliuojamai prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų ir geriausiais momentais be jokio reguliavimo, be jokių galbūt amortizacinių atskaitymų daryti paprastą verslą – parduoti šilumos tinklų sistemą, savivaldybių šilumą. Deja, jie neprisiima jokios atsakomybės, kad ta šiluma būtų nuolat tiekiama, o savivaldybės, planuodamos savo tinklus, dėjo tam tikras investicijas, skaičiuodamos, kad jos bus tiekėjos. Jų išvystytas pajėgumas tai sistemai palaikyti su visomis investicijomis bus pakabintas ore, jeigu mes nereguliuojamiems vartotojams leisime momentiškai prisijungti prie šilumos tinklų. Iš tikrųjų tai būtų šilumos sistemos žlugdymas, tuo labiau kad tie maži vartotojai už nieką neatsako. Vis dėlto ši sistema, kuri dabar yra teikiama, kad vis dėlto ir tiekėjai būtų reguliuojami, kad būtų tvarka, kad kas nors prižiūrėtų sistemą, tikrai teisinga.
Aš suprantu didžiuosius miestus, kur yra tam tikrų variacijų galimybė, bet vėlgi tie, kurie nori prisijungti prie tinklų, turi dalyvauti konkurse, turi pasakyti, kiek tieks į tuos tinklus ir kiek laiko tieks, o ne taip momentiškai nereguliuojamai prisijungti, kai man naudinga, o kai nenaudinga, tada, savivaldybe ar centralizuotas šilumos tiekėjau, jūs spręskite problemas. Iš tikrųjų sveikinu ir siūlau pritarti šitam įstatymo projektui ir manyčiau, kad dar vienas klausimas, kad nereikėtų per ilgai svarstyti, nes aš suprantu, lobistų tikslas yra irgi užsidirbti…
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …tai manyčiau, kad neatidėliojant reikia svarstyti komitetuose ir priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 54 Seimo nariai: visi 54 buvo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. I-1565 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1651. Pranešėjas turėtų būti V. Simulikas, salėje nematau. Bet gal galėtų kas nors iš kolegų pristatyti, yra pasirašę 29 Seimo nariai? Nėra.
15.32 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815(3) (pateikimas)
Tada einame prie kito darbotvarkės klausimo – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-815(3). Pranešėjas – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien jūsų sprendimui teikiamas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti rūkymą daugiabučių namų balkonuose ir terasose bei atitinkamose viešosiose erdvėse, išskyrus rūkyti skirtas vietas.
Rūkymas yra labai dažna šių dienų žmonių mirties ir fizinės negalios priežasčių. Tabako dūmuose esantis nikotinas yra viena stipriausių pasaulyje žinomų narkotinių medžiagų, greičiausiai sukeliančių priklausomybę. Tai paaiškina, kodėl trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų rūko ir ne daugiau kaip 5 % pradėjusių rūkyti pavyksta atsikratyti šio įpročio. Noriu pabrėžti, kad pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta 6 mln. žmonių, iš jų apie 6 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo. Lietuvoje rūkymo sukeltos ligos kas metus pasiglemžia 7 tūkst. gyventojų, tokia yra statistika. Degant tabakui, tiek į rūkančio organizmą, tiek į aplinką patenka 4 tūkst. cheminių junginių, iš kurių apie 70 sukelia vėžį.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad tik 15 % cigaretės dūmo yra įkvepiama rūkant, o likusi dalis pasiskirsto aplinkoje ir gali būti įkvepiama aplinkinių žmonių. Nerūkantieji įkvepia ir degančio tabako dūmus ir rūkančiojo iškvepiamą orą. Įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką susirgti onkologinėmis ligomis, plaučių, širdies ligomis, insultu, astma, didina staigios mirties sindromo tikimybę, kūdikių staigios mirties sindromo tikimybę. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę ir gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rūkymas gali būti ir sunkesnių ligų priežastimi.
Pasaulinė sveikatos organizacija perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 % dažniau serga išemine širdies liga nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu. Tyrimų duomenimis, pasyviai rūkančios moterys gimdo mažesnio svorio naujagimius, taip pat dažniau gimdo prieš laiką. Pasyvus jau gimusių vaikų rūkymas taip pat siejamas su blogesne tokių vaikų plaučių ventiliacija. Buvo nustatyta, kad tėvų rūkymas gali padidinti vaikų vėžio atsiradimo riziką – tai smegenų, kraujo vėžio. Rūkančių motinų vaikai gimsta su nikotino abstinencijos, tai yra nikotino stygiaus, reiškiniais, būna neramūs, blogiau valgo, sutrinka jų miegas.
Keliais sakiniais pakomentuosiu užsienio valstybių patirtį. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje pastebima akivaizdi kovos su rūkymu stiprinimo tendencija, įskaitant naujų nerūkymo zonų praplėtimą ir apsaugą nuo pasyvaus rūkymo žalos. Užsienio valstybėse nerūkymo zonos įtvirtinamos tiek nacionalinių parlamentų priimtais įstatymais, tiek parlamentui suteikiant įgaliojimų regionų institucijoms.
Daugelyje valstybių rūkymas draudžiamas ne tik viešojo naudojimo uždarose erdvėse: mokyklų, ligoninių, maitinimo įstaigų, biurų patalpose, bet ir atvirose viešose vietose: transporto stotelėse, parkuose, paplūdimiuose, žmonių pasivaikščiojimo vietose ir tam tikru atstumu aplink jas. Rūkymas taip pat ribojamas ir privačiose gyvenamosiose erdvėse ir jų priklausiniuose. Suomijoje suteikta teisė savivaldybėms riboti rūkymą balkonuose, kai to prašo būstų bendrija. Jungtinėse Amerikos Valstijose draudimą rūkyti daugiabučių namų butuose yra nustatę miestų municipalitetai. Kai kurių valstybių, tokių kaip Austrija, Vokietija, teismai ginčytinais atvejais pasyvaus rūkymo grėsmę dėl kaimynų veiksmų patiriančių asmenų skundus nagrinėja teismuose ir dėl rūkymo privačiuose būstuose yra nustatę tam tikrus ribojimus. Galiu pailiustruoti konkrečiais pavyzdžiais.
Austrijos teismas dar 2013 metais nagrinėjo civilinę bylą, kai daugiabučio namo septintame aukšte gyvenantis asmuo skundėsi, kad šeštame aukšte gyvenantis kaimynas rūko savo balkone arba prie atviro lango, o tabako dūmai patenka į būstą. Ieškovas laimėjo. Tokių pat teisminių pavyzdžių su tokiomis pat išvadomis būta ir Vokietijoje, ir kitose valstybėse.
Mūsų kaimynė Latvija savo sąmoningumu kaip ir aplenkė mus. Ne kaip ir aplenkė, o taip pat aplenkė mus. Pas juos, be daugelio kitų draudimų ir ribojimų, draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir lodžijose, jei bet kuris namo gyventojas tam prieštarauja.
Šiuo metu Lietuvoje, be kitų apribojimų, taip pat draudžiama rūkyti, vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendrojo naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Seimui nepritarus ankstesnėse kadencijose teiktam siūlymui uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, sulaukiame vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingų kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti save ir savo vaikus nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų. Jie skundžiasi, kad tabako dūmai dažnai ir dideliais kiekiais patenka į jų butus, jie verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliama ne tik nepatogumų, bet ir žalojama jų sveikata. Ypač dėl tokios situacijos kenčia ligoniai, kurie negali vaikščioti, ir vaikai.
Kažkas manęs paklausė, o kaip tai bus kontroliuojama? Tai bus kontroliuojama poįstatyminiais teisės aktais, bet, labai elementariai kalbant, geriausi kontrolieriai šiuo atveju bus nerūkantieji. Žmonės dabar apskritai labai aktyvūs, visi telefonais, fotoaparatais fiksuoja šiukšlinančius, triukšmaujančius ir kitokius pažeidėjus.
Reziumuodamas noriu pasakyti, kad atsižvelgiant į rūkymo žalos pasekmes kiekvienas žingsnis, apsaugantis nuo tabako dūmų žalos, prisideda prie visuomenės sveikatos, darbingumo ir ilgaamžiškumo gerinimo. Jei kam šis pasiūlymas kelia abejonių, prisiminkime, kaip buvo reaguojama į draudimą rūkyti kavinėse ir baruose, o šiandien dauguma jau nebeįsivaizduojame vakarienės prirūkytame restorane, ypač jei ji vyksta kartu su vaikais ir paaugliais.
Kai tik buvo paviešinta ši informacija apie teikiamą įstatymo projektą, daugelis žmonių rašė apie pasitaikančius kaimynystėje abejingus rūkorius, kurie, gyvendami daugiabutyje, verčia kitus kaimynus pasyviai rūkyti.
Rankose laikau laišką, ir ne vieną, ir prieš ateidamas vėl gauta keletas laiškų, kur kaimynas rašo, žmogus rašo: „Labai prašau nepaleisti įstatymo, draudžiančio rūkyti daugiabučių balkonuose, iniciatyvos. Įstatymas apsaugotų mano ir visas kitas šeimas, kenčiančias nuo rūkančių kaimynų. Mes prašome teisės kvėpuoti savo namuose oru, neužterštu rūkalų dūmais.“ „Ankščiau ir daugiabučių laiptinėse rūkydavo, – rašo pilietis, – bet po draudimo rūkyti laiptinėse įstatymo priėmimo mūsų daugiabučio laiptinėje daugiau niekas nerūko.“
Projektą inicijavo, parengė ir teikia 15 Seimo narių, šiuo metu surinkome ir pateikėme 29 parašus, projektą vertino Seimo Teisės departamentas. Kritikos buvo išsakyta labai nedaug, bet buvo pateikti kai kurie racionalūs ir proporcingi pasiūlymai, vienas iš jų, pavyzdžiui, drausti rūkyti ne tik balkonuose, terasose, bet ir lodžijose. Šiems pasiūlymams labai pritariame ir tikiu, kad pagrindinis komitetas apsvarstęs būtinai į juos atsižvelgs. Projektą taip pat vertino Europos teisės departamentas, pastabų jam neturėjo.
Brangieji ir gerbiami Seimo nariai, dėl savo šeimų, vaikų ir vaikaičių bei visos tautos gerovės kviečiu visus Seimo narius, kiek galima, palaikyti šią iniciatyvą ir pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už labai išsamų pristatymą. Pirmasis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Antanai, aš noriu jums asmeniškai labai padėkoti už šią iniciatyvą, jūs buvote pirmas, kuris užregistravote pirminį projektą. Visuomenėje jau įvyko diskusija, net nepradėję svarstyti, mes skaitėme, koregavome, tobulinome. Labai simboliška, kad Sausio 13-osios išvakarėse mes apginsime silpnesnių žmonių teisę kvėpuoti nuosavame bute švariu oru, Seimas išgirs šeimų skausmą ir prašymus. Iš tikrųjų laiškų yra labai daug, palyginti su kitomis temomis, šeimos rašo savo tikras istorijas, bet mano klausimas yra toks. Pasakykite Seimui garsiai, kiek žmonių pagal apklausas pritaria tokiam ribojimui, netgi griežtesniam? Čia siūlomas ne toks griežtas, gana liberalus ribojimas.
A. VINKUS (LSDDF). Pone Tomilinai, labai ačiū už jūsų poziciją, kuri priimtina mums, daugumai iš mūsų, priimtina ir visuomenės nariams, ir Seimui, tikiuosi. Nuolat daugėja gyventojų parašymų, aš jau sakiau tuos pavyzdžius, padėti šeimoms, moterims, vaikams, kurie nebegali gyventi dėl sklindančio tabako kvapo. Gyventojai prašo įstatymų leidėjų pagalbos, matome ir akivaizdžią moterų, kaip silpnesnės pusės, situaciją. Lietuvoje kasdien rūko apie 40 % suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. 2018 metų balandį buvo atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Lietuvoje daugelis, net 52 %, gyventojų pritaria absoliučiam draudimui rūkyti balkonuose, labai tikėtina, kad latviškam variantui pritartų absoliuti dauguma. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš tikrai nė kiek neabejoju, kad po pateikimo bus pritarta, po svarstymo tikriausiai bus ir priėmimas, bet tai nebus lengva. Jeigu prisimintume ir jūsų aiškinamąjį raštą, kai buvo kalbama prieš daug metų, maždaug 2007 metais, o gal 2008 metais, kad reikia uždrausti rūkyti kavinėse, restoranuose, koks buvo sukeltas ažiotažas verslo struktūrų, kad jeigu tik bus uždrausta ten rūkyti, verslui bus šakės, jeigu taip galima įvardyti. Tačiau, deja, įvyko taip, kaip įvyko, mes matome gražius poslinkius. Mano klausimas būtų toks. Gal jūs vis dėlto bandėte analizuoti, kaip kitos šalys, kaimyninės šalys, ar turi analogiškų teisės aktų, pagal kuriuos tą, ką jūs siūlote, jau yra padariusios? Jeigu turite, gal trumpai būtų galima keletą žodžių?
A. VINKUS (LSDDF). Žinoma, aš galiu pasakyti, kad turiu daugelio šalių medžiagą: ir Lenkijos, ir Latvijos, ir Australijos, Kanados Ontarijo ir Kvebeko provincijų, Suomijos. Iš tiesų šios valstybės taip pat įvedusios tam tikrus apribojimus. Jeigu čia visų valstybių skaitytume, tai neužtektų laiko. O ypač mums labai malonu dėl Latvijos, nes Latvija įvedė tą draudimą tokį, kaip ir mes, tačiau su sąlyga, kad jeigu daugiabučiame name yra nors vienas skundas, nors vienas nepatenkintas, tai yra toks draudimas.
PIRMININKAS. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Tai iš tiesų yra labai geras įstatymo projektas, nes atkreipiamas dėmesys į sveiką gyvenimo būdą propaguojančius žmones. Svarbu atkreipti dėmesį į kritiką ir skundus, kad dėl neatsakingų kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai.
Dažniausiai mes minime tabako gaminius – cigaretes. Turbūt niekas nediskutuoja, kad tai yra kenksminga, bet aš norėčiau paklausti gerbiamo profesoriaus. Šiuo metu labai sparčiai populiarėja vadinamosios elektroninės cigaretės. Gamintojai ir reklamos teikėjai mano, kad jos yra visiškai nekenksmingos. Aš jūsų norėjau paklausti, ar iš tiesų į aplinką nepatenka nuodingi konservantai ir ar rūkant balkone nebūtų toks pat pasyvus rūkymas kaimynams kaip ir nuo tabako gaminių cigarečių?
A. VINKUS (LSDDF). Ačiū, kad mane avansu vadinate profesoriumi. Tai pamalonina, bet gal kada ir tapsiu.
O dabar noriu pasakyti štai kokį dalyką. Šiuo metu dar nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, kad bedūmiai naujoviški tabako gaminiai galėtų būti vartojami kaip žalos mažinimo priemonės. Lietuvoje dažniausiai vartojamas naujoviškas tabako gaminys IQOS. Dar daugiau. 2018 metais Pasaulio sveikatos organizacijos šalių konferencijoje priimtuose sprendimuose buvo nurodoma, kad bedūmiuose tabako gaminiuose yra įvairių toksinų, mutageninių, kancerogeninių, cheminių medžiagų, kurios gali sąlygoti neinfekcines ligas, tokias kaip vėžį, diabetą, širdies ligas.
Kol dar nėra mokslinių tyrimų, kol nėra mokslininkų išvadų, kad jie, kaip jaunimas sako, nekenksmingi, ir tuo didžiuojasi, ir demonstratyviai parodo, kad jie tą naudoja kiekvienu metu – ir darbe, ir panašiai, tai turi būti taikomos tokios pat priemonės kaip ir tabako gaminiams. Kol mokslininkai nepateiks savo oficialių išvadų.
PIRMININKAS. Klausia P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip nerūkantis labai palaikau šį projektą, bet ar neatrodo jums, kad šis projektas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurioje yra pasakyta, kad privati nuosavybė yra neliečiama? Ačiū.
A. VINKUS (LSDDF). Galiu atsakyti taip į jūsų klausimą, kad nereikia pamiršti, gerbiami kolegos, mieli Seimo nariai, kad negali būti toleruojamos vieno gyventojo teisės, kai yra pažeidžiamos kito gyventojo teisės – teisė kvėpuoti švariu oru, nebūti pasyviu rūkaliumi. Tabakas žudo, net jei žmogus nerūko. Kai kurie moksliniai tyrimai jau analizuoja net ir tretinį rūkymą. Todėl teisėje galioja… Aš ne teisininkas, bet teko pastudijuoti kai kuriuos tuos klausimus. Teisinėje valstybėje galioja tam tikra teisių hierarchija. Jei atsiranda konfliktas tarp teisės nevaržomai naudotis savo balkonu ir teisės kvėpuoti neužterštu tabako dūmais oru savo privačiame bute, akivaizdu, kad žmogaus teisė į sveikatą turi prioritetą prieš teisę rūkyti.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų ryžtingą žingsnį, bet jūs labai rizikuojate. Apie 40 % Lietuvos gyventojų tikrai bus labai nusiminę, o kai kurie labai pikti, kad jie nebegalės išėję į balkoną parūkyti. Jie kalba apie laisvę. Bet mes šnekame apie laisvę nerūkančiųjų gyventi sveikame ore ir gražioje aplinkoje. Štai mes puikiai žinome, kad tiems žmonėms, jūs jau minėjote, kurie rūko, kyla ir vėžio, ir kitų ligų grėsmė, bet dar liūdniau, kad kai jie suserga bet kuria liga, žymiai sunkiau gyja, ir atsiranda našta mokesčių mokėtojų piniginėms. Ar negalvojate, mielas kolega, kad atėjo metas?.. Mes šiandien tikrai priimsime šitą įstatymą, aš net neabejoju, nes daugybė žmonių jį palaiko, bet ar neatėjo metas žengti kitą žingsnį ir suskaičiuoti tas išmokas, kurias mes visi mokame gydant tuos žmones, kurie turi priklausomybę nuo rūkymo? Ačiū.
A. VINKUS (LSDDF). Tokių apmąstymų jau yra buvę ir taip yra keltas klausimas, kad jeigu žmogus nesirūpina savo sveikata, o paskui gauna nedarbingumą dėl miokardo infarkto, insulto, gydosi ir taip toliau, valstybė jam padeda, bet toks humanizmo principas. Bet aš išgirdau jūsų klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai dėkoju pranešėjui už šią gražią iniciatyvą, ir čia kolegos šiandien išsakė, kad rūkantieji taip pat kovoja už savo teisę rūkyti, tačiau vis dėlto turi būti apsaugota nerūkančiųjų teisė, nes jie tikrai priversti prieš savo valią kvėpuoti tabako dūmais, ypač gyvendami daugiabučiuose. Be abejo, buvo sunku kovojant su rūkymu laiptinėse, kai buvo uždrausta, tačiau išliko rūkymo balkonuose problema.
Kitas klausimas. Mes galbūt ne skundais ieškokime išeičių, nes aš ir pati iš savo patirties, kai su kaimynais teko diskutuoti dėl rūkymo balkonuose… Mes radome išeitį ir išsprendėme jų klausimą – įrengėme, tarkim, šiukšliadėžę-peleninę, kur kaimynai mielai eina rūkyti, ir nevyksta įvairiausi konfliktai. Gal, tarkim, įpareigojimas ir vystytojui kartu įrengti tokius (…), kaip išspręsti šitą problemą, ir nebūtų konflikto nė tarp vienos pusės.
A. VINKUS (LSDDF). Labai ačiū. Manau, kad svarstymo stadijoje pagrindinio komiteto nariai atkreips dėmesį į jūsų pasakymą ir apsvarstysime visas galimybes, variantus. Čia nekalbame būtent apie skubėjimą bausti žmogų, bet aš manau, kad dabar mūsų žmonių kultūra ir intelektas yra vis pozityvesnis ir pozityvesnis. Manau, dabar žmonės supranta, kad svarbiau išsaugoti savo sveikatą, nei susirgti. Žinote, mes, vyresnio amžiaus žmonės, pasitariame, pasišnekame savo rate ir aš, kaip gydytojas, stebėdamas ligonius… Ligonis atrodo realiai, jis atrodo sveikatos pilnas, trykšta, vieną dieną – infarktas, insultas. Aš noriu pasakyti, kaip pasakyta pirmojoje Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijoje: kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laimę ir laisvę, bet laisvė nėra anarchija. Žmogus turi pats save drausminti, jeigu jis save sugeba drausminti, jis sugebės gerbti ir šalia stovintį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes nuolat keičiamės kaip visuomenė, tobulėjame. Kažkada buvo visiškai normalu ateiti į kavinę ir pasėdėti, parūkyti šalia, jeigu kas nors rūkė. Dabar to net įsivaizduoti negalime. Ne visada ribojimai yra blogis, kai kada tai yra progreso įrankis. Nenuostabu, kad Teisės departamentas nepateikė pastabų dėl žmogaus teisių, nes, kaip gerbiamasis Antanas ir sakė, teisės doktrinoje yra teisių hierarchija, ir teisė nebūti kankinamam, teisė nekenkti mano sveikatai yra aukštesnė teisė nei jūsų teisė rūkyti bet kur ir bet kada. Taip pat teisė į privačią nuosavybę iš esmės yra pažeidžiama, kai aš savo bute nuolat, be perstojo turiu kvėpuoti kaimyno rūkalais. Aš tikiuosi, kad pritarsite po pateikimo, mes patobulinsime ir taip jau nemažai laiko tobulintą projektą. Kaip ir minėjo pranešėjas, mes nesiūlome draudimo. Rūkyti balkonuose bus leista beveik visada, jeigu nors vienas žmogus nesiskundžia tame name. O jeigu atsiranda skundas, jeigu atsiranda vaikas, moteris, neįgalus žmogus, kuriam iš tikrųjų blogai, jo vieno, vienos mažumos teisė bus reikšmingesnė, negu daugumos noras parūkyti. Čia aš žiūriu į opoziciją ir primenu, kad kartais mažumos teisė yra daug svarbesnė.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Džiaugiuosi, kad mažumos teisės prisimintos, bet kažkodėl tik rūkymo kontekste. Jūs dažniau prisiminkite tas mažumos teises ir kitais atvejais. Bet šiuo atveju aš pasisakau nerūkančiųjų, kurie yra prieš draudimus, vardu. Aš manau, kad kiekvienas normalus žmogus, jaučiantis pagarbą kitam, nerūkys šalia vaiko, nėščios moters, nerūkys ten, kur kiti prieštarauja tam. Jeigu kas buvo vasarą lauko kavinėse, pastebėjo, kad ir Vilniuje įrengtos atskiros vietos rūkantiems, atskiros vietos nerūkantiems lauko kavinėse. Iš tikrųjų tikslas yra, kad žmogus būtų socialiai atsakingas, kultūringas, tačiau ne draudimais tai yra ugdoma.
O dabar mes vėl brendame į tą pačią draudimų balą, laikydami žmones, aš sakyčiau, tuos, kurie, jeigu ir rūko, elgiasi kitų atžvilgiu pagarbiai, tiesą sakant, kažkokiais nepilnaverčiais, kurių elgesį reikia dar pareguliuoti draudimais. Aš manau, kad šiuo atveju šie siūlymai yra pertekliniai. Beje, Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad daugelis jų visiškai neįvykdomi, nekontroliuojami, vadinasi, tai yra tiesiog tuščias įstatymo projekto siūlymas, kuris nieko neprideda, tik prideda daugiau draudimų ir visuomenės supriešinimo tarpusavyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 40, prieš – 2, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. T. Tomilinas nori kažką pasiūlyti?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip papildomą siūlau Žmogaus teisių komitetą, ne Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Kadangi neturėjau galimybės paklausti ir pakomentuoti, tai bent jau po balsavimo noriu priminti gerbiamiems Seimo nariams, kad galbūt pradėkime pirmiausia tą draudimo vajų nuo šitų rūmų, uždrausdami pūsti dūmus štai ten už stiklo, trečių rūmų balkonuose, kur dūmai per ventiliatorius ateina į posėdžių salę. Aš manau, kad mes, parodę tokį gerą pavyzdį, tikrai parodytume ir mūsų rinkėjams, kaip reikėtų elgtis. Jeigu nuo šios dienos mes vėl užuosime Seime cigarečių ir pypkių dūmus, mes būsime nesąžiningi patys prieš save.
PIRMININKAS. Gerai. Baigiame procedūrą. Jeigu daugiau siūlymų neturite, galime pritarti bendru sutarimu. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje.
Dar T. Tomilinas kažką norėtų.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip suprantu, papildomas yra vienintelis Žmogaus teisių komitetas?
PIRMININKAS. Taip. Pritarėme bendru sutarimu.
16.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-3161 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Liko rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, teikiu Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos pratęsimo“ projektą Nr. XIIIP-3161. Vienas straipsnis – pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesiją iki 2019 m. vasario 14 d.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, siūlote pratęsti rudens sesiją. Ar vasario mėnesį dar mes rudenį skelbsime?
V. PRANCKIETIS. Žiemos laikas būna ir pavasarį.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 41, prieš – 4, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.02 val.
Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. sausio 15 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis – savaitės, prasidedančios sausio 15 dieną, posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Prašom Seimo Pirmininką į tribūną. (Balsas salėje)
V. PRANCKIETIS. Atsiprašau, dabar kalbėsiu visiems. 2019 m. sausio 15 d. posėdžio darbotvarkė. (Neduoda užsirašyti. Jūs paklausite taip.) Ji yra pasiūlyta tokia, kokią matote. Posėdį siūlome pradėti 11 valandą ir posėdį baigti iki 14 valandos be pertraukos. Būtų visi įstatymų projektai, dėl kurių šiandien buvo paskelbtos pertraukos iki kito posėdžio – tai Vaiko teisių, Administracinių nusižengimų kodekso, Civilinio proceso, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Politinių kampanijų, Referendumo, Politinių kampanijų finansavimo, Labdaros ir paramos įstatymo, Paramos būstui įsigyti, Piniginės socialinės paramos ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Žinoma, Seniūnų sueigoje arba pačioje posėdžio pradžioje būtų galima tą darbotvarkę papildyti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš šiek tiek pakartosiu. Pirmininke, mes iš tikrųjų priimame kartais daug ir nepalankių žmonėms reglamentavimų, suvaržymų, bet vėluodami jau pusantrų metų nesugebame priimti Seimo narių veiklos ir garantijų įstatymo projekto. Čia komiteto pirmininkė A. Širinskienė viešai paskelbė, kad ji nepajėgia išspręsti atostogų rebuso, ir, kaip suprantu, iki kadencijos pabaigos neišspręs. Ar nereiktų kokį nors kitą komitetą skirti ir vis dėlto garbingai mums su tuo įstatymu susitvarkyti, nes tikrai prastai atrodo ir jums, kaip Seimo vadovui, tai ne pati geriausia situacija?
V. PRANCKIETIS. Aš tikiuosi, kad dabar kaip tik šiuo laisvesniu laikotarpiu komitetas apsvarstys ir šį įstatymą. Matau, kad A. Širinskienė linksi pritardama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau darbotvarkėje Seimo narių pareiškimai, tačiau jų neturime, todėl kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
Dar norėčiau akcentuoti, kad sausio 15 dieną, antradienį, darbotvarkę pradėsime 11 valandą. Seniūnų sueiga informuos atskirai.
Skelbiu sausio 12 dienos vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.