PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO

145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 IR 713 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2005)

2014 m. gruodžio 10 d. Nr. 102-P-50

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius.

Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Registrų departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vedėja Asta Avižaitė, Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas Igor Golubajev, Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės Irina Gavrilova ir Erika Puzonienė, Lietuvos antstolių rūmų atstovės Inga Karalienė, Indrė Matuolytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-08-01)	6	(1)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 6 straipsnyje dėstomo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, jog Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, jog nei kitose projekto nuostatose, nei su šiuo projektu kartu pateiktuose kitų įstatymų projektuose nėra siūloma nustatyti, kas tvirtina aptariamus nuostatus. Atsižvelgus į tai, projektas tikslintinas.	Nepritarti	Nurodytos nuostatos atsisakyta, nes tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą reglamentuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, todėl atitinkamas nuostatas įtvirtinti Civilinio proceso kodekse netikslinga.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-08-01)	6	(2)		2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo CPK 689 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, jog nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima nustatytos formos patvarkymą, kurio kopiją siunčia skolininkui. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto nuostatas numatoma galimybė apriboti disponavimą visomis piniginėmis lėšomis ir nenustatoma pareiga apie tai informuoti skolininką, svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl skolininko informavimo apie projekte numatyto nurodymo priėmimą. Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 6 straipsnyje dėstomo CPK 689 straipsnio 3 daliai.	Pritarti iš dalies	Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 613 str. 3 d. numatyta, kad patvarkymo patvirtintos kopijos šiame Kodekse numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta esant reikalinga, ir kitais atvejais, siunčiami vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Taip pat projekto 6 straipsniu keičiama Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 3 dalis tobulintina, nustatant, kad: 3. Kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), pateikiamuose nurodymuose turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo arba priverstinio lėšų nurašymo pagrindas ir piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Institucija ar pareigūnas, turintis teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų) privalo pranešti skolininkui apie dėl jo piniginių lėšų priimtą sprendimą.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-08-01)	6	(5)		3. Tikslintina projekto 6 straipsnyje dėstomo CPK 689 straipsnio 5 dalies pirmo sakinio skyryba, nes iš pateiktos formuluotės seka, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka sustabdomi ir nevykdomi pateikti nurašymo nurodymai, tačiau loginė seka turėtų būti tokia - piniginių lėšų areštas (-ai) skolininkui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.	Pritarti	Projekto 6 straipsniu keičiama Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 5 dalis tobulintina, nustatant, kad: 5. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų sumą yra areštuota. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą areštuoti skolininko pinigines lėšas, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas vykdomi Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka laikantis šio Kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie areštą (areštus) pagal teismo nutartį (nutartis) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko lėšoms su nurodytu reikalavimų patenkinimo eiliškumu arba duomenis apie tai, kad nurodymą pateikia antstolis, institucija ar pareigūnas, turintis teisę areštuoti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdomi pateikti tos pačios ir (ar) pirmesnės eilės nurodymai šio Kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje, nustatyta tvarka.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos bankų asociacija (2014-10-27)	6	(2)		Dėkojame už suteiktą galimybę pateikti pasiūlymus įstatymo projektams Nr. XIIP-2005-2011. Lietuvos bankų asociacija aktyviai dalyvavo rengiant projektų nuostatas, todėl pateiktiems įstatymo projektams pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014-08-01 išvadas dėl Nr. XIIP-2005 ir Nr. XIIP-2006 įstatymo projektų ir teikiame šiuo pastebėjimus: Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2005 yra numatyta, kad turėtų būti svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl skolininko informavimo apie Projekte numatyto nurodymo priėmimą. Jei bus nuspręsta papildyti šį Projektą siūloma nuostata, manome, jog ši pareiga ir toliau turėtų būti nustatyta antstoliams.	Pritarti iš dalies.	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, projekto 6 straipsniu keičiama Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 3 dalis tobulintina, nustatant, kad: 3. Kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), pateikiamuose nurodymuose turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo arba priverstinio lėšų nurašymo pagrindas ir piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Institucija ar pareigūnas, turintis teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų) privalo pranešti skolininkui apie dėl jo piniginių lėšų priimtą sprendimą.
2.	Lietuvos antstolių rūmai (2014-10-30)			*	Lietuvos antstolių rūmаi susipažino su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147 ir 689 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymų projektai) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Manome, kad derinimui pateiktas CPK projektas turėtų būti tobulinamas. Pažymėtina, jog 2014 m. vasario 17 d. Teisingumo ministro įsakymu sudaryto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komiteto posėdyje svarstant Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (toliau – PLAIS) reglamentavimo teisinius klausimus komiteto narių buvo išsakyta objektyviai pagrįsta kritika dėl neigiamų PLAIS veikimo principų ir procesų eigos. Pasiūlyta rengėjams tobulinti PLAIS veiklos projektą. Tačiau viešai institucijoms teikiant derinti atitinkamų įstatymų pakeitimo projektą į komiteto nuomonę atsižvelgta nebuvo. Projekto rengėjų siūlomas priverstinis lėšų nurašymo proceso modelis ne tik nepalengvina proceso dalyvio padėties, bet sukuria papildomą administracinę ir materialinę naštą žmogui. Įžvelgtinos šios esminės Įstatymų projekte numatomo reglamentavimo rizikos.	Atsižvelgti	Projektas patobulintas, atsižvelgiant į konkrečias pastabas, kurios išdiskutuotos Teisės ir teisėtvarkos komitete 2014 m. lapkričio 24 d. vykusių klausymų metu. Be to, vadovaujantis teisingumo ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-286 sudaryta darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti visų suinteresuotų institucijų atstovai. Darbo grupei pavesta surasti tinkamus techninius sprendimus ir iki 2015 m. sausio 1 d. juos pateikti teisingumo ministrui reguliuojant skolininko lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, kilmės nustatymo, nepagrįsto skolininko lėšų nurašymo ir šių lėšų gražinimo klausimus. Darbo grupės nariai siekia, kad būtų nustatyta aiški proceso eiga ir procesai sureguliuoti taip, kad Piniginių lėšų informacinė sistema (PLAIS) galėtų pradėti veikti lygiagrečiai išsprendus šiuo metu esamas nurašomų skolininko lėšų praktines problemas. Darbo grupėje identifikuota būtina Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) ir AIS (PLAIS) integracija (nuo 2015 m. kovo mėn. SPIS‘e būtų kaupiamos ir banko sąskaitos). SPIS kaupiami duomenys apie visų pašalpų gavėjus (2014-10-09 darbo grupės dėl nurašomų iš skolininko lėšų teisinio reguliavimo posėdyje, dalyvaujant Lietuvos antstolių rūmų atstovams, sutarta, kad nurodymų teikėjai prieš pateikdami nurašymo/apribojimo nurodymus į PLAIS turės pasitikrinti duomenis SPIS ir SODROS tvarkomo registro, iš kurių gaus duomenis apie išmokas ir pašalpas, maksimaliai mažinant nepagrįstai nurašomų sumų riziką). Pažymėtina, kad 2014-11-04 d. susitikime su Lietuvos antstolių rūmų atstovais, įvykusiame Teisingumo ministerijoje, buvo pritarta suprojektuotam PLAIS procesui.
3.	Lietuvos antstolių rūmai (2014-10-30)			*	Dėl PLAIS sistemos veikimo Už PLAIS techninės specifikacijos parengimą ir PLAIS kūrimą yra atsakingas VĮ „Registrų centras“, tačiau pagal Įstatymų projekto nuostatas nėra aišku, kaip suplanuoti PLAIS procesai, todėl manytume, kad būtų tikslinga, jog VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui ir kitiems suinteresuotiems asmenims (sistemos vartotojams) padarytų detalų pristatymą, kaip sistemoje bus vykdomas priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas, apskaitymas, grąžinimas ir kiti procesai.	Pritarti	Atitinkamą schemą Teisės ir teisėtvarkos komitete 2014 m. lapkričio 24 d. vykusių klausymų metu pristatė Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovai. Teisingumo ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-286 sudarytoje darbo grupėje identifikuota būtina Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) ir AIS (PLAIS) integracija (nuo 2015 m. kovo mėn. SPIS‘e būtų kaupiamos ir banko sąskaitos). SPIS kaupiami duomenys apie visų pašalpų gavėjus. Nurodymų teikėjai prieš pateikdami nurašymo nurodymus į PLAIS turėtų pasitikrinti duomenis SPIS ir SODROS tvarkomo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – SODROS registras), iš kurių gaus duomenis apie išmokas ir pašalpas bei, nestabdant proceso, įrašys „neliečiamą sumą“ į PLAIS nurodymo informacinį lauką „Laisvai disponuojama suma“. Pažymėtina, kad esant šių sistemų integracijai bei VMI, Sodrai, Muitinei, AIS esant šių sistemų duomenų gavėjais, būtų minimizuoti dėl nurašytų lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, nurašymo atvejai. Antstoliams buvo pateikti konkretūs siūlymai, kaip patobulinus antstolių vykdomą išieškojimo procesą, minimizuoti tokius atvejus. Darbo grupėje aktyviai dalyvaujant ir Lietuvos antstolių rūmų atstovams yra projektuojamas PLAIS procesas. PLAIS projekte dalyvaujančioms institucijoms PLAIS procesai buvo pristatytas ne kartą. PLAIS techninės specifikacijos, procesai projektuojami ir derinami su visais PLAIS projekto dalyviais, taip pat ir Lietuvos antstolių rūmų atstovams.
4.	Lietuvos antstolių rūmai (2014-10-30)	6	(5)		3. Dėl CPK 689 straipsnio 5 dalies. Neišspręstas kreditoriaus ar teismo informavimo klausimas, kai nurašoma nuo lėšų, apribotų pagal teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai ieškotinų lėšų reikalavimams patenkinti nepakanka, automatizuotas lėšų paskirstymo būdas neturėtų būti naudojamas. Nurašius sumas iš lėšų, skirtų užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, sistema nedelsiant turėtų informuoti teismą ar antstolį, kuris aprašė skolininko lėšas sąskaitoje, apie taip vadinamai „pažeistas“ laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat, manome, kad vykdant nurodymus nurašyti pinigines lėšas, PLAIS pirmiausiai turi vykdyti nurašymus iš laisvai disponuojamų piniginių lėšų. Tik tais atvejais, kai laisvai disponuojamų skolininko lėšų sąskaitoje nepakanka, nurašymo nurodymai pradedami vykdyti nuo apribotų lėšų, vadovaujantis PLAIS nustatytais nurodymų vykdymo prioritetais. Atsižvelgus į tai, siūlome patikslinti CPK 689 straipsnio 5 dalies reglamentavimą numatant, kad pirmiausia bus nurašoma nuo tų skolininko sąskaitų, kurioms nėra pritaikyti apribojimai disponuoti piniginėmis lėšomis sąskaitoje (pavyzdžiui, kai sąskaitai buvo pritaikytas apribojimas pagal teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių), t.y. pirmiausia nurodymai nurašyti skolininko pinigines lėšas vykdomi nuo laisvai disponuojamų skolininko pinginių lėšų. Įvykdžius nurašymą iš laisvų lėšų, ar nesant galimybių vykdyti iš laisvų lėšų turėtų būti taikomi kiti PLAIS specifikacijoje nurodyti sąskaitų parinkimo principai.	Atsižvelgti	Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų metu konstatuota, kad PLAIS ateityje turi būti tobulinama, kad pirmiau būtų nurašoma nuo „laisvų“ (neapribotų) lėšų, jei jų yra skolininko sąskaitose.
5.	Lietuvos antstolių rūmai (2014-10-30)	6	(7)		Dėl CPK projekto 6 straipsnio. 689 straipsnio pakeitimas. *1. Dėl CPK 689 straipsnio 7 dalies. Projekto nuostatomis neišspręstas neteisėtai nurašytų skolininko lėšų grąžinimo ir perskirstymo procesas.* Pagal pateiktą derinti CPK 689 straipsnio projekte numatytą reglamentavimą bus susiduriama su nurašytų skolininko lėšų grąžinimo problema ir skolininkui grąžintinų lėšų perskirstymu, kadangi neįmanoma techninėmis galimybės užtikrinti, kad tą pačią dieną būtų atlikti taikytų areštų panaikinimai ir nurašytų lėšų grąžinimas. Į skolininko banko sąskaitą, kuriai taikytas apribojimas ar areštas, antstolis sugrąžintų iš skolininko pašalpos nurašytas lėšas, o šios lėšos pagal šiuo metu numatytus PLAIS procesus vėl būtų pervestos ir perskirstytos kitiems nurodymų teikėjams, net ir kitiems antstoliams. Tik išsprendus skolininko lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nepagrįsto nurašymo klausimą, skolininkas išvengtų naštos kreiptis į kiekvieną nurodymų teikėją atskirai dėl nepagrįstai nurašytų lėšų. Manytina, jog nepakanka svarstyti galimybės palikti minimalią sumą skolininko sąskaitoje, kadangi kiekvieną kartą suma, į kurią ribojamas išieškojimo nukreipimas, bus skirtinga (darbo užmokesčio dalis, komandiruotei skirtos lėšos, kompensacinės išmokos, išlaikymo vaikui sumos, motinystės, tėvystės išmokos, laidojimo pašalpos ir kt.) išieškoma suma skirtinga. Matyti, jog siūlomas reglamentavimas šio proceso rizikos nesprendžia.	Atsižvelgti	Išnaudojant SPIS ir SODROS sistemų duomenis galėtų būti patobulintas išieškojimo procesas, kad išvengti (minimizuoti) privalomų grąžinimų atvejų, nekeičiant suprojektuotų PLAIS veikimo principų. Klausimas bus sprendžiamas antstoliams ir kitiems nurodymų teikėjams sudarant galimybę individualiai prisijungti prie SPIS ir SODROS registro, kad būtų galima gauti duomenis apie išmokas ir pašalpas. Pastebėtina, kad visų atvejų sprendžiant klausimą dėl lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, išspręsti nėra įmanoma, t.y. visapusiškai automatizuoti sistemos šiuo klausimu neįmanoma ir liks tam tikras mechaninis tikrinimo segmentas.
6.	Lietuvos antstolių rūmai (2014-10-30)	6	(8)		*2. Dėl CPK 659 straipsnio 8 dalies.* Projekto nuostatose neišspręsti PLAIS mokesčio už transakciją nurašymo, apmokėjimo ir gražinimo skolininkui klausimai. CPK 689 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad PLAIS mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Atsižvelgdami į tai kad antstolis negali grąžinti PLAIS mokesčio, kadangi jis jo neadministruoja, jis mokamas tiesiogiai VĮ Registrų centrui, taip pat šis mokestis nėra priverstinio vykdymo išlaidos, manome tikslinga CPK straipsnio 8 dalyje reglamentuoti, jog nurodymų teikėjai neatlygina sistemos palaikymo išlaidų skolininkui.	Pritarti iš dalies	Siūlytina Projekto 6 straipsniu keičiamą Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 8 dalį papildyti nuostata, kad: 8. <...> Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), **neatlygina Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, jei lėšos buvo nurašytos dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų.**
7.	Lietuvos antstolių rūmai (2014-10-30)	9			Dėl CPK projekto 9 straipsnio. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad esminiai aukščiau paminėti teisinio reglamentavimo trūkumai nėra išspręsti, siūlytina, šio straipsnio 2 dalyje taip pat pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai vykdyti kontrolę, kaip atsakingos institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Nepritarti	Siūlomas teisinio reglamentavimo tobulinimas laikytinas pertekliniu, nes projekto 9 straipsnyje yra aptartas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisėjų taryba (2014-10-31)	1			Teisėjų taryba, įvertinusi išvadoms pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 145, 147, 499, 648, 688, 689. 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau - CK projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo statymo Nr. IX-2112 63. 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo. Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. 1X-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648. 688. 689, 710 ir 713 straipsniu pakeitimo j statymo įgyvendinimo Įstatymo, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau kartu - Projektų paketas), iš esmės pritardama šių projektų tikslams, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl juose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. 1. CPK projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti šiuo metu galiojančią CPK 145 straipsnio 6 dalį, numatant, kad teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Vertinant šią nuostatą, svarbu atkreipti dėmesį, kad teismų praktikoje viena dažniausiai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jei jo yra nepakankamai - ir piniginių lėšų areštas. Teismai, priimdami nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo juridinio asmens piniginių lėšų areštą — paprastai nurodo, kad areštuotomis lėšomis atsakovui leidžiama atlikti atsiskaitymus su Valstybe (Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), darbuotojais bei ieškovu. Konkreti suma, kuria leidžiama atlikti šiuos atsiskaitymus, nėra nurodoma. Pažymėtina, kad teismai laikinąsias apsaugos priemones paprastai taiko dar pradinėje bylos stadijoje - gavus ieškinį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuomet nei atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų, nei atsakovo Įsipareigojimų suma kitiems kreditoriams (ne ieškovui) teismui nėra žinoma. Pabrėžtina, kad teismas neturi galimybės pats patikrinti, ar atsakovas turi, o jei turi — kokio dydžio įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, negali įvertinti, kokio dydžio lėšos atsakovui yra reikalingos atlikti atsiskaitymus su savo darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, teismas priimdamas nutarti dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali objektyviai įvertinti, kokio konkretaus dydžio areštuotų lėšų suma galėtų būti pripažinta racionalia ir pagrįsta pirmiau nurodytoms operacijoms atlikti. Be to, teismui nustačius konkrečią lėšų sumą (mažesnę nei areštuojamoji), kuri per vieną kalendorinį mėnesi atsakovo gali būti panaudota operacijoms atlikti, iš esmės būtų nepagrįstai apribota atsakovo galimybė savo noru iškart įvykdyti visus ieškovo reikalavimus dar iki bylos išnagrinėjimo. Pastebėtina, kad yra nesuprantama, kodėl, projekto rengėjų nuomone, lėšų nurašymo automatizavimui yra būtina apriboti tokio nurašymo galimybes nustatant ne tik subjektą ar subjektus, kurių naudai gali būti nurašomos lėšos, bet ir galimų nurašyti lėšų dydžius. Pastebėtina, jog neaišku ir tai, kodėl, projekto rengėjų nuomone, leidžiant tam tikras operacijas jų galima suma turėtų būti nustatoma tik vieno mėnesio laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, nepritariame CPK projekte siūlomai nuostatai, kuria papildant CPK 145 straipsnio 6 dali teismams yra numatoma papildoma pareiga visais atvejais nurodyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.	Atsižvelgti	Pritariant Teisėjų tarybos argumentams, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant užtikrinti PLAI sistemos tinkamą funkcionavimą, būtina operuoti konkrečiais duomenų teikėjo nurodymais. Nurodymų teikėjai prieš pateikdami nurašymo/apribojimo nurodymus į PLAIS turėtų pasitikrinti duomenis SPIS ir SODROS registre, iš kurių gaus duomenis apie išmokas ir pašalpas bei, nestabdant proceso, įrašys „neliečiamą sumą“ į PLAIS nurodymo informacinį lauką „Laisvai disponuojama suma“. Todėl klausymų metu pasiūlyta projekto 1 straipsnį, keičiantį CPK 145 straipsnio 6 d. tobulinti : „6. Areštavus lėšas, esančias ~~banko ir kitų~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. “ Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pareigą antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, projekto 2 straipsnis turi būti papildytas 2 dalimi, keičiančią CPK 147 straipsnio 6 dalį: „6. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Spredimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo ~~Jeigu į antstolį nesikreipiama~~ ~~ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos~~, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.“ Taip pat pažymėtina, kad pastaboje neteisingai suprasta sąvoka: „tik vieno mėnesio laikotarpiui“. Turima mintyje „per vieną kalendorinį mėnesį“ kartotinai visą laikotarpį, kuriam taikomi apribojimai. Nuostata reikalinga tam, kad būtų įmanoma automatinė panaudojamos sumos kontrolė. Galimų panaudoti lėšų sumos nustatymas privalomas tik tais atvejais, kai taikomos įvairios išimtys nustatant apribojimus.
2.	Teisėjų taryba (2014-10-31)	2			2. CPK projekto 2 straipsnyje siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktą, numatant, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildomai būtų nurodoma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Projektų paketo aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks CPK 147 straipsnio pakeitimas siūlomas siekiant užtikrinti piniginių lėšų nurašymo proceso teisingumą, automatizavimą ir vykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis (tais atvejais, kai taikomas atsakovo turto ar piniginių lėšų areštas) iš esmės yra užtikrinamas esamos padėties (atsakovo turimo turto ir piniginių lėšų) išlaikymas iki bylos išnagrinėjimo, tokiu būdu užtikrinant, kad jei teismas priims ieškovui palankų sprendimą, šis sprendimas galės būti įvykdytas. Pabrėžtina, kad pradinėje bylos stadijoje, siekiant užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą, teismo priimamoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apibrėžti reikalavimo patenkinimo eilę nėra tikslinga, nes, pirma, byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas dar nėra įvertintas teismo, o antra šioje proceso stadijoje išieškojimas dar nėra vykdomas - išieškojimas galimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės teismo priimto sprendimo pagrindu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimas pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atliekamas tik vienu atveju - jei teismas taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę - priteisė laikinąjį materialinį išlaikymą (pavyzdžiui, byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo). Tačiau ir tokiu atveju reikalavimų patenkinimo eilės nurodymas teismo nutartyje nėra nei galimas, nei būtinas, nes pagal CPK 754 straipsnio 2 dalį reikalavimai išieškoti išlaikymą yra tenkinami pirma eile, ir, kas svarbiausia, šiuo atveju nėra skirtingą reikalavimų tenkinimo eiliškumą turinčių kreditorių. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, nepritariame CPK projekto nuostatai, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodoma ir reikalavimų patenkinimo eilė.	Nepritarti	Pagal ieškinio esmę ir pobūdį teismas tikėtinai žino, kurios eilės išieškojimas bus vykdomas esant teigiamam teismo sprendimui. Eiliškumo nurodymas galimas ir būtinas užtikrinti PLAIS efektyvų veikimą. Į PLAIS bus perduodama daug skirtingų apribojimų ir nurašymų iš skirtingų išieškotojų (antstoliai, VMI, kiti), dėl to sistemai būtina žinoti „eiliškumą“, kad automatiškai įvertinti, apdoroti ir vykdyti į PLAIS pateiktus nurodymus. Nenurodžius laikinų apribojimo priemonių eiliškumo (1 eilė), sistema automatiškai suteiks jam žemiausią (3-ą) eilę ir PLAIS įvykdys tam pačiam skolininkui pateiktą kito išieškotojo nurašymo nurodymą (pvz., antstolio, išieškojimas įsiskolinimo už komunalines paslaugas, - 3 eilės), nes toks apribojimas neturės aukštesnio prioriteto ir „neapsaugos“ sąskaitoje esančių lėšų nuo kitų išieškotojų nurašymo. Tokiu būdu, priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui, išieškojimas iš skolininko sąskaitos gali tapti negalimas. Pažymėtina, kad nagrinėjama nuostata turi būti vertinama sistemiškai su Civilinio proceso kodekso 754 straipsniu, kuriuo vadovaujamasis nustatant reikalavimų patenkinimo eilę (t.y. net ir išbraukus iš 147 straipsnio siūlomą papildymą dėl reikalavimų patenkinimo eilės – tokia eilė turės būti nustatyta vadovaujantis CPK 754 str.). Todėl dėl normos aiškumo, siūlytina papildymo neatsisakyti.
3.	Teisėjų taryba (2014-10-31)	6	(5)		3. CPK 689 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis apie areštus pagal teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko lėšoms arba duomenis apie tai, kad nurodymą pateikia antstolis, institucija ar pareigūnas, turintis teisę areštuoti arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), pateikti tos pačios ir (ar) aukštesnės eilės nurašymo nurodymai vykdomi CPK 754 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte pateiktus pastebėjimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir nustatymo pasekmių, įstatymų projekto rengėjai turėtų pagrįsti, kodėl, nepaisant teismo nutarties, kuria areštuojamos piniginės lėšos, numatoma leisti vykdyti tos pačios ir aukštesnės eilės nurašymus pagal antstolių, institucijų ar pareigūnų nurodymus, tuo labiau, kad, kaip siūloma nustatyti CPK 689 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje, nurašymo nurodymai, pateikti gavus duomenis apie piniginių lėšų areštą (-us) skolininkui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka sustabdomi ir nevykdomi.	Atsižvelgti	PLAIS nurašys pateiktus nurodymus įvertindama esamų sistemoje nurodymų „eiliškumą“, dėl to sistemai būtina žinoti visų gautų apribojimų (žr. 4 punkto komentarą) ir nurašymų eiliškumą, kad galėtų vykdyti aukštesnės ir (ar) tos pačios eilės nurašymo nurodymus. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitete vykusių klausymų metu konstatuota, kad PLAIS ateityje turi būti tobulinama, kad pirmiau būtų nurašoma nuo „laisvų“ (neapribotų) lėšų, jei jų yra skolininko sąskaitose.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-10)				*	Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Komiteto pastabas ir pasiūlymus.	Pritarti	Pasiūlymams iš esmės pritartina, tačiau jie tikslintini redakcinio pobūdžio pataisomis.
2.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	1				Pasiūlymas: Atsižvelgus į pastabas ir pasiūlymus, siūlyti tokią projekto redakciją: 1 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas Pakeisti 145 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Areštavus lėšas, esančias ~~banko ir kitų~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. “	Pritarti
3.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	2				2 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 147 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, reikalavimų patenkinimo eilė, vykdymo būdai, taip pat kalendorine data apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas (jeigu jis nustatomas);“. 2. Pakeisti 147 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 6. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį per 14 dienų. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar (pa)pildomi Spredimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.“	Pritarti
4.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	3				3 straipsnis. 499 straipsnio pakeitimas Pakeisti 499 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) duomenys apie asmenį, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su globos ar rūpybos reikalingu vaiku, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė būti globėju ar rūpintoju ir atlikti globėjo ar rūpintojo pareigas; juridinio asmens – kodas, ~~banko~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai, buveinė, finansinė būklė);“.	Pritarti
5.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	4				4 straipsnis. 648 straipsnio pakeitimas Pakeisti 648 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, ~~bankų~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi). Vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos.“	Pritarti
6.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	5				5 straipsnis. 688 straipsnio pakeitimas Pakeisti 688 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto ar kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos lėšos, esančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.“	Pritarti
7.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	6				6 straipsnis. 689 straipsnio pakeitimas Pakeisti 689 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „689 straipsnis. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis ~~apribojimas bankuose~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimas ir išieškojimas iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, ~~esančių~~ ~~bankuose~~ 1. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių ~~bankuose~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą ~~bankuose~~ antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko ~~asmens~~ sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ~~(šios sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija).~~ šio Kodekso, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima nustatytos formos patvarkymą. Šio patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodyme turi būti informacija apie disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ~~piniginių lėšų arešto~~ ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindą, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ~~areštuotų~~ ar kurios priverstinai nurašomos, sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę. ~~Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema apie elektroninių ryšių priemonėmis gautą antstolio nurodymą siunčia pranešimą bankams~~. Nenurodžius sumos, apribojamas disponavimas visomis piniginėmis lėšomis. 3. Kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), pateikiamuose nurodymuose turi būti informacija apie disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo arba priverstinio lėšų nurašymo pagrindą ir piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, sumą. Nenurodžius sumos, apribojamas disponavimas visomis piniginėmis lėšomis Institucija ar pareigūnas, turintis teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų) privalo informuoti skolininką apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą. 34. ~~Bankai, gavę~~ Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą gavusios iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos antstolio nurodymą, tą pačią dieną privalo jį įvykdyti ir visą reikalaujamą informaciją apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai antstolio, kitų institucijų ar pareigūno šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus nurodymus, ~~nedelsdamos~~ Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis, nurodytus Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose. 4. Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema gautus iš bankų duomenis apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių priemonėmis perduoda antstoliui. 5. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie piniginių lėšų ~~aprašą ir~~ areštą (-us) skolininkui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ~~ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais sustabdomi ir nevykdomi Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai~~ pateikti nurašymo nurodymai arešto (-ų) masto ribose sustabdomi ir nevykdomi. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą areštuoti skolininko pinigines lėšas, pateikti nurašymo nurodymai vykdomi Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka laikantis šio Kodekso 754 straipsnio, 626 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie areštus pagal teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko lėšoms su nurodytu reikalavimų patenkinimo eiliškumu arba duomenis apie tai, kad nurodymą pateikia antstolis, institucija ar pareigūnas, turintis teisę areštuoti arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdomi pateikti tos pačios ir (ar) aukštesnės eilės nurašymo nurodymai šio Kodekso 754 straipsnio, 626 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. 56 Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir šio Kodekso 754 straipsnio nustatyta tvarka paskirstomos piniginės lėšos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos šio Kodekso 754 straipsnio nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos nurodymams vykdyti į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas. ~~Bankai~~ Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, ~~iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos~~ ~~gavę~~ gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti ~~atitinkamai~~ į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ~~sąskaitą~~ ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą. 67. Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs Aantstolis, pareigūnas ar institucija, nustatęs, kad ~~išieškota~~ gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia ~~išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms~~ reikalavimams ~~padengti~~ patenkinti, ~~nedelsdamas~~ arba gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui. 8. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidos dengiamos iš skolininkų piniginių lėšų, skolininkui mokant šios sistemos tvarkytojui nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga. Mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Antstolis, kita institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), neatlygina Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, jei lėšos buvo nurašytos dėl šių asmenų neteisėtaių veiksmų. 9. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytoja gauna iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informaciją apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose.“	Pritarti
8.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	7				7 straipsnis. 710 straipsnio pakeitimas Pakeisti 710 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nurodyti savo duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), gyvenamąją vietą (buveinę), elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir ~~banko sąskaitą~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose esančias sąskaitas, į ~~kurią~~ kurias turėtų būti grąžintas varžytynių dalyvio mokestis, jeigu varžytynių dalyvis varžytynių nelaimės;“.	Pritarti
9.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	8				8 straipsnis. 713 straipsnio pakeitimas Pakeisti 713 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Pasibaigus varžytynėms, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiama, už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys, ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui šioje dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, atskaičius mokesčius už ~~banko~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų paslaugas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas ~~banko~~ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose esančias sąskaitas.“	Pritarti
10.	Biudžeto ir finansų komitetas (2014-12-03)	9				9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos privalo vykdyti tik per Piniginių lėšų informacinę sistemą elektroniniu būdu pateiktus nurodymus. Iki šio įstatymo įsigaliojimo tiesiogiai kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms pateikti nurodymai turi būti pateikti Piniginių lėšų informacinei sistemai ir vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Stasys Brundza.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas