LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KURORTŲ IR KURORTINIŲ TERITORIJŲ DARNAUS VYSTYMO
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIVP-485

 

2022-12-07  Nr. 113-P-43

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Asta Kubilienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti vedėjos funkcijas, Rūta Bankauskaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Bavėjan, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Monika Juodvalkė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Rūta Brazdžiūnienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, Lietuvos kurortų asociacijos administracijos direktorė Kristina Citvarienė, Lietuvos kurortų asociacijos teisininkė Inga Volungevičiūtė, Trakų rajono savivaldybė meras Andrius Šatevičius, Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kirkauskienė, Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Ramūnas Augus ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

T

 

 

Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.       Projekto įstatymo pavadinime vartojamos formuluotės „darnaus vystymo“ turinys nėra aiškus, nes projekto nuostatose šios formuluotės turinys nėra atskleistas, o projekte kalbama tik apie kurortų ir kurortinių teritorijų vystymą. Be to, įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

1

1, 2

 

2.       Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotę „nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kurortų ir kurortinių teritorijų vystymo srityje“, nereikėtų atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotės „pagrindines institucijas, atsakingas už kurortų ir kurortinių teritorijų vystymąsi“, vietoj žodžio „pagrindines“ įrašant žodžius „valstybės ir savivaldybių“.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

2

4

1

7

 

1

3.       Atsižvelgiant į Turizmo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostatose brauktinas žodis „poilsiautojams“, nes, manytina, kad apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos ne tik poilsiautojams, bet kitiems fiziniams asmenims (pavyzdžiui, turistams, lankytojams ir pan.). Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų suprantamas sąvokos „poilsiautojas“ turinys (kokius fizinius asmenis ši sąvoka apimtų), nes projekte jos turinys nėra atskleistas. Analogiško turinio pastaba dėl poilsiautojų taikytina ir projekto 4 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatoms.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

2

2

 

4.       Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „gamtiniai gydomieji veiksniai“. Atkreiptinas dėmesys, kad Turizmo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta sąvoka „gamtiniai sveikatos veiksniai“, kurios turinys beveik identiškas projekte apibrėžiamos sąvokos „gamtiniai gydomieji veiksniai“ turiniui. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte ir Turizmo įstatyme nereikėtų vartoti kurios nors vienos iš šių sąvokų ir atitinkamai derinti projekto ir minėto įstatymo nuostatų.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

2

2,

4

 

5.       Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad gamtiniai gydomieji veiksniai turi būti pripažinti gydomaisiais, atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, po žodžio „pripažintų“ įrašant žodį „gydomaisiais“.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „kurortas“ yra apibrėžta ir Turizmo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios turinys beveik identiškas projekte pateiktai sąvokai, tačiau skiriasi nuostatų išdėstymo konstrukcija. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekte ir Turizmo įstatyme nereikėtų vartoti kurios nors vienos iš šių sąvokų ir atitinkamai derinti projekto ir minėto įstatymo nuostatų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalyje bei Turizmo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtoms sąvokoms „kurortinė teritorija“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

2

4

8

2

 

1

6.       Pagal projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūlomą sąvokos ,,Nacionalinė kurortų ir kurortinių teritorijų politika“ apibrėžimą nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos formavime dalyvautų ne tik centrinės valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, bet ir savivaldybių institucijos bei kiti nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos subjektai. Atkreipiame dėmesį, jog projekto 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų projekto 2 straipsnio 8 dalies sąvoka ,,kiti nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos subjektai“. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

3

2

2

7.       Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos „spręsti konkrečių kurortų ir kurortinių teritorijų problemas, atsižvelgiant į jų pobūdį, teritorijos specifiką, kraštovaizdžio, paslaugų kokybės, infrastruktūros vystymo ir finansavimo poreikį“ nėra pakankamai aiškios, nes neaišku, į kieno (kurorto ir kurortinės teritorijos ar problemos) pobūdį turi būti atsižvelgiama. Taip pat neaišku, kaip šiose projekto nuostatose suprantama formuluotė „kraštovaizdžio poreikis“, kokios „paslaugos“ turimos omenyje.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

1

1

8.       Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė formuoja ir tvirtina nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos gaires. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais strateginio planavimo dokumentais vadovaujantis šios gairės būtų rengiamos, taip pat nėra aišku, kokiam laikotarpiui šios gairės būtų tvirtinamos.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

1

2

9.       Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina ilgalaikę dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros strategiją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks minėtos strategijos kaip strateginio planavimo dokumento pagal Strateginio valdymo įstatymą statusas – koks šio dokumento lygmuo ir tipas. Pastebėtina, jog nuo planavimo dokumento lygmens ir tipo priklauso jo rengimo ir derinimo tvarka.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

1

3

10.     Projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina kurortų ir kurortinių teritorijų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką. Atkreiptinas dėmesys, jog kurortai ir kurortinės teritorijos nėra subjektai, kuriems galėtų būti skiriamas finansavimas. Pagal projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalis tiek kurortas, tiek kurortinė teritorija yra tam tikra teritorija, turinti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, o pats finansavimas būtų skiriamas konkrečiai savivaldybei, kaip ir siūloma nustatyti projekto 8 straipsnyje.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

1

5

11.     Projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato specialiuosius reikalavimus teritorijoms, kurioms siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, ir šio statuso suteikimo tvarką. Siūloma nuostata diskutuotina.

Pirma, iš projekto nuostatų nėra aiškus minėtos projekto nuostatos ir Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 9 ir 10 dalių santykis. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims, o šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimus kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo atveju neaišku, ar omenyje turimas kitų reikalavimų nustatymas, ar tų pačių reikalavimų nustatymas ir ar aptariamos projekto nuostatos nedubliuoja minėtų Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatų.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

9

15

1

1

5

Antra, projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad kitoms gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Iš šios ir projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės „nustato <...> šio statuso suteikimo tvarką“ galima būtų suprasti, jog Vyriausybė, nustatydama kurorto statuso suteikimo tvarką galimai nustatytų, kaip Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu suteikia kurorto statusą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina pasirinkti kitas formuluotes Vyriausybės kompetencijai nustatant kurorto statuso suteikimo tvarką apibrėžti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kurorto statusas gali būti ne tik suteikiamas, bet ir panaikinamas, tačiau šiame projekto straipsnyje tvarkos šiam procesui nustatyti nesiūloma. Projekto 15 straipsnyje siūloma numatyti, kad kurorto statuso suteikimo ar panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė. Siūlytina projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. Aptariama projekto nuostata svarstytina ir tuo aspektu, kad projekte nesiūloma nustatyti kurorto statuso panaikinimo pagrindų.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

5

2

1

5

12.     Projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija ,,steigia Nacionalinį kurortologijos centrą ir nustato jo valdymą, finansavimą ir siektinus veiklos rodiklius”.

Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:

Pirma, pagal projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinio kurortologijos centro teisinė forma bus biudžetinė įstaiga. Pažymėtina, kad biudžetinių įstaigų valdymas reglamentuojamas Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad biudžetinės įstaigos turi vieną valdymo organą – biudžetinės įstaigos vadovą. Todėl, svarstytina, ar projekto nuostata tiek, kiek joje siūloma nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato biudžetinės įstaigos valdymą, nėra perteklinė.

Antra, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės funkcijoms įgyvendinti steigiamos biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų ir kitų valstybės pinigų fondų. Todėl nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato biudžetinės įstaigos Nacionalinis kurortologijos centras finansavimą, nes jis, manytina, būtų vykdomas iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aiški jos paskirtis.

Trečia, nuostata, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato Nacionalinio kurortologijos centro ,,siektinus veiklos rodiklius“ tikslintina, nes nėra aišku, kokių konkrečiai rodiklių nustatymas turimas omenyje. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nustato biudžetinės įstaigos veiklos tikslus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Kitu atveju, svarstytina, ar jos nereikėtų atsisakyti. Pastebėtina ir tai, kad Biudžetinių įstaigų įstatymas biudžetinių įstaigų siektinų veiklos rodiklių nustatymo nereglamentuoja.

Ketvirta, steigiamos biudžetinės įstaigos valdymas, veiklos tikslai paprastai yra nurodomi biudžetinės įstaigos įstatuose, kuriuos pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisiną reguliavimą tvirtina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bet ne biudžetinės įstaigos steigėjas. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

3

 

13.     Projekto 4 straipsnio 3 dalyje tikslintinas nurodytas ministerijos pavadinimas, po žodžio „sveikatos“ įrašytinas žodis „apsaugos“.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

1

2

4

5

1

10

3

2

 

 

4

14.     Projekto 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka „sanatorinio sveikatinimo paslauga“, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose yra vartojama ir sąvoka „sveikatinimo paslauga“ (pavyzdžiu, projekto 1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 5 straipsnio 2 dalis ir kitos projekto nuostatos), kurios turinys projekto nuostatose nėra atskleistas. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų vartoti projekte apibrėžtas sąvokas.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

5

2

1

5

 

15.     Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinis kurortologijos centras yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos steigiamos įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, įstatyme arba Vyriausybės nutarime, kuriais yra steigiama biudžetinė įstaiga, turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pavadinimas ir buveinė, biudžetinės įstaigos steigimo tikslas ir biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.

Kita vertus, svarstytina, ar biudžetinė įstaiga neturėtų būti steigiama Vyriausybės nutarimu, kuriame ir būtų nustatytos esminės biudžetinės įstaigos steigimo nuostatos. Vyriausybės nutarime būtų nustatyta, kuri valstybės institucija įgyvendins biudžetinės įstaigos Nacionalinis kurortologijos centro savininko teises ir pareigas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų atsisakyti projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, kad biudžetinę įstaigą Nacionalinis kurortologijos centrą steigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, ir projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad minėtos biudžetinės įstaigos steigėja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

6

 

 

16.     Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bendriesiems kurortų ir kurortinių teritorijų interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei tarptautinėse organizacijose atstovauja Lietuvos kurortų asociacija. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Manytina, kad savivaldybės, kurių teritorijoje yra kurortai ar kurortinės vietovės turėtų nuspręsti, kuri asociacija turėtų atstovauti jų interesus, bet ne įstatyme įtvirtintos išskirtinės teisės atstovauti kurortus konkrečiai asociacijai.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

8

3

 

17.     Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos ministerija nustatyta tvarka organizuoja žmonių saugumo vandenyje užtikrinimo priemonių (gelbėtojų darbo organizavimo ir apmokėjimo) įgyvendinimą kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir užtikrina šių priemonių kasmetinį tikslinį finansavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vandens įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Skęstančiųjų gelbėjimo darbus organizuoja: 1) paplūdimyje Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytomis paplūdimio lankymo valandomis – paplūdimio administratorius; 2) paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną), taip pat paplūdimyje po Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

2

 

3

 

8

11

12

14

17

18

19

20

 

3, 4, 8, 10

1,

2

6

 

 

4, 5

1

2

1

1

 

 

 

2, 3

2

6

4

 

 

 

1, 2

18.     Projekto nuostatose kalbant apie infrastruktūrą yra vartojamos įvairios sąvokos, kurių turinys nėra aiškus, pavyzdžiui, „speciali infrastruktūra“ (projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 10 dalys), „infrastruktūra“ (projekto 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 ir 3 punktai ir kt.), „lankytina infrastruktūra“ (projekto 8 straipsnio 6 dalies 2 punktas), „aktyvaus poilsio, laisvalaikio, sveikatos stiprinimo ir rekreacijos infrastruktūra“ (projekto 11 straipsnio 6 punktas, 12 straipsnio 4 punktas), „infrastruktūra, užtikrinanti nepertraukiamą sanatorinio sveikatingumo paslaugų teikimą“ (projekto 14 straipsnio 4 dalis), „specialioji infrastruktūra (sveikatos priežiūros ir turizmo)“ (projekto 14 straipsnio 5 dalis), „viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, kaip ji apibrėžta Turizmo įstatyme“ (projekto 17 straipsnio 1 dalis), „viešoji infrastruktūra, skirta viešiesiems rekreaciniams poreikiams“ (projekto 18 straipsnio 2 dalis), „viešoji turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūra (projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), „socialinė savivaldybės infrastruktūra“ (projekto 20 straipsnio 1 dalis). Kadangi projektu siekiama nustatyti infrastruktūros kurorte ir kurortinėse teritorijose plėtrą, vystymą bei finansavimą, tai projekto nuostatose turi būti aiškiai nurodyta kokia infrastruktūra turima omenyje.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

8

 

23

6, 7, 8

2

 

19.     Projekto 8 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse siūloma reglamentuoti specialiąją tikslinę valstybės biudžeto dotaciją turizmui, kaip atskirai verslo šakai, skatinti skiriant ją savivaldybėms, į kurių teritorijas patenka kurortai ar kurortinės teritorijos. Pažymėtina, jog pagal projekto 8 straipsnio 8 dalį aptariamos dotacijos apskaičiavimo ir skyrimo tvarka bei sąlygos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme, tačiau šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nėra parengtas (projekto 23 straipsnio 2 dalyje tik siūloma nustatyti, kad projektą parengtų finansų ministras ir pateiktų jį Seimui), todėl įvertinti siūlomą teisinį reguliavimą nėra galimybių.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

8

9

 

20.     Projekto 8 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybė, į kurios teritoriją patenka kurortai ar kurortinės teritorijos, gali privačios partnerystės pagrindu Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka ieškoti investuotojų rekreaciniams objektams statyti. Projekto nuostata ,,privati partnerystė“ nėra pakankamai aiški. Atkreipiame dėmesį, kad Investicijų įstatyme vartojama sąvoka ,,viešojo ir privataus sektorių partnerystė“, kuri yra apibrėžta pastarojo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtos projekto nuostatos nereikėtų patikslinti.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

9

1

 

21.     Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kurorto statusą turi: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kitoms gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Atkreipiame dėmesį, kad Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga turi kurorto statusą, o 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Taigi kurorto statuso suteikimas gyvenamosioms vietovėms jau yra reglamentuojamas galiojančiuose įstatymuose, taip pat įstatyme jau yra įtvirtinta, kad Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga turi kurorto statusą. Todėl svarstytina, ar projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

9

3

 

22.     Projekto 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims kurortinės teritorijos statusą suteikia ir panaikina Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu. Pažymėtina, kad tokia pati nuostata jau yra įtvirtinta Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

11

12

 

1

1

23.     Projekto 11 straipsnio 1 punkte ir 12 straipsnio 1 punkte vartojamas terminas „šalies įvaizdis“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose yra vartojamas terminas „valstybės įvaizdis“. Siūlytume projekto nuostatose suvienodinti ir patobulinti šių terminų vartojimą, pavyzdžiui, vartojant terminą „Lietuvos valstybės įvaizdis“.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

13

 

 

24.     Atsižvelgiant į kitas projekto nuostatas, projekto 13 straipsnio punkte po žodžio „gydymo“ įrašytinas žodis „paslaugų“.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

10

11

12

14

18

 

 

 

3

8

9

7

25.     Projekto nuostatose yra vartojamos tokios sąvokos kaip „kurortų ir kurortinių teritorijų strateginiai planavimo dokumentai“ (projekto 10 straipsnio 8 punktas, 11 straipsnio 9 punktas, 12 straipsnio 7 punktas), „savivaldybės strateginiai planavimo dokumentai“ (projekto 14 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnis). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimi omenyje tie patys strateginio planavimo dokumentai, ar skirtingi. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus programavimo lygmens planavimo dokumentų tipus, tarp kurių yra savivaldybių strateginiai plėtros planai (7 straipsnio 6 punktas), savivaldybių bendrieji planai (7 straipsnio 7 punktas). Iš projekto nuostatų nėra aiškus projekto nuostatų, reglamentuojančių strateginius planavimo dokumentus ir Strateginio valdymo įstatymo nuostatų santykis.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

15

16

 

2

 

26.     Projekto 15 straipsnio ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra aišku, koks konkrečiai Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas turimas omenyje.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

17

1

 

27.     Projekto 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi kurortų ir kurortinių teritorijų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punktą vietinė rinkliava už naudojimąsi analogiškais objektais gyvenamosiose vietovėse nėra nustatoma vaikams iki 18 metų. Atsižvelgiant į tai, projekto ir minėto įstatymo nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos.

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

18

1

 

28.     Projekto 18 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „savivaldybės ir vietovės lygmens turizmo ir rekreacijos schemos“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta tokių specialiojo planavimo dokumentų kaip turizmo ir rekreacijos schemos. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį „Įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai“. Tačiau nėra aišku, ar kiti įstatymai nustato atvejus, kai yra rengiami projekto nuostatose minimi dokumentai.

Pritarti

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

18

1

 

29.     Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės formuoja ir rengia želdynų priežiūros projektus. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, tuo aspektu, kad nei galiojantis, nei nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantis naujos redakcijos Želdynų įstatymas nenumato tokių projektų, kaip želdynų priežiūros projektai. Be to, nėra aišku, kokių (viešųjų atskirųjų ar ir kitų) rūšių želdynų priežiūrai savivaldybė formuotų ir rengtų minėtus projektus. Projekto nuostatos derintinos su Želdynų įstatymo nuostatomis.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

18

1

 

30.     Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės formuoja ir rengia miškotvarkos projektus. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokiems miškams ir kokios rūšies miškotvarkos projektai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį „Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai: 1) miškų tvarkymo schemos – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti; 2) vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

18

2

 

31.     Projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kurorto ir kurortinės teritorijos ribose esančią valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo savivaldybė“. Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad „Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka šias Miškų įstatymo nuostatas.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

18

3

 

32.     Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Miško žemę kurortuose ir kurortinėse teritorijose, įskaitant ir jose esamas saugomas teritorijas, verčiant kitomis naudmenomis arba keičiant miškų ribas turi būti gautas atitinkamos savivaldybės tarybos suderinimas. Nuo tokio suderinimo priėmimo dienos laikoma, kad miško žemės naudmenos yra pakeistos, o Vyriausybė šio suderinimo pagrindu, jeigu reikalinga, atitinkamai pakoreguoja valstybinės reikšmės miškų schemas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį „Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu momentu miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis proceso metu turėtų būti gautas savivaldybės tarybos suderinimas, juolab, kad rengiat teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus paprastai dalyvauja savivaldybės institucijos.

Antra, nėra aiškus formuluotės „keičiant miškų ribas turi būti gautas atitinkamos savivaldybės tarybos suderinimas“, nes neaišku, ką reiškia „miškų ribų keitimas“, ar turimas omenyje miško žemės sklypo ribų keitimas, ar koks kitas keitimas. Be to, nėra aišku, ar ši nuostata būtų taikoma tik „keičiant valstybinių miškų ribas“, ar ir „keičiant privačių miškų ribas“.

Trečia, projekto nuostatos, kad „Nuo tokio suderinimo priėmimo dienos laikoma, kad miško žemės naudmenos yra pakeistos“ nėra suprantamos, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, „Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju“. Atsižvelgiant į tai, būtent nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo savivaldybės tarybos suderinimo priėmimo dienos, miško žemės naudmenos yra pakeičiamos kitomis naudmenomis.

Ketvirta, projekto nuostatos, jog „Vyriausybė šio suderinimo pagrindu, jeigu reikalinga atitinkamai pakoreguoja valstybinės reikšmės miškų schemas“ nėra suprantamos, nes pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalį „Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

18

4

 

33.     Projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kam būtų privalomi nurodyti sprendimai ir kokios srities (pavyzdžiui, teritorijų planavimo, statybos ar kt.) procedūrose jie būtų privalomi.

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

19

1

1

34.     Projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų formuluotė „organizuoja <...> registro ir kadastro duomenų pateikimą valstybės įmonei Registrų centrui“ nėra aiški, nes paprastai objekto kadastro duomenys yra įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o objektas registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

1

19

 

1

 

2

35.     Projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą, ,,sudaro rekreacinių teritorijų žemės sklypų nuomos, panaudos ar turto patikėjimo sutartis su Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytais subjektais“. Taigi projektu siūloma suteikti teisę savivaldybių institucijoms disponuoti žemės sklypais, esančiais rekreacinėse teritorijose.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:

Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės institucijoms būtų suteikta teisė disponuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, ar ir valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kitos valstybės institucijos, valstybės įmonės ir kiti įstatyme nustatyti subjektai. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, savivaldybės yra tik joms Vyriausybės nutarimais įstatyme nurodytoms reikmėms perduotos valstybinės žemės patikėtiniais.

Antra, pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, savivaldybių institucijos skirstomos į atstovaujamąsias ir vykdomąsias institucijas. Projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad disponuoti žemės sklypais galėtų bet kuri savivaldybės institucija. Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų nurodyti, kuriai konkrečiai savivaldybės institucijai suteikiama teisė disponuoti žemės sklypais.

Trečia, pastebėtina, kad nors teikiamu įstatymo projekto tikslas reglamentuoti kurortų ir kurortinių teritorijų vystymą, tačiau projektu siūloma nustatyti teisę savivaldybių institucijoms disponuoti žemės sklypais ne kurortuose ir kurortinėse teritorijose, bet rekreacinėse teritorijose. Todėl lieka neaiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtimi ir tikslu.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

19

1

7

36.     Projekto 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą, ,,gyvenamosiose teritorijose, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, tvirtina ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentus, siekdamos užtikrinti rekreacinių išteklių, aplinkos, žmonių sveikatos apsaugą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio. Ūkinės veiklos reguliavimo reglamentuose sudaromi draudžiamų veiklų sąrašai, nurodomas ribinis taršos dydis, nustatomi viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos ir dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai, privalomi įmonėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, organizuojantiems ir vykdantiems veiklą rekreacinėse teritorijose bei naudojantiems rekreacinius išteklius.“.

Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais:

Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybių institucijos jų tvirtinamuose ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentuose, t. y. poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatytų draudžiamas kurortuose ir kurortinėse teritorijose ūkinės veiklos rūšis bei ūkinės veiklos ribojimus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos dera su oficialiąja konstitucine doktrina.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad ūkinės veiklos apsaugos reglamentuose nustačius draudžiamas veiklos rūšis, tokią draudžiamą ūkinę veiklą iki įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti juridiniai ir fiziniai asmenys turėtų ją nutraukti. Taigi pastarieji dėl to patirtų nuostolių. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar jiems patiriami nuostoliai būtų kompensuojami, jeigu taip, tai iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių tai būtų daroma. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Trečia, ūkinės veiklos apsaugos reglamentai būtų nustatomi siekiant apsaugoti rekreacinius išteklius, aplinkos ir žmonių sveikatą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio. Pažymėtina, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato ūkinės ir kitokios veiklos apribojimus pastarajame įstatyme nustatytose teritorijose siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, taip pat aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar galiojančiuose įstatymuose teisinis reguliavimas nėra pakankamas, kad rekreacinėse teritorijose būtų užtikrinta rekreacinių išteklių, visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga, o vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės.

Ketvirta, ūkinės veiklos apsaugos reglamentuose būtų nustatyti viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos ir dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai. Nėra aišku, ar aukščiau minėti reikalavimai būtų taikomi iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų infrastruktūros objektų įrengimui ir statinių statybai. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų pašalinti aukščiau nurodyti neaiškumai.

Penkta, vertinamojoje projekto nuostatoje išbrauktinas perteklinis žodis ,,įmonėms“, nes jas apimtų sąvoka ,,juridiniai asmenys“. Kartu reikėtų suvienodinti vertinamojoje projekto nuostatoje vartojamas sąvokas, nes pirmajame sakinyje vartojama sąvoka ,,ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentas“, o antrajame sakinyje - ,,ūkinės veiklos reguliavimo reglamentas“.

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

4

21

3

4

37.     Projekto 21 straipsnyje siūloma nustatyti, kad gamtinių gydomųjų veiksnių sertifikavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas Sveikatos apsaugos ministerija nustato gamtinių gydomųjų veiksnių, naudojamų sveikatinimo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje. Kita vertus, svarstytina, ar šios projekto nuostatos nesidubliuoja ir, ar vienų iš jų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

23

 

 

38.     Projekto 23 straipsnyje reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nustatant įstatymo įsigaliojimo datą turėtų būti įvertinamos ir Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostata, kad „<...> kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto <…> asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

23

2, 3

 

39.     Projekto 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad finansų ministras turi parengti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymą ir pateikti jį Seimui, o šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė pateikia Seimui Turizmo įstatymo, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų bei kitų įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus šį įstatymą, projektus. Projekto aiškinamojo rašto 9 punkte nurodyta, kad „reikės pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus: Turizmo įstatymą, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Želdynų įstatymą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį „Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Atsižvelgiant į tai, ir, siekiant visapusiško siūlomo nustatyti naujo teisinio reguliavimo vertinimo, kartu su teikiamu projektu įstatymo rengėjai turėtų pateikti ir projekto 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų projektus.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

23

4

 

40.     Projekto 23 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio ministerija įrašytinas žodis „ministras“, o žodžių „pagal kompetenciją“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

*

 

 

41.     Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas“. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad „Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims“, 3 dalis nustato, kad „Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu“. Tuo tarpu projekto aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad „Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio bei Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

8

6

 

42.     Projekto 8 straipsnio 6 dalyje siūloma reglamentuoti specialių tikslinių valstybės biudžeto dotacijų skyrimą savivaldybėms, į kurių teritorijas patenka kurortai ir kurortinės teritorijos. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su dotacijų iš valstybės biudžeto mokėjimu. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.

Pritarti

Argumentai:

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022-11-22 pateikė Antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-9302 „Dėl Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto Nr. XIVP-485“

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-03

*

 

 

43.     Projekto aiškinamojo rašto 13 punkte nurodoma, kad „Priėmus Įstatymo projektą bus reikalingos papildomos lėšos Nacionalinio kurortologijos centro steigimui. Įstatymui įgyvendinti reikalingų lėšų kiekį bei prognozuojamą finansinę grąžą valstybės ir savivaldybių biudžetams turėtų nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Ekonomikos ir inovacijų ministerija“. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad projektu siūlomas nustatyti naujas teisinis reguliavimas, susijęs su Vyriausybės ir kai kurių ministerijų kompetencija ir funkcijomis, dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti

Argumentai:

Vyriausybė 2022-08-03 priėmė nutarimą Nr. 797 „Dėl Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto Nr. XIVP-485“

 

45.

Teisingumo ministerija,

2021-06-03

*

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto Nr. XIVP-485 atitiktį Europos Sąjungos teisei, atsižvelgdami į tai kad įstatymo projektu reglamentuojami su turizmu, teritorijų planavimu, saugomomis teritorijomis, aplinkos apsauga bei triukšmu susiję klausimai, siūlytume, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl Įstatymo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

Pritarti

Argumentai:

Vyriausybė 2022-08-03 priėmė nutarimą Nr. 797 „Dėl Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto Nr. XIVP-485“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2021-07-12

*

 

 

[...]

Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektui Nr. XIVP-485 esame gavę tik Molėtų rajono savivaldybės pastabas. Molėtų rajono savivaldybė atkreipia dėmesį į 4 straipsnio 7 punkto 1 papunkčio įgyvendinimą ir pastebi, kad Lietuvos statistikos departamentas, atlikdamas statistinius tyrimus, susijusius su kurortais ir kurortinėmis vietovėmis, susiduria su sunkumais, gaudamas informaciją iš kai kurių juridinių ir fizinių asmenų. Poįstatyminiuose teisės aktuose turėtų būti numatyti teisniai įrankiai, kuriais galėtų naudotis Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas gauti patikimą statistinę informaciją apie turistų ir lankytojų srautus.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2021-07-12

*

 

 

Taip pat Molėtų rajono savivaldybė siūlo 9 straipsnio 2 punkte nurodytą kurortinės teritorijos statusą suteikti ir fiziškai nesiribojančioms gyvenamosioms vietovės ar jų dalims, t. y. kurortinę vietovę galėtų sudaryti glaudžiais rekreaciniais, turistiniais, poilsiniais, sveikatinimo ryšiais susijusios gyvenamosios vietovės ar jų dalys, susietos patikimais transportiniais (automobilių, dviračių, vandens transporto) bei funkciniais ryšiais.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Molėtų rajono savivaldybės administracija,

2021-06-29

*

 

 

Molėtų rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektą Nr. XIVP-485 ir teikia pastabas:

1.    Dėl 4 straipsnio, 7 punkto, 1 papunkčio. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos statistikos departamentas, atlikdamas statistinius tyrimus, susijusius su kurortais ir kurortinėmis vietovėmis, susiduria su sunkumais, gaudamas informaciją ir kai kurių juridinių ir fizinių asmenų. Poįstatyminiuose teisės aktuose turėtų būti numatyti teisniai įrankiai, kuriais galėtų naudotis Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas gauti patikimą statistinę informaciją apie turistų ir lankytojų srautus.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.

Molėtų rajono savivaldybės administracija,

2021-06-29

*

 

 

2.      Dėl 9 straipsnio, 2 punkto. Siūlome, kad šiame punkte nurodytas kurortinės teritorijos statusas galėtų būti suteikiamas ir fiziškai nesiribojančioms gyvenamosioms vietovės ar jų dalims. Kurortinę vietovę galėtų sudaryti ir glaudžiais rekreaciniais, turistiniais, poilsiniais, sveikatinimo ryšiais susijusios gyvenamosios vietovės ar jų dalys, susietos patikimais transportiniais (automobilių, dviračių, vandens transporto) bei funkciniais ryšiais.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-11-22

*

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto[1] Nr. XIVP-485 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1.  Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.

2.  Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1.                    Vienas iš Projektu siūlomo įstatymo paskirčių – išvengti fragmentiško su kurortų ir kurortinių teritorijų veikla susijusių visuomeninių santykių teisinio reglamentavimo skirtinguose teisės aktuose. Tuo tikslu Projektu siekiama aktualų teisinį reglamentavimą nustatyti viename teisės akte. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas reikalauja kitų teisės aktų pakeitimo (pavyzdžiui: Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant Projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą reikės pakeisti bent 6 įstatyminio lygmens teisės aktus), tačiau kartu su Projektu tokių teisės aktų projektai nepateikiami.

Dėl minėtos priežasties objektyviai ir visapusiškai įvertinti Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo turinio nėra galimybės, o tokia situacija antikorupciniu požiūriu gali būti neigiamai vertinama teisinio aiškumo aspektu[2] (pavyzdžiui: kadangi dalies Projektu siūlomų nuostatų santykis su kituose teisės aktuose nustatytu teisiniu reglamentavimu nėra aiškus ir pan.).

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-11-22

18

2

 

2.2.                    Pagal Projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostatas miškai kurortuose ir kurortinėse teritorijose yra priskiriami II grupės B kategorijos rekreaciniams miškams.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 3 straipsnio 7 dalies nuostatas „Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais“.

Šiuo atveju manytume, kad kyla abejonių ne tik dėl minėtų Projekto ir Miškų įstatymo nuostatų santykio, bet ir situacijos, jeigu šiuo metu kurortuose ir kurortinėse teritorijose yra kitų kategorijų ir funkcinės paskirties miškų: jeigu Projekto priėmimo atveju visi kurortuose ir kurortinėse teritorijose esantys miškai turėtų būti (automatiškai) priskiriami II grupės B kategorijos rekreaciniams miškams, kyla klausimas, ar tai neturės neigiamos reikšmės Miškų įstatymu nustatytų kitų (nesusijusių su miškų naudojimų rekreacijai) tikslų (pavyzdžiui: užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą) įgyvendinimui.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-11-22

18

2

 

2.3.   Pagal Projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostatas kurorto ir kurortinės teritorijos ribose esančią valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo savivaldybė.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 dalies nuostatas valstybinę miško žemę patikėjimo teise gali valdyti savivaldybės, tačiau valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise gali būti perduodami valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Šiuo atveju manytume, kad kyla klausimas, ar minėtos Projekto nuostatos, Projekto įsigaliojimo atveju galimai įpareigojančios visą kurortuose ir kurortinėse teritorijose esančią valstybinę žemę (galimai jau perduotą ir kitiems subjektams valstybinių funkcijų atlikimui ir šiam tikslui naudojamą) perduoti patikėjimo teise savivaldybėms neatsižvelgiant į faktinį (susijusį su kurortų ir kurortinių teritorijų veikla) poreikį ir naudojimo tikslingumą nesukeltų prieštaravimų ne tik Miškų įstatymo tikslų užtikrinimo, bet ir Lietuvos Respublikos valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų tikslų ir principų (kad turtas turi būti naudojamas remiantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais) įgyvendinimo aspektais.

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-11-22

*

 

 

3.      Kitų pastabų ir pasiūlymų Projektui neturime.

Įvertinta

 

7.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-11-22

*

 

 

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dėl priežasties, jog kartu su Projektu nepateikti atitinkamus teisinio reglamentavimus pakeitimus numatantys teisės aktų projektai, objektyviai ir visapusiškai įvertinti Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo turinio nėra galimybės. Šioje stadijoje, kol nežinomas su Projektu susijusių kitų teisės aktų teisinio reglamentavimo pakeitimo turinys, Projektas antikorupciniu požiūriu gali būti vertinamas neigiamai teisinio aiškumo aspektu.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Sergejus Jovaiša,

2021-06-21

2

14

2

5, 6

 

Argumentai: 

Siūlymai teikiami norint išvengti nebūtinų perteklinių nuostatų. Be to, šiuo metu nėra įregistruoto Nacionalinio kurortologijos centro.

 

Pasiūlymai:

1. Pakeisti 2 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Gamtiniai gydomieji veiksniai – specifinėmis fizinėmis, cheminėmis, biologinio aktyvumo savybėmis pasižymintys moksliškai ištirti ir pripažinti gydomaisiais natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vanduo, peloidai (durpinis purvas, sapropelis, molis ir kiti), sveikatai palankus mikroklimatas, rekreaciniai želdiniai ir kiti veiksniai, taikomi sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos ar gydymo bei sveikatos grąžinimo tikslais teisės aktų nustatyta tvarka.“

 

2. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso, turi atitikti specialiuosius, tai yra gamtinius, aplinkos apsaugos, susisiekimo infrastruktūros ir specialiosios infrastruktūros (sveikatos priežiūros ir turizmo), reikalavimus ir kriterijus, nustatytus Vyriausybės nutarimu patvirtintame tvarkos apraše, atsižvelgiant į potencialaus kurorto pobūdį.“

 

3. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Gyvenamojoje vietovėje esančių gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinius tyrimus inicijuoja savivaldybė, kurioje yra gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso, bendradarbiaudama su Nacionaliniu kurortologijos centru.“

„6. Savivaldybė, kurioje yra gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso, pateikia duomenis apie toje gyvenamojoje vietovėje esančių gamtinių gydomųjų veiksnių atitikimą įstatymo apibrėžčiai.“

Spręsti pagrindiniame komitete

Argumentai:

Komitetas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Pateikti pasiūlymai iš esmės nagrinėtini pateikus patobulintą įstatymo projektą.

2.

Seimo narė Asta Kubilienė,

2021-08-19

13

 

3N

Argumentai: 

Svarbu, kad kurortai ir kurortinės teritorijos būtų prieinamos vaikams ir jaunimui, ypatingai vasaros laiku. Todėl būtina gerinti, atnaujinti ir plėsti stovyklaviečių tinklą Lietuvos kurortuose ir ypač kurortinėse teritorijose.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Kurortų ir kurortinių teritorijų investicijų kryptys

Pagrindinės kurortų ir kurortinių teritorijų investicijų kryptys:

1) infrastruktūros vystymas ir plėtra;

2) kraštovaizdžio ir rekreacijos teritorijų išsaugojimas;

3) vaikų ir jaunimo stovyklavimo paslaugų vystymas ir stovyklaviečių atnaujinimas bei plėtra;

4) susisiekimo infrastruktūros ir kelių priežiūra;

5) gamtinių gydomųjų veiksnių panaudojimas gydymui ir ligų prevencijai bei inovatyvūs jų išgavimo būdai;

6) ekologinis tvarumas;

7) sveikatinimo ir medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo modernizavimas ir plėtra;

8) maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų vystymas;

9) pajūrio juostos ir vidaus vandenų pakrančių tvarkymo programos įgyvendinimo užtikrinimas;

10) žmonių saugumo vandens telkiniuose užtikrinimas;

11) efektyvių rinkodaros priemonių organizavimas.“

Spręsti pagrindiniame komitete

Argumentai:

Komitetas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Pateiktas pasiūlymas iš esmės nagrinėtinas pateikus patobulintą įstatymo projektą.

3.

Seimo narys Audrius Petrošius,

2022-09-21

14

7

 

Argumentai: 

Dėl teritorijoms nustatyto reglamentavimo bei visuomenės siekio ją išsaugoti, išskirtinės, daugiasluoksnę apsaugą (tarptautinę, nacionalinę ir vietinę) turinčios teritorijos, tokios kaip Smiltynė ir Kuršių Nerija, negalės gauti kurortinės teritorijos statuso, nes jose negalima išvystyti specialios infrastruktūros. Kadangi kurortai ir kurortinės teritorijos turi savitumų ir išskirtinumų, būtų tikslinga reikalauti ne visiškos, o dalinės atitikties bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams ir kriterijams tiek šiame teisės akte, tiek Vyriausybės nutarimu patvirtiname tvarkos apraše.

Pasiūlymas:

Papildyti 14 straipsnį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Bendrieji reikalavimai gyvenamajai vietovei, kuriai siekiama kurorto statuso

1. Gyvenamosios vietovės, kuriai siekiama kurorto statuso, teritorijos ribos turi būti nustatytos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme nustatyta tvarka.

2. Savivaldybės lygmens bendrajame plane turi būti nustatyta gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso ir kuriai būtina rengti vietovės lygmens bendrąjį planą.

3. Savivaldybės strateginiuose planavimo dokumentuose turi būti numatyta:

1) įgyvendinamos ir (ar) planuojamos valstybės ir savivaldybės investicijos, skirtos infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai ir jų panaudojimas gyvenamosios vietovės, kuriai siekiama kurorto statuso, teritorijoje;

2) konkrečios priemonės, užtikrinančios gyvenamosios vietovės, kuriai siekiama kurorto statuso, atitiktį nustatytiems reikalavimams ir (ar) užtikrinančios kurorto atitiktį nustatytiems reikalavimams, jeigu kurorto statusas jau suteiktas.

4. Gyvenamojoje vietovėje, kuriai siekiama kurorto statuso, turi būti įrengta infrastruktūra, užtikrinanti nepertraukiamą sanatorinio-sveikatinimo paslaugų teikimą.

5. Gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso, turi atitikti specialiuosius, tai yra gamtinius, aplinkos apsaugos, susisiekimo infrastruktūros ir specialiosios infrastruktūros (sveikatos priežiūros ir turizmo), reikalavimus ir kriterijus, nustatytus Vyriausybės nutarimu patvirtintame tvarkos apraše, atsižvelgiant į potencialaus kurorto pobūdį.

6. Gyvenamojoje vietovėje esančių gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinius tyrimus inicijuoja savivaldybė, kurioje yra gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso, bendradarbiaudama su Nacionaliniu kurortologijos centru.

7. Gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso, turi atitikti bent 5 iš 6 gyvenamajai vietovei keliamų reikalavimų.”

Spręsti pagrindiniame komitete

Argumentai:

Komitetas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Pateiktas pasiūlymas iš esmės nagrinėtinas pateikus patobulintą įstatymo projektą.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

*

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-135 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektui Nr. XIVP-485 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo:.

Nepritarti

Komitetas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

2

4

7

11

 

2

 

1. Dėl nuostatų, susijusių su kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaike plėtra ir finansavimo šaltiniais, siekiant Įstatymo projekto tikslo – „užtikrinti kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikę plėtrą ir finansavimo šaltinius“:

1.1. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė tvirtina ilgalaikę dešimties metų trukmės kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros strategiją, o to paties straipsnio 2 dalies 2 punkte – kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija parengia minėtą plėtros strategiją, numato jos finansavimo šaltinius ir teikia ją Vyriausybei tvirtinti, taip pat Įstatymo projektu siūlomas nustatyti kitų įstaigų dalyvavimas rengiant minėtą dokumentą.

Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) nuostatomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje ir 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros strategija neatitinka nė vieno iš SVĮ nustatytų planavimo dokumentų tipų. Įstatymo projekte nurodomą nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius reikėtų integruoti į SVĮ II skyriuje reglamentuotą planavimo dokumentų sistemą: strateginiu lygmeniu – į Nacionalinį pažangos planą (SVĮ 7 straipsnio 2 punktas), o programavimo lygmeniu – į nacionalines plėtros programas, tarp jų ir į Regionų plėtros programą (SVĮ 8 straipsnio 1 punktas), kurios įgyvendinamos per pažangos priemones.

Siūlome Įstatymo projekte apibrėžiant valstybės institucijų kompetencijas atsisakyti pavedimų parengti naujus planavimo dokumentus, kurie nėra numatyti SVĮ reglamentuotoje strateginio valdymo sistemoje. Vietoj su minėtais pavedimais susijusių nuostatų siūlytume formuluoti, kad Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato kurortų ir kurortinių teritorijų politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir tvirtina šiuos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos pažangos priemonės, skirtos šiems pažangos uždaviniams įgyvendinti, o kompetentinga ministerija dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl kurortų ir kurortinių teritorijų politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo, taip pat rengia nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos kurortų ir kurortinių teritorijų pažangos uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės.

Kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslų, uždavinių, jų įgyvendinimo priemonių integravimas į minėtus planavimo dokumentus užtikrins jų privalomas sąsajas su teritorinio ir regioninio planavimo dokumentais, taip pat leis vykdyti integruotą jų įgyvendinimo stebėseną. Pabrėžtina, kad SVĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomas vartoti sąvokas, kurios yra apibrėžtos SVĮ, atitinkama nuoroda į šį įstatymą siūlome papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

1

2

4T

4

 

3, 4

 

1

 

 

 

1, 6

1.2. Įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinimas „Valstybės institucijų funkcijos kurortų ir kurortinių teritorijų valdymo srityje“ apima platesnę Įstatymo projekto taikymo sritį, nei Įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta jo paskirtis ir tikslas, t. y. kurortų ir kurortinių teritorijų valdymą. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje kurortas apibrėžiamas kaip „gyvenamoji vietovė“, o Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje kurortinė teritorija – kaip „gyvenamoji vietovė ar jos dalis“, t. y. kaip teritorijos administracinių vienetų (savivaldybių) dalys, kurių valdymas yra nustatomas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijos administracinių vienetų valdymą, todėl siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio pavadinimą taip, kad jis atitiktų Įstatymo projekto taikymo sritį – „Valstybės institucijų funkcijos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo srityje“. Taip pat, atsižvelgiant į Konstitucijos 94 ir 95 straipsnius, kurių nuostatos apibrėžia Vyriausybės kompetenciją ir nustato, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia priimdama nutarimus, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip perteklinių atsisakyti žodžių „formuoja ir“ ir atsisakyti šios dalies 6 punkto nuostatų.

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

4

 

 

1.3. Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų, kuriais numatoma reglamentuoti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, taip pat kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, rengėjams rekomenduojama šių institucijų ar įstaigų funkcijas formuluoti vadovaujantis Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1V-15 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Institucijų funkcijos turi būti suformuluotos taip: vartojamas veiksmažodžio esamasis laikas; kaip nuolatinio (tęstinio) pobūdžio darbai (veiksmai), vengiant smulkių, vienkartinių darbų (veiksmų) vardijimo ir abstraktaus pobūdžio žodžių ar formuluočių (padeda, skatina, užtikrina, plėtoja, rūpinasi, dalyvauja rengiant, dalyvauja įgyvendinant, pagal kompetenciją ir pan.); kad formuluotėje būtų įvardijamas (-i) arba iš formuluotės būtų aiškus (-ūs) funkcijų atlikimo rezultatas (-ai); kad nebūtų pažodžiui kartojamos institucijos veiklos tikslus ir teises apibrėžiančios formuluotės.

Atitinkamai siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnyje apibrėžiamą valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, kartu atsisakant ir pridėtinės reguliavimo vertės nekuriančių nuostatų dėl kiekvienos šiame straipsnyje minimos ministerijos dalyvavimo formuojant nacionalinę kurortų ir kurortinių teritorijų politiką ir įgyvendinant ilgalaikę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros strategiją, taip pat ir kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų atlikimo, kadangi Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymas nėra pagrindinis šių ministerijų kompetenciją apibrėžiantis teisės aktas.

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

17

 

 

1.4. Įstatymo projekto 17 straipsnyje siūloma reglamentuoti išimtinai vieną iš vietinių rinkliavų, t. y. vietinę rinkliavą už naudojimąsi kurortų ir kurortinių teritorijų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Pažymėtina, kad vietinių rinkliavų klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kuriame reglamentuota vietinių rinkliavų nustatymo tvarka, vietinių rinkliavų objektas, t. y. už ką savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad rinkliava gali būti nustatoma už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, išskyrus atvejus, kai šia infrastruktūra naudojasi vaikai iki 18 metų, taigi Įstatymo projekto 17 straipsnyje siūlomas reguliavimas perteklinis ir dubliuoja jau taikomą teisinį reguliavimą.

Pritarti

 

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

8

5

 

1.5. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų finansavimo ir įgyvendinimo sąlygos ir tvarka nustatoma ne tik nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose, bet ir Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat nacionaliniuose šios paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį. Taip pat siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje atsisakyti konkrečių projektų planavimo būdų nurodymo („valstybės projektų sąrašai“ ir „regionuose įgyvendinamų projektų planai“), nes Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose ir (ar) šios paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatomi ir kitokie projektų atrankos (planavimo) būdai.

Pritarti

 

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

8

6

 

1.6. Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių, į kurių teritorijas patenka kurortai ar kurortinės teritorijos, biudžetams kartu su kitomis gaunamomis finansavimo lėšomis kiekvienais metais skiriama papildoma specialioji tikslinė valstybės biudžeto dotacija turizmui, kaip atskirai verslo šakai, skatinti“. Siūlytina atsisakyti siūlomo reguliavimo, kadangi jis nėra tinkamas dėl šių priežasčių:

1.6.1. Nėra pateiktas preliminarus Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingas valstybės biudžeto lėšų poreikis ir neįvertintas poveikis valstybės finansams. Įstatymui įgyvendinti reikalingų lėšų poreikio bei prognozuojamos finansinės grąžos valstybės ir savivaldybių biudžetams neįmanoma apskaičiuoti, kadangi nėra nustatytos metodikos, kokiais kriterijais bei rodikliais turėtų būti vadovaujamasi. 

Kadangi specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos skyrimas iš valstybės biudžeto pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, tai neleistų užtikrinti tinkamo teisės aktais jau prisiimtų įsipareigojimų finansavimo. Atsižvelgiant į valdžios sektoriaus fiskalinę drausmę reglamentuojančius teisės aktus, galimybės didinti valstybės biudžeto asignavimus yra ribotos: nėra galimybių ex-ante prisiimti įsipareigojimų dėl naujų padidintų išlaidų, nes nebeliktų galimybių vidutiniu laikotarpiu subalansuoti valdžios sektoriaus finansų, būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai, kurių laikymasis užtikrina valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

1.6.2. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau – Metodikos įstatymas) 91 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose yra įtvirtinti du savivaldybių išlaidų struktūros skirtumus lemiantys rodikliai: „savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, bendras plotas“ ir „savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, bendras plotas“ ir atitinkami šių rodiklių koeficientai, pagal kuriuos išimtinai kurorto ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių biudžetams yra priskiriami papildomi pajamų šaltiniai iš gyventojų pajamų mokesčio. Pažymėtina, kad toks papildomas pajamų šaltinis minėtoms savivaldybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, 2022 m. prognozuojama sudarys 6,7 mln. eurų.

Siekiant užtikrinti kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikę plėtrą ir finansavimo šaltinius, 2021 m. gruodžio 23 d. įsigaliojo Metodikos įstatymo 2, 5, 91, 10, 13 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIV-744, kuriame numatyti nauji du savivaldybių išlaidų struktūros skirtumus lemiantys rodikliai: „savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurorto statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose“ ir „savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas kurortinės teritorijos statusas, turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose“ ir atitinkami šių rodiklių koeficientai, pagal kuriuos išimtinai kurorto ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių biudžetams yra priskiriami papildomi pajamų šaltiniai iš gyventojų pajamų mokesčio ir taip atitinkamai padidinamas finansavimas kurortams ir kurortų teritorijoms. Pažymėtina, kad toks papildomas pajamų šaltinis minėtoms savivaldybėms, vadovaujantis 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, 2022 m. prognozuojama sudarys 3,3 mln. eurų. Pažymime, kad savivaldybių biudžetų pajamų šaltinius ir valstybės biudžeto dotacijų skyrimo savivaldybių biudžetams tvarką nustato Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas.

1.6.3. Savivaldybės, į kurių teritorijas patenka kurortai ar kurortinės teritorijos, pajamų gali gauti iš vietinių rinkliavų, kurias savivaldybės taryba pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnį turi teisę nustatyti savivaldybės teritorijoje. Didžiausią dalį šių gaunamų rinkliavų kaip tik ir sumoka į savivaldybės teritoriją atvykstantys turistai, pavyzdžiui, už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas ir nustatytas vietinės reikšmės apsaugines zonas išdavimą.

Šie galiojančiuose teisės aktuose įvardyti ir realiai savivaldybių, į kurių teritorijas patenka kurortai ar kurortinės teritorijos, biudžetus pasiekiantys pajamų šaltiniai suteikia galimybę savivaldybių biudžeto lėšomis ir skatinti turizmą, ir plėtoti jo infrastruktūrą.

Pritarti

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

4

11

12

13

 

 

2. Dėl nuostatų, susijusių su kurorto arba kurortinės teritorijos funkcijomis:

2.1. Įstatymo projekto 11 straipsnyje dėstomos kurortų funkcijos, 12 straipsnyje – kurortinių teritorijų funkcijos, 13 straipsnyje – kurortų ir kurortinių teritorijų investicijų kryptys yra viešojo administravimo funkcijos, kurias turėtų atlikti ne teritorija (gyvenamoji vietovė), o viešojo administravimo subjektas (savivaldybė). Šios funkcijos turėtų būti sistemiškai išdėstytos Įstatymo projekto 4 straipsnyje kaip savivaldybių, kuriose yra kurortai arba kurortinės teritorijos, funkcijos, taip pat nedubliuojant bendrųjų savivaldybių funkcijų, nustatytų Vietos savivaldos įstatyme (pvz., visuomenės sveikos gyvensenos skatinimo, verslo sąlygų gerinimo, susisiekimo infrastruktūros ir kelių priežiūros).

Pritarti

 

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

11

12

 

9

7

2.2. Įstatymo projekto 11 straipsnio 9 punkte ir 12 straipsnio 7 punkte siūloma nuostata, pagal kurią kurortų ir (ar) kurortinių teritorijų funkcijos galėtų būti numatytos kurortų ir kurortinių teritorijų strateginiuose planavimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad planavimo dokumentai visais atvejais yra terminuoti, o funkcija pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio, todėl turėtų būti nustatoma norminio pobūdžio teisės aktu. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsniu, savivaldybės funkcijas atlieka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais (savarankiškosios funkcijos), taip pat pagal įstatymus savivaldybėms perduotas valstybės funkcijas, atsižvelgdamos į gyventojų interesus (valstybės perduotos savivaldybėms funkcijos), todėl konkreti savivaldybės funkcija negali būti nustatyta žemesnės nei įstatymas teisinės galios aktu.

Pritarti

 

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

4

9

1

5

3. Dėl nuostatų, susijusių su kurorto arba kurortinės teritorijos statuso suteikimu ir kurorto ar kurortinės teritorijos planavimu:

3.1. Kurorto arba kurortinės teritorijos statuso suteikimas reglamentuojamas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad gyvenamosioms vietovėms gali būti suteiktas kurorto arba kurortinės teritorijos statusas. Šio įstatymo 3 straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatyta, kokios gyvenamosios vietovės gali turėti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Tai yra kurorto statusą gali turėti gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. Turėti kurortinės teritorijos statusą gali gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra, skirta naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims. Minėto įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimus kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Vyriausybė, o 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Minėto įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad gyvenamosioms vietovėms kurorto statusą suteikia ir panaikina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu ir kad gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims kurortinės teritorijos statusą suteikia ir panaikina Vyriausybė savivaldybės tarybos siūlymu. Darytina išvada, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 9 straipsnyje numatomas reguliavimas dubliuoja minėtas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatas, todėl siūlytina parengti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus – patikslinti atitinkamas nuostatas ir teikti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą kartu su Įstatymo projektu.

Pritarti

 

14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

3

10

1

 

3

3.2. Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 punkte vienu iš kurortų ir kurortinių vietovių tikslų nurodomas tikslas užtikrinti valstybės regioninės politikos nuostatų įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme vartojamas terminas „nacionalinė regioninė politika“. Taip pat pažymėtina, kad Regioninės plėtros įstatyme nustatytos nacionalinės regioninės politikos nuostatos, t. y. nacionalinės regioninės politikos tikslas, jo įgyvendinimo uždaviniai, regioninės plėtros skatinimo priemonės, teritorijos, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, nacionalinę regioninę politiką formuojantys ir įgyvendinantys subjektai ir jų įgaliojimai ir kitos nuostatos, susijusios su nacionaline regionine politika. Vystant kurortus ir kurortines teritorijas, neįmanoma užtikrinti visa apimančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodomą nacionalinės kurortų ir kurortinių teritorijų politikos tikslą, taip pat siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir tikslumo, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 punkto formuluotę ir nustatyti, kad kurortų ir kurortinių vietovių vystymo tikslas – prisidėti prie nacionalinės regioninės politikos tikslo siekimo.

Pritarti

 

15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

14

2

 

3.3. Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės lygmens bendrajame plane turi būti nustatyta gyvenamoji vietovė, kuriai siekiama kurorto statuso ir kuriai būtina rengti vietovės lygmens bendrąjį planą. Ši nuostata nesuderinta su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. kad vietovės lygmens bendrieji planai rengiami savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nurodytoms prioritetinės plėtros teritorijoms – miestams, jų dalims, miesteliams, jų dalims, kaimų ir viensėdžių teritorijoms – arba savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atitinkamoje savivaldybės dalyje rengti savivaldybės dalies bendrąjį planą. Siūlytina keisti nurodytą Įstatymo projekto nuostatą ir nurodyti, kokie reikalavimai keliami kurorto statuso siekiančiai gyvenamajai vietovei (ši veikla turi būti numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane). Atkreiptinas dėmesys, kad kurortas gali sutapti su savivaldybės teritorija. Tokiu atveju rengiamas savivaldybės lygmens visos kurorto teritorijos bendrasis planas, todėl aiškiau būtų Įstatymo projekte nustatyti, kad šiais atvejais (kai visa savivaldybės teritorija yra kurorto teritorija) kurortuose privaloma rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus.

Pritarti

 

16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

2

10

 

4. Dėl nuostatų, susijusių su sveikatinimo paslaugų ir medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų plėtra – Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 punkte apibrėžta sanatorinio sveikatinimo paslaugos sąvoka nustato, kad ši paslauga apima medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas ir yra teikiama tik kurortuose ir kurortinėse teritorijose, naudojant išplėtotą specialią jų infrastruktūrą. Medicininė reabilitacija, vadovaujantis Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-889 „Dėl Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, yra kompleksinis medicininių reabilitacijos priemonių (kineziterapijos, ergoterapijos, logoterapijos, ortopedinių ir techninės pagalbos priemonių, psichologinės ir socialinės pagalbos, fizioterapijos, gydymo vaistais ir dieta, pacientų ir jų artimųjų mokymo) taikymas, siekiant atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas arba, esant negrįžtamų organizmo pakitimų, jas kompensuoti, arba palaikyti pasiektą paciento biopsichosocialinio funkcinio pajėgumo lygį. Pabrėžtina, kad medicininės reabilitacijos, kaip ir visų kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikimas nėra susijęs su kurortų ir kurortinių teritorijų vystymu. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 punkte asmens sveikatos priežiūra apibrėžta kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Siūlomas reguliavimas įtvirtinti, kad sanatorinio sveikatinimo paslauga gali būti teikiama tik kurortuose ir kurortinėse teritorijose naudojant išplėtotą specialią jų infrastruktūrą yra diskriminacinis kitų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų teikėjų, kurie teikia analogiškas paslaugas ne kurortuose ar kurortinėse teritorijose, atžvilgiu.

Pritarti

 

17.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

4

5

 

2

 

5. Dėl Nacionalinio kurortologijos centro steigimo ir kurortologinių tyrimų skatinimo:

5.1. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta pagrindinė Nacionalinio kurortologijos centro funkcija – atlikti kurortologinius tyrimus. Šiems tyrimams atlikti nėra būtina steigti naujos įstaigos, nes galiojantis teisinis reguliavimas nustato galimybę ir dabar atlikti šiuos tyrimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 84 straipsnio 1 dalimi, moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros ir meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami iš teisės aktų nustatyta tvarka skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, pagal nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines mokslinių tyrimų programas ar konkursines technologijų programas, kitų teisėtai gautų lėšų. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) konkursinių programų rengimą teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja Lietuvos mokslo taryba ir kiti Mokslo ir studijų įstatymo 84 straipsnyje nurodyti subjektai. Kurortologiniai tyrimai taip pat galėtų būti finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, jeigu tyrimų tematikos atitiktų sumanios specializacijos prioritetus.

Mokslo ir studijų įstatymo 84 straipsnio 6 dalis nustato, kad su konkursinėmis mokslinių tyrimų programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Kurortologiniai tyrimai priskirtini būtent šiame papunktyje minimoms programoms, susijusioms su sveikatos srities tyrimais. Kurortologiniai tyrimai galėtų būti atliekami pasitelkiant sumaniosios specializacijos projektus sveikatos srityje arba temines ilgalaikės institucinės MTEP programas (pagal Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-153 „Dėl Ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų inicijavimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) ar priemones, skirtas nedidelės apimties trumpalaikiams MTEP darbams įgyvendinti (reikminiai tyrimai pagal Reikminių tyrimų projektų inicijavimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-424 „Dėl Reikminių tyrimų projektų inicijavimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ar vienkartinius konkursus trumpalaikiams MTEP darbams pagal Konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos mokslų tarybos pirmininko 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-295 „Dėl Konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pažymėtina, kad 2018–2019 metais sėkmingai įvykdytas reikminis kurortologinių tyrimų projektas „Lietuvos natūralių gamtinių (sveikatos) veiksnių poveikis sveikatai“, taip pat valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 2017–2021 m. vykdė ilgalaikę institucinę MTEP programą „Sveikatinimo, inovatyvių diagnostikos ir gydymo metodų taikymo ir ligų prevencijos“. Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2021 m. spalio 15 d. Lietuvos mokslų tarybai pateikė naują paraišką „Lietuvos natūralių gamtinių veiksnių įtaka nusilpusiam ir stresą patyrusiam organizmui (Kurortologiniai tyrimai)“ pagal reikminių tyrimų projektų priemonę. Mokslinius tyrimus kurortologijos srityje taip pat atlieka Lietuvos aukštosios mokyklos: Klaipėdos universitetas, Sveikatos mokslų universitetas ir kitos aukštosios mokyklos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nurodytos programos sudaro visas galimybes atlikti mokslinius kurortologinius tyrimus, teisės aktų nustatyta tvarka suplanavus ir numačius šiam tikslui reikiamas lėšas, todėl nėra poreikio šių tyrimų atlikimui steigti naują įstaigą bei tvirtinti Įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodytos trejų metų trukmės kurortologinių tyrimų vykdymo ir finansavimo programos – jos siūlytina atsisakyti.

Pritarti

 

18.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

2

4

5

7

2

1, 2

 

5

5.2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies, 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 5 straipsnio nuostatos, kuriose numatoma, kad kurortologinius tyrimus ir kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas turėtų atlikti Nacionalinis kurortologijos centras, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta biudžetinė įstaiga, neatitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos yra steigiamos įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintomis Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėmis, bet kuri nauja viešojo sektoriaus įstaiga steigiama tik tada, kai tai pagrįstai būtina ir nėra galimybės pasiekti užsibrėžtų tikslų kitomis priemonėmis. Visais atvejais turi būti įvertinama galimybė naujas funkcijas pavesti jau veikiančiai viešojo sektoriaus įstaigai (ar veikiančioms viešojo sektoriaus įstaigoms) arba įvertinamos su naujų funkcijų sritimi susijusių jau veikiančių viešojo sektoriaus įstaigų reorganizavimo ar pertvarkymo galimybė. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte atsisakyti nuostatų, susijusių su Nacionalinio kurortologijos centro steigimu (t. y. atsisakyti nustatyti pareigą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai įsteigti šį centrą).

Pažymėtina, kad nusprendus steigti Nacionalinį kurortologijos centrą Įstatymo projektas dėl šios biudžetinės įstaigos steigimo tikslintinas. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinis kurortologijos centras yra biudžetinė įstaiga, kurios steigėja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nors pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį biudžetinės įstaigos steigiamos tik įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, kuriuose, vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 1–3 punktais, turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pavadinimas ir buveinė, biudžetinės įstaigos steigimo tikslas ir biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį – nurodyti, kad siūloma steigti biudžetinę įstaigą Vyriausybės nutarimu, taip pat nurodyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina biudžetinės įstaigos Nacionalinio kurortologijos centro savininko teises ir pareigas. Be to, pagal Nacionalinio kurortologijos centro numatomų funkcijų pobūdį ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias viešojo administravimo turinį ir viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką, minėtos funkcijos nebūtų priskiriamos viešajam administravimui. Todėl siūlytina Įstatymo projekto tekste iš viso neminėti Nacionalinio kurortologijos centro pavadinimo, apsiriboti nuostata, kad Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatytas funkcijas atliks Vyriausybės įgaliota institucija. Kartu atsisakyti ir Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies nuostatų.

Pritarti

 

19.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

6

 

 

6. Dėl Lietuvos kurortų asociacijai pavedamų funkcijų – pažymėtina, kad Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bendriesiems kurortų ir kurortinių teritorijų interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei tarptautinėse organizacijose atstovauja Lietuvos kurortų asociacija. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, asociacijos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Vadovaujantis siūlomu reguliavimu, naujas teritorijas pripažinus kurortais ar kurortinėmis teritorijomis, savivaldybės, kuriose yra šios teritorijos, turėtų tapti šios asociacijos narėmis, nors vadovaujantis Asociacijų įstatymu jiems galėtų atstovauti ir kita, pavyzdžiui, įsteigta nauja asociacija, todėl siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatyto reguliavimo kaip perteklinio.

Pritarti

 

20.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

18

1, 4

 

7. Dėl želdynų ir miškų planavimo, rekreacinių teritorijų naudojimo:

7.1. Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindą nustato Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, todėl Įstatymo projektu netikslinga įtvirtinti besidubliuojančio reguliavimo:

7.1.1. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės formuoja ir rengia želdynų priežiūros projektus. Pažymėtina, kad želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindą nustato Želdynų įstatymas. Šio įstatymo 10 straipsnyje reglamentuota, kokie ir kokia tvarka turi būti parengti želdynų kūrimo ir (arba) pertvarkymo dokumentai, todėl teikiamas Įstatymo projektas dubliuoja Želdynų įstatymo nuostatas ir yra perteklinis. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos „savivaldybės ir vietovės lygmens turizmo ir rekreacijos schemos“ nenumatytos pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, t. y. tokie specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nerengiami. Pažymėtina, kad kurortas ar kurortinė teritorija, kaip gyvenamoji vietovė (jos dalis), priskirtina urbanizuotoms ar urbanizuojamoms teritorijoms, kurios, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, planuojamos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, todėl nėra poreikio rengti atskirų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, skirtų vien tik kurortams ir kurortinėms teritorijoms vystyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl savivaldybės tarybos privalomų sprendimų „dėl kurortų ir kurortinių teritorijų, įskaitant ir juose esamas saugomas teritorijas, erdvinio miestovaizdžio formavimo, siekiant nustatyti kurorto savitumo ir (ar) kultūrinės tapatybės vertybes, ir skatinti jas atkurti, formuoti kurortų erdvines struktūras, šiuolaikiškai ir kokybiškai jas interpretuojant“ neaiškios, nenurodyta jų taikymo aprėptis (pažymėtina, kad jos priskirtinos Lietuvos Respublikos architektūros įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu reguliuojamai sričiai), todėl siūlytina šių nuostatų atsisakyti. Siekiant darnaus teritorijų vystymo, planuojamos teritorijos erdvinės struktūros, atskirų jos elementų (viešųjų erdvių, urbanistinių struktūrų, želdynų ir kita) inžinerinės ir socialinės infrastruktūros formavimo principai turėtų būti nustatomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kurių rengimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas.

Pritarti

 

21.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

19

1

1, 2, 7

7.1.2. Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos savivaldybių funkcijos, susijusios su želdynų išdėstymo reikalavimų nustatymu, želdynų žemės sklypų formavimu, dubliuojasi su Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais, kuriuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat su 10 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybės organizuoja Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą.

Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu siūloma suteikti teisę savivaldybių institucijoms disponuoti žemės sklypais, esančiais rekreacinėse teritorijose, tačiau iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės institucijoms būtų suteikta teisė disponuoti tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, ar ir valstybei. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, savivaldybės, ne savivaldybių institucijos, yra joms Vyriausybės nutarimais įstatyme nurodytoms reikmėms perduotos valstybinės žemės patikėtinės, todėl siūlytina tikslinti 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą.

Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti, kad savivaldybių institucijos „gyvenamosiose teritorijose, kurioms suteiktas kurorto ar kurortinės teritorijos statusas, tvirtina ūkinės veiklos reguliavimo apsaugos reglamentus, siekdamos užtikrinti rekreacinių išteklių, aplinkos, žmonių sveikatos apsaugą nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio. Ūkinės veiklos reguliavimo reglamentuose sudaromi draudžiamų veiklų sąrašai, nurodomas ribinis taršos dydis, nustatomi viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo, statinių architektūros formos ir dydžio, kurie derinami prie vietovės kraštovaizdžio, rekreacinių išteklių naudojimo turizmui ir poilsiui reikalavimai, privalomi įmonėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, organizuojantiems ir vykdantiems veiklą rekreacinėse teritorijose bei naudojantiems rekreacinius išteklius“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarimu byloje Nr. 42/03, 2008 m. kovo 15 d. nutarimu byloje Nr. 19/06-20/06 yra pažymėjęs, kad nustatyti ūkinės veiklos draudimus ir ribojimus galima tik įstatymu, todėl minėtų nuostatų siūlytina atsisakyti.

Pritarti

 

22.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

20

1, 2

 

7.1.3. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kurortuose ir kurortinėse teritorijose „esančių kvartalų detalieji planai rengiami, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti“. Ši nuostata dubliuoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, t. y. kad „detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; <...>“, todėl ji yra perteklinė.

Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje siūloma savivaldybės tarybai suteikti teisę patvirtinti kurortų ir kurortinių teritorijų reglamentus, tarp jų ir papildomus reikalavimus, susijusius su taikytinomis privalomosiomis želdynų normomis, pagrindiniais architektūros reikalavimais, taikytinais pastatams, statiniams ir viešosioms erdvėms. Želdynų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad miestų, miestelių ir kurortų teritorijose minimalų privalomą viešųjų atskirųjų želdynų plotą vienam gyventojui ir didžiausius jų pasiekiamumo atstumus, privalomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus, taip pat priklausomųjų želdynų minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti, jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ministerijos steigiamos formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 ir 8.3.18 papunkčius, pagal kuriuos aplinkos ministerijai pavesta rūpintis sveika ir švaria aplinka, išsaugoti Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, genofondus, klimatą, ir minėtu tikslu koordinuoti ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, t. y. formuoti valstybės politiką ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos ir kūrimo srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. To paties įstatymo 3 straipsnio 4 punktas nurodo, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Įvertinus Konstitucinio Teismo praktiką dėl prievolės ūkinės veiklos draudimus ir ribojimus nustatyti tik įstatymu, siūlytina atsisakyti Įstatymo projektu pateikto siūlymo 20 straipsnio 2 dalyje suteikti savivaldybės tarybai teisę tvirtinti „statinių ir jų priklausinių architektūros ir viešųjų erdvių mažosios architektūros aprašus“. Pažymėtina, kad statybos reikalavimus nustato Statybos įstatymas, o architektūros kriterijai, kuriais privaloma vadovautis, nustatyti Architektūros įstatyme, t. y. šių kriterijų nustatymas nėra savivaldybės tarybos kompetencija.

Pritarti

 

23.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

18

1, 2, 3

 

7.2. Įstatymo projekto 18 straipsnyje įtvirtintas nuostatas reglamentuoja specialieji įstatymai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Žemės įstatymas, todėl siūlytina atsisakyti Įstatymo projekte siūlomo reguliavimo:

7.2.1. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės kurortuose ir kurortinėse teritorijose formuoja ir rengia miškotvarkos projektus bei priima su tuo susijusius sprendimus. Miškų įstatymo 14 straipsnio 8 dalis nustato, kad miškotvarkos projektus rengia ir miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybių narių kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, ar jų padaliniai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba tvirtina vidinės miškotvarkos projektus. Nurodytos institucijos, kurios turi atitinkamų miškininkystės srities specialistų, vertina ir tvirtina visus miškotvarkos projektus. Įstatymo projekte nėra pagrįsta, kodėl minėta funkcija turėtų būti išskirtinai priskirta savivaldybėms.

7.2.2. Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad miškai kurortuose ir kurortinėse teritorijose yra priskiriami II grupės B kategorijos rekreaciniams miškams. Miškų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškai skirstomi į grupes pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį. Miškų įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama miško paskirtis, o ne tik jo buvimo vieta, todėl miškai, esantys kurortuose ir kurortinėse teritorijose, tam tikrais atvejais turėtų būti priskiriami ir kitoms miškų grupėms.

7.2.3. Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kurorte ir kurortinėje teritorijoje esančią valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo savivaldybė. Nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nėra numatyta atvejų, kad tam tikrus valstybinės miško žemės sklypus koks nors subjektas valdytų patikėjimo teise. Nėra objektyvių aplinkybių, kurios suponuotų, jog turėtų būti nustatyta išskirtinė tvarka kurorte ir kurortinėje teritorijoje esančiai valstybinei miško žemei. Pažymėtina, kad pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 51 dalį savivaldybės atlieka valstybinę funkciją – prižiūri, saugo ir tvarko joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, todėl šiuo pagrindu Vyriausybė gali patikėjimo teise savivaldybėms perduoti kurorte ir kurortinėse teritorijose esančią valstybinę miško žemę, tačiau dėl to turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

7.2.4. Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad siekis miško žemę kurortuose ir kurortinėse teritorijose, įskaitant ir jose esamas saugomas teritorijas, paversti kitomis naudmenomis arba keisti miškų ribas turi būti suderintas su atitinkamos savivaldybės taryba. Nuo tokio suderinimo dienos laikoma, kad miško žemės naudmenos yra pakeistos, o Vyriausybė šio suderinimo pagrindu, jeigu reikia, atitinkamai patikslina valstybinės reikšmės miškų schemas. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik Miškų įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, jei tai nurodyta bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik tada, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Jei dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nuspręstų išimtinai pati savivaldybė, o Vyriausybė turėtų tik formaliai įvykdyti savivaldybės sprendimą ir mišką išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tokia praktika būtų laikytina ydinga, nes Vyriausybė, vadovaudamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi, įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas, nutarimu tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, todėl atitinkamai tik pati Vyriausybė prieš paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis turi turėti kompetenciją įvertinti ir priimti sprendimą dėl tam tikro miško išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Pritarti

 

24.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

13

19

 

1

11N

5

8. Dėl kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymosi, kuris turi būti planuojamas, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio „Prieinamumas“ nuostatas, jog būtina imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, siūlytina:

8.1. Papildyti Įstatymo projekto 13 straipsnį 11 punktu ir kaip vieną iš krypčių nustatyti fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumą, įskaitant šios aplinkos prieinamumą neįgaliesiems.

8.2. Patikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) imasi priemonių rekreacinių teritorijų, viešojo naudojimo poilsio objektų lankymui ir naudojimui užtikrinti, įskaitant sąlygų sudarymą šiuos objektus lankyti ir jais naudotis neįgaliesiems.“

Pritarti

 

25.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

2

 

4

8

 

19

1, 6, 11

7

6,

7

1

 

 

1

2

 

3

9. Dėl Įstatymo projekte vartojamų sąvokų:

9.1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „poilsiautojas“, tačiau nepateikiama jos apibrėžtis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžiama „lankytojo“ sąvoka, kuri vartojama 4 straipsnio 7 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 6 dalies 2 punkte, taip pat 8 straipsnio 7 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad „lankytojo“ sąvoka apibrėžta 2022 m. gegužės 20 d. registruotame Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. 22-7992). Sąvoka „apgyvendinimo paslauga“ yra apibrėžta Turizmo įstatyme. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas ir į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje teikiama nuoroda į Turizmo įstatymą, Įstatymo projekte siūlytina atsisakyti sąvokų „lankytojas“ ir „apgyvendinimo paslauga“ apibrėžčių.

Pritarti

 

26.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

 

 

 

9.2. Sąvokos „kurortas“ bei „kurortinė teritorija“ yra apibrėžtos Turizmo įstatyme, kurių turinys iš esmės identiškas Įstatymo projekte pateiktoms sąvokoms. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 1 straipsnyje nustatytą Įstatymo paskirtį, siūlytina šių sąvokų apibrėžtis palikti Įstatymo projekte, tačiau atsisakyti jų apibrėžčių Turizmo įstatyme, t. y. kartu teikti Turizmo įstatymo pakeitimo projektą.

Pritarti

 

27.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

8

9

 

9.3. Įstatymo projekto 8 straipsnio 9 dalyje vartojama formuluotė „privati partnerystė“ nėra apibrėžta, todėl nėra aiški. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų aiškumo ir sistemiškumo principų laikymąsi, siūlytina Įstatymo projekto 8 straipsnio 9 dalyje vartoti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikiamą „viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ sąvoką. Atitinkamai siūlytina tikslinti ir Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį.

Pritarti

 

28.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

19

1

7

9.4. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir žodžius „gyvenamosiose teritorijose“ pakeisti žodžiais „gyvenamosiose vietovėse“, kaip tai nustatyta Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme.

Pritarti

 

29.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

*

 

 

10. Kitos pastabos:

10.1. Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, todėl, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, turi būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis šio teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, ir, atsižvelgiant į numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį bei mastą, įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. Šiuo atžvilgiu Įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio ir Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pritarti

 

30.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-08-03

*

 

 

10.2. Vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi, kartu su Įstatymo projektu turi būti teikiami kiti įstatymų pakeitimų projektai, kuriuos būtina priimti, norint priimti Įstatymo projektą. Nors Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. SV-S-565 jau yra paprašiusi pateikti Vyriausybės išvadą dėl kai kurių su Įstatymo projektu susijusių įstatymų projektų, tačiau pažymėtina, kad nesant viso keičiamų įstatymų paketo yra sudėtinga kompleksiškai ir visapusiškai įvertinti ir Įstatymo projekto nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant visapusiško siūlomo nustatyti naujo teisinio reguliavimo vertinimo, kartu su Įstatymo projektu turėtų būti pateikti visi Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei aiškinamajame rašte nurodytų įstatymų pakeitimų projektai.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Išanalizavus įstatymo projektą, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, konstatuotina, kad:

1)                  įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų;

2)                  įstatymo projekto normos nedera su oficialiąja konstitucine doktrina;

3)                  įstatymo projektas antikorupciniu požiūriu gali būti neigiamai vertinamas teisinio aiškumo aspektu;

4)                  privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kuris, teikiant įstatymo projektą, nebuvo atliktas;

5)                  siekiant įstatymų suderinamumo, kartu su įstatymo projektu turi būti pateikti ir kartu svarstomi Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo, Turizmo įstatymo, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Želdynų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuos būtina pakeisti, projektai;

6)                  įstatymo projekto normas būtina suderinti su Asociacijų įstatymo, Turizmo įstatymo, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, Vandens įstatymo, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo, Koncesijų įstatymo, Investicijų įstatymo, Strateginio valdymo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Želdynų įstatymo, Miškų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo (nauja redakcija, įsigaliosiančia 2023 m. balandžio 1 d.), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis;

7)                  įstatymo projekto normos nėra pakankamai aiškios, neatskleistas arba netiksliai atskleistas jų turinys, tarpusavyje prieštaraujančios, dubliuojasi, yra diskriminacinio pobūdžio;

8)                  dalis įstatymo projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo yra perteklinis;

9)                  įstatymo projekto normos gali pažeisti juridinių ir fizinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-485 grąžinti iniciatoriams tobulinti.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Masiulis.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Ričardas Juška

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas


[1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/05920bd0b3d711eb813da437131bc1ee?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=bfd483bd-be83-4a1d-b139-a3a95eeef984.

[2] Tokią nuomonę Projektui pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-08-03 d. nutarimu Nr. 797 „Dėl Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto Nr. XIVP-485“ patvirtintoje išvadoje (Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c3f418f313eb11edb36fa1cf41a91fd9?jfwid=xd4jxsy84) bei  Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-03 d. Išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto“ Nr. XIVP-845 (Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/379b4170c43311eb91e294a1358e77e9?jfwid=xd4jxsy84).