LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 344
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, skelbiu lapkričio 7 dienos vakarinio posėdžio pradžią. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Opozicinių Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė
Šiandien mūsų vakarinis posėdis yra skirtas opozicinių Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkei. Nuo jos ir pradėsime.
14.05 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-349 (svarstymas)
Pirmasis klausimas – Medžioklės įstatymo 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-349. Svarstymas. Komiteto išvadą kviečiu paskelbti V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas nusprendė šį įstatymo projektą atmesti, nes pritarta kitam Medžioklės įstatymo projektui. Už balsavo 7, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl diskusijų svarstymo metu nieko nėra. Taigi vienas už, niekas neužsirašė dėl motyvų. Prieš – P. Saudargas. Prašom. Nėra. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš čia truputį pasimečiau dėl to užsirašymo. Iš anksto buvau užsirašęs prieš šį įstatymą, bet dabar kalbėsiu ir palaikau Aplinkos apsaugos komiteto sprendimą, nes iš tikrųjų 1 tūkst. hektarų jau ir taip yra mažas medžioklės vienetas, jeigu nori dar pagal kažkokios grupelės žmonių, kur chebrutė susidarė, ir padarysime 700, tai iš viso Lietuvoje gali nebelikti faunos. Vilkai jau išnaikino visą smulkiąją fauną, dabar dar eina ir žmonės ta linkme. Žinote, čia jau anekdotiškai skamba. Aš nežinau, kas čia suinteresuotas, jau ne pirmą kartą girdžiu šitą skaičių – kažkodėl 700, vadinai, žmonių grupelė, kuri būtinai nori įstatymo būdu pasidaryti kažkokią privilegiją. Matyt, turi surinkę 700 hektarų ir visą laiką septyni ir septyni. Kodėl ne aštuoni, kodėl ne devyni? Todėl komiteto sprendimas yra teisingas, ir aš jį palaikau.
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Broniau, na, nevarykite ant manęs. Aš visiškai sutinku, kad atmestume šį projektą, nes mano projektas yra registruotas 2017 metų, rodos, vasario mėnesį, komitetas jo nesvarstė, per tą laiką priimtas kitas įstatymas, ir aš sutinku su tomis naujomis įstatymo nuostatomis, sutinku, kad šio mano projekto nuostatos yra pasenusios. Neprieštarauju jų atmetimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti dėl projekto po svarstymo. Kas pritaria komiteto išvadai atmesti, balsuoja už, kas turit kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-349 nepritarta arba pritarta komiteto išvadai atmesti.
14.10 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3225 (svarstymas)
Darbotvarkės antrasis klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3225. Taip pat svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą pateikti komiteto išvadą. Kadangi R. J. Dagio, kuriam pavesta, nėra, kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Prašom supažindinti su komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė projektą ir nusprendė projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kad esamas teisinis reguliavimas, kuriuo nenumatyti apribojimai socialinių išmokų pristatymo paslaugas teikiančių subjektų skaičiui, yra tinkamas ir nėra poreikio keisti pensijų pristatymo pagal gavėjo gyvenamąją vietą tvarkos, nustatant, kad šią paslaugą teiktų tik Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas (kaip siūloma įstatymo projekte).
Taip pat atsižvelgta į Konkurencijos tarybos išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti dabar galiojančios socialinių išmokų pristatymo paslaugos teikėjų parinkimo skaidrumo.
Be to, jei 2019 metų pensijų pristatymo paslaugą teiktų tik akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir už šią paslaugą būtų mokama 2018 metų viešųjų pirkimų metu akcinės bendrovės Lietuvos pašto pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina, pensijoms pristatyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto reikėtų beveik 1 mln. eurų daugiau, nei planuojama pagal šiuo metu galiojančias sudarytas pensijų pristatymo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis su pensijų pristatymo paslaugų teikėjais.
Balsavimo rezultatai: už atmetimą – 5, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama komiteto pirmininke.
Motyvai už. Nėra norinčių. Prieš kalba L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia yra unikalus ir išskirtinis atvejis, kai komitetas atmeta projektą, nors absoliučiai visi tam projektui pritaria. Turiu omeny, ne komiteto nariai, bet institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti ir pateikti savo nuomonę. Šiame komiteto posėdyje, kuriame man teko dalyvauti, vyko keisčiausi dalykai. Vyriausybė pritaria, yra Vyriausybės išvada, kuriai Vyriausybė visiškai pritaria tik su kai kuriomis nereikšmingomis pataisomis ir pastabomis. Europos teisės departamentas pritaria, kitos institucijos pritaria. Netiesa, ką čia komiteto pirmininkė sakė apie papildomą milijoną pinigų. Tai paneigė tiek Pašto atstovai, tiek ministerijos atstovai. Tarp komiteto išvadų rengėjų nebuvo nė vieno siūlymo atmesti. Šitą siūlymą atmesti komiteto pirmininkės asmeninio spaudimo dėka pavyko išmušti iš vieno lobisto, kuris dalyvavo posėdyje, suinteresuotas asmuo, tos įmonės, kuri dabar teikia privačias paslaugas, atstovas. Jam buvo suteiktas žodis kalbėti paskutiniam ir jo buvo tiesiai paklausta. Irgi labai retas atvejis, kai komiteto pirmininkė klausia lobisto, dalyvaujančio posėdyje, tai ką jūs siūlote? Ar siūlote atmesti? Jis sako: „Taip, taip, siūlau atmesti.“ Ir tuo pamatu atsirado formalus siūlymas komiteto pirmininkei iškelti balsuoti atmetimą, nors tokio siūlymo tarp išvadų rengėjų nebuvo. Diskutuojant netgi kolega R. J. Dagys atsiėmė savo siūlymą atmesti ir sutiko, kad reikėtų ieškoti komiteto sprendimo neatmetant. Štai tokiai situacijai susiklosčius įvyko balsavimas penki prieš keturis ir rezultatas – koks yra. Bet, gerbiami kolegos, dar sykį kartoju, Vyriausybė pritaria, Vyriausybė nemato problemos ir Vyriausybė mano, kad universalios paslaugos teikėjas geriau atliktų tas pensijų išnešiojimo paslaugas ir nebūtų tokių atvejų, kai pensininkai sėdi nežinioje mėnesį be pinigų kišenėje. Taigi siūlau, kolegos, nepritarti atmetimui, tai yra balsuokime prieš, ir leiskime šiam projektui gyventi, jam pritarė ir Vyriausybė, ir yra sprendimas, kurio laukia ir pensininkai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Linai, už pozicijos motyvų išsakymą. Per šoninį mikrofoną – dar komiteto pirmininkė, matyt, nori reaguoti į jūsų žodžius. (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Kolega L. Balsys pasakė, kad aš rėmiausi lobisto pasisakymais. Komiteto nariai išklausė visų, kas buvo pateikę pasiūlymus, tarp jų buvo ir asociacijos, kuri vienija tas įmones, kurios išnešioja paštą, atstovas. Mūsų komiteto nariai, kurie buvo, labai puikiai išgirdo, kad šiandien Lietuvos paštas išnešioja ir perėmė tik 28 savivaldybėse, o 32 aptarnavimą vykdo privačios bendrovės. Iš tikrųjų turbūt ir Vyriausybės išvada, kurioje buvo nurodyta daug trūkumų, ir tai, kad Konkurencijos tarnyba pasisakė labai konkrečiai, kad tai prieštarauja Konkurencijos įstatymui, – visa tai suponavo tokį komiteto sprendimą. Todėl, gerbiamas kolega, aš manyčiau, kad jūs labai neteisingai ir negražiai pasisakėte.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame, o pabaigsime replikas po to. Gerai, Algi?
Prašome balsuoti. Gerbiamieji, tie, kurie pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicijai atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 72 Seimo nariai: už atmetimą 54, prieš – 7, susilaikė 11. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra nepritarta.
Per šoninį kairįjį mikrofoną – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš nebūčiau kalbėjęs, jeigu ne mūsų komiteto pirmininkė. Pirmininke, reikia drąsos pasakyti, kad jūsų paskutinis žodis buvo: „Tai kas nors pasisakys prieš ar ne? Nes aš balsuosiu taip, jeigu kas nors pasakys.“ Būkite iki galo sąžininga ir pasakykite, kad prieš tikrai komitete nebuvo. Ponas R. J. Dagys atsiėmė savo siūlymą ir visokiais būdais… Tada viena iš kolegių iš frakcijos, iš komiteto narių pasakė: „Aš – prieš.“ Ir tada vyko balsavimas. Buvo spaudimas akivaizdžiai, nes išvadų rengėjai tokio siūlymo nesiūlė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pasikeitėme replikomis. Keliaujame toliau.
Taigi projektas atmestas.
14.19 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3691 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3691. Jį pateikia S. Gentvilas. Prašome.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Šitas įstatymo projektas teikiamas keturių liberalų vardu ir keturių konservatorių vardu. Iš tikrųjų nuo praeito lapkričio Vyriausybėje guli įstatymo projektas visas valstybės įmones ir savivaldybės… valstybės įmones versti akcinėmis bendrovėmis, bet Vyriausybės iniciatyva yra užstrigusi, nes Uosto direkcija vis dar turi valstybės viešojo administravimo funkciją – Uosto kapitono tarnyba ir valstybinės įmonės vis dar neverčiamos akcinėmis bendrovėmis vien dėl šito neištaisyto dalyko. Tačiau priežastys, paskatinusios šitą projektą, yra iš esmės dvi. Pavasarį savo noru atsistatydinęs Valstybinių miškų urėdijos vyriausiasis urėdas M. Pulkauninkas išsakė vieną iš atsistatydinimo motyvų – buvęs nesutarimas su ministru ir jo asmeninio palaikymo neturėjimas. Antras motyvas yra R. Masiulio sprendimas atleisti iš pareigų A. Vaitkų, kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių.
Abiem atvejais šitie precedentai suponuoja ką? Kad pagal esamą šito įstatymo reguliavimą valstybinės įmonės generalinis direktorius yra pavaldus ne valdybai, kaip akcinėse bendrovėse, tarkim, Lietuvos pašte, pastaruoju atveju, bet tiesiogiai ministrui. Ministras pasirašo darbo sutartis, ministras pasirašo konkurso medžiagą, priešingai negu akcinėse bendrovėse, kuriose tai daro profesionali įvairialypė valdyba.
Šitas įstatymo projektas yra parengtas tam, kad iš esmės ištaisytų tuos trūkumus, kurių vis dar yra valstybės įmonėse ir savivaldybės įmonėse. EBPO Lietuvai stojant išsakė du prašymus, susijusius konkrečiai su urėdijomis. Vienas – konsolidacija, antras – įstaigos valdymo depolitizavimas. Konsolidacija yra įvykusi, dėl jos dabar diskutuojama ir kitą savaitę Seimą pasieks vėl naujas projektas. Tačiau depolitizavimas neįvyko. Šiandien vis dar ministras K. Mažeika bijo pasirašyti, mano įsivaizdavimu, sutartį su konkursą laimėjusiu urėdu dėl to, kad jie netyčia atsidūrė, tyčia ar netyčia, bet atsidūrė toje pačioje medžioklėje. Kadangi sutartis su generaliniu direktoriumi, šiuo atveju vyriausiuoju urėdu, pasirašo ne valdyba ir valdybos pirmininkas, o pats ministras, pats ministras bijo tai daryti ir greičiausiai vėl pati urėdija yra pakabinta ant plauko.
Šitas įstatymo projektas iš esmės keičia valdybos kompetenciją ir savininko kompetenciją ir siūlo, kad įmonės valdyba valstybinėse įmonėse, savivaldybės įmonėse gautų tą pačią kompetenciją kaip ir akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kur valstybė yra pagrindinis akcininkas.
Šiuo projektu mes priartėjame ir įgyvendiname tas pačias Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, kurios yra rekomenduotos Lietuvai stojant. Šis projektas buvo derintas su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Valstybės koordinavimo centro ekspertais. Dėl jo sulaukta pastabų. Taip pat šis projektas derintas su keleto valstybinių įmonių vadovais, kalbant apie konkretiką.
Kartu siūloma, kad valdyba taptų… ir joje negalėtų pirmininkais dirbti įmonės direktorius ir darbuotojas. Tas šiandien yra visiškai paradoksalu, nes Valstybinių miškų urėdijos valdybos pirmininkė yra įmonės darbuotoja. Tuo teoriškai sakoma, kad tu esi direktorius ir tu turėtumei būti pavaldus savo pavaldiniui.
Šitos problemos sprendžiamos ir aibė kitų dalykų išsprendžiama šituo įstatymo projektu, tokie kaip, kas tvirtina įmonės strategiją – ar tai daro ministerija, ar tai daro pati įmonės valdyba, ir šiuo atveju įmonės strategijos, ilgalaikės veiklos perspektyvos yra tvirtinamos įmonės valdybos.
Taigi šiuo projektu įmonių valdybos, valstybinių įmonių ir savivaldybės įmonių, yra paverčiamos iš kavos gėrimo klubų į iš tikrųjų atsakingas ir įpareigojančias institucijas, kurios turi kompetenciją ir yra atrinktos tam, kad priimtų ir darytų sprendimus.
Mielai atsakyčiau į klausimus, kurie iškiltų. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už projekto pristatymą. Jūsų nori klausti šešetas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, įstatyme kalbama apie visas valstybines ir savivaldybių įmones. Jūs kaip pavyzdį čia viską suvarėte apie M. Pulkauninką ir urėdijas.
Tai kaip jūs įsivaizduojate politikos nedarymą, nes savivaldoje yra daug… priklauso įmonių, pavyzdžiui, šilumos, vandens tiekimo įmonės. Ir mes žinome, kas atsitiko, kai dalis savivaldybių nuėjo šių įmonių, ypač šildymo, šilumos tiekimo, privatizavimo keliu. Kainos išaugo kur kas daugiau. Vadovaujant savivaldai, šiandien pigiausios kainos tuose rajonuose, kur įmonės priklauso savivaldybei. Tai ar nebus taip, kad jūsų siūlymai padarys meškos paslaugą daugeliui vartotojų?
S. GENTVILAS (LSF). Mano žiniomis, savivaldybės įmonių yra iki dešimties ir šiuo atveju savivaldybės įmonės yra šimtu procentų valdomos savivaldybių administracijos. Jos, atrodo, net negali turėti kitų akcininkų, galiu klysti, atsiprašau, bet tai niekaip nesusiję su privatizavimu ar neprivatizavimu. Tai yra labiau susiję, ar įmonėje sudaroma valdyba, kokias funkcijas turi valdyba ir kokias funkcijas turi savivaldybės administracijos direktorius, kas atrenka vadovą, kas tvirtina įmonės strategiją, – šie dalykai sprendžiami šiuo įstatymu, o ne kas yra… įgyvendina savininko teises.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano buvo labai panašus klausimas kaip kolegos Algirdo. Išties yra daug pastebėtinų dalykų, kurie… jūsų pakeitimai sukeltų tam tikro nerimo. Tas nepriklausomumas ir skaidrumas išties tiems nepriklausomiems sukelia nemažai abejonių. Tarkime, kas buvo Alytaus miesto atveju, tai išties pagaliau per teismus mes išsikovojome ir dabar šilumos kaina pradėjo kristi. Ar ne geriau būtų pačią įmonės valdybą reformuoti, konstruoti, kad tas nepriklausomumas būtų didesnis? Nors tokiais atvejais jau nemažai savivaldybių yra tą pasidarę, duoda didelį efektą ir naudą. Be to, politinis laukas formuojamas valstybėje, vis dėlto priklauso pačiai valstybei, ji geriau žino pagal ekonomikos dėsnius ar krizės atveju, ar ne krizės ir panašiai. Ką jūs manote apie valdybas? Gal jas geriau būtų galima dar reformuoti?
S. GENTVILAS (LSF). Valdybų atrankos kriterijai yra patvirtinti valstybės įmonėms Vyriausybės nutarimu, savivaldybės įmonėms jie yra, rodos, rekomendaciniai. Mano įsivaizdavimu, gerbiamas Robertai, Alytaus bendrovė nebuvo SĮ, tai yra bendrovės forma, juridinio asmens forma, ji buvo greičiausiai uždaroji akcinė bendrovė ir joje veikė šitokio principo valdyba, kuri yra, na… iš tikrųjų pavyzdinis principas, kuris yra ir rekomenduotas tarptautinių organizacijų, ir taikomas absoliučioje daugumoje Lietuvos valstybės įmonių, kurios yra akcinių bendrovių juridiniai asmenys. Konkrečios įmonės nesusitvarkymas su investicijomis, šilumos kaina yra nelabai sietina su valdybos funkcijomis, o labiau sietina, kas yra vadovai, kaip yra tvirtinami planai ir kokia yra įmonės strategija.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų čia mes nemažai savivaldybininkų ir tikrai įdomus klausimas apie atskaitomybę. Anksčiau, savaime suprantama, ir įmonių direktoriai atsiskaitydavo savivaldybių taryboms, tai iš tikrųjų ar nereikėtų ir čia pakeisti, nes iš esmės jis turės atsiskaityti valdybai, kaip ir valdyba prisiima visą atsakomybę už įmonę ir už visa kita.
Toliau antras dalykas. Vis dėlto tos… nors ir Kainų komisija reguliuodavo tam tikras kainas, tačiau vėlgi taryba šiuo atveju dalyvaudavo, žiūrėdavo ir tikrindavo. Ar iš tikrųjų nereikėtų keisti ir Savivaldos įstatymus, kas susiję su savivaldybių ir savivaldybių tarybų, ir administracijų, ir tų pačių įmonių funkcijomis? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Kas dėl kainos reguliavimo, tai taip. Investicinius planus tvirtina savivaldybių tarybos ir jos turi… investiciniams planams turi pritarti politikai. Tačiau bet kokiu atveju ateina vadovas. Pagal šį įstatymo projektą klausimas yra, kas atrenka vadovą ir kam vadovas yra pavaldus. Tai savivaldybių įmonių SĮ juridinio asmens vadovą šiuo metu parenka savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Pakeitus įstatymą atsirastų valdyba ir valdyba taptų atsakinga už administracijos direktoriaus atranką. Taip atsirastų tarpinis kolegialus organas, kuris depolitizuotų iš esmės tiesioginį valdymą be politikų. O tai ar atsiskaitymas, ar neatsiskaitymas, savivaldybės reglamente gali būti kviečiamas ir valdybos vadovas, ir įmonės generalinis direktorius.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, mes matome, kaip tvarkomos ir akcinės bendrovės, ypač kai kapitalas yra valstybinis, nenuosavas, ypač elektros energetikos sektoriuje. Matome, kai už mokesčius… Surenka mokesčius, steigia kažkokius vėjų jėgainių parkus Lenkijoje, dronų ir paspirtukų parkus kažkur Suomijoje, įsteigia rizikingus fondus. Šeimininkauja už visų mokesčių mokėtojų surinktus pinigus kaip savo įmonėje. Kaip vertinti, kaip čia įvesti tvarką? Ar ne atvirkščiai – naikinti visas akcines bendroves ir įsteigti valstybines įmones? Tai bus daug didesnė kontrolė. Pažiūrėkite, „Lietuvos energijos“ viena iš įmonių užsiima mašinų nuoma, nuomoja visiems mašinas, dalyvauja privačiame versle. Tai – ne kelias tai, ką jūs siūlote. Aš manau, jos neturi jokios atsakomybės, ir tikrai, manau, negalima pritarti jūsų siūlymui.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Petrai, leiskite įtikinti jus, kad balsuotumėte už iš esmės, nes, man atrodo, efektyvumu yra nesuinteresuoti kartais su užslėptais sandoriais tiesiogiai rinkti politikai, kadangi jie tiesiogiai pradeda kištis į įmonių veiklą ir efektyvumą išeikvoja kitų tikslų vardan, na, kažkokiems žmonėms įdarbinti. Štai, pavyzdžiui, Kaune kažkurioje kadencijoje, neminėsiu, iš 41 savivaldybės tarybos nario 24 dirbo savivaldybei pavaldžiose įstaigose. Tai rodė, kad iš esmės yra įsiskverbimas į įmonių ir įstaigų veiklą. Šiuo atveju, jeigu atsiranda valdyba, kuri yra atrenkama iš išorės, atsako savo asmenine atsakomybe, nes iš valdybos nario gali reikalauti nuostolių padengimo, ji yra depolitizuota tiek, kiek yra įmanoma, renkami įvairūs profesionalai finansų sektoriuje, įmonės veiklos sektoriuje, kituose sektoriuose, kurie yra būdingi šiai įmonei. Jie yra dalyko profesionalai, jie tikrai bus ir atsakingesni, mano įsivaizdavimu, jeigu jie gaus atlygį už tas funkcijas, kurias jie moka geriausiai. Čia politizavimas ir neefektyvumas yra sietinas su esama padėtimi, šitas siūlymas leistų išspręsti dalį chroniškų problemų, kuriomis serga valstybės įmonės.
PIRMININKĖ. Ir klausimus užbaigia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Simonai, kad jūs atkreipėte dėmesį į, sakykime, neefektyvų, neskaidrų valdybų formavimo principą, tai išties yra labai gerai, čia išties parlamentas turėtų tarti savo žodį. Tas perėjimas, kai politikai buvo patraukti iš valdybų, tarkim, ministerijų viceministrai ir taip toliau, ir pradėtos atrankos procedūros, paskirta įmonė, kurią čia sukūrė vienas buvęs ministras, dviejų ministerijų net ministras, ta įmonė atrinkdavo savo žmones ir tai vadindavosi nepriklausomų valdybos narių atranka, tada ta pati įmonė juos mokydavo atrinkusi, kai jie tapdavo valdybų nariais, susižerdavo didelę dalį viešųjų finansų į savo kišenes ir iš to pasidarė biznį, be įtakos toms įmonėms per tuos savo atrinktus neva narius… Sveikinu jus, kad jūs tą klausimą apskritai iškėlėte, ir svarstyti reikia. Jūsų nuomone, kaip gali tokie dariniai egzistuoti?
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už pagiriamuosius žodžius įstatymui. Taip, yra ta nuomonė, kad mes privatizavome savo įmonių valdymą ir valstybė visiškai nebeturi įrankių valdyti savo akcinių bendrovių. Bet tai yra netiesa. Iš tikrųjų ministras gali bet kurį momentą, praeitą savaitę taip ir įvyko, atstatydinti visą valdybą, ministras turi teisę performuoti valdybą. Bet kas yra valdyba ir ar ji turi būti, tai, man atrodo, moderniojoje verslo valdymo praktikoje tai yra beveik šimtaprocentinis sutikimas. Žiūrėkite, Lietuvos ankstyvieji kapitalistai masiškai formuoja valdybas, nes supranta, kad reikia samdyti už save profesionalesnius žmones ir jiems perduoti valdymą. Įmonių vadovai, kurie turi beveik šimtą procentų savo akcijų, tapę didelių korporacijų vadovais, samdo nepriklausomus valdybos narius.
Ta praktika Lietuvoje valstybinėse įmonėse įtraukti nepriklausomus ekspertus yra gera praktika. Tiktai labai teisingas klausimas, kas tampa jais, ar jiems yra atlyginama, ar jie tikrai yra nepriklausomi ir veikia įmonės interesais, o ne taip, kad kiltų vienais kitais karjeros laiptais? Čia yra neišspręsta problema. Gerinti ir tobulinti nepriklausomumo kriterijus tikrai reikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Už – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš, nekvestionuodamas šiandieną pateikto siūlymo turinio, pasisakau už tai, kad dabartinė sistema à la nepriklausomų valdybos narių, jų parinkimo mechanizmo ir nuo ko jie yra nepriklausomi, tikrai kelia daug abejonių. Tai rodo ta egzistuojanti visai, sakykim, nesena, vos kelių metų, praktika, kai matome, kad turime tam tikrą proporciją, kai valstybės valdomose įmonėse valstybės interesas nueina į antrą planą. Į pirmą planą išeina įmonės vertės didinimas, kažkokių ne su valstybės ir Vyriausybės programa koreliuojančių tikslų siekimas, o, kita vertus, galbūt tai privataus verslo interesų atstovavimas.
Mano įsitikinimu, vis dėlto valdybose turi dominuoti skaičius ir balsai valstybės ar savivaldybės deleguotų atstovų, kurie vykdo savivaldybės ar Vyriausybės programą, turi į valstybės siekiamus tikslus, o ne į kažkokių privačių galbūt interesų tenkinimo tikslus orientuotus valdybos narius.
Aišku, ta sistema buvo bloga. Pavyzdžiui, prisimenu, Ignalinos atominei elektrinei vadovavo viena pareigūnė, tiesiog turinti filologo išsilavinimą, ir buvo Ignalinos atominės elektrinės valdybos pirmininke. Tokie dalykai taip pat ydingi. Reikia profesionalų, bet būtent su valstybės politikų kontrole, tai yra dominavimu tose valdybose. Todėl siūlau pritarti ir svarstymo stadijoje iš esmės peržiūrėti valdybos formavimo principus ir jos atsakomybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Nors A. Skardžius pasisakė už pateikimo stadijoje, tačiau labai daug išsakė abejonių. Reikia pasakyti, kad tiek valstybinės įmonės, tiek valstybėje, kur turi daugiau kaip 50 % akcinės bendrovės ar savivaldybių akcinės bendrovės, tikrai valdomos gana neskaidriai. Atsakomybės valdybos nariai, negirdėjau, kad nors vienas būtų nubaustas bent administracine nuobauda, kad blogai prižiūrėjo tos įmonės administracijos vadovus. To negirdėjau. Mes tik skaitome spaudoje, matome, kaip tiek akcinių bendrovių, tiek valstybinių įmonių yra švaistomas turtas.
Aš paminėjau kelis pavyzdžius, kas darosi „Lietuvos energijos“ energetikos sektoriuje. Investicijos labai neaiškios, automobilių nuomos, kažkokių parkų steigimas kitose valstybėse. Kai į mus kreipiasi rinkėjai, pirštu rodo, sako, įkabeliuokite pro mus einančių linijų elektros laidus, čia pinigų nėra, bet į kažkokias svetimas šalis milijonines sumas investuoja, pristeigia įvairiausių rizikingų fondų. Kai pradedi nagrinėti jų valdymo sistemą, sudaryta visiškai uždara valdymo sistema, klanas. Niekas ten pašalinis nepateks nei į valdybą, nei į direkciją.
Aš manau, irgi pritarčiau, kad iš esmės reikėtų peržiūrėti valstybinių įmonių, akcinių įmonių valdymą, o nepriklausomų žmonių nėra. Politikas tai bent jau priklausomas nuo žmonių, jis renkamas. Jeigu jis nesąžiningai vadovaus, tai tikrai žiniasklaida iškels visus jo sprendimus ir jau bent rinkėjai nerinks tokių nei tarybos narių, nei Seimo narių. O koks kitas mechanizmas tam iš kažkur paskirtam? Neaišku, kas paskyrė valdybos narį. Kam jis atsakingas? Ogi niekam jis nėra atskaitingas. Taip, gal jis yra profesionalas, bet jeigu jis profesionalas ir savanaudis, jis veiks egoistiniais tikslais ir savo protą panaudos egoistiniams tikslams. Kontrolės nėra nė vienu kitu atveju. Nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu. Ieškokime tikrai galbūt geresnės šių valstybinių įmonių valdymo formos arba kur valstybė turi bent 50 % akcinių bendrovių akcijų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai dėl teikiamo Valstybės ir savivaldybių įmonių kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto išsakytos. Prašom po pateikimo apsispręsti: kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 23. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3691 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – gruodžio 12 diena. Per centrinį mikrofoną – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau. Siūlau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip papildomą, nes vis tiek kalbama apie savivaldybių įmones.
PIRMININKĖ. Prašote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Kolegos, pritariame bendru sutarimu? Taigi papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
14.42 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3310, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3312 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3310. Pateikimas, kurį atliks J. Sabatauskas. Prašom.
Ir lydimasis – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3312. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui yra du įstatymų projektai – dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo bei pacientų teisių atitinkamas įstatymas, kuriuo siekiama nustatyti privalomą skiepijimą nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų, tai yra poliomielito, tymų ir raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai dėl kontraindikacijų tas skiepijimas yra negalimas, tai yra gali būti įvairių komplikacijų, nes tas skiepas yra nepriimtinas tam žmogui.
Įstatymų projektus paskatino ne tik tai, kad yra mūsų tarptautiniai įsipareigojimai, nes šios trys ligos, užkrečiamosios ligos, kurių epidemiologinė priežiūra, kontrolė yra vykdomos tarptautiniu mastu, ir Pasaulio sveikatos organizacija siekia likviduoti poliomielitą, tymus ir raudonukę tiek Europos regione, tiek pasaulyje… Kad šis tikslas būtų pasiektas, turi būti aukštas skiepijimo rodiklis: nuo tymų ir raudonukės – 95 %, nuo poliomielito – 90 %. Tačiau pastaruoju metu daugėjant neskiepijamų vaikų šis rodiklis yra jau nebepasiekiamas, ir pastaraisiais metais registruojami tymų protrūkiai. Naujausi duomenys yra lapkričio 4 dienos, juos jūs matote ekrane. Pateiktas Lietuvos žemėlapis, jūs galite savo kompiuteryje pažiūrėti, tada bus žymiai geresnis vaizdas, gerbiamas Stasy. Kaip matote, iki lapkričio 4 dienos vien šiemet yra 826 susirgimo tymais atvejai, kas jau buvo beveik pamiršta liga. Tuo siekiama, kad iš tikrųjų atsikratytume tų ligų. Deja, didžiausias protrūkis yra dviejuose didžiausiuose miestuose. Tiesa, Kaunas aplenkė Vilnių – 303 atvejai, Vilniuje – 238, Kauno rajone – 81, Vilniaus rajone – 42. Dar Trakuose bei Klaipėdos mieste yra dviženklis skaičius – po 13, o visur kitur yra vienaženkliai skaičiai, nesiekiantys ir dešimties. Toks įspūdis, kad tuose miestuose, kur yra žmonių koncentracija, kurie… suprantu, kad yra nauja tendencija ir žmonės patys sprendžia, tačiau situacija tokia, kad, kaip sakiau, registruojami protrūkiai yra nepakankamai paskiepytų žmonių grupių pasekmė.
Vaiko teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 metais, vis dėlto teigiama, kad valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atkūrimo priemonėmis. Būtent skiepai yra geriausias išrastas, tiksliau, atradimas pasaulio civilizacijoje, kad iš viso, užuot gydžius ligas, geriau jomis visai nesirgti. O tam yra galimybė pasiskiepyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti penketas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia galima tik pasidžiaugti, kad žmonių sveikatos klausimais rūpinasi ne vien Seimo nariai medikai, tačiau ir J. Sabatauskas, A. Sysas, R. Budbergytė, D. Šakalienė, L. Balsys, R. Popovienė, A. Salamakinas ir vienas medikas – J. Olekas. Tai medikų poziciją sustiprina. Noriu tik pasakyti, kokių veiksmų bus imamasi, kai tėvai nesutiks skiepyti, apsaugant tuos vaikus, kurie skiepyti, galbūt bus viename lopšelyje-darželyje ir susirgs? Kaip apsaugosime juos nuo užsikrėtimo? Ir ar imsis tėvai atsakomybės už tai, kad jeigu jie neleido skiepyti… už pasekmes, kurios bus ir tam vaikui, kuris susirgo, ir tiems, kurie susargdino?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia būtų kalbama apie tuos tėvus, kurie nenori savo vaikui gero, arba jie įsivaizduoja, kad savo vaikui daro gera, neleisdami jo skiepyti. Tačiau jeigu kiti vaikai, kurie kartu su juo bus, kontaktuos ir bus paskiepyti, tai mes juos apsaugosime. Bet iš kitos pusės, gali būti ir kitų, kuriems pagal skiepų kalendorių dar tiesiog neatėjo laikas skiepytis, ir iš tikrųjų gali susirgti. Atsakomybė… aš manau, kad pagal Civilinį kodeksą gali būti išieškota žala. Vienas momentas. O šiaip vis tiek įstatymas nukreipia į visą tvarką, kurią turėtų sudėlioti sveikatos apsaugos ministras. Būtent pagal sveikatos apsaugos ministro poįstatyminį aktą, kad mes čia neburtume iš kavos tirščių, nesugalvotume patys, kokių prievartos ar įtikinėjimo priemonių imsimės, manau, kad prievarta tikrai… aš sunkiai įsivaizduoju prievartą, bet vis tiek reikia skiepyti ir žmonių sąmonėje naujausius medicinos pasiekimus, įtikinti, šviesti ir auklėti žmones.
PIRMININKĖ. Klausia…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O dėl atsakomybės, kaip sakiau, civilinio proceso tvarka.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, turbūt dėl pačių skiepų mažai kas galėtų pasiginčyti. Tikriausiai daugelis žino, kad skiepai išgelbėjo nemažai gyvybių, tačiau man nerimą labiausiai kelia prievartinis skiepijimas. Ar tai nėra perteklinis reikalavimas? Aš iš esmės palaikau pačią skiepų idėją, manau, kad skiepytis yra būtina, tačiau prievarta tai daryti, man atrodo, nėra labai gerai priimtina. Mano toks klausimas iš esmės, ar planuojamos nuobaudos žmonėms, kurie atsisakys skiepytis ir kokios tos nuobaudos galėtų būti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kur jūs matėte įstatymo projekte prievartą? Kad mes siūlome nustatyti privalomumą, tai nereiškia prievartos. Tai reiškia, kad tie tėvai, kurie atsisakys skiepyti savo vaiką, prisiima visą atsakomybę tiek už to vaiko sveikatą ir gyvybę, tiek už kitų, kuriuos gali užkrėsti jų vaikas, apsirgęs ta liga, arba būdamas užkrato nešiotoju. Nes, kaip žinote, aš ne medikas, bet ponas daktaras A. Vinkus ir kiti kolegos galėtų pasakyti, kad yra tam tikras inkubacinis laikotarpis, kada žmogus dar neserga, bet jis jau yra užkrato nešiotojas. Prievartos nėra, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tas būtų daroma, tačiau visiška atsakomybė būtų tiems tėvams ir už patirtą žalą kitų žmonių sveikatai jie visiškai atsakytų irgi įstatymo nustatyta tvarka. Nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose mes nesiūlome jokių baudų. Bet, kaip aš sakiau, civilinio proceso tvarka galbūt būtų ir tokių situacijų, kad maža nepasirodytų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kiekvieną kartą teikdami įstatymo projektą, mes galbūt turime paanalizuoti, pastudijuoti visuomenės nuomonę. Panašų siūlymą, gal ne visai panašų, bet prieš kurį laiką teikė ir kolega komisaras V. P. Andriukaitis, kai bandė apriboti vaikų patekimą į darželius, ir visuomenės nuomonė buvo nevienareikšmė. Gal jūs bandėte analizuoti, gal jūs turite kokių nors rimtų organizacijų palaikymą? Apskritai ta idėja yra išties gera ir aš po pateikimo jai pritarsiu, bet gal galite pasakyti, ar teko domėtis, kokia gali būti visuomenės nuomonė?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Visuomenės nuomonė, kaip žinome, yra prieštaringa. Vis dėlto, kiek aš žinau, dauguma tėvų apskritai pritaria skiepijimuisi. Kaip minėjau, tokios organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacija, užsibrėžusios tikslą atsikratyti šitų ligų. Vadinasi, tiek skatinimo, tiek kitokios priemonės gali būti diegiamos, išskyrus, sakau, prievartą. Jūs paminėjote atvejį, kai kažkas bandė, kad nebūtų vaikai priimami į darželius. Tai, šiaip ar taip, įsivaizduokime situaciją. Vienas neskiepytas vaikas gali iš tikrųjų susargdinti visą tos švietimo įstaigos bendruomenę – tiek vaikus, tiek galbūt suaugusiuosius, kurie kažkada savo laiku nebuvo paskiepyti.
Šiuo atveju aš esu prieš prievartos priemonių naudojimą, tačiau vis dėlto mes duotume į rankas priemonę – priimtą įstatymą sveikatos apsaugos ministrui, o jo jau būtų prievolė sukurti tokį mechanizmą, kad būtų tiek skiepijami žmonės, tiek užtikrinama kitų sveikata, tų, kurie pagal kalendorių dar nepaskiepyti, apsaugant dar nuo tų žmonių, kurie juos galėtų užkrėsti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Aleknaitė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, man yra suprantami jūsų teikiamo projekto tikslai, tačiau pasižiūrėjus į tas ligas, kurios čia išvardintos, pirmas įspūdis, kad kai kurios vakcinos yra gana brangios. Ne visos turbūt, bet kai kurios galėtų būti neįperkamos tėvų, jeigu nebūtų kompensuojamos. Jeigu mes nustatytume privalomą režimą, ar jūs maždaug įsivaizduojate, kiek dar papildomai lėšų reikėtų skirti toms vakcinoms, nes tikrai ne kiekviena šeima, aš manau, už visas šias vakcinas galėtų sumokėti? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų mes mąstome turbūt vienodai. Jeigu mes nustatytume privalomumą, iš tikrųjų tada biudžete reikėtų numatyti tokias lėšas. Kiek paanalizavę situaciją, mes nenumatome papildomo didžiulio protrūkio, kad reikėtų biudžeto lėšų, nes visų žmonių nereikia iš karto skiepyti, kaip žinome, yra vadinamasis skiepijimosi kalendorius, kai sulaukus tam tikro amžiaus ar praėjus tam tikram laikui žmonės yra skiepijami, vadinasi, tai galima atlikti tomis lėšomis, kurios ir dabar skiriamos imunoprofilaktikai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, išties paminėjote, sakyčiau, esminius dalykus, kad mes atsakingi ne tik už save, bet ir už tuos, kurie yra šalia mūsų, ypač galvojant apie vaikus. Prašau pasakyti. Jūsų teiginys, kad privalomumas nėra prievarta. Ką dar darysite papildomai, kad šitą žinią išgirstų ne tik mūsų visuomenės žmonės, bet išgirstų ir Seimo nariai, kurie jūsų įstatymo projektą įvardina kaip prievartinį? Vis dėlto jūsų paneigimo labai labai reikia, nes aš iš esmės tam pritariu ir manau, kad reikia telktis ir kartu šviesti visus, kad suprastume pačią esmę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš pateiksiu jums kitą pavyzdį, nesusijusį su medicina.
Konstitucijoje nustatyta mūsų kiekvieno piliečio teisė balsuoti, o kiekvienas mes turime tiek aktyviąją balso teisę – vadinasi, mes balsuojame, tiek pasyviąją balso teisę – mes turime teisę būti išrinkti, kandidatuoti. Skirtingai negu pasyvioji teisė, aktyvioji teisė yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Tačiau mes niekaip nebaudžiame mūsų piliečių, kurie nepaiso tos savo teisės ir pareigos. Galbūt jie nesijaučia geri piliečiai, nejaučia pagarbos valstybei, tačiau mes jų nebaudžiame. Viskas priklauso nuo sąmoningumo. Iš tiesų tam, kad pasiektume sąmoningumo lygį, pastangų reikia turbūt mūsų visų: tiek Seimo narių, tiek medikų bendruomenės, tiek sveikatos priežiūros tarnautojų, kurie dirba toje sistemoje.
Šiuo atveju atsakymą aš peradresuočiau sveikatos apsaugos ministrui, kokių priemonių jis galėtų pasiūlyti, kad žmonės jaustų pareigą paskiepyti pirmiausia savo vaikus, o galbūt ir save, jeigu jie nebuvo paskiepyti, kai buvo vaikai, nes nuo tokių ligų skiepijama vaikystėje. Pagaliau yra tokių pavyzdžių, kad šimtmečiais milijonus žmonių gyvybių nusinešusių ligų, tokių kaip cholera, raupai, mes jau, manome, esame atsikratę. Taigi tokie pavyzdžiai, manau, turėtų mus įkvėpti ir negalvoti, kad tai yra prievarta. Prievartos mes nesiūlome. Saugok, Viešpatie, nuo bet kokios prievartos. Tačiau atsakomybė tada turėtų atsirasti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs pristatyme pažymėjote, kad reikia skiepytis. Dėl šito niekas nesiginčija. Tačiau aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad gydytojas prieš apžiūrėdamas pacientą turi gauti jo sutikimą, tai yra rašytinį sutikimą. Tas pats yra ir su gydymu, tyrimais ir panašiai. Skaitydama jūsų lyginamąjį variantą matau, kad vaikų skiepijimas yra privalomas.
Aš norėčiau… Čia jūs minėjote atsakydamas A. Nekrošiui į klausimą, kad yra Civilinis kodeksas, tėvų atsakomybė. Šiame lyginamajame variante nėra apie tai jokios kalbos.
Mano pirmas klausimas būtų jums, kaip tas „privalomai“ būtų padaryta? Jeigu tėvai nesutinka, kaip jūs privalomai tai padarytumėte? Čia pirmas klausimas.
Antras klausimas būtų toks. Medicina žengia labai sparčiais žingsniais į priekį. Yra dvivalentės vakcinos, trivalentės, keturvalentės ir panašiai. Jeigu bus pasiskiepijęs viena vakcina ar dviem vakcinomis, o paskui bus tiktai kažkokia trivalentė vakcina, kaip tokiu atveju jūs spręsite problemą?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolege, už klausimą. Iš tiesų dabar mes, visi Seimo nariai, gavome laišką dėl skiepijimosi nuo gripo. Būtent ten pažymėta, kad vakcina, kuria siūloma skiepytis, yra keturvalentė. Iš tiesų mes kiekvienas priimame sprendimą. Taip, nuo gripo nėra privalomumo. Teisingai pažymėjote, kad šiandien įstatymas sako, kad turi būti asmens sutikimas. Kaip užtikrinti tą privalomumą, atkreipkite dėmesį įstatymo projekte į 11 straipsnio 7 dalies antrą sakinį ar kito įstatymo 6 dalies, kad šie skiepijimai atliekami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vakcinomis, turinčiomis likviduojamų infekcijų (poliomelito, tymų ir raudoniukės) komponentų. Aš suprantu… Šiuo atveju aš turiu pabrėžti, kad nesu medikas, ir, kiek suprantu iš jūsų klausimo potekstės, kad turbūt tokių tymų, kur yra trivalentė su visais komponentais, nėra, kad yra… reikės atskirai, galbūt dvivalentė ir po to dar kitaip, tai čia jūs, kaip medikė, labiau jau galėtumėte patarti ir sveikatos apsaugos ministrui. Tai būtų daroma taip, kaip nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Motyvai už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai aš esu, kaip ir visi čia esantys Seimo salėje, už tai, kad mūsų vaikų sveikata būtų apsaugota ir kad valstybė padarytų viską, kad ta sveikata būtų deramos priežiūros. Bet vis dėlto mes visi žinome, kad ir pragaras yra grįstas gerais norais, nes, vienaip ar kitaip, už tų vakcinų stovi konkrečios farmacijos įmonės su savo konkrečia produkcija. Šiandien Didžioji Britanija išleidžia santykinai procentiškai mažiau lėšų iš savo biudžeto būtent skiepams kompensuoti. Šis siūlomas variantas įveda privalomumą. Jeigu mes įvedame privalomumą, tai tada mes turime pripažinti, kad mes tikrai taip galime elgtis, jeigu mes būtume turtingesni negu Didžioji Britanija. Be abejo, yra tai, kad su privalomumu iš karto atsiras problemų dėl papildomo biudžeto asignavimų skyrimo būtent tiems, kurie neįgali apmokėti tų skiepų. Todėl, man atrodo, šis siūlymas toks, be apskaičiavimo, tiesiog spekuliuojant vaiko sveikata, nelabai, švelniai tariant, rimtai atrodo arba tai iš tikrųjų parodo, kad farmacijos įmonių interesai vis dėlto yra gana stipriai įsišakniję mūsų Seime.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, nors lyginamajame variante yra rašoma „privalomai“, bet iš tikrųjų tai yra prievartinis mechanizmas, kuris yra numetamas ministrui, kad jis jį parengtų. Nekalbėsiu apie vaikų teises, žmogaus teises ir kitus dalykus. Noriu tiktai priminti, kad čia yra sudėtinga ir medicinos požiūriu kalbant apie vienvalentes, dvivalentes vakcinas. Galbūt žmogus gali būti pasiskiepijęs viena vakcina, nes negali kitos naudoti, tuo tarpu mes turėsime tik trivalentę vakciną. Taip pat primenu dar kartą, kad bet kokį veiksmą gydytojas ar medikas gali atlikti tiktai paciento sutikimu. Tikrai siūlyčiau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašome balsuoti ir apsispręsti, ar pritariate pateiktiems įstatymų projektams Nr. XIIIP-3310 ir Nr. XIIIP-3312.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 33, prieš – 6, susilaikė 26. Taigi vieno balso persvara įstatymų projektams yra pritarta po pateikimo.
Replika per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu atkreipti dėmesį ir gerbiamam Juliui pasakyti, kad yra Vaikų teisių pagrindų įstatymas. Ten yra rašoma: „Atsakomybė, priežiūra ir kiti dalykai“. Prievartiniai dalykai yra visiškai neįmanomi šiuo atveju, nes Vaikų teisių pagrindų įstatyme apie tai kalbama, kad reikia ne tik prižiūrėti vaikus, kad jie būtų švarūs ir panašiai. Įeina ir sveikata.
PIRMININKĖ. Per kitą šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas. Ar kalbėsite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau atsakyti dėl kolegų kalbėjimo apie Žmogaus teisių arba Vaiko teisių konvenciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra išaiškinęs, šiuo atveju, vertindamas privalomų skiepų teisinį reguliavimą, nurodė, kad tai susiję su Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu. Garantuojama teisė į privatų gyvenimą apimant asmens ir fizinį, ir psichologinį vientisumą, ir tai dar išaiškinęs, kad būtinumas reiškia neatidėliotiną poreikį, kai yra proporcinga teisėtam tikslui. O valdžios institucijos nustato tokias priemones, naudojimąsi vertinimo laisve ir tai reiškia, kad skiepų privalomumo įtvirtinimas neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai ir Vaiko teisių konvencijai taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkojame, supratome. Per šoninį mikrofoną A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog dėl protokolo. Mano balsą reikėtų įskaityti prieš, ne už, kaip įvyko. Tiesiog moralas man pačiai – reikia atidžiau žiūrėti.
Bet iš tikrųjų, kalbant apie mūsų tarptautinius įsipareigojimus, mes tikrai padarėme didžiulį žingsnį atgal vertinant ir Ovjedo, tai yra žmogaus teisių biomedicinos srityje konvencijos atžvilgiu, tiek ir autonomijos principo atžvilgiu, bet manau, kad po svarstymų komitete tiesiog to projekto greičiausiai ir nebeliks.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Agne, mes jau balsavome. (Balsai salėje) Nieko neišeis. Gerbiamieji kolegos, prašau ramiai, visi gausite eilės tvarka. Taip, žodį gausite. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, norėčiau Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Dėl to, kad yra finansai.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas, mes apsispręsime. Per šoninį mikrofoną – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš atskubėjęs nebuvau įsigilinęs, balsavau ir suklydau, susilaikiau, o norėjau už.
PIRMININKĖ. Kolegos, pabaigsime šitą paradą. Mes balsavome, dar ne priėmimas, sugebėsime viską sutvarkyti.
Ir per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Nepaisant jūsų grasinimų, kad mes gausime šitą, tai aš…
PIRMININKĖ. Žodį.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai aš norėčiau paprašyti frakcijos vardu perbalsuoti. Aš tiesiog nespėjau pabalsuoti. Mano balsas galėjo būti lemiamas balsuojant prieš. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, man atrodo, aistras nuraminkime. Procedūrinių pažeidimų nebuvo. Labai aiškiai buvo suformuluota ir turėjote atsakingai visi balsuoti.
Pabaigiame dėl komitetų. Šiuo klausimu pagrindiniu komitetu yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomų nėra numatoma. Svarstymo data – gruodžio 12 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl komitetų? Nėra.
Dar per šoninį mikrofoną – gerbiama A. Norkienė. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera diena, kolegos. Iš tikrųjų aš balsavau, bet, žiūriu, mano balso iš viso nesimato. Aš salėje buvau iš tikrųjų. (Triukšmas salėje) Balsavau – susilaikiau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūsų, balsuotojų, reakcija turėjo būti iš karto, o ne tada, kai praėjo debatai, visi išsakė replikas ir taip toliau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikrųjų yra tai, kad mes čia ne robotai esame, žmonės. Ir tai, kad atėjo viena Seimo narė ir dėl protokolinio nutarimo pasakė, kad jos balsas buvo prieš, po to ateina iš kitos frakcijos narys, kalba apie tai, kad jo balso nebuvo, susilaikė, už. Dabar mes matome, atėjo Seimo narė, kad ji balsavo, bet nėra užfiksuota. Esant tokiai situacijai, reikia perbalsuoti. (Balsai salėje) Aš suprasčiau, jeigu vienas Seimo narys būtų atėjęs.
PIRMININKĖ. Kolegos, mes niekada… Jeigu imsimės tokių žaidimų, tai kiekvienu įstatymo projektu pradėsime šitaip žaisti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai…
P. URBŠYS (MSNG). …jūs žinote, kad taip daroma.
PIRMININKĖ. Prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu nesutinkate su mano pirmininkavimu, ir išsiaiškinkite šitą klausimą. (Plojimai)
Tęsiame posėdį. 2-5 klausimas. (Balsas salėje: „Aš atsiprašau, dėl vedimo tvarkos!“) Kolegos, aš supratau, kad bendru sutarimu pritarėte dėl pagrindinio komiteto – Sveikatos reikalų komiteto. Ir, kaip sakiau, svarstymo data – gruodžio 12 diena.
Dar per centrinį mikrofoną – komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš dar kartą prašau Vyriausybės išvados. Tas pats yra parašyta Teisės departamento išvadoje.
PIRMININKĖ. Kolegos, komiteto pirmininkė prašo Vyriausybės išvados. Sutinkame? Bendru sutarimu. Gerai.
Dar A. Nekrošius per šoninį mikrofoną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kaip papildomo komiteto norėtume Teisės ir teisėtvarkos komiteto, taip pat Žmogaus teisių komiteto.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote kaip papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar pritariate?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ir Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKĖ. Ar Žmogaus teisių komitetą? (Balsai salėje) Du papildomus. Kolegos, pritariame, du papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Ačiū.
15.13 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1959 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3724 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3724. Pateikimo stadija. A. Sysas. Prašom pateikti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti tylos, nes tikrai ne apie skiepus dabar kalbėsiu. Kalbėsiu apie būstą ir apie nuomą. Visiems norintiems diskutuoti apie skiepus yra papildomos vietos.
Gerbiami kolegos, trumpas pasiūlymas. Yra kilęs skandalas dėl savivaldybės būsto pernuomojimo, nes įstatyme aiškiai apibrėžta, kad socialinis būstas negali būti pernuomojamas. Mes esame pakeitę įstatymą. Atsiradęs ne tik privatus būstas, socialinis, bet atsiradęs valstybinis, savivaldybių būstas. Ir taip nutiko, kad įstatyme aiškiai nebuvo fiksuota, kad savivaldybių būsto negalima pernuomoti ir kai kas, ypač paklausiose gyvenamosiose vietose, gautą savivaldybių būstą panaudojo asmeniniam pelnui gauti. Todėl ir siūlau aiškiai fiksuoti, kad savivaldybės būstas negali būti subnuomojamas.
Visiškai sutinku su Teisės departamento išvada, kad reikėtų apibrėžti, kaip bus taikomas įstatymas, kada jis bus pradėtas taikyti, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas – kad pusę metų. Kadangi įstatymas buvo parengtas skubiai, iškart po įvykusios informacijos, po skandalo, tai aš su kolegomis, teikdamas įstatymą, nerašiau datos, nes nežinojau, kada mes svarstysime. O svarstymo metu, aš manau, mes galime aiškiai nustatyti ribą, kada šis įstatymas įsigaliotų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės norėčiau šiek tiek išsamiau sužinoti, kas yra savivaldybės būstas, kas tai yra per sąvoka? Ar tai apima kokį nors siaurą segmentą, ar tai yra platesnis būstų sąrašas? Kas tai yra konkrečiai? Ir kas negali subnuomoti? Tai yra ar pati savivaldybė, ar įmonės, nežinau, priklausančios, tarkime, turinčios butus ir panašiai. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kaip minėjau, visai neseniai, čia turbūt prieš ketvertą metų, mes, matydami problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, tai yra kviesdamos specialistus, neturėjo jokios galimybės duoti ir ne tik duoti pyrago gabalėlį ar kad jie paprasčiausiai važiuotų… Vienas iš būdų yra suteikti gyvenamąją patalpą. Bet būstas buvo arba privatus, arba socialinis būstas. Socialinį būstą mes skirdavome tik socialiai remiamiems žmonėms, o nupirkti privatų, aišku, labai brangu. Todėl grįžome, tiksliau, nes kažkada senais laikais būdavo valstybinis būstas, savivaldybinis būstas, tikrai dar buvo tokie žinybiniai butai. Įvairių čia. Tai savivaldybės galėjo pakeisti dalį butų – socialinį būstą į savivaldybinį būstą, lygiai taip pat galėjo nupirkti arba pastatyti naują ir, tarybos sprendimu, nuspręsti, kad tai yra savivaldybinis būstas.
Aišku, įstatyme apibrėžtos nuostatos, kad jos suteikiamos… suteikimo tvarka, ir viskas. Tokių įmonių būstų aš nežinau. Dar kai kurie žinybiniai likę, bet šioje kadencijoje mes sprendėme girininkų gyvenamųjų patalpų išdalinimą. Tai yra tik savivaldybės dispozicijoje esantis gyvenamasis būstas, kuris vadinamas savivaldybiniu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau išsigryninti tą situaciją, kuri yra Neringoje. Jūsų socialdemokratas meras, kai 26 ar 28 šeimos laukė būstų, pernuomojo turistams ar kažkam panašiai. Ar čia jūsų teikimo klausimas su tuo nesusijęs? Ar neatidaro dar didesnių kelių? Ar neapsaugo nuo kažkokių nuodėmių? Jei klystu, atsiprašau. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad jūs klystate. Mes iškart sureagavome, tą pačią dieną aš sureagavau, kai buvo paskelbta tokia informacija. Nes turbūt ir jūs būtumėte sureagavę, jei tą informaciją turėtumėte. Manau, kai mes priėmėme įstatymą ir kai atsirado savivaldybinis būstas, mes tai darėme su geriausia intencija, kad galėtume atrišti rankas savivaldai spręsti kai kurias kylančias problemas. Kad tai bus panaudota tokia prasme, tikrai niekas iš įstatymų leidėjų nesitikėjo. Jeigu yra spraga, ją reikia paprasčiausiai panaikinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama. O kad ir po pirmo atvejo dar atsiranda kitų, tai jau čia, taip sakant, garbės nedaro žmonėms, kurie elgiasi pirmiausia neetiškai. Nes mes, politikai, turime Politikų etikos kodeksą ir privalome laikytis tam tikrų taisyklių.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt suprantama ta reakcija, viskas atrodo labai tvarkingai, kažkur neveikė kontrolės ir priežiūros mechanizmas. Bet ar tikrai verta dėl vieno atvejo naikinti, o galbūt geriau kaip nors kitaip informuoti savivaldą, kad tokių atvejų nebus. Nes aš bijau, kad dėl šito bus pridaryta tam tikrų problemų. Nes čia ir Teisės departamentas rašo, kad kai kurios sutartys yra sudarytos, savo įsipareigojimus kai kas vykdė, įgyvendino, yra numatę į priekį, kaip jūs sakėte, turbūt ir medikai atvažiuoja, savivaldybės būstas yra suteikiamas kitoms turbūt specialybėms, tai ar nepridirbsime problemų dėl vieno ar kito atvejo, kai buvo pasielgta nesąžiningai?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš pakartosiu, kad sutinku su pastangomis, ir pasakiau, kodėl jos neatsirado, nes neaišku, kada priimsime, bet svarstymo metu mes tikrai nustatysime ne trumpesnį kaip 6 mėnesių įsigaliojimo terminą, nes tik prieš 6 mėnesius galima įspėti dėl sutarčių nutraukimo. Taip, sutinku, aš kalbėjau su pačiu meru vakar šia tema, ir iškyla kita problema – norint pakviesti specialistą toje pačioje Neringoje dirbti, suteikti jam patalpas, nuomos kaina yra nustatyta Vyriausybės lygmeniu. Na, sakykime, seselei, kuri reikalinga Neringai, būsto nuoma per mėnesį kainuoja beveik 500 eurų, o ji gauna 700. Tai, aišku, šitą problemą reikia spręsti, bet paprasčiausiai tai yra galimybė piktnaudžiauti. Aš manau, mes, kaip įstatymų leidėjai, turime užkardyti galimybę piktnaudžiauti, o šitą problemą spręsti darant, tam tikras išlygas suteikiant Vyriausybės nutarime, kad tiems žmonės, kurie atvažiavo ir tikrai atlieka reikalingas funkcijas savivaldybei, ne rinkos kaina nuomoti būstą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis Algi, išties dabar jūs man panašus į gaisrininką, kuris važiavo Alytuje gesinti padangų, ar ne? Tai gesinate tą skandalą. Bet jeigu kalbėtume rimtai, tai vis dėlto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas aiškiai numato, kad turtas turi būti valdomas teisėtai ir efektyviai. Ko dar trūksta tame procese, jeigu patikėjimo teise turimas turtas, tai jis turi būti teisėtai ir efektyviai valdomas, jeigu kas nors to nedaro, turi atsakyti prieš įstatymą. Viskas. O dabar mes čia tuos saugiklius galime dėlioti, suras kitą spragą. Aš manau, kad čia yra parlamentinės kontrolės reikalas ir būtent vadovaujantis jau galiojančiais įstatymais. Mano tokia pozicija būtų, nežinau, kokia jūsų nuomonė. Ar čia reikia dar visokius saugiklius kaišioti?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mūsų įstatymuose, ne tik šiuose, bet ir kituose, daug kur prirašyta, kad turime teisiškai, moraliai, etiškai ir visokie kitokie dalykai. Bet jeigu matome, kad… Tik šitie žodžiai ir įrašyti, o jokios atsakomybės už tai nėra. Įstatyme nedraudžiama to daryti, jeigu žiūrėtume įstatymo raidę, tai neparašyta, kad drau-džia-ma, tuo ir pasinaudojo. Aš manau, kad to neturėtų būti, ir teikiu jūsų svarstymui, mūsų svarstymui, šitą įstatymą. Jeigu manysite, kad galima parašius žodį teisingai elgtis, užtenka, mano manymu, neužteko šiuo atveju, šioje situacijoje. Reikia padaryti spragos likvidavimą, nes, kaip sakiau, socialinio būsto, aiškiai parašyta, subnuoma draudžiama, nes socialinių būstų per visą Respubliką yra labai daug, ir laukia labai daug – beveik 16 ar 18 tūkst. Tų būstų labai daug ir, jeigu nebūtų įrašyta, aš garantuoju, ne tik Neringoje, bet ir kituose miestuose atsirastų gudručių, galbūt ir yra, kurie pernuomotų tą būstą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, galvoju, ar šitas jūsų siūlymas nėra perteklinis. Savivaldybė visiškai laisvai sutartyje gali numatyti sąlygas dėl subnuomos arba ne. Užtektų laikytis tos sutarties, nereikėtų čia priimti įstatymo ir kelti tokių klausimų? Kaip jūs galvojate?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Matote, tokia situacija kilo tik vienoje savivaldybėje. Aš manau, tai yra ir Vyriausybės nutarimo pasekmė – numatė, kad netgi specialistams nuomoti būstą galima tik rinkos kaina, o rinkos kaina nuomos Neringos teritorijoje yra labai brangi. Matydamas ir viena, ir kita, sakau, be šito reikia spręsti, kad būtent savivalda, norėdama pritraukti specialistus ir suteikti jiems gyvenamąjį būstą, tikrai mokėtų ne rinkos kaina, o kitokia, ir suteikti šitą teisę savivaldai. Dabar savivalda negali. Ji turi vykdyti Vyriausybės nutarimo punktą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus.
Motyvai už ir prieš. Už kalba P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai sveikintinas pavyzdys, kai politinės partijos atstovai, dėl kurių skaidrumo buvo suabejota Neringos savivaldybėje, būtent čia, Seime, inicijuoja tą įstatymo projektą, kuris skaidrumą savivaldybių būstų subnuomos atžvilgiu padidintų. Aišku, kai kas gali piktdžiugiškai pasidžiaugti: štai, matote, jeigu jų kažkas nebūtų pastebėjęs, jie nebūtų šito dalyko darę. Bet sutikite, kad klysti yra žmogiška, bet pasilikti klaidoje yra nuodėmė. Man atrodo, tikrai palaikykime šitą siūlymą. Aišku, ne viską lemia įstatymai. Daug ką lemia mūsų sąžinė, bet, man atrodo, jeigu įstatymai padeda tai sąžinei išlikti švaresnei, ar tai yra blogai?
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man atrodo, tie saugikliai… Aišku, čia bandomi įdėti saugiklius, bet toms savivaldybėms, kuriose tokių pažeidimų nėra, keistai tie dalykai atrodo, nes savivaldybė ir taip turi tų kontrolės svertų, kuriais gali patikrinti. Aš galiu dešimtis pavyzdžių pasakyti, kad kartą per metus tokius butus, tokius būstus savivaldybė kontroliuoja.
Kita vertus, pavyzdžiui, jaunas gydytojas ar jaunas aktorius įsižeidžia, jam nekorektiškai atrodo, kai savivaldybė tikrina, ar tikrai ten gyvena tas, kas turi gyventi. Čia yra kontroversiškų dalykų, bet man truputį kvepia nepasitikėjimu savivaldybėmis ir perteklių įžvelgiu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamo Paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo pakeitimo. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 16. Taigi po pateikimo projektui Nr. XIIIP-3724 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data – gruodžio 19 diena.
15.28 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, yra gautas pareiškimas ir, vadovaudamasi Seimo statuto 217 straipsnio 3 dalimi, kviečiu Seimo Pirmininką pavaduojančią Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę pateikti jį Seimui.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš atlieku tiesiog mane Statuto įpareigojančią funkciją. Šiuo atveju yra gautas pareiškimas, surinkti 44 parašai dėl Seimo vicepirmininko R. Žemaitaičio atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Pareiškimą pateiks iniciatoriai mūsų nustatytu laiku. Manau, kad šią procedūrą mes galėtume daryti suderinę, aišku, su gerbiamu R. Žemaitaičiu antradienį rytinio posėdžio metu, bet tiesiog informuoju jus, kad parašai tikri ir jų – 44.
PIRMININKĖ. Dėkojame. (Balsas salėje) Ne ši procedūra, gerbiamas Sergėjau. Taigi susipažinome.
15.29 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3771 atitikties Konstitucijai
Tęsiame darbą pagal mūsų darbotvarkę. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę pateikti mums išvadą dėl Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3771 atitikties Konstitucijai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė minėtą projektą, įvertino Teisės departamento pastabas dėl galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mes tikrai įžvelgėme, kad tas prieštaravimas yra, nes ministerijų sujungimą siūlo ne tas subjektas, kuriam ta teisė yra numatyta įstatymuose siūlyti. Tai siūlo ne Vyriausybė, bet Seimo narių grupė, o teisės aktai numato, kad turi būti Vyriausybės siūlymas. Remdamasis tuo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad yra prieštaravimas Konstitucijos 67 straipsnio 8 daliai ir 69 straipsnio 1 daliai. Komitetas buvo vieningas: už buvo 10 balsų, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkei. Motyvai už ir prieš. Už nori kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Mea culpa, mea culpa, mea culpa, kokį aš blogą įstatymą pasiūliau, įsivaizduojate? Konstitucijai prieštaraujantį, bet dažnai taip jau yra, kad teisės viršenybė neleidžia racionalių dalykų pasiūlyti.
Vyriausybė jau trejus metus suka uodegą, kaip perkelti ministerijas į Kauną. Žiūrėkite, vienais skaičiavimais – milijoną eurų per metus papildomos patalpos kainuotų, kitais skaičiavimais – dar daugiau. Rastos alternatyvos pigesnės, bet žiūrėkime iš esmės.
Gedimino prospekto 38 pastate yra įsikūrusios dvi ministerijos, kurios buvo atskirtos… kurios buvo sujungtos 1997 m. gegužės 1 d. ir tuomet panaikinta Energetikos ministerija. Planuojant statyti atominę elektrinę, 2009 metais D. Kreivys pateikė Vyriausybės projektą, kartu ir įstatymą, kad būtų atkurta Energetikos ministerija. Šiandien atominės elektrinės nebestatome, abi ministerijos yra tame pačiame pastate. Faktiškai ekonomikos ir inovacijų ministro nei ministerijoje, nei čia, Seime, nematome gerus du mėnesius ir niekas negriūna. Ką tai sako? Kad iš esmės turbūt išsiverstume ir be vieno ministro.
Aš nebuvau koks nors inovatorius šiuo įstatymo projektu ir iš tikrųjų šitą įstatymo projektą nukopijavau nuo R. Žemaitaičio, K. Pūko ir K. Bartkevičiaus. Jie 2016 m. gruodžio 9 d. įregistravo beveik identišką projektą. Aš jį perregistravau. Kai R. Žemaitaitis tapo valdančiosios koalicijos partneriu, tai net apsiseilėdamas ir apsilaižydamas pretendavo į vieną iš šitų ministrų ir iš tikrųjų buvo pamiršęs, kad pats buvo siūlęs šitas ministerijas sujungti. Šiandien jūs siūlote Remigijų šalinti iš vicepirmininkų. Apie ministrą jis jau seniai pamiršęs. Aš tikiuosi, jis prisimins savo intencijas, kad siūlė tas pačias ministerijas, kurių ministru tapti… buvo pasiūlęs pats sujungti.
Taip, mea culpa, mea culpa, mea culpa, esu neteisus ir siūlau antikonstitucinius įstatymus, bet tai nesako, kad jie yra neracionalūs. Kviečiame Vyriausybę susivokti, kad ne ministerijų perkėlimas, bet biurokratijos mažinimas yra iš tikrųjų tikrasis kelias, įrodymas, kaip taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Kviečiu iš tikrųjų pritarti, kad įstatymo projektas yra prieštaraujantis Konstitucijai, bet tai nereiškia, kad nereikia Vyriausybei imtis racionalių sprendimų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu pasinaudoti šia proga, kad kreipčiausi į Vyriausybę ir paprašyčiau apsvarstyti galimybę tesėti pažadus ir išsprendus kai kurias problemas, dėl kurių ir buvo sukurta naujoji ministerija, grįžti prie taupaus ir atsakingo viešojo valdymo. Tiesiog noriu priminti, kad dar 2009 metais, tuo metu, energetikos ministras teigė, kad Energetikos ministerijoje dirbs 44 darbuotojai ir kad tiek pat darbuotojų sumažės Ūkio ministerijoje. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Energetikos ministerijoje dirba net du kartus daugiau, nei buvo planuota, 98 etatai. Ir kai mes nuolatos kalbame apie mokesčių didinimą, apie vis gilesnį rankos kišimą į gyventojų kišenes, galbūt visų pirma turėtume protingai ir racionaliai įvertinti, ar visos išlaidos yra būtinos, ar jos reikalingos ir ar mes negalėtume racionaliau naudoti valstybės pinigus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsavimu spręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad teikiamas įstatymo projektas, tai yra siūlomas, prieštarauja Konstitucijai. Kas pritariate išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Rezultatai tokie. Balsavo 68 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, jog teikiamas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, yra pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas XIIIP-3772. Energetikos ministerijos… (Balsai salėje) Jie prieštarauja Konstitucijai, jie susiję, vadinasi, negali būti pateikimo. Atsiprašau.
15.37 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3780 (pateikimas)
Kitas projektas. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3780. Pranešėjas – S. Gentvilas. Prašom pateikti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, teikiu šį įstatymo projektą ne aš vienas, iš tikrųjų tarp pasirašiusiųjų yra ir J. Baublys, K. Starkevičius, dalis valdančiųjų, kurie yra Kaimo reikalų komitete. Problematika dėl šio įstatymo iš tikrųjų yra daugialypė. Visų pirma šis įstatymas – Ūkininko ūkio įstatymas – jau galioja gerus 11 metų ir juo sukurta logiška išimtis ūkininkams turėti šalia savo teritorijoje pastatus, kurie aptarnautų, leistų gyventi ir rūpintis ūkiu. Problema kilo tuomet, kai, šį įstatymą pakeitus, sudarius spragą, asmenys, realiai neužsiimantys ūkine veikla, žemės ūkiu, pradėjo statyti pastatus ir neužsiimti žemės ūkiu. Taip iš esmės subyrėjo valstybės sukonstruota logiška teritorijų planavimo sistema, erdvinio planavimo sistema ir, kas baisiausia, subyrėjo saugomų teritorijų apsauga. Dėl saugumų teritorijų, dėl nacionalinių parkų ir regioninių parkų tvarkymo planų lūžta ietys. Žinome, kas dedasi Kuršių nerijoje, Labanore, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Trakų nacionaliniame parke. Daugybę metų yra rengiami dokumentai, pasitelkiami ekspertai, visuomenė diskutuoja, tačiau per šį įstatymą iš tikrųjų atsiranda spragelė, kad tu, galėdamas apeiti nacionalinių parkų, regioninių parkų tvarkymo planus, stataisi iš esmės ten, kur saugomų teritorijų planavimo dokumentai neleidžia tau statytis. Ir tą dažniausiai daro tikrai ne ūkininkai, bet žmonės, kurie apeina visuomenės nuomonę, ekspertų nuomonę, ministerijų tikslus saugoti teritorijas. Štai, pavyzdžiui, Trakų nacionaliniame parke mes turime 2,5 tūkst. ūkininko ūkio sodybų. Kaip faktas – jos dažniausiai yra pastatytos prie ežerų. Ir jeigu jūs pažiūrėtumėte tas ūkininko ūkio sodybas, jos iš esmės nevykdo žemės ūkio veiklos. Mes nesakome, kad jos neturėtų ten egzistuoti, ir tikrai šis įstatymas retrospektyva, atgalios, neegzistuotų, tačiau taip negali būti, kad valstybė, visuomenė, savivaldybės, nacionaliniai parkai kuria tvarkymo planus ir štai pro galines duris kažkas įeina ir, nerengdamas jokių dokumentų, detaliųjų planų, pasidaro tokius ūkius.
Aš, registravęs šį įstatymo projektą, sulaukiau daug pastabų ir išsigandusių žmonių, kurie, ypač Vilniaus rajone, pabijojo, kad jų planai bus sustabdyti. Noriu nuraminti daugumą, nes pagal pakeistą Teritorijų planavimo įstatymą 2014 metais prie V. Mazuronio, naujasis pasirodė, jeigu jūs turite žemės ūkio paskirties sklypą, jūs per dešimt darbo dienų kreipiatės į administracijos vadovą ir galite pasikeisti paskirtį į gyvenamąją arba namų valdą, jeigu tai leidžia tos savivaldybės bendrasis planas. Taigi pagal bendrąjį planą savivaldybės gyventojai per savivaldybės tarybą apsisprendžia, kur urbanizuos teritorijas ir kur jų neurbanizuos. Ir jeigu jūsų nuosavybė yra urbanizuojamoje teritorijoje, tai jūs tada galite pakeisti savo paskirtį. Iki to įstatymo, iki to pakeitimo ir palengvinimo, visi, matot, turintys nuosavybę negalėjo apgyvendinti, statyti namų, šiurkščiai tariant, Vilniaus priemiesčiuose. Tuo būdu tūkstančiai Lietuvos gyventojų tapo ūkininkais fiktyviai. Jie patys tai žinodami tapo, gavo ūkininko pažymėjimą, tapo ūkininkais tam, kad galėtų paversti savo nuosavybę į ūkininko ūkio sodybą ir apsigyventi. Šiandien šis ūkininko pažymėjimas nebereikalingas, nes įstatymai yra palengvinti ir Vilniaus priemiesčiai, Kauno priemiesčiai gali būti urbanizuojami pagal bendruosius planus, nerengiant detaliųjų planų, nes anksčiau, iki 2014 metų, detalieji planai buvo tvirtinami savivaldybių tarybų, o kai kurios savivaldybių tarybos masiškai stabdydavo, ypač Vilniaus priemiesčių savivaldybių tarybos. Taigi ši problema ir ši baimė yra išspręsta. Aišku, jeigu jūsų nuosavybė arba jūsų vienmandatinių savivaldybių gyventojai turi nuosavybę ten, kur rajono taryba, savivaldybės taryba bendrajame plane yra nenumačiusi urbanizuoti, tai, žinoma, yra ir rajono tarybos valia. Neturėtų būti kuriami instrumentai, kurie apeitų tai.
Taigi Lietuvoje šiandien yra virš 110 tūkst. ūkininkų, kurių dalis, Kaimo reikalų komiteto kolegų vertinimu, bent pusė yra nevykdantys ūkinės veiklos, o įsikūrę ūkininkų ūkius vien tam, kad statytų šitai naudodamiesi šituo įstatymu, išimtimi pasistatyti namus ten, kur jie neleidžiami.
Mūsų įsivaizdavimu, reikėtų naikinti šią galimybę ir spragą. Labai gaila, kad Aplinkos ministerija to nepadarė. Mes šią spragą užčiuopėme, kai buvo jungtinis Aplinkos apsaugos komiteto narių posėdis kartu su Kultūros komiteto posėdžiu Trakų savivaldybėje, ir matėme žemėlapius ir Trakų savivaldybės, ir Trakų nacionalinio parko direkcijos negalią suvaldyti plėtrą ten, kur ji yra draudžiama.
Taigi ką siūlo šis įstatymo projektas? Jis siūlo didinti nuo 0,5 hektaro iki 3 hektarų nuosavybės ribą, kai galima įkurti ūkininko sodybą. Tačiau teisūs yra Kaimo reikalų komiteto kolegos, Teisės departamento išvadoje taip pat tai teigiama, kad svarbu ne hektarų dydis, bet pajamų struktūra, ar tu turi pajamų iš žemės ūkio produkcijos pardavimo, realizavimo, ar ne. Ir bitininkai, ir braškių augintojai nebūtinai turi turėti tris hektarus, kad turėtų reikšmingą ūkininko ūkio veiklą. Todėl ne tik hektarais, bet ir realia veikla turime apriboti ūkininko ūkio sodybos išimtį ir, manau, ji pasitarnautų ir saugomų teritorijų apsaugai, ir patiems ūkininkams, kurie iš tikrųjų išsigrynintų, kas yra reali ūkinė veikla žemės ūkio produkcijai gaminti ir kas yra apsimestinė tam, kad būtų gaunamos kitos privilegijos. Atsakyčiau į klausimus. Atsiprašau už ilgą pristatymą.
PIRMININKĖ. Taigi dėkojame už pateikimą. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia mes aptarėme, kad nelabai liberalus tas įstatymas. Tik vienu požiūriu jis liberalus, kad duos pakankamai uždirbti projektuotojams ir architektams, tai iš tikrųjų jie užgyvens čia, nes už kiekvieną popieriuką turėsime mokėti pinigus. Bet aš dabar vis tiek nesuprantu. Teisės departamentas nurodo, kad vis dėlto ne žemės sklypo dydis iš esmės lemia, ar ūkininkas, ar ne. Jeigu žmogus, turėdamas 1,5 hektaro, turi braškyną pagal naujas technologijas, kuris užtikrina išgyvenimą, tai jis bus ūkininkas ar ne, ar mes graduosime pagal kitus dalykus – truputį pagal plotą, truputį pagal pajamų struktūrą? Tada ką reiškia, jeigu pagal pajamų struktūrą? Jeigu aš parduosiu tris maišus bulvių, tai aš būsiu ūkininkas ar ne? Ar jūs tikrai neįvelsite čia į tokius nesusipratimus, kai mes turėsime daugiau problemų negu aiškumo vien todėl, kad norime kam nors leisti gerai uždirbti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Žiūrėkite, kaip mes urbanizuojame Lietuvos teritoriją. Mes neturėtume pastūmėti žmonių, kad urbanizacija priemiesčiuose vyktų pagal Ūkininko ūkio įstatymą. Ji turėtų vykti pagal Teritorijų planavimo įstatymą, kad savivaldybės galėtų suplanuoti infrastruktūrą, kad savivaldybės žinotų, kur sukoncentruoti gyventojus, o kur iš tikrųjų palikti žemės ūkiui arba rezervines teritorijas gamtos apsaugai, kur yra pramoninės teritorijos. Bet dabartinė išimtis, kuri galioja pagal Ūkininko ūkio įstatymą, iš esmės atima savivaldybių instrumentus, saugomų teritorijų instrumentus. O dėl ūkininko pajamų tai čia diskusijos klausimas, kiek pajamų turi gauti žmogus, kad turėtų teisę sau pastatyti pastatą, bet nėra taip, kad, žinote, aš turiu lysvę greta namo, bet pastatau vasarnamį prisidengdamas, kad aš esu ūkininkas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš esmės pritariu jūsų pasiūlymui. Reikia taisyti tą nuostatą, nes iš tikrųjų piktnaudžiavimo buvo ir yra, tikriausiai bus ir ateityje. Bet 3 hektarai, man atrodo, yra didelis plotas.
Teko būti stručių ūkyje, teko būti bitininkystės ūkyje, sraigių auginimo, kur mažesni plotai kaip 3 hektarai. Pavyzdžiui, Olandijoje teko būti pas ūkininką. Tėvas išėjo į pensiją, turėjo nemažą ūkį, bet ar ten teisės aktai neleidžia… Jis turėjo du sūnus, vienam atidavė tą visą buvusį ūkį, kitam atskyrė 1,5 hektaro žemės. Tas pastatė toje žemėje tūkstančio vietų kiaulių penėjimo fermą ir peni kiaules. Žinote, koncentracija Olandijoje didelė.
Ar 3 hektarai – ne per didelis? Manyčiau, bent 2, 1,5 hektaro, tas plotas mažesnis, nes galima kai kuriems žmonėms, sąžiningai besiverčiantiems žemės ūkiu, užkirsti kelią pastatyti sodybą, pastatus ir taip apriboti jų veiklą?
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma ačiū už principinį palaikymą, kad tą spragą reikia taisyti. Ką Teisės departamentas rekomenduoja, tai apibrėžti, kad ūkininko ūkio sodybą galėtų statyti tik tie asmenys, kurie faktiškai gauna didžiąją dalį pajamų iš žemės ūkio veiklos, kad ne hektarai nulemtų teisę statyti sodybą, bet reali vykdoma veikla, kad ir kas ten būtų – bitininkystė, braškininkystė ar kiaulininkystė. Manau, kad po pateikimo, jeigu sutiksite… Teisės departamento pastabos yra, žinau, kolegų pastabos irgi yra, kad 3 hektarai gali būti per daug, bet reikia užtikrinti, kad teritorijų planavimo procese nebūtų tokių milžiniškų spragų, kurios iš esmės lemia visą išderinimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, aš suprantu, kad tai yra spraga dabartiniame įstatyme, kaip jūs minėjote, kad daug kas naudojasi tam, kad pastatytų namus, tampa ūkininkais, iškreipia statistiką. Negalime tiksliai žinoti, kiek iš tiesų yra tų ūkininkų, tikrai užsiimančių žemės ūkio veikla. Tačiau kas dabar yra pateikta, tai tikrai nepagerintų situacijos, o tikrai pablogintų. Nemanau, kad reikėtų 3 hektarų tam, kad pasistatytų namą, kad, kaip čia rašoma, prie namo turi būti ūkiniai pastatai. Visi nori švariai, atskirai gyventi, o ūkį, tą tikrą ūkį, laikyti truputį toliau, ar fermas, ar dirbtuves statyti nebūtinai prie pačių namų. Manau, kad šitas projektas tikrai turėtų būti taisytinas.
Klausimas būtų toks. Kodėl bando ta spraga naudotis? Vadinasi, labai sudėtinga namus statyti. Aš pats žinau, kada ne tik naujame sklype statė, bet perstatė namus ir metus derino projektą. Jis yra be galo ilgai nesuderinamas. Ką manote, kaip palengvinti jaunoms šeimoms ir kitiems, kurie nori statyti? Tuo labiau kaip kaime palengvinti jiems pasistatyti namus, kad nereikėtų naudotis ta landa? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Juozai, jūs, kaip vienas iniciatorių šio įstatymo, tikiuosi, paremsite, balsuosite už, nepaisant trūkumų, bet šis įstatymas… spraga sukurta tuomet, kai Teritorijų planavimo įstatymas reikalavo bet ko – sodybos, mažo namelio – detaliojo plano. 2014 metais įsigaliojus naujam įstatymui, dauguma žemės sklypų, kurių paskirtį pagal bendrąjį planą galima pakeisti, galima – bent pagal taisykles dešimt darbo dienų užtrunka, administracijos direktoriaus sprendimu, ne kaip iki tol būdavo, kad pirma – detalusis planas, po to – savivaldybės tarybos pritarimas, o tai dažnai politizuodavosi ir savivaldybės politikai kartais per daug principingai neleisdavo keisti paskirčių, dabar yra palengvinta. Milžiniški palengvinimai.
Taip, yra trukdžių, ir jūs esate teisus, kad tas 10 dienų kartais tik įstatyme atrodo dešimt dienų, bet kartais virsta į metus, bet reikia imti atvejį po atvejo ir žiūrėti, kur žmonės stringa. Bet iš esmės dabar matyti, kad ši išimtis pažeidžia visų pirma saugomas teritorijas, nes draudžiamose teritorijose statomi pastatai, prisidengiant ūkininkais, visai kitais tikslais.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, išties dabar teritorijų planavimo klausimus mes bandome spręsti per Ūkininko ūkio įstatymą. Tai yra – operuoti reikia, bet ne tie chirurginiai instrumentai. Aš suprantu, jūs teisingai pristatėte problemą. Ta problema egzistuoja, bet dar reikėtų žiūrėti saugomų teritorijų draudimų kontekste ir galimybe su ūkininko ūkio steigimu apeiti griežtus teritorijų planavimo įstatymus, ypač Trakuose, iš kur kyla ta problema. Čia reikėtų vis dėlto prie teritorijų planavimo grįžti ir ten įdėti tuos saugiklius.
O dabar ūkininko ūkiui… Jūs plataus akiračio žmogus, buvęs Olandijoje turbūt ne kartą, ir matėte, iš kokio plotelio gali pakankamai brangioje šalyje išsilaikyti ūkininko ūkis.
S. GENTVILAS (LSF). Truputį apie Olandiją. Olandija yra beveik perpus mažesnė negu Lietuva, bet kiaulių turi 30 kartų daugiau, ir niekas ten dėl kvapo labai nesiskundžia. Kai kada nereiškia, kad aktyvi ūkinė veikla prieštarauja gerai gyvenimo kokybei, bet turi būti geras planavimas. Kuo olandai yra garsūs? Jie visame pasaulyje yra labiausiai samdomi architektai ir urbanistai dėl to, kad sugeba gerai planuoti.
Antras dalykas – dėl saugomų, paveldosaugos teritorijų. Saugomų teritorijų tvarkymo planai paprastai atnaujinami kas dešimt metų. Dažniausiai jau yra trečia nacionalinių parkų, regioninių parkų tvarkymo planų generacija, tačiau minimas Trakų nacionalinio parko tvarkymo planas yra parengtas 1992 metais ir nėra atnaujintas. Jis jau galioja visus 26–27 metus. Čia Vyriausybė turi imtis ir inicijuoti atnaujinimą, nes jis yra pasenęs. Ten įstatymai pasikeitę po 50 kartų. Jau tokios terminologijos nebėra. Iš tikrųjų čia yra Kultūros ministerijos visų pirma atsakomybė inicijuoti naują teritorijų planavimo dokumentą – tvarkymo planą Trakuose.
PIRMININKĖ. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aišku, su Teisės departamento išvadomis jūs esate susipažinę ir, matyt, sutinkate su tuo. Vis dėlto norėčiau paklausti, kokie būtų pagrindiniai argumentai, kad neleidžiama statyti ūkininkams, kurie turi mažiau nei 3 hektarus? Juk žinome, kad tai gali būti ir pagrindinis šeimos, pavyzdžiui, pragyvenimo šaltinis iki 3 hektarų, kodėl dabar jie turi būti diskriminuojami ir negali statyti tokiomis pat sąlygomis ir tokiomis pat teisėmis kaip ir tie, kurie turi daugiau kaip 3 hektarus?
S. GENTVILAS (LSF). Įstatymas… Mes šiuo įstatymu niekaip nenorime sužlugdyti žemės ūkyje veikiančių žmonių, bet norime kuo labiau apriboti, kad šia išimtimi teritorijų planavime naudotųsi tik tie, kuriems iš tikrųjų reikia. Ir ūkininkams, kurių veiklai iš tikrųjų reikia pastatų statybos, gyvenamosios sodybos statybos, na, jiems turėtų būti leista, nes tai yra visų pirma kaimiškųjų vietovių apgyvendinimas, regionų. Aš sutinku su jūsų pastaba, ir Teisės departamentas tą patį pastebėjęs, kad neturi būti smulkiausieji ūkininkai paveikti šio įstatymo. Tai yra taisytina. Bet pats principas iš esmės – sugriežtinti tam, kad saugomose teritorijose nebūtų pažeidžiama tai, kas yra valstybės ir žmonių vardu labiausiai saugoma.
PIRMININKĖ. Dėkojame teikėjui. Motyvai už. Kalba A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymų leidėjas prieš daug metų priėmė tokį sprendimą, aš nesakyčiau, kad čia diskriminacija, sakyčiau, kaip tik lengvata, kad ūkininkas, nekeičiant žemės ūkio paskirties, galėtų pasistatyti namą. Bet kokia realybė? Pažiūrėkime Radviliškyje, Kėdainiuose ar kitur, kiek tokių ūkininkų įsikūrė. Jų vienetai, ant vienos rankos suskaičiuosi. Tačiau Vilniuje, gražiausiose teritorijose prie Vilniaus, prie Kauno, jų yra šimtai. (Balsai salėje) Vadinasi, visi ūkininkai tapo vos ne vilniečiais, kauniečiais, klaipėdiečiais. Čia ir yra esmė, tai yra apsimestiniai sandoriai. Aišku, galima diskutuoti dėl hektarų, galima apskritai kalbėti apie tai, kad jeigu tu pasistatai namą, bent penkerius metus užsiimk ta ūkine veikla. Jūs patikrinkite, kuris iš jų dabar užsiima veikla tą 0,5 hektaro… pasistatęs ant žemės ūkio paskirties žemės namą. Bus vienetai. Turime nutraukti šiuos apsimestinius sandorius. Aš tikrai kviečiu palaikyti, o diskusijų metu išsiaiškinsime. Negali būti… kaip sakiau, kiti variantai yra, bet tvarką reikia daryti.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš šiame įstatyme nematau nieko kito, kaip norą suteikti architektams galimybę gerai užsidirbti iš to vargšo žmogaus. Iš tikrųjų dar vienas kitas, dėkui Dievui, lieka Lietuvoje, kur nors įsikuria ir pasistato. Tai dabar jūs norite įpareigoti, kad tas, kuris kuriasi mažesniame plote, suprojektuotų visą sodybos ūkį iškart. Jau šiame įstatyme išbraukta, kad negalima statyti šiltnamio be projekto, taip pat Aukštaitijoje daug kur naudojama, kad tose pačiose teritorijose statomi turizmo pastatėliai tam tikri, tai jau ir šitą norite išbraukti. Iš tikrųjų jūs viską varote per architektą, sumokės jam didelius pinigus, tuos, kuriuos galės investuoti už savo sodybą, o viskas atrodė labai paprastai ir taip: nuvažiuoji pas architektą arba projektuotoją, atsiveži į kaimą ir pasakai: čia stovės, nupaišyk man namą, čia svirnas stovės. Gerai. Jis nupaišo, pavaikšto po koridorius ir sako, o dabar 10 tūkst. Lt (tuo metu buvo). Jeigu šito jums reikia ir norite, tai galime grąžinti. Tai pat yra ir kitų dalykų. Dar visur nėra teritorijų planavimo dokumentų, tai ką, tie žmonės turės laukti, kol kas nors iki galo padarys, suprojektuos jiems visus sklypus ir visas teritorijas ten, kur yra daug laisvų žemių? Kodėl jūs norite drausti žmonėms kurtis ir būtinai siunčiate pas projektuotojus, kai dar nėra teritorijos suplanuotos, kad jis sumokėtų už viską ir tik tada galėtų pasistatyti kokį nors namelį? Niekaip nesuprantu. Gal kada nors.
O dėl Vilniaus rajono, tai čia turbūt kiti klausimai. Buvo tam tikra priežastis, kai buvo sunku žmonėms įsikurti šitose teritorijose, ar tai irgi problema? Jeigu sumoki architektui 10 tūkst., tai kokia čia problema? Taip, sumoki, bet tuos pinigus galėtum investuoti į kitus dalykus. Nežinau, čia iš tikrųjų architektų parengtas projektas ir aš jam niekaip nepritarsiu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 33, prieš – 3, susilaikė 33. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Kolegos, turime apsispręsti, koks likimas šio projekto, ar jis grąžinamas tobulinti, ar yra atmetamas. Tie, kurie remiate, kad įstatymo projektas turėtų būtų tobulinamas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 63 Seimo nariai: už tobulinimą – 49, prieš – 14. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
16.01 val.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1032(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1032(2). Jį pateikia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, mieli kolegos, su kuo dar nepasisveikinau šiandien asmeniškai. Teikiu patobulintą projektą, kurį esu teikęs Seimui 2017 metais. Didelio pasisekimo nesulaukė, o įstatymas tikrai ganėtinai paprastas. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. yra įteisinti paslaugų teikimo kvitai žemės ūkyje ir miškininkystėje, kai žmonės, dažniausiai tai bedarbiai, turi galimybę dirbti pas ūkininką arba miškų ūkyje ir teikti pagal paslaugų kvitus paslaugas. Žinome, kad ten gerai sureguliuota, laikau tai sėkmingu įstatymu, turbūt priimtu dar 2012 metais. Ir išlieka bedarbio statusas, bedarbio pašalpa tokiam asmeniui. Darbdavys, kuris įdarbina šitą paslaugų teikėją, privalo mokėti 9 % įmoką „Sodrai“. Taigi žmogus tampa socialiai draudžiamas tuo laikotarpiu ir išsaugo visas kitas bedarbio garantijas.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas gali 60 dienų per metus teikti paslaugas, jeigu tas paslaugas teikia vienam darbdaviui. Jeigu teikia keliems darbdaviams, pavyzdžiui, dviem ūkininkams, tai 90 dienų per metus jis gali teikti paslaugas pagal paslaugų teikėjo kvitus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko analizę ir stebėjo, ar neatsitinka taip, kad žmogus, kuris dirbo kaip samdomas darbuotojas pagal darbo sutartį pas ūkininką, staiga nepasidarytų paslaugų teikėjas pagal kvitus. Tokių atvejų nebuvo nustatyta. Kas jau dirbo pagal darbo sutartį, tas dirbo, tai tik visokiems papildomiems sezoniniams darbams pagal paslaugų teikimo kvitus leidžiama įdarbinti žmones. Manau, tai pasitvirtinęs eksperimentas, neatvedęs prie piktnaudžiavimo. Tas paslaugų teikimo pagal kvitus modelis yra perkeltas ir į namų ūkius, man atrodo, namų šeimininkės… ir panaši praktika išplėtota. Kaip matome, prasidėjo sėkminga praktika nuo miškininkystės ir žemės ūkio sektoriaus paslaugų teikimo ir išsiplėtė kitur.
Matydamas, kad šitas modelis yra prasmingas, pasiteisinęs, niekas jo nekvestionuoja ir nesiūlo atšaukti, pasikalbėjęs ne su vienu ūkininku, aš siūlau truputį pailginti galimybę teikti paslaugas pagal paslaugų teikimo kvitus. Jeigu teikia vienam darbdaviui, tarkime, vienam ūkininkui, dabar galioja 60 dienų, leisti 90 dienų. Žinome, kad žemdirbystės sezonas iš esmės aktyvus trunka pusę metų, tai leisti ne du mėnesius, o tris mėnesius dirbti. O jeigu teikia paslaugas pagal kvitus ne vienam, o keliems darbdaviams, dabar galiojantis reglamentavimas leidžia 90 dienų, tai yra tris mėnesius, tai praplėsti iki 120 dienų, tai yra keturis mėnesius.
Čia nėra esminis pakeitimas, o tiesiog sudaroma galimybė ilgesnį laiką, mėnesį ilgiau, samdyti reikalingą darbininką, jeigu yra toks poreikis, ir tą žmogų socialiai apdrausti mokant 9 % įmokas „Sodrai“. Tiesa, ten yra dar vienas saugiklis: jeigu viršija 1 tūkst. 750 eurų uždarbį, tas dirbantysis tampa gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju, kad nebūtų taip, kad dešimtis tūkstančių jam sumoka, o jis netampa gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju. Tie saugikliai egzistuoja, jie yra sudėti, tiesiog siūlau vienu mėnesiu pailginti galimybę dirbti ir užsidirbti.
Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Klausimų bus penketas. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, įstatymas žinomas, teko prie jo praleisti nemažai laiko. Ankstesniu laiku jis buvo labai aktualus. Dabar galbūt aktualumas mažesnis, nes ir bedarbių mažiau. Jūs teikiate ne pirmą kartą, ir mes teikėme dar vieną įstatymo projektą, bet po to supratome, kad tas įstatymo projekto svarstymas gali išvis sugadinti reikalą.
Nebijote, kad po svarstymo bus dar blogiau? A. Sysas jau ką nors kalbės prieš, ir žinome, ką kalbės. Iš tikrųjų ar nėra jums noro pasiimti greičiau ir nesvarstyti, nes gali pasibaigti… Buvo siūlymų palikti tik visiems, kurie valstybės drausti ir panašiai. Iš gero jūsų noro gali išeiti blogas reikalas. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Aš A. Syso nebijau. Man atrodo, ne A. Sysas čia orą daro šiame Seime. Taigi jeigu ir būtų kokios nors kitos kolegos A. Syso intencijos, nemanau, kad jos pasiteisintų ir būtų sėkmingos.
Esminis dalykas, ką noriu pasakyti, – šis modelis yra pasiteisinęs. Kodėl neleisti dar vieną mėnesį ilgiau, nepaisant to, ką kolega Algirdas čia yra suplanavęs. Nors aš nežinau, ką jis suplanavęs.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas gana paprastas. Iš esmės jūs keičiate iš 60 į 90, iš 90 į 120. Kodėl būtent tokiu žingsniu pasirinkta? Galbūt daugiau būtų galima arba mažiau, nežinau. Kokie argumentai dėl to papildomo mėnesio? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma keli argumentai. Sakyčiau, jeigu aš siūlyčiau po 150 dienų, tai jūs sakytumėte – nesąmones tu čia siūlai. Tai dabar šiek tiek racionaliai padidinti.
Kitas dalykas. Tikrai esu kalbėjęs su ūkininkais, jie sako, kad kokių pagriovių, pakrūmių šienavimas yra sezoninis darbas. Jau ką reikia ūkininkui samdyti kaip nuolatinį, tai jis samdo. O visokių tokių pribėgamųjų darbelių tikrai nereikia dirbti visą pusmetį, visą šiltąjį sezoną, bet dar kokį mėnesį, sako, aš tikrai rasčiau žmogui darbo, galėčiau duoti, galėtų užsidirbti.
Aš tikrai nenoriu per daug iškreipti, nes aš, tiesą sakant, nesu girdėjęs nė iš vieno ūkininko, kad jam reiktų visą laiką – 12 mėnesių ar 6 mėnesius, bet rastų darbų tokiam žmogui, padarytų galimybę jam užsidirbti. Tokie argumentai.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šis įstatymas yra pasiteisinęs, nepaisant kai kurių mūsų Seimo narių nepasitenkinimo. Bet jis turi tam tikrą logiką. Kai mes jį rengėme, ir prie manęs tas buvo daroma, derinome su visais mūsų užimtumo įstatymais. 60 dienų ir 90 dienų neatsirado šiaip sau – kad tai netaptų tam tikra vengimo mokėti mokesčius landa, iš kitos pusės, kad tai neskatintų, nepanaikintų žmonėms noro ieškotis nuolatinio darbo. Tai buvo pagrindinė argumentacija ir buvo tas 60 ir 90 dienų.
Ar nemanote, kad dabar, kai pailginsite tuos terminus, mes tiesiog suvelsime visą tą sistemą, nes reikia žiūrėti ir pagal užimtumo įstatymus mokamas pašalpas, ir visa kita ten atitinkamai. Ar jūs konsultavotės su Socialinių reikalų ir darbo ministerija?
E. GENTVILAS (LSF). Ne, nesikonsultavau. Beje, jūs čia pasakėte vieną atsakymą į pono A. Nekrošiaus klausimą, ko aš jam ir nepasakiau. Galimybė ilgą laiką dirbti pagal paslaugų teikimo kvitus tikrai atimtų norą žmogui ieškoti nuolatinio darbo.
Tačiau galimybė pailginti nuo dviejų iki trijų mėnesių, na, aš nemanau, kad atims tą motyvaciją, jeigu jis iš principo nori tapti nuolatos dirbantis. Supraskime, kad kaime tų nuolatinių darbų tikrai nėra daug. Taigi iš esmės čia kalbama apie miškininkystės ir žemės ūkio paslaugų teikimą pagal paslaugų kvitus, tai ten susirasti nuolatinį darbą dažnu atveju nėra jokios galimybės. Tai bent sudarykime galimybę ten, kur atsiranda toks šansas mėnesiui, ilgėliau pasidarbuoti, ir galų gale atsiranda papildomos „Sodros“ įmokos, kaip žinome, jos gerai sumokėtos. Ačiū, kad įvedėte šią galimybę nuo 2013 metų, ir manau, kad tikrai niekas nenusivylė esama tvarka.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš jūsų irgi nebijau, viskas čia gerai. Bet pirmiausia aš siūlyčiau jums, kai nuvažiuosite į Klaipėdą arba į kitą rajoną, užeiti į užimtumo tarnybą ir paklausti, kokia viena iš didžiausių problemų, su kuo susiduria užimtumo tarnybos. Jie vienu balsu jums atsakys – kvitai. Visos užimtumo tarnybos pasakys. Jūs turbūt nesurinkote duomenų, nes ponas E. Pupinis teikė įstatymo pataisas ir norėjo, sakykim, įtraukti į šį verslą dar ir namų aukles, namų priežiūrą. Noriu jums pateikti informaciją, kad kai pradėjome nuo akmenų rinkimo ir obuolių skynimo, šiandien jau yra užregistruota 190 įvairių veiklų. Miškininkystėje neliko nuolatinio darbo, nors ten yra nuolatinis darbas bet kuriuo metų laiku, bet nė vieno nuolatinio darbo nėra, visi kvitininkai. Iš darbo rinkos išbraukėme daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų. Jūsų siūlymas pratęsti pasitarnaus dar daugiau, kad šie žmonės liks nedrausti, kitų išlaikytiniai, nes jie pajamų neturi, jų pajamos tokios mažos, jeigu ir sumoka. Aš manau, kad tai ne pats teisingiausias kelias kalbant apie gerovės valstybę, nes šie žmonės gerovės valstybės nematys kaip savo ausų. Kas paskatino jus teikti šį pasiūlymą?
E. GENTVILAS (LSF). Dabar pradedu jūsų bijoti iš tikrųjų. Nežinau, iš kur jūs tokius katastrofiškus duomenis traukiate, jeigu tokių duomenų neištraukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kataklizmu, man atrodo, čia nekvepia. Dabar – kas paskatino? Iš tikrųjų pokalbiai su keliais ūkininkais. Sąžiningai sakau, nieko daugiau, ne tie dirbantieji, kurie norėtų mėnesiu ilgiau pasidarbuoti. Beje, kai jūs sakote, miškininkystėje visus metus darbas gali tęstis, na, galima, bet iš esmės didžioji darbų dalis yra žiemos metu, sezoninis darbas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvus už išsako V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kolega Algirdas labai suabejojo ir išsigando to. Aš manau, kad tikrai nėra piktnaudžiavimo, ir dabar mes sakome, kad gerovės valstybei trukdys, anksčiau – gyvulių ūkis, randame visokių epitetų, dažnai vartojamų. Bet iš esmės naudojasi šia paslauga ir ta galimybe žemės ūkyje daugiausia daržovių, uogų, sodų augintojai. Miške… mišką sodiname pavasarį arba rudenį, tai daugiausia yra prie miško sodinimo darbų ir tikrai nėra jokio piktnaudžiavimo, tiesiog galimybė žmonėms, kurie neturi darbo, užsidirbti papildomai. Man atrodo, kad kartais dirba net ir turintys darbą, tačiau per išeigines dienas, ir papildomai užsidirba irgi tokiu būdu. Manau, kad reikia pritarti, ir nematau čia jokio piktnaudžiavimo situacijos, masinio reiškinio tikrai nėra Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai masinio reiškinio nėra, bet yra tendencijos – akivaizdžiai matyti, kad žmonės, kurie turėjo pastovų darbą toje pačioje įmonėje arba kolūkyje, ūkyje, pas ūkininką, iš pastovaus darbo tapo kvitininkais. Vadinasi, už juos nemokami mokesčiai. Aš nežinau, kaip žmogus gali per tris mėnesius ten kažkiek padirbėti, visą laiką nedirbti ir išgyventi. Čia mes kuriame ne tik gyvulių ūkį, mes kuriame labai didelį šešėlį, nes kontrolė yra labai menka. Jūs pasidomėkite. Aš suprantu, kad atėjo trys ūkininkai, gal pasistatė kokią čerkelę, išgėrė, pasiskundė, kad reikėtų dar ilgiau, ir mes teikiame įstatymo pataisas. Bet yra ataskaitos, nes mūsų komitetas darė parlamentinį tyrimą. Tie skaičiai yra neišgalvoti. Akivaizdžiai parodo, kiek žmonių dirbo toje srityje ir kiek dingo. Jie paprasčiausiai šiandien neapdrausti, nemoka mokesčių. Todėl aš labai skeptiškai žiūriu, kai mes, užuot stengęsi, kad visi mokėtų mokesčius, kad nereikėtų vieniems kitų išlaikyti, mes teikiame siūlymus, kad galima ir toliau dar ilgiau nemokėti mokesčių ir tada stebėtis, kodėl tokios mažos pajamos, kodėl tokios mažos pensijos. Tai yra kelias link to, kad šitie žmonės būtų tris dienas apdrausti sveikatos draudimu. Daugiau tas laikas jiems niekur neįskaičiuojamas.
Gerbiami ūkininkai, kurie naudojatės kvitais, jūs turėtumėte žinoti tokias elementarias taisykles.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 30, prieš – 2, susilaikė 36. Taigi po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, turime nuspręsti projekto likimą, ar jis atmetamas, ar grąžinamas tobulinti, bet prieš tai E. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Nebegrąžinkime tobulinti. Čia daug tų…
PIRMININKĖ. Atsiimate?
E. GENTVILAS (LSF). Aš neatsiimu. Tiesiog jūs atmetėte.
PIRMININKĖ. Sutinkate, kad būtų atmestas? Dėkoju. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
16.18 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4080 (pateikimas)
Keliaujame toliau. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4080, jį pateiks S. Gentvilas. Tiesiog šiandien tėvo ir sūnaus paradas opozicinėje darbotvarkėje.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui. Gerbiami kolegos, nežinau, ar sveikinti mus, ar nesveikinti, bet praėjus vos penkioms sesijoms iš aštuonių šitos kadencijos mes jau sumušėme įstatymų priėmimo rekordą per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Iki rugsėjo esame priėmę 1 tūkst. 732 įstatymus, o balsavę esame už 2 tūkst. 417 nutarimų. Dar nesibaigus kadencijai esame priėmę jau 300 įstatymų daugiau negu bet kurioje kitoje kadencijoje iki mūsų. Teisės aktų esame priėmę jau šitoje kadencijoje 500 daugiau negu bet kurioje kitoje kadencijoje, kurios buvo pilnos kadencijos.
Žvelgiant iš esmės tai daug pasako apie tai, kad yra įsisukusi milžiniška teisės aktų spausdinimo sistema. Klausimas, ar jinai atspindi kokybę. Mano nuomone, šituo įstatymu, kurį teikia liberalai, iš esmės siūlyti lėtinti įstatymų teisėkūros procesą, kad nuo įstatymo registracijos, priėmimo iš esmės įsigaliojimas būtų numatytas toliau į ateitį… Praėjusį ketvirtadienį 33 asociacijos kreipėsi viešu, atviru laišku prašydamos lėtinti įstatymų priėmimo procesą, leisti visuomenei įsitraukti, diskutuoti. Tai yra interesas tiek nevyriausybinių organizacijų, tiek verslo organizacijų, tiek lobistų ar kitų žmonių, kurie turi visą teisę dalyvauti teisėkūros procese.
Mūsų siūlymas yra iš esmės išbraukti iš įstatymo egzistuojančią nuostatą, kad kartu su biudžetu, kurį mes dabar priimame ir svarstome, būtų keičiami mokestiniai įstatymai. Teisėkūros pagrindų įstatyme galioja šešių mėnesių taisyklė, kad įstatymas turi būti priimtas ir jo įsigaliojimas turi būti bent šeši mėnesiai nuo jo priėmimo, o poįstatyminių teisės aktų parengimas būtų bent 90 dienų iki paties mokestinio įstatymo įsigaliojimo pradžios.
Dažniausiai tai neveikia, ir šitame 33 vienijančių asociacijų atvirame laiške yra faktai, kad per šitą kadenciją mes jau esame padarę, atsiprašau, ne per visą šitą kadenciją, bet per dešimt metų, ne per šitą kadenciją, mokestiniai įstatymai pakeisti 80 kartų ir vidutinė jų galiojimo pradžia nuo tada, kai mes balsuojame čia, Seime, mokestiniai įstatymai pradeda galioti vidutiniškai po 91 dienos. Tai reikšmingai pažeidžia patį principą, kad mokestiniai įstatymai turi įsigalioti bent po 180 dienų.
Mūsų, liberalų, įsivaizdavimu, mokestiniams įstatymams turi turėti teisę pasiruošti ir valstybinės institucijos, kurios juos turi teisingai traktuoti, apie juos informuoti visuomenę, mokesčių mokėtojus, ir patys mokesčių mokėtojai turi žinoti ir turėti teisę planuoti savo išlaidas ir pajamas į perspektyvą, nes dažnai įsipareigojimai yra priimami ne mėnesiui, ne pusmečiui, o metams, dvejiems, trejiems. Paskolos ar kiti ilgalaikiai įsipareigojimai yra priimami kartais ir dešimtmečiams, o mokestiniai pakeitimai kartais mūsų, kaip tos pačios kadencijos Seimo narių, pavyzdžiui, dėl NPD didinimo, yra keičiami vos devyni mėnesiai po jų įsigaliojimo.
Man atrodo, tai yra neatsakinga prieš mokesčių mokėtojus. Tai neleidžia pasitikėti valstybės prognozuojamumu ir tai neleidžia tikėti šita valstybe kaip nekeičiančia nuomonės. Didelių, ilgalaikių įsipareigojimų kartais nesiima žmonės ir verslas dėl to, kad tiesiog negali jų prognozuoti. Tai tokie tie siūlymai.
Konkrečiai kalbant, Teisėkūros pagrindų įstatyme siūloma išbraukti teisę mokestinius įstatymus keisti kartu su biudžeto pateikimu. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Taip, bus trejetas klausiančiųjų. Pirmoji klausia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Turbūt jums nėra nežinoma, kad mokesčių įstatymų pakeitimai yra dažnos Vakarų valstybės biudžeto paketo sudėtinė dalis. Ko netenka matyti Vakarų valstybėse, tai tokių iniciatyvų, kai mokesčių įstatymai atsiranda iš skirtingų pusių ir nėra Vyriausybės teikiami kaip tam tikro logiško dokumento dalis, ką turime, tarkim, šiais metais, kai yra dalis įstatymų, kuriuos teikia Seimo nariai. Pajamas Vyriausybė kažkodėl yra suplanavusi biudžeto projekte ir bandoma aiškinti, kad tai yra įstatymai, susiję su biudžetu. Tačiau šiaip nėra neįprasta, kad kokie nors… Žinoma, ten nėra tokios mokesčių įstatymų keitimo pasiutpolkės, kaip mes turime šitame Seime, ir todėl pats kokių nors tarifų pakeitimo ar kažko buvimas kaip biudžeto sudėtinės dalies man neatrodo ypač nelogiškas. Ar jums neatrodo, kad mes čia bandome spręsti iš tikrųjų ne tą problemą, kurią turėtume spręsti?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Ingrida, jūs teisi. Kažkada buvo atliktas tyrimas, kurį gražiai straipsnyje įkūnijo S. Šedbaras, – teisėkūros palyginimas Lietuvoje ir Skandinavijoje ar kitur. Lietuvoje vidutiniškai per kadenciją priimama apie 2 tūkst. įstatymų, o kokiame Kipre, Liuksemburge – vos iki 400 įstatymų, ir vienam įstatymui išdiskutuoti skiriama ne valanda, kaip pas mus, o devynios. Taip yra dėl to, kad mes, kaip Seimo nariai, turime įstatymų iniciatyvos teisę ir 50 % Lietuvos Seime atsiduriančių įstatymų yra Seimo narių inicijuoti. Jeigu pažiūrėtume Vakarų demokratijas, tai 90 % įstatymų ateina iš Vyriausybės, kalbant ir apie mokestinius įstatymus. Tai čia mūsų pačių Seimo narių susivaržymas.
Konstitucinio Teismo pirmininkas kalba apie vienmandatininkus kaip apie tuos, kurie iš tikrųjų kartais, turėdami siauresnį, pragmatiškesnį interesą, tampa tokių mokestinių įstatymų pasiūlymų, konkrečių biudžeto eilučių korekcijų, kurios susijusios būtent su jų vienmandatine teritorija, autoriais. Tai čia atsakomybės klausimas. Iš tikrųjų teisinga jūsų pastaba, kad Seimo nariai yra inicijavę daug mokestinių pasiūlymų, kuriuos, labai keista, ministerija įtraukusi net į biudžeto projektą ir vertinimusi kaip jau gautinas pajamas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, jūs esate teisus, galime peržvelgti visą Vakarų Europą ir pamatyti, kad esame viena iš pirmaujančių valstybių, kepančių įstatymus vieną po kito, nors esame tikrai nedidelė valstybė, bet daugiausia išleidžianti įstatymų pataisų ir panašiai. Toks momentas, kad stengiamasi įtikti rinkėjams, pataikauti. Kuo daugiau teiki, tuo daugiau atrodo, kad gauni to dėmesio. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai vienija 646 narius, ten yra tokia paprasta metodika, kad vyriausybė teikia, ir Bendruomenių Rūmai svarsto. Ką jūs manote, jeigu toks reiškinys atsirastų mūsų valstybėje ir taip sutaupytume laiką, kokybiškiau dirbtume, gal net ir tokio kiekio Seimo narių nereikėtų, nes jau būtų kitoks darbas – kur kas kokybiškesnis, įtariu. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma Konstitucijoje yra apibrėžta, kas yra įstatymų iniciatyvos autorius. Jie yra trys: Prezidentas, Seimo narių grupė ir Vyriausybė. Arba, tiesą sakant, ir tauta, surinkusi reikiamą parašų skaičių. Turbūt nekeisime Konstitucijos, kad atimtume iš Seimo nario iniciatyvos teisę. Turbūt niekas čia neapsiribos patys, savo ruožtu, bet ką mes galime padaryti, gerbiamas Robertai, tai pasakyti, kad inicijuoti įstatymai neturėtų įsigalioti tuo pačiu metu, nes čia yra, man atrodo, didesnė blogybė, kad jie nuo inicijavimo… Konstitucinis Teismas jau apribojo ypatingos skubos tvarką urėdijų atveju ir grąžino persvarstyti. Tai ypatingos skubos tvarka yra palikta itin reikšmingiems įstatams, o žvelgiant į statistiką, tokių ypatingos skubos atvejų būdavo maždaug po 200 per kadenciją.
Įstatymai Seime užtrunka, tai yra gerai, nes jie gali būti išdiskutuoti. Bet šis Teisėkūros pagrindų įstatymo pasiūlymas kalba apie įsigaliojimą, kad neįsigaliotų iš karto. Man atrodo, iniciatyvos teisės nereikėtų apriboti, svarstymo eiga pailginta, ko dar iš tikrųjų reikia, kad konkrečiai mokestinių įstatymų įsigaliojimas būtų ne iš karto – už mėnesio dviejų, bet po pusės metų.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ne kartą jau buvo kalbėta apie mūsų rinkimų datą, ji, ko gero, negerai parinkta, ypač žiūrint į jūsų įstatymo projektą, nes iš tikrųjų atėjęs naujas parlamentas nei visokių finansinių srautų, nei mokestinių dalykų negalėtų reguliuoti. Faktiškai reikėtų gyventi vos ne pusę metų pagal tą teisinę bazę, ypač mokestinę, kurią priėmė prieš tai buvęs Seimas. Ar nemanote, kad kartu reikėtų koreguoti ir datą, nes iš tikrųjų neordinarinių situacijų būna, kaip 2008 metai, kai biudžete – milijardinės skylės, ir reikia greitai priimti sprendimus. Tai šiuo atveju tikrai būtų problema.
S. GENTVILAS (LSF). Aš manau, kad tie, kurie žvelgia į rinkimų datos paankstinimą, žvelgia į labai paviršutinę problemą. Man atrodo, mūsų biudžetas iš esmės yra tiek inertiškas, tiek suprogramuotas per kitus įsipareigojimus, kad, patekęs į Seimą, sunkiai gali būti normaliai pakoreguotas, prasmingai pakoreguotas – jis dažniau gali būti suveltas. Pats biudžeto procesas, man atrodo, prasideda per vėlai, ką jau kalbėti apie savivaldybes ir kokią nors kelių finansavimo programą, kuri yra tvirtinama gegužę ar balandį, o, žiūrėkite, kelius tiesti ir viešuosius pirkimus atlikti reikia per vasarą. Net to nespėjama. Čia išankstiniai rinkimai nepadėtų, nes iš esmės reikia anksčiau planuoti, anksčiau priimti biudžetą, anksčiau patvirtinti fondų sąmatas, anksčiau atlikti viešuosius pirkimus ir spėti tuos pinigus prasmingai išleisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisėkūros pagrindų įstatymo išimtis, dabar galiojanti ir kalbanti apie tai, jog mokestiniai pakeitimai, teikiami su biudžetu, gali įsigalioti ir per trumpesnį terminą nei šeši mėnesiai, turėtų prasmę tuo atveju, jei ja būtų naudojamasi išmintingai, atskiromis force majeure aplinkybėmis. Tačiau šiandien mes matome kiek kitokią situaciją. Situaciją, kai išimtis jau seniai tapo taisykle, ir politikams taip knieti ja pasinaudoti, kad racionaliausia išeitis dabar tikriausiai būtų ją panaikinti.
Mes visi puikiai suprantame, kad be pažadų tesėjimo, be nuspėjamumo ir stabilumo tikrai nebus pasitikėjimo valdžia, ir tuomet visos kalbos ir mūsų pažadai apie gerovę teliks tik tuščiais lozungais. Todėl aš kreipiuosi į visus kolegas ir raginu palaikyti šią iniciatyvą, palaikyti pateikimo stadijoje ir duoti stabilumo pažadą mūsų žmonėms, pavargusiems nuo nuolatinių nepamatuotų, neišdiskutuotų iniciatyvų, kurios iš Seimo pilamos nuolatos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, nes prieš niekas nesiregistravote. Prašom balsuoti dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pritariantys balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 70 Seimo narių: už – 35, prieš – 5, susilaikė 30. Lygu. Teks perbalsuoti. Prašom galvoti, nes įstatymo projekto esmė: yra siūloma atsisakyti išimties dėl atidedamo įsigaliojimo, kai mokestiniai įstatymai ar jų pakeitimai priimami kartu su biudžetu. Prašom. Kartojame balsavimą. (Triukšmas salėje)
Balsavo 71: už – 35, prieš – 1, susilaikė 35. Taigi po pateikimo vieno balso persvara nėra pateikta.
Dabar turime apsispręsti, ar tobulins iniciatoriai, ar atmesime. Prašom balsuoti. Kas už įstatymo projekto tobulinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Prieš.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 63, prieš – 8. Taigi įstatymo projektas bus tobulinamas.
Toliau, gerbiamieji, posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Linkiu sėkmės jam.
16.34 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 58, 62 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4079 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Toliau darbotvarkėje Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 58, 62 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4079.
Pranešėjas – S. Gentvilas. Prašau. Pateikimas.
S. GENTVILAS (LSF). Turbūt jau šypsositės arba sapnuosite mane naktį, atsiprašau už tai. Praeitas įstatymo projektas buvo Teisėkūros pagrindų įstatymas ir aš tikrai nenoriu paneigti to, ką pristatėme ir ką ketiname daryti, kad iš tikrųjų mokestiniai įstatymai negalėtų įsigalioti taip, kaip siūloma dabar. Bet prašau vertinti keletą liberalų pateikiamų mokestinių įstatymų kaip alternatyvą Vyriausybės siūlomiems įstatymams, nes mes, kaip Liberalų sąjūdis, norime, kad būtų vertinama opozicijos siūloma alternatyva. Tai nėra labai įprastas dalykas Lietuvos demokratinėje istorijoje, kad opozicija pateikia opozicinį biudžetą. Tam tiesiog nėra sukurti opozicijai galimi žmogiškieji ištekliai ir informacija iš Finansų ministerijos, kuri būtų laiku, todėl mes teikiame keletą alternatyvų.
Pirmoji yra pridėtinės vertės mokestis ir jo pakeitimas. Ką mes visų pirma siūlome? Liberalai, konservatoriai buvo ta krizinė koalicija, kuri 2008 metais ėmėsi mokesčių reformos. Tikrai gal nedemonstravome tuo metu labai gero pavyzdžio keisdami mokesčius, tačiau įvesdami naujus mokesčius ir gelbėdami valstybės iždą ir biudžetą nuo kolapso įvedėme laikinus mokesčius. Ir 2008–2009 metais keitėme keletą mokesčių, kurie buvo pavadinti laikini, taip buvo ir su pridėtinės vertės mokesčiu – nuo 18 didinimas iki 21. Laikinumas užsitęsė, krizė baigėsi ir niekas nesugrįžo.
Šiandien PVM yra didžiausias pajamas generuojantis valstybės biudžetui pajamų mokestis ir jis yra labai lengvai administruojamas, todėl niekas nelabai nori žiūrėti ir leisti žmonėms mokėti mažiau už savo vartojimą. Atsiranda padrikų iniciatyvų, kad raudona mėsa būtų atpiginta, šildymas atpigintas arba dar kas nors ir būtų pritaikyti lengvatiniai tarifai, tačiau esminio 21 % tarifo peržiūrėjimo nesiūloma. Mes siūlome 21 % PVM tarifą žeminti iki 20 %. Taip, tai yra reikšmingas iššūkis Lietuvos iždui, bet tai yra ir reikšminga paskata Lietuvos mokesčių inspekcijai reikšmingai kovoti su PVM atotrūkiu. Lietuvoje pagal PVM atotrūkį, tai yra kiek galima būtų surinkti nuo potencialių pajamų iki faktinių pajamų, kurios surenkamos, atskirtis yra 24 %. Estija, Portugalija, Gruzija, padariusios reikšmingą postūmį, iš esmės surinko milijardais daugiau PVM pajamų, kurios buvo šešėlyje arba neapskaitytos, arba naudojamos natūra, produktais, pavyzdžiui, namais. Turėjome atvejį, kai tiktai po žurnalistinio tyrimo valdančiosios frakcijos pirmininkas persiformino savo fiziniam asmeniui akivaizdžiai statytą pastatą nuo savo įmonės ir sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, o taip būtų išvengtas ne tik PVM ir atskaitytas, bet ir nebūtų sumokėtas natūra naudojamas turtas… Tokių PVM atotrūkio atvejų yra gausu Lietuvos visuomenėje ir kažkas, kas moka PVM, dažnai pasirodo šalia tų, kurie nemoka PVM. PVM sumažinimas yra reikšmingas postūmis Mokesčių inspekcijai ieškoti mokesčių vengiančių asmenų, nes jis yra vienas didžiausių.
Antrasis motyvas mažinti PVM mokestį iki 20 % yra iš esmės paskata Vyriausybei peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas. Jeigu pažiūrėsime ir palyginsime 2016 metų, 2017 metų biudžetus ir šiandieninį 2019–2020 metų biudžetą, kas vyksta – tai indeksavimas. Prie kiekvienos išlaidų eilutės pridedama, indeksuojama ir nežiūrima iš esmės, ar yra sutaupymo resursų, o toks reikšmingas pavojus nesurinkti arba surinkti mažiau pridėtinės vertės mokesčio priverstų iš tikrųjų Vyriausybę peržiūrėti kai kurias perteklines išlaidas. Tai būtų reikšmingas postūmis Vyriausybei pažiūrėti į artėjančios krizės metu arba ekonominės recesijos metu Vyriausybės ir valstybės išlaidas, kurios galėtų būti perteklinės.
Paskutinis gana smulkus dalykas, kurį mes siūlome. Dauguma matote Lietuvos gatvėmis važinėjančius estiškais numeriais įregistruotus lietuvių vairuojamus automobilius. Estijoje įmonės turi teisę sumokėtą PVM, kai perka naujus automobilius, atskaityti į savo PVM ataskaitas. Lietuvoje tai yra uždrausta vien dėl to, kad iš esmės įprasta vos ne naudoti įmonės automobilį savo reikmėms, ir neleistina perkant naują automobilį įmonės vardu susigrąžinti sumokėtą PVM ir jį atskaityti.
Šituo įstatymu siūloma vis dėlto leisti įmonėms už naujus elektromobilius, kurie perkami įmonių vardu, atgauti, susigrąžinti PVM ir taip paskatinti įmonių autoūkį atsinaujinti elektrifikuotomis transporto priemonėmis. Nusipirkusi elektromobilį, kiekviena įmonė galėtų atgauti sumokėtą PVM. Tai nebūtų kokia nors subsidija. Tai būtų tiesiog nulinio PVM tarifo taikymas elektromobiliams.
Visiškai pabaiga. Egzistuoja turbūt dešimt arba šimtai ekonomistų, kurie kalba apie PVM didinimą, surinkimą, PVM sumažinimą, ir kiekvienas gali remtis sau tinkančia ekonomine teorija, bet turime pripažinti, kad dėl PVM atotrūkio, kuris yra šiuo metu Lietuvos valstybėje, – 24 % nesurenkamo PVM, reikia ką nors daryti. i.MAS – sistema, kuri jau įsigaliojo prieš keletą metų, nesuveikė taip, kaip jinai suveikė Estijoje, PVM atotrūkį sumažinusi iki 7 %. Reikia imtis ir laikytis pažadų, kurie buvo duoti prieš gerą dešimtmetį, kad PVM padidinimas yra tik laikinas dalykas ir tik krizės metu įvestas, ir mažinti PVM nereikšmingai – tik iki 21 %. Priminsiu, kad liberalai beveik kasmet siūlo tokį patį pasiūlymą. Tik šiemet pasirinkome siūlyti ne 18 %, o 20 %.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš visuomet atidžiai seku liberalų rinkimų programas. Ten paprastai dažniausiai būna tokie du pagrindiniai punktai. Pirmas pagrindinis punktas būna – pas konservatorius yra Dagys. Antras punktas – balsuokite už mus, sumažinsime PVM.
Mano toks draugiškas siūlymas. Mes žinome, kad sprendimas galų gale nebus priimtas. Jūs taip pat žinote, kad nebus priimtas. Ar nenorėtumėte paieškoti galbūt kokių nors naujų idėjų, siūlymų, formų ar dar ko nors, kuo būtų galima suvilioti rinkėjus?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mykolai, tai nėra kokia nors vilionė rinkėjams, bet tai yra jūsų, konservatorių, ir jūsų kolegės Ingridos, bendras mūsų duotas pažadas. Nežinau, negaliu kalbėti už Ingridą, bet mūsų tuomet įvestas PVM padidinimas buvo laikinas padidinimas ir mes nuosekliai po krizės siūlome jį mažinti. Nieko naujo. Mes tik laikomės pažadų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Nematau. R. Šarknickas. Taip pat nematau. A. Skardžius. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš išties pritariu jūsų šiam siūlymui. Naktinės reformos laikinasis pakeitimas kažkaip labai ilgai užtruko – net dvi kadencijas ir dabar jūs į šios kadencijos pabaigą siūlote jį atkeisti.
Mano klausimas būtų toks: kokį jūs prognozuojate didesnį surinkimą į valstybės biudžetą, sumažinus ir, aišku, padidėjus apyvartumui, mūsų pagrindinio pajamų šaltinio, tai yra pridėtinės vertės mokesčio, kurio, kaip jūs pats minėjote, apie milijardą sugebama pavogti arba jo nemokėti, arba jau surinktą išgrobstyti?
S. GENTVILAS (LSF). Sunku prognozuoti, bet tai būtų pirmas signalas Lietuvos mokesčių mokėtojams, kad pažadų laikomasi, ir laikini mokesčių padidinimai neturi tapti pastoviais mokesčių padidinimais.
Antra, mažesnis PVM, vadinasi, mažesnis šešėlis. Gerbiamas G. Kirkilas 2007 metais ėmėsi gyventojų pajamų mokesčio mažinimo ir jau po trijų mėnesių gyventojų pajamų mokesčių surinkimas šoktelėjo į viršų. Tada net Mokesčių inspekcija leido socialines reklamas, kad atlyginimas didėja dėl to, kad tie, kurie gauna oficialiai algą, mokės mažesnį gyventojų pajamų mokestį. Tai mažesni mokesčiai reiškia didesnes pajamas. Kaip pavyzdį galima pasakyti makroekonomikos rodiklį. Dabar daug kas kalba apie didesnį perskirstymą per valstybę ir visada galvoja, kad didesniais nominaliais mokesčių tarifais mes perskirstysime daugiau procentų per valstybės biudžetą, valstybinę ekonomiką, tačiau pažvelgus 2007 metais nominalūs mokesčių tarifai Lietuvoje buvo mažesni. Mokesčiai buvo mažesni, bet perskirstymas buvo didesnis negu šiandien. Šiandien mes turime aukštesnius mokesčius, bet perskirstome mažesnį procentą per valstybės biudžetą negu 2007 metais. Kodėl? Todėl, kad žmonės pradėjo slėpti mokesčius. Slėpti mokesčius, nes tuomet, kai buvo mažesni mokesčiai prie G. Kirkilo Vyriausybės, tada buvo didesnis surenkamumas ir perskirstymas nuo ekonomikos, į kurią įtraukiamas ir šešėlis, buvo didesnis. Dabar užkėlėme mokesčius ir juos dar daugiau keliame tiems, kurie sąžiningai dirba ir moka, bet visiškai nesirūpiname, kas dedasi šešėlyje. Ir statybų bendrovės, autoservisai, kurie dirba legaliai, mokėdami visą PVM sąskaitą, įdarbindami legaliai žmones, darbuotojus, konkuruoja su šešėliu, o mes sakome, mes didinsime mokesčius jums, nes jūs ir taip, matome, esate apsišvietę, bet šešėliu nesirūpinsime. Mes, kaip liberalai, matome visišką alternatyvą, kad mažesni mokesčiai leis apšviesti šešėlį ir išsigryninti, ir iš tikrųjų perskirstyti daugiau pinigų per biudžetą, užuot pakėlus mokesčius.
Atsiprašau už ilgą atsakymą.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, kad padarėte dėl manęs išimtį. Tikrai niekada nesu kalbėjusi apie tai, kad šis mokesčių sumažinimas yra laikinas, nes visą laiką yra pasirinkimo dalykai ir ši valstybė pasirinko. Ji pasirinko sumažinti gyventojų pajamų mokestį apimtimi, gerokai didesne negu trys pridėtinės vertės mokesčio tarifo procentiniai punktai. Žinoma, galėjo grįžti valdžia prie buvusio PVM tarifo, bet pasirinko kitą sprendimą. Vienu metu visko padaryti, na, aš labai apgailestauju, bet nėra įmanoma. Jūs dabar kalbėdamas paminėjote bent keletą tokių nelabai korektiškų dalykų. Tai, kad kas nors vyks po to, nereiškia, kad dėl to. Jūs puikiai žinote, kad iki 2008 metų buvo ekonomikos burbulas ir biudžeto pajamos augo pirmiausia dėl to, kad darbo užmokesčiai augo tiesiog netvariu tempu. To dabar nėra. Mano kausimas yra toks. Jeigu šiam įstatymo projektui būtų pritarta, kaip jūs įsivaizduojate, kad Vyriausybė viešajam sektoriui galėtų įgyvendinti tuos įsipareigojimus, kurių jau dabar negali įgyvendinti? (Balsai salėje) Apsišikamumas padidės…
S. GENTVILAS (LSF). Čia yra… (Šurmulys salėje) Čia iš tikrųjų dėl bet kurio mokestinio pasiūlymo turėtų būti Vyriausybės išvada. Vyriausybė buvo miela įtraukti mokestinius valdančiosios koalicijos siūlymus į savo biudžeto projektavimą, net jų projektų dar nemačiusi. Mes irgi norėtume, kad mūsų mokestiniai pasiūlymai būtų adekvačiai įvertinami. Mokesčių inspekcija turi problemų dėl PVM surinkimo ir mes negalime tylėti čia, parlamente, kai mūsų mokesčių administratorius nesurenka ketvirtadalio PVM, ir tai yra baksnojama ne opozicijos vardu, bet Eurostato vardu, ir yra sėkmingų Estijos, Portugalijos ir Gruzijos pavyzdžių, apie juos aš minėjau.
Dabar apie būsimą prarają tarp valstybės išlaidų ir valstybės pajamų. Taip, tai yra iššūkis. Apie tai aš ir kalbėjau pateikdamas šį įstatymą, nes mes matome metai po metų indeksavimą kiekvienoje eilutėje. Pasižiūrėkite, savivaldybės yra pateikusios paraiškas, ką jos norėtų daryti, ir kai paklausia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kiek savivaldybės prašo papildomai ir kam prašo papildomai, ministerijos atstovai nuleidžia akis, nes jie neskaičiuoja, jie tiesiog indeksuoja, indeksuoja, indeksuoja. Praraja viešuosiuose finansuose priverstų Vyriausybę pažiūrėti, kokios yra perteklinės išlaidos valstybėje, ir tik po to galima kalbėti apie tai, kad būtų imami mokesčiai, papildomi mokesčiai, iš dirbančio žmogaus. Ko valstybė nepadarė šio biudžeto pristatymo metu?
Nepažiūrėjo tris kartus į veidrodį ir nepaklausė, ar tikrai mes efektyviai naudojame išlaidas. Valstybės kontrolė turi aibę pasiūlymų, kaip tai padaryti.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų idėja gal nebūtų iš pradžių atrodanti bloga, reikia skatinti elektromobilius ir visa kita. Bet šiandien žinome, kad įmonės teoriškai negali PVM atsiimti, bet praktiškai tą PVM atsiima, tik jos tai daro kitu būdu, jos neperka automobilių, o nuomoja. O viską, kas susiję su nuoma ir PVM, išlaidas ir visa kita, puikiausiai įtraukia į išlaidas ir atsiima. Tai realiai, ne teoriškai, o praktiškai įmonės jau dabar tai gali padaryti formindamos nuomą. Pasakyti, kad čia būtų lengviau, turbūt net nereikia, jau dabar tai daroma, tik kitaip.
S. GENTVILAS (LSF). Bet tuomet tai – šitas apėjimas galioja ne tik elektromobiliams, bet jis galioja ir vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Tai jis, vadinasi, taikomas per veiklos nuomą, aš įsivaizduoju, plačiai. Išskyrimas elektromobilių, tai būtų paskata iš tikrųjų atnaujinti įmonių autoūkį, būtent elektromobilių. Ne dyzelis ar benzinas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip jau susiklostė, kad šiandien liberalų siūlomi projektai daugiausia susiję su valdžios pažadų tesėjimu. Mes prisimename, kad PVM tarifas buvo pakeltas sunkmečiu su aiškiu pažadu, pasibaigus sunkmečiui, jį grąžinti į tą patį lygį. Mes siūlome tą užmaršumą ištaisyti ir netaikome to tik šiai valdžiai, taikome visoms valdžioms ir prisiimame atsakomybę. Šiandien kritikai kalba, visiškai racionaliai kalba, apie tai, kad būtų išmušta skylė biudžete. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į tai, ką sakė ir kolega, jog per metus mes nesurenkame apie 1 mlrd. iš PVM. Pagal šį rodiklį esame vieni iš paskutinių Europos Sąjungoje. Įvairūs tyrimai rodo, jog didesnis PVM tarifas didina šešėlinę ekonomiką, ir PVM tarifo mažinimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių spręsti šešėlinės ekonomikos problemą. Todėl aš kviečiu kolegas rimtai apsvarstyti mūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėjau užleisti T. Tomilinui, bet nematau. Gal pradėsiu nuo to, kad žiūrėdamas čia į kolegas liberalus neprisimenu nė vieno iš jūsų nei Vyriausybėje, nei Seime, kai buvo duoti tie pažadai. Nelabai žinau ir suprantu jūsų pretekstą dėl tų pažadų ir nesu tikras, ar iš tikrųjų tinkamai vertinate kontekstą, kada buvo priimti tie sprendimai.
Toks sprendimas pats savaime gal tikrai nebūtų blogas ir gal netgi būtų visai gražu, bet čia ir yra skirtumas tarp konservatorių ir liberalų. Konservatoriai nežada gražių neįgyvendinamų dalykų, o imasi atsakingos ir racionalios politikos. Gal visai būtų smagu ir faina matyti pridėtinės vertės mokestį mažesnį, nebūtinai iki 20, gal net 19 ar 18, bet realybė yra tokia, kad yra duoti pažadai taip pat ir viešojo sektoriaus darbuotojams, tarp jų medikams, tarp jų ir pedagogams, o jų mes tikrai negalėsime įgyvendinti, jeigu bus priimti papildomi sprendimai, dėl kurių mažės valstybės gebėjimai įgyvendinti tuos sprendimus ir mažės valstybės pajamos. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 14, prieš – 15, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas manote, kad iniciatoriai galėtų tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo Seimo nariai: už – 37, prieš – 28. Siūloma tobulinti iniciatoriams.
Dabar norėčiau atsiklausti opozicinių Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos dėl to, ar leisti D. Šakalienei iš rezervinių pristatyti klausimą. Prieštaraujančių nėra. Prašom, Dovile, į tribūną.
16.56 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 1473 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4099, Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4100 (pateikimas)
Ir skelbiu klausimą – Baudžiamojo kodekso papildymo 1473 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4099, kartu ir lydimieji. Prašom pristatyti.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labas vakaras. Ačiū, kad leidote man dabar pristatyti. Man atrodo, kad klausimas yra ganėtinai paprastas. Tiesiog jums reikia apsispręsti, ar prostitucija yra reiškinys, kuris jums patinka, ar ne. Ir jeigu prostitucija nepatinka mums visiems, tai tada turbūt yra logiška imtis tų priemonių, kurios efektyviau padeda mažinti prostitucijos mastus. Kaip rodo kitų šalių patirtis, yra trys galimi teisinio reguliavimo modeliai, tai yra kai prostitucija yra legalizuota, yra nebaudžiamas nei sekso pirkėjas, nei prostitucijoje esantis asmuo; yra modelis, kai baudžiami abu; ir yra modelis, kai baudžiamas tik sekso pirkėjas. Vieninteliu šituo trečiu atveju, tai yra abolicionistinio, arba šiaurietiško, modelio atveju, prostitucijos mastai mažėja.
Šalia to, kaip rodo kitų šalių praktika ir statistika, yra tiesioginis ryšys tarp prostitucijos ir prekybos žmonėmis mastų. Tad tik tose šalyse, kuriose mažėja prostitucijos mastai, mažėja ir prekybos žmonėmis mastai, nes tos šalys tampa nebeįdomios prekeiviams žmonėmis, nes ten krenta prostitucijos, moters pirkimo lytiniam išnaudojimui visuomenės pateisinimas. Kodėl sakau išnaudojimui? Todėl, kad vėlgi tie patys tyrimai liudija, kad į prostituciją atveda smurtas, nes absoliuti dauguma ten patenkančių mergaičių ir moterų yra patyrusios įvairių rūšių prievartą, tai yra fizinį smurtą, lytinę prievartą, tvirkinimą ir lytinę prievartą vaikystėje. Konkrečiai, jeigu paimtume skaičiais, tai 82 % prostitucijoje esančių moterų, prieš patekdamos į prostitucijos tinklą, patyrė lytinę prievartą, 63 % patyrė vaikystėje tvirkinimą ir kitokią seksualinę prievartą, 40 % privertė tapti prostitutėmis arba tiesiog jas pardavė jų mylimieji, sugyventiniai ar sutuoktiniai. Iš tiesų mes matome, kad smurtas atveda į šitą tikrai baisią vietą. Ir antras dalykas, ten būnant smurtas visą laiką tęsiasi ir kartojasi. Įvairiais tyrimais liudijama, kad nuo 94 iki 99 % ten esančių moterų nuolat patiria fizinį smurtą, kas trečią iš jų kėsinamasi nužudyti. Apskritai nužudymo tikimybė yra 17 kartų didesnė. Jų savižudybės tikimybė yra 12 kartų didesnė, nes jos iš tiesų turi labai įvairių ir fizinės, ir psichinės sveikatos sutrikimų. Trys iš penkių serga potrauminio streso sindromu, keturios iš penkių yra priklausomos nuo nuskausminamųjų, raminamųjų ar psichotropinių vaistų. Iš esmės, jeigu mes norime šį reiškinį kaip įmanoma sumažinti, turime imtis tų priemonių, kurios veikia. Priminsiu tik keletą svarbių tarptautinių ir mūsų nacionalinių įsipareigojimų.
Dar 2011 metais Europos Parlamentas pripažino, kad prostitucija yra smurto prieš moteris forma. 2014 metais Europos Taryba (47 šalys) ir Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas, kad būtina diegti šį modelį, būtent sekso pirkėjo baudimą, nes tik taip yra sumažinama paklausa pirkti moterį. 2014 metų gruodžio mėnesį mūsų Seimas, galbūt daugelis iš jūsų kaip tik ir buvote tos kadencijos Seime ir balsavote už šią rezoliuciją, priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojome, kad mūsų Seimas parengs Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis bus kriminalizuotas sekso pirkimas, taip pat atšaukiant Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnį ir nustojant pakartotinai viktimizuoti ir bausti tas moteris.
Aš įsivaizduoju, kad čia turbūt negali tarp mūsų būti ideologinių nesutarimų, ir nesvarbu, kokiai partijai kas priklauso, nesvarbu, kas iš mūsų yra tikintis ir kas ne, nors šiaip manyčiau, kad krikščionybė turbūt dar labiau turėtų paskatinti šiuo atveju prieštarauti tam smurtui, išnaudojimui ir pagaliau tų pačių daugeliui galbūt svarbių šeimos vertybių paniekinimui. Aš labai norėčiau, kad šiuo atveju mes tiesiog visi sutartume, nes turime žengti šį svarbų žingsnį.
Taip pat, šalia to, kadangi labai svarbu ne tik pakeisti įstatymus, bet ir tinkamai įgyvendinti ir suteikti pagalbą, įpareigoti Vyriausybę parengti išėjimo iš prostitucijos programą ir visą reikalingą socialinių, psichologinių, teisinių paslaugų paketą. Aš pati iš karto prašau Vyriausybės išvados dėl šio projekto ir taip pat prašau, kad prie Teisingumo ministerijos esanti Baudžiamojo kodekso grupė galėtų padėti finalizuoti šių pataisų formuluotę, kad ji tikrai būtų tiksli ir patogi įgyvendinti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis užsirašęs buvo A. Mazuronis, tačiau salėje nematau. Klausia A. Skardžius. Artūrai, klauskite.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš išties norėjau paklausti gerbiamos pranešėjos: kadangi ta idėja buvo jau gal prieš 20 metų, kai Naujosios politikos koalicija buvo ir kai legalizavome lošimus, kurie buvo išskaidrinti, buvo noras ir mintys tada valdančiosios daugumos legalizuoti ir šią sritį, apie kurią jūs kalbate. Tačiau taip neįvyko. De facto vis tiek tas procesas vyksta, yra pasiūla, yra paklausa, nepriklausomai nuo, sakykime, to kriminalizuoto ar nekriminalizuoto proceso. Jūs dabar siūlote, sakykime, pareikalauti iš vienos pusės atsakomybės, bet šiandien tame pogrindžio procese vis dėlto dalyvauja dvi pusės. Viena – kuri paslaugą parduoda (ar savo noru, ar priverstinai), kita – kuri perka. Ar jūs nematote tokio vienpusiško noro vieną pusę įpareigoti ir būti atsakingą?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad to paklausėte, nes tai tikrai yra labai dažnas klausimas, kai žiūrima į šią situaciją paviršutiniškai. Leiskite jums pasakyti tokius paprastus dalykus. Smurto artimoje aplinkoje atveju kiek metų buvo kalbama, kad kaltos abi pusės, kol mes vis dėlto suvokėme, kad moteris yra ta silpnesnė pusė, kuri kur kas dažniau nukenčia. Jeigu atsižvelgsime į tai, ką aš jums minėjau, kaip dažnai jos yra priverčiamos, parduodamos, prieš tai traumuojamos, suluošinama jų savivertė, ir jos neturi jokio pasitikėjimo savimi, tada jas kas nors perka, tad vis dėlto tas pirkėjas turėtų būti sustabdytas.
Be to, jūs tikrai, neabejoju, geriau už mane žinote verslo rinkos dėsnius: tik per paklausos kontrolę galima sumažinti pasiūlą. Sumažėja paklausa, sumažėja ir pasiūla. Todėl tai yra vienintelis modelis, kuriam esant mažėja prostitucijos mastas. Šiuo atveju turbūt mūsų tikslas yra kaip įmanoma labiau sumažinti tą reiškinį.
Pasakysiu dar vieną argumentą vėlgi iš teisėsaugos pusės: moterys, kai yra baudžiamos, vengia, bijo pranešti apie papildomus prieš jas daromus nusikaltimus, kai jos yra sumušamos, apiplėšiamos, išžaginamos, nes žino, kad jeigu kreipsis pagalbos, pirmiausia bus nubaustos, o dauguma neturi pinigų susimokėti skoloms, nes jų būklė tikrai prasta, daugelis iš jų yra priklausomos ir dar giliau klimpsta į užribį.
Kanados policija pasakoja, kad priėmusi šias pataisas jau prieš daugelį metų visų pirma labai sėkmingai sugaudė tuos žiauriausius sekso pirkėjus, kurie ne tik perka moteris, bet dar papildomai smurtauja ir plėšikauja. Tai iš esmės visuomenės saugumui tikrai labai svarbus momentas.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Žinoma, kai kam gal norisi galvoti, kad prostitucija yra ūkinė veikla, bet iš tikrųjų tai yra pati paprasčiausia prekyba žmonėmis. Ir mes žinome istorijų, kai savo kūnu priverstos prekiauti moterys taip pat tampa didelio smurto, narkomanijos aukomis. Tos, kurios bando išlipti iš tos situacijos, pradeda dirbti, gauna baudas, antstoliai jas taip pat persekioja, jos tiesiog patenka į tokį amžiną ratą, iš kurio išlipti yra tiesiog neįmanoma. Šis įstatymo projektas yra labai svarbus, ir ačiū, Dovile, už iniciatyvą. Tačiau jis dar būtų tik reformos pradžia. Mums reikia sukurti paslaugų tinklą. Dabar tomis paslaugomis užsiima tik nevyriausybininkai, kurie štai čia yra, ir jų yra labai nedaug. Kaip jūs vis dėlto paaiškintumėte, ką mums reikėtų daryti, priėmus šitą įstatymą, dėl paslaugų nukentėjusioms moterims tinklo?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai iš tiesų labai svarbi pastaba. Man atrodo, kad dar labai svarbu žinoti, kaip jūs ir pasakėte, dėl to prekybos žmonėmis momento. Patys olandai, atlikę tyrimus, anoniminę apklausą sekso pirkėjų, deja, nustatė, kad kai vyrų buvo paklausta, jeigu jūs žinotumėte, kad moteris, kurią perkate, ne savo noru ten yra, yra parduota, iš jos atimti dokumentai, ar vis tiek ją pirktumėte? Dauguma tų, kurie pateisina prostituciją, deja, atsakė, kad vis tiek ją pirktų. Tai reiškia, kad iš esmės nuostatų keitimas yra labai svarbus. Vadinasi, pagalbos teikimas toms pačioms moterims, jų savivertės atkūrimas, jų sveikatos atkūrimas, galimybių studijuoti, dirbti normalius darbus suteikimas yra mūsų pareiga. Išėjimo iš prostitucijos programos iš tikrųjų reikalingos. Pagrindiniai komponentai yra psichologinė pagalba, konsultavimas, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugos, teisinės paslaugos ir taip pat relokacija, tai yra gyvenamosios vietos pakeitimas. Žinome, kad Lietuva yra gana mažas kraštas, bet vis dėlto perkėlus moterį į kitą rajoną, į kitą gyvenamąją vietą daug didesnės galimybės jai atsigauti, nepatirti tos stigmos, paniekinimo, pažeminimo, kurį labai dažnai, deja, patiria. Kaip tik Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė, kuri taip pat yra čia, Seimo balkone, tų istorijų gali papasakoti šimtus, kaip iš tiesų nevyriausybininkai, neturėdami lėšų, stengiasi padėti toms moterims, kai realiai tai yra valstybės pareiga, nes mūsų akyse sulaužyti tie žmonės.
PIRMININKAS. Klausia E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Žinote, mano klausimas būtų toks kaip ir nežiniuko klausimas. Suprantate, pasaulyje yra apie 200 šalių, ir jūs čia dabar taip laisvai šnekate, yra šalys, kuriose prostitucija legali, kuriose prostitucija nelegali. Ar jūs galėtumėte išvardinti bent kokias penkias šalis, kuriose, sakysim, pilnametė moteris sako: mano profesija yra prostitutė. Jinai užpildo anketą, įrašo tokią profesiją, skaičiuojamas darbo stažas, paskui gauna prostitutės pensiją. Kiek yra tokių pasaulyje šalių? Ir kas iš tikrųjų yra ta legali prostitucija? Mes čia taip švaistomės žodžiais, o paskui, kai pasiskaitome, kad, pavyzdžiui, Amsterdame yra ribojama vienu kvartalu, viską. Tai kas yra? Kokios yra tos šalys, kuriose prostitucija yra legali, kuriose tokią profesiją galima įgyti viešai, turėti dokumentus, turėti kažkokią licenciją ir panašiai?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Žinote, aš manau, kad tai ir nėra gera praktika, ir jos iš tikrųjų nereikia laikytis. Aš jos ir nesiūlau, nes tai nėra profesija, tai nėra darbas. (Balsas salėje) Jeigu jūs domitės būtent šituo modeliu, kur yra legalizuota prostitucija, aš manau, kad guglas gali bet kam labai lengvai padėti. O vieną iš tų šalių įvardinus, tai Vokietija. Kaip tik teko prieš keletą mėnesių dalyvauti jų pačių organizuotame pasauliniame kongrese prieš mergaičių ir moterų lytinį išnaudojimą, nes jie patys mato didžiulę tokio reglamentavimo žalą. Tai neapsaugojo moterų nei nuo ligų, nei nuo smurto. Beje, patys vokiečiai, turėdami 0,5 mln. prostitucijai išnaudojamų asmenų, apskaičiavo, kad vidutinė jų gyvenimo trukmė yra 33 metai. Beje, šalia to, 75 % prostitucijai išnaudojamų mergaičių ir moterų yra nuo 13 iki 25 metų amžiaus. Apie ką mes kalbame? Ar čia tikrai yra reiškinys, kurį mes norime palaikyti?
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kadangi negalėsiu pasakyti, tai aš E. Vareikiui norėčiau mestelėti repliką, kad nereikėtų čia domėtis tomis valstybėmis. Ten iš tikro yra baisūs dalykai, toje pačioje Vokietijoje. Ji turi ne džiaugsmą, kad prostitucija yra padaryta verslu, o didžiulių problemų.
Aš noriu jums… Tokie du pastebėjimai. Jūs vis kalbate apie moteris, moteris, moteris. Tame versle yra vyrų, išnaudojamų lygiai taip pat. Jūs įstatyme rašote apie asmenis. Tai tada įstatyme rašykite, moterys, moterys, moterys. Yra ir vyrų. Iš tikro reikėtų kalbėti apie asmenis. Ir vyrai, ir moterys, jeigu patenka į tą „verslą“, yra išnaudojami. Dar viena pastaba. Labai daug spamo šiuo metu yra, iš užsienio ateina, mes galime apsispręsti be to spamo, kam organizuoti.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Noriu iš karto atsakyti dėl to spamo, kaip jūs pasakėte, iš tiesų tarptautinės organizacijos, nevyriausybinės ir mūsų pačių nacionaliniai ekspertai, tokie kaip, pavyzdžiui, buvusi Jungtinių Tautų komiteto prieš moterų diskriminaciją pirmininkė profesorė D. Leinartė, turbūt turėjo teisę parašyti laišką, kad ji palaiko tas pataisas. Aš nė vieno iš jų, nežinau, ne tik neverčiau, neprašiau ir nediktavau tų laiškų, tiesiog manęs prašė informuoti, kai bus pabaigtos rengti tos pataisos, nes tikrai rengiau ilgai, konsultavausi su daug ekspertų, baudžiamosios teisės specialistų, tarp jų ir Vilniaus universiteto baudžiamosios teisės profesoriumi, tai, kai pabaigiau, tiesiog informavau, kad jos parengtos. Man pačiai buvo siurprizas, kad, aš nežinau, gal 20 laiškų atėjo. Aš manau, kad, viena vertus, tai tikrai parodo, kad tai yra tikrai svarbus dalykas. Antra vertus, tai visi laisvi išreikšti savo paramą ir palaikymą. Mes, kaip Seimo nariai, turbūt visas nuomones galime išklausyti.
Antras momentas dėl lyties. Taip, iš tikrųjų būtent ir yra formuluojama „asmuo“, nes yra skirta apginti visus asmenis. Tačiau šiuo atveju yra tiesioginė koreliacija su lytimi, kaip ir smurto artimoje aplinkoje atveju, todėl dažnai ir sakoma, kad tai yra smurtas prieš moteris, nes jeigu smurto artimoje aplinkoje atveju aštuonios iš dešimties aukų yra moterys ir – taip, du yra vyrai, bet moterys daug dažniau, todėl yra ta koreliacija su lytimi. Lygiai taip pat ir čia – virš 80 % yra moterų, todėl ir sakau, kad tai yra susiję su lytimi, nes atėję istoriškai yra iš tų patriarchalinių laikų, kai moters sudaiktinimas, suprekinimas ir pirkimas buvo norma, kaip ir norma buvo mušti žmoną ar buvo nustatomas storis lazdos, kuriuo tu gali daužyti savo žmoną. Tai iš tų laikų yra atėjęs toksai pardavimo momentas. Taip, man labai gaila visų ten išnaudojamų asmenų: vaikų, mergaičių, berniukų, moterų ir vyrų. Manau, kad mes tikrai turėtume juos apginti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atsiprašau… Mane įtikino argumentai, kuriuos išdėstė D. Šakalienė. Teko skaityti ir tuos laiškus, kurie šiandien ir vakar buvo siunčiami aktyviai Seimo nariams. Iš pradžių tokia pirma reakcija – natūrali, žmogiška, galbūt buvo daugiau skepsio. Iš tikrųjų leiskime komitetams įsigilinti. Iniciatyva tikrai nemanau, kad turi būti kaip nors forsuojama ir skubinama. Mes turime pakankamai skirti laiko diskusijai, bet tikrai siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi dėl motyvų niekas neužsirašė, gal galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl abiejų projektų, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taip pat pranešėja minėjo, kad galima paprašyti Vyriausybės išvados. Galime taip pat bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Grįžtame prie įprastos darbotvarkės eigos. Replika po balsavimo. Prašau, D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ar Žmogaus teisių komitetas įtrauktas į svarstymą?
PIRMININKAS. Kaip papildomą norite siūlyti?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip, būtinai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas.
17.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4153 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4153. S. Gentvilas. Prašau. (Šurmulys salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Šiandien opozicinė frakcija… tai leiskite liberalų vardu paprašyti pristatyti Pelno mokesčio įstatymą. Jeigu labai trumpai, tai dešimt… įskaityti į savivaldybių biudžetus dėl to, kad merai ir tarybos nariai taptų suinteresuoti ne tik darbo vietomis, bet įmonių rentabilumu ir pelningumu.
Antras dalykas, taikyti pinigų apskaitos principą įmonėms dėl pelno mokesčio, nes šiuo metu yra 30 tūkst. eurų, kad įmonės, tiktai gavusios sąskaitą, kaip čia… Kai įmonė neviršija 30 tūkst. eurų pelno, gali sumokėti pelno mokestį tik tuomet, kai gauna apmokėjimą, o ne kai yra išrašiusi sąskaitą. Mes siūlome didinti iki 2 mln., tai yra maksimali leistina Europos Sąjungos riba.
Prašyčiau leisti pateikti projektą.
PIRMININKAS. Paklausti nori K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti. Yra ir daugiau mokesčių, kurie būdingi būtent savivaldybėms ir turėtų būti savivaldybių šimtu procentų. Gal reikėtų ir anų nepamiršti? (Balsas salėje) Bet jis kalba iš esmės, ne apie nutarimą.
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės mokesčių mokėtoją reikėtų priartinti prie savivaldos. Mes vis dar gyvename turėdami labai centralizuotą mokesčių sistemą. Savivalda išleidžia tik 15 % valstybės viešųjų išlaidų. Estija tą decentralizavo, iš tikrųjų taiko subsidiarumo principą, todėl mokesčių mokėtojai labiau linkę mokesčius mokėti, nes jie jaučia, kad čia, savivaldybėje, jie juos ir perskirstys. O štai Finansų ministerija renka prabangos mokestį, kuris yra absoliučiai tipinis mokestis, ir jį žada įskaityti į valstybės biudžetą, o ne į savivaldybių biudžetą.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, norėčiau paklausti, kaip jūs įsivaizduojate. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra tabako gamintojų, kurie labai daug sumoka. Mažeikiuose yra kuro gamintojų. Tai išeitų, keli rajonai labai tuo apsidžiaugtų, bet visa Lietuva dėl to labai nuliūstų. Aš suprasčiau, jeigu būtų tik koks nors nedidelės dalies apribojimas, kad neatsitiktų, kad trys, penkios savivaldybės labai apsidžiaugtų tuo, o visi kiti nukentėtų. Realiai taip gali atsitikti.
S. GENTVILAS (LSF). Jūs kalbate apie tą tradicinę ekonomiką, pramonę, bet Vokietijos ekonomikos stiprumas yra siejamas su vadinamaisiais paslėptais čempionais. Tai smulkios ir vidutinės įmonės, kurios neturi daug darbuotojų, jos yra nelabai žinomos, bet jos yra globaliai konkurencingos. Lietuva pereina prie to. Aišku, regionuose tokių įmonių mažai, bet jos yra pelningos. Ne dydis kartais lemia pelningumą.
Man atrodo, iš esmės sukurti mechanizmą, kad savivaldos taptų suinteresuotos įmonių rentabilumu ir verslo sąlygų gerėjimu, ypač reikėtų ir būtų naudinga startuolių ekosistemai, itin inovatyvioms įmonėms, nes jos yra didelio pelningumo ir potencialo įmonės. Aš suprantu, kad gal 10 % yra daug, vertinant iš Mažeikių perspektyvos. Vilnius irgi apsidžiaugtų, nes daug būstinių įregistruota. Bet pelno mokesčio yra planuojama surinkti 850 mln. eurų. Tai savivaldai paskirti 85 mln. iš jų nėra kokie nors kosminiai skaičiai savivaldybių, kurios gauna 1,5 mlrd. viešųjų išlaidų.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 24, prieš – 2, susilaikė 36. Po pateikimo nepritarta.
Gal galime bendru sutarimu iniciatoriams siūlyti tobulinti? Bendru sutarimu tobulinti.
17.19 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 17, 182 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4082 (pateikimas)
Toliau darbotvarkė. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4082. Pranešėjas – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Supratau, kad nenorėjote kalbėti apie savivaldos stiprinimą, todėl pasiūlysiu paskutinį įstatymą ir paskutinį kartą iš šios tribūnos šį vakarą, kaip būtų galima sustiprinti savivaldą ir mokesčių mokėtojų lojalumą. Iš tikrųjų gyvename turėdami chronišką šešėlį ir viena iš priežasčių, kodėl jis yra, – tai mokesčių mokėtojų atitolimas nuo mokesčių tų žmonių, kurie perskirsto mokesčius. Šiuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu siūlome du dalykus, tai yra inovacija, naujovė. Šiandien mokėdami gyventojų pajamų mokestį 1,2 % galite skirti nevyriausybinei organizacijai, 0,6 % – profsąjungai arba partijai. Mes siūlome 3 % savo gyventojų pajamų mokesčio paskirti kuriai nors iš savivaldybės funkcijų. Tai yra jūs, kaip mokesčių mokėtojai, paskirtumėte vienai iš savivaldos funkcijų. Ne miesto taryba, ne administracijos direktorius, bet jūs, deklaruodami kiekvienais metais konkrečiai mokyklai, konkretiems kultūros namams ar dar kam nors. Dabar galima skirti tik 1,2 %, bet čia yra papildomi 3 %. Tai leistų gyventojams pasijusti dalimi… savo savivaldybės įstaigų savininkais ir finansuotojais ir atimtų sprendimo teisės dalį iš miestų tarybų ir administracijų. Tai priartintų patį gyventoją prie to, kad jis skirsto. Žinoma, tai įveltų čia kitokį galbūt ir rezultatų nesubalansuotumą, nes iš tikėjimo, kad įstaigai reikia, mes skirsime, ir kai kurios įstaigos, kurios atlieka mažiau matomas funkcijas, gal ne visada pretenduotų. Bet pats mokesčių mokėjimo principas, kad tu esi atsakingas už mokesčių paskirstymą valstybės funkcijoms ir šiuo atveju savivaldos funkcijoms, manau, paskatintų gyventojus lojaliau mokėti mokesčius savo savivaldai ir žinoti, kur tu faktiškai registruojiesi.
Antras pasiūlymas yra iššūkis tiems, kurie labai tiki progresiniais mokesčiais, nes mes siūlome naikinti progresinių mokesčių tarifą, šiuo atveju 27 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Jis tapo kaip ir toks priimtinas Lietuvai, bet dabar pasipylė siūlymų dar kartą didinti jį. Matau, kolegos socialdemokratai žada didinti ir iki 35 %, jeigu neklystu, siūlymai užregistruoti. Bet prie ko mes einame? Jau ir šiandien egzistuoja progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas, tai yra pritaikius NPD mažiausiai uždirbantis moka mažiau. Įvedus progresinių mokesčių tarifą iš esmės apmokestinami vis dar tie patys asmenys, kurie Lietuvoje pagal tarptautinius standartus turėtų būti priskiriami prie vidurinės klasės. Jis yra toks žemas, kad tuos, kuriuos mes apmokestiname… jie iš esmės dar neužsidirbę didelio turto. Jeigu žiūrėsime kapitalo apmokestinimą arba sukaupto turto apmokestinimą, čia yra turbūt perspektyva, bet apie ją kalbama mažai. Šiuo atveju mes kviečiame ir siūlome neapmokestinti vidurinės klasės ir tos iš vidutinių pajamų gyvenančios visuomenės dalies, kuri dirba pagal darbo sutartis, ir naikinti 27 % tarifą, paliekant visiems vienodą 20 % tarifą. Mielai atsakysiu į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš, gerbiamas kolega, dėl pirmos dalies. Kas yra susiję su pajamų mokesčiais, kur mes deleguojame tam tikrą dalį savo pajamų mokesčio visuomeninėms organizacijoms, viskas aišku, ten užpildai blanką, keliauja kažkur į Druskininkus ar kažkur ir ten ateina informacija, administravimas aiškus.
Kiek kainuotų šis administravimas, kai reikėtų daug visokių lentynėlių? Įdomu, koks būtų paskirstymas – ar kiekvienai mokyklai, ar grupėms, švietimui ir panašiai? Ar nebūtų tas administravimas labai brangus ir ar nereikėtų kokio nors atskiro skaičiavimo centro, kur turėtų dar kažkas skirstyti? Ir dar vienas dalykas – kaip subalansuoti biudžetą? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Negaliu profesionaliai atsakyti, kaip tai būtų įgyvendinta, bet, mano įsivaizdavimu, kiekviena savivaldybė turi asignavimų valdytojus ir tie asignavimų valdytojai yra skirtingai… Kai kurios savivaldybės yra susmulkinusios iki konkrečios įstaigos, kai kurios turi departamentų direktorius ar vadovus, kaip atskirus… ir jie yra keli. Tai paskirtina miesto ūkiui ir aplinkos tvarkymui, švietimui ar dar kažkam. Kaip tai konkrečiai įgyvendintina, labai priklauso, kaip inspekcija padarys deklaravimo funkciją.
Dėl biudžeto subalansavimo, 3 % nėra didelė netektis, tuo labiau kad mes siūlome iki 3 % ir tai yra tos pačios savivaldybės funkcijoms.
Negali skirti gyvendamas Vilniaus rajone Vilniaus savivaldybės mokyklai arba kultūros namams, bet gali skirti deklaruodamas mokesčius tik savo savivaldybei, tai, kurioje moki. Taigi savivaldybė iš esmės savo funkcijoms turi tiek pat pinigų, tik klausimas, kas juos skirsto, ne savivaldybės politikai ir administracijos vadovas, o mokesčių mokėtojas.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jeigu šnekame apie galimybę dabar kokiai įstaigai ar kam prisidėti, tai yra tik 1,2 %, kaip ir minėjote. Tai čia tik būtų turbūt skirtumas jūsų siūlymo, kad tas procentas būtų 3 %, o ne 1,2 %. Čia tik toks skirtumas. Dėl gyventojų pajamų mokesčio turbūt puikiai visi suprantame, kad kol nebuvo „Sodros“ lubų, tai galėjome šnekėti apie vieną dydį, vienodą dydį ir visa kita. Bet kai atsirado „Sodros“ lubos, tai turime šnekėti apie bendrą apmokestinimą, bendrą. Šiandien tiems, kuriems yra taikomos „Sodros“ lubos ir taikomas 27 % tarifas, bendras apmokestinimas yra mažesnis negu vidutinė alga ar mažesnę algą gaunančių asmenų. Sakyti, kad jie kažkaip yra išskirti ar nuskriausti, deja, kai jiems bus pritaikyta 32 % gyventojų pajamų riba, tai tada jie tik mokės faktiškai tiek pat, kiek ir kiti asmenys. Šnekėkime apie bendrą apmokestinimą, o ne vien apie gyventojų pajamų mokestį.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Valiau, yra skirtingos eilutės, skirtingi fondai. Yra valstybės biudžetas, į kurį įeina gyventojų pajamų mokestis, o „Sodros“ mokesčiai eina į draudimo fondą. Drausdamas automobilį tu moki draudimo įmoką, taip turėtų veikti ir „Sodros“ draudimas – iš esmės apskaičiuoti vidutinę riziką. Čia negalima sakyti, kad daug uždirbantis žmogus staiga turi mokėti žymiai žymiai daugiau socialinio draudimo įmokų. Todėl tos lubos ir yra įvestos. Man atrodo, čia ne prie apmokestinimo, o prie draudimo. Man atrodo, neturėtume lyginti šitų dalykų.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, savivaldybėse gyvena tūkstančiai žmonių su tūkstančiais norų. Tai, sakykime, jie susigalvos kokias nors funkcijas finansuoti, bet tos sumos bus nereikšmingos, nes jos išsisklaidys tarp daugelio norų, ir tie lūkesčiai nebus patenkinti. Sakykime, kokią nors funkciją finansuoti, kad ji būtų matoma ir gerai įžiūrima, ir naudą neštų gyventojams, tai tiesiog nebus jų norai pasiekti. Kaip tada? Žmonės tiesiog nusivils. Aš iš karto galvoju, kad koks yra tikslas finansuoti tam tikras funkcijas, jeigu žinau, kad tai neįvyks, tiesiog nebus tikėjimo ir pasitikėjimo. Galbūt čia reikėtų tada tokių sąmoningų žmonių, kurie galėtų apskritai papildyti savivaldybės biudžetą be kokių nors ypatingų prašymų. Kaip jūs manote?
S. GENTVILAS (LSF). Mes kalbame apie tai, kad šešėlis darbo rinkoje yra ir egzistuoja. Na, įvairiais skaičiavimais – nuo 20 iki 25 %, čia mažai kas žino. Tai mokesčių mokėtojų lojalumą reikia ugdyti, neužtenka vien violetinių vokų iš mokesčių inspekcijų įmonėms, kurios moka mažesnį mokestį, reikia patį mokesčių mokėtoją suinteresuoti. Teisės suteikimas pačiam mokesčių mokėtojui apsispręsti, kad konkrečiam darželiui papildomai skirsiu 3 % savo per metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, man atrodo, racionalus siūlymas, kuris leistų, matyt… Jeigu politikai chroniškai neskiria gerai įstaigai dėl to, kad ten dirba ne tos partijos atstovas direktoriumi arba kaip nors dar chroniškai nefinansuojama, bet reikalinga tokia funkcija kaip globos namai, tai mokesčių mokėtojams turėtume suteikti bent kažkokį procentą perskirstyti tiesiogiai. O tas esamas 1,2 % iš esmės buvo skirtas nevyriausybinėms organizacijoms ir jų plėtrai. Bet biudžetinės organizacijos vis dar turi teisę pretenduoti į tą 1,2 %. Tai šiuo siūlymu iš esmės reikėtų, kad būtų atskirta. Nevyriausybinėms organizacijoms griežtai lieka 1,2 %, o biudžetiniam sektoriui – 3 %.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas K. Masiuliui žodį, norėčiau Seimo atsiklausti. Kadangi baigiasi šios dienos darbotvarkės laikas, tai gal galime pratęsti bendru sutarimu, nes yra dar keletas klausimų iš opozicijos, rezervinių ir panašiai? Galime? Ačiū, bendru sutarimu. Kol pabaigsime visus dar likusius klausimus.
Prašau. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu paklausti tokio dalyko. Jūs šiandieną čia daugybę visokių tokių mažinimo įstatymų pasiūlėte, elgdamasis labai liberaliai. Aš noriu paklausti, ar jūs visada toks nuoseklus esate? Ir tada, kai bus siūloma padidinti valstybės išlaidavimą, kad ir mokytojams, jūs taip pat pasakysite prieš tada, nes kam čia reikia? Nes kai sumažini valstybės biudžeto pajamas, tai tada turi būti nuoseklus ir turi išlaidavimą mažinti. Ar tikrai elgsitės nuosekliai ir kur tik bus siūloma kam nors padidinti atlyginimus, dar kažką, irgi eisite ir siūlysite prieš?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, labai teisingas klausimas. Politiko, kuris siūlo mažinti mokesčius, natūralu, kad reikėtų klausti, ar išlaidas mažinti. Yra registruoti mano ir K. Glavecko bent penki šeši pasiūlymai visų pirma mažinti visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, 2 % darbo užmokesčio fondą, mažinti Vyriausybės išlaidas 2 %, Seimo išlaidas kitais metais 2 %, Prezidento kanceliarijai išlaidas mažinti 1 mln. eurų dėl to, kad ten augimas yra, na, kol kas nematome paaiškinimų, bet yra 25 % augimas, palyginti su šiais metais. Ir mažinti 10 % Kainų energetikos komisijai, nauju pavadinimu – Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai. Mes jau pateikę ir matome iš tikrųjų perteklines išlaidas valstybės institucijoms. Nėra taip, kad teikiame tiktai mokesčių mažinimą, bet siūlome mažinti ir išlaidas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 10, prieš – 3, susilaikė 49. Po pateikimo nepritarta.
Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad iniciatoriai tobulintų, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, siūlote atmesti, balsuokite prieš.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 33, prieš – 24. Siūloma iniciatoriams projektą tobulinti.
17.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4148 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Šįkart kviečiu ne S. Gentvilą, o pranešėją R. Popovienę, kuri pristatys mums klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4148. Prašau.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, labai prašyčiau pritarti įtraukti į Seimo darbų programą Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – reglamentuoti gyventojų apklausas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame dėl nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 3.
17.35 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4121(2) (pateikimas)
Prašom pristatyti kitą darbotvarkės klausimą, tai yra projektą Nr. XIIIP-4121(2). Prašom.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš dar sumušiu, kad nutarimas priimtas. (Gongas)
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, kolegos, už palaikymą.
Pristatau Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas yra reglamentuoti gyventojų apklausų vykdymą, kai vienos savivaldybės teritorija priskiriama kitai teritorijai. Šalies vidaus teritorijų keitimas ar savivaldybės ribų perbraižymas, ar likvidavimas ir steigimas iš tiesų turi gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines pasekmes ir todėl yra labai svarbu šiuo klausimu atlikti ne tik išsamias analizes, apskaičiuoti naudą ir kaštus, išsakyti riziką, bet taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į vietos gyventojų nuomonę.
Europos vietos savivaldos chartijos 5 straipsnyje teigiama, kad savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato vietinių referendumų galimybės, tačiau ši vietos gyventojų teisė yra realizuojama pagal vietinių apklausų procedūrą. Iš tiesų, kaip dabar yra reglamentuota, gyventojų nuomonė yra tikrai labai svarbi, nes teritorijų prijungimas liečia ne tik tų teritorijų gyventojus, kurių teritorijos yra prijungiamos, bet ir tuos gyventojus, kurie lieka būtent toje savivaldybės teritorijoje, kuri yra neprijungiama.
Aš manau, kad, kaip ir siūloma įstatymu, reikia reglamentuoti gyventojų apklausas, kad jie dalyvautų apklausoje. Ir visos savivaldybės, kurios teritorijos dalį ketinama priskirti kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonė, pareikšta vietos gyventojų apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje… daugiau kaip pusė dalyvavusių pasisakė už savivaldybės teritorijos dalies priskyrimą kitai savivaldybei.
Aš tikiuosi, mieli kolegos, kad jūs palaikysite šį įstatymo projektą, pritarsite, ir mes taip sudarysime galimybes mūsų gyventojams dalyvauti priimant sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar teisingai aš suprantu, kad jūs norite, kad jeigu yra siekiama prijungti vieną kaimą, vis dėlto pasisakytų dėl to visa savivaldybė?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip, kad visos savivaldybės gyventojai dalyvautų apklausoje, nes, kaip ir minėjau, tai susiję su visos savivaldybės viešųjų paslaugų prieinamumo kokybe.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Jūs norite Kauno rajono problemas pritaikyti visai Lietuvai. Iš tikrųjų situacijų kitose savivaldybėse būna visiškai skirtingų, ir tas modelis visiems netiktų, galbūt čia reikia ieškoti kitų sprendimų, o ne vienos savivaldybės problemą perkelti visai Lietuvai.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Matote, šiuo metu įstatymo projekte apskritai nėra jokio reglamentavimo, kaip turėtų vykti gyventojų apklausa, kai yra prijungiama savivaldybės teritorijos dalis. 7 straipsnio 1 dalyje yra lygiai tokia pati nuostata, kokią dabar siūlau aš prie prijungimo, kai yra steigiama nauja savivaldybė, tai yra siūloma lygiai taip pat, kaip aš siūlau dabar būtent prijungiant. Kodėl gi negalima būtų naudoti tokio paties reglamentavimo ne tik steigiant, bet ir prijungiant, nes gyventojų skaičius taip pat gali būti labai didelis arba labai mažas, steigiant arba prijungiant. Bet aš labai nuoširdžiai tikiuosi, kad jūs palaikysite ir galbūt jūs taip pat pateiksite pasiūlymų, kaip galbūt būtų galima reglamentuoti. Bet šiuo metu yra siūloma taip, kaip būtent 7 straipsnio 1 dalyje steigiant naujas savivaldybes.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, norėjau paklausti, kadangi miesto mero užmojai yra dideli, ar yra nors viena gyvenvietė, ar gal net ir seniūnija, kuri norėtų prisijungti prie miesto? Vis tiek jūs apklausos rezultatus žinote.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Žinoma, gyventojų nuomonių galbūt yra ir įvairių, tačiau šiuo metu žinau, kad yra surinkta daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų parašų, kurie nepritartų, kad būtų prijungiama tai savivaldybei. Aš taip suprantu, kad jūs dabar klausiate konkrečiai apie Kauno miesto ir rajono savivaldybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Sabatauskas. Nėra salėje. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, tai, kas siūloma, yra labai ydinga, labai ydingo turinio. Yra siūloma iš esmės uždrausti keisti savivaldybių ribas. Šiuo metu, ypač prie miesto esančios savivaldybės, patiria drastiškus pokyčius. Jūs pažiūrėkite, pervažiuokite Vilniaus rajono savivaldybę aplink Vilnių, pamatysite, kad ten iš tikro yra Vilnius. Lygiai tas pats pasakytina apie Kauną, apie Klaipėdą. Tie žmonės, aplink gyvenantys, daugelis gyvena mieste, tai yra dirba mieste, naudojasi miesto infrastruktūra, tačiau mokestį atiduoda kitai savivaldybei. Jie norėtų, kad ir mokyklą, darželį vaikai lankytų mieste. Tam, kad taip galėtų būti, neretai registruojasi mieste, o nesiregistruoja anoje savivaldybėje. Tikrai yra didžiulis chaosas ir netvarka. Kodėl mes turime riboti žmonių laisvą apsisprendimą? Atsirado miesto kampas, kuris iš tikro yra miestas, ir jie nori būti miestiečiais, bet mes sakome, ne, ne, paklauskite viso rajono gyventojų nuomonės. Aišku, kad lietuvaičiai balsuos pavydu. Kodėl jie nori prisijungti prie Kauno? Ne, lai būna Kauno rajone ir tegu moka mums mokesčius. Bet šitie žmonės išsisprendžia savo problemą. Būdami Kauno mieste arba Vilniaus mieste jie galės naudotis infrastruktūra, kuri yra mieste. Leiskime žmonėms gyventi taip, kaip jie nori.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū, kolega. Kadangi gyvename demokratinėje šalyje, tai mes ir duokime žmonėms pasirinkti, kur jie nori gyventi, ar mieste, ar rajone, ir baigsis tos problemos. Kodėl mes čia rodome spaudimą? Atrodome labai demokratiški, norime būti pirmaujantys Europoje, bet kai ateiname prie konkrečių klausimų, iš karto mes praskystame.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 39, prieš – 4, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų… D. Šakalienė dėl papildomo komiteto.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ar galėtumėte įskaityti protokole mano balsą už?
PIRMININKAS. Dabar dėl komitetų. Ar turite pasiūlymų? Neturite. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Į D. Šakalienės pastabą irgi atsižvelgėme.
17.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4151 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Opozicinę darbotvarkę baigėme. Rezerviniai. Kviečiu R. Baškienę į tribūną, kuri pristatys mums projektą Nr. XIIIP-4151 dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo pakeitimo.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasidžiaugti, kad artėja Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo dar vienas labai atsakingas susitikimas, prasidėsiantis lapkričio 18 dieną.
Gerbiamas A. Vinkus taip puikiai atstovauja Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenei kaip pirmininkas. Yra prašymas pakeisti mūsų Seimo nutarimą, teikiant pavaduojančius komisijos narius, kad šios komisijos veikla galėtų būti užtikrinta labai sėkmingai. Teikiame, kad L. Balsį pavaduojantis asmuo būtų L. Jonaitis, nes A. Maldeikienė jau darbuojasi Europos Parlamente, R. Baltaduonį pavaduojantis asmuo vietoj V. Maciūno būtų J. Prunckis, vietoj K. Eidukonio būtų V. Maciūnas. Sukeitimas čia J. Prunckiumi. Taigi toks būtų siūlymas ir prašymas pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė, galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Niekas neužsirašė diskutuoti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai, visi balsavo už. Prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4152 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-27 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4152. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra gautas frakcijos „Lietuvos gerovei“ pasiūlymas papildyti šios komisijos sudėtį vienu nariu. V. Bukauskas pageidautų joje dirbti, todėl siūloma Energetikos ir darnios plėtros komisiją iš 12 padidinti iki 13 ir įrašyti V. Bukausko pavardę palinkint jam sėkmės darbe.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas kalbėti neužsirašė. Yra du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Su redakcine pataisa galime pritarti visiems jiems? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašom, taip, Mišrios Seimo narių grupės. Mišrios Seimo narių grupės, pasitaisome dėl protokolo. Ačiū. Ačiū už pastabą.
Šio nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-4147(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4147(2). Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Pavaduojantys komitetų narius. Šiuo atveju siūloma pakeisti 5 straipsnį dėl Europos reikalų komiteto pavaduojančiųjų: vietoj T. Tomilino pavaduojančiąja būtų ne A. Norkienė, o A. Jankuvienė.
Ir 8 straipsnis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete A. Šimą pavaduojantis asmuo būtų V. Rinkevičius ir dar antrasis – J. Varžgalys. O Švietimo ir mokslo komitete K. Smirnovą pavaduojantis būtų A. Gumuliauskas vietoj K. Bacvinkos.
Ir paskutinis straipsnis – A. Norkienę pavaduojančioji būtų ir antra Seimo narė – ir V. Ačienė, ir A. Širinskienė. Toks yra siūlymas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė, galima pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Yra keturi straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61 Seimo narys: už – 59, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.50 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Romualdo Mickevičiaus ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-82) priėmimas
Kitas darbotvarkės klausimas. Pranešėjo P. Čimbaro nematau. Pavaduotojas E. Pupinis. Gerai. Prašom į tribūną. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Romualdo Mickevičiaus ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. PNP-82.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komisija spalio 16 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo R. Mickevičiaus ir kitų pareiškėjų peticiją dėl mokymosi ir gamybinės praktikos atlikimo laikotarpio įskaitymo į darbo stažą senatvės pensijai gauti ir priėmė sprendimą atmesti jų pateiktą siūlymą. Komisija atsižvelgė į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę dėl šių motyvų.
Nuo pat pradžių Socialinio draudimo pensijų įstatyme buvo suformuluota valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo sąvoka, nustatanti, kad asmens stažą sudaro laikas, kai asmuo pats mokėjo ar už jį buvo ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kad stažui turi būti prilyginami tik tie asmens darbo ir tam tikros veiklos laikotarpiai, kurių metu jis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo ar turėjo būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Todėl mokslo laikotarpiai, kurių metu asmuo nebuvo draudžiamas, pavyzdžiui, stipendijos gavimo laikas, stažui nebuvo prilyginti.
Asmens stažui prilyginimas tik mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, rezidentūroje ir internatūroje. Į asmens stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas tik iki 1991 m. birželio 1 d., kai įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama, taip pat asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas.
Antra. Patenkinus pareiškėjų siūlymą, būtų sukurtas precedentas daugeliui kitų asmenų kreiptis į valdžios ir valdymo institucijas ir reikalauti keisti stažo apskaičiavimo tvarką jų naudai. Kiltų klausimas ir dėl tų asmenų, kurie mokėsi jau po 1995 m. sausio 1 d. arba dabar mokosi, mokymosi laikotarpių įskaitymo į stažą. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad būtent įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją. Šis dydis negali nepriklausyti nuo sumokėtų įmokų. Todėl peticija buvo atmesta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Motyvai už – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai graži idėja, pritarkime.
PIRMININKAS. Taip, tačiau Peticijų komisijos nuomonė yra atmesti. Balsuojame dėl komisijos nuomonės atmesti. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 57, prieš – 1, susilaikė 2. Peticijų komisijos išvadai pritarta. Atsiprašau, balsavo 60. Siūlo atmesti.
17.54 val.
Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4132, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4133 (pateikimo tęsinys)
Į tribūną kviečiu V. Ąžuolą, kuris mums pristatys Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-4132. Prašau.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis klausimas nebuvo įtrauktas į popietinę opozicinę darbotvarkę, tai kuo remdamiesi, laikas baigėsi, jūs čia pradedate tvarkyti darbotvarkę, kuri paprastai tvirtinama iš pat ryto?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kadangi rytiniame posėdyje buvo paskelbta pertrauka iki kito posėdžio ir opozicinė darbotvarkė baigėsi maždaug prieš 20 minučių, ėmėme kitus klausimus. Šitas klausimas yra likęs iš rytinės darbotvarkės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Blogiausiu atveju prašome pertraukos iki kito posėdžio. Tą galime daryti, kadangi jau čia kitas posėdis. Opozicijos vardu.
PIRMININKAS. Opozicijos vardu nestatutinis prašymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, tvarka. Jis frakcijos. Kiek žinau, pritaria visa opozicija.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiu balsuoti dėl prašymo.
Užsiregistravo 63. Balsavo 63: už – 17, prieš – 43, susilaikė 3. Pertrauka iki kito posėdžio. Ne? Penktadalis nuo registravimosi. Taip, taip.
17.56 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078 (pateikimo tęsinys)
Toliau Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4078. Kas pristato?
Dėl vedimo tvarkos. Prašau, Ingrida.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man tikrai nėra žinoma, kokia statutine nuostata jūs šiuos klausimus apskritai įtraukėte į šį posėdį, nes posėdžio laikas jau yra pasibaigęs. Posėdžio darbotvarkė buvo iki 17 val. 10 min. Mes jau dabar turime 18 valandą. Opozicijos darbotvarkė nesibaigė anksčiau, negu jūs galbūt galvojote. Nėra visiškai jokio pagrindo traukti į vakarinę darbotvarkę klausimus, kurie buvo išbraukti iš rytinės darbotvarkės, tiksliau sakant, dėl kurių buvo paprašyta pertraukos. Ir net jeigu jūs įsivaizduojate, kad šį klausimą dabar kažkokiu pagrindu jūs turite pagrindą svarstyti, aš prašau balsuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Taip, prašymas yra teisėtas. O įtraukėme labai paprastai, tiesiog posėdžio laikas buvo pratęstas bendru sutarimu, kadangi dar trūko šiek tiek laiko pabaigti visiems klausimams, kurie dar liko. (Balsai salėje) Paskaitykite stenogramą, kai posėdis pasibaigs. (Balsai salėje)
Gerai, kolegos. Balsuojame dėl pertraukos. (Balsai salėje) Dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Frakcijos vardu. (Balsai salėje)
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 20, prieš – 40, susilaikė 3. Pertrauka iki kito posėdžio.
Replika po balsavimo – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš norėčiau, kad jūs nemanipuliuotumėte mūsų nuomone. Kai pasibaigė posėdžio laikas, jūs formulavote klausimą labai paprastai, bent jau aš tai tikrai taip supratau ir daugelis mūsų frakcijos žmonių taip suprato: kas už tai, kad pabaigtume šiuos klausimus, kurie yra opozicijos darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Kurie dar liko.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kurie buvo darbotvarkėje. Taip, buvo… O dabar jūs, kaip kažkoks burtininkas, traukiate iš kišenės zuikį ir sakote: matote, aš turiu kišenėje zuikį. Ne!
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju už jūsų nuomonę.
A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kad nelakstytų zuikiai, kaip ponas K. Masiulis sakė, gal tiesiog paskelbkite balsavimą ir mes balsuokime dėl posėdžio pratęsimo tol, kol bus tiesiog baigti svarstyti visi klausimai.
PIRMININKAS. A. Skardžius. Prašau. Per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš, pritardamas tam, kad, aišku, reikėtų balsuoti ir nustatyti posėdžio laiką, kiek mes pratęsiame, bet norėčiau priminti, kad dar liko ne visi išnagrinėti rezerviniai klausimai, ir labai svarbūs rezerviniai dar liko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš žiūriu į darbotvarkę, kurią mato dabar Seimo nariai, ir į tuos klausimus, kurių mes nesame išnagrinėję. Mes nesame išnagrinėję kažkokio Seimo protokolinio nutarimo dėl aplinkos teršimo mokesčio ir kitos savaitės darbotvarkės. Jokių kitų klausimų popietinėje darbotvarkėje, susijusių su mokesčiais, kuriuos mes atidėjome rytiniame posėdyje, mes, deja, nematome. Todėl jūsų pasiūlymas apsvarstyti klausimus iki pabaigos buvo suformuluotas taip, kad mes apsvarstome tuos klausimus, kuriuos dabar matome, iki pabaigos, o ne taip, kaip jums norisi.
PIRMININKAS. T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš norėčiau pakartoti mūsų frakcijos prašymą pratęsti posėdį, nes klausimai buvo perkelti į kitą posėdį, tai mes turime teisę juos svarstyti. (Šurmulys salėje) Prašau balsuoti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ir paskutinis S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, 17 val. 29 min. stovėjau čia, tribūnoje, ir jūs man bekalbant paprašėte pratęsti posėdį. Bet tame pratęsime jūs minėjote žodžius „opozicijos klausimams“. Atsisukite įrašą, atsiprašysiu viešai, jeigu to nebuvo, jūs irgi tuomet atsiprašysite. Bet yra ir moralinis aspektas. Žmonės iš opozicijos, Seimo nariai, užsirašė klausti įstatymų teikėjų ir jeigu jie žinotų, kad įstatymas pateikiamas, tai būtų čia, bet tas sąmoningas delsimas, ta prasme čia vyksta naktinė reforma ir tai yra konkretūs Teisėkūros pagrindų įstatymo pažeidimai, nes šitie įstatymų projektai neina su biudžetu, o jų įsigaliojimo data yra sausio 1-oji. Tai būkite mandagūs prieš mokesčių mokėtojus ir svarstykite klausimus, na, normaliai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Kaip žinote, Seimo nariai privalo lankyti posėdžius ir juose dalyvauti, ir jokie pasiteisinimai, kad kažkur turėjo išeiti ir nedalyvauti, čia negalioja. (Balsai salėje) Yra T. Tomilino prašymas frakcijos vardu balsuoti dėl posėdžio pratęsimo. Kiek siūlote pratęsti, Tomai Tomilinai? Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes siūlome pratęsti, kol baigsime visą darbotvarkę. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Siūlymas priimtas. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo. Frakcijos vardu T. Tomilinas siūlo, kol pabaigsime visus klausimus. (Šurmulys salėje)
Balsavo 8… atsiprašau, 61 Seimo narys: už – 44, prieš – 17, susilaikiusių nėra. Pratęsiame.
Replika po balsavimo – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami opozicijos atstovai, labai prašau informuoti kolegas, kad grįžtų į darbo vietas, nes mes toliau svarstysime klausimus. Tikrai galime techninę pertrauką padaryti tam, kad jūsų žmonės grįžtų, jeigu jie nori pasisakyti, viskas gerai, mes esame… (Balsai salėje) Opozicinė darbotvarkė baigta, dabar ką tik pratęsėme posėdį ir svarstysime klausimus. Jeigu reikia techninės pertraukos, kad grįžtų žmonės, sakykite, svarstysime.
PIRMININKAS. Gerai, nutraukiu diskusijas ir skelbiu kitą klausimą, kuris yra likęs. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašau – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš suprantu, kad mes dabar trečią posėdį pradedame? Buvo rytinis posėdis, buvo opozicijos posėdis, kur irgi buvo aiškiai surašyta darbotvarkė, kurią mes patvirtinome, o dabar atsiranda kažkoks trečias posėdis? Ar taip? Jūs paaiškinkite, ką mes čia dabar vykdome? Pozicijos balsavimu kažkurį posėdį pratęsiame, kurį? Rytinę pratęsiame? Jeigu rytinį pratęsiame, tai visi klausimai, dėl kurių čia norite, atidėti iki kito posėdžio. Jeigu popietinį posėdį, tai darbotvarkėje šitų klausimų nėra. (Balsai salėje) Jūs paaiškinkite, ką jūs čia, kokį abra kadabra darote? Jūsų tie cirkai tikrai turėtų liautis ir čia traukti klausimų kaip burtininkui iš kišenių nevertėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, rytiniame posėdyje pozicija paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Kitas posėdis vyksta dabar ir šie klausimai nagrinėjami.
J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, kas jau kas, bet kolega Kęstutis, ne pirmą kartą esantis Seime, žino Statuto normas, nuostatas, tuo labiau kad jeigu yra paprašoma pertraukos iki kito posėdžio rytiniame posėdyje, kitas posėdis yra po pietų. Bet, kolegos, jeigu jūs pavargote, tai eikite ilsėtis, o mes dirbsime toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ingrida, prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš prašau pirmininko aiškiai atsakyti į klausimą. Mes ką tik šiame posėdyje balsavome dėl pertraukos dėl dviejų įstatymų projektų. Posėdžio pratęsimas nėra naujas posėdis, tai yra posėdžio pratęsimas. Todėl aš noriu patvirtinimo, kad mes pratęstame posėdyje svarstysime visus kitus klausimus ir vėl negrįšime prie tų klausimų, dėl kurių ką tik balsavome šiame posėdyje.
PIRMININKAS. Posėdis buvo pratęstas bendru sutarimu prieš baigiantis darbotvarkės laikui. Pratęsdami laiką mes suteikėme mandatą nagrinėti kitus klausimus. Bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Prašau, A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Pirmininke, bet mes ką tik padarėme pertrauką dėl dviejų klausimų. Jūs per mikrofoną paskelbėte – padaryta pertrauka. Šitas pratęsimas nėra naujas posėdis ir neimprovizuokite. Taigi dabar prašom patvirtinti tai, ko klausė I. Šimonytė: ar dabar per pratęstą laiką mes negrįšime prie tų klausimų, dėl kurių ką tik padarėme pertrauką, nes tie klausimai yra nauji mokesčiai ir juos per du kartus pratęstą laiką vakare svarstyti yra mažų mažiausiai neadekvatu, jeigu šita valdančioji dauguma save gerbia.
PIRMININKAS. J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Kolegos, kažkaip bėgate į priekį. Paprašė pertraukos dėl dviejų klausimų, ta pertrauka yra paskelbta dėl tų dviejų klausimų, dėl kurių parpašėte. Aš taip suprantu, manau, ir jūs taip suprantate, ir pirmininkas taip, tiesiog jūs neleidote jam pasakyti. Tų dviejų klausimų nesvarstome, o kitus, kurie likę, šiandien dėl pratęsimo mes pabaigsime.
PIRMININKAS. Aš tai ir turiu minty, kad mes pratęsime šį posėdį ir būtent tuos klausimus, kurie dar liko, pabaigsime. Dėl kurių paėmėme pertrauką, prie jų šį posėdį negrįšime. (Balsai salėje)
Prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiami kolegos, aš ką tik pasiteiravau Etikos ir procedūrų komisijos patarėjos, ar yra tokių atvejų, kad buvo svarstyta, ar galima į opozicinę darbotvarkę įtraukti atidėtus klausimus arba kitus klausimus, tai buvo toks sprendimas, kiek mane informavo, rodos, buvo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, kad negalima įtraukti. Todėl labai prašau neeksperimentuoti, nes tas klausimas vėl atsidurs Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje. Taip pat jūs žinote atvejus, kada Prezidentas netgi yra vetavęs įstatymų projektus dėl procedūrinių pažeidimų. Labai prašau jūsų nedaryti tokių galimai pažeidimų.
Ir kitas dalykas, frakcijos vardu prašau dėl visų klausimų, kuriuos jūs dabar paskelbsite, pertraukos iki kito posėdžio. Aš suprantu, galima, negalima, bet mes iš karto pareiškiame, kad tai yra galimai procedūrų pažeidimas. Tikrai labai prašau, pirmininke, neeksperimentuoti. Kitas posėdis bus kitą savaitę, nes Seimas balsavo atidėti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš tik priminsiu Statutą, kad pertraukos galima prašyti tik tada, kai paskelbiamas klausimas. Ekspromtu dėl visų klausimų paskelbti negalima.
Aš norėčiau pabaigti dėl kelių pastabų. Kadangi opozicijos darbotvarkė pasibaigė, aš tai paminėjau posėdžio metu, kad baigėsi darbotvarkė, ir toliau nagrinėjame kitus klausimus. Prieštaraujančių salėje nebuvo tuo metu. (Balsai salėje)
A. Širinskienė, prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad reikia pereiti prie darbotvarkės klausimų. Lygiai taip pat jūs prašėte ryte į darbotvarkę įtraukti protokolinį nutarimą, kuris liko neapsvarstytas. Liko neapsvarstytas ir bankų mokestis, kuris pradėtas svarstyti rytinėje darbotvarkėje. Tai šituos projektus baigiame ir taikiai einame namo. Aš suprantu, kad opozicija nori vykdyti sabotažą, bet manyčiau, kad nereikia trukdyti Seimui produktyviai dirbti.
PIRMININKAS. Paskutinis – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, nesipiktinkite. Kada buvo pozicijos darbotvarkė, jūs paprašėte iš pozicijos darbotvarkės perkelti klausimus iki kito posėdžio, vadinasi, į opozicinę darbotvarkę. Todėl, kolegos, nėra ko piktintis.
PIRMININKAS. Nutraukiu diskusiją, baigiame. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu tokią teisę. Todėl skelbiu kitą darbotvarkės klausimą, kurio nebaigėme rytinėje darbotvarkėje, tai yra projektas Nr. XIIIP-3… (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę. Atsiprašau, ne tas numeris, projektas Nr. XIIIP-4149.
18.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4149 (priėmimo tęsinys)
Z. Jedinskį kviečiu į tribūną. Atsiprašau. Liko tik motyvai. Du – už, du – prieš. Motyvai už – A. Skardžius. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas jaunuoli, sėskite ir netrukdykite kalbėti dėl motyvų. Ištraukite rankas iš kišenės ir nežaiskite bilijardo. (Balsai salėje) Gerbiamas pirmininke, atkreipiu dėmesį į tai, kad šiandien Lietuvos bankas nesugeba kontroliuoti komercinių bankų, vykdyti savo prievolės, nes komerciniai bankai Lietuvoje generuoja didžiausią pelną iš visų Europos Sąjungos valstybių. Pažadas turėti nacionalinį valstybinį banką taip ir liko neįgyvendintas. Keitėsi premjerai per visą nepriklausomybės laiką. Aš manau, kad tai įvyko tendencingai. Mes neturime nacionalinio banko, kuris taip pat sėkmingai, tik, aišku, su mažesnėmis tarpininkavimo mokesčio sumomis, galėtų žarstyti 13 mlrd. nacionalinio biudžeto lėšų. O tas mokestis nėra panacėja.
Mes matome, kad Konkurencijos taryba nesugeba užtikrinti konkurencinės aplinkos tarp Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, todėl sekdami tikrai pozityviais kaimyninių valstybių pavyzdžiais mes manome, kad šis mokestis išties turėtų būti… įmonės, generuojančios didžiulį pelną, taip pat turėtų prisidėti prie mūsų biudžeto poreikių. Todėl iš esmės pritariu ir pasisakau už, kad tas klausimas būtų pradėtas svarstyti, o Seimas priims galutinį sprendimą, kokio dydžio tai būtų mokestis.
PIRMININKAS. Gabrieliau, ar norite dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos? Ne, jau nenorite. Ačiū.
Motyvai prieš – A. Anušauskas, nėra. K. Glaveckas, nėra. I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kaip sakoma, prastam šokėjui ir centrinis bankas trukdo. Šio projekto iniciatoriai ne vieną kartą pademonstravo, kad jie nelabai, tiesą sakant, žino, ką jie nori apmokestinti, ir nelabai, tiesą sakant, žino, kokios bus to sprendimo pasekmės. Mes girdime labai daug diskusijų apie tai, kad kažkas bankomatų skaičių mažina, skyrius uždaro, konkurencija maža. Kaip toks mokestis gali šią padėtį pakeisti, yra tiesiog nesuvokiama, neva šis mokestis apmokestina ne pelną, ne kokias nors vadovų pajamas, kur ten galbūt uždirba labai didelius atlyginimus bankuose, o yra elementarus aktyvų mokestis, kurį perkelti… Jau sakiau, kas ir buvo cituota: mokesčius visada moka žmonės. Kai žmonės sako, kad apmokestinkime korporacijas, tai yra didžiausia melagystė, kokią tik galima sugalvoti. Visada yra klausimas, kokie žmonės sumokės mokestį. Tai niekas dar niekaip pagrįstai nesugebėjo įrodyti, kad tokio dizaino mokestį sumokės tie žmonės, kurie yra šių bankai akcininkai bent jau.
Taigi siūlau nepritarti šito klausimo svarstymui. Juo labiau kad vyksta be galo neetiškas dalykas, kai projektas, kurį teikia net ne Vyriausybė, o atskiri Seimo nariai, yra įtraukiamas į biudžeto paketą, neaišku kokiais pagrindais Vyriausybė suplanuoja pajamas. Tai jeigu Vyriausybė mano, kad toks sprendimas yra reikalingas, ji turi turėti pilietinės dvasios ir stiprybės tokį projektą Seimui ir pateikti svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame už motyvus. Motyvai už – R. J. Dagys. Nėra. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gal per daug emocijų liejame už ir prieš, bet turbūt visada viską galima išsiaiškinti pritarus po pateikimo, kai klausimas patenka į komitetus, tada viskas būna išsiaiškinama ir jau nusprendžiama, ar yra tinkamas, ar netinkamas, ar reikia koreguoti. Kaip bebūtų, dėl šio įstatymo projekto taip pat turėsime paprašyti ir Vyriausybės išvados, Vyriausybė taip pat pasakys savo nuomonę ir tada, pasvėrę visus už, prieš, nuspręsime, ką toliau daryti. Kolegos, kviečiu balsuoti už ir perkelti darbą į komitetus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 61 Seimo narys: už – 43, prieš – 12, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.16 val.
Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3948, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3949 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu Z. Jedinskį. T. Tomilinas – dėl vedimo tvarkos. Prašau. Atsiprašau, Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3948 ir jo lydimasis teisės akto projektas.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl pasiūlymo. (Balsai salėje) Frakcijos vardu siūlo pusės valandos pertrauką. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 43, prieš – 15, susilaikė 1. Pertraukai pritarta.
Replika po balsavimo – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Turiu tik vieną žodį jums, valdantieji, – klounada. (Balsai salėje)
18.17 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pagrindinio komiteto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 svarstyti pakeitimo“ priėmimas
PIRMININKAS. Tuoj, minutę. Rezervinis 7 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 svarstyti. Pagrindinio komiteto pranešėjas – J. Imbrasas. Prašau.
J. IMBRASAS (LGF). Dėkui, primininke. Kolegos, pristatau protokolinį nutarimą, kurio esmė labai paprasta. Aplinkos apsaugos komitetas kreipiasi į gerbiamą Seimą, kad būtų pritarta paskirti pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetą toliau nagrinėti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektą. Su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku tai yra suderinta, bendras valdančiosios daugumos pritarimas lyg ir turėtų būti, todėl prašau jūsų pritarimo. O motyvai būtų paprasti. Tai yra šio komiteto nagrinėjimo sritis, įstatymas labai išsamus ir platus, labai daug įvairiausių sankcijų tipų, tiek piniginių, tiek kitokių, todėl tikiuosi jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Motyvai už – V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau pritarti šiam nutarimui. Žinoma, įstatymas labai svarbus, labai platus ir didelis, apimantis ne tik mokesčius, bet ir įvairias taršas, įvairias grupes, kurios už tai turės mokėti. Bet, žinoma, nėra problemos, galime daryti ir bendrus klausymus, ir bendras diskusijas, ir atsižvelgti į visas puses. Siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 11. Protokolinis nutarimas priimtas.
Toliau… Ai, gerai, dar paminėsiu, kad kur buvo seniau pagrindinis BFK, tai dabar tapo Aplinkos apsaugos komitetas. Tiesiog susikeitė vietomis.
18.20 val.
Seimo savaitės (2019-11-11–2019-11-15) – 2019 m. lapkričio 12 d. (antradienio) ir lapkričio 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Savaitės, prasidedančios lapkričio 11 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, kitą savaitę išties laukia labai daug įstatymų projektų svarstymo. Antradienį, jeigu suderinsime su kolega R. Žemaitaičiu, kadangi surinkti parašai, tai rytiniame posėdyje yra planuojama jo atstatydinimo procedūra. Tam teks skirti atitinkamą laiką, kuris numatytas Statute, bet lygiagrečiai ir darbotvarkėje mes tai esame fiksavę. Akcinių bendrovių, Administracinių nusižengimų kodekso, Valstybės informacinių išteklių valdymo, Odontologinės praktikos, Farmacijos, Visuomenės sveikatos, Šeimos stiprinimo, Darbo kodekso ir daugelio kitų įstatymų svarstymai.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos iš prezidentūros ateina nutarimas, vyks pateikimas. Toliau. Kaip ir pranešiau šiandien posėdžio pradžioje, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas grąžinamas ir turėsime pateikimą. J. V. Žukas pateiks Prezidento vardu. Taip pat lydimieji ir pagrindinis Būtinųjų priemonių, skirtų apsaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektroninių keliamų grėsmių įstatymo projektas. Teiks Prezidento patarėjas. Taip pat lydimieji: Saugios laivybos, Administracinių bylų įstatymų projektai, teikiami ministrų. K. Mažeikos – Laukinės augalijos įstatymo projektas, Seimo narių iniciatyvos ir Seimo statuto pakeitimai.
Tiesa, turiu akcentuoti, L. Stacevičiaus prašymu išbraukiamas Daugiabučių namų bendrijos ir lydimųjų teisės aktų projektas, kuris buvo jau įrašytas į darbotvarkę, tačiau jis prašo dar patobulinti. Seimo rinkimų įstatymai, yra siūlymas taip pat svarstyti, nes komitetai jau pritarė, ir Sodininkų bendrijų įstatymo projektą.
Ketvirtadienį priiminėsime tuos įstatymų projektus, kuriuos šiandien svarstėme: Vartotojų teisių, Prokuratūros, dėl kurio Teisės ir teisėtvarkos komiteto atitinkamos išvados, Akcinių bendrovių, Valstybinio socialinio aprūpinimo. Ir galiausiai Miškų įstatymo svarstymas, kurio šiandieną padarėme pertrauką. Ir priiminėsime bei svarstysime Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektą, apie kurį kalbėjau kaip grąžintą Prezidento. Nemažai įstatymų svarstymų ir pateikimų. Pateikimus prašo mūsų įtraukti į darbotvarkę ministrai – Valstybės apsaugos, Transporto veiklos pagrindų įstatymus, daug lydimųjų – Savivaldybės tarybos rinkimų, Seimo narių iniciatyvos.
Taip pat dar vienas svarbus įstatymo projektas, kurį prašome įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę, jis moraliai svarbus – Jono Pauliaus II metų paskelbimas, kadangi šimtmetį minėsime kitais metais.
Neskaičiau visų, bet įstatymų projektų gausa išties didžiulė ir prašymas mūsų visų susitelkti darbui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, mano klausimas yra dėl Prezidento pataisų. Kadangi jos apskritai susijusios su biudžetu, kaip, jūsų manymu, mes galėtume jas svarstyti? Jūs, kaip patyrusi Seimo vadovybės narė, gal turite patarimų, nes ne visai tipinė situacija? Kaip ir biudžetiniai pakeitimai…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …bet kartu ir ne visai.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kadangi tai buvo atskiri įstatymų projektai, šiuo atveju nesvarbu, kas yra teikėjas, ar ministras, ar Prezidentas, ar Seimo narys, jie buvo pateikti, juos svarsto komitetas. Komitetas atitinkamai vertina ir mes turime sulaukti taip pat, ko paprašė ir komitetai, ir Vyriausybės išvados. Todėl svarstymas būtų tiesiog ta pačia tvarka, kaip ir vykdomas svarstymas visų kitų teisės aktų. O ar būsimi sujungimai, ar atitinkamai svarstymo metu išryškėsiantys kiti akcentai – matysime eigoje.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau pratęsti pono T. Tomilino klausimą, nes iš tiesų yra keli niuansai. Vienas, Prezidento pateikti siūlymai yra neįtraukti į biudžeto projektą, antras dalykas, mes vis dar neturime Vyriausybės išvadų. Ar galite šiek tiek paaiškinti, galbūt bendraujate daugiau su Vyriausybe nei opozicija, kada mes galime tikėtis tos Vyriausybės išvados ir kada komitetas jau galės pradėti juos svarstyti, nes iš tikrųjų dar prieš priimant sprendimus komitete bus reikalingi ir labai rimti klausymai, nes yra labai labai daug susijusių asmenų, kuriuos tai liečia?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, Vyriausybės išvados jau yra paprašyta. Kaip jūs žinote tvarką, Seimo valdybos posėdyje kreipiasi komitetai ir, valdybos sprendimu, yra prašoma Vyriausybės išvados. Tas procesas jau yra įvykęs – Vyriausybės išvados paprašyta. Tolimesnė eiga, klausymai, diskusijos čia, plenarinių posėdžių salėje, – visa tai bus jau komitetų svarstymo metu ir plenarinio posėdžio svarstymo metu.
Klausymus jūs galite rengti, jeigu komitetas numatys tokią būtinybę, bet, gerbiamieji kolegos, tai yra jūsų komitetų veiklos sritis. Dabar pasakyti, vienaip ar kitaip, kaip elgtis komitetui, išties negaliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 43, prieš – 1, susilaikė 9. Darbotvarkė patvirtinta.
Seimo narių pareiškimų nėra. Liko vienas klausimas. Darome techninę pertrauką iki 18 val. 46 min.
Pertrauka
18.46 val.
Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3948, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3949 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašau užimti savo darbo vietas. Praėjo pertraukos pusvalandis. Į tribūną kviečiu Z. Jedinskį, jis mums pateiks Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-3948 ir jo lydimąjį teisės aktų projektą. Prašom.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Mes irgi pasimokome iš konservatorių ir šiandien vykdome naktinę reformą, tik su tuo skirtumu, kad konservatoriai mažina pensijas, mažina išmokas, o mes, atvirkščiai, norėtume padidinti. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pernai uždirbo 358 mln. eurų grynojo pelno, o prie valstybės išlaikymo mokesčiais prisideda menkai. Bankų sistemos turtas siekia 28,6 mlrd. eurų. 2018 metų pabaigoje bankuose laikomų klientų indėlių suma siekė 22,3 mlrd. eurų. Iš komisinių bankai gauna 30 % pajamų. Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos ir bankai nuolat didina atliekamų operacijų įkainius savo klientams. Didina paskolų palūkanas bei kainas, apriboja bei apmokestina Lietuvos žmonių priėjimą prie savo pinigų. Bankai elgiasi pernelyg neatsakingai, siekdami didinti savo pelną Lietuvos žmonių sąskaita, ir neatsižvelgia į socialinį teisingumą bei visuomenės interesą. Būtina užtikrinti, kad bankai taptų rimtais mokesčių mokėtojais Lietuvoje.
2019 metais rugsėjo mėnesį „Lietuvos ryte“ („Verslas“) pasirodė A. Bružinskaitės straipsnis pavadinimu „Lietuvoje veikiantys bankai žarsto tokį pelną, kad nušluostė nosį kone visai Europai“. Pasak autorės, du rodikliai Lietuvą išskyrė iš Europos valstybių: absoliutus skurdo lygis ir bankų pelnas. 2019 metais paskelbta, kad skurde skęsta kone kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Yra ir kitas rodiklis, kuris Lietuvą išskyrė kone visoje Europos erdvėje. Pagal bankų pelną nušluostome nosį ne tik Latvijai ar daugumoje sričių mus lenkiančiai Estijai, bet ir kone visoms Europos Sąjungos valstybėms. Bankų pelnas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad Lietuva Europos Sąjungos bankų uždarbio vidurkį viršija net du su puse karto.
Ekonomistas R. Lazutka teigia, kad pagrindinė tokio didelio Lietuvos banko pelningumo priežastis yra konkurencingumo nebuvimas ir valstybės apsileidimas. Bankai susikūrė palankias sąlygas, nes konkurencijos rinkoje beveik nėra. Tą pripažįsta ir centrinis bankas. Kai tokia padėtis, jie gali didinti kainas, kiek tik nori. Ekonomistai tai vadina oligopoline rinka. R. Lazutka pažymėjo, kad pagrindinis faktorius, galintis kontroliuoti tokį didelį bankų uždarbio augimą, yra valstybė. Tačiau čia jis įžvelgė paradoksų. Anot R. Lazutkos, valdžios asmenys bijo bankų, o bankams dirbantys ekonomistai juos kaipmat išjuokia, kai kalba pasisuka apie siekį sukontroliuoti bankų savivalę. Valstybė galėtų ir turėtų įkurti valstybinį banką, tačiau ši mintis viešai atmetama. Kadangi verslas labai susijęs su valdžia, jie tiesiog kuria palankų bankų vaizdą ir tam tikrą ekonominę politiką, kad valstybė nerinktų didelių mokesčių iš tų, kurie gauna dideles pajamas. Bankai tiesiog turėtų sumokėti didesnius mokesčius ir surinktomis lėšomis galėtų paremti socialinę sritį, sveikatos apsaugą, švietimą ir gynybos kaštus.
Gynybai, kaip mes visi žinome, šiais metais bus skirta apie 2 % nuo BVP, bet 2 % nuo BVP yra 10 % nuo mūsų biudžeto, tai yra apie milijardą. Todėl kyla klausimas, kodėl bankai negali pasidalinti savo pelnu valstybės gerovei, gynybai, vaikučiams, pensininkams? Tačiau sarginiai šunys, išlaikomi bankų, sukuria atmosferą žiniasklaidai ir politikai, iš baimės prisitaiko, teigia R. Lazutka. Valstybinis bankas, pasak ekonomistų, tikrai galėtų visapusiškai atlikti tas paslaugas, kurias šiuo metu atlieka komerciniai bankai. Padedami bankų, žmonės iš „Sodros“ gauna pensijas, vienas kitam perveda pinigus, užsiima internetine prekyba, perka bilietus, keliones ir panašiai. Visa tai galėtų daryti valstybinis bankas, kuris nesiekia pelno. Jo sąnaudos būtų mažesnės ir atsirastų konkurencija dabartiniams bankams, kurie negalėtų taip smarkiai kelti paskolų kainų, ką daro dabar, pasižvalgydami vienas į kitą. Alternatyvą pasiūlė R. Lazutka.
Projekto tikslas yra papildomos valstybės biudžeto pajamos, kuriomis būtų finansuojamos išlaidos socialinėms reikmėms, išmokos vaikams, šeimos kortelės projekto finansavimui, pensijų didinimui ir kitiems valstybės poreikiams tenkinti. Projektas numato didesnį nei iki šiol finansinių institucijų prisidėjimą prie šalies biudžeto pajamų.
Mokesčio bazė yra vidutinis metinis turtas (aktyvai), išskyrus lėšas centriniame banke, skolinimas valstybei, grynuosius pinigus, materialus ar nematerialus turtas, nuosavos lėšos, skaičiuojamas kaip praėjusių kalendorinių metų keturių ketvirčių pabaigos turto vertės paprastasis vidurkis, viršijantis 300 mln. eurų.
Atsakydamas į klausimą gerbiamai A. Armonaitei, aš pasakiau, kodėl buvo pakoreguotas šis įstatymas. Šis įstatymas pakoreguotas dalyvaujant VMI, Finansų ministerijai, centrinio banko atstovams ir būtent buvo tokie pakeitimai, kad apmokestinimo kartelė keliama nuo 100 mln., nuo pradinio varianto, iki 300 mln. Finansų rinkos dalyvių mokesčio bazei taikomas 0,03 % tarifas, pradiniame variante buvo 0,0334. Vienas iš pagrindinių pakeitimų yra būtent įvestos išlygos, kur nebus taikomas tas mokestis, kurį aš minėjau.
Dabar atsakau į man užduotą klausimą dėl to, kas yra aktyvai, pasyvai ir panašiai. Aišku, tie, kurie uždavė šitą klausimą, visa pagarba jiems, puikiai supranta, apie ką kalbama. Jie mane egzaminavo, ačiū už tai, bet manau, kad priimant sprendimą dėl to, ar palaikyti šį įstatymo projektą, ar ne, atsakymas į šį klausimą neturės jokios reikšmės. Bet Seimo nariams, manau, vis dėlto pagrindinius dalykus reikėtų žinoti. Banko turtas tai yra aktyvai, kuriems priklauso grynieji pinigai, banko suteiktos paskolos, įsigytas turtas. Pasyvo daliai priklauso banko nuosavos lėšos, indėlininkų įnašai, indėliai iki pareikalavimo. Bet kad suprastume kuo paprasčiau, aš tiesiog pacituosiu, kaip čia tiksliai skamba: „Komercinio banko aktyvai – tai grynųjų ir negrynųjų pinigų, lėšų bei vertybinių popierių, į kuriuos buvo investuotos banko piniginės lėšos, suma. Banko aktyvams priskiriamas ir jo nekilnojamasis turtas bei kita nuosavybė. Komercinio banko pasyvai – tai paimtų banko paskolų ir skolinimų įsipareigojimų, kurie susidarė pritraukiant pinigines lėšas, suma tai vertei, kuria bankas kam nors skolingas.“ Ir tiek.
Dabar apie tai, kaip palyginti… Gal iš karto atsakysiu į tą klausimą, kuris bus užduotas. Kokios bus pasekmės? Bankų gąsdinimai, bankų atstovų gąsdinimai, kad padidės palūkanos, kad už tai sumokės gyventojai. Seimo narių buvo tokių nuogąstavimų. Aš atsakysiu labai paprastai. Tai yra tiesiog bankų, bankininkų, jų atstovų primityvus gąsdinimas, primityvus šantažas. Kad šito neįvyktų, yra vienas labai paprastas kelias – reikia didinti konkurenciją. Jeigu bankai mokės daugiau palūkanų, kai kurie bankai, jeigu apsispręs, tai pagal ekonomistą R. Lazutką… kodėl tie, kurie taip mano, galvoja, kad visi bankai tuo pasinaudos? Gal atsiras tokių bankų, kurie nedidins palūkanų, vadinasi, jie pritrauks daugiau klientų. Kita vertus, bus sudarytas laukas mažesniems bankams, kurių nepalies šitas apmokestinimas, ir tuo pačiu metu bus didinama konkurencija.
Dar kyla klausimas, ypač man, toks: kodėl bankai taip žiauriai nenori pasidalinti savo pelnu? Jeigu jie uždirba per metus 350 mln. eurų, tai pagal mūsų skaičiavimus, jeigu bus pritarta šitam mokesčiui, bankai tiesiog turės sumokėti apie 50–60 mln. eurų. Pasak Bankų asociacijos prezidento pono M. Zalatoriaus, pernai bankai tik dividendams sumokėjo trečdalį grynojo pelno. Tai ar bankams nerūpi mūsų gynybos reikalai, mūsų piliečių gerovė, jie galvoja tik apie pelną? Sakykime, jeigu bankams nerūpi nei mūsų gynybos reikalai, nei mūsų piliečių gerovė ir vis dėlto pasinaudos, padidins tas palūkanas, mokesčius, tai yra vienas labai paprastas sprendimo būdas, kurį pasiūlė ekonomistas ponas R. Lazutka, – įkurti Lietuvos valstybinį komercinį banką…
PIRMININKAS. Laikas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). …kuris automatiškai sureguliuos šituos reikalus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš suprantu jūsų neapykantą bankams. Aš irgi nespinduliuoju meile ir, matyt, nelabai surastume čia žmogaus ar už šito pastato žmogaus, kuris tikrai džiaugiasi bankais. Paaiškinimas yra labai paprastas. Bankai Lietuvoje yra labai užkėlę palūkanų normas, ypač būsto paskolų palūkanų normas, gerokai aukščiau negu kitose šalyse. Euro zonos vidurkis yra, kaip rytiniame posėdyje kalbėjome, 1,48 %, Lietuvoje yra 2,44 %. Lietuvoje, norint įsigyti būstą, palūkanos maždaug pusantro karto didesnės negu euro zonoje. Tai akivaizdu, kad niekas dėl to labai nesidžiaugia. Dabar priėmus sprendimą, pacituosiu poną Z. Jedinskį, kuris pristatė bankų mokestį ir kaip pasekmę aiškina, kad gal atsiras bankų, kurie nedidins palūkanų. Gerbiamas Zbignevai, jūs jau pristatydamas šitą mokestį…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …pats sakote, kad gal atsiras bankų, kurie nedidins palūkanų. Tai ar galite pasakyti, kurie bankai, jūsų nuomone, nedidins palūkanų?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš tikrai nejaučiu jokios neapykantos nei bankams, nei opozicijai, nei niekam, nei tiems, kurie manęs nekenčia. Čia ne mano sritis.
Atsakydamas į jūsų klausimą pirmiausia aš pacitavau ekonomistą R. Lazutką, kuris būtent taip ir pasakė. Negaliu pacituoti pažodžiui, bet jis pasakė, kad atsiras tikriausiai tokių bankų, kurie nedidins palūkanų. Kita vertus, kaip jūs paminėjote, jau dabar bankai labai labai padidino palūkanas ir administravimo mokestį būtent paprastiems gyventojams.
Galiu pateikti tokius pavyzdžius. Lenkijoje „mBank“, didžiulis vokiečių bankas, visiškai netaiko mokesčių. Visi mokesčiai yra nuliniai. Sąskaitos atidarymo mokestis – nulis, mėnesinis sąskaitos priežiūros mokestis – nulis, mėnesinis kortelės mokestis – nulis, grynųjų pinigų išėmimas bankomatuose – nulis, vietiniai pavedimai – nulis, tarptautiniai pavedimai – nulis. Kokia situacija yra Lietuvos bankuose, mes puikiai žinome, nenoriu net komentuoti. Teigdamas, kad atsiras tokių bankų, kurie nedidins, mano manymu, jau ta kartelė tiek pakelta, kad tikrai nebus tokių, kurie bus pasiryžę didinti.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Nėra. J. Razma. Nėra. K. Glaveckas. Nėra. A. Anušauskas. Nėra. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, šiek tiek pajuokausiu – vakaras, vis dėlto galima jau ir taip ramiau atsipūsti. Ar jūs nesvarstėte paprašyti apsaugos sau, nes tokia drąsa tikrai yra išskirtinė. Jūs prisiimate sau faktiškai visą ugnį, labai daug kritikos ir iš esmės įvairios neapykantos viešoje erdvėje. Dalis tų veiksmų akivaizdžiai patenka į mobingo apibrėžimą, kai yra nuolat klausiama to paties, jau dešimtą ar dvidešimtą kartą gavus atsakymą. Mes visai neseniai pradėjome svarstyti gerbiamos V. Čmilytės-Nielsen pataisas dėl mobingo draudimo Lietuvoje ir užkardymo. Galbūt jūs svarstote ir variantą kreiptis į teismą?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, kolega. Manau, kad tikrai niekur aš nesikreipsiu. Aš dirbau Seime iki šiol ir manau, kad toliau dirbsiu. Dirbsiu ir veiksiu pagal savo sąžinę, o kas bus, tas bus. Manęs jau beveik nedomina. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau, kad tokie dalykai juokais nebūtų nuleidžiami. Jeigu yra kažkuriam Seimo nariui pavojus, anot T. Tomilino, prašau rimtai tai vertinti, nes negalime būti persekiojami už savo nuomonę. Jeigu jums, gerbiamas Zbignevai, kažkas grasina, tikrai informuokite institucijas.
Bet kalbant apie rimtus dalykus, aš norėčiau, gerbiamas Zbignevai, kad jūs šią naktinę reformą, kaip jūs sakėte… Aš visų pirma labai linkėčiau ieškoti valstybės išlaidų mažinimo, o ne naujų mokesčių iniciatyvų. Gal jūs galėtumėte, kadangi analizę darėte ir čia vis vardinate, kad bankai yra mokesčių nemokančios institucijos, pavardinti, kiek bankai vis dėlto sumokėjo Lietuvoje mokesčių per pastaruosius penkerius metus, lyginant su kitais sektoriais? Ar tai buvo daugiau, ar mažiau?
Pabaigai. Kurie bankai patenka į šią apmokestinimo ribą? Labai ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą, ačiū už susirūpinimą. Kaip jau pateikiau duomenis apie 2018 metus, tai 358 mln. grynojo pelno. Kas buvo anksčiau, tai galiu… Labai įdomi statistika. Gal čia ne per paskutinius penkerius metus. Yra tie duomenys. Aš atmintinai neatsimenu, bet galiu pateikti vieną labai įdomų faktą.
2011 metais bankai pelno mokesčio sumokėjo apie 11 mln. litų, nors uždirbo 1,… mlrd. litų. Įtariama ir įdomi schema. Lietuvoje veikiantys bankai milžiniškomis palūkanomis skolinosi pinigus iš pirminių, paskui mokėjo jiems palūkanas, kad išvengtų pelno mokesčio. Didžiausias paradoksas, bet du didžiausi Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai – SEB ir „Swedbankas“ 2012 metais sumokėjo vos 3 tūkst. litų pelno mokesčio. Aš diskutavau su banko atstovais, jie sakė, kad čia buvo pokrizinis laikotarpis, bet čia buvo schema, kaip išvengti pelno… Todėl būtent tas aktyvo turto mokestis yra priverstas… Ne priverstas, o tiesiog garantuoja, kad nebus vengiama pelno mokesčio mokėjimo.
O kokie bankai papuola? Papuola nedaug. Jeigu aš prisimenu, „Swedbankas“, SEB bankas, Medicinos bankas ir Šiaulių bankas. Tie, kurie viršijo 300 mln. kartelę. Visi kiti bankai nepapuola po į šią apmokėjimo sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Čmilytės-Nielsen nėra. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt pagrindinis klausimas, ar tas netrenks kitu galu? Kaip ir daugelis išgyvena, kad iš tikrųjų palūkanos gali padidėti. Jūs sakote: jeigu gali atsitikti taip, jeigu kas nors atsiras, jeigu ką. O jeigu neatsiras? Ar iš tikrųjų jūs matote kokius nors kitus mechanizmus, kaip būtų galima vis dėlto jaunus žmones, kurie paėmė paskolas, ir jeigu jiems pradės didėti palūkanų normos, kaip jiems kompensuoti? Arba ką jūs vis dėlto toliau darysite, jeigu bankai paims ir pakels palūkanas? Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Aš jau, rodos, atsakiau ir paminėjau, kad jeigu bankai kels palūkanas, tai yra du variantai. Pirmiausia, kad valstybė gali įkurti valstybinį komercinį banką. Čia ne tik mano nuomonė, čia yra ekonomistų nuomonė. Tiesiog valstybė nesiryžo to padaryti. Ir dar kitas variantas, kaip minėjau, į šią mokestinę schemą papuola kol kas tik keturi Lietuvoje veikiantys bankai. Visi kiti mažesni bankai, kredito davėjai, būsto davėjai, nepapuola, tiesiog jiems atsidaro laukas savo veiklai ir bankai turės su tuo skaitytis.
PIRMININKAS. G. Skaistės nėra. I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu priminti prelegentui, kad per krizę bankai sukaupė kelis milijardus nuostolių ir tų nuostolių niekaip nepaprašė valstybės padengti. Per finansų krizę daugybė vyriausybių į savo rankinukus susirinko daugybę bankų. Tai šiuos bankus su visais patirtais nuostoliais ant savo kupros išsitempė, ačiū Dievui, jų akcininkai, nes tai būtų buvęs didžiausias mano košmaras dar gauti per krizę papildomai ir vieną iš didžiųjų švedų bankų. Kalbant apie finansų sektoriaus mokesčius, šiaip Europos Sąjungoje yra diskusijų apie finansų sektoriaus mokesčius. Tam, kad apribotų tam tikrą riziką, pavyzdžiui, aukšto dažnio prekybą ir panašius dalykus, kurie kelia riziką finansų sistemai. Tokia praktika, apie kurią jūs kalbate, tikrai nėra labai paplitusi. Ir aš jūsų neklausiu, ką jūs galvojate apie aukšto dažnio prekybą, bet jūs man pasakykite, kiek yra tų aktyvų, kuriuos jūs ruošiatės apmokestinti šiuo mokesčiu? Sumą.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Aš jau pristatyme minėjau, kad 2018 metų pabaigoje bankų aktyvai siekė 28,6 mlrd. eurų. (Balsas salėje) Mes ruošiamės apmokestinti banko turtą, išskyrus… (Balsas salėje) Taip, galiu pasakyti, pirminiame variante, kur nebuvo išlygų, suma sudarė apie 100 mln. eurų, dabar tos išeigos, kurios mes nesiruošiame apmokestinti, minus 40 mln. eurų, vadinasi, lieka 60 mln. eurų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Motyvai dėl viso. Tuoj pažiūrėsime. Motyvai už – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai dėkoju Zbignevui už pristatymą, už jo labai sklandžiai pristatytą idėją. Mes visi nurimome. Gaila, kad mums teko dėl opozicijos atidėliojimų viską nukelti į vakarą. Motyvai yra labai aiškūs. Rekordiniai pelnai būtent Lietuvoje. Rekordiniai visoje Europos Sąjungoje. 21 šalis turi sektorinį bankų mokestį. Dalis šalių, tarp kurių tikrai labai gerbiamos šalys ir Vakarų Europos, ir Rytų Europos, Europos Sąjungos, turiu omeny, turi aktyvų mokestį, labai panašų į siūlomą. Mūsų artimiausios kaimynės Lenkijos, kuri kiekvienais metais sėkmingai gauna 6 mlrd. zlotų pajamas iš panašaus mokesčio, patirtis, jų Valstybės kontrolės išvada, kad bankų mokestis neturėjo jokios įtakos palūkanų normai. Globalizuotame pasaulyje iš tiesų yra sudėtinga didinti kapitalo apmokestinimą, ir ties šita problema iš tikrųjų ryškėja kairės ir dešinės takoskyra. Mūsų atsakymas į visus nuogąstavimus yra labai aiškus. Laisva rinka – kaip fundamentali jėga, kuri sutvarko kainų problemą. 600 žmonių Lietuvos banke dirba tam, kad finansų sistema būtų tvari ir nebūtų piktnaudžiavimo. Viena iš idėjų yra valstybinio banko idėja. Taip, globalizuotame pasaulyje gaudyti pelną yra sudėtinga ir vis daugiau šalių diskutuoja apie stabilius gerovės valstybės pajamų šaltinius. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Čia buvo dažnai cituojama Lenkija ir lyginama su Lenkija. Lenkijoje štai yra toks mokestis ir visai neblogai gyvena. Lietuvoje jo nėra, įveskime ir gyvensime taip pat gerai. Tai aš atkreipsiu dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu yra du su puse banko, Lenkijoje yra maždaug 76 bankai. Man atrodo, čia tuo viskas ir pasakyta. Lygiai taip pat galima paaiškinti ir kodėl Lietuvoje yra pusantro karto didesnės palūkanų normos negu euro zonos vidurkis. Tai yra viena ir paprasta priežastis – tai yra konkurencinė aplinka. Lietuvoje nėra konkurencijos, todėl bankai labai nesudėtingai bet kokį mokestį gali permesti vartotojams, didindami palūkanų normą.
Šiandien aš labai tikėjausi išgirsti garantiją ir užtikrinimą, kad priėmus šį mokestį palūkanų normos nedidės. Labai tikėjausi. Bet iš pranešėjo išgirdome visai ką kita – išgirdome labai aiškų patikinimą, kad bankai tikrai kels palūkanų normas, ir galbūt atsiras bankų, kurie vis dėlto nuspręs nepadidinti. Tai aš niekaip negaliu balsuoti už įstatymą, už sprendimą, kuris padarys žalą ekonomikai, kuris padarys žalą gyventojams, jaunoms šeimoms, kurios skolinasi, perka būstą, kurios ima vartojimo paskolas, nes būtent jie dėl to nukentės labiausiai.
Kviečiu labai rimtai susimąstyti ir pagalvoti, kokį sprendimą mes priimame, nes dėl šito sprendimo, ką ir minėjo pranešėjas, palūkanų normos didės. Aš niekaip negaliu balsuoti už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto kartu su lydimuoju.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 41, prieš – 4, susilaikė 5. Projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta abiem siūlymams, tai yra pirmam ir antram projektams. Replika… (Balsai salėje) S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, visų pirma stovime, tai turime replikų dėl komitetų.
PIRMININKAS. Norėjote dėl komitetų? Aš klausiau, bet jūs kažką kompiuteryje veikėte. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerai, atleidžiu. Norėčiau pasiūlyti Ekonomikos komitetą kaip pagrindinį, o jeigu būtų nubalsuota kitaip, tai kaip papildomą. Antras dalykas, kurį norėčiau pasiūlyti, tai Vyriausybės išvada, nes tai yra mokestinis įstatymas.
Trečias dalykas, ką norėčiau pasiūlyti, tai vadovaujantis Seimo Teisės departamento ir Europos Teisės departamento… išsiųsti įstatymą pasikonsultuoti su Europos Centriniu Banku, nes abu Teisės departamentai nurodo tokį reikalavimą, kurį mes turime įgyvendinti, nes esame pasirašę su Europos Centriniu Banku sutartį, kuri nurodyta Teisės departamento išvadoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų… Mykolai, dėl komitetų? Ne. Kęstutis dėl komitetų?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, ne dėl komitetų.
PIRMININKAS. Aš tada pabaigsiu procedūrą, paskui suteiksiu žodį. Gerai? (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Irgi balsuosime?
PIRMININKAS. Jau balsavome…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vienu mygtuko paspaudimu dėl dviejų?
PIRMININKAS. Taip. Aš minėjau, balsuojame dėl įstatymo projekto, kartu su lydimuoju.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, tada aš norėsiu replikos po…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aktyviau dalyvaukite posėdyje. Siūlymas yra toks… (Balsai salėje) V. Ąžuolas. Prašau, dar kažką.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, norėčiau priminti, kad pagal Statutą dėl šio klausimo pagrindinis turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tada papildomas. (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Kviečiu balsuoti alternatyviai. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, ką jūs čia dabar? Gerbiami kolegos, balsuojame alternatyviai. Kas už, balsuoja už tai, kad kaip pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, kas prieš, balsuoja už tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų kaip pagrindinis. Balsuojame.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 6, prieš – 49. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Simonas siūlė kaip papildomą Ekonomikos komitetą. Ar galime bendru sutarimu? Matau, kad purto galvą. Gerbiami kolegos, balsuojame, kad kaip papildomas būtų Ekonomikos komitetas. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 16, prieš – 22, susilaikė 17. Papildomo komiteto nėra.
Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Čia galime turbūt bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Pabaikime S. Gentvilo siūlymus, tada pereisime prie kitų siūlymų. Buvo siūlymas dėl Vyriausybės išvados. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta siūlymui dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu.
Toliau buvo siūlymas kreiptis į Centrinį Banką. Aš manau, kad komitetas pats apsispręs, kaip jam elgtis, ar kreipsis, ar nesikreips.
Toliau. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žiūrėkite, kaip aš supratau, dėl tų bankų, kurie tokie negeri, kultūros ten trūksta, reikėtų Kultūros komitetui svarstyti. Na, trūksta kultūros. Jie visai ne taip kaip Lenkijoje elgiasi.
PIRMININKAS. O ką Kultūros komitetas svarstys? J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Replika po balsavimo. Visą dieną stebiu šitą mūsų dešiniąją pusę, opoziciją ir kyla du klausimai, ypač svarstant šį klausimą, ar jie taip gina bankus iš principo, ar dėl naudos? Jeigu iš principo, būtų savaime suprantama, bet jeigu dėl naudos, aš manau, kad ateitis parodys.
PIRMININKAS. Gerai. Matau, kad jau prasidėjo replikos po balsavimo, tai pirmiausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jonai, jeigu nuomonę turi, tai nereiškia, kad ji yra kieno nors nupirkta. Mes turime teisę turėti kitokią nuomonę. Man atrodo, visą šį įstatymą, kurį pateikė gerbiamas Zbignevas, reikėtų pervadinti: ne finansinių rinkų dalyvių įstatymas, bet paskolų gavėjų apmokestinimo įstatymas, ir mes tikrai pateiksime, nes dėl finansinio neraštingumo iš tikrųjų ne bankų akcininkai yra apmokestinami, bet paskolų gavėjai. Kovojame mes visų pirma už vidurinę Lietuvos klasę, kurios paskolos pabrangs, o ne už bankininkų akcininkus.
PIRMININKAS. Dėkoju. I. Šimonytė. Prašom, replika po balsavimo. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia taip yra, kad didelė dalis žmonių turbūt save laiko krikščionimis. Tai puikybė yra labai didelė nuodėmė. Jūsų puikybė įsivaizduoti, kad viskas, ką jūs teikiate, yra aukso vertės ir niekas neturi teisės to kritikuoti, yra, atsiprašau, bet puikybė.
PIRMININKAS. Ir K. Masiulis turbūt.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš savo didžiam etikos profesoriui, kokia ten, J. Jaručiui, atrodo, pavardė, neįsidėmėjau per ketverius metus, noriu pasakyti, kad ačiū už pamokas. Aš supratau, kad čia reikia visados, jei ką nors siūlai, siūlyti dėl naudos.
O dabar… mes atradome šiandien vieną žvaigždę. Aš matau aiškų naują centrinio banko vadovą, jeigu tęsis ši kadencija, na, Z. Jedinskį. Iki šiol viskas buvo blogai vykdoma, nes ne taip kaip Lenkijoje, ne dėl kitų kokių nors aplinkybių. Bet jeigu čia bus įvesta lenkiška tradicija, tai bankai bus su maža marža, su mažu pelnu, su viskuo, geranoriški, krikščioniški…
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti, aš jau nesuprantu, kada jūs rimtai, kada juokaujate. Ir T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Kęstuti, aš jūsų prašau paklausyti I. Šimonytės, ką ji ką tik kalbėjo, jūs visai nereagavote į jos pastabą ir pasiūlymą visiems. Aš norėčiau visiems šiandien padėkoti, visų pirma gerbiamam ponui Z. Jedinskiui ir visam Seimui, jūs ką tik nubalsavote už galimybę didinti pensijas, už galimybę didinti vaiko pinigus, už galimybę didinti biudžetininkų algas. Ačiū jums visiems už tai, tai yra pradžia. Ir jeigu jums taip nepatinka Lenkija ar lenkai, nežinau, kas jums nepatinka, tai pažiūrėkite į mažą šalį į šiaurę nuo Lietuvos, ji vadinama Latvija, ten irgi yra pusantro banko, kaip jūs sakote, ji turi tokį mokestį, panašų mokestį, sektorinių bankų mokestį. Pastudijuokite jos patirtį. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Na ir paskutinis S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Tomas, aš matau, nesikeičia. Jis nenori girdėti, jis nori girdėti tik save, nes pensininkams ir vaiko pinigai, ir visa kita, pinigai, paimti tokiu būdu iš bankų, bus tų pačių žmonių sunešti pinigai, bankas pats neprispausdins ir neišdalins. Juk nesakė pristatytojas, kurie bankai ryšis nekelti palūkanų, kels turbūt visi ir šios garantijos nėra. Tai čia ne koks nors bankų grasinimas, mes dar kartą pasakome, kad nesame už juos, ir čia ne bankų grasinimas, čia yra įspėjimas, nes jau dabar, pasipylus šiems gandams apie bankų apmokestinimą, palūkanos sujudėjo į viršų. Kieno sąskaita? Pagalvokite, gerbiamas Tomai Tomilinai.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėta pavardė, tai prašau, Tomai, paskutinę repliką, ir baigiame.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Sergejau, aš tikrai tikiu jūsų nuoširdumu ir priimu jūsų pastabą, tikrai nesipykime dėl to. Bet aš kitų kolegų prašau nebūti bankų atstovais spaudai, nes jų atstovai, asociacijų ekspertai kalba, kad ne, mes nežadame didinti palūkanų, mes negalime to garantuoti ir mes to nežadame. Tai kodėl jūs už juos žadate? Nereikia gąsdinti žmonių, jau prigąsdinote per tiek metų.
PIRMININKAS. Gerai, baigiame, gerbiami kolegos. Darbotvarkė baigta, kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Dėkoju. Vakarinį posėdį skelbiu baigtu. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.