Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 429
STENOGRAMA
2024 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. JARUTIS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, labas po pietų. Pradedame 2024 m. lapkričio 7 d. popietinį posėdį. (Gongas) Siūlau užsiregistruoti.
Užsiregistravo 83. Kvorumas, sakykime, yra.
14.01 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 131, 14, 141, 151, 16, 19, 20, 201, 202, 22, 221, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 391, 393, 395, 396, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11, 397, 481, 482, 581 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-4238, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 17, 211, 22, 31, 39, 48, 481, 482, 483, 521, 731, 752 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4239, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 13, 131, 33 ir 37 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4240, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4241, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4242 ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4243 (pateikimo tęsinys)
Taigi, iš rytinio posėdžio darbotvarkės buvo paprašyta pertraukos dėl viso Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XIVP-4238 ir lydimųjų paketo.
Dėl vedimo tvarkos – A. Petrošius. Taip, taip.
Skelbiu, kad grįžtame į svarstymą. Įstatymo projekto Nr. XIVP-4238 ir daugelio lydimųjų pateikimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektas. Prašau, A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Labai didelė apimtis, svarbūs dokumentai. Frakcijos vardu prašome dar pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Supratau. Galima bendru sutarimu dėl pusės valandos pritarti? Ačiū, pritarta.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Gintarą Pečiulį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-4266 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Gintarą Pečiulį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-4266. Pranešėjas –Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Prašau, gerbiamasis. Tuoj, sekundę, įjungiau. Prašau.
A. KABIŠAITIS. Dabar veikia. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto 4 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti G. Pečiulio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjo įgaliojimų pabaiga yra 2025 m. sausio 1 d. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti norinčių nėra. Kita stadija – svarstymas. Ar pritariame po pateikimo? (Balsai salėje: „Ne, o klausimų nėra?“) Nebuvo užsiregistravusių dėl klausimų, kolegos. Na, nespėjote – nespėjote. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ačiū, pritarta. (Triukšmas salėje)
Svarstymas. Galite pasireikšti dalyvaudami diskusijoje, jeigu norėtumėte, kolegos. Truputį technika… Ne, irgi nėra užsirašiusių kalbėti.
Priėmimas. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis – pritarti G. Pečiulio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Ir 2 straipsnis – nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.
Dėl viso nutarimo projekto prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Taip, už atleidimą… Užsiregistravo 80: balsavo 80, už – 80. Taigi, dėkojame gerbiamam G. Pečiuliui už tarnystę Lietuvos valstybei ir linkime kuo geriausios kloties kituose pasirinkimuose. Nutarimas priimtas. (Gongas)
14.04 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4057(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, dar kartą primenu, kad dabar balsuojame po kiekvieno, kaip jau šiandien buvo priimta. Tai atidėtas balsavimas dėl Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4057(2). Nebuvo pakankamo balsavime dalyvavusiųjų skaičiaus, nebuvo 71-o. Dabar dar kartą teikiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 84: už – 78, susilaikė 6. Priimta. (Gongas)
14.05 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4058(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4058(2).
Du straipsniai. 1 straipsnis – 58 straipsnio pakeitimas. Papildyti 58 straipsnio 41 dalį… tekstas gana ilgas, turbūt susipažinote. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Dėl motyvų už ir prieš nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 73, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.07 val.
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4055(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4055(2).
Taip pat yra keturi straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Turbūt nekviesiu. Galime pritarti?
Viskas. Dėl viso įstatymo projekto niekas nepareiškė noro išsakyti nuomonės. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 82, susilaikė 3. Ačiū. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.08 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3648(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3648(2). Priėmimas.
Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime. Visam 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių už ir prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 86: už – 83, susilaikė 3. Ačiū. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.10 val.
Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3096(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3096(4). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pastabų, kurioms Sveikatos reikalų komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių L. Slušnio ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymai. Ar yra 29?.. Kas pristatys? Gerbiamas Linas ar Rimantė? Gal jūs, Linai, prašau. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Nebeatsimenu. Tikrai nebeatsimenu, kuri čia pataisa, nes aš… Rimantė gal gali?
PIRMININKAS. Gerai, Rimante, prašau tada. Žodis „pakartotinė“ įrašyta ir…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš ir noriu pasakyti, kad čia labai paprastas ir trumpas pasiūlymas, kadangi svarstymo metu buvo gauta pastabų, kad už vieną klaidą ir vieną pažeidimą gydytojai nėra baudžiami, yra baudžiami tik už pakartotinius pažeidimus. Toje situacijoje, kadangi mes kalbame apie studentus, kurie atlieka praktiką, jiems buvo numatyta pirminiame variante griežtesnė atsakomybė. Todėl čia yra suvienodinta su gydytojų atsakomybe ir atsakomybė taikoma tik už pakartotinį pažeidimą, tai yra antrą, padarytą vienų metų laikotarpiu.
PIRMININKAS. Čia pakoregavus yra pritarta komiteto nuomonei iš dalies?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su tuo?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Manykime, kad yra 29 kolegos, kurie pritaria šitam pasiūlymui? Norite balsuoti? Yra, gerai. Siūlome 3 straipsnį suformuluoti pagal komiteto pasiūlymą, kuris yra… Turbūt necituosiu. Čia gana daug, kolegos susipažinę. Nuomonės už, prieš. Pritariame 3 straipsniui? Pritariame. Gerai. Dėl viso įstatymo…
4 straipsniui? Dėl 4 straipsnio „Įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ – kitų metų kovo 1 diena. Tinka.
Ir dėl viso įstatymo projekto. Diskusijoje už, prieš pasisakančių nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 75, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.13 val.
Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIVP-2422(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIVP-2422(3). Teikėjai – A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas. Buvo manoma, sakoma, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Komiteto išvadą pristatys arba I. Haase, arba… Taip, komiteto pirmininkė. Prašom, gerbiama Irena.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Teisės departamento išvadą dėl galimo prieštaravimo. Komiteto sprendimas – 3.1 punktas, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. spalio 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma rinkimuose kandidatuojančių asmenų pareiga kandidato anketoje nurodyti savo priklausymą LKP struktūroms, projekto 5 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga tikrinti, ar rinkimuose kandidatuojančių asmenų nurodyti duomenys apie priklausymą LKP struktūroms yra teisingi, projekto 1 straipsnio nuostata, pagal kurią šiuo įstatymu nustatoma pareiga asmenims, kandidatuojantiems į Lietuvos Respublikos prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, merus, pateikti duomenis apie priklausymą LKP struktūroms, prieštarautų Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 daliai.
3.2 punktas: komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. lapkričio 5 d. yra registruoti Seimo narių A. Ažubalio, K. Starkevičiaus ir A. Pociaus pasiūlymai dėl projekto Nr. XIIIP-2422(3) 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir projekto 1 straipsnio pakeitimo, kuriems pagrindinis Kultūros komitetas 2024 m. lapkričio 6 d. posėdyje pritarė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad Teisės departamento 2024 m. spalio 21 d. išvadoje nurodyti prieštaravimai Konstitucijai yra pašalinti ir galimai neprieštarauja Konstitucijai. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Na, jūs jau įvardijote, ką aš norėjau pasakyti, kad prieštaravimą Konstitucijai galimai pašalina gerbiamo kolegos A. Ažubalio registruoti pasiūlymai, tai nuo jų ir pradėsime. Gerbiamas Audroniau, pristatykite savo. Iš vietos turbūt.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kaip ir buvo pasakyta, spalio 21 dienos išvadoje pažymėtas vienas paprastas dalykas, kad, pirmiausia, jeigu įvedant tam tikrus apribojimus turi būti priimtas Rinkimų kodeksas, jo pataisos turi būti priimtos anksčiau, nei bus priimtas šis projektas dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos įvertinimo, atsižvelgiant į įstatymų projektų rangus. Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, todėl pirmiausia turėtų būti padarytos jo pataisos. Todėl mes su kolegomis A. Pociumi ir K. Starkevičiumi pateikėme pataisas, kuriomis atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymą išbraukti tas vietas, kurios suponuoja prisipažinimą, jeigu taip galima pasakyti, arba informavimą apie savo pareigas buvusioje Lietuvos komunistų partijoje pagal Rinkimų kodekso įstatymą, ir todėl dabar, šiuo atveju, šitas projektas galimai nebeprieštarauja Konstitucijai ir jis bus papildytas, kai priėmę šitą įstatymą priimsime Rinkimų kodekso pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tai ar yra 29 palaikantys gerbiamo kolegos tris pasiūlymus? Galime pabalsuoti? (Balsas salėje: „Tai palaukite…“) Tyli, niekas nekomentuoja. Gerai, taip, prašom. Komiteto nuomonė – A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Kultūros komitetas 2024 m. lapkričio 6 d. apsvarstė pasiūlymą ir komitetas pritarė vienbalsiu sutarimu šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Trys pasiūlymai, gerbiama Angele, visiems pritarėte?
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Visiems pritarėme. Balsavimo rezultatai: už – 7.
PIRMININKAS. Tai gerai, kolegos. Ačiū, gerbiama Angele. Nepabėkite dar, dabar turėtume balsuoti dėl gerbiamo Audroniaus pasiūlymų, kuriems komitetas pritarė. Nuomonių už, prieš nėra. Galima balsuoti? Balsuojame.
Užsiregistravo 58, balsavo 55: už pasiūlymus, tris pasiūlymus, dar kartą akcentuoju, – 53, susilaikė 2. Pasiūlymams pritarta. Ir dabar…
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Palaukite, dar nepabaigėme, man atrodo, kitų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Mes jau kaip ir aptarėme. Visi tie pasiūlymai yra susiję.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Ne, kažkas čia nelabai. Pastraipsniui. Tai dabar pagal eilę.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento. Dabar svarstome įstatymo projektą nuo pradžios, nuo 1 straipsnio, nes prieš tai buvusiems kolegos A. Ažubalio buvo pritarta, ir einame prie viso įstatymo projekto priėmimo. Tai 1 straipsnis.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėl 1 straipsnio. Kultūros komitetas Teisės departamento išvadai pritarė. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikta A. Ažubalio pataisa, irgi pritarė, tai kaip ir neliko prieštaravimo Konstitucijai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė pasiūlymui. Gerai, aš pabandau vardinti. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas projekto 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „merus“ įrašyti žodį „savivaldybių“. Šitam pasiūlymui komitetas pritarė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tvarka. Kitas Teisės departamento pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad LKP vadovų pareigos yra įvardintos tik projekto 4 straipsnyje, projekto 1 straipsnyje, kartu atsižvelgus ir į šios išvados 5.3 papunktyje pateiktą pastabą, vietoj žodžių „priklausymą LKP struktūroms“ reikėtų įrašyti žodžius „eitas LKP vadovų pareigas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje“. Šitam pasiūlymui komitetas pritarė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Taip. Dėl kolegos Audroniaus ir kitų pasiūlymų jau esame apsisprendę. Balsuojame už visą 1 straipsnį.
Užsiregistravo 54, balsavo 51: už – 50, susilaikė 1. Pritarta.
2 straipsnis. Yra kolegų K. Vilkausko, M. Skamarako, E. Sabučio ir J. Sabatausko pasiūlymas. Komiteto išvada. Prašau. (Balsas salėje) Atsiprašau. Kuris iš jūsų? K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai trumpai. Esmė – atskirti nepriklausomą LKP valstybės atkūrimo pradžioje nuo Komunistų partijos, kuri priklausė TSKP platformai.
PIRMININKAS. Ar yra 29, kurie palaikytų kolegų pasiūlymą? Manykime, kad yra. Komiteto išvada.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Galima bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Ačiū, pritarta. Tada dėl viso 2 straipsnio galime balsuoti? Ar bendru sutarimu galime? Ne, norima balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 66, balsavo 64: už – 62, susilaikė 2. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 4 straipsnis. Yra Teisės departamento, mes jau esame pritarę. Dvi Teisės departamento pastabos. Pirma…
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė…
PIRMININKAS. …pritarti iš dalies.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). …pritarti iš dalies, patikslinti įstatymo projekto nuostatas įrašant, kad asmenys į valstybės tarnybą yra priimami ar skiriami.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti? Antras Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė. Taip?
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Pritarėme iš dalies.
PIRMININKAS. Seimo narių A. Ažubalio ir K. Starkevičiaus, ir kitų pasiūlymui pritarta. Visam 4 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, galime.
Dėl 5 straipsnio jau esame apsisprendę. Visam 5 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų ir pastabų negauta. Ir dar yra techninio pobūdžio pastabos, jeigu komitetas galėtų įvardinti, tada užbaigtume.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė visoms techninio pobūdžio pastaboms.
PIRMININKAS. Numeracija, trumpiniai ir dar kai kurie techniniai dalykai. Dėl viso įstatymo projekto. Yra norinčių kalbėti. A. Ažubalis kalba už.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, manau, šis įstatymas, jeigu jis bus priimtas, užlopo visas baltąsias skyles mūsų istorijoje, XX amžiaus istorijoje. Ir mes būsime atsiskaitę su istorija, mes būsime įvertinę, kas buvo kas. Ir tai yra labai svarbu ne tik mums, kurie gyveno sovietinės okupacijos metais, bet ypač svarbu jaunajai kartai, mūsų vaikams, mūsų anūkams ir mūsų proanūkiams. Todėl, kad jie žinos, kas gi įvyko tuo laikotarpiu, kas buvo kas, ir tai yra labai svarbu. Tauta, nežinanti istorijos, dažnai yra prilyginama vaikams. Nebūkime vaikai ir pabalsuokime už šitą labai svarbų įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalba D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Aš esu už tai, kad laiku ir teisingai būtų įvertinti visi valstybės žmonės, jaudinantys įvykiai ir atsitikimai. Bet šiuo atveju ne laiku ir ne vietoje mes priimame. Praėjo daugiau negu 30 metų, prisiminėme, kaip yra vienas posakis, ką daryti, kai praėjo laikas. Nepadarėme.
Žiūrėkite, įsivaizduokime, jeigu būtume laiku priėmę šitą įstatymą, prieš tai, kai priėmėme įstatymą dėl valstybės vadovo. Būtų visi žinoję, kad, anot R. Žemaitaičio, jisai ir aktyvus komjaunuolis buvo, ir, anot Gentvilo, Komunistų partijos narys. Aš jau nekalbu apie tai, kad dėstė mokslinį komunizmą jaunajai menininkų kartai. Vargu ar jis būtų tapęs valstybės vadovu. Bet dabar, po to, kai jau padarėme valstybės vadovu, dabar jau padarysime ir šitą dalyką. Nes reikia mums pasižymėti čia. Ponai, sveikinu pasižymėjus, bet aš prieš tokį pasižymėjimą. Prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalba – V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbama, kad per anksti, per vėlai. Svarbus yra pats įvertinimo faktas. Problema, kad esame pasmerkę įvairias organizacijas, represines struktūras, kurios vykdė Lietuvos gyventojų genocidą, trėmė, atiminėjo turtą, sugriovė visą pasaulį, kokį buvome susikūrę 1940 metais, užmiršdami faktą, kad pagrindinė organizatorė visos šitos veiklos buvo Komunistų partija. Komunistų partija, Tarybų Sąjungos Komunistų partija, jos filialas LKP. Ir tas vyko ir 1918–1919 metais, ir 1940–1953 metais, iki J. Stalino mirties. Ir šitą nepadarytą darbą mes dabar tiesiog padarome.
A. Ažubalio pataisos išėmė tą dalį, kuri labiausiai jaudino tuos žmones, kurie dar gyveno vėlyvuoju sovietmečiu. Tai yra atskyrė jau atsiskyrusią LKP veiklą, apvalydama nuo šito šleifo. Manyčiau, kad buvo padaryti visi reikalingi veiksmai, kurie apsaugotų tuos žmones, kurie kūrė Lietuvą Sąjūdžio laikais, nuo nereikalingo persekiojimo. Bet moralinis vertinimas turi būti padarytas, kitaip mes esame nenuoseklūs ir tada visą laiką paliksime vietos buvusios Sovietų Sąjungos sentimentams. Todėl siūlau palaikyti šitą moralinį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir A. Anušauskas kalba už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praktiškai prieš ketvirtį amžiaus teko organizuoti kartu su garbiais buvusiais politiniais kaliniais tarptautinį kongresą komunizmo nusikaltimams pasmerkti. Dalyvavo 28 valstybės ir kiekvienoje iš jų šios organizacijos nusikaltimai buvo padaryti labai panašūs. Jie išvardinti 3 straipsnyje.
Taip, šiuo įstatymu mes vejamės praeitį, ji jau nutolusi. Praktinis pritaikymas gal, sakyčiau, labiau teorinis negu praktinis, bet tai nereiškia, kad mes neturime pasakyti tų žodžių, kurių nusipelno ši organizacija, kad mes turime nutylėti tuos faktus, kurie yra įdėti į šį įstatymą ir pagrįsti ir istorikų, ir tyrimų, ir, tiesą sakant, gyvenimiškos patirties mūsų žmonių, kurie tuo metu gyveno. Taigi siūlau pritarti įstatymo projektui ir, kaip sakoma, padėti tašką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar nori prieš pasisakyti gerbiamas E. Zingeris. Prašau. Tai yra už, atsiprašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėkingas jums už jūsų humoro jausmą. Visa Lietuvos 1990 metų Kovo 11-osios pripažinimo politika Vakaruose buvo susijusi su tomis valstybėmis, kurios nepripažino Lietuvos okupacijos, nepripažino 50 metų Lietuvos okupacijos. (Balsai salėje) Ir dabar mes sakome ukrainiečiams, atsiprašau, ukrainiečiams sakome: štai Lietuva nebuvo pripažinta, Latvija, Estija, 50 metų okupacijos. Jinai nepripažinta buvo todėl, kad niekas pasaulyje nepripažino, kad Maskvos instaliuota kaip instrumentas po Molotovo–Ribentropo pakto Komunistų partija, kad jinai yra sava.
Europos Taryba ilgai svarstė Žmogaus Teisių Teisme prie Europos Tarybos, ar partizanai, pavyzdžiui, atstovavo Lietuvos tautai ar ne. Iš pradžių buvo vienu balsu pralošta, o po to išlošta mūsų byla, kad jie atstovavo. O kas neatstovavo? Tai tie, kurie įgyvendino Molotovo–Ribentropo paktą.
S. Lozoraitis mirdamas pasakė pačius svarbiausius žodžius: visą gyvenimą stenkitės, kad tos valstybės, kurios pripažino Lietuvos okupaciją, kad jos atšauktų tą pripažinimą, kadangi dabartinė Rusija pasinaudos tuo. Todėl bet koks elementas, kuris tarnavo Lietuvos Sovietinės Respublikos pripažinimui kaip sovietinės dalies, yra padedantis dabartiniam V. Putinui kurti ateities planus, kad mes buvome atseit jų dalis. Todėl šis įstatymas, kuris nieko nekaltina, o tiktai suteikia aiškumą, kad mes niekada nebuvome Sovietų Sąjungos dalis, yra be galo svarbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos, belieka apsispręsti. Teikiu balsuoti. Įstatymo dėl Komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIIIP-2422(3).
Taip, nesiregistravo, neužtenka pakankamai. Teks atidėti balsavimą. Galbūt pavyks antradienį.
14.34 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 131, 14, 141, 151, 16, 19, 20, 201, 202, 22, 221, 23, 28, 29, 30, 31, 37, 38, 391, 393, 395, 396, 45, 46, 48, 49, 51, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11, 397, 481, 482, 581 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-4238, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 17, 211, 22, 31, 39, 48, 481, 482, 483, 521, 732, 752 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4239, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 13, 131, 33 ir 37 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4240, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1, 2, 5, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 31, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4241, Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2755 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4242, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 3, 8, 11, 12 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4243 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame į rytinę darbotvarkę. Pusė valandos jau tikrai praėjo. Kviečiame gerbiamą ministrą D. Kreivį dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4238.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Replika po balsavimo!
PIRMININKAS. Taip, minutėlę, gerbiamas Dainiau. Dar suteiksiu repliką po balsavimo. A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, šiandien stebint štai čia jaunajai kartai, tie, kurie nebalsavote, sėdėjote, kurie išėjote iš salės, tiesiog parodėte, kaip jūs gerbiate Lietuvos istoriją, kaip jūs ją suprantate. Ir tai iš tikrųjų elgesys, kuris nepuošia jūsų ir tų, kurie nebalsavo, sąmoningai nebalsavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Taip, jau pristatymas buvo, pateikimas įvykdytas, tiesiog liko atsakyti į keletą klausimų, nebent turite dar ką nors. Taip, ministre, prašau. Tuoj, tuoj, sekundę, įjungsiu. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš gal truputėlį pasikartosiu. Kadangi buvo Seimo narių, kurie neišgirdo, tai trumpai. Perkeliame direktyvą, praėjusių metų spalio 28 dieną patvirtintą Europarlamento. Ši direktyva numato tokius esminius pakeitimus.
Pirma, yra novatoriškų atsinaujinančių energetikos išteklių technologijų diegimas (siūloma, kad ne vėliau kaip 2023 metais bent 5 % tokių technologijų būtų įdiegta);
Antra, atsinaujinančių išteklių integracija turi būti įdiegta pramonėje ir 2030 metais iš atsinaujinančių išteklių pagaminto vandenilio ir išvestinių jo produktų pramonės sektoriuje turi būti suvartojama ne mažiau kaip 42 %;
Trečia, viešasis interesas: viršesnis viešasis interesas, saulės bei elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių plėtra ir jų prijungimas prie tinklų, nesant kitų alternatyvių vystymo vietų, laikoma viršesniu viešuoju interesu;
Ketvirta, paspartintos AI plėtros zonos: Lietuva turės sudaryti AI plėtros žemėlapį, kur galės vykti paspartinta plėtra (tai reiškia mažiau biurokratijos, greitesnius privalomus terminus ir taip toliau);
Penkta, leidimo išdavimo procesai: siūloma reglamentuoti, kiek bendrai turi užimti visas leidimo išdavimo procesas nuo A iki Z tiek plėtros zonose paspartinus, tiek už jų ribų;
Šešta, vartotojų įrenginių prijungimas prie perdavimo tinklo: siūloma numatyti, kad vartotojai, prisijungdami prie perdavimo tinklo, pasirašytų ketinimo protokolą ir pateiktų prievolių įvykdymo užtikrinimą;
Septinta, energijos įrenginių prijungimas prie tinklų yra suvienodinamas su Statybos įstatymo nuostatomis, tai yra atsisakoma techninio projekto ir reikalaujama parengti techninius pasiūlymus ir techninį darbo projektą;
Aštunta, transporto sektoriaus dekarbonizacija: pagal RED III direktyvą siūloma padidinti degalų tiekėjų įpareigojimus, siekiant užtikrinti, kad AI dalis transporto sektoriaus sudarytų ne mažiau kaip 29 %. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Yra trys kolegos, norintys jūsų paklausti. Pirmas klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. GEDVILAS (MSNG). Sėsk, alio! (Juokas salėje) Laba diena. Gerbiamas ministre, kaip deklaratyvus dokumentas jūsų pristatomas projektas iš tikrųjų yra tobulas. Tačiau kyla krūva klausimų, ar rinkoje bus pakankamas AI vienetų kiekis norintiems juos įsigyti ir ar, esant ir atsiradus jų trūkumui, neatsitiks, kad tie ūkio subjektai, kurie turės perteklinių tų AI vienetų, jais piktnaudžiaus ir pardavinės už brangią kainą? Kodėl dėl to nebuvo atlikta jokia analizė ir nėra numatyta jokių saugiklių? Kuo, be savo deklaratyvių pareiškimų, dar galite tų pavojų nebuvimą pagrįsti ir įrodyti? Ir kokioms įmonėms, be UAB „Kurana“, kuri turbūt yra galimai viena iš šio įstatymo užsakovių, dar naudingas šis įstatymas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad čia nėra šiaip įstatymo pakeitimas, čia yra direktyvos perkėlimas. Tai yra direktyvos perkėlimas ir direktyva yra perkeliama visos apimties. Mes norime ar nenorime, tą direktyvą ne šita Vyriausybė, bet kita Vyriausybė perkels.
PIRMININKAS. Taip. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, na, jūs turbūt matėte Teisės departamento 8 lapus ir 26 pastabas. Tai ne šiaip kažkokios pastabos, tai atitikimo Konstitucijai pastabos. Pastebima, kad įstatymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įžvelgiamas viršesnis viešasis interesas, teisinis reguliavimas neatitinka sąžiningos konkurencijos apsaugos principų, asmenų lygiateisiškumo principų ir visa kita.
Mano klausimas būtų dėl jūsų 228 straipsnio 2 dalies, siekiant įtvirtinti sąvoką, kad hibridinė elektrinė apima jungtį, sudarytą (atkreipkite dėmesį) iš vieną atsinaujinančių išteklių rūšį naudojančios elektrinės ir energijos kaupiklio įrenginio. Tai, gerbiamas ministre, ką jūs čia išdarinėjate? Paaiškinti prašau, kodėl vienas įrenginys, o ne saulė, vėjas, hidroelektrinė. Ką čia dabar jūs sugalvojote? Čia dėl galių pasidalinimo, ką jūs čia prasukote prieš dvejus metus? Ar tai atitinka jau mūsų priimtus įstatymus dėl hibridinių elektrinių?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, įstatymas sako labai paprastą dalyką: viena saulės elektrinė ir kaupiklis yra hibridinis įrenginys. Aš nematau problemos. Mums reikia baterijų ar nereikia? Be abejo, jų reikia kuo daugiau. (Balsai salėje) Tai ir parašyta, kad bus vienas įrenginys ir vienas kaupiklis. Mes norime turėti kuo daugiau baterijų. Teisingai? Jeigu žmonės nori statyti šalia saulės elektrinės bateriją, daryti hibridą ir kaupti saulės elektrą, kai jinai yra pigi, kodėl mes negalime leisti? Mes palengviname. Kiek galima biurokratiją krauti žmonėms? Čia mažiname biurokratiją.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už tai, kad bent jau sukonkretinote tai, ką pristatėte, išvardinote punktus. Pasidaro šiek tiek, man atrodo, ir visuomenei aiškiau, apie ką kalbame.
Mano konkretus klausimas. Mes kalbame apie vienos direktyvos perkėlimą – 29 %, mes turime 2030 metais pasiekti šitą direktyvą. Prašau pasakyti, kodėl jūs nemanote, kad šita kreive mes galėtume taip ne tiesiai eiti, o truputėlį leisti įmonėms irgi pasirengti? Kiek tai atsilieps pramonei, turės įtakos nuostoliams ir kiek reikės prisidėti verslui? Kokie tie procentai iššaus? Čia yra labai svarbu. Ne tik pramonei ir verslui bus problema, bet ir, manau, kuras pabrangs ir visi kiti dalykai. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes kalbame apie 29 % transporto sektoriuje. Kai kalbame apie transporto sektorių, reikia matyti kelis dalykus. Pirmas dalykas, kad 29 % susidaro iš elektros. Elektros daugiklis yra 4. Didžiulis. Vadinasi, didžiulis prioritetas yra elektrai. Toliau yra pažangieji biodegalai, vandenilis, tada aviacinis metanolis ir paprastas metanolis. Šiuo atveju yra platus pasirinkimas, ką rinktis įmonėms. (Balsai salėje) Žiūrėkime, kokie nuostoliai. Žiūrėkite, mes apskritai prisiimame visus dekarbonizacijos reikalavimus. Esame pasirašę (…) visus susitarimus. Mes esame prisiėmę dekarbonizuoti visą savo ekonomiką iki 2050 metų. Šiuo atveju labai optimaliai yra sudėliota, daugikliai (4 ir panašiai) leidžia mūsų įmonėms, mūsų pramonei optimaliai judėti per šitą procesą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonę prieš nori išsakyti A. Gedvilas. Prašau. Prieš balsavimą.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Neišgirdau atsakymų į savo užduotus klausimus. Pasisakau prieš. Pasakysiu, kodėl. Pirmiausia turime suprasti, kad dėl perdėtų reikalavimų prekybininkams neišvengiamai pabrangs kuras. Jiems užkraunama atsakomybė iki 29 % maišyti biopriedus, o kitą dalį dengti DAEI vienetais. Jų rinkoje, tikėtina, nebus arba jų trūks. Arba teks juos pirkti už brangią kainą, arba teks mokėti baudas dėl neįvykdytų prievolių. Jie bus priversti patirti papildomų nuostolių, dėl to, kaip minėjau, viskas bus įkalkuliuota į pardavimo kainą. Kaip matyti iš atsiųsto direktyvos teksto, Europos Sąjunga nereikalauja į kurą pilti 29 % priedų. Tai visai logiška, nes šiuo atveju gaminamos transporto priemonės nėra pajėgios vartoti tokios sudėties degalų. Europos Sąjungoje yra formuojamas tikslas pasiekti 29 % iš atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo transporto sektoriuje. Toks tikslas Europos Sąjungoje būtų pasiektas nededant į kurą biopriedų. Bet, kaip ir kalbėjau, labai skiriasi Lietuvos ir Europos Sąjungos situacija. Visoje mūsų transporto sudėtinėje dalyje yra žymiai mažesnė elektra varomo transporto dalis. Šitaip reglamentuojant užprogramuojama, kad kuro tiekėjai neišvengiamai turės pirkti DAEI vienetus, ir tikėtina, kad jų, kaip ir minėjau, trūks.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 55, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų gruodžio mėnesį. Galime pritarti? Prašom centrą. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi dokumentas yra didelės apimties, tai aš manau, kad Ekonomikos komitetas turėtų būti pagrindinis komitetas. Aplinkos apsaugos komitetas galėtų būti papildomas, bet dar yra ir Energetikos komisija. Man atrodo, kad, svarstant tokį svarbų projektą, reikėtų įtraukti ir kitus. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas, kad būtų atvirkščiai, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos komisija. Dar A. Skardžius nori.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Pažvelgus į Teisės departamento išvadą ir galimą neatitiktį Konstitucijai, manau, kad čia Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų vertinti, be abejo, visą šitą aspektą. Tada arba mes svarstytume, arba ne, ar pateikti savo išvadą. Bet aš noriu jums, gerbiamas pirmininke, pasakyti, žvelgdamas į tai, kad buvo pateiktas įstatymo projektas su daug lydimųjų, kad jūs leidote tik vienam kalbėti dėl motyvų. Tai paprastai tokia praktika visą laiką yra, kad kalba ne tik vienas žmogus, kada yra daug lydimųjų. Todėl aš siūlau dėl kiekvieno lydimojo balsuoti atskirai ir leisti kalbėti dėl motyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Paprastai visokių variantų yra buvę. Aš pateikiau taip, kaip pateikiau. Manau, kad tai yra teisinga, nes yra įstatymų paketas, kuris apima energetikos dalį. Aišku, jeigu jūs reikalausite ir norėsite, balsuodami nuspręsite. Bet aš nesiūlau to daryti. Sprendimas yra priimtas. Dabar mes turime apsispręsti dėl komitetų. Yra siūlomas pirminis variantas, kad pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, o kolega A. Bagdonas pasiūlė pagrindinį Ekonomikos komitetą. Gal apsispręskime dėl pagrindinio ir papildomo? Gerbiamas Artūrai, paskutinį prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai aš dabar repliką po balsavimo, pirmininke. Kada jūs pabaigsite, tada aš norėsiu replikos po balsavimo.
PIRMININKAS. Gerai, suteiksiu, pakviesiu. Siūlau apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Teikiu balsuoti. Kas manote, kad pagrindinis turi būti Aplinkos apsaugos komitetas, balsuojate už, kas manote, kad pagrindinis turi būti Ekonomikos komitetas, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už tai, kad pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, balsavo 14, kad Ekonomikos komitetas, – 55. Kaip pagrindinis skiriamas Ekonomikos komitetas. Ir dabar buvo dar du pasiūlymai, kad papildomai galėtų svarstyti šitą įstatymų projektų paketą Energetikos komisija. Jūs siūlėte, gerbiamas Artūrai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų papildomas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš atliepiu į Teisės departamento išvadą ir galimą neatitiktį Konstitucijai, tai nežinau.
PIRMININKAS. Gerai, teiksiu balsuoti. Premjerė nori pasisakyti. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Seimo statutas yra toks, kad jeigu yra tokia Teisės departamento išvada, tai iki pateikimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarsto, ar apskritai projektas gali būti pateiktas. Jeigu mes šiandien turime salėje pateikimą, tai akivaizdu, kad nėra tokia situacija, kaip kolega čia bando papasakoti. Aišku, Seimas valnas apsispręsti nors ir dėl visų komitetų pasaulyje, bet nereikėtų interpretuoti statutinių normų kaip nors kitaip, negu kad jos yra surašytos.
PIRMININKAS. Mes turėjome prieš tai klausimą, kuriame lyg irgi buvo prieštaravimas Konstitucijai, bet su pasiūlymais… (Balsai salėje) …pasiūlymais jie buvo paneigti, su kolegos A. Ažubalio. Taip, I. Haase, prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Kur mes prieš tai svarstėme, jau priėmimo stadija, dabar dar tik pateikimo stadija. Tai iki pateikimo Seimui stadijos turėjo būti Teisės departamento užfiksuota, kad yra aiškus prieštaravimas Konstitucijai. Šito nėra užfiksuota, nepajuodinta ta vieta. Tai dvi skirtingos stadijos. Tai…
PIRMININKAS. Gerai.
I. HAASE (TS-LKDF). …prašau nemaišyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Vis dėlto kiekvienas kolega turi teisę siūlyti ir A. Skardžius taip pat. Aš manau, mano teisė yra teikti jūsų verdiktui, pritarti ar nepritarti. Mes dėl pagrindinio komiteto apsisprendėme ir vienas papildomas jau yra numatytas. Dabar lieka apsispręsti tik dėl to, ar paskirti kaip papildomą Energetikos komisiją ir kaip papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. A. Skardžiaus pasiūlymas, tinka taip? Na, tai jūs nuspręskite balsuodami. Ne, tai ne. Tiesiog kolega turi teisę siūlyti. Gerai, kas už tai, kad papildomu komitetu būtų dar Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
Balsavo 69: už – 19, prieš – 45, susilaikė 5. Tai lieka, kad papildomas komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos komisija, turbūt nekyla dėl to klausimų. Taip, ačiū, pritarta.
Dabar A. Skardžius dėl vedimo tvarkos. Prašau. (Balsai salėje) Siūliau, siūlymas buvo ir dėl Ekonomikos komiteto, ir Energetikos komisijos. Supratote dabar turbūt? Gerai. Prašau, Artūrai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Aš, pirmininke, pasinaudosiu replikos teise po balsavimo. Apgailėtinai atrodo valdančioji dauguma, kada sėdėdama ant lagaminų bando stumti akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujančius dalykus ir nemato Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, kad Teisės departamento išvada surašyta ant 8 lapų – 26 pastabos! 2 lapai dėl neatitikties Konstitucijai, ką aš įvardinau klausdamas gerbiamo energetikos ministro. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas yra tai, kad bandoma įteisinti, prisiminkite, iki 2 gigavatų apribota saulės energetikos plėtra. Kai mes čia priiminėjome vasarą, rodos, prieš dvejus metus, įstatymą, kas yra hibridinė elektrinė? Hibridinė elektrinė tai yra saulė, vėjas, hidro, dar kažkoks gamybos šaltinis ir kaupikliai. Tačiau buvo išdalintos galios. Gerbiamas energetikos ministras, VERTʼas ir „Litgridas“, tinklų operatorius, sugalvojo dar antrą kartą padalinti. Kas turėjo vėją, sako, jūs turėkite, mes jums neduosime saulės, bet duosime savo draugams pasijungti kitą energetikos šaltinį. Tai štai kur yra problema! Tai yra nusikalstama veika, dabar bandoma įteisinti ir pripažinti, kad hibridinė elektrinė yra tik vienas šaltinis – saulė plius kaupiklis arba vėjas plius kaupiklis, arba kuris nors kitas. Tai yra nesąmonė įdėta. Paskaitykite 2 straipsnio 28.2 dalį. Gerbiamas ministre, ką jūs darote? Jūs esate vagys!
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bet kokiu atveju, kaip ir jūs pats minėjote, šį įstatymų paketą svarstys jau kitas Seimas gruodžio mėnesį ir be reikalo čia mes daug tų iečių laužome.
Taip. Per šoninį mikrofoną gerbiamas E. Zingeris. Prašau, gerbiamas kolega. Tuoj.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Leiskite man jums pristatyti mūsų iškilius svečius: Ukrainos Aukščiausiosios Rados įvairių komitetų delegaciją, kuri vieši mūsų Seime. Tarp jų yra žmonių, kurių vyrai, šeimos nariai žuvo karo metu. (Plojimai) Jie atvyko Mykolo Romerio universiteto kvietimu. Delegacijai vadovauja miela J. Ovčinikova, kuri yra Lietuvos ir Ukrainos delegacijos kopirmininkė. Visi šitie žmonės yra ilgamečiai kariai fronte, jų šeimos irgi. Jie nepavargo, galima pasakyti, for your freedom and ours, už jūsų ir mūsų laisvę. Ačiū jums visiems, mums didelė garbė. Slava Ukraini! Gal atsistokime, paremdami Ukrainos Radą. Ačiū. (Plojimai) Jeigu leisite, aš dėl protokolo perskaitysiu, kol jūs atsisėsite, jų pavardes: O. Kopylenka, V. Vagner, V. Božykas ir ponas O. Boičukas. Ir vadovaujama J. Ovčinikovos. Labai ačiū jums. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Palaikome ir palaikysime Ukrainą visada, iki pergalės.
14.54 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3742(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar mes dar turime darbotvarkės 2-16 klausimą, jis atidėtas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Buvo kolegos V. Fiodorovo pasiūlymas, bet kviečiu J. Sabatauską turbūt pristatyti komiteto išvadas, pasiūlymus ir argumentus, kad galėtume apsispręsti. Čia svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Buvo svarstomas komitete Seimo nario V. Fiodorovo pasiūlymas dėl 22 straipsnio 1 dalies. Kolegos nematau. Komiteto išvada buvo nepritarti, kadangi, pritarus tiek Vyriausybės, tiek Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams, atsisakyta 22 straipsnio 1 ir 11 dalių pakeitimų, nes ir kolegos vartojamos sąvokos yra neįstatyminės. Pagal įstatymo 2 straipsnio 89 dalį vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių vairavimo įgūdžių ir gebėjimų tikrinimas, todėl išskaidyti egzaminą į teorinį ir praktinį nėra prasmės. Be to, jo siūlymas, duodama nuoroda į 22 straipsnio 12 dalyje numatytą išimtį dėl A1 kategorijos, kai be egzaminų suteikiama teisė vairuoti, bet ten tik tiems asmenims, kurie turi dvejų metų B kategorijos vairavimo stažą. Taigi todėl atsisakyta, nepritarta kolegos siūlymui.
PIRMININKAS. Turbūt, kolegos, supratote, buvo kolegos V. Fiodorovo du pasiūlymai. Gerbiamas kolega Julius pasisakė dėl abiejų ir komitetas abiem kolegos pasiūlymams nepritarė, argumentus išdėstė. Galima pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Galima. Ačiū, pritarta. Dabar dėl viso svarstymo diskusijoje niekas… Nėra norinčių pasisakyti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
14.59 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4205 (pateikimas)
Dabar noriu pakviesti gerbiamą viceministrą S. Šatūną. Darbotvarkės 2-24 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4205 ir nemažai lydimųjų – Diplomatinės tarnybos, Muitinės. (Balsas salėje) Atsiprašau, kitas bus. Prašau, gerbiamas Simonai.
S. ŠATŪNAS. Ačiū. Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pirmiausia apie Delegavimo įstatymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu iš tikrųjų mes siekiame supaprastinti procedūrą, kaip yra deleguojami diplomatai ir kiti valstybės tarnautojai į Europos Sąjungos išorinių veiksmų tarnybą laikinųjų tarnautojų statusu. Siūloma atsisakyti Delegavimo įstatymo nuostatų, kurios yra susijusios su atranka, kurią turi organizuoti Užsienio reikalų ministerija dabar, bet neatsisakyti kitų Delegavimo įstatymo nuostatų tokiems tarnautojams ir nustatyti, kad tik užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka Užsienio reikalų ministerija išduotų Išorinių veiksmų tarnybai reikalaujamą pažymą apie patvirtinantį tokio valstybės tarnautojo statusą nurodant, kad Užsienio reikalų ministerija remia jo kandidatūrą.
Kodėl tai darome? Nes iš tikrųjų nėra reikalaujama, kad valstybės narės tokius kandidatus į Išorinių veiksmų tarnybą pačios atrinktų. Iš tikrųjų pati Išorinių veiksmų tarnyba atrenka tuos žmones, pati apmoka visas išlaidas, susijusias su jų delegavimu. Manome, kad mūsų tokia vykdoma atranka yra perteklinė. Šis reguliavimas yra susijęs su diplomatais, tik labai išskirtiniais atvejais su valstybės tarnautojais. Prašome pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Klausiančių nėra. Už, prieš nuomonių turbūt irgi nebus. Nebus. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Užsienio reikalų komitetas ir siūloma svarstyti 2024–2028 metų Seimo kadencijoje.
15.02 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4249, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4250, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4251, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4252, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4253 (pateikimas)
Darbotvarkės 22-5.1, 22-5.2 iki… visas įstatymų paketas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4249 ir lydimieji – Muitinės, Valstybės sienos, Krašto apsaugos ir Žvalgybos įstatymai. Prašau.
S. ŠATŪNAS. Ačiū dar kartą, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, vėlgi Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo ir su tuo susijusių kitų, kaip ir minėta, lydimųjų Muitinės įstatymo, Valstybės sienos įstatymo ir jos apsaugos įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo, Karo tarnybos įstatymo ir Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektus. Teikiamų šitų įstatymų tikslai. Keletas.
Pirma. Nustatyti įstatyminius pagrindus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinio pašto ir diplomatinio krovinio įforminimo ir gabenimo. Šiuo metu šie klausimai yra reguliuojami tik Vyriausybės lygiu teisės aktais, todėl kartu teikiami ir Muitinės, ir Valstybės sienos ir apsaugos įstatymų pakeitimai. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Mes siūlome prilyginti delegavimui į tarptautines institucijas laikotarpį diplomatų rotacijos laikotarpiui. Vadinasi, žmogus yra deleguotas į tarptautinę instituciją, tas laikotarpis būtų traktuojamas kaip normali diplomatų rotacija ir kaip diplomatai, pasibaigus delegavimo laikotarpiui, turėtų grįžti toliau dirbti į Lietuvą.
Trečia grupė praktinių klausimų. Pirma. Siūlome išplėsti galimybes vidurinio lygmens diplomatams, kurie grįžta iš rotacijos, grįžti į lygiavertes, o ne į žemesnes pareigas, įvedant vyresniojo patarėjo pareigybę Užsienio reikalų ministerijoje ir taip sudarant galimybę nuosekliai tęsti karjerą. Šiuo metu tokios pareigybės nėra ir būna tokių atvejų, kai diplomatas, grįžęs iš vienų pareigų ambasadoje, yra priverstas grįžti į žemesnes pareigas.
Tada antras praktinis klausimas. Norėtume, kad diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas būtų susietas su vertinamuoju laikotarpiu, kurį nustato užsienio reikalų ministras. Vadinasi, būtų labiau susietas su rotacijų ciklais, kas dažniau vyksta vasarą, o ne su kalendoriniais metais. Ir sudaryti vienodas galimybes atlikti jų neeilinį vertinimą.
Tada trečias dalykas. Sudaryti vienodas galimybes apmokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už savarankiškai įmokas mokančių ar turinčių mokėti diplomatų, karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių užsienyje, sutuoktinius. Dėl to yra teikiami ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo, ir Karo tarnybos bei Žvalgybos įstatymų pakeitimų projektai.
Kitas dalykas. Nustatyti galimybę diplomatui savo prašymu būti perkeltam į žemesnes pareigas. Šis pasiūlymas kyla dėl to, kad dabar įstatymas nenumato tokios galimybės pačiam diplomatui savo noru pasiprašyti dėl įvairių aplinkybių į žemesnes pareigas. Dabar tokios teisinės normos paprasčiausiai nėra.
Ir paskutinis. Nustatyti, kad pareiginės algos padidinimas, skiriant diplomatą iš nevadovaujančių pareigybių į lygiaverčias vadovaujančias pareigybes, būtų taikomas tam tikras priedas tol, kol jis eina pareigas. Prašyčiau pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiandien buvo dar vienas Diplomatinės tarnybos įstatymo pateikimas dėl išankstinio, taip sakant, supažindinimo prieš pusmetį. Ar jūs ką nors girdėjote apie tokį įstatymą, kurį pateikė Ž. Pavilionis? Tai yra vienas dalykas. Ir kaip jūs reaguojate į tai?
Ir antras. Kadangi teko teikti ne vieną pataisą ir bendrauti su Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais, dažniausiai būdavo nusiskundimų dėl skaidrumo ir ne įdiplomatinimo, o dėl karjeros augimo, kad darbuotojai laikomi, taip sakant, nežinioje iki paskutinės minutės, kad tiktai tada, kai jau pasiunčia. Ar nereikėjo šitose įstatymo pataisose deklaruojamo skaidrumo ir aiškumo, kad patys darbuotojai, kurie dirba Užsienio reikalų ministerijoje, taip sakant, iš anksto, kaip ir sako Ž. Pavilionis, kad prieš pusmetį jau žinotų, kad jie važiuoja ir palieka gimtąją Lietuvą kur nors tremties į Baltarusiją ar į tolesnius kraštus? Ačiū.
S. ŠATŪNAS. Ačiū. Nežinau, negirdėjau gerbiamo Ž. Pavilionio pasiūlymo, tai gal išgirsime. Atsakau į jūsų klausimą. Kalbant apie diplomatus, tai kaip tik dabar vyksta, šiuo metu vyksta vidinės atrankos ir priimami sprendimai dėl diplomatų paskyrimo į pareigas jau kitais metais. Šita praktika yra normali praktika. Mes pradedame atrankas prieš metus iki paskyrimo. Šiuo metu mes kaip tik atrenkame žmones į pozicijas 2025 metų vasarą. Dėl ambasadorių yra kita tvarka, ministro nustatyta tvarka, čia turbūt tai turėjote omenyje. Bet dėl diplomatų yra normali tvarka.
PIRMININKAS. Taip. R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Vinkus. Prašom, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas viceministre, aš iš esmės nesu prieš diplomatams suteikti garantijas sugrįžti į pareigas, ne žemesnes, arba galimybę pasirinkti žemesnes pareigas, jeigu jie patys to norėtų. Bet diplomatų rotacija, diplomatų atrankos ir paskyrimai neprasidėjo šiandien. Jie taip pat vyko ketverius metus ir kažkodėl būtent faktiškai paskutinę dieną, besibaigiant šiai Seimo kadencijai, pradedamos teikti Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos. Ar būtent šitos kadencijos ministro paskirtiems diplomatams priklausytų tos garantijos? Kažkaip negirdėjau, kad būtų toks susirūpinimas prieš tai iš diplomatinės tarnybos grįžtančių diplomatų socialinėmis garantijomis. Kodėl buvo delsiama su tokiomis svarbiomis diplomatinei tarnybai įstatymo nuostatomis?
S. ŠATŪNAS. Aš manau, kad šiuo metu mes teikiame patikslinimus, kurie galbūt šiuo metu kilo iš praktinio atnaujinto Diplomatinės tarnybos įstatymo taikymo. Ir, kaip ir minėjau, po tam tikrų struktūrinių pokyčių, kai ministerijose atsirado tokios grupės, ne tik departamentai, atsiranda tokios aplinkybės, kai diplomatas iš užsienio grįžta iš pareigų, kurių tam tikruose padaliniuose nėra. Tai mes norime įvesti papildomą pareigybę, kuri leistų diplomatui iš užsienio grįžti į lygiavertes pareigas, ir dėl to nemažėtų jo turima pareigybė ir koeficientas. Paprasčiausiai mes tiksliname.
Iš esmės čia nėra esminio pakeitimo, kad mes keičiame socialinių garantijų sistemą. Ji egzistuoja, kaip ir atrankos egzistuoja, yra paprasčiausiai tikslinama atsižvelgiant į tam tikrus pokyčius, kaip ir, pavyzdžiui, galimybė pačiam diplomatui pasiprašyti į žemesnes pareigas. Anksčiau paprasčiausiai nebuvo tokių atvejų. Šiuo metu atsiranda žmonių, kurie galbūt dėl vienų ar kitų aplinkybių norėtų eiti kitas pareigas. Mes jiems sudarytume galimybę paskirti į žemesnes pareigas ne dėl to, kad blogai vertiname, bet dėl to, kad žmogus pats prašo. Tokią galimybę įstatyme turbūt turėtume numatyti, nes tokios galimybės yra numatytos Valstybės tarnautojų įstatyme.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas A. Vinkus. Ekscelencija, prašom.
A. VINKUS (LRPF). Gerbiamas pone Šatūnai, pirmiausia džiaugiuosi, kad jūs šiandien pristatote tą klausimą, nes vakar mes buvome pasveikinti pono A. Rimkūno su Diplomato diena, tik dėl įtampos čia, darbe, neturėjome galimybės pasveikinti. Aš tikiu ir drįstu jūsų paklausti, ar pritariate tam, kad mūsų diplomatai labai daug padarė mums įstojus į Europos Sąjungą, kad mes esame ne Europos Sąjungos pakraštys, o girdimas mūsų balsas centre, girdimas toli už Lietuvos ribų? Ir tie diplomatai, kurie būdavo tose šalyse, tai visada informuodavo, kad mes esame aktyvūs Europos Sąjungos nariai, aktyvūs NATO nariai ir plačia veikla vystė darbą. Ačiū, kad jūs tobulinate šį įstatymą.
S. ŠATŪNAS. Ačiū, gerbiamas ambasadoriau. Manau, kad ir jūs reikšmingai prisidėjote prie Lietuvos diplomatinės tarnybos ir šiaip mūsų diplomatinių pasiekimų. Manau, kad visa mūsų tarnyba stengiasi padaryti tai, ką galime geriausiai. Manau, kad mūsų balsas yra labai girdimas Europoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Atsakyta į visus klausimus. Nuomonių už, prieš nėra. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma pagrindiniu komitetu skirti, ačiū, Užsienio reikalų komitetą ir siūloma svarstyti 2024–2028 Seimo kadencijoje.
15.11 val.
Seimo 2024 m. lapkričio 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Noriu pakviesti į tribūną gerbiamą J. Razmą pristatyti rezervinį 2 klausimą dėl šių metų lapkričio 12 dienos posėdžių darbotvarkės. Prašau, rezervinis 2 klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą antradienį – paskutiniai mūsų šios kadencijos posėdžiai. Darbotvarkėse, suprantama, dominuoja priėmimai. Čia surašyti priėmimo stadijoje iš esmės tie projektai, kuriuos šią savaitę, antradienį arba šiandien, mes turėjome svarstymo stadijoje. Jie jums yra puikiai žinomi, aš jų turbūt čia nekartosiu ir nieko nemėginsiu išskirti.
Bet bus ir vienas kitas pateikimas. Sakykime, Seimo Pirmininkė turės pateikti nutarimo projektą dėl mero rinkimų Joniškyje, nes dabar susiklostė tam tikros aplinkybės. Dar keletas kitų kolegų pateikimų ir keletas projektų svarstymo stadijoje.
Suprantama, kad su kadencijos pabaiga projektų judėjimas nenutrūksta. Manau, kad tuos, kurie nebus dar priimti, racionaliai perims kitos kadencijos Seimas.
Na, ir, kaip žinote, dar ir trečias posėdis vakare, už kurio turinį atsakinga Seimo Pirmininkė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Jurgi. Jūsų paklausti niekas nenori, tai gero vakaro. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame darbotvarkei.
15.13 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 23, 28, 29, 38, 54 ir 631 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4256, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 5, 7, 13 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4257, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2729 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4258 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-27 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4256, taip pat ir lydimieji Karo prievolės įstatymo projektai. A. Pocius. Pateikimas. Arba L. Kasčiūnas, nežinau. Taip, gerbiamas generole, prašom, tamsta generole.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos. Taigi, kariuomenė nuolat transformuojasi, keičiasi. Geopolitinė situacija taip pat įneša tam tikrų korekcijų. Tiesiog yra, atrodo, pribrendusi situacija, kad turime padaryti keletą pakeitimų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Karo prievolės įstatyme.
O pakeitimai yra tokie: vienas iš jų yra būtent atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, tai yra nustatyti, kad asmenys, turintys dvigubą pilietybę, Lietuvos Respublikos ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios valstybės, negali būti priimti į karo tarnybą. O tokios valstybės pilietybę įgiję kariai turi būti atleisti iš karo tarnybos: iš profesinės, savanoriškos, nenuolatinės ir privalomosios. Taigi, šiuo pakeitimu yra siekiama išvengti galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Kaip žinote, žvalgybos institucijos grėsmes vertindamos yra aiškiai paaiškinusios, kad dvigubą pilietybę turintys asmenys, tai yra Rusijos, Baltarusijos arba kitų priešiškų šalių, turintys Lietuvos pilietybę, kelia tam tikrą grėsmę. Rusijos arba kaimyninės Baltarusijos specialiosios tarnybos bando tuos asmenis paveikti, užverbuoti. Todėl yra siūlomas toks pakeitimas, kad tie asmenys būtų atleisti iš kariuomenės arba nebūtų priimami į karinę tarnybą.
Kitas punktas. Būtų taikomas tas pats valstybių sąrašas, kurį Vyriausybė, atsižvelgdama į rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, yra patvirtinusi dėl draudimo profesinės karo tarnybos kariams, statutiniams vidaus reikalų sistemos pareigūnams ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams vykti į užsienio valstybes, tokias kaip Baltarusija, Rusija ir Kinija. Dabar turbūt kitus galima pristatyti, ar ne?
PIRMININKAS. Ką taip?
A. POCIUS (TS-LKDF). Ir kitus pakeitimus.
PIRMININKAS. Gerai, taip, visą paketą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Karo prievolės įstatyme yra prašoma nustatyti galimybę profesinės karo tarnybos kariams, kai toje tarnybos vietoje nėra galimybės, išsinuomoti gyvenamąsias patalpas, o nuomos išlaidas kompensuoti pagal faktinei nuomojamų patalpų vietovei taikomą dydį. Čia galbūt paaiškinsiu taip. Karys, pavyzdžiui, tarnauja oro erdvės stebėjimo poste Šilalės ar kokio nors kito rajono miškuose, o gyvena Klaipėdoje. Pagal dabartinius reglamentuojančius dokumentus, jam butpinigiai mokami pagal tą tarnybos vietą, tai yra to rajono įkainiai rinkos kainomis už buto nuomą yra gerokai mažesni. Jeigu jis su šeima gyvena Klaipėdoje, tai yra visai kas kita. Todėl reikia tokių pakeitimų.
Karo prievolės įstatyme yra numatyta, kad karių, norinčių atlikti karo tarnybą rezerve, priesaikos data būtų ne vėlesnė kaip per 20 dienų. Čia yra labiau tokio techninio pobūdžio pataisa. Kadangi, prisimenate, padarėme įstatymo pakeitimą, suteikėme Lietuvos kariuomenės vadui keturių žvaigždžių generolo pareigybę, tai dėl generolo leitenanto, tai yra dėl trijų žvaigždžių generolo pareigybės laipsnio, įvedama korekcija – generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsniui gauti šis karininkas prieš tai turi būti atitarnavęs ne mažiau kaip dvejus metus. Tokie yra siūlomi pataisų projektai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega M. Matijošaitis. Prašau, Mariau.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, visiškai logiškas įstatymo pakeitimo projektas. Aš ne apie jį, aš tiesiog labiau apie filosofinę, teorinę situaciją. Kas, jeigu mes stengtumės inicijuoti atvirkštinį įstatymo projektą? Vadinasi, mums draugiškų šalių, NATO valstybių pavieniai asmenys galėtų įsijungti į Lietuvos krašto apsaugos sistemą. Tai ne taip, kaip misijos šiuo metu vykdomos Vokietijos, Portugalijos, Olandijos ar kitų, bet pavieniai tų šalių piliečiai, kurie norėtų įsijungti į sistemą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Galiu atsakyti į šį klausimą taip. Lietuviai, kurie yra išvykę gyventi į kitas mums draugiškas šalis, NATO, Europos Sąjungos šalis, ir jų vaikai, kurie jau yra gimę tose šalyse ir turi dvigubą pilietybę, Lietuvos ir, tarkime, tos šalies, atvyksta ir tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Tokiu atvejų jau yra ne vienas. O priešiškų šalių pilietybes turinčių asmenų Lietuvos kariuomenėje šiuo metu turime 14. Jie turėtų būti atleisti.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dar luktelkite, nes turbūt dar vienas jums pristatymas. Dabar balsuojame dėl šitų. Galime bendru sutarimu ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4256. Prašau. Taip, norėjo pasimankštinti kolegos.
Užsiregistravo 45, balsavo 44: 43 – už, 1 susilaikė, po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti naujo Seimo sesijoje. Pirmojoje ar antrojoje, nežinau, visos kadencijos metu. Ačiū, pritarta.
Vėl kviečiu, tamsta generole, jeigu galima, į tribūną, nes Lauryno nematau.
15.20 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2368 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4259 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-28 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4259.
A. POCIUS (TS-LKDF). Šį įstatymo pakeitimą inicijavo Seimo narys L. Kasčiūnas. Paprašė manęs pristatyti, kad tikrosios Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2368 pakeitimo įstatymo, įsigaliosiančio 2025 m. sausio 1 d., nuostatos yra skirtos Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymui įgyvendinti. Nukėlus pastarojo įstatymo įsigaliojimą į 2026 m. sausio 1 d., Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo nuostatų, įgyvendinančių Karo prievolės ir alternatyviosios karo tarnybos įstatymą, įsigaliojimas taip pat turi būti numatytas nuo 2026 m. sausio 1 d. Čia yra tokia techninio pobūdžio pataisa.
PIRMININKAS. Klausti niekas nenori. Ačiū, generole. Galime bendru sutarimu šįkart pritarti? Ačiū, pritarta. Taip pat pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir siūloma svarstyti 2024–2028 metų Seimo kadencijoje.
15.22 val.
Statybos inžinierių konfederacijos įstatymo projektas Nr. XIVP-4039(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-29 klausimas – Statybos inžinierių konfederacijos įstatymo projektas Nr. XIVP-4039(2). J. Varkalys. Prašome, kolega, pristatyti. Tada jau ruošiasi E. Pupinis pateikti savo peticijas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvoje skaičiuojama apie 12 tūkst. atestuotų ir aukštą kvalifikaciją turinčių inžinierių, kurių taip stinga ir nepakanka mūsų visai veiklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pritarusi Lietuvos statybos kodekso koncepcijai, pagal kurią skelbiama, kad valstybė turi labiau pasitikėti profesine savivalda. Tokių savivaldų Lietuvoje yra jau keletas ir vieną iš tokių savivaldų rūšių nori steigti inžinierių grupė. Įvardinau kaip grupę, bet tai yra tikrieji Statybos inžinierių konfederacijos nariai – juridiniai asmenys, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, Statybos inžinierių sąjunga, Projektuotojų sąjunga ir trylika regioninių jų padalinių.
Ką tai duotų? Pirmiausia tai užtikrintų techninės veiklos skaidrumą ir kokybę, taip pat savivaldai būtų perduoti ir tobulinami statybos inžinierių atestavimo dalykai, ugdoma statybos procesų dalyvių kvalifikacija ir kompetencija, labiau skatinamas profesinių kvalifikacijų ir kompetencijų tobulinimas ir ugdymas ir, svarbiausia, būtų padedama jauniems žmonėms sužinoti daugiau apie inžinerijos patrauklumą ir padėti anksčiau apsispręsti pasirenkant tiksliuosius mokslus ir humanitarinius mokslus. Pagal Statybos inžinierių konfederacijos įstatymą yra numatyta, kaip tai būtų padaroma. Yra išdėstyta valdymo struktūra, taip pat yra išdėstytas veiklos pobūdis, jų susirinkimai ir visi kiti dalykai. Su tuo, kas buvo išdėstyta pateiktame projekte, tikriausiai didžioji dauguma yra susipažinusi, todėl daugiau trukdyti ir nenorėčiau. Jeigu būtų klausimų, tai prašau.
PIRMININKAS. Kolega, jums klausimų nėra. Ačiū už pristatymą.
J. VARKALYS (LSF). Tada, pasinaudodamas proga, noriu padėkoti už dviejų kadencijų bendrą darbą, nes dalyvauti kitoje kadencijoje ir būti su garbiais žmonėmis čia, Seimo salėje, jau nebeturėsiu garbės, ir palinkėti visiems sėkmės, palinkėti visuomet matyti vienas kitą ir gerbti vienas kito nuomonę. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Nuomonių prieš ir už irgi nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas arba Ekonomikos komitetas. Mes turėtume balsuoti alternatyviai, yra du pasiūlymai. Taigi teikiu balsuoti. Kas manote, kad pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, balsuojate už, kas manote, kad Ekonomikos komitetas, balsuojate prieš.
Balsavo 43: už Aplinkos apsaugos komitetą – 36, už Ekonomikos komitetą – 7. Taigi, kaip pagrindinis skiriamas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti 2024–2028 metų Seimo kadencijoje.
15.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-19“ projektas Nr. XIVP-4262 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašom, E. Pupinis. Darbotvarkės 2-30 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. birželio 19 d. išvados Nr. 250-I-19“ projektas Nr. XIVP-4262. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Peticijų komisijoje buvo iš esmės išnagrinėta peticija, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje draudžiama rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išoriniai matmenys) gyvenamosios paskirties pastatus, išskyrus atvejus… leisti, kai statant, remontuojant, rekonstruojant, renovuojant (jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išoriniai matmenys) visuomeninius ir gyvenamosios paskirties pastatus yra įrengiamos ir privalo būti numatytos triukšmą mažinančios priemonės, atitinkančios higienos normas. Pareiškėjas siūlo papildyti įstatymo kompensavimo mechanizmo galimybes: dėl nuosavybės teise priklausančiame sklype deklaruoto ypatingos valstybinės svarbos objekto taikyti specialiąsias sąlygas arba žemės paėmimą visuomenės reikmėms, esant galimybei, suteikiant kitą lygiavertį sklypą.
Komisija priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir akcinės bendrovės Lietuvos oro uostai nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Įvertinus pareiškėjo peticijoje pateikto siūlymo turinį ir argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo peticijoje teikiamas siūlymas negali būti įgyvendintas vien tik keičiant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, nederinant jų su šio įstatymo 54 straipsniu ir 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Be to, manytina, kad jei peticijoje pateiktas siūlymas yra susijęs su kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą mokėjimo nustatymu, tai siekiant, kad būtų užtikrintas teisinio reguliavimo aiškumas, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir Aviacijos įstatymo 13 straipsnis. Teisės departamentas dėl šio mūsų priimto sprendimo pastabų neturėjo. Prašom į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai netenkinti šio siūlymo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas Peticijų komisijos pirmininke, jūs pats išdėstėte, kad žmogus, gal norėdamas tos kompensacijos, adekvačios kompensacijos, už patirtą, sakykime, žalą, nes tai yra nuosavybė ir jis patirs savo nuosavybės valstybei reikalingų objektų visas pasekmes… Šiaip mūsų valstybėje nekilnojamasis turtas ir žmogaus nuosavybė yra neliečiama. Tai, mano vertinimu, žmogus tikrai nurodė, ką galima pakeisti įstatyme. Galbūt ne taip plačiai, nėra politikas, nėra teisininkas, parengęs tą peticiją, bet jis išvardinęs, ką dar reikėtų pakeisti. Galėtumėte pateikti mums kaip sprendimą pabalsuoti ir parašyti, kad štai pakeistume tuos straipsnius, pasvarstytų Vyriausybė, pasvarstytų ministerija, nes vis dėlto problema yra ir ji niekur nedings. Čia viena peticija. Bet kiek yra žmonių ir ateityje atsiras dar daugiau, nes valstybei svarbių objektų, kurie… Ir žmonių žemė, sakykime, šiuo atveju ar jau esamas nekilnojamasis turtas, jie patiria tų objektų veiklos padarinius. Tai ta žala arba kompensacinės priemonės turėtų būti numatytos, jeigu mes demokratinė valstybė. Ar jūs kitaip manote? Jūsų komisija in corpore?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, teisingai, reikia kompensuoti, bet kai sodai apsauginėje zonoje virsta gyvenamaisiais namais kažkokiais leidimais, toliau – norima plėtra, tai iš tikrųjų valstybė taip pat turi interesą, norą ginti viešąjį interesą, nes, tarkime, aerouosto neiškelsi. Iš tikrųjų, tarkime, žmonėms kompensuoti už tai, kad sodai virto gyvenamaisiais namais, turbūt ne visada išeina. O bendra tvarka yra tokia, iš tikrųjų tam tikros kompensacijos yra nustatytos bendra tvarka. Šiuo atveju, aišku, valstybė riboja tam tikras galimybes tam tikrose zonose, mes šiandien svarstėme dėl kariuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, tai iš tikrųjų tos pačios tvarkos yra. Žmonių norai visada yra didesni.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimas padarytas. Svarstymas. Diskusijoje, kiek suprantu, dalyvaujančių nėra. Priėmimas. Yra du nutarimo straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis? Bendru sutarimu. Prašom balsuoti dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 38, balsavo 38: už – 36, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. spalio 16 d. išvados Nr. 250-I-26“ projektas Nr. XIVP-4263 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Darbotvarkės 2-31 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. spalio 16 d. išvados Nr. 250-I-26“ projektas Nr. XIVP-4263. Prašau, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū. Peticijų komisija šių metų spalio 16 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ papildymo straipsniu „Pabėgėlio viza“, ir priėmė sprendimą pateikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomonę.
Migracijos politikos formavimo kryptys yra susijusios su daugybe geopolitinių ypatumų, todėl nebūtinai vienos šalies sėkmingai veikiantis modelis ar vystoma veikla atitinka kitos šalies interesus ir poreikius. Pažymėtina, kad asmenų iš trečiųjų šalių perkėlimai yra labiau susiję ne su teikiamos naudos skaičiavimais, bet su valstybės prisiimama atsakomybe, nes šie procesai neatsiejami nuo daugelio veiksnių, susijusių su priimančiosios šalies ne tik vidaus rinkos interesais, bet ir saugumo klausimais, šalies įsipareigojimais ir geopolitiniais interesais regione, iš kurio vykdomi perkėlimai, todėl įgyvendindamos perkėlimo programas valstybės pirmiausiai vadovaujasi pagalbos suteikimo labiausiai pažeidžiamų asmenų kategorijoms principais.
Komisijos nuomone, šiuo metu galiojantys teisės aktai yra pakankami pareiškėjo peticijoje nurodytiems klausimams spręsti. Trūkstamos darbo jėgos ir kvalifikuotų užsieniečių pritraukimui į Lietuvą yra nustatyti užsieniečiams palankūs teisėto atvykimo mechanizmai, todėl papildomos „pabėgėlio vizos“ numatymas nėra tikslingas.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturėjo dėl mūsų sprendimo. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai netenkinti šio siūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti niekas nenori. Svarstymas. Diskusija. Matau, nėra.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Dėl viso nutarimo projekto prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 39, balsavo 39, vienbalsiai: už – 39. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. spalio 16 d. išvados Nr. 250-I-27“ projektas Nr. XIVP-4264 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-32 klausimas – projektas Nr. XIVP-4264. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. spalio 16 d. išvados Nr. 250-I-27“ projektas Nr. XIVP-4264. Prašau, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Peticijų komisija šių metų spalio 16 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas tobulinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnyje įtvirtintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo mechanizmą, ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo.
Peticijoje suformuluotas siūlymas įstatymu įpareigoti teismą atlikti konkrečius veiksmus nuteistajam atlikus dvidešimties metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, šią bausmę privalomai pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę suponuotų konstitucinės teisingumo sampratos iškraipymą, nes tik formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuris įtvirtina, saugo ir gina Konstituciją. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šiaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 straipsnio kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės teisingumo principų.
Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamuosiuose įstatymuose šiuo metu įtvirtintas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo mechanizmas sudaro prielaidas teismui visapusiškai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl laisvės ėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę tiems nuteistiesiems, kurių elgsenos pavojingumas visuomenei maksimaliai sumažėjęs. Teisės departamentas neturi pastabų. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti Konstitucijos išvadai netenkinti pareiškėjo siūlymo.
PIRMININKAS. Klausti niekas nenori, diskutuoti irgi nenori. Priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio bendru sutarimu? Ačiū. Ir 2 straipsnis taip pat bendru sutarimu. Ir dėl viso įstatymo projekto. Prašau, kas už nutarimo projektą balsuoja?
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 44, balsavo 43: už – 41, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Ir r-1.1 ir r-1.2 klausimai – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4195, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4196. Turėtų pristatyti K. Starkevičius arba J. Gudauskas, arba J. Baublys, bet nė vieno nėra. Tai turbūt bus kitai darbotvarkei, antradienį. Tai, gerbiami kolegos, šios dienos darbotvarkė baigta iki galo.
Aš irgi norėčiau, kaip ir kolega J. Varkalys, pasakyti, kad šiandien sėdžiu paskutinį kartą šitoje pozicijoje. Ačiū visiems čia likusiems pasiklausyti ir kitur esantiems už kantrybę, už supratingumą, už palaikymą ir linkiu visiems kuo geriausios kloties ateities darbuose. (Plojimai) Registruojamės.
Užsiregistravo 43. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.