LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-09-16 Nr. XIIIP-5179(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projektu siūloma keisti daugiau nei pusę galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio dalių, todėl visas BK 310 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija.
2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama: „<...> būtina akcentuoti, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK 310 straipsnis nepakankamai reglamentuoja pastarosiomis dienomis išaiškintų nusikaltimų tipų. <…> Reaguojant į visuomenėje besiklostančios situacijos pokyčius, kurių BK 310 straipsnis nebeapima, t. y. reglamentuoja nepakankamai, BK 310 straipsnio pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti nusikaltimą kvalifikuojančius požymius, kuomet žiaurus elgesys su gyvūnais yra vykdomas turint komercinių tikslų, taip pat, kai toks nusikaltimas yra vykdomas bendrininkaujant. <…> Priėmus įstatymų projektus BK 310 straipsnis apimtų nelegalių „veislynų“ atvejus <…>”. Su šiais teiginiais sutiktina tik iš dalies.
2.1. Nors galiojančios redakcijos BK 310 straipsnis ir nenumato komercinių tikslų ar veikos padarymo bendrininkų grupėje kaip kvalifikuojančių požymių, tačiau esant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytoms aplinkybėms asmeniui kiltų griežtesnė negu įprastai atsakomybė net ir nepriėmus jokių BK 310 straipsnio pakeitimų. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodomos veikos padarymas bendrininkų grupėje ir veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų (ši aplinkybė apimtų atvejus, kai, pvz., nelegaliu veisimu užsiimantis asmuo gyvūnus kankina juos marindamas badu, tokiu būdu siekdamas išvengti materialinių išlaidų normaliai priežiūrai). Pripažinimas, kad asmuo veiką padarė esant bet kuriai iš nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sąlygotų griežtesnės bausmės paskyrimą (BK 61 straipsnis), taip pat būtų apribotos galimybės tokį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.2. Atkreiptinas dėmesys į BK 202 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atsako „Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų”. Ši nusikalstamos veikos sudėtis apima ir nelegalių „veislynų” veiklą, kadangi norint veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais būtina gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Neturint tokio leidimo ir šia veika užsiimant versliškai ar stambiu mastu baudžiamoji atskomybė kiltų net ir nenustačius žiauraus elgesio su gyvūnais fakto. Tais atvejais, kai papildomai dar būtų nustatytas ir žiauraus elgesio su gyvūnais faktas, asmens veika būtų kvalifikuojama pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir galiojančios redakcijos BK 310 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro visas prielaidas tinkamai įvertinti nelegalių „veislynų” veiklą ir paskirti veikos pavojingumą atitinkančią bausmę.
3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte BK 310 straipsnio 3 dalyje siūlomos nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydis, be kita ko, argumentuojamas taip: „Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žiaurus elgesys su gyvūnais, yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 str. 1 d. 1 p. nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju)”.
Pabrėžtina, kad į teisėsaugos institucijų galimybę nustatyti ir įrodyti nusikalstamos veikos požymius turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikrą veiką apskritai prasminga kriminalizuoti (pripažinti nusikalstama), taip pat aprašant nusikalstamos veikos sudėties požymius[1], tačiau ne parenkant bausmių rūšis ar jų dydžius. Laisvės atėmimo bausmės dydžiai BK specialiosios dalies straipsniuose turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į visiškai kitus kriterijus, kurių bene svarbiausias yra veikos pavojingumas, priklausantis nuo veika padaromos žalos rūšies ir dydžio, kėsinimosi objekto reikšmingumo ir pan. Baudžiamosios teisės teorijoje laikomasi vieningos nuomonės, kad praktika, kai laisvės atėmimo bausmės didinamos tik siekiant taikyti kriminalinę žvalgybą, nėra tinkma.
4. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas bausmių sąrašas už BK 310 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomų nusikalstamų veikų padarymą suformuluotas ne per siaurai. Pastebėtina, kad BK 310 straipsnio 2 dalyje numatoma nusikalstama veika būtų priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o BK 310 straipsnio 3 dalyje – prie apysunkių nusikaltimų. Manytina, kad atsakomybės individualizavimo ir teisingumo principus labiau atitinka toks teisinis reguliavimas, pagal kurį skiriant bausmę už nurodytų kategorijų nusikaltimų padarymą galima rinktis iš kuo daugiau alternatyvų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįstas bausmių sąrašo susiaurinimas neretai sąlygoja situacijas, kai teismai būna priversti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir asmeniui paskirti švelnesnę, pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje nenumatytą bausmę.
5. BK 310 straipsnio dalis, numatanti juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, tikslintina, t. y. formuluotėje „Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo” žodžiai „numatytą veiką” turėtų būti rašomi daugiskaitos forma.
6. Seime yra registruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (reg. Nr. XIIIP-5148 ir reg. Nr. XIIIP-5171), kuriais irgi siūloma keisti BK 310 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]