LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Žmogaus teisių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4014
2019-11-13
Vilnius
1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Mindaugas, Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė.
Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis ir Teisingumo ministerijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovas Artūras Dembskis, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, Finansų ministerijos Viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų konsolidavimo sk. vedėja Simona Tuminienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento valstybės valdymo ir apsaugos sektorių sk. vedėja Irena Džervienė ir Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių sk. vedėja Vida Žagūnienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėjas Gintaras Valiulis , Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos direktorius Virgaudas Lukoševičius, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja vaikų klausimais Daina Urbonaitienė, Tikslinės pagalbos sk. vedėja Daiva Zabarauskienė, Strateginio planavimo ir monitoringo sk. vedėja Loreta Mitkutė ir Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės sk. patarėjas Tomas Milevičius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Lygių galimybių kontrolierė Milda Vainiutė (Seimo kontrolierė, pavaduojanti lygių galimybių kontrolierių), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės sk. vedėjas Vytis Muliuolis
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: –.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
|
|
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba |
|
|
|
Per keletą paskutiniųjų metų žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos ir įgaliojimai tik plėtėsi. Ši plėtra nebuvo ir nėra paremta papildomais finansiniais ištekliais. Dirbant tokiomis sąlygomis gaunamų skundų skaičiaus augimo dinamika ir didėjančios darbų apimtys tampa rimtu iššūkiu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau - Tarnyba). Nuo 2018 m. gegužės 25 d. žurnalistų etikos inspektoriui buvo priskirta nauja funkcija - stebėti, kaip taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau - Reglamentas) ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. žurnalistų etikos inspektorius tapo viena iš dviejų Lietuvoje veikiančių 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau - Reglamentas) priežiūros institucijų. Darbo krūvis šioje srityje išaugo trigubai. Reglamento preambulės 120 punktas valstybėms narėms įtvirtinta reikalavimą kiekvienai priežiūros institucijai suteikti finansinius ir žmogiškuosius išteklius: „kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie jom s yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti užduotis, įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis“. Nors pats Reglamentas įtvirtina reikalavimą kiekvienai priežiūros institucijai užtikrinti reikiamus finansinius išteklius, tačiau nei pasirengimui duomenų apsaugos reformai pagal Reglamentą, nei Reglamento priežiūros įgyvendinimui Tarnyba iki šiol negavo jokio finansavimo. Šiuo metu Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3769, kuriuo siekiama žurnalistų etikos inspektoriui nustatyti įgaliojimus įgyvendinti Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, nuostatas. Tai reiškia, kad žurnalistų etikos inspektorius taps dar vieno tarptautinės teisės akto priežiūros institucija ir įgyvendins minėtos Konvencijos ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Toks naujos funkcijos vykdymas taip pat pareikalaus papildomų išteklių. Šiuo metu turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nebeatitinka realių poreikių ir yra nepakankami veiksmingam visų Tarnybos funkcijų vykdymui. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Reglamento priežiūros institucijos funkcijas, sustiprinti teisininkų, nagrinėjančių skundus ir atstovaujančių Tarnybai teismuose, pajėgumus, užtikrinti įstatymuose nustatytų terminų laikymąsi, būtina priimti 5 (penkis) darbuotojus ir atitinkamai užtikrinti jų finansavimą. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba įvertino papildomų žmogiškųjų išteklių Tarnybos funkcijoms atlikti poreikį ir atsižvelgė į žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą, todėl 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1200 patvirtino didžiausią leistiną Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių - 23,5, t. y. 5 pareigybėmis padidino didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Jei šio sprendimo paraleliai nelydės sprendimas skirti reikiamus finansinius išteklius, šis pareigybių skaičiaus padidinimas negalės būti praktiškai įgyvendintas. Papildomo finansavimo poreikio vidurkis vienai valstybės tarnautojo pareigybei — 24 000 eurų metams. 5 (penkių) naujų darbo vietų įkūrimas (pritaikymas) ir atitinkamai kompiuterinės įrangos įsigijimas papildomai pareikalaus 5000 eurų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. XIII-1896, pagal kurį Tarnyba buvo perkelta iš IlI-iosios, į aukštesnę, ll-ąją Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų grupę. Tarnybos darbuotojų kasmetiniam vertinimui (skatinimui) reikalingi papildomi 30000 eurų. Tarnybos žinomumui bei platesniam veiklos rezultatų pristatymui visuomenėje didinti reikalingas viešųjų ryšių specialistas. Lėšų poreikis - 15 000 eurų. Siekiant išlaikyti ir gerinti Tarnybos darbo kokybę, būtina kelti darbuotojų kvalifikaciją, tobulinti kompetencijas, todėl būtina skirti tinkamus išteklius darbuotojų mokymams, kvalifikacijos kėlimui. Lėšų poreikis - 5000 eurų. Be asmenų skundų nagrinėjimo dėl jų pažeistų teisių visuomenės informavimo srityje, Tarnybai taip pat pavesta atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose, kuomet reikalingos specialiosios žinios dėl informacijos priskyrimo erotinio ar pornografinio turinio kategorijai, taip pat baudžiamosiose bylose dėl nesantaikos įvairiais pagrindais kurstymo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Šioms funkcijoms atlikti yra pasitelkiami ekspertai, veikiantys intelektinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad prašymų atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose skaičius nuosekliai auga, tačiau valstybės finansavimas šiai sričiai nesikeičia nuo 2009 metų. Lėšų poreikis - 1 8 000 eurų. Kartu informuojame, kad 2019-06-17 žurnalistų etikos inspektorius raštu Nr. S-662 kreipėsi į Finansų ministeriją, o 2019-09-17 raštu Nr. S-936 į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl papildomo finansavimo skyrimo (15 000 eurų) ekspertinei veiklai, kadangi jau rugpjūčio mėnesį asignavimai, skirti visų metų ekspertiniam vertinimui, buvo išnaudoti. Kadangi lieka įsiskolinimas už ekspertinį vertinimą 2019 m., prašome šia suma padidinti 2020 metų Tarnybos asignavimus, kad būtų padengta ši skola. Lėšų poreikis - 15 000 eurų. 2018 m. rugsėjo mėnesį kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra Tarnyba pradėjo vykdyti projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020). Projekto pagrindinis tikslas – mažinti toleranciją internete ir kasdieniame gyvenime reiškiamai neapykantai, išmokti ją atpažinti ir efektyviai su ja kovoti. Tarnybos indėlį šiame projekte sudaro švietėjiška veikla: mokymai, informacijos sklaida interneto žiniasklaidoje, interaktyvios reklamjuostės - tiesioginio būdo pranešti apie neapykantos nusikaltimus - viešinimas. 2020 m. šis projektas bus tęsiamas. Projekto trukmė: 2018 m. rugsėjis - 2020 m. balandis. Tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. nuo Tarnybai skirto projekto biudžeto. 2019 metais gavome 21 000 eurų, 2020 metams Projekto įgyvendinimui reikalingi papildomai 5676 eurai. Taip pat prašome skirti 19 200 eurų apyvartinių lėšų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti. Išdėstytų argumentų pagrindu prašome Seimo tvirtinant Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą: - numatyti 2020 metams papildomus 235 276 (du šimtus trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis ) eurus Tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2020-2022 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti. Iš prašomos sumos darbo užmokesčiui - 165 000 (vienas šimtas šešiasdešimt penki tūkstančiai) eurų, socialiniam draudimui - 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų, 43 000 (keturiasdešimt trys tūkstančiai) eurų ekspertinių paslaugų apmokėjimui, darbuotojų mokymams, darbo vietų sukūrimui ir 24 876 (dvidešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt šeši) eurai Projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimui. Iš viso: 235 276 Eur |
Pritarti |
|
|
|
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2019-10-25
|
|
|
|
Atsižvelgdami į Seimo komitetuose svarstomą Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4014, norėtume atkreipti dėmesį, kad kaip ir ankstesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektuose, taip ir šiame projekte Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui. Pagal vykdomosios valdžios suformuotą praktiką, kaip ir ankstesniais biudžetų planavimo laikotarpiais, Finansų ministerija be konsultacijų dėl realaus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Įstaigai finansavimo poreikio, nustatė 2020 ir vėlesniems biudžetiniams metams maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus įstaigai, kurie neatitinka realaus įstaigos poreikio, nurodomo ir pagrindžiamo Finansų ministerijai kiekvienais metais teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dėl vykdomosios valdžios (Finansų ministerijos) nustatomų maksimalių asignavimų limitų, yra koreguojami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos planavimo dokumentai ir juose numatytų veiklų apimtys, atsisakoma kai kurių veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan. Nors vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus (vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios, įstaigos finansavimo praktika nesikeičia. Kaip buvo minėta ankstesnių metų kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetus, rekomendacijas Lietuvos Respublikai dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimo finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais pateikė tiek Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina ir tai, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacija nėra įgyvendinama nuo 2006 metų. Finansų ministerijos nustatyti asignavimai (2020 metams - 570 tūkst. eurų, 2021 metams - 543 tūkst. eurų, 2022 metams - 543 tūkst. eurų) leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik daliai (nuo 2020 metų 17,5 pareigybių) iš Seimo valdybos nutarimu nustatytų 24 pareigybių, išlaikyti. Be to, skiriamas finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), dėl priemokų už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje, taip pat vykdyti visuomenės švietimo apie vaiko teises ir jų apsaugos mechanizmus priemonių. Skiriant asignavimus nebuvo įvertintas ir įstaigos išlaikymui būtinų paslaugų ir prekių kainų padidėjimas. Paminėtina ir tai, kad 2020 metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų sumą - 570 tūkst. eurų, sudaro darbo užmokesčio fondas (485 tūkst. eurų, įskaitant ir skirtas tikslines lėšas sumažintam valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui kompensuoti tiek esamiems, tiek buvusiems įstaigos valstybės tarnautojams bei kadenciją baigusiai vaiko teisių apsaugos kontrolierei), tikslinės lėšos išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai. Išlaidoms įstaigos išlaikymui skirta 85 tūkst. eurų, į kurias įskaičiuotos ir išlaidos komunalinėms, ryšio, transporto paslaugoms ir eksploatavimui, darbdaviui priklausančioms mokėti socialinio draudimo įmokoms, ligos pašalpoms ir kt. Remdamiesi aukščiau išdėstytu, prašome atkreipti dėmesį į nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio, kurių neįvertino Finansų ministerija, ir 44 tūkst. eurų padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus, iš jų: 1. 23,4 tūkst. eurų 1 valstybės tarnautojų etatui finansuoti bei 0,8 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms. Finansinių galimybių nesudarymas priimti tarnautojų (darbuotojų) į laisvas pareigybes tiesiogiai įtakoja įstaigos tikslų bei funkcijų įgyvendinimą bei veiklos efektyvumo rodiklius, nes mažesnis už realų poreikį darbuotojų skaičius sąlygoja didelį darbuotojų darbo krūvį nagrinėjant pareiškėjų skundus bei kreipimusis, todėl vykdyti platesnio mąsto tyrimus dėl įvairių vaiko teisių užtikrinimo aspektų trūksta žmogiškųjų išteklių (iš esmės veikla nukreipta į skundų nagrinėjimą). Be to, 2020 metais prognozuojamas ženklus pareiškėjų skundų ir kreipimusį padidėjimas dėl nuo įgyvendinamos vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos reformos, bei įsigaliojusio naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įtvirtinusio daug naujų institutų (teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos, draudimas palikti įstatyme nustatyto amžiaus vaikus be suaugusių asmenų priežiūros, vaiko paėmimo iš nesaugios jam aplinkos bei šeimos pagrindai bei šių institutų skirtumai, atvejo valdyba ir kt.) bei naujus institucijų veiklos ir sąveikos mechanizmus bei funkcijų perskirstymą, taikymo.
2. 3,8 tūkst. eurų didėja priemokos valstybės tarnautojams už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje.
3. 8 tūkst. eurų reikalingi kompensuoti numatomam paslaugų ir prekių kainų padidėjimui.
4. 8 tūkst. eurų reikalingi visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti. Viena iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų – švietimas vaiko teisių užtikrinimo ir gynimo srityse, vaiko teisių populiarinimas, įstaigos žinomumo didinimas bei informacijos apie vaiko teisių gynimo būdus sklaida. Švietimo vaiko teisių srityje sklaida 2020 metais turėtų būti aktyvesnė ir dėl jau minėtų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų bei įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, patvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų). Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 metų veiklos ataskaitą, 2013 m. gegužės 21d. nutarimu Nr. XII-332 rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje (minėto nutarimo 2 straipsnio 4 punktas), analogiškas rekomendacijas vaiko teisų apsaugos kontrolieriui, apsvarstęs vėlesnių laikotarpių veiklos ataskaitas, teikė ir Seimo Žmogaus teisių komitetas. Tačiau skiriami asignavimai neleidžia visa apimtimi įgyvendinti aukščiau minėtų rekomendacijų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome 2020 metams skirti 614 tūkst. eurų asignavimus, iš jų 513 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
|
Pritarti
|
|
|
|
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
|
|
|
Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4014 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - ir Tarnyba) numatyti 438 tūkst. eurų asignavimai, iš esmės nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo šlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau - Konvencija) įgyvendinimo stebėseną, bei lygių galimybių kontrolieriaus Konvencijos įgyvendinimo kontrolės vykdymo, 2) Europos Komisijos iš dalies finansuojamų projektų „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje", „#NoPlace4Elate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje" ir „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe" įgyvendinimo, 3) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių sklaidos ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 4) Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų surengimo, 5) Tarnybos darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimo, 6) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau - Direktyva 2014/54/ES) nacionalinio įgyvendinimo priežiūros, 7) lygių galimybių kontrolieriaus išeitinės išmokos išmokėjimo, 8) darbuotojų atlyginimų.
1. Nuo 2019 m. liepos 1 d. Tarnybai pavesta nauja funkcija - Konvencijos įgyvendinimo kontrolė, o prie Tarnybos įsteigta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija1. Komisija atlieka Konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Komisiją, kurios sudėtyje yra ir vienas Tarnybos darbuotojas, techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Komisijos sekretoriaus funkcijas taip pat atlieka Tarnybos atstovas. Vykdant minėtas funkcijas, Tarnybos žmogiškųjų išteklių resursų plėtrai (1,5 etato) ir stiprinimui papildomai reikalinga 45 tūkst. eurų. (44,4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,6 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 2. Siekiant didinti visuomenės sąmoningumą apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje ir stiprinti bendruomenės atsaką į smurto artimoje aplinkoje reiškinį Lietuvos regionuose, 2020 metais bus tęsiamas 2019 m. pradėtas vykdyti 24 mėn. trukmės Europos Komisijos iš dalies finansuojamas projektas „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje”. Projekto tikslas - vystyti ir įgyvendinti tarpžinybinį algoritmą efektyviai intervencijai užtikrinti smurto dėl lyties atvejais vietos bendruomenėse, stiprinti mokytojų ir mokyklų personalo gebėjimus užkirsti kelią lyčių stereotipams, kurie prisideda prie smurto prieš moteris artimoje aplinkoje pateisinimo ir normalizavimo, didinti visuomenės sąmoningumą apie smurto prieš moteris artimoje aplinkoje reiškinį ir skatinti smurto prevenciją. Bendra projekto vertė - 325 526 eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 65 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad gavus reikiamą nacionalinį finansavimą per projekto vykdymo laikotarpį projekto vykdytojai į valstybės biudžetą sumokės apie 90 tūkst. eurų mokesčių, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. Bendradarbiaudama su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „#NoPlace4Hate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje”. Projektu siekiama sukurti efektyvų teisėsaugos institucijų algoritmą reaguojant į pranešimus apie galimus neapykantos kalbos atvejus, didinti atsakingų institucijų gebėjimus, tobulini specializuotų paslaugų prieinamumą nuo neapykanta motyvuotų incidentų nukentėjusioms aukoms, didinti visuomenės sąmoningumą neapykantos nusikaltimų prevencijos srityje ir stiprinti ombudsmenų institucijų gebėjimus vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą. Projekto rėmuose bus atlikta nepriklausoma ombudsmenų institucijų apžvalgą apie neapykantos kalbos situaciją Lietuvoje, pasirašyti bendradarbiavimo protokolai su teisėsaugos institucijomis, organizuojami policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų mokymai, vystoma internetinė pagalbos nukentėjusiems asmenims platforma, sukurtas specializuotos pagalbos paslaugas teikiančių specialistų tinklas ir vykdomos plataus mąsto sąmoningumo didinimo kampanijos. Bendra projekto vertė - 339,5 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 68 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 73 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. Siekiant skatinti lygiavertį moterų ir vyrų darbų bei atsakomybių pasidalinimą šeimoje, inicijuoti visuomenės diskusijas apie aktyvesnio vyrų įsitraukimo į šeimos gyvenimą naudą, abiejų tėvų dalyvavimo svarbą vaikų auginime, įvairius būdus sėkmingai suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe". Projekto tikslas - gerinti moterų ir vyrų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą. Projektas skirtas mažinti politines, socialines, psichologines, nepalankios darbo kultūros ir stereotipinio visuomenės požiūrio kliūtis, trukdančias efektyviam asmeninio gyvenimo ir darbo derinimui. Bendra projekto vertė - 431,1 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 89 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 107 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma. 3. Siekdama mažinti visuomenėje paplitusius stereotipus apie skirtingas visuomenės grupes ir keisti diskriminacines nuostatas, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja rengti socialines ir sąmoningumo didinimo kampanijas lygių galimybių užtikrinimo srityje. Atsižvelgiant į duomenų ir informacijos apie diskriminacijos paplitimą įvairiais pagrindais ir požiūrį į diskriminacijos atžvilgiu jautrias visuomenės grupes trūkumą, planuojama kasmet atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus vertinant požiūrį į vyresnius asmenis, asmenis su negalia bei kitas visuomenės grupes (kasmet pasirenkant po vieną aktualią temą arba problemą). Socialinės ir sąmoningumo didinimo kampanijos remsis atliktų tyrimų duomenimis. Taip pat kasmet planuojama atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvią apklausą apie Tarnybos žinomumą. Tam Tarnybai 2020 metais reikės 37 tūkst. eurų. 4. 2020 metais bus organizuojami septintieji Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai (toliau - apdovanojimai). Šio nacionalinės reikšmės renginio metu yra pagerbiami asmenys, organizacijos, idėjos, projektai ir iniciatyvos, reikšmingai prisidedantys prie lygybės ir įvairovės idėjų puoselėjimo Lietuvoje. 2019 metais vykusio renginio suminis biudžetas siekė 35 tūkst. eurų. Atsižvelgiant j aplinkybę, kad renginys yra organizuojamas kartu su partneriais, 2020 metais planuojamam renginiui Tarnyba prašo iš valstybės biudžeto skirti 20 tūkst. eurų. 5. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo5, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, jog viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, kad jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Tam įgyvendinti reikalinga 10 tūkst. eurų. Įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/6796, 2020 m. planuojama sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas. Tam reikalinga 2 tūkst. eurų. Iš viso Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti 2020 m. reikalinga 12 tūkst. eurų. 6. Vykdant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-618 pavestą funkciją – Direktyvos 2014/54/ES7 nacionalinio įgyvendinimo priežiūrą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2020 m. būtina įsteigti naują valstybės tarnautojo pareigybę. Šiam valstybės tarnautojui bus pavesta vykdyti Direktyvos 2014/54/ES 4 str. 2 dalyje numatytas funkcijas: asmenų konsultavimas, skundų, pateiktų dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu, nagrinėjimas, ataskaitų rengimas, informacijos viešinimas (anglų ir lietuvių kalbomis), bendradarbiavimas su partneriais ir kt. Papildomų lėšų poreikis 2020 m. naujos pareigybės įsteigimui - 30 tūkst. eurų (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). 7. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, pasibaigus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų laikui ir jeigu jis neskiriamas kitai kadencijai, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės įgaliojimų laikas baigiasi 2020 m. birželio 24 d. Jeigu ji nebūtų skiriama antrajai kadencijai, jai turėtų būti išmokama 9,3 tūkst. eurų išeitinė išmoka, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 8. Įvertinus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X III-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo, yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Be to, kylant valstybės tarnautojų kvalifikacijai, didėjant tarnybos Lietuvos valstybei stažui, kasmet reikalinga didesnė darbo užmokesčio dalis. Planuojama, kad 2020 metams darbo užmokesčiui papildomai bus reikalinga 10 tūkst. eurų (9,9 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui). Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2020 metams - 385,3 tūkst. eurų – yra būtinas, siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad savo veikla Tarnyba iš dalies prisideda prie 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano I prioriteto „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė" 1.1.1. darbo „Aktyvių ir užimtumą skatinančių paramos formų plėtra", 1.2.6. darbo „Smurto prevencijos bei kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims ir smurtautojams plėtra", III prioriteto „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas" 3.4.2. darbo „Žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos orientavimas į veiklos rezultatus" bei V prioriteto „Saugi valstybė" 5.3.4. darbo „Žmogaus teisių apsaugos ir pasitikėjimo teisingumo sistema stiprinimas". |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: –.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
- nepritarti teikiamam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 (sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms);
7. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – nėra, susilaikė – 4 ( balsuota dėl pritarimo įstatymo projektui XIIIP-4014).
8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Simulik, L.Talmont.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė