LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 378
STENOGRAMA
2016 m. rugsėjo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS ir
Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime rugsėjo 20 dienos (antradienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
10.02 val.
Seimo nario priesaika
Gerbiamieji kolegos, noriu paskaityti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, pagal kurį mes turime atlikti tam tikrą veiksmą Seime. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos! Gerbiamieji kolegos, prašau tylos!
„Seimo nariui V. Gapšiui atsisakius Seimo nario mandato, 2016 m. rugsėjo 14 d. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Saulius Jakimavičius.“
Kviečiu S. Jakimavičių ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą prisaikdinimo procedūrai.
D. ŽALIMAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų, kaip buvo minėta, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo S. Jakimavičiui, kuriame nusprendė pripažinti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Lietuvos Respublikos Seimo nariu tampa Darbo partijos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas S. Jakimavičius.
Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete 2016 m. rugsėjo 15 d. Jis įsigaliojo ir minėtas Seimo narys gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje. Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai jis Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“ Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką, išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas arba perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio teksto sakinio. Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Seimas narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos, pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę, vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaikas, Seimo salėje visi stovi.
Pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stoti. Kviečiu išrinktąjį Seimo narį S. Jakimavičių prisiekti.
S. JAKIMAVIČIUS. Aš, Saulius Jakimavičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys S. Jakimavičius prisiekė 2016 m. rugsėjo 20 d. posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 159 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu naujai prisiekusį Seimo narį. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien dar yra džiugi diena, turime vieną jubiliejų, gražų jubiliejų – jauno, žaismingo vyro, turinčio didžiulę patirtį ir išmintį. Ministrui Š. Biručiui – 55 metai! (Plojimai)
10.10 val.
Informaciniai pranešimai
Kol yra lengvas sveikinimų šurmulys, kartu noriu paskelbti, kad yra gauti apdovanojimai. Tai – diplomas Bendruomenės futbolo turnyro „Vilniaus miesto mero taurė 2016“ Lietuvos Respublikos Seimo komandai, iškovojusiai pirmąją vietą. Pasveikinkime gerbiamąjį M. Bastį su pergale. Sakė, taurė yra pereinamoji, todėl tikimės, kad ji ilgiau užsigulės pas mus Seime.
10.10 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. rugsėjo 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Taigi pradedame šios dienos darbotvarkę. Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Kubilius, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF*). Gerbiama Pirmininke, noriu pakartoti tai, ko prašėme ir Seniūnų sueigoje. Mes manome, kad prieš pat Seimo rinkimus nereikėtų Seimo įvelti į rinkimų kampaniją ir svarstyti tokių klausimų, kur yra skirtingų nuomonių dėl skirtingų pažiūrų ir skirtingo tam tikro moralinio supratimo, nes manome, kad tokius sprendimus svarstyti turi Seimas ramiomis aplinkybėmis. Tai būtų galima daryti tik po rinkimų. Todėl siūlome išbraukti 2-10a, t. y. J. Bernatonio teikiamas Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūloma notarams pavesti suteikti teisę nutraukti santuoką. Ir lygiai taip pat siūlome išbraukti 2-13 klausimą – D. Kuodytės inicijuotą projektą, dėl kurio, ko gero, nėra net surinkta pakankamai aprašų, taip pat Civilinio kodekso pataisos, kuriomis yra siūlomi tokie dalykai, kurie čia sukels vėl labai daug diskusijų. Siūlome tuos du klausimus išbraukti.
Ir, gerbiama posėdžio pirmininke, taip pat noriu priminti mūsų primygtinį raginimą nekviesti šiandien generalinio prokuroro, kuriam Socialdemokratų frakcija yra nutarusi daryti politinį spaudimą, surašiusi klausimus apie vadinamąją auksinių šakučių bylą, kurioje patys turi interesą, nes prokuratūra atlieka tyrimą. Žinome tą bylą, žinome socialdemokrato J. Oleko suinteresuotumą. Todėl siūlome šio klausimo šiandien neįtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Supratom. Dar kokių yra siūlymų? K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Maloniai prašau 2-15 klausimą įkelti į rytinę darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Kokį?
K. DAUKŠYS (DPF). 2-15 klausimą – projektą Nr. XIIP-4387.
PIRMININKĖ. Tai ten jei išbrauksime Civilinį, tada į tą vietą, gerai?
K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. 2-15 klausimą, jeigu sutiks, į rytinį.
Daugiau prašymų nėra. Taigi balsuojame. Yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymas 2-10a, tada taip pat ir 2-10b išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 14, susilaikė 20. Iš darbotvarkės išbraukta.
Taip pat yra prašymas išbraukti 2-13 klausimą. Balsuojame. Kas pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 16, susilaikė 21. Iš darbotvarkės išbraukta.
Ar galime bendru sutarimu 2-15 klausimą atkelti į 2-10 vietą, kurį išbraukėme? Sutarta bendru sutarimu.
Dėl visos darbotvarkės galime patvirtinti? Atsiprašau, dėl prokuroro. Yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymas. Seniūnų sueiga buvo pritarusi. Prokuroras pasirengęs, bet Seimas, aišku, priima savo sprendimus. Taigi, kas pritariate, kad nebūtų pakviestas prokuroras atsakyti į Socialdemokratų frakcijos iškeltus klausimus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 43, susilaikė 25. Nepritarta. Prokuroras atvyks į Seimą.
Prašom, dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, mūsų įsitikinimu, toks veiksmas, kai generalinis prokuroras jau dabar Seimo daugumos sprendimu yra kviečiamas į Seimą aiškintis dėl socialdemokratams rūpimos vienos bylos, yra šiurkštus Konstitucijos ir įstatymų pažeidimas. Noriu priminti, kad prokurorai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi ir yra draudžiama daryti jiems bet kokį, tarp jų ir politinį, spaudimą. Todėl aš noriu informuoti, kad jau esu pasirašęs kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji nedelsdama imtųsi aiškintis, ar toks Seimo veiksmas neprieštarauja pačiu šiurkščiausiu būdu Konstitucijai ir Seimo statutui, nes Seimo statutas draudžia Seimo nariams naudoti savo mandatą ne pagal paskirtį. Ir kol toks tyrimas nebus atliktas, aš prašau sustabdyti šią procedūrą, t. y. prokuroro kvietimą į Seimo salę.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Neturiu tokios statutinės teisės. Galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, bet yra Statute numatyta tokia galimybė pareigūnams atsakinėti. Ne vieną kartą atsakinėjo. Net ir jūsų praeitos kadencijos vadovavimo metu labai gerai prisimename, kai VSD vadovas G. Grina neatsakinėjo tiesiog į klausimus, bet jis atliko pareigą. Prokuroras yra ganėtinai tvirtas žmogus, jis žino, ką gali sakyti, ko ne, ir manau, kad jis taip ir pasielgs.
Prašom. Gerbiamasis P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat noriu gerbiamajam A. Kubiliui pasakyti. Man labai įdomu ir noriu paklausti prokuroro, kodėl nė viena korupcinė byla, kuri yra konservatorių laikais padaryta energetikos sektoriuje, nėra tiriama? Kas jam neleidžia? (Balsai salėje) Tiek taip pat šaukštų byla kodėl netiriama? Ar tai ne Landsbergių klanas darė taip pat spaudimą? Kadangi net šaukštai korupcinėje byloje susiję su Landsbergiais. Tai man labai įdomu ne tik viena konkreti, bet kas globoja taip konservatorius, kad milijardinės padarytos žalos, nors žadėjo, kai buvo skiriamas generaliniu prokuroru, kad bus tiriamos šios bylos, bet, deja, jos netiriamos. Kodėl?
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pono A. Kubiliaus šią baimę reikėtų įvardyti taip, kad šaukštai veda link Karalienės Mortos mokyklos. „Nota Bene“ yra ta pati organizacija, netiria prokuroras, nors Vyriausiasis administracinis teismas aiškiai nurodė pagal Socialdemokratų frakcijos skundą, kad būtina ištirti mokyklos statybą už energetikų pinigus. Ne! O dabar, kai išlindo „Nota Bene“ ryšys su Karalienės Mortos mokykla, tai baimė… turbūt pilnos kelnės ponui A. Kubiliui iš tos baimės. Nieko, išsiaiškinsime!
PIRMININKĖ. Gerai. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Seimo Pirmininke, jūs visiškai teisingai pasakėte, kad Socialdemokratų frakcija kviečia prokurorą vadovaudamasi Seimo statutu. Manau, kad ši byla yra įdomi ne tik mums, bet ir visai visuomenei, taip pat Seimui ir opozicijai, ir klausimai prokurorui pateikti ne tik dėl pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje, bet ir dėl „Snoro“ bei N. Venckienės. Aš manau, kad prokuroras gebės tinkamai atsakyti į šiuos klausimus.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Sprendimas procedūrinis, tą numato Seimo statutas, o generalinis prokuroras žino, ko negalima atsakyti, to ir neatsakys.
Dirbame. Tvirtiname visą darbotvarkę. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaravimą nėra. Ačiū. Patvirtinta bendru sutarimu.
10.20 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 6 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4062(2) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 6 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4062. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1 straipsnis, 2 straipsnis ir 3 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas yra būtinas, bet aš noriu padaryti labai mažą remarką ir priminimą, kad būnant Briuselyje, Biudžeto komisijoje buvo svarstomas klausimas dėl mūsų Visagino atominės elektrinės uždarymo. Perspektyvos iš tikro yra gana liūdnos, kad nuo 2019, 2020 metų, nuo kitos finansinės perspektyvos, mes faktiškai galime negauti pinigų tolesniam uždarymui. Todėl, manau, mes turėtume tai pradėti svarstyti, ką nors daryti, kad ir kitu finansiniu laikotarpiu Lietuva galėtų tikėtis tos paramos, nes jeigu nebus paramos, tai 3–4 mlrd. minimum europinių pinigų reikės iš mūsų biudžeto, iš mūsų mokesčių mokėtojų, užbaigti atominės elektrinės uždarymą, nes dabar uždarymas įvykęs yra tik iš dalies, ne visos apimties, kaip numato MAGATE ir kiti standartai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4062(2) priimtas (Gongas)
10.22 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4235(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4235. Priėmimo stadija, sujungti projektai Nr. XIIP-2891 ir Nr. XIIP-4235.
Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7, 8, 9, 10 straipsniai – pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas pastabai pritarė ir pataisė redakciją. Galime pritarti komiteto pataisytai redakcijai? Pritarta bendru sutarimu. Visą 11 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4235(3) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4320(3)ES (priėmimas)
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4320. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė ir pataisė. Redakcinio pobūdžio. Galime pritarti? Pritarta. Visą 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ir 3 straipsnis dėl įsigaliojimo… pripažinimo netekus galios. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4320(3) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3512(2) (priėmimas)
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3512. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario V. Kamblevičiaus pasiūlymas dėl datos – vietoj rugsėjo pakeisti lapkričio mėnesiu. Ar yra 29 palaikantys? Galime bendru sutarimu palaikyti? Bendru sutarimu palaikome, kad būtų svarstoma. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nario V. Kamblevičiaus pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnį galime priimti su pasiūlymu bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3512(2) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3935(3) (priėmimas)
Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3935. Priėmimo stadija. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra? Galime pastraipsniui priimti? Priimta bendru sutarimu. 16 straipsnis. Yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Ar galime priimti visą 16 straipsnį su pataisom? Priimta bendru sutarimu. 17, 18, 19 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso 1 straipsnio galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Nuomonė už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš anksto noriu padėkoti už jūsų balsą priimant šį tikrai Lietuvos koncertų ir teatrų įstaigų bendruomenei… Šis įstatymas (tikiuosi, bus priimtas) išties bus labai pažangus valstybės ir meno kūrėjų santykio žingsnis. Taigi labai kviečiu susikaupti ir nepraleisti progos prisidėti prie Lietuvos meno kūrėjų gerovės kūrimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – Š. Birutis. Prašom. Dėl koncertų. Iš vietos.
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau šis įstatymas pasiekė finišo tiesiąją, ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už išsakytos. Prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3935) priimtas. (Gongas)
Prašau. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų priimtas svarbus ir reikalingas įstatymas. Aš norėčiau padėkoti kultūros ministrui, kad jo atkaklumo dėka taip ilgai jis skynėsi šitą kelią ir galų gale pasiekė finišo tiesiąją. Taigi nuoširdžiai dėkoju kultūros ministrui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dirbame… Dar gerbiamas V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nepaneigsiu kultūros ministro padėkos vien jo gimimo dienos proga, bet aš priminsiu, kad toks įstatymo projektas, kuris atėjo iš ministerijos ir Vyriausybės, būtų iš tikrųjų nepakenčiamas ir būtų pabloginęs mūsų kūrėjų situaciją. Ačiū Seimo nariams ir ypač mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams, kurie suprato, kurie papildė ir iš tikrųjų tą įstatymą pavertė tokiu įstatyminiu aktu, kurį tikrai ne gėda priimti. Taigi ačiū visiems Seimo nariams ir ypač Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tikrai visi padarėme gerą darbą bendromis jėgomis, tai reikėtų ir toliau taip draugiškai dirbti.
10.32 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4168(2) (priėmimas)
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4168. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4168) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4169(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8b klausimas – Kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4169. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4169) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4170(2) (priėmimas)
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4170. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4170) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4171(2) (priėmimas)
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4171. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4171) priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5, 6 ir 311 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4172(2) (priėmimas)
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5, 6 ir 311 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4172. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 ir 4 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta pastraipsniui bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4172(2) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo Nr. IX-672 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4173(2) (priėmimas)
Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo Nr. IX-672 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4173. Priėmimo stadija, pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta pastraipsniui bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4173(2) priimtas. Baigėme viso paketo lydimuosius.
10.41 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3884(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimas – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3884. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3884(2) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 2, 3, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4240(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 2, 3, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4240. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10,11,12 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4240(3) priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 22, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4349(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 22, 25, 26 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4349. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4349(2) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3323(2) (priėmimas)
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3323. Priėmimo stadija.
Vienas straipsnis, bet yra Seimo narių A. Matulo, V. M. Čigriejienės ir A. Monkauskaitės pasiūlymas. Reikia 29 Seimo narių palaikančių, kad galėtume svarstyti. Tie, kurie palaikote, kad būtų svarstoma, balsuojate. (Balsai salėje) Balsuojame, bus aiškiau! (Balsai salėje) Tie, kurie palaiko, kad būtų svarstoma, balsuojame. (Šurmulys salėje)
Net 62 palaiko. Prašom, pristatys pataisą gerbiamasis A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, šiandien Sveikatos reikalų komitetas pritarė šitam mūsų siūlymui. Kolega M. Zasčiurinskas buvo pateikęs pataisą ir jai buvo pritarta, kad negalima rūkyti ir 10 metrų atstumu nuo daugiabučių namų. Išties, kolegos, manau, kad šiuo metu realizuoti tokią nuostatą yra praktiškai neįmanoma. Panaši nuostata buvo pateikta 2014 metais, daugelis jūsų, kurie balsavote ir atmetėte įstatymo projektą, sakėte, kad jeigu balkonai liktų, tada mes pritartume, o aplink namą nustatyti atstumą praktiškai neįmanoma. Gedimino prospekte reikėtų pereiti į kitą pusę kelio prie kito namo. Tikrai siūlau pritarti šitai pataisai ir tada liks tik vienas siūlymas dėl balkonų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš pataisą ar dėl pataisos, ar dėl viso gerbiamas… dėl viso? M. Zasčiurinskas dėl pataisos ar dėl viso?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl viso.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėl gerbiamo A. Matulo, V. M. Čigriejienės ir A. Monkauskaitės pataisos balsuojame. Kas pritariate šiai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta gerbiamo A. Matulo, V. M. Čigriejienės ir A. Monkauskaitės pasiūlymui, bet komiteto redaguotam tekstui, taip? Sutinka teikėjai. Taip.
Dabar dėl viso projekto. (Balsai salėje) Nuomonės už, prieš. Nuomonė už – B. Vėsaitė. Prieš pirmas ir esate.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, labai palaikau šitą nuostatą, nes iš tikrųjų gyventojai, kurie gyvena aukštesniuose aukštuose, neturi uostyti ir nuodytis dūmais, kurie kyla iš žemesnių aukštų, ypač vaikai. Kai kurie sako ir labai neteisingai interpretuoja, kad balkonas yra privati nuosavybė. Deja, taip nėra. Liftai, stogai ir balkonai yra bendros nuosavybės objektai.
Dar vienas dalykas. Aš puikiai prisimenu, kokios audros kilo, kai buvo uždrausta rūkyti kavinėse, restoranuose, bet, man atrodo, dabar visi laimingi, kad tai nevyksta, nenuodijami padavėjai ir lankytojai. Manau, kad tas dalykas yra labai laiku. Kai kurie sako, kad bendrijos pačios gali nuspręsti, rūkyti ar ne jų namuose, tačiau tai ne bendrijos reikalas, tai yra valstybės požiūris į žmonių sveikatą ir aplinkinių sveikatą, todėl siūlau palaikyti šitas nuostatas ir pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Birutė pasakė labai įdomius motyvus dėl smarvės, kuri ateina, bet kai kaimynai kepa žuvį, ir dar nelabai šviežią, tada ta smarvė tokia, kad iš namų gali pabėgti. Čia tarp kitko. Mano supratimu, šitas draudimas yra pirmas žingsnis į Singapūro valstybę. Singapūre, kaip žinote, už tai, kad rūkai gatvėje arba kur nors, tūkstantis dolerių bauda, jeigu išmeti kramtomą gumą, irgi tūkstantis bauda, jeigu spjauni, taip pat tūkstantis bauda. Jeigu mes norime sukurti Lietuvoje draudimų valstybę, tai uždrauskime rūkyti ir balkonuose. Aš nemanau, kad čia būtų protingiausias sprendimas.
Dar galiu papildyti, kad faktiškai nė vienoje pasaulio valstybėje nėra tokio konkretaus draudimo. Toks draudimas egzistuoja tik Papua Naujojoje Gvinėjoje ir jis yra dėl to, kad tas žmogus, kuris įsilipęs į palmę užrūkys, gali ją uždegti, todėl yra draudžiama užlipus į palmę rūkyti. Aš pats nerūkau ir esu prieš rūkymą, bet už žmogaus laisvių draudimą rūkyti balkone aš tikrai esu prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra du argumentai, kurie skatina pritarti šitam projektui. Pirmas argumentas yra tai, kad rūkantys balkone žmonės iš tikrųjų kenkia aplinkiniams, kaimynams ir tokių skundų yra labai daug. Jeigu žmonės galėtų susitarti tarpusavyje, būtų geriausia, bet kai kurie kaimynai neatsižvelgia ir rūko. Tiems žmonėms, kurie nenorės taikstytis, atsiras instrumentas, kurį mes ir suteiksime šiuo įstatymu jį priimdami.
Antras argumentas yra toks. Ką tik girdėjome liberalų pasisakymą, kad draudimai, draudimų valstybė, draudimų per daug, bet mes įvedėme draudimą rūkyti viešose erdvėse: kavinėse, restoranuose, atrodė, kad įvyks katastrofa ir lietuviai sunkiai pripras prie to – kuo puikiausiai priprato ir nebuvo jokio pasipriešinimo. Dar daugiau – net ir patys rūkaliai pasisakė ir palaikė šitą įstatymą. Aš manau, kad šita gera patirtis turėtų būti plečiama. Netolerancija nesveikam poelgiui turėtų plisti, o ne apsiribojama tuo, kiek esame pasiekę. Todėl pritarkime šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad tai dar vienas iš tų įstatymų projektų, kuriuo Seimas kišasi arba bando reguliuoti tai, ką reguliuoti arba kokiu nors būdu nurodinėti yra tikrai ne Seimo valia. Šis įstatymo projektas turi du pagrindinius didesnius, jeigu taip galima pavadinti, problemų blokus. Pirmas – atitikimo sveikam protui arba sveikai logikai blokas, ir aš visiškai nesuprantu, kaip valstybė gali man reguliuoti, ką aš galiu daryti arba ko aš neturiu daryti savo privačioje teritorijoje. Kai man pasako, kad dūmai kenkia kaimynams, tai aš paklausiu, čia profesorius šnekėjo, o jeigu balkonas įstiklintas ir dūmai eina į vidų, tai bus kokia nors išimtis, arba jeigu balkonas arba terasa yra viršutiniame aukšte ir dūmai eina į viršų ir neina į kitus balkonus, gal irgi bus kokia nors išimtis? Arba jeigu dūmai ne nuo cigaretės, o nuo kepamos mėsos, kaip profesorius sakė, arba jeigu galbūt vakare mano kaimynė užsidega žvakę su aromatu ir aromatas yra levandų kvapo, o man levandų kvapas nepatinka, man patinka rožių kvapas, tai gal ir tokius dalykus uždrauskime įstatymo projektu? Gerbiamieji kolegos, mes absurdais einame ten, kur neturėtume eiti.
Antras labai svarbus blokas, ne ką mažiau svarbus už pirmąjį, iš tiesų yra tai, kaip šitas įstatymo projektas bus įgyvendinamas. Tai yra labai svarbus dalykas. Gerbiamieji, paklausykite, mes ne per seniausiai priėmėme Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, jį keletą kartų koregavome. Policijos departamentas nuolat skundžiasi, kad neturi pakankamo kiekio tiek pareigūnų, tiek ekipažų, kad galėtų reaguoti į visus atvejus, kai smurtaujama prieš moteris, kai smurtaujama prie vaikus, neužtenka materialinių resursų tinkamai sureaguoti į smurtinius nusikaltimus. Ką mes dabar padarysime šiuo įstatymo projektu – įteisinsime skundimą ir kaimynai iš principo kiekvienu atveju, kai jiems nepatiks tai, kaip kaimynas elgiasi, kvies policiją? Ir ką, policijos ekipažai turės gaudyti kiekvieną rūkantį?
Gerbiamieji, atsibuskime vieną kartą ir nedarykime tokių dalykų, kuriuos daryti iš tikrųjų yra daugiabučių bendrijų savireguliavimo reikalas. Seimas niekaip negali ir niekada nepadarys, nesureguliuos santykių tarp žmonių. Visų atvejų į įstatymus mes neįrašysime ir nebandykime to daryti. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Laikas! Labai ilgai kalbėjote, Andriau, bet argumentai buvo svarūs. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia juk elementarus vertybių klausimas. Kas yra vertybė? Visos partijos deklaruoja, kad šeima yra vertybė. Šeimoje yra maži vaikai, juk čia mes visi suaugę žmonės ir suprantame, kad tabako gamintojai visą savo veiklą nukreipia į mažiukus, į vaikus. Juos reikia pripratinti visokiais būdais, elektroninėmis cigaretėmis, visokiais atsitiktiniais dūmais prie narkotikų, prie tabako. Ir aš suprantu tuos, kurie gina tabako gamintojų interesus ir sugalvoja visokiausius būdus iš absurdo teatro, kad ne, tegul patys žmonės susitaria ir panašiai. Juk mes žinome masių psichologiją. Pirmiausia valstybė išreiškia savo vertybinį požiūrį į vieną ar kitą reiškinį, po to vyksta propagandinis agitacinis įtikinėjimo darbas, po to atsiranda įprotis ir iš įpročio gimsta kultūra, kultūrinis požiūris. Visi supranta, kad gadinti orą viešojoje vietoje yra nemandagu ir net pavojinga. Tai viena.
Antra. Kalbame apie rūkymą. Kalbame apie pasyvų rūkymą. Mes nepakeisime fizikos, pagal fizikos dėsnius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kada yra ištraukiamoji ventiliacija ir sienos yra šiltesnės nei lauko temperatūra, rūkančiųjų dūmai kyla ir patenka į patalpas. Ką daryti žmonėms, kurie augina mažus vaikus, turi naujagimius? Ar jie privalo rūkyti pasyviai ir nuodyti savo vaikus?
Ir dar. Kasmet maždaug 7 tūkst. žmonių miršta Lietuvoje dėl rūkymo pasekmių. Visi šitie ligoniai gydomi mūsų visų sąskaita, mes turime dengti visas šitas išlaidas.
Ir paskutinis argumentas.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dabar, jeigu kreipiesi į teismą, teisme reikia įrodinėti ir rūkymo žalos…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, kurie kalbėjo prieš, išdėstė labai daug argumentų, aš reflektuosiu K. Masiulio, konservatoriaus, kalbėjimą apie tai, kaip buvo uždrausta kavinėse. Taip, aš irgi pritariau, nes kavinės ar barai, ar restoranai yra vieša vieta. O balkonas daugiabučiame name, kaip žinote, jo išorinė dalis yra vieša erdvė, o pats balkonas konstituciškai žiūrint yra privati erdvė, ir kaip šiuo atveju bus su privačios erdvės, privačios nuosavybės konstituciniu traktavimu? Iš tiesų pritariu, kad tai yra gyvenamojo namo bendrijos reikalas ir mes, kaip valdžia, neturime kištis ir reguliuoti visiems, ką gali padaryti žemesniu lygiu. Visi žinome subsidiarumo principą, kad nereikia perkelti sprendimo į aukštesnį lygį, negu gali būti priimtas. Jeigu čia yra visuomeninis apsisprendimas gyvenamojo namo bendrijos, tai ir palikime jai tai daryti.
Neįgyvendinamumas. Visi suprantame, A. Mazuronis gerai pasakė, kaip tu padarysi skirtumą tarp pirmo ir penkto aukštų, paskutinio aukšto gyventojo, niekas net ir nebando daryti. Tiesiog yra atėjęs totalių draudimų laikas ir čia visi kimba ant to, galvoja, kad labai patiks žmonėms totalūs draudimai. Mes jau tiek pridraudėme visko, reglamentavome, ypač privačiame sektoriuje, o valstybiniame sektoriuje, žinoma, pavyzdžiui, saugome 42 urėdijas, ir panašūs dalykai. Aš nenustebsiu, jeigu po šito sprendimo ateis kitas sprendimas – uždrausti raugti kopūstus balkone. Žinome klasišką Tyntos dainelę „Suvalgysiu kopūstus balkone“. Smirdi tie kopūstai, kaimynams smirdės, ir tai uždrausime, gerbiamieji draudimų mėgėjai. Sėkmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo rūkaliai, kreipiuosi į jus, atsiminkite, kad yra vaikai, yra nėščios moterys, ir pasyvus rūkymas tikrai kenkia. Kenkia ir jūsų visai kardiovaskulinei sistemai, nes rūkymas yra pirmas rizikos faktorius susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Artėja amžius, kada tai gali įvykti. Todėl kviečiu palaikyti nuostatas ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, priimdami šitą įstatymą, rizikuojame įsirašyti į sąrašą šalių, kurios turi keistų keisčiausių įstatymų, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės įstatymas, draudžiantis raganauti. Tai mes prilygsime tokiems. Aš nerūkau jau 12 metų, neatstovauju tabako pramonei, griežtai pasisakau prieš rūkymą iš principo, esu už sveiką gyvenimo būdą. Bet kolegos, kurie siūlo drausti rūkyti balkone, turbūt seniai lankėsi daugiabutyje ir nežino, kad tie, kurie rūko balkone, tai rūkys savo namuose, tualete, vonioje ir tada per bendras ventiliacijos šachtas tie visi dūmai tiesiai iš rūkaliaus buto pateks į jūsų butą, tada jau tikrai niekur nuo to nepabėgsite. Rūkant balkone bent išsisklaido ore, galima užsidaryti langą ir t. t. Dabar, įteisinę tokį neprotingą įstatymą, tiesiog rizikuojame, kad visi rūkaliai rūkys savo bute ir sakys: nelįskite į mano butą, aš bute darau, ką noriu. Bus galima kviesti policiją, bet tas žmogus neįsileis į savo butą.
Tai įstatymas, kuris užprogramuotas neveikti, o visos kalbos apie rūkymo žalą yra teisingos, aš jas palaikau, širdies ir kraujagyslių ligos. Bet tai ne tas būdas spręsti. Reikia spręsti švietimu arba, kaip čia buvo minėta, bendru sutarimu bendrijose. Tik bėda ta, kad bendrijose Lietuvoje gyvena gal 5 ar 10 %, o visame administruojamame name galima sutarti bendru gyventojų sutarimu. Įstatymu mes nieko nepasieksime, gaištame laiką diskutuodami, užuot priimdami tikrai protingus ir reikalingus įstatymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate šiam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Rūkydami namie nuodijate savo šeimą ir artimuosius. Iš viso nerūkykime, nereikės priimti įstatymų.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 37, prieš – 22, susilaikė 25. Įstatymas nepriimtas. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3323) nepriimtas.
Replikos po balsavimo. Pirmiausia Kęstutis stovėjo. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip Biudžeto komiteto narys iš tikrųjų džiaugiuosi, kad Lietuvoje nereikės kurti dorovės policijos, kaip kito žingsnio, kuri prižiūrėtų, ar balkone rūko, ar dauginasi, ar dar ką nors bloga daro. Todėl sveikinu visus, sutaupius mokesčių mokėtojų pinigus ir palikus žmogui teisę savo balkone daryti tai, ką jis nori. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Tik noriu informuoti kolegas, kurie kūrė šias įstatymo pataisas, įstatymiškai, be balkonų, yra ir lodžijos, ir dar kiti pavadinimai. Išeitų, kad balkonuose draudžiu, o lodžijoje ne.
Kitas dalykas. Pažiūrėkite, kas dedasi su mūsų geru įstatymu, kaip prie mokyklų draudžiama statyti staliukus ir pardavinėti alų. Vilniuje, prie Salomėjos Nėries mokyklos, trys metrai nuo pastato dešimti metai prekiaujama alumi ir nieko tokio, niekas nebaudžia. Šio atveju būtų dar baisiau, kai trūksta policijos pajėgų dėl smurtinių įvykių. Dar mes pridėtume jiems važinėti ir aiškintis, buvo dūmas ar ne, pasverti, įrodyti ir panašiai. Tai tik dar labiau supriešintų visuomenę. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau replikos teise pasakyti. Tiems, kas sako, kad tokie įstatymai nereikalingi, noriu pasakyti, kad reikalingi. Tarkime, Singapūras labai daug ką reglamentavo ir uždraudė spjaudytis viešojoje erdvėje, mėtyti, šiukšlinti ir panašiai. Visuomenė, kuri iki tol taip elgėsi, labai nekultūringai, labai greitai adaptavosi prie naujos tvarkos ir pakeitė savo įpročius, o policija gaudydavo ir gaudo tokius, atrodo, smulkius nusižengimus. Be to, kriminologija sako, kad nuo tokių smulkių dalykų prasideda kiti, sunkesni, dalykai.
Lygiai taip pat liberalams, kurie gina privačią erdvę, noriu pasakyti, kad privačioje erdvėje daug kas draudžiama ir dabar. Jūs pabandykite naktį triukšmauti – mes esame uždraudę, tai privati erdvė, nuosavas būstas, bet negalite triukšmauti, nes triukšmaudami pažeisite kitų žmonių interesus. Niekas nesipiktina, kad rūkalius save nuodija, bet piktinasi, kad pažeidžia kitų žmonių interesus jų nuosavybės ribose, ir tai liberalams nerūpi. Kaip tik rūpinkitės, šitie rūkaliai pažeidžia kitų žmonių interesus jų erdvėje. Juk neateina moteris su vaikučiu į jų balkoną. Liberalai, nieko sau, jūs visiškai nusišnekėjote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nesipykime. (Triukšmas salėje) Viskas, baigiame, judame toliau. Nerūkykime visi, aiškinkime kitiems, kad nerūkytų, ir panaikinkime rūkomąjį, tai bus pirmas žingsnis nerūkyti. Visi sutinkate? Galime pritarti bendru sutarimu? Gerai. Paprašysime Seimo kanceliarijos panaikinti rūkomąjį. Seimo sprendimas – bendru sutarimu. Tai pirmas žingsnis į kovą su rūkymu.
11.08 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4712 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4712. Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Graužinienė. Todėl prašau vicepirmininkų. Gerbiamasis A. Sysas gal gali mane pavaduoti tuo metu, kol pristatysiu įstatymus? Ačiū. Jums leidus, aš einu į tribūną.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Tęsiame posėdį.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš labai trumpai pristatysiu. Ši pataisa buvo įtraukta į bendrąjį paketą, kurį mes svarstėme dėl viešųjų pirkimų, bet tas svarstymas užsitęsė. Tai mums yra tikrai labai aktualu, pačiam Seimui, kadangi „Valstybės žinios“, už „Žinių“ veiklą atsakingi esame patys. Tai yra labai paprastas pakeitimas, prašoma įrašyti „Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informuoja savo interneto svetainėje“, bet ne „Valstybės žinių“ priede. Mūsų toks techninis pasiūlymas ir prašau supratimo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, aš tai noriu pasitikslinti. Jūs sakote, tai techninis pasiūlymas. Kiek aš jį skaitau, tai jis keičia viešųjų pirkimų esmę. Šiandien viešieji pirkimai yra skelbiami viešai ir bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis vienoje vietoje gali susipažinti su skelbiamais viešaisiais pirkimais. Jūs gi siūlote, kad žmogus turėtų nueiti į perkančios organizacijos interneto puslapį, kurių ten yra per 100 tūkst., ir ten ieškoti tų viešųjų pirkimų. Man atrodo, kad čia yra ne techninis sprendimas. Ar aš ko nors čia nesupratau? Ar jūs turėjote kitą idėją, bet jums tik surašė tokį tekstą?
PIRMININKAS. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš noriu atsakyti ir paskaityti pastraipsniui visą straipsnį, kaip jis skambės. „Perkančioji organizacija apie pradedamą bet kurį pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą pirkimo sutartį nedelsdama, tačiau ne anksčiau negu skelbimas bus išsiųstas Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui ir (ar) paskelbtas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, informuoja savo interneto svetainėje apie nurodymą.“ Ir viskas yra išvardinta.
Tai dar kartą noriu pasakyti, kad tokių „Valstybės žinių“, kaip dabar buvo, nebebus, mes priėmėme visus sprendimus ir turime čia padaryti techninį pataisymą.
PIRMININKAS. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Jokių pastabų Teisės departamentas neturi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už nori pasisakyti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš esmės čia vėluojantis sprendimas, seniai mes turėjome susitvarkyti. Kviečiu ypatingos skubos tvarka išspręsti tą klausimą, tikrai internete visa reikalinga informacija apie viešuosius pirkimus yra ir nėra poreikio jos dubliuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už.
Už balsavo 82, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Audito komitetas.
Ypatinga skuba. Ar galime sutarti dėl ypatingos skubos? Pritarėme. Pirmininke, jūs siūlote šiandien ir priimti?
L. GRAUŽINIENĖ. Taip, taip, šiandien siūlau ir priimti, kad negaištume laiko daugiau. Ypatingą skubą siūliau.
PIRMININKAS. Ar ypatingai?.. (Balsai salėje) Pritarėme.
Tai svarstymo stadija. Niekas nenori diskutuoti. Pritariame po svarstymo.
Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Jis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 81, prieš – 1, susilaikė 3. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4704 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-4704. Pateikimo stadija. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu siūloma iki 2017 m. gruodžio 31 d. pratęsti laikotarpį, iki kurio liktų sumažintos Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų reprezentacinės išlaidos, apmokėjimui skirtos lėšos. Dar pasitikslinau datą. Tai yra iki gruodžio 31 d. 2 dalis įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Tai yra Seimo nariams skiriamos lėšos išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Siūlomi pakeitimai per 2017 metus leistų sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį apie 1 mln. 51 tūkst. 400 eurų. Minima pinigų suma 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nėra planuojama. Prašau supratimo ir palaikymo. Norėčiau šiandien…
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti net šeši Seimo nariai. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama Pirmininke, negalima nepritarti tam siūlymui, nes ekonominė situacija iš esmės tik šiais metais pasiekė laikotarpį, kuris buvo prieš krizę, taip pat ir Europos Sąjungoje. Bet mano klausimas būtų truputėlį platesnis, nes kalbama apie viešuosius valstybės finansus. Sakykite, ar algas, dabartinio valdymo sistemos išlaidas, kurios yra skiriamos, pavyzdžiui, ministerijoms valdyti ir kitur, nevertėtų rimtai inventorizuoti, turint omenyje keičiamą struktūrą (tą daro estai), mažinamą ministerijų skaičių, didinamus darbuotojų atlyginimus? Gal ir mums ateityje tą patį reikėtų daryti, apie tuos dalykus pagalvoti? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Iš tiesų jūs esate teisus. Mūsų valstybės valdymo aparatas yra labai išsipūtęs, likęs nuo pirmininkavimo ir buvęs prieš tai, kai įstojome į Europos Sąjungą ir perkėlėme daug teisės aktų. Dabar viskas nusistovėjo, mūsų žmonės turi patirtį ir ją privalome peržiūrėti, bet dabar yra nepakankamai laiko, kad atliktume net ir būtinąsias procedūras. Tikiuosi, kad susirinkęs naujasis Seimas priims reikalingus teisės aktus ir bus galima išdiskutavus pasirinkti ar Estijos, ar kurį kitą modelį.
Noriu tik priminti, kad Estijoje šiek tiek kitaip jau ir anksčiau buvo sutvarkyta valdymo sistema. Negalime vien tik perkelti to modelio, nes reikėtų labai tvarkingai viską išnagrinėti. O kad reikia naujo sisteminio požiūrio, tai reikia, tam aš tikrai pritariu. Manau, kad jis atsiras.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Nėra. K. Masiulis. Nenori. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Nori.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, aš suprantu, kad dabar toks laikotarpis prieš rinkimus ir reikia parodyti, kad aš pats nusipjaunu, pavyzdžiui, ranką ir tai yra pliusas. Aš tą suprantu. Bet žiūrėkite. Aš suprasčiau, jeigu Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, kurie gauna didžiulius pinigus reprezentacinėms išlaidoms, kurie gauna išlaidas automobiliams ir panašiai, pasiūlytų sau sumažinti. Sutikčiau, nes jie geriausiai žino, bet kai prie šitų visų dalykų, reprezentacinių išlaidų dar yra siūloma sumažinti Seimo nario išlaidas parlamentinei veiklai, kai mes žinome, kad nė vienas Seimo narys neviešina savo darbo taip, kaip reikalauja Konstitucija, tai aš nesuprantu to jūsų siūlymo. Kam tas siūlymas reikalingas? Jis pagerins parlamentarų veiklą? Jis labiau informuos žmones apie parlamento veiklą? Jis pagerins parlamento, kaip institucijos, vardą?
PIRMININKAS. Mečislovai, jūs viršijate Konstitucijos normas.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, aš atsakysiu. Jūs klausiate mano nuomonės, tai aš ir atsakysiu. Pirmiausia tai ne pirmą kartą mažiname, tai yra tęstinumas. Jau šią kadenciją visus metus mes šį sprendimą priiminėjime, visą kadenciją, tai jis nėra prieš rinkimus.
Antra. Tikrai verta padiskutuoti susirinkus, ar išvis nereikia pratęsinėti, o tiesiog priimti pataisas Statute ir kitaip apibrėžti tą patį dydį. Tikrai gana nemažai yra gaunama papildomų lėšų parlamentinei veiklai ir, gerbiamieji Seimo nariai, kai valstybėje bus tikrai visiems oriai atlyginama už jų darbą, biudžetiniam sektoriui, tada ir mes galėsime pretenduoti į ką nors daugiau. Noriu priminti, kad Seimo nariui yra suteikti trys padėjėjų etatai, kur gana gerai apmokama, palyginti su kitu darbu, gana aukštai įvertinti, ir parlamentinei veiklai skiriamos lėšos. Kai pateikia Etikos ir procedūrų komisija kiekvieną kartą, matome, kad iš tiesų galime gyventi šiek tiek ir kukliau. Tą mato mūsų žmonės, rinkėjai. Todėl aš tikrai esu prieš. Kiekvienas Seimo narys, ateidamas į Seimą žino, dėl ko ateina ir kaip jis turi dirbti. Nuo to darbo kokybė nė kiek nepablogėjo, kad parlamentinės išlaidos yra mažesnės. Galiu pasakyti, kad šią kadenciją Seimas dirbo produktyviau, negu dirbo praeitą kadenciją. Tai visiškai nieko nekeičia.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, išties Konstitucija sako, kad darbo sąlygos… Visi Seimo nariai lygūs. Suprantu, atlyginimas, kiti dalykai, patarėjai, bet dėl išlaidų veiklai šiuo metu situacija yra labai nesąžininga, nes tie, kurie gyvena, pavyzdžiui, Vilniuje, kaip ir minėjo kolega M. Zasčiurinskas, pavaduotojai naudojasi valstybiniu transportu. O štai yra žmonės, kurie kiekvieną savaitę važiuoja į Klaipėdą, į Skuodą, į Biržus, į Pasvalį, ypač dabar, kai sujungti keli rajonai, pavyzdžiui, toje apygardoje, kurioje aš balotiruojuosi, yra apie šimtas bendruomenių, į visas reikia nuvažiuoti, aplankyti, nupirkti kokių nors gėlių, pasveikinti, tų kanceliarinių faktiškai neužtenka. O Vilniuje išrinkti nelabai žino kartais, ką daryti. Ar nemanote, kad tuos dalykus reikėtų reglamentuoti sąžiningiau, pagal realias išlaidas?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš noriu pasakyti dar kartą remdamasi analize, kam yra naudojamos parlamentinės lėšos. Didžioji dalis parlamentinių lėšų naudojamos automobilių nuomai. (Balsai salėje) Didžioji dalis. Taip, ne visi, aš tikrai nesakau, kad visi, bet didžioji dalis. Todėl reikia pagalvoti, galbūt reikia nuomoti pigesnius automobilius ir mažiau reikės išlaidų, liks kurui. Konstitucinio Teismo yra išaiškinta, kad kiekvienas Seimo narys prieš įstatymą yra lygus, prieš Konstituciją yra lygus, ir skirstyti, kur kas gyvena, mes negalime, bet Statute galime reglamentuoti kitaip. Teikite pataisas, niekas nedraudžia teikti pataisų, Seimas diskutuos ir priims sprendimus. Taigi važiuokime saugiai, bet važiuokime pigiai.
PIRMININKAS. O gėles dovanokime tik mylimoms moterims.
L. GRAUŽINIENĖ. Savo moteriai.
PIRMININKAS. Taip. E. Gentvilas klausia paskutinis.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nemanau, kad čia populizmas ir pritarsiu tam siūlymui atidėti. Manau, kad tai yra objektyvus poreikis, tačiau panašiai matulišką klausimą pateiksiu oponuodamas Seimo Pirmininkei. Aš manau, kad galima diferencijuoti. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas grįžimo į namus išlaidas yra diferencijavęs priklausomai nuo išrinkimo šalies. Parlamentarų kviečiamų svečių apmokėjimo tarifas taip pat skiriasi Lietuvai ir Olandijai arba kokiai nors Suomijai, priklausomai nuo geografinio atstumo. Manyčiau, kad čia yra erdvės, jūs taip kategoriškai neužbrėžkite, nes mudu su A. Matulu pateiksime kokią nors lentelę, pataisą, diferencijuojančią pagal išrinkimo vietą ar pagal gyvenamąją vietą. Iš tiesų yra skirtumas. Pavyzdžiui, aš nenuomoju automobilio ir man faktiškai neužtenka vien tik automobilio eksploatacijai, įskaitant benzino išlaidas. Gėlėms, nepyk, Antanai, man pinigų nebelieka iš tų parlamentinių išmokų. Nedejuoju, balsuosiu už jūsų projektą, bet apie diferencijavimą reikėtų pagalvoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Eugenijau, papasakosite kitur, čia klausimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai, aš suprantu. Galime diskutuoti, bet registruokite pataisas ir tada visas Seimas diskutuos, nes kiek yra Seimo narių, tiek beveik yra nuomonių. Todėl rasime bendrą sutarimą ir pakeisime. Nematau jokių problemų.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Girdžiu iš galiorkos balsą. Atsiprašau. Motyvai. J. Razma – už. (Balsai salėje) Palaukite, vienas už. Pakentėkite!
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai už tą pratęsimą metams, bet, man atrodo, būtų dar geriau buvę, jeigu Seimo Pirmininkė pateiktų, kad šitos šiek tiek mažesnės parlamentinės išlaidos įsigaliotų ir galiotų visam laikui. Mes kiekvienais metais vis grįžtame ir grįžtame prie to ir tarsi duodame rinkėjams signalą, kad vis dėlto kada nors pretenduojame į didesnes. Geriau būtų, kad fiksuotume tas mažesnes visam laikui. Bet dabar čia nėra kaip tą padaryti ir tiesiog reikia balsuoti už tuos vienus metus.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Zasčiurinskas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų aš pasisakau kategoriškai prieš, nors suvokiu, kad šitas sprendimas taikomas jau ne šios kadencijos Seimui, šis sprendimas bus naujajam Seimui.
Kodėl aš pasisakau prieš? Jeigu būtų išskirtos dvi grupės, tai yra Seimo narių parlamentinė veikla, kaip yra parašyta Konstitucijoje, ir būtų atskira grupė vadovybės reprezentacinių išlaidų grupė, tai aš, aišku, pritarčiau Pirmininko ir pavaduotojų, nesvarbu, kokie asmenys šiandien užima tuos postus, pritarčiau tų asmenų nuomonei, nes jie geriausiai žino, ar reprezentacinių išlaidų jiems pakanka, ar nepakanka, ar valstybinio automobilio jiems pakanka, ar jie dar turi parlamentinei veiklai nuomoti automobilį ir panašiai. Deja, šiandien realybė yra kitokia.
Ir antra dalis. Gerbiamieji kolegos, konstitucinė norma „Išlaidos parlamentinei veiklai“ yra skiriama, kad Seimo nariai bendrautų su savo rinkėjais, kurių yra virš 2 mln., kad jie pateiktų jiems visą reikalingą informaciją ir t. t. Pateikite, jūs juk puikiai žinote, kas pateikėte, pavyzdžiui, laikraštyje straipsnį, ataskaitą bent kartą per ketvirtį. Kiek tai kainuoja? 400–500 eurų vienas straipsnis. Vadinasi, mes tokiu atveju save apgaudinėjame. Tai ko mes siekiame? Būti à la populistais ir labai populiariems, neinformuoti žmonių apie parlamento veiklą ir džiaugtis, kad parlamento reitingai yra paskutinėje vietoje – 2–3 %. Jeigu mes teiktume žmonėms tinkamą informaciją, kokius gerus darbus darome, tai gal ir požiūris į mus keistųsi. Todėl aš pasisakau prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ačiū. Kadangi buvo paminėtas Seimo Pirmininkas ir kai kurie pavaduotojai, tai noriu informuoti, kad Seimo Pirmininkas neišnaudoja parlamentinei veiklai skirtų pinigų. Ir I. Degutienė visiškai nenaudoja, taigi kalbant jau reikėtų kalbėti konkrečiai. Prašom.
Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prašo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate dėl ypatingos skubos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 14. Ypatingai skubai pritarta. Svarstymas. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti?
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš – 2, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Taigi nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš – 3, susilaikė 3. Seimo statutas (projektas Nr. XIIP-4704) yra priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1802, 1804, 1805, 1806, 1807, 1809, 18010, 18011, 18015, 18018 ir 18019 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4713 (pateikimas)
Toliau 1-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1802, 1804, 1805, 1806, 1807, 1809, 18010, 18011, 18015, 18018 ir 18019 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4713. Pateikimo stadija. Kviečiu G. Kirkilą.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Europos reikalų komitetas parengė Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektą. Šį pakeitimą lėmė kelios priežastys. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė Europos Komisijos teikiamų pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitų Europos Sąjungos dokumentų gavimo Seime tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projekto tikslas – įtvirtinti esama praktika pagrįstą teisinį reguliavimą.
Seimo statuto projektu siekiama: pirma, patikslinti gaunamų pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitų Europos Sąjungos dokumentų registravimo ir paskirstymo Seime tvarką; antra, atsisakyti teisinio reguliavimo dėl Lietuvos Respublikos pozicijos registravimo ir paskirstymo; trečia, papildyti subjektų, kuriems perduodama Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto išvada dėl Seimo prioritetų pagal Europos Komisijos metinę darbo programą, sąrašą inter alia subjektų, kuriems teikiama Seimo rezoliucija dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo teisės akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui, sąrašą; ketvirta, patikslinti specializuoto komiteto išvadas dėl pagal teisėsaugos procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui pateikimo procedūros aprašymą; penkta, patikslinti Seimo nuomonės į Vadovų Tarybos posėdį vykstančiam Ministrui Pirmininkui ir į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius vykstantiems ministrams teikimo teisinį reguliavimą; šešta, nustatyti, kad Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto nuomonė Seimo vardu gali būti pateikiama ir raštu.
Taip pat turime Teisės departamento išvadą. Yra viena pastaba, kuriai mes iš esmės pritartume ir įtrauktume į šį projektą. Kviečiu Seimo narius pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Labai aiškiai pristatėte.
Balsuojate po pateikimo, kas pritariate.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Kadangi komitetai dar prašo pažiūrėti, tai pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Europos reikalų komitetas. Pritariate komitetams? (Balsai salėje) Pritarta. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Tada, jeigu bus sutarimas, galėsime ir priimti. Pritariate? Pritariate. Ačiū.
Gerbiama V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerbiama Pirmininke, aš truputį pavėlavau, nesuspėjau sudalyvauti projekto Nr. XIIP-4704 priėmime. Dėl protokolo užskaitykite mano balsą už. Čia truputį pavėluotai aš pasakau.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo V. M. Čigriejienę įrašysime, kad dėl projekto Nr. XIIP-4704 norėjo balsuoti už. Ačiū.
11.37 val.
Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4706 (pateikimas)
1-16 klausimas – Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4706. Pateikimo stadija. Kviečiu V. Bukauską.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Konstitucijos 55 straipsnio pataisą būtent dėl Seimo narių, nes 1992 metų Konstitucijoje šitas straipsnis apibrėžia, kad mūsų tautos atstovų išrinktų yra 141. Mano siūlymas yra mažinti Seimo narių skaičių iki 111.
Kuo aš remiuosi dėl šitų rodiklių? Jeigu pasižiūrėtume į 1992 metus, kaip aš ir minėjau, kai mūsų valstybėje pagal Statistikos departamento rodiklius gyveno per 3,7 mln. gyventojų, tai atitiko 141 Seimo narį. 2016 m. sausio 1 d. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, gyvena 2,8 mln. gyventojų. Tai sudaro 22 % mūsų piliečių, neatstovaujamų mūsų valstybėje, ir sudaro 109,84 Seimo nario. Apvalinant į didžiąją pusę, buvo priimtas toks mano siūlymas, kad būtų nelyginis skaičius, atitiktų 111 Seimo narių.
Šitas klausimas jau keliamas daugelį metų. Aš manau, kad dabartinis, nueinantis Seimas, galėtų pradėti diskusijas, galėtų pritarti po pateikimo. Manau, kad suspėtų ir atlikti pirmą balsavimą ir ateinančiam Seimui galėtų pavesti atlikti antrą balsavimą, ko reikalauja Konstitucija, ir priimti tam tikrus teisės aktus, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., o būtų taikoma nuo kitos kadencijos – nuo 2020 metų. Per tą laiką iš esmės mes turėsime pertvarkyti daugelį teisės aktų dėl naujojo Seimo, kurie būtų suderinti ir neprieštarautų Konstitucijai, su kuriais būtų supažindinama visuomenė, bendruomenė. Manau, tuo mes pasieksime efektyvesnę, darnesnę ir visuomenei priimtinesnę poziciją, kuri šiandien iš tiesų kelia labai daug aistrų ir nuomonių skirtumų, kaip ir kitos politinės partijos, kurios siūlo ir 71 Seimo narį, ir 101, ir 121. Mano siūlymas yra argumentuotas, paremtas rodikliais. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia V. Fiodorovas, ruošiasi R. Baškienė.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sveikintinas pasiūlymas, laiku, žmonėms to reikia. Kaip manote, ar tai negalėtų būti graži pradžia – Seimo narių mažinimas, tarkime, viešajam sektoriui pertvarkyti, ministerijoms mažinti ir taip taupyti pinigus, vienas dalykas, kad atitiktų žmonių poreikius… Kaip manote, galbūt galėtų būti pati pradžia?
V. BUKAUSKAS (DPF). Aš pritariu jūsų išsakytai nuomonei ir klausimui, iš tiesų manau, kad mes, kaip parlamentas, turėtume pradėti diskusijas ne tik kaip Seimo atstovybės, bet ir kaip valstybės valdymo, nes 26 metus eidami ir matydami, kad valstybę iš tiesų reikia pertvarkyti, turėtume pradėti diskutuoti. Kodėl Seimo valdymas būtų efektyvesnis sumažinus Seimo narių skaičių? Aš kalbu, kad ir konstitucinė pataisa, kuri yra įregistruota ir laukianti pateikimo (60 straipsnis), kad Seimo narys neturėtų būti ministras. Tikrai šiandien daugelis susiduriame su ta tendencija, kad būnant ir vienoje kėdėje, ir kitoje neišeina taip deramai atstovauti. Tai visuomenė mato, tai visuomenė vertina, ir mes apie tai turime kalbėti drąsiai, pakylėtai ir suteikti diskusijas visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Baškienė, ruošiasi A. Sysas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, šitą siūlymą mes girdime iš žmonių ir, ko gero, tai ne tiek finansiniai skaičiavimai, kiek moralus siekis, kad mažėjant gyventojų skaičiui mažėtų ir Seimo narių skaičius, nors finansiškai išeina, kad vienas gyventojas, visiškai panaikinus Seimą, gautų tik 10 eurų. Tai daugiau moralinis dalykas.
Bet kodėl 111, o ne 101? Jūs ten sakėte formulę. Europos Sąjungos valstybės naudoja kitą formulę – kubinę šaknį iš gyventojų skaičiaus. Esminis mano klausimas būtų, o gal geriau tik vienmandatininkai (nes to taip pat labiau pageidauja gyventojai) negu partijų sąrašai.
V. BUKAUSKAS (DPF). Kolege, aš kolegai Viktorui jau užsiminiau, kad iš esmės, jeigu tam būtų pritarta, ir ateinančiam Seimui būtų įpareigojimas plačiau žiūrėti ne tik dėl Seimo narių sumažinimo, bet ir dėl sistemos keitimo. Puikiai žinote, kokį mes turėjome po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kai būtent vienmandačių ribos buvo sumažintos 10 procentinių punktų, kitaip sakant, +10, -10… Kokias mes šiandien turime rinkimų apygardas, kokio ilgio? Ir, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, galiu atsakingai atsakyti, jeigu mes nespręsime iš esmės dėl 2020 metų, su dabartine rinkimų sistema mes turėsime tikrai didžiulių problemų. Ir šiandien ta mišri rinkimų sistema, kuri yra Europoje, Lietuvoje, Vokietijoje ir Anglijoje, mūsų valstybei iš tiesų yra per brangi – du turai. Kaip žinoma, pakartotinas vidutinės savivaldybės turas kainuoja apie 37 tūkst. eurų, vienos rinkimų apygardos. Aš manau, kad tie pinigai, kurie naudojami, nereikalingai antrajam turui, mano galva, galėtų atitekti kitoms socialinėms programoms, kitai visuomenei ir bendruomenei. Bet čia yra tolesni matymai ir diskusijos.
O kodėl 111? Aš aiškiai pasakiau: 22 % iš 141 yra 109,84 Seimo nario.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas, ruošiasi K. Masiulis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Štai tas ir įdomu. Man 111 primena kai kuriuos skaičius, kurie buvo naudojami rinkimų retorikoje prieš aštuonerius metus. Kodėl ne 109 – klausimas, jeigu apskaičiavote tiksliai 22 %?
Bet mano klausimas ne apie tai, prisiminimai gerai, bet… Apie Seimo narių mažinimą kalbama jau dešimtmetį…
V. BUKAUSKAS (DPF). Istoriją reikia vertinti ir gerbti.
A. SYSAS (LSDPF). …jau dešimtmetį kalbame. (Balsai salėje) Na, gerai, kiek egzistuoja Seimas, kad visą laiką per daug, bet balsuoja piliečiai, tie piliečiai, išvažiavę kitur, turi teisę balsuoti. Bet čia vėlgi – lai būna. Kodėl pasirinkta pateikimo data likus mėnesiui iki rinkimų, o ne prieš trejus ar ketverius metus, kai tas klausimas buvo toks pat aktualus kaip šiandien? Ačiū.
V. BUKAUSKAS (DPF). Aš atsakysiu į paskutinį jūsų klausimą. Manau, kad logiška nueinančiam Seimui pradėti konstitucinę pataisą, o ne būtent tam pačiam Seimui ir daryti visas procedūras. Aš manau, kad mūsų valstybė yra parlamentinė demokratinė. Jeigu mes matome, kad iš tiesų turi būti mažinama ir proporcingai atstovaujama, tai tą ir suteikime – tautos išrinktiesiems paveskime atlikti likusį darbą iki galo. Tai yra mano nuomonė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ir taip turėtų būti su visomis konstitucinėmis pataisomis.
PIRMININKĖ. Šiandien Seniūnų sueiga priėmė sprendimą šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.
K. Masiulis, ruošiasi A. Salamakinas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš spėsiu du klausimus paklausti. Pirmas klausimas yra toks: tų išvykusių Lietuvos piliečių jūs jau nebelaikote Lietuvos piliečiais? O jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai Lietuvos piliečių skaičius visai kitoks. Prancūzijoje irgi daug žmonių yra išvykę ir mažai balsuoja, bet jie specialiai užsienyje gyvenantiems milijonams prancūzų yra įsteigę net kelias apygardas ir juos laiko Prancūzijos piliečiais.
Dabar kitas klausimas. Ar tokia jau prasta Darbo partijos situacija prieš rinkimus, kad reikia tokio popso? (Balsas salėje: „Oi!“)
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega. Aš atsakysiu…
PIRMININKĖ. Tai J. Razma siūlė įtraukti šitą klausimą.
V. BUKAUSKAS (DPF). …jums, kad aš tikrai nesakiau, kad išvykę gyventi kitur nėra Lietuvos piliečiai. Aš kalbėjau apie gyvenančius Lietuvoje ir būtent šią dieną prie dabartinės rinkimų sistemos viena vienmandatė apygarda yra suteikta būtent mūsų tautos piliečiams balsuoti už vieną apygardą. Jeigu būtų pritarta mano siūlymui, kaip ir minėjau, iki 2018 metų turėtų būti pataisyti visi teisės aktai, tai, ką ir numato minėtas Konstitucijos 55 straipsnis.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Klausia A. Salamakinas, ruošiasi K. Daukšys.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, galima išties diskutuoti, kiek tų Seimo narių reikia, kiek jų iš tiesų būtina, kad dirbtų Seime, tačiau aš iš nemažos savo gyvenimo patirties darbo Seime bandžiau suskaičiuoti: vyko du referendumai. Pirmas, atrodo, po ketverių metų, kai tik buvo priimta Konstitucija, kad reikia mažinti, antras – ne per seniausiai, o tokių teikimų kaip jūsų turbūt tik praeitą kadenciją nevyko, o daugiau – kaip tik baigiasi kadencija, taip mes mažiname Seimo narius. Bet aiškiai yra parašyta: pakeisti Konstituciją gali 94 Seimo nariai arba tauta referendumu. Viskas lyg ir išbandyta. Dabar vėlgi einama tuo pačiu, jau pramintu keliu, jūs teikiate šitą projektą. Ar nebūtų kito būdo, sakysime, susirenka frakcijų seniūnai kitos kadencijos pradžioje, visi pasirašo, kad tikrai mažiname, ir bus rezultatas. Dabar aš įsitikinęs, Valentinai, rezultato nebus. Kam tada eiti, jeigu vis tiek aišku, kad rezultatų nebus. Mes numetame kitai kadencijai, jūs spręskite. (Balsai salėje) Tai jie gal patys susirinkę tegu pradeda ir diskutuoja. (Balsas salėje)
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš norėčiau labai aiškiai atsakyti, kad dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl vykdomosios institucijos – dėl vykdomosios, ne atstovaujamos institucijos yra 101 Seimo narys pasirašęs, po pateikimo yra pritarta, bet ketveri metai Teisės ir teisėtvarkos komitete guli šitas teisės aktas dėl 101 Seimo nario. Apie kokią mes frakciją ir apie kokių seniūnų susitarimą galime kalbėti, jeigu sąmoningai nėra teikiamas šitas teisės aktas? Su atstovavimu institucijai mes puikiai matėme, kas įvyko ir kas atsitiko su Raseinių savivaldybe. Mano giliu įsitikinimu, iš tiesų mes turėsime diskutuoti ir žiūrėti ir dėl tiesioginių merų rinkimų galių suteikimo. Su atstovaujama institucija mes merui nesuteiksime daugiau galių, vadinasi, mes turime peržiūrėti Konstitucijos straipsnius.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys ir paskutinis klaus A. Dumčius.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš tikrai džiaugiuosi, kad šiandien per Seniūnų sueigą Konservatorių partijos atstovai pasiūlė įtraukti šitą klausimą į darbotvarkę. Matyt, kad neinformavo gerbiamojo K. Masiulio, kad čia jų siūlymas, dėl to jis šiandien taip čia išsidirbinėja.
Iš tikrųjų klausimas yra svarbus ir aš norėčiau paklausti Valentino, ar jūs manote, kad kitas Seimas turės pakankamai sveikatos šitą Seimo narių sumažinimą atlikti?
V. BUKAUSKAS (DPF). Aš dar kartą pakartosiu – manau, kad viskas prasideda nuo to, kaip mes pateikiam. Jeigu mes pritarsime ir atliksime pirmąjį balsavimą, kaip žinote, turi būti didžioji dauguma – 94 Seimo nariai ir trijų mėnesių pertrauka iki antro balsavimo, manau, kad ateinančiam Seimui mes duosime toną, kad vis dėlto reikia į tai žiūrėti ne asmeniškai, bet valstybiškai.
PIRMININKĖ. Paskutinysis klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (MSNG). Gerbiamasis Valentinai, būdamas nepriklausomas Seimo narys šiuo metu, jau galėčiau laisviau paklausti jūsų nuomonės. Ar jums neatrodo, kad šitas jūsų siūlymas dėl Seimo rinkimų tarpinis? Ar jums neatrodo, kad dabartinis Seimo rinkimų įstatymas visiškai neatitinka 55 straipsnio tuo požiūriu, kad nėra lygi visuotinė ir tiesioginių rinkimų teisė? Gerbiamasis J. Bernatonis yra mums pasiūlęs labai neblogą variantą, kur yra ir partijų kandidatai, ir visuomenės atstovai, tokie išsikėlėliai, jie vienodomis teisėmis tiesiogiai renkami, vadinasi, vienmandatiniu principu. Ar jums neatrodo, kad būtent tas ir sumažintų Seimo narių skaičių vos ne dvigubai? Kodėl jūs einate tokiu tarpiniu keliu, o aną juk mes atmetėme? Galvokite apie tą, ką jau buvo pasiūlę.
V. BUKAUSKAS (DPF). Aš pritariu tam, ką jūs kalbate. Bet, kolega, mes nepakeitę Konstitucijos negalėsime kito būdo pasirinkti, nes 55 straipsnyje yra, kad tautai atstovauja 141 Seimo narys. Nepakeitę mes neturėsime sumažinimo. Pačią rinkimų tvarką, kokia ji, ar mišri, ar proporcinė, nustato įstatymas, ne Konstitucija. Apie ką aš ir kalbu. Žiūrint, kad Konstitucinis Teismas mus įpareigojo peržiūrėti vienmandačių teritorines ribas, mano galva, pakeitę rinkimų sistemą, įvedę pagal NUTS trijų atstovavimą regioniniu principu, atstovautume lygiateisiškumui, atstovautume visuomenei, gyvenančiai toje teritorijoje. Tai, kas yra didelėje dalyje pasaulio šalių, Europoje, mūsų kaimynystėje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Viena nuomonė – už, kita – prieš. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, Seime šitas klausimas svarstomas septintą kartą. Kai reikėjo koreguoti rinkimų apygardų ribas, nė vienam nekilo klausimų, kad tą reikia daryti, ir tai reikia daryti dėl to, kad yra drastiškai sumažėjęs rinkėjų skaičius. Bet kai reikia spręsti klausimą dėl kėdžių, kurias mes užimame čia, Seimo salėje, tada iš karto kyla klausimas, ar iš tikrųjų tas rinkėjų skaičius yra tiek sumažėjęs, kad skaičius Seimo narių irgi turi mažėti.
Jeigu paimtume statistiškai, galima pasakyti, kad rinkėjų skaičius nėra sumažėjęs, bet faktas – drastiškai. Jis sumažėjęs formaliai gal kokiais 200 tūkstančių. Bet faktas yra tas, kad 400 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių nesiregistruoja balsuoti. Iš jų tik 13 tūkst. užsiregistruoja balsuoti. Visa ta dalis rinkėjų nedalyvauja. Ir nedalyvauja jie sąmoningai, nes jie yra atskirti nuo Lietuvos valstybės.
Antra vertus, yra tai, kad mes kažkodėl visada bandome… ne mes derinamės prie rinkėjų ir Lietuvos, o mes stengiamės prie savęs priderinti rinkėjus ir Lietuvą. Todėl mus žmonės ir vadina žodžiu „seimūnas“, kurį daugiau atliepia žodis „atėjūnas“. Aš norėčiau, kad mes išgirstume Lietuvos Respublikos pilietį, rinkėją. Drąsiai sumažinkime tą skaičių, kuris atitiktų realią situaciją, ir mes parodysime, kad nesame atėjūnai, o esame tautos atstovai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, ilgesnį laiką dirbau TSIPMI (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute) negu čia. Atsimenu 1996 metus, kada įvyko pirmas referendumas, paskui dar keli referendumų bandymai. Visada šaipydavausi iš to populizmo ir dabar man telieka tik pasišaipyti. Visados tokios idėjos ateina prieš rinkimus. Visą laiką jas kelia tos partijos, kurios nori pasipuikuoti. Politikos mokslai sako, kad tipiškas pageidautinas apytiksliai parlamentarų skaičius yra kubinė šaknis iš piliečių skaičiaus. Kubinė šaknis. Jeigu mes kubu pakeltume 141, gautume 2,8 mln., tai netgi, jeigu būtų 2,8 mln. piliečių, tai atitiktų 141 parlamentarą. Bet mes turime gyventojų, kurie yra čia, Lietuvoje, ir jų netgi daugiau yra, tai čia net nebūtų politologinio pagrindo ką nors pradėti svarstyti. Aišku, populistinis pagrindas yra. Jeigu kalba apie ekonomiką, tai sako 111. Ekonomiškiau būtų 101, 91 – dar ekonomiškiau, 71 – dar, o 11 – geriausiai. Jeigu žiūrėtume atstovavimą, tai brangiausias atstovavimas yra mažoms valstybėms.
Liuksemburge ar kokiame nors Monake jų yra proporcingai nepalyginamai daugiau. Monake gyvena 32 tūkst. gyventojų, 24 parlamentarai. Estijoje – 1,3 mln. gyventojų ir 101 parlamentaras. Taip yra. O dar brangiau parlamentai kainuoja tose valstybėse, kurios yra federalinės. Vokietijoje yra 2 tūkst. parlamentarų, įskaitant žemės parlamentarus, kurie yra irgi tokie pat dirbantys, tik kitokį darbą. Nereikia galvoti, kad čia galima iš demokratijos šaipytis ir parazituoti žmonių politologine nekompetencija. Tik tai, ką daro Darbo partija…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …ir kiti, čia yra parazitavimas, ir tiek.
PIRMININKĖ. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žema kompetencija žmonių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Laikas! Gerbkime vieni kitus. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 66, prieš – 4, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta.
Yra siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariate dėl komiteto? (Balsai salėje) Konstitucinį svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal Statutą. (Balsai salėje) Čia yra konstitucinis. (Balsai salėje) Nebus ypatingos skubos. Pirmas svarstymas spalio 18 dieną. Tinka? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Bendru sutarimu.
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tikiuosi, kad dar šitos kadencijos Seimas tą Konstitucijos pataisą priims. Aš, tik išklausęs Kęstučio paskaitą Seime, labai gailiuosi, kad toks garsus institutas neteko tokio garsaus dėstytojo, ir prašau visų rinkėjų sudaryti galimybę jam toliau dėstyti, o aš gal įstosiu ten studijuoti. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ta linksma gaida dirbame toliau. 1-17…
Atsiprašau, B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Į šitą pusę labai retai žvilgčiojate, dažnai nepamatote. Balsavau už, bet abejoju šiuo siūlymu. Problemos valstybėje tikrai neišspręsime, kol į Seimą rinksime pagal sąrašus. Jeigu būtų pasiūlytas 71 Seimo narys ir visi tik vienmandatėse, aš trigubai balsuočiau už tokį siūlymą, nes pagal sąrašus, žinote, yra bėdų bėdos.
O šiaip, jeigu pasižiūrėtume į Rusijos Dūmą – 450 narių, Rusijos lyginti su Lietuva nėra ko, aš manau, mums užtektų 71 ir visi vienmandatėse.
PIRMININKĖ. Labai įdomu, kaip mes biudžetą priimtume, kiekvienas temptų į savo vienmandatę. K. Masiulis, jis turi teisę kalbėti. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad šitoje salėje yra bent vienas mano buvęs studentas ir net vadovauja komitetui. Seime jų yra daugiau. Ponui K. Daukšiui praverstų kai ką pastudijuoti.
12.00 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3816 (svarstymas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Judame toliau. Darbotvarkės 1-17a klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3816. Svarstymo stadija. Audito komiteto pranešėjas – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šių metų birželio 29 d. Audito komitetas kaip pagrindinis apsvarstė minėtą įstatymo projektą. Iš esmės jam pritardamas, apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų, taip pat Seimo narių pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir įvertino tokią teisinę koliziją, kad iniciatorių pateiktas projektas yra su siūlymais, neatsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gruodžio 17 d. Seime jau yra priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymas, kuris įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.
Taigi, įvertinęs visus pasiūlymus, kurių daugumai yra pritarta, Audito komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui iniciatorių pateiktą projektą atmesti ir kartu jau Audito komiteto vardu parengti ir pateikti dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto teikiamus siūlymus. Tai reikštų, kad nuo 2017 metų nenustos galioti siūlymai, dėl kurių būtų diskutuojama, jeigu nebūtų pritarta iniciatorių pateikto projekto atmetimui.
Audito komitetas bendru sutarimu dėl mano išvardintų priežasčių siūlo projektą atmesti ir yra pasiruošęs ir įregistravęs, ir šiandien jau yra numatytas Audito komiteto naujai pateikto projekto pateikimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė. Ar norite dar kalbėti? Už atmetimą? Nenorite. Gerai. Ačiū. Balsuojame. Komitetas siūlo atmesti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Projektas Nr. XIIP-3816 atmestas.
Kadangi yra atmestas pagrindinis projektas ir kiti trys yra lydimieji, tai aš siūlau vis dėlto pirmiausia pateikti naują redakciją, kurią siūlo Audito komitetas, ir jeigu jai bus pritarta, tada bus logiška svarstyti ir lydimųjų pakeitimus. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Kaip nesusiję, jeigu lydimąjį atmetėme, o jūs sakėte, kad naują redakciją parengėte. Kaip jie gali būti nesusiję? Tada visiškai nesuprantama, ar mes galime keisti lydimuosius, nes pagrindinį atmetėme. Sutinkate, kad pirmiausia pateikimas? Gerai. Ačiū.
12.04 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4717 (pateikimas)
Kviečiu dėl 1-17e – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4717. Pateikimo stadija. Kviečiu D. Jankauską.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjau kalbėdamas prieš tai svarstomu klausimu, Seimo Audito komitetas šių metų pavasario sesijos metu svarstė Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3816. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad projekto svarstymo metu Seime buvo priimti kiti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., priėmė sprendimą, kuriam ką tik pritarė ir Seimas, aptariamą projektą atmesti. Kadangi komitetas bendru sutarimu pritarė projekto tikslams, buvo priimtas sprendimas, atsižvelgiant į projekto turinį bei projekto svarstymo metu gautus Vyriausybės, Seimo Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų, taip pat atskirų Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas… komiteto vardu parengė ir teikia Labdaros ir paramos įstatymo Nr. XII-2202 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslai.
Pirma. Užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, grąžinant iki 2003 metų galiojusį Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą draudimą tokios apimties, jog valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės negalėtų remti savo akcininkų ir su jais susijusių kitų juridinių asmenų, išskyrus veikiančius švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse.
Antra. Neleisti piktnaudžiauti parama ir nemokamai gautų paslaugų naudoti politinių partijų, jos narių ar atskirų politikų naudai.
Trečia. Užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių kitiems subjektams teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo ir skaidrumo. Šiuo metu Labdaros ir paramos įstatymas neįpareigoja valstybės ir savivaldybių įmonių viešinti teikiamos paramos, nors šių įmonių valdomos lėšos yra visų mokesčių mokėtojų turtas.
Ketvirta. Užtikrinti daugiau viešumo savivaldybių veikloje, tai yra nustatyti pareigą savivaldybėms viešinti svarbią informaciją apie pačių savivaldybių bei jų valdomų įmonių veiklą, taip pat informaciją apie gaunamą paramą ir pačios savivaldybės organizuojamus paramos projektus ir jų atrankos kriterijus. Jeigu šiandien būtų pritarta po pateikimo, tiesiog prašyčiau kartu su kitais papildomais įstatymais sudaryti galimybę, apsvarsčius komitete, pasivyti jau plenariniame posėdyje, kad būtų priimami kartu su kitais lydimaisiais įstatymais. Dėkoju, kolegos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kuo jūsų variantas skiriasi nuo Prezidentės, nes iš esmės esminės nuostatos išlaikytos. Kita vertus, ar nemanytumėte, kad Teisės departamento pastaba, jog tik tada, jeigu valstybė arba savivaldybė turi 50 % akcijų, priklausančių įmonei, būtų galima kalbėti apie tuos draudimus, kuriuos išvardinote?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų esminių skirtumų tikrai nėra, bet pagrindinis skirtumas, kad jūsų paminėtas projektas buvo iniciatorių įregistruotas dėl to įstatymo, kuris galios tik iki šių metų gruodžio 31 dienos. Audito komitete svarstant buvo išsiaiškintos visos aplinkybės ir nuspręsta eiti būtent teisiškai logišku keliu, registruoti projektą ir pasiūlymus dėl to įstatymo, kuris nenustos galioti nuo šių metų gruodžio 31 dienos. Priešingu atveju tie pasiūlymai būtų galioję tik iki šių metų pabaigos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galėsite pataisyti, jeigu bus pritarta po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu siūlomas Audito komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
12.09 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3817(2), Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3818(2), Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 26, 27, 30, 33, 35, 36, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3819(2) (svarstymas)
Dabar kviečiu pateikti 1-17b, 1-17c ir 1-17d klausimus – tai yra projektai Nr. XIIP-3817, Nr. XIIP-3818 ir Nr. XIIP-3819. Svarstymo stadija. Pranešėjas – D. Jankauskas, Audito komitetas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl dviejų iš paminėtų projektų pagrindinis komitetas buvo Audito komitetas, dėl vieno projekto pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Taigi Audito komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą. Įvertino komitetų ir Seimo narių teiktus pasiūlymus ir Vyriausybės išvadą ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam projektui pagal Audito komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 2 – prieš. Taigi vieningos nuomonės komitete nebuvo.
Komitetas kaip pagrindinis apsvarstė ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įvertino visus pasiūlymus. Taip pat komiteto sprendimas yra pritarti patobulintam projektui pagal aptartus papildomų komitetų pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komitetą (papildomą) pristatyti išvadas dėl šių projektų.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3817 ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos, Teisės departamento bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsiprašau, kitus prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3818. Taip pat bendru sutarimu pritarė pasiūlytam įstatymo projektui. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3819. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, jį patobulinti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos, Teisės departamento bei Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame gerbiamajam A. Nesteckiui. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Bukauską. V. Bukauską kviečiu pristatyti išvadas! Visų trijų.
V. BUKAUSKAS (DPF). Pirmininke, Nr. XIIP-3817?
PIRMININKĖ. Projektai Nr. XIIP-3817, Nr. XIIP-3818 ir Nr. XIIP-3819.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3817 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, kurioms Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė. Ir komiteto pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: 4 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visus tris pristatėte, taip? Taip. Ačiū. Toliau kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską dėl projekto Nr. XIIP-3819.
A. PAULAUSKAS (DPF). O Nr. XIIP-3818?
PIRMININKĖ. Ir dėl Nr. XIIP-3818 jūs buvote paskirti? Taip, jūs pagrindinis buvote. Taip. Tai prašom, projektas Nr. XIIP-3818.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta nemažai pastabų ir pasiūlymų. Komitetas įvertino visas šias pastabas ir patobulino įstatymo projektą. Tam patobulintam įstatymo projektui pritarė ir teikia 6 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies savo redakciją. Šitam paskutiniam projektui, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pritarta bendru sutarimu.
Dėl Konkurencijos įstatymo. Buvo apsvarstytas, iš esmės pritarta, siūlyta tobulinti pagrindiniam komitetui šį projektą. Šiam siūlymui bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkui. K. Glaveckas užsirašė dalyvauti diskusijoje, bet salėje nematau, taigi pereisime prie svarstymo pastraipsniui.
1 straipsnis. Yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas ir jam pritarta iš dalies. Ar sutinkate su tuo siūlymu? Žvelgiu į gerbiamąjį A. Nesteckį, bet nebematau. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, sutinkate su siūlymu? Sutinka. Ačiū. Balsuoti nereikia.
2 straipsnis. Yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Pagrindinis nepritarė. Ar komitetas prašo balsuoti, klausiu gerbiamąjį V. Bukauską. Nėra pirmininko. Seimas sprendžia. Ar galime nepritarti komiteto siūlymui?.. Kas pritariate komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę ir palaikote pagrindinį komitetą, kuris nepritarė, balsuojate prieš arba susilaikote. Už papildomo siūlymą. Kas pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę ir pritariate pagrindiniam komitetui, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 45: už – 21, prieš – 9, susilaikė 15. Taigi pritarta pagrindiniam komitetui – nepritarti.
3 straipsnis. Yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Ar sutinkate, komiteto pirmininke? Taip, komitetas sutinka, balsuoti nereikia.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas nepritarė. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto išvadai nepritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso po svarstymo. Projektas Nr. XIIP-3817. Norinčių kalbėti nėra, gal galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Projektas Nr. XIIP-3818. Buvo Seimo narės G. Purvaneckienės pasiūlymas. Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Giedrė, kiek informuoja, sutinka. Taip? Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo projektui Nr. XIIP-3818.
Projektas Nr. XIIP-3819. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra, po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Pateikimą jau padarėme.
12.19 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4160 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18a ir visas paketas. Tai Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4160. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė projektą ir siūlo jį atmesti, nes balandžio 14 dieną šias nuostatas dėl šio įstatymo Seimas priėmė. Todėl siūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal bendru sutarimu galime pritarti atmetimui? Pritarta bendru sutarimu atmetimui. Projektas Nr. XIIP-4160 atmestas.
12.20 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4161(2), Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4162(2), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4163(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4164(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4165(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 42 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4166, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4167(2) (svarstymas)
1-18b klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4161. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. A. Salamakinas. Tai gal dėl viso paketo? Įvardinsiu. Palaukite, pirmininke, įvardinsiu numerius. Dėl projektų Nr. XIIP-4161, Nr. XIIP-4162, Nr. XIIP-4163, Nr. XIIP-4164, Nr. XIIP-4165, Nr. XIIP-4166… Reikia sustoti, nes čia, sako, atmetimas. Ir projektas Nr. XIIP-4167. Prašome visus tuos pateikti, išskyrus atmetimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Iš eilės. Pirmasis, kurį jūs įvardijote, – valstybinės kontrolės. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Antrasis – Pastatų savininkų bendrijų įstatymui pritarė bendru sutarimu, Medžioklės – pritarė bendru sutarimu, Miškų – pritarė bendru sutarimu, Saugomų teritorijų pataisėlė nedidelė – pritarė bendru sutarimu ir Statybos siūlo atmesti, Seimas pavasario sesijoje priėmė naujos redakcijos Statybos įstatymą, todėl šitas atmestinas.
PIRMININKĖ. Ir dar projektas Nr. XIIP-4167.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Teritorijų planavimo įstatymui pritarė bendru sutarimu, Aplinkos apsaugos rėmimo programos pritarė bendru sutarimu. Ir Daugiabučių namų bendrijų čia irgi yra teiktas, komitetas apsvarstė, bet jis į bendrą paketą lyg ir neįeina.
PIRMININKĖ. Palaukite, jau noriu stabdyti, nes čia ne šio paketo. Kitą kartą dar pakviesime, turėsite progos pristatyti. Ačiū.
Dabar dar pristatys kiti komitetai. Yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas dėl kai kurių teisės aktų, išskyrus projektą Nr. XIIP-4166. Pristatys pranešėjas V. Skarbalius.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4161. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas su pasiūlymu. Bendru sutarimu už. Kitus irgi?
PIRMININKĖ. Visus, visus.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėl projekto Nr. XIIP-4162 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4162 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Bendru sutarimu už.
Projektas Nr. XIIP-4163.
PIRMININKĖ. Pavadinimo neskaitykite, nes jau yra užfiksuota protokole. Balsavimo rezultatai.
V. SKARBALIUS (DPF). Siūlome pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Bendru sutarimu už.
Projektas Nr. XIIP-4164. Siūlome pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir komiteto pasiūlymus. Bendru sutarimu už.
Projektas Nr. XIIP-4165. Siūlome pagrindiniam komitetui tobulinti Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4165 pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Bendru sutarimu už.
Ir paskutinis projektas Nr. XIIP-4167. Siūlome pagrindiniam komitetui tobulinti pagal komiteto pasiūlymus. Bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Dabar kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Dar yra dėl dviejų projektų – Nr. XIIP-4161 ir Nr. XIIP-4162. Prašom. Pranešėjas – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Noriu pristatyti išvadas dėl projekto Nr. XIIP-4161. Komitetas siūlo siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4161 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4162. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-4162 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjams. Gal galime mes tada po svarstymo, kadangi pataisų nėra, projektams Nr. XIIP-4161, Nr. XIIP-4162, Nr. XIIP-4163, Nr. XIIP-4164, Nr. XIIP-4165 ir Nr. XIIP-4167 pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar projektas Nr. XIIP-4166. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti, nes, kaip jau paaiškino pirmininkas, tą projektą reikia atmesti teisiškai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate pagrindinio komiteto išvadai atmesti šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 3. Projektas atmestas. Pritarta komiteto nuomonei.
12.27 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4347(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4347. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką A. Salamakiną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gedvilas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Papildomas komitetas. A. Mitrulevičius – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą tenka perskaityti man. „Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymui. Pritarta bendru sutarimu.“ Taigi perskaičiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
Komiteto nuomonės buvo pristatytos. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galbūt po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-4347? Balsuojame? Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas mano kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėkoju.
Už – 43, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4347 pritarta.
12.29 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4212 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-20 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4212. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas gerbiamas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Įstatymo projektą teikė Seimo narė V. Čmilytė. Komitetas apsvarstė, pritarė, kad idėja tikrai gera, tačiau jį reikia patobulinti. Aplinkos ministerija pasiryžusi padėti jį įvilkti į grynai teisinį rūbą, taip kalbant, ir nutarėme grąžinti tobulinti šitą projektą. Patobulinus vis tiek jis bus svarstomas Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Išgirdote komiteto nuomonę. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad šitas įstatymas būtų truputėlį patobulintas ir jį peržiūrėtų specialistai, ir būtų pateiktas Vyriausybės teikimu? (Balsai salėje) Neprieštarauja. Gerai. Bendru sutarimu pritariame grąžinti iniciatoriams tobulinti.
12.30 val.
Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 6.410, 6.427 ir 6.863 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4005(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-21 klausimas – Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 6.410, 6.427 ir 6.863 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4005. Pranešėjas – gerbiamas J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Svarstymas. Nematau J. Sabatausko. Kas galėtų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pristatyti komiteto nuomonę? Gal paprašysime V. Aleknaitės-Abramikienės pristatyti šį projektą. Tiksliau, komiteto nuomonę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pradėsiu nuo balsavimo rezultatų. Komitetas pritarė šitam projektui bendru sutarimu ir kviečia Seimą pritarti ir įstatymo projektui, ir mūsų komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege, už pristatytą komiteto nuomonę. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIP-4005.
12.32 val.
Civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3752, Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3753 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-22a klausimas – Civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom pavaduoti pirmininką. Ir galima 1-22b, lydimąjį, tai bus antras lydimasis projektas Nr. XIIP-3753. Prašom, kolege.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Pradedame tikriausiai nuo Nr. XIIP-3752, ar ne?
PIRMININKAS. Taip.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nusprendė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pagrindinį Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir esantį įstatymų projektų pakete, atitinkamai Nr. XIIP-3751, Nr. XIIP-3764, kurie pagrindinio komiteto taip pat yra siūlomi grąžinti tobulinti.
Ar norėtumėte, kad ką nors ir apie kitą pasakyčiau?
PIRMININKAS. Taip, lydimasis.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Lydimąjį taip pat, be abejo, siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai kolegei. Pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl abiejų įstatymų projektų ir abu komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu dėl abiejų įstatymų projektų? Pritarta bendru sutarimu.
12.33 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3722(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-23 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3722. Pranešėja – gerbiama D. Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė valstybinių institucijų pasiūlymus, Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus ir pritarė patobulintam variantui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Nėra norinčių kalbėti. Ar po svarstymo galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3722, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 48, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3722 yra pritarta.
12.35 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 24, 25, 292, 293 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4362(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-24a klausimas. Manau, kad… Teisingai, čia skirtingi komitetai. 1-24a klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 24, 25, 292, 293 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4362. Pranešėja – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, taip pat Sveikatos reikalų komiteto keturias pastabas ir pritarė šiam projektui bendru sutarimu. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi norinčių kalbėti nėra. Už, prieš nėra. Taigi galbūt galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4362, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIIP-4362 po svarstymo yra pritarta.
12.37 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4363(2), Administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4364(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-24b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4363. Dar du lydimieji įstatymų projektai, kuriuos taip pat šis komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas svarstė. Taigi kviečiu į tribūną V. Aleknaitę-Abramikienę, ar ne? Ar yra Julius? (Balsai salėje) Koks skirtumas? Gali ir V. Aleknaitė-Abramikienė. Ji čia sėkmingai darbuojasi, tegu pratęsia. (Balsai salėje) Taip, mes jus verčiame dirbti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tuoj, kolegos. Palaukite.
Balsavimo rezultatai – už bendru sutarimu. Siūlymas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ilgoka išvada ir trumpas galutinis sakinys.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Dėl abiejų įstatymų projektų kviečiu į tribūną D. Mikutienę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę. Dėl abiejų projektų.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4363, pateikė savo pasiūlymus ir pritarė bendru sutarimu. Taip pat įstatymo projektui Nr. XIIP-4364 pritarė bendru sutarimu po apsvarstytų visų pastabų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo pristatytos dviejų komitetų nuomonės.
Gerbiama komiteto pirmininke, ar sutinkate Sveikatos reikalų komiteto siūlymui iš dalies pritarti 1 straipsniui? Yra pasiūlymas dėl abiejų projektų. Jūs ten pritariate iš dalies. Tiesiog reikia jūsų patvirtinimo. Pritariate, taip? Sutinkate. Gerai. Komiteto pirmininkė po svarstymo pritarė pasiūlymui pritarti iš dalies. Taigi norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime pritarti abiem įstatymų projektams po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta abiem įstatymų projektams, tiek Nr. XIIP-4363, tiek Nr. XIIP-4364, bendru sutarimu po svarstymo.
12.39 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4691(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-25 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-4691.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4691. Pranešėjas – V. Bukauskas. Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje)
Galbūt mes M. Petrauskienės paprašysime pristatyti komiteto nuomonę dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4691. Mes pabandysime jums padėti.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti patobulintam Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Tik čia truputėlį galbūt reikės pakomentuoti siūlymus.
Dėl 1 straipsnio Seimo narys J. Razma teikė siūlymą. Kolega, jūs pristatysite savo siūlymą? (Balsai salėje) Sekundę, tuoj!
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, ministras, kuris turi visus įgaliojimus, yra palaiminamas ne tik Ministro Pirmininko, bet galutinai jo kandidatūrą tvirtina Prezidentė. Jeigu mes norime suteikti pavaduojančiam ministrą asmeniui – kitam ministrui iš esmės beveik visus įgaliojimus, kaip siūloma projekte juos praplečiant, tai suprantame, kad Konstitucija numato, kad būtent premjero sprendimu galimi tie laikini pavadavimai. Bet kaip žinome pagal dabartines aplinkybes, tai gali būti gana ilgas laikas.
Aš vis dėlto manau, kad tokiais atvejais tai turėtų būti su Prezidentės sprendimu, nes jeigu ji patvirtina ministrą tam tikrai sričiai, nebūtinai turi sutikti, kad bet kuris kitas ministras su dideliais įgaliojimais taip pat gerai tvarkysis toje srityje. Mano siūlymas yra, kad vis dėlto čia būtų Prezidentės tvirtinimas. Suprantu, kad yra problema dėl atitikimo Konstitucijai, bet galima pasižiūrėti ir vartoti kitas sąvokas, ne „pavaduojantis“, o „laikinai einantis pareigas“ ar panašiai. Komitetas, jeigu būtų norėjęs, galėjo tuos dalykus išspręsti.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo nepritarti, nes ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 2 daliai: „Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, reikia balsuoti. Tiesa, yra motyvas prieš šį pasiūlymą, prieš gerbiamojo J. Razmos pasiūlymą.
Gerbiamas S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (LSDPF). Aš galbūt paoponuočiau gerbiamam kolegai J. Razmai. Taigi, Prezidentė, jeigu jai nepatiks, gali vetuoti šitą įstatymą ir teikti savo pasiūlymus, ir taip bus išspręsta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 26, prieš – 13, susilaikė 25. Siūlymui nepritarta.
Toliau. Seimo narys V. Bukauskas teikė siūlymą komitetui ir komitetas pritarė iš dalies.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, pritarė iš dalies. Ministrą Pirmininką laikinai, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų, pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6, 9, 16 ir 17 punktuose nurodytų funkcijų. Pavaduojantis ministras gali atlikti šio straipsnio 3 dalies 13, 14 ir 15 punktuose nurodytas funkcijas, jeigu ministras, kurį jis pavaduoja, negali laikinai eiti pareigų ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis teikėjau, ar sutinkate su komiteto nuomone?
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Tada pritariame komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Dar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Tikslinga ne tiktai nustatyti, kad pavaduojantis ministras gali atlikti funkcijas, susijusias su valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimu, atleidimu, skatinimu ir panašiai, jeigu ministras negali laikinai eiti pareigų ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, bet ir laikotarpį, kurio metu ministrą, laikinai negalintį eiti savo pareigų, pavaduoja kitas ministras.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, mes tam pritarėme, ką jūs perskaitėte, bet mes užtvirtinome dar, manau, tą nuomonę, viskas čia gerai.
Dar yra Seimo nario A. Syso siūlymas. Reikia 10 palaikančiųjų. Rankom. Kas palaikote? Yra, užtenka.
Gerbiamas Algirdai, pristatykite savo siūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, mano tas siūlymas iš nevilties, ką padarė komitetas. Iš principo, kai buvau užregistravęs pirminį tokį siūlymą, Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai, nes kituose įstatymuose yra kitaip reglamentuojamas įspėjimas, atleidimas ir kitos datos. Kai komitetas sugalvojo, kad 60 dienų, tai yra visiškas nonsensas. Apskritai, jeigu mes žiūrėtume į Konstituciją, tai Konstitucijoje parašyta (visiems rekomenduoju perskaityti), kad ministrą pavaduojantis atlieka jo visas funkcijas. Bet mes įstatymuose prisirašėme visokių išskirtinumų ir dabar susiduriame su problema, kurios patys negalime niekaip perlipti. Todėl mano siūlymas – bent jau supaprastinam, sutrumpinam laikotarpį, ne 60 dienų, o 14. Čia sąmokslo teorijas kai kas rezga, galvoja, jeigu po dviejų mėnesių ministras nepriims vieno ar kito pasiūlymo, tai gal kažkas liks kažkur dirbti, kažkas neišvažiuos. Na, nedarykime tokių sąmokslo teorijų, o padėkime išspręsti, kai force majeure yra toks, apie kokį niekas negalvojo, o ministrui reikia vadovauti. Todėl aš ir sakau, iš to, ką, aš pamačiau, padarė komitetas, ir kažkodėl nematau Teisės departamento neigiamų pastabų, tai aš užregistravau, kad 14 dienų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Visi išgirdote gerbiamojo A. Syso siūlymą. Dabar komiteto nuomonė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komitetas siūlo nepritarti, o pritarti komiteto patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš. (Balsas salėje: „Už. K. Daukšys buvo.“) Aš nemačiau K. Daukšio, nematau savo… Nekalbėsite? Jis, matyt, išsibraukė. Nuomonė prieš siūlymą, taip? (Balsai salėje) Taip, taip. Prašom, kolega, prieš A. Syso siūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų, man atrodo, yra bloga tendencija Seime, kai įstatymą kaip rūbą taiko prie situacijos. Gerbiamieji socialdemokratai, tikrai situacija pasikeis taip, kad jūs ne amžinai būsite valdančiojoje daugumoje. Pati koalicija yra sudaroma politinio ir politinio pasitikėjimo pagrindu. Jūs įsivaizduokite tokią sumaištį. Jeigu ministras, kuris yra deleguotas vienos partijos, dėl įvairių priežasčių negali eiti savo pareigų, tada deleguojamas į tą vietą eiti pareigas politinio pasitikėjimo asmuo, kuris yra visai kitos partijos. Ir per tas 14 dienų jis gali tapti tuo visavaldžiu ministerijos vadovu, daryti kadrinius pakeitimus ir pasirašinėti sutartis, kurios neša finansinę naštą ministerijai.
Man atrodo, tai tikrai išbalansuotų mūsų valstybės valdymą. Siūlau vis dėlto nedaryti drastiškų veiksmų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės yra pasiūlęs kompromisinį variantą, ir reikėtų su juo sutikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išgirdote nuomonę. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už Seimo nario A. Syso siūlymą, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 26, prieš – 18, susilaikė 28. Siūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš matau, kad yra įvairių dalykų, kurie yra svarbūs šiuo atveju, ir svarbu, ne kas čia nugalės ar kas geriau pasirodys, bet svarbu rasti gerą išeitį, todėl frakcijos vardu prašau pertraukos, kad tie du pasiūlymai galėtų būti kaip nors sutvarkyti ir į Seimą ateitų geras pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Kęstuti, jau buvo paskelbtos dvi pertraukos, nėra galimybės daugiau skelbi pertrauką. Nuomonė yra prieš šį siūlymą, aš taip įsivaizduoju, taip? (Balsai salėje) Prieš projektą, taip?
Gerbiamasis J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manau, kad tais atvejais, kai ministro galimybės eiti pareigas yra sudėtingos ir tai užsitęsia, reikia spręsti klausimą iš esmės, o ne ieškoti dabar landų, kad laikinai einančiam ministrui būtų suteikta kuo daugiau įgaliojimų. Vis tiek mes turime gerbti tą nuostatą, kad ministras konkrečiai sričiai yra paskiriamas Prezidento ir neatsitiktinai laikinai einančiam pareigas kitam ministrui šiuo metu mes esame numatę ribotus įgaliojimus. O dabar, jeigu norime kitą ministrą paskirti tik tam, kad pasitvarkytų ir savo partinius kadrus įdarbintų įstaigų vadovais, tai vien dėl to keisti įstatymo, manau, neverta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4691, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 41, prieš – 26, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4691 yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, faktiškai visus rytinio posėdžio klausimus aptarėme, bet dar turime valandą ir galimybę iš popietinio posėdžio nagrinėti kitus klausimus.
12.54 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4387 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4387. Pranešėjas – gerbiamasis R. Markauskas. Pašom.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektu siūloma grąžinti sumažintos pensijos dalį, kuri buvo neišmokėta taikant laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Taip pat siūloma grąžinti sumažintą pensiją, kuri buvo mokama asmeniui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., taikant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą pensijos dydžio ribojimą pareigūnams ir kariams. Kompensuojamą sumą asmenims siūloma išmokėti 2017–2022 metais per du etapus. 2017–2018 metais – po 10 %, 2019–2022 metais – po 20 %.
Mielieji kolegos, priėmus įstatymo projektą, būtų kompensuoti pareigūnų ir karių praradimai, patirti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pensija. Iš tikrųjų, kolegos, šita grupė žmonių buvo pamiršta. Tai apskaičiavus sudaro 24 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia kolegė R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai labai keistas darbo organizavimas šiame Seime. Analogiškas projektas jau yra perėjęs svarstymo stadiją. Jam yra pritarta. Šiandien, užuot gaišę laiką su tokiu pat nuplagijuotu projektu, iš naujo pradėdami pateikimo procedūrą, mes galėjome jį jau priimti.
Visai nesuprantu, kodėl reikia taip elgtis. Jeigu reikia tiesiog K. Daukšio ar kurio nors kito pavardę perduoti pareigūnams, kad pažiūrėtų, kokie mes geri, tai buvo galima tai padaryti, tiesiog prisijungti, pasisakyti, balsuoti už tą mūsų su A. Anušausku jau ilgą kelią nuėjusį projektą, bet ne prieš rinkimus šitaip reklamuotis.
Žinoma, aš esu pasiruošusi bendram darbui, kad iš viso galėtume priimti, bet kam tas laiko gaišinimas, aš niekaip nesuprantu.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamoji kolege, aš tikrai nelabai turiu ką čia atsakyti, gal jūs ir esate iš dalies teisi, kiek man teko domėtis, tame įstatyme nebuvo visiškai numatyta tvarka, bet iš tikrųjų jūsų su gerbiamuoju A. Anušausku toks projektas buvo pateiktas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl vis dėlto siūlote kompensuoti valstybines pensijas tik vienai valstybinių pensijų grupei, kodėl?
R. MARKAUSKAS (DPF). Kariams ir pareigūnams.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Aš suprantu, tik kariams ir pareigūnams. Aš tremtinė, pavyzdžiui, esu, tai ką? (Balsai salėje) Taip, kodėl? (Juokas salėje)
R. MARKAUSKAS (DPF). Galbūt per didelė suma šiandien susidaro, nes iš tikrųjų yra ne tik tremtinių, bet ir kitų grupių žmonių, neįtrauktų į šitą įstatymą, bet turime tokią sumą pinigų. Įvertinus ji išaugtų beveik iki 100 mln. eurų, tai nors šitai grupei žmonių…
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad reikės 24 mln. eurų, čia ketveriems metams, jeigu neklystu.
R. MARKAUSKAS (DPF). Taip.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mano klausimas. Vis dėlto žvelgiant į jus ir į tuos, kurie Seime organizuoja darbą, nes yra dar vienas projektas, be paminėto mūsų labai panašaus projekto dėl kompensavimo. Yra dar ir politiniams kaliniams, ir tremtiniams siūlymas taip pat kompensuoti, ir ten dešimt kartų mažiau lėšų reikia. Ar nebuvo minties vis dėlto sujungti visus įstatymų projektus į vieną ir prisidėti prie jų priėmimo? Dabar mes grįžtame į pateikimo stadiją.
R. MARKAUSKAS (DPF). Dabar yra tik pateikimas. Jeigu, kolegos, pritarsite, po pateikimo stadijos galima juk irgi tą padaryti, sujungti visus kartu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš labai norėčiau paklausti dėl viso Valstybinių pensijų įstatymo: jo įgyvendinimo, jo vykdymo. Jūs ištraukėte iš konteksto tik vieną grupę. Iš viso valstybinių pensijų gavėjų yra maždaug 150 tūkst. Norėčiau paklausti, kuo blogesni našlaičiai, našlės, dalinio nedarbingumo, kuriems buvo sumažinta, tie patys nukentėjusieji, tremtiniai? Kodėl ištraukiat tik vieną grupę ir bandot jai atkurti teisingumą, nors Konstitucinis Teismas to nereikalauja, noriu pabrėžti, dėl valstybinių pensijų? O visiems kitiems… 30 ar 25 tūkst. kažką gaus, o likusieji nieko negauna. Konstitucijoje kalbama apie lygiateisiškumo principą. Jeigu įstatymas yra visiems, tai kaip jūs šitą galite paaiškinti ir kaip jūs aiškinsite toms grupėms, kurių neįtraukėme čia?
R. MARKAUSKAS (DPF). Jūs panašų klausimą užduodate, ką ir gerbiamoji V. M. Čigriejienė uždavė, ir A. Anušauskas, kad visos grupės būtų apimtos. Aš minėjau, reikėtų virš 100 mln. eurų, jeigu visas grupes tenkintume. O jeigu mes atsižvelgsime į šią grupę, į dvi grupes, tai yra pareigūnų ir karių, kaip žinome, pareigūnų iš tikrųjų nei pensijos didelės, nei atlyginimai dideli… Todėl norisi šiai grupei žmonių padėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, keletas, bet labai trumpų klausimų. Ar jūs esate valdančiosios daugumos narys, ar opozicijos atstovas? Pirmas klausimas. Antras klausimas, ar nemanote, kad tokio pobūdžio ir panašūs įstatymų projektai, ypač esant valdančiosios daugumos nariu, turėtų būti teikiami Vyriausybės ir atitinkamų ministerijų, o ne atskirų Seimo narių? Trečias dalykas, ką apie jūsų teikiamą siūlymą galvoja naujai paskirta finansų ministrė ir visa Socialdemokratų frakcija in corpore? Ir ketvirtas klausimas, labai trumpas. Sakykite, jūsų frakcijos atstovai teikia ir Vaikų šalpos įstatymo pataisas, ir vaikais rūpinatės, ir dabar kariškiais, ir pensininkais, ir seneliais, ir neįgaliaisiais, ir suaugusiais, ir neužaugusiais, ir gimusiais, ir dar negimusiais. Sakykite, tas jūsų gerumas yra įgimtas ar įgytas ugdymo procese ir kodėl jis taip stiprėja, kadencijai einant į pabaigą?
R. MARKAUSKAS (DPF). Atsiprašau, ar gali kolega tiek daug klausimų užduoti iš karto?
PIRMININKAS. Demokratinė valstybė – demokratinis parlamentas, kalba Seimo nariai, ką nori.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ar esu valdančiosios daugumos? Kai palaikysite, tada ir bus matyti, ar visa valdančioji palaiko. Toks keistas klausimas į kadencijos pabaigą. O iš tikrųjų tai noras atiduoti žmonėms pinigus, kurie jiems priklauso, ne atiminėti ir nors kažkam padėti, pagelbėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų yra Vyriausybės programoje ir visos partijos, kurios dabar sudaro koaliciją, buvo įsipareigojusios grąžinti visas tas neteisėtai atimtas lėšas, atlyginimus, pensijas ir panašiai, ir panašiai, jas kompensuoti, nepriklausomai… Kolegos, galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Kas tau trukdo kalbėti?..
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas išreiškė šiek tiek kitokią nuomonę, jisai išreiškė, kad valstybė pati turi apsispręsti, aš tikrai sveikinu, kad jūs teikiate tokį įstatymo projektą. Mano klausimas toks. Jūs puikiai žinote, kad pareigūnai, kurie gauna valstybines pensijos, gyvena gana skurdžiai, jie yra arti skurdo ribos. Jūsų nuomone, nuo kurios datos tikslinga būtų realiai pradėti grąžinimą? Ar taip pat kaip pensininkams per 3–4 metus, ar tai daryti per vienkartinę akciją? Ačiū.
R. MARKAUSKAS (DPF). Kaip aš minėjau, kadangi neturime biudžeto, kuris būtų perteklinis, tai per kelis etapus jiems grąžinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. Kamblevičius. Palaukite, dar paskutinis…
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, čia panašų klausimą uždavė V. M. Čigriejienė ir A. Sysas, ir mano kaimynas. Tačiau iš tikrųjų gal reikėtų visoms grupėms ir gal mažiau, po procentą, bet visiems vienodai, nebūtinai iš karto kaip šitiems, paimkime visiems po mažą procentą lygia greta kasmet ir nereikės priešinti tautos, ir visi bus patenkinti.
R. MARKAUSKAS (DPF). Visiškai sutinku, po pateikimo galime papildyti projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Norinčių kalbėti už, prieš… A. Anušauskas, nuomonė už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš principo negaliu nepalaikyti savo paties su kolege R. Juknevičiene teikto projekto, kuris savo esme niekuo nesiskiria, galbūt kai kuriomis datomis ir detalėmis. Tačiau vis dėlto Seimo darbo organizavimas šiuo atveju, toks žmonių, kurie atsakingi už įstatymų projektų teikimą Seimui svarstyti ir juos priimti, darbas kelia didelių abejonių. Aš suprantu, kad po poros savaičių rinkimai, tačiau vis dėlto ketverius metus turėjote galimybę ir galėjote visa tai keisti ir daryti. Dabar tai atrodo šiek tiek keistai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, tikrai šituo įstatymu yra pažeistas lygiateisiškumo principas, ir šitas įstatymas prieštarauja Konstitucijai, supriešinamos grupės. Kam kam, o tremtiniams ir politiniams kaliniams pirmiausia reikia grąžinti, jeigu jau taip kalbam iš šitos tribūnos, o ne kariškiams. Aš nesakau, kad pareigūnams ir kariams nereikia grąžinti, bet vis tiek reikia lygiateisiškumo principo laikytis. Todėl siūlau nebalsuoti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu visus balsuoti. Kas po pateikimo pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-4387, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš – 3, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4387 yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra prieštaraujančių? Nėra. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl papildomo komiteto taip pat nėra prieštaraujančių. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną. Dėl svarstymo datos taip pat nėra prieštaraujančių.
Aš suprantu, jūs dėl komiteto?
K. DAUKŠYS (DPF). Aš ne dėl komiteto, aš frakcijos vardu prašau skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Aš manau, kad prašyti galima. Tuoj, paklausime. K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Prašau į protokolą įrašyti, kad balsavau už.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega, iš tikrųjų turite tokią galimybę. Dar gerbiamasis A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra finansinis įstatymas, jis apskritai turėtų eiti su biudžetu kartu, todėl būtinai reikia Vyriausybės išvados, nes kitų metų biudžetas jau yra numatytas, tokių dalykų ten aš negirdėjau, todėl tikrai prievolė yra būtina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi teikėjai šį kartą yra teisingi – iš valdančiosios koalicijos, o ne iš opozicijos, kurie teikė tokį pat projektą, tai manau, kad Vyriausybės išvada nėra reikalinga.
PIRMININKAS. Dar K. Daukšys kažką papildyti nori.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš džiaugiuosi, kad A. Sysas jau matė biudžetą, dar visa koalicija nemačiusi, nežino, kur kokie pinigai, tik šiandien Politinė taryba renkasi, kažkaip keistai viskas skamba.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal statutines normas, 162 straipsnio 2 dalis, siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė.
Frakcija irgi įeina į šitą dalyką. Mes tiesiog balsuosime. Frakcija siūlo skubos tvarką. Kas už tai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. O toliau taip pat prašysime balsuoti dėl Vyriausybės išvadų.
Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 5, susilaikė 12. Skubai yra pritarta.
Dėl Vyriausybės išvadų visus kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad prašytume dėl šio įstatymo projekto Vyriausybės išvadų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, pritarta, kad Vyriausybės išvadų nereikia. (Balsai salėje) Mums reikia priimti sprendimą, kada mes svarstome. Spalio 18 dieną ar bus gerai? (Balsai salėje) Spalio 18 dieną? Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kad svarstytume spalio 18 dieną, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 35, prieš – 11, susilaikė 10. Taigi spalio 18 dieną vyks šio įstatymo projekto svarstymas.
Replikos po balsavimo. Gerbiamasis R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia galbūt ne replika. Mes dar turėtume pasvarstyti vieną dalyką. Analogiškas įstatymo projektas yra Biudžeto ir finansų komitete. Visiškai analogiškas, nes buvo nepritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai ir grąžinta Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti. Toks pat. Dabar išeis, kad mes tą patį svarstysime dviejuose komitetuose: Socialinių reikalų ir Biudžeto komitetuose tokį patį įstatymą. Tai kuriuo paskui mes turėsime tikėti? (Balsai salėje) Reikia atiduoti vienam komitetui, kad jis svarstytų. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas sprendžia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, kad šis balsavimas dėl datos parodė, kad tikrai nenorima nuoširdžiai pasižiūrėti į asmenis, kurie lojaliai tarnavo valstybei ir kurių atžvilgiu valstybė pasielgė neteisingai. Spalio 18 diena tai yra sąmoningai pasirinkta data, kai bus jau po rinkimų, faktiškai jau bus galima nusiplauti rankas ir tuos žmones vėl palikti likimo valiai.
PIRMININKAS. Aš manau, kad niekas nesirengia palikti jų likimo valiai. O dėl kito projekto, kuris buvo užregistruotas, mes paskyrėme pagrindinį komitetą, aš manau, pagrindinis komitetas ir priims sprendimą. Šiandien aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Pagrindinis komitetas nuspręs. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, būkite tokie kolegialūs ir nerėkaukite iš savo vietos. Ramiai užsiregistruokite. Arba per šoninį mikrofoną. Aš niekam netrukdau kalbėti.
Gerbiamasis R. J. Dagys dar kartą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš siūlau tiesiog pakeisti komitetą ir atiduoti šį projektą, kurį dabar svarstėme, Biudžeto ir finansų komitetui. Tai būtų logiška. Jis abu turėtų vienose rankose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reikėjo pasiūlyti, kai tvirtinome komitetus. Mes patvirtinome juos, negrįžkime prie to, jau viskas, nubalsuota.
13.16 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4431(2) (svarstymas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Gerbiamieji kolegos, judame toliau. Popietinės darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4431(2). Pranešėja gerbiama B. Vėsaitė pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Gal tada po šito, gerai? Gerai. Aš atsiprašau, nepamačiau, bet aš jau paskelbiau pranešėjo pavardę, jeigu yra kas nors…
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, Birute, mes suteikime J. Razmai žodį, gal ką nors svarbaus praleidome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, kai mes dirbame ne pagal darbotvarkę, būtų gerai, kad jūs išvardintumėte, kuriuos dar projektus rytiniame posėdyje numatote teikti svarstyti. Yra tų, kurie nori kalbėti, dalyvauti arba priešingai – gali nedalyvauti. Dabar labai sudėtinga susivokti, ką mes čia darome. (Balsas salėje: „Iš eilės.“) Pasakykite, kiek, jeigu iš eilės numatome, sakykime, iki (…) ar kiek?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš puikiai jus suprantu. Labai sudėtinga pasakyti, kiek kiekvienas klausimas užsitęs. Bet dabar mes iš eilės eisime iki dviejų valandų tol, kol bus paskelbta pertrauka. Dabar iš eilės visi klausimai bus svarstomi. Aišku, gali nebūti kokio nors pranešėjo, galime truputį pakoreguoti, bet stengsimės iš eilės iki 14 valandos. Atsiprašau, gerbiama Birute. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama Birute, jūsų komitetas pagrindinis, ir turime įvairių siūlymų. Jums reikės truputėlį pakomentuoti, nes jūs esate pranešėja.
Dabar dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra.
Dėl 3 straipsnio yra. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo. Komitetas, matau, nepritaria.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Seimo kanceliarijos du.
PIRMININKAS. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl 3 straipsnio. Jūsų komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Labai ačiū.
Dabar Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo. Ką komitetas? Pritarė, taip? Pritarė. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei? Bendru sutarimu pritarta.
Dėl 3 straipsnio daugiau pasiūlymų, pastabų nėra.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas. Komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra.
5 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pasiūlęs. Komitetas taip pat pritarė. Manau, ir mes galime pritarti bendru sutarimu, taip? Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario V. Bukausko pasiūlymas dėl datos. Įgyvendinamuosius teisės aktus. Lapkričio 30 dieną yra užregistruota, komitetas irgi pritarė. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Šis įstatymas (išskyrus šio straipsnio 2 dalį) įsigalioja nuo 2016 m. gruodžio 1 d., o Savivaldybių tarybos – nuo lapkričio 30 dienos. Skirtingos datos.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kolegos, jeigu reikia. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d., o Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKAS. Gerbiama Birute, paimkite kitą dokumentą, jūs ne tą skaitote. Dėl 5 straipsnio, paskutinė dalis. Čia yra Seimo nario V. Bukausko siūlymas. (Balsai salėje) Dėl 5 straipsnio.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti. Vietoj balandžio – lapkričio 30 diena. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Tas pats straipsnis, bet skirtingos datos. 5 straipsnis. Vienas siūlymas yra, kad nuo birželio 1 dienos ir gegužės 31 dienos, o kitas – nuo gruodžio 1 dienos iki lapkričio 1 dienos. Kodėl čia taip skiriasi?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gruodžio 1 diena.
PIRMININKAS. Tai aš įsivaizduoju, kad birželis jau praėjęs.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip. Panašu, kad taip.
PIRMININKAS. O gruodžio 1 diena ir lapkričio 30 diena – logiškas. Pirmas pasiūlymas yra visiškai nelogiškas, jau praėjo. Mes palaikome antrą V. Bukausko siūlymą. Jis todėl ir įregistravo. Palaikome V. Bukausko siūlymą, kuriam pritaria komitetas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Palaikome.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai pranešėjai. Išsiaiškinome, patikslinome ir dabar viskas mums ir, manau, visiems aišku dėl šio įstatymo projekto. Taigi po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Tai gal bendru sutarimu galime pritarti įstatymo projektui? Konstatuoju, kad įstatymo projektui Nr. XIIP-4431 po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
13.22 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4081(3), Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4082(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4081. Pranešėja – gerbiama M. Petrauskienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pagrindinis komitetas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas registravo patobulintą Vietos savivaldos įstatymą ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pataisas, kurios užtikrintų, kad mero pavaduotojo arba pavaduotojų ar administracijos direktoriaus įgaliojimams nutrūkus prieš terminą per du mėnesius nuo šių įgaliojimų nutrūkimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas, pavaduotojai ar savivaldybės administracijos direktorius. Šie patobulinti įstatymo projektai yra parengti siekiant patikslinti galiojančias nuostatas ir užtikrinti, kad sklandžiai funkcionuotų savivaldybės institucinė sistema.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Taigi dėl įvairių straipsnių yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). 1 straipsniui siūloma nepritarti, kadangi yra Vyriausybės išvada ir yra patobulinta pagal Vyriausybės siūlymus.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Milda. Mums dar reikia išgirsti J. Sabatausko, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę ir po to mes grįšime. Labai atsiprašau. J. Sabatauskas. S. Šedbaro irgi nėra, nematau. Jeigu leisite, aš perskaitysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
Iš esmės pritaria iniciatorių teikiamam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 1. Gana vieningai pritarta šiam įstatymo projektui.
Gerbiama Milda, dabar vėl pakviesiu jus į tribūną. Dabar dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Pakomentuokite. Jūs nepritarėte, matau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, mes nepritarėme, nes patobulinta pagal Vyriausybės siūlymus.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Taigi mes pritariame komiteto nuomonei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl to paties straipsnio.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Mes siūlome pritarti. Projektas pagal siūlymus yra patobulintas ir remiantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais, t. y. jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepateikia siūlymų dėl kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma, Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės taryba skiria mero siūlymu.
Taip pat pritarta siūlymui, patobulinta – meras komitetų pirmininkų kandidatūras pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka, t. y. tvarka, kuri turi atitikti įstatymų reikalavimus; meras teikia Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo kandidatūrą; reglamento nustatyta tvarka pristato, derina ir teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo (direktoriaus siūlymu), savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo, šiame įstatyme nustatytais atvejais Kontrolės komiteto pirmininko ir šiame įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat reglamento nustatyta tvarka gali siūlyti atleisti juos iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege, išsamiai paaiškinote. Taigi komiteto nuomonė yra pritarti. Mes galime pritarti komiteto nuomonei? Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame.
Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 27, prieš – 4, susilaikė 14. Vyriausybės pasiūlymui, kuriam pritaria ir komitetas, yra pritarta.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia siūlymą. Komitetas, matau, pritaria.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, pritaria.
PIRMININKAS. Mes taip pat pritariame komiteto nuomonei. Dabar 2 straipsnis dėl įsigaliojimo datos.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Dėl įsigaliojimo datos tikslinga pritarti V. Bukausko siūlymui dėl gruodžio 1 dienos. Mano siūlymui buvo pritarta, tačiau svarstymas vyko pavasarį. Siūlome pritarti V. Bukausko siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes taip pat, manau, bendru sutarimu pritariame įsigaliojimo datai, nes komitetas irgi pritarė. Bendru sutarimu.
Taigi daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Norinčių kalbėti po svarstymo dėl šio įstatymo projekto už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-4081, balsuojate už, kas manote kitaip… A, E. Jonyla prieš? Atsiprašau. Gerbiamas kolega, atsiprašau. Nutraukiu balsavimą. Jūs turite galimybę kalbėti prieš. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad dabar suprantu, kad labai svarbus įstatymas, tiesioginiai merų rinkimai, bet kažkodėl buvo nenumatyta, kokios bus mero galimybės, jeigu bus kita valdančioji dauguma. Suprantu, kad dabar reikia įteisinti faktiškai merų vienvaldystę, nes nuo jų nuomonės labai priklausys ir daugelio kandidatų į Seimą balsavimo rezultatai. Meras dabar turės aukštesnes galimybes nei Seimo Pirmininkė, nei premjeras, nes jeigu Seime pasikeičia valdančioji dauguma, tai pasikeičia Seimo Pirmininkė, pasikeičia premjeras, na, meras iš esmės yra nepakeičiamas. Susidariusi nauja valdančioji dauguma faktiškai yra neveiksni, nes neturi jokių galimybių. Meras pateikia vieną kandidatūrą, antrą kandidatūrą, valdančioji dauguma nepatvirtina, skelbiami nauji rinkimai. Tai net aukštesni įgaliojimai nei Prezidento. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų jūs nepasiduokite klaidinami, nes dabar ką tik jums paaiškino situaciją dėl Seimo Pirmininkės ir premjero. Čia akivaizdu – du skirtingi dalykai. Kas renka Seimo Pirmininką, premjerą? Seimas. Kas išrenka merą? Merą tiesiogiai išrenka rinkėjai. Lygiai tas pats, kai, pasikeitus daugumai, nepasikeičia Prezidentas. Lygiai tas pats – pasikeitus tarybos daugumai, nepasikeičia meras, kuris išrinktas tiesiogiai. Jeigu mes išdrįsome eiti tiesioginių mero rinkimų link, nebijokime mes suteikti jam tiesiogiai išrinkto politiko įgaliojimų.
Ta situacija, kuri yra susidariusi Raseiniuose, aš matau, iš tikrųjų yra grėsminga, nes nesvarbu, ką tiesiogiai išrinko meru, o svarbu, kokia yra dauguma, ką ji nuspręs ir kaip ji gali izoliuoti merą. Manau, kad vis dėlto tada tai būtų mūsų sprendimo įteisinti tiesioginius mero rinkimus paniekinimas. Įstatymo pataisomis aiškiai reglamentuota, kad nebūtų galima piktnaudžiauti būtent savo politinėmis galiomis ir bandyti ignoruoti tiesiogiai išrinktą merą, bet kartu ir tiesiogiai išrinktas meras negali piktnaudžiauti savo išskirtine padėtimi, nes dėl to numatoma įvesti tiesioginį valdymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tiesiog aš noriu truputėlį atsiprašyti kolegų Seimo narių. Medžiagą man… Vienas įstatymo projektas, bet mes svarstėme laikinąjį įstatymo projektą ir priėmėme dėl jo sprendimą. Tiesiog supainiojome vietas, bet mes galime pasitaisyti, jums leidus. Čia iš esmės nieko nekeičia, tik truputėlį supainiojome vietas. Jeigu čia pritarsime, tai pritarsime. (Balsai salėje) Taigi… (Balsai salėje) Už laikinąjį… Taip, dėl vedimo tvarkos.
R. AČAS (TTF). Gerbiamas pirmininke, aš manau, kad čia yra susiję du įstatymai ir dar jūs supainiojote, tai gal duokite po du kartus pasisakyti už ir prieš?
PIRMININKAS. Kalbėkite, jokių problemų! Tikrai. (Balsai salėje) Kalbėkite, tikrai kalbėkite. Mes dar kartą duosime dėl abiejų įstatymų projektų – ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimojo jums kalbėti. Tiesiog tik gal baigiame procedūras? Aš… Gerai. Gerbiamas R. Ačas. Duosime pakalbėti. Gerai? Ir mes judėsime į priekį. Prašom, gerbiamas Remigijau.
R. AČAS (TTF). Gerbiami kolegos, mes programuojame dideles konfliktines situacijas savivaldybėse. Aš suprantu, kad šiuo metu socialdemokratai gal turi daugiausia merų. Suprantu, kad ši Seimo frakcija yra tapusi šių merų įkaite, tačiau aš manau, kad, kaip sako, pagal laikrodžio švytuoklės principą kada nors ta situacija apsivers. Tik ar tie patys socialdemokratai atgal nepradės šaukti, kad tai yra blogai? Nesuprantu nieko, kada šneku su premjeru, premjeras sako: tol, kol aš būsiu premjeru, tokios netvarkos neleisiu. Vyriausybės išvada yra kita. Todėl aš suprantu, kad A. Butkevičius ryte taip šneka, vakare kitaip šneka. Čia jau visa Lietuva tą dalyką žino. Todėl aš, pavyzdžiui, kadangi ir mano ten buvo priešingas įstatymo projektas, kuris po to eis, iš esmės jau nuleidau rankas, nes kol šita valdančioji dauguma bus ir kol socialdemokratai galvos, kad jie yra amžini, matyt, nieko nebus. Bet, gerbiamieji, programuojate tokias situacijas. Tiktai neužmirškite, po metų, po dvejų, ypač, Milda, jūs, prisiimti atsakomybę.
PIRMININKAS. D. Ulickas – nuomonė už.
D. ULICKAS (DPF). Ačiū pirmininkui. Aš tikrai siūlyčiau pritarti šiems abiem įstatymų projektams, nes ir pati tiesioginių merų rinkimų koncepcija buvo asmeninė mero atsakomybė. Kaip jis gali turėti asmeninę atsakomybę, jeigu formuojant komandą jis negros pirmuoju smuiku?
Dėl įvestų terminų, dėl dviejų mėnesių. Tikrai būtent paskatins ir tas naujai sukurtas, naujai susidariusias valdančiąsias daugumas sėsti prie apskritojo stalo su meru ir atrinkti pačias tinkamiausias kandidatūras į pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes balsuosime už lydimąjį įstatymo projektą, kurio pataisas apsvarstėme, o po to grįšime prie pagrindinio, kuriam jokių pataisų, pastabų nėra, ir balsuosime.
Dabar kviečiu balsuoti po svarstymo. Darbotvarkės 2-3b klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-4082. Kas po svarstymo palaikote, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 2, susilaikė 15. Taigi šiam įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Dabar mes balsuojame dėl 2-3a klausimo – dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4081. Jam pastabų, pasiūlymų nėra, bet mes… Siūlau visiems balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 12. Taigi šiems įstatymų projektams – tiek pagrindiniam, tiek lydimajam – po svarstymo yra pritarta.
13.38 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 16, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3989(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 16, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3989. Pranešėjas – gerbiamas V. Gailius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto yra atstovų, kurie galėtų?.. V. Skarbalius, matau, yra. Dėl vedimo tvarkos dar kažką R. J. Dagys nori. Gerbiamas Valdai, palaukite truputėlį. Dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien ryte posėdžio metu buvo pritarta mūsų frakcijos siūlymui išbraukti gerbiamo J. Bernatonio įstatymą, kuris liečia santuokos nutraukimą pas notarą. Visi mes balsavome, o iš darbotvarkės išbrauktas visai kitas klausimas, už kurį mes nebalsavome. Atkreipiu dėmesį, yra pažeidžiama Seimo valia.
PIRMININKAS. Gerai, kolega. Aš tikrai iš ryto nepirmininkavau. Dabar negaliu pasakyti, bet peržiūrėsime stenogramą. Jeigu jūs būsite teisus, mes ištaisysime šitą klaidą. Gerai? Susitariame? Gerai.
Gerbiamas V. Skarbalius pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 16, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3989. Svarstymas. Prašom, kolega.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį projektą Nr. XIIP-3989(2) siūlo atmesti.
Argumentai. Pritartume Vyriausybės nuomonei, kad siūlomas teisinis reguliavimas neskatintų savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų. Be to, taip pat būtų sudaromos sąlygos riboti tiesiogiai išrinkto savivaldybės mero įgaliojimus ir sutrikdyta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero, kaip tiesiogiai išrinkto savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės vadovo, galių pusiausvyra.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam kolegai už komiteto nuomonės pristatymą. Yra norinčių kalbėti. Nuomonė už – R. Ačas. Prašom, kolega.
R. AČAS (TTF). Manau, kad tikrai reikia pritarti komiteto išvadai, nes, kaip ir prieš tai kalbėjau, mes tikrai programuojame labai didelę konfliktinę situaciją. Šiaip manau, kad jeigu būtų priimta tai, kas siūloma įstatymu, tada taryba išvis yra nuvertinama, o yra išaukštinamas meras. Jeigu giliau įsigilinus, pasakykite man, kur Konstitucijoje yra kalbama apie merą ir apie mero galias? Mes paprasčiausiai bijome pakeisti Konstituciją ir bandome daryti tam tikrus žingsnius. Giliai esu įsitikinęs, jeigu Seimas kreiptųsi po tokių įstatymų į Konstitucinį Teismą, atsakymas būtų labai aiškus. Todėl esu įsitikinęs ir negaliu pritarti tokiems įstatymams, kurie, mano įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu mes balsuosime už šitą įstatymo projektą, tai mes iš tikrųjų patvirtinsime, kad Seimo narys nėra vien tik statusas, bet ir diagnozė, nes prieš tai mes vis dėlto balsavome už vieną projektą, o šitas projektas iš tikrųjų paneigia, prieš tai ką mes balsavome. Aš kviečiu Seimo narius nesuklysti ir išsaugoti sveiką protą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, buvo išsakytos nuomonės, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3989, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje) Po svarstymo visam įstatymo projektui. Visam. (Balsai salėje) Kad atmestume… Atsiprašau, kad atmestume įstatymo projektą, balsuojate už. Atsiprašau! (Balsai salėje) Teisinga pastaba. Šurmulys teisingas. Atsiprašau. Už tai, kad atmestume, dabar balsuojame. Jeigu pritariate nuomonei atmesti, komiteto nuomonei, tai balsuojate už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 42, prieš – 3, susilaikė 5. Atmestas įstatymo projektas Nr. XIIP-3989.
13.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4536(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4536. Pranešėjas – gerbiamas R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Svarstymas.
Kol pranešėjas eina į tribūną, gerbiamas P. Urbšys nori kažką pasakyti.
P. URBŠYS (MSNG). Aš labai prašau mano balsą įskaityti už, o ne prieš.
PIRMININKAS. Jūs apsirikote, taip?
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Įskaitome už P. Urbšio balsą, už tai, kad būtų atmestas šitas įstatymas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė ir pritarė patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių“ projektui, komiteto išvadai ir siūlo Seimui svarstyti skubos tvarka. (Šurmulys salėje) Taip pat komitetas pasiūlė pakeisti 2 straipsnį ir pasiūlyti Lietuvos Vyriausybei parengti ir patvirtinti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių planą iki 2016 m. gruodžio 1 d. vietoj buvusios spalio 1 dienos. Taip pat pasiūlė patikslinti 14.2 papunktį ir 19, 22 punktus ir vietoj „šakinių“ parašyti „kompetentingų“ ministerijų ministrus, taip pat vietoj nurodytos ministerijos pakeisti į Vyriausybės įgaliotas kompetentingas institucijas. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. K. Glaveckas nori paklausti, bet nematau salėje. (Balsai salėje) Diskusijoje dalyvauti. Dėkoju.
Dabar dėl pataisų. Gerbiamas pirmininke, dar luktelėkite. Dėl II skyriaus „Esamos būklės analizė“ yra Seimo nario G. Steponavičiaus siūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Pritarėme.
PIRMININKAS. Iš dalies jūs pritarėte?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Taip? Pritarta bendru sutarimu. Dabar taip pat yra dėl V skyriaus Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymai.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, pritarti iš dalies, čia nurodoma be to, kiek studijuoja iš Europos Sąjungos 0,2 % studentų, bet bendrai iš užsienio šalių studijuoja 4,7. Mes tą įrašome.
PIRMININKAS. Tai mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei pritarti iš dalies? (Balsai salėje)
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo nario G. Steponavičiaus – papildyti 12 straipsnį 6 dalimi. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, mes pritariame iš dalies.
PIRMININKAS. Pritariate iš dalies?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Tai mes galime taip pat pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies bendru sutarimu.
R. PALIUKAS (DPF). Mes pasiūlėme kitą redakciją, panašią.
PIRMININKAS. Taip, tai visi pasiūlymai aptarti. Dėkoju pranešėjui. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra dėl šio Seimo nutarimo projekto. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu šiam nutarimo projektui? (Balsai salėje) Balsuojam? Gerai. Gerbiamas kolega prašo balsuoti. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume nutarimo projektui Nr. XIIP-4536, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi nutarimo projektui yra pritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, kadangi kitų pranešėjų nėra, bet mes turime šiek tiek laiko, aš matau vieną pranešėją, kuris degė noru pristatyti, pateikti savo įstatymo projektą.
13.46 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4640 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4640. Pranešėjas A. Palionis. Pateikimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kur mes pritarėme birželio mėnesį Vyriausybės projektui, aš dėl jo registravau pasiūlymus ir tiems pasiūlymams buvo pritarta. Tiktai pats visas įstatymas įsigalios nuo 2017 m. vasario 1 d., o mano pasiūlymai taip ir liko už borto po Prezidentės pasirašymo. Tai mano pasiūlymas ir yra, kad tą įsigaliojimo datą padarytume lygiai tokią pačią kaip ir viso Mokėjimų įstatymo, kuris buvo atėjęs iš Vyriausybės. Tai tiktai keičiama pasiūlymo įsigaliojimo data.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Nėra norinčių jūsų paklausti. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4640, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 39, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui Nr. XIIP-4640 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto nėra pastabų. Siūloma svarstyti…
Gerbiamas teikėjau, kada? Svarstymo datą galbūt pasiūlysite? (Balsas salėje: „Gal kitą savaitę!“) Gal lapkričio 3 dieną? Vėlu? (Balsai salėje) Spalio 18 dieną, gerai? (Balsai salėje) O kada? Pirmą savaitę iki rinkimų nėra posėdžių. Gal ateinantį trečiadienį? Rugsėjo 28 dieną, gerai? Gerai. Čia techninis klausimas.
Gerbiami kolegos, aš dabar pagal darbotvarkę nematau, kokius klausimus dar galima pateikti arba svarstyti, nes pranešėjų nėra ir mums liko tik 10 minučių, todėl skelbiu rytinį posėdį baigtą. Popietinis posėdis prasidės 15 valandą. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, galime registruotis. Jeigu yra toks pageidavimas, prašom. Registruojamės.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. Popietinis posėdis prasideda 15 valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.