PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007

6, 18(2) IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3953

2019-10-31

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.	1			Argumentai: Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 18(2) ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIIIP-3953 siekiama, tarp kitų tikslų, padidinti gyventojų pajamų, gaunamų iš perskirstyto pelno, apmokestinimą nuo 15 iki 20 procentų, remiantis sąlyginiu tokio mokesčio žemumu Lietuvoje lyginant su kitomis Europos ir pasaulio šalimis. Yra pagrindo manyti, jog tokia argumentacija nėra visiškai tiksli, neatspindi visų dividendų apmokestinimo aspektų ir nepakankamai pagrindžia dividendų apmokestinimo didinimo būtinybę Lietuvoje. Remiantis toliau išdėstytais argumentais, siūlome atitinkamai koreguoti Prezidento pateiktą įstatymo pakeitimo projektą, atsisakant planuojamo kai kurių rūšių pasyviųjų pajamų ir dividendų apmokestinimo didinimo: - Įstatymo projekte argumentuojama, jog vertinant pajamas iš dividendų (kombinuotai kartu su pelno mokesčiu) Lietuva stipriai atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių vidurkio: EBPO šalyse tokios pajamos vidutiniškai apmokestinamos 40 proc. tarifu, kai tuo tarpu Lietuvoje – 27,5 proc. (atskirai: pelno mokestis – 15 proc., dividendų – 15 proc.). Tačiau projekte neatsižvelgiama, jog kitose šalyse dažniausiai egzistuoja progresinis dividendų apmokestinimo tarifas, kai tuo tarpu Lietuvoje jis yra fiksuotas. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte nurodoma, jog Didžiojoje Britanijoje mokesčio tarifas pajamoms iš dividendų yra 38,1 proc., tačiau pamirštama paminėti, jog tarifas kinta priklausomai nuo asmens uždirbamų pajamų dydžio. Pavyzdžiui, dividendai iki 2 000 svarų apskritai nėra apmokestinami. Viršijus 2 000 svarų ribą, priklausomai nuo asmens pajamų lygio, dividendų apmokestinimui gali būti taikomas bazinis 7,5 proc., aukštesnis 32,5 proc. arba didžiausias 38,1 proc. tarifas. Vadinasi, kintantį dividendų apmokestinimo tarifą taikančių šalių palyginimas su fiksuotą tarifą turinčia Lietuva nėra visiškai teisingas. - Mokestinių tarifų padidinimas pajamoms iš perskirstytojo pelno ir pasyvių pajamų gali paskatinti tokias pajamas gaunančius gyventojus aktyviau ieškoti būdų šias pajamas gauti ir išsimokėti užsienio šalyse, kuriose iš tokių veiklų gaunamos pajamos yra apmokestinamos mažesniu tarifu. Jau dabar tokios šalys kaip Kipras ar Bulgarija gali pasirodyti patraukliomis kryptimis siekiant išvengti didesnių dividendams numatytų mokesčių. Lietuvoje tarifą padidinus iki 20 proc., sąrašas valstybių, kuriose išsimokėti dividendus atrodys patraukliau, išsiplės dar labiau (būsime aplenkę Olandiją, Latviją, Estiją, Slovakiją, Vengriją, Graikiją, Čekiją, Turkiją, Lenkiją, Bulgariją). Tarifų padidinimas galimai paskatins įvairių mokesčių vengimo schemų plitimą ir biudžetui duos kur kas mažiau pajamų, nei šia priemone planuojama surinkti. Ir nors Valstybinė mokesčių inspekcija stengiasi užkirsti kelią mokesčių vengimo schemų plitimui, institucija, tirdama pinigų srautų nutekėjimą į užsienio šalis, ne visuomet gali greitai gauti reikiamą informaciją, o tai trukdo efektyviai susigrąžinti nesumokėtus mokesčius. - Tas pats pasakytina ir apie užsienio investicijas. Vienas iš daugelio Lietuvos patrauklumo užsienio investicijoms faktorių yra potencialiai didesnė investicinė grąža, nemaža dalimi priklausanti ir nuo dividendams ar iš kapitalo prieaugio gaunamoms pajamoms taikomų tarifų dydžių. Jų kėlimas šį patrauklumą mažins ir paskatins potencialius užsienio investuotojus savo investicijoms rinktis kitas, mažesnius tarifus taikančias šalis, o jau gaunančius tokias pajamas Lietuvoje - ieškoti būdų, kaip minėtas pajamas išsimokėti užsienio valstybėse. Jau dabar kaimyninės Latvija ir Estija taiko tik 20 proc. kombinuotą tarifą pajamoms iš dividendų (20 proc. pelno mokestis ir 0 proc. dividendų mokestis) ir šiuo požiūriu investuotojams gali būti patrauklesnės už Lietuvą, kurioje taikomas tarifas įsigaliojus įstatymo projekto nuostatoms tik dar labiau padidės. - Dividendų apmokestinimo tarifo padidinimas neigiamai paveiktų ir ne pačias didžiausias pajamas gaunančių asmenų finansinę situaciją, paskatas kaupti bei investuoti. 2018 m. dividendai buvo išmokėti 50 668 fizinių asmenų, tačiau daugiau kaip 82 proc. visų išmokėtų dividendų buvo iki 10,000 eurų. Tai rodo, kad dividendai kaip pajamų rūšis nėra naudojama tik pačias didžiausias pajamas gaunančių asmenų. - Statistika rodo, jog nuo 2014 m. dividendų mokesčio tarifą sumažinus nuo 20 iki 15 proc., išsimokamų dividendų (atitinkamai ir sumokamų mokesčių) suma smarkiai išaugo. Pavyzdžiui, 2013 m., kai buvo taikomas 20 proc. tarifas, fiziniams asmenims išmokėta dividendų suma siekė 334 mln. eurų. Tuo tarpu 2014 m. pradėjus taikyti 15 proc. tarifą, fiziniams asmenims išmokamų dividendų suma nuosekliai augo: 2014 m. - 511 mln., 2015 m. – 562 mln., 2016 m. – 666 mln., 2017 m. – 781 mln., 2018 m. – 850 mln. eurų dividendų. Sumažinus apmokestinimo tarifą, atsirado daugiau paskatų išsimokėti dividendus (vadinasi, ir susimokėti mokesčius), todėl jei tarifas būtų gražintas į 2013 m. lygį, motyvacija išsimokėti dividendus ir su jais susijusius mokesčius gali vėl sumažėti, o tai neleistų pasiekti Prezidento siūlyme keliamų tikslų. - Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome įvesti progresinį dividendų apmokestinimo tarifą. Kaip ir minėta, daugelyje EBPO šalių egzistuoja ne fiksuotas (kaip Lietuvoje), o progresinis dividendų mokesčio tarifas, kintantis priklausomai nuo asmens gaunamų pajamų ir (ar) išsimokamų dividendų sumos. Lietuvoje riba, nuo kurios dividendų apmokestinimas padidėtų nuo 15 iki 20 proc., galėtų būti 120 VDU (2019 m. tai – 136344 eurai). Iki šios sumos išmokamiems dividendams toliau galiotų standartinis 15 proc. apmokestinimo tarifas. Toks progresinis apmokestinimas jau galioja turto pardavimo, turto nuomos pajamoms, taip pat pajamoms iš palūkanų, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų. Šios tvarkos siūlome nekeisti ir ją papildomai pritaikyti dividendų apmokestinimui. Toks sprendimas padėtų lengviau pasiekti Prezidento aiškinamajame rašte deklaruojamus tikslus ir kartu išsaugotų Lietuvos investicinį patrauklumą. Pasiūlymas: „1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 20 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“ 2. Pakeisti 6 straipsnio 1^2dalį ir ją išdėstyti taip: „1^2. Gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ 3. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip Papildyti 6 straipsnį nauja 2 dalimi, ir ją išdėstyti taip: „Gyventojo ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą. Gyventojų pajamos iš individualios veiklos apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ 4. Buvusią 6 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi, ir ją išdėstyti taip: „Gyventojo ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.“ 5. Buvusias straipsnio 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 4, 5 ir 6 dalimis.“

Teikia

Seimo narys                                                                              Mykolas Majauskas