LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

VI (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 290

STENOGRAMA

2019 m. gegužės 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS

PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Laba diena, kolegos. Pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. (Gongas)

14.00 val.

Vyriausybės pusvalandis

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko pranešimas „Tarptautinė Lietuvos kultūros sklaida“

Kolegos, pradedame. Pirmas mūsų darbotvarkės klausimas – Vyriausybės pusvalandis, pranešimas, tema „Tarptautinė Lietuvos kultūros sklaida.“ Prašom, kultūros ministre, į tribūną. M. Kvietkauskas pristatys mums, kolegos, savo sklaidą ir viziją.

M. KVIETKAUSKAS. Gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiami Seimo nariai. Viena svarbiausių Kultūros ministerijos veiklos sričių, reikalaujančių strateginio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, labai svarbi valstybės politikos požiūriu – Lietuvos kultūros sklaida pasaulyje. Galite matyti pastarųjų metų svarbiausius tarptautinės kultūros sklaidos renginius, vaizdus iš jų, faktus čia demonstruojamose skaidrėse. Apie kai kuriuos iš tų renginių, apdovanojimų aš savo pranešime taip pat netrukus kalbėsiu.

Šiandieninio mano pranešimo temą pagrindžia trys motyvai. Pirmas motyvas – teisėkūrinis. 2018 metų gruodį buvo patvirtinta Kultūros tarptautiškumo politikos koncepcija kultūros ministro įsakymu ir šiais metais ji įsigalioja, pradeda veikti. Tai svarbus teisės aktas, apibrėžiantis tarptautinės kultūros politikos uždavinius, numatomus rezultatus, integruoto jos koordinavimo modelį. Konkretus pokytis – jau atsirandanti nuolatinė koordinacija, pradėjusi veikti kultūros tarptautiškumo politikos integruoto valdymo grupė, kurioje dalyvauja Kultūros ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos viceministrai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos įvaizdžio grupės atstovai. Taigi iš tikrųjų atsiranda tarpinstitucinė koordinacija įgyvendinant Lietuvos kultūros pasaulyje sklaidos prioritetus.

Antrasis aspektas – aktualusis. Šių metų pradžią galima vadinti itin sėkminga tarptautinei Lietuvos kultūros sklaidai. Be abejo, aš turiu mintyje pirmą kartą Lietuvos istorijoje pelnytą pagrindinį 58-osios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą“, svarbiausią vizualiųjų menų srities apdovanojimą, ir Lietuvos solistės A. Grigorian pelnytą metų operos solistės vardą tarptautiniuose operos apdovanojimuose. Šie pasiekimai nepaprastai džiugūs, kartu skatina nauju žvilgsniu pažvelgti į esamą mūsų kultūros sklaidos pasaulyje situaciją.

Trečiasis motyvas, taip pat ir personalinis, mano paties kaip mokslininko, rašytojo, vertėjo patirtis, ne vienus metus dalyvaujant Lietuvos kultūros pristatymuose užsienyje, susiduriant su mūsų kultūros sklaidos išnaudojamomis ir neišnaudojamomis galimybėmis, su sistemos stiprybėmis ir trūkumais.

Pirmiausia aš norėčiau pabrėžti įsitikinimą, kad kultūros sklaida turėtų būti suvokiama ir stiprinama kaip integrali Lietuvos tarptautinės politikos, tarptautinio valstybės įvaizdžio kūrimo, tarptautinio konkurencingumo stiprinimo dalis. Gebėjimą šiems tikslams pasitelkti kultūros sklaidą, suvokti jos teikiamas galimybes, strategiškai ją organizuoti liudija, manyčiau, valstybinį intelektą.

Didžiosios pasaulio valstybės, iš jų Europos Sąjungos lyderės Vokietija ir Prancūzija, turi ištobulintą savo kultūros tarptautinės sklaidos sistemą su specialiu užsienyje veikiančių kultūros institutų ir profesionalų tinklu. Kultūros sklaidą saviems tikslams itin aktyviai naudoja ir kitos didžiosios valstybės, tokios kaip Rusija ir Kinija, ir tai didelės reikšmės faktorius šiuolaikinių informacinių konfliktų kontekste, tarkime, konfliktuose dėl istorinės atminties interpretavimo.

Lietuva, turėdama nepalyginamai mažesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, tik 30-ies nepriklausomybės metų įdirbį, turėtų savosios kultūros sklaidą vykdyti ypač tikslingai ir intelektualiai. Kryptingas Lietuvos kaip kultūros valstybės pristatymas tarptautiniame kontekste palengvina daugybės kitų sferų, verslų patekimą į užsienio rinkas, teigiamai veikia kultūrinį turizmą, taigi kuria ir ekonominę pridėtinę vertę. Tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas prisideda prie šiuolaikiškos, pasirengusios, gebančios dalyvauti skirtingų kultūrų sąveikose visuomenės kūrimo.

Kultūros tarptautiškumo kuriamų įvairiopų verčių pripažinimas turi vesti prie tikslingo tarpinstitucinio kultūros tarptautiškumo politikos koordinavimo. Šias kultūros tarptautiškumo priemones kultūros ministro valdymo srityje valstybės lėšomis įgyvendina pati Kultūros ministerija su savo kuruojamu kultūros atašė tinklu, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kino centras. Ir čia aš matyčiau tam tikrą problematiką, kurią norėčiau aptarti.

Lietuvos kultūros institutas vykdo Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje įvairias programas, užsienio valstybių kultūros srities specialistų vizitus, lietuvių autorių knygų vertimo ir vertėjų skatinimo programas. Lietuvos kino centras bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio valstybių kino festivalių, kino industrijos mugių organizatoriais festivaliuose, kino industrijos mugėse pristato Lietuvos nacionalinius ir bendros gamybos filmus, Lietuvos kino pramonės potencialą. Lietuvos kino centras taip pat administruoja pelno mokesčio lengvatą, kuri skatina užsienio filmų gamintojų ir Lietuvos verslininkų investicijas. Ši lengvata pasirodė labai sėkminga, sulaukė ir nemažo užsienio filmų gamintojų dėmesio: 2014–2018 metais pritraukta 61 mln. eurų užsienio investicijų ir 17,5 mln. eurų Lietuvos privataus verslo investicijų į kino pramonę.

Tikslinėmis kultūros tarptautiškumo skatinimo priemonių lėšomis taip pat finansuojamas Lietuvos Respublikos kultūros atašė pareigybių tinklas. Šiuo metu jį sudaro 13 pareigybių dvylikoje užsienio valstybių, čia jas išvardinsiu: atašė Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Izraelyje, Kinijoje, Švedijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje dvi pareigybės – Maskvoje ir Kaliningrado srityje, Karaliaučiaus krašte. Švedijoje įsteigtai pareigybei taip pat priskirtos funkcijos Danijoje ir Suomijoje, taigi visoje Skandinavijoje, pareigybei Kinijoje – funkcijos Pietų Korėjoje.

Mano manymu, dabartinėje sistemoje vis dar trūksta nuoseklios koordinacijos ir funkcijų išgryninimo. Ypač kelia klausimų Lietuvos kultūros instituto funkcijos ir biudžetinės įstaigos be viešojo administravimo funkcijų statusas, dėl ko dalis strategiškai svarbių tarptautinės sklaidos projektų vyksta ne per Lietuvos kultūros institutą, bet finansuojami Lietuvos kultūros tarybos. Taip sukuriamas papildomas institucijų nesusikalbėjimas, netikrumas dėl tarptautiškai svarbių projektų, tarp kurių būna ir kultūros atašė ambasadų užsienyje įgyvendinami projektai, finansavimo, taip sukuriama ir papildoma projektų administravimo našta.

Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas Lietuvos kultūros institutui, mano manymu, įgalintų šią įstaigą kryptingiau ir veiksmingiau įgyvendinti Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje politiką, kultūros ministro nustatyta tvarka skirti valstybinį finansavimą nacionalinės reikšmės strateginei kultūros sklaidai užsienyje ir kontroliuoti šios paramos naudojimą, koordinuoti valstybinės reikšmės programas ir užsienyje prisidedant prie Lietuvos žinomumo didinimo tarpinstitutiškai bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, nuosekliai remti Lietuvos Respublikos kultūros atašė, taip pat ambasadų užsienyje įgyvendinamus projektus, nuosekliai rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvos kultūros sklaidą tarptautiniu mastu.

Toks Lietuvos kultūros instituto funkcijų sustiprinimas, jo transformacija į visavertį tarptautinės kultūros politikos įgyvendinimo instrumentą, mano manymu, sukurtų stipresnį ir tikslingesnį Lietuvos kultūros tarptautiškumo proveržį, atsirastų nuosekli sistema tarp kelių ministerijų, visų pirma, Kultūros, Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Vyriausybės, Lietuvos kultūros instituto, kultūros atašė tinklo ir užsienio ambasadų. Į šią sistemą galėtų būti nuosekliau įtraukti ir papildomi veikėjai. Pavyzdžiui, lituanistikos centrai užsienio universitetuose, bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jie galėtų taip pat dalyvauti strategiškai svarbioje Lietuvos kultūros sklaidoje.

Nuo kultūros tarptautiškumo sistemos klausimų norėčiau pereiti prie kitos svarbios srities – tai aktualiosios mūsų kultūrinės diplomatijos, jos pasiekimų. Kultūrinės diplomatijos, kuri pasitelkiama kaip įrankis stiprinant valstybės žinomumą užsienyje, formuojant jos teigiamą įvaizdį, plėtojant diplomatinius santykius.

Didžiulį poveikį šalies žinomumui turi tarptautiniai kultūrinio bendradarbiavimo projektai. Čia noriu paminėti porą pavyzdžių, kuriuos matote ir pateikiamose skaidrėse. Vienas geriausių tokių sėkmingų pavyzdžių – 2018 metais minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Paryžiuje, Orsė muziejuje, surengta bendra trijų Baltijos šalių simbolizmo paroda. Parodoje pristatyti penkiasdešimt penki dvylikos Lietuvos menininkų kūriniai iš įvairių mūsų muziejų. Ši paroda sulaukė Prancūzijos prezidento, gausaus Prancūzijos žiniasklaidos dėmesio. Prancūzijos žiniasklaida šią parodą įvardijo kaip aukščiausio lygio kultūrinės diplomatijos projektą. Jis aktualizavo Baltijos regioną, jo meno savitumą Europos žemėlapyje. Paroda sulaukė beveik 240 tūkst. lankytojų.

Kitas reikšmingas kultūrinės sklaidos rezultatas, tokių rezultatų grupė – tai mūsų menininkų pelnomi aukščiausi apdovanojimai. Jie kuria išties didelę pridėtinę vertę ne tik kultūros sektoriui, bet ir visai valstybei, garsina jos vardą. Tokio lygio pasiekimai daro didžiulę įtaką ir valstybės įvaizdžiui tarptautiniuose įvaizdžio reitinguose.

Dar kartą grįžtu prie šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje pelnyto pagrindinio 58-osios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės apdovanojimo „Auksinio liūto“, skirto lietuvių menininkėms R. Barzdžiukaitei, V. Grainytei ir L. Lapelytei už operą-performansą „Saulė ir jūra“. Reikia paminėti ir Lietuvos paviljono komisarės R. Antanavičiūtės, tarptautinės kuratorės L. Pjetrojusti indėlį.

Lietuvos dalyvavimo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje istorija liudija nuo 1999 metų, kad šią pergalę galima laikyti ne atsitiktinumu, o labiau dėsninga ir kryptinga. Iki šiol Lietuvos paviljonai bienalėje specialių žiuri įvertinimų jau yra sulaukę keturis kartus, gavę specialiuosius įvertinimus, nepagrindinius prizus, bet per tą laiką iš tikrųjų buvo kaupta profesionali patirtis ir nuosekliai eita prie šiemetinio laimėjimo.

Lietuvos kultūros taryba operos-performanso „Saulė ir jūra“ sukūrimui ir sklaidai 2017–2019 metais skyrė 218 tūkst. eurų iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Taip pat bus skirta papildoma suma paviljono veiklai užtikrinti iki pat šiuolaikinio meno bienalės pabaigos, o Kultūros ministerija baigia rengti ir jau šią savaitę planuoja patvirtinti premijų už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Tokių tikslinių premijų, kuriomis būtų įvertinti Lietuvos vardą tarptautiniu mastu itin išgarsinę menininkai, iki šiol tikrai trūko ir aš tikiu, kad jomis jau netrukus galėsime apdovanoti šiemet aukščiausią pripažinimą pasaulyje pelniusias kūrėjas.

Didelį poveikį ne tik Lietuvos kultūros, bet ir Lietuvos kaip šalies matomumui turi Lietuvos kultūros instituto organizuojami Lietuvos kultūros festivaliai, sezonai, Lietuvos šalies viešnios pristatymai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, sektorinėse mugėse. Per Lietuvos kultūros sezonus pristatomas šiuolaikinio meno spektras ir kultūros paveldo, istorinės atminties aspektai, pristatomas valstybės kultūrinis tapatumas, plėtojama partnerystė su įvairiomis užsienio kultūros ir meno institucijomis.

Čia keletą tokių pastarųjų metų didžiųjų Lietuvos tarptautinių kultūros pristatymų noriu paminėti. 2015 metais Lietuva buvo pristatyta kultūros sezono metu Lenkijoje, Krokuvoje, 2016 metais – Ukrainoje, 2017 metais ypatingos viešnios teisėmis Lietuva dalyvavo tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Čia reikia paminėti didžiulį efektą, viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje lydintį tokius pristatymus. Tuo metu Vokietijoje publikuoti 96 straipsniai spaudoje ir internetinėje žiniasklaidoje, transliuotos 45 televizijos ir radijo laidos apie Lietuvos kultūrą ir net 26 lietuvių literatūros vertimai į vokiečių kalbą buvo išleisti 15-oje Vokietijos ir Austrijos leidyklų. Tarp jų absoliučiu bestseleriu tapo A. Škėmos romano „Balta drobulė“ vertimas į vokiečių kalbą. Pats mačiau nesibaigiančią pirkėjų, skaitytojų eilę prie stendo Vokietijos leidyklos, išleidusios šio romano vokiškąjį leidimą.

2018 metais įgyvendintas itin didelis tarptautinis Baltijos šalių renginys Londono knygų mugėje: šios mugės dėmesio centras „Market Focus“ buvo skirtas Baltijos šalims. Lietuvos renginiuose apsilankė 25 tūkst. dalyvių iš 118 šalių, 50 su Lietuva susijusių straipsnių, radijo ir televizijos reportažų Didžiosios Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje, išleista 19 naujų Lietuvos autorių knygų anglų kalba. Lietuva Londono knygų mugės apdovanojimuose nominuota penkiose kategorijose ir nugalėjo vienoje. Leidykla „Alma littera“ nugalėjo vaikų ir jaunimo literatūros leidėjų kategorijoje. Tai reikalavo išties tęstinio darbo ir ilgalaikio finansavimo. 2016–2018 metais Kultūros ministerija bendriems Lietuvos ir Jungtinės Karalystės projektams skyrė apie 500 tūkst. eurų.

PIRMININKAS. Ministre, jau laikas.

M. KVIETKAUSKAS. Taip, be abejo, tuojau baigiu. Dabar paminėsiu dar porą svarbių laukiančių renginių ir tuojau pabaigsiu.

Gera žinia: šiemet pavasarį gavome kvietimą 2020 metais surengti Lietuvos kultūros savaitę Šanchajaus tarptautiniame menų festivalyje, didžiausiame Azijos menų renginyje. Ten pirmą kartą Azijoje tokiu mastu planuojama pristatyti mūsų operą, šiuolaikinį šokį, muzikos edukacines programas. Lietuvos kultūros sezonas 2021 metais numatomas Vokietijoje, Bavarijoje. Liepos pradžioje planuojame pasirašyti tam skirtą memorandumą su Bavarijos Švietimo, kultūros, mokslo ir meno ministerija. 2020 metais Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai bus minimi ir tarptautiniu mastu bendradarbiaujant su Izraelio, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų institucijomis.

Taigi mes esame pasiekę tikrai nemažų dalykų tarptautinėje mūsų kultūros sklaidoje. Kaip aš minėjau, žvelgiant į šiuos pasiekimus ir dabar esamą sistemą, lyginant ją tarptautiniame kontekste, manyčiau, kad reikėtų naujo žingsnio ją tobulinant, o be intelektualios kultūrinės diplomatijos šiandien sunku įsivaizduoti mūsų sėkmingą šalies tarptautinę politiką. Dėkoju jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti… O, daug Seimo narių! Pirmas klausia L. Kasčiūnas. Prašau, kolega.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs savo pristatyme labai taikliai pastebėjote, kad tarptautinės Lietuvos kultūros politikos sklaidos vienas iš tikslų yra ir, be jokios abejonės, dalyvavimas tuose istorinės atminties interpretacijos mūšiuose. Mes puikiai žinome, kad ir Rytuose, ir visoje europinėje erdvėje iki šiol dar nėra adekvačiai įvertinti komunistiniai nusikaltimai ir mes oficialiai kaip valstybė esame ne kartą išreiškusi nuostatą, kad komunistiniai ir nacionalistiniai nusikaltimai turėtų būti sulyginti ir adekvačiai vertinami. Bet šitame kontekste kartais yra labai sunku argumentuoti šitą poziciją, kai pačioje Lietuvoje yra istorinės atminties ženklai, atminimo ženklai, na, sakykim, taip, sovietiniams kolaborantams arba komunistiniams veikėjams, todėl ir kyla klausimas, ypač kai dabar vėl paaštrėjo klausimas dėl P. Cvirkos paminklo Vilniuje, tai yra tik vienas iš pavyzdžių. Ir kai dalis rašytojų kreipėsi į jus, jūs pasakėte, cituoju: „Kviečia neskubėti spręsti dėl P. Cvirkos paminklo.“

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu tik priminti, kad tas paminklas jam statytas ne kaip rašytojui, o kaip politiniam veikėjui, kuris, be jokios abejonės, puikiai žinome, dalyvavo atvežant Stalino saulę į Lietuvą.

PIRMININKAS. Kolega, klauskite, nes labai daug norinčių paklausti.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kokia būtų pozicija šiuo konkrečiu klausimu? Ir apskritai Seime yra įregistruotas (ir po pateikimo jam pritarta) įstatymo projektas dėl Lietuvos viešųjų erdvių dekomunizacijos. Kokia jūsų principinė pozicija, ministre?

M. KVIETKAUSKAS. Be abejo, mes turėtume laikytis aiškios vertybinės pozicijos požiūrio į sovietinę praeitį, kolaboravimą klausimu. Aš tikrai manyčiau, kad tai turėtų būti nuoseklu. Kita vertus, kalbėdamas apie P. Cvirkos figūrą, aš manau, kad čia yra ir tam tikrų išlygų žvelgiant į menininkus, žvelgiant į rašytojus, žvelgiant į literatūros klasikus. Iš tikrųjų tas požiūris dėl šių figūrų vertinimo, nes vis dėlto tai yra ir konkretus rašytojas, tai yra ir konkreti figūra, konkretus kūrėjas, nepaneigiamai lietuvių literatūros klasikas.

Siūlyčiau dėl to nuoseklią diskusiją ir subtilių sprendimų, kad nedidintume nuomonių poliarizacijos. Man atrodo, kad tai, kas iš tikrųjų kenkia Lietuvai tarptautiniu mastu, kai didėja jos pačios visuomenės antagonizmas, susiduria labai skirtingi, kategoriški požiūriai, ir mūsų visuomenė poliarizuojasi. Darančių tuos sprendimus aš ir siūlau diskusiją, kad mes išvengtume savo pačių antagonizmo ir gebėtume pristatyti savo istoriją nuosekliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, minutė klausti, dvi minutės atsakyti, nes norinčių yra. Kitas klausia A. Sysas. Nematau. Tada S. Gentvilas. Gerbiamas Simonai Gentvilai, klauskite, nes esate užsirašęs.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šiaip gaivus oro gūsis po trejų metų, kai mes kalbėjome tik apie etnokultūrą ir tautinių kostiumų puoselėjimą, matyti tarptautinį Lietuvos atstovavimą kultūroje gražu. Aš tik noriu paklausti labai konkrečiai. Lietuvos kultūros taryba duoda, atrodo, 700 tūkst. per metus Lietuvos kultūrinei sklaidai užsienyje ir užsieniečių menininkų pakvietimui. Ar tai yra normali proporcija? Ką konkrečiai jūs, kaip ministras, kitame biudžete padarysite kitaip negu buvę ministrai, kad Lietuvą garsintų pasaulyje ne tautinis kostiumas, o meno kūrėjai, kurie, kaip jūs vardinate, gauna pasaulinius apdovanojimus?

M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Žinote, aš nenorėčiau šitų dalykų supriešinti. Man atrodo, kad ir etninė kultūra, ir šiuolaikinis menas, ir paveldas, ir tarptautinė sklaida yra svarbios mūsų kultūros gyvenimo dalys. Nereikėtų vienos su kita priešinti. Savo etnine kultūra mes taip pat galime būti labai įdomūs ir saviti pasaulyje.

O dėl finansavimo Lietuvos kultūros tarybos – priemonės, kaip aš minėjau, yra tiktai dalinės. Savo pranešime aš pabrėžiau tam tikrą šitų priemonių išsiskaidymą, nes iš tikrųjų nemažai Lietuvos kultūros pristatymų užsienyje eina per Lietuvos kultūros instituto įgyvendinamas tikslines programas. Bet dalis, tarkime, ir festivalių, ir mūsų pristatymų užsienyje, kaip buvo ir Venecijos bienalėje, finansuojama per Lietuvos kultūros tarybą. Tai visų pirma aš kelčiau klausimą apie tikslingą šitų priemonių sutelkimą ir peržiūrą. Minėjau, kad Lietuvos kultūros institutas, jeigu taptų viešojo administravimo galias turinčia įstaiga, galėtų kur kas nuosekliau įgyvendinti šitas programas. Dabar aš tikrai negalėčiau atsakyti į klausimą, kiek apskritai yra skiriama lėšų Lietuvos kultūros tarptautinei sklaidai per visas Kultūros ministerijos priemones, bet manyčiau, kad jos turėtų būti sukoncentruotos tikslingiau.

PIRMININKAS. Klausti turėtų A. Armonaitė. Taip pat nematau. Klausia S. Tumėnas. Prašom, kolega.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už išsamų pranešimą. Tačiau tarptautiškumo nebus, jeigu nespręsime problemų ir čia, mūsų Lietuvoje. Ką tik praėjo, nuvilnijo „Poezijos pavasaris“. Jūs pats skaitėte savo poeziją Sarbievijaus kiemelyje ir buvote kaip ta kava du viename: ir poetas, ir ministras. Ir kaip ministras jūs pasakėte daug problemų, kad poezija yra nepaneigiama aukso valiuta, kuri ir toliau vertinama, vertinamas tikrasis literatūros skonis, ir kalbėjote apie tai, kad visi žinome, kokia yra liūdna poezijos situacija. Tai jūs, kaip ministras, kokius žingsnius padarėte, kad, pavyzdžiui, literatūrinė spauda būtų daugiau finansuojama? Vienas dalykas. Ir, antras, kadangi tarptautiškumas… Jūs minėjote vertimus, čia 26 knygos, dar 20 – kitu lygmeniu. Ar čia finansavimas buvo Lietuvos, ar iš tarptautinių įvairiausių projektų? Tuos du dalykus norėčiau išgirsti.

M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tikrųjų man rūpi literatūra kaip šios srities žmogui, bet labai objektyviai vengdamas bet kokio šališkumo norėčiau pasakyti, kad kultūrinės žiniasklaidos padėtį ministerija mato kaip probleminę. Tas finansavimas nepakankamas ir nepakankamai tikslingai skiriamas, jau porą metų turbūt apie jį diskutuojama, o gal, tiesą sakant, ir ilgiau. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo funkcionavimas, jo pertvarkos modelis šiuo metu yra svarstomas Seimo Kultūros komitete ir tame pertvarkos modelyje kaip tik ir numatoma tobulinti kultūrinės žiniasklaidos finansavimo mechanizmą, nes šis segmentas yra labai svarbus mūsų dabartinių medijų aplinkoje. Profesionalioji žurnalistika, nepriklausoma žurnalistika, apskritai kultūrinė žurnalistika iš tikrųjų turėtų turėti geresnes sąlygas ir didesnį svorį mūsų viešojoje erdvėje – taip ta profesionalioji žurnalistika būtų sustiprinta.

Antras dalykas – dėl užsienio vertimų. Tie vertimai, kuriuos jūs minite, gerbiamas Stasy, jų pats vertimas buvo finansuojamas Lietuvos kultūros instituto lėšomis, skirtomis vertimams finansuoti, o leidyba – jau užsienio leidyklų dalykas. Labai svarbu surasti užsienio leidėjus, kurie būtų pasiryžę skirti lėšų mūsų lietuvių literatūros leidimui ir, kaip matyti, tai pavyksta padaryti būtent mūsų kultūros sklaidos, kultūros vadybos pastangomis.

PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašom, kolega.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, nurimus euforijai dėl šiuolaikinio meno bienalės apdovanojimo, galbūt jūs galėtumėte atskleisti, kiek mes investuojame ir kokią realią naudą gauname iš tokių pasirodymų ir tokių apdovanojimų. Kokią įtaką turi žinomumui, turizmui, investicijoms? Ir ką konkrečiai mes galėtume padaryti, kad tokių pergalių būtų daugiau?

M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju. Aš manau, kad ta nauda yra akivaizdi ir čia būtų sunku dabar pasakyti, kiek publikacijų užsienio žiniasklaidoje, kiek atgarsių apie Lietuvą pasirodė. Tarptautinėje spaudoje mirgėjo Lietuvos vardas. Tas atgarsis toliau tebesirita ir bus ilgalaikis, pozityvus Lietuvos įvaizdis: kai to tarptautinio meno lygio valstybės pasirodė greta, jis sukūrė labai įvairias papildomas vertes. Manau, kad dar reikėtų atidžiau pažvelgti, tai pačiai Lietuvos kultūros tarybai paanalizuoti, kokį didelį efektą tai davė.

Kita vertus, šio meno kūrinio atlikimas, pristatymai jau kelia nemažą užsienio agentų susidomėjimą. Taigi tai bus ir Lietuvos kultūros eksportas, tikėtina, į labai svarbias užsienio meno erdves, į labai svarbias galerijas. Ne tik šio meno kūrinio, bet ir kitų šio autorių kūrinių.

O ką galėtume padaryti? Kaip aš jau minėjau, kai kurių dalykų iš tikrųjų trūksta. Laimėjus šią bienalę, taip pat ir kitais atvejais, matyti, kad mums trūksta tikslinių valstybės apdovanojimų paskatų tokiems menininkams. Iki šiol jų nebuvo. Ir reaguodami į tai Kultūros ministerijoje kaip tik labai skubiai ir parengėme tokią tvarką, kad tokius laimėjimus pasiekusiems Lietuvos menininkams valstybė galėtų parodyti dėmesį ir taip pat suteikti tam tikrą finansinę paskatą, kad iš tikrųjų jie jaustų valstybės įvertinimą ir paramą dėl valstybės vardo garsinimo. Tai konkreti priemonė, kurią mes ėmėmės skubiai įgyvendinti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre.

14.30 val.

Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3446 (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, kolegos, – Žvalgybos įstatymo projektas Nr. XIIIP- 3446. Prašau krašto apsaugos ministrą R. Karoblį pateikti klausimą. Ir lydimuosius, gerbiamas ministre, kartu. Atsiprašau, vienas tik dabar, paskui kiti bus.

R. KAROBLIS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau posėdžio pirmininko minėtą įstatymo projektą. Iš tikrųjų šis projektas daugiau susijęs su procedūriniais dalykais, konkrečiai turi du tikslus.

Vienas yra susijęs su žvalgybos pareigūnų, perkeltų tarnauti į užsienio valstybių ir tarptautines institucijas bei užsienio valstybių ar tarptautines karines ir gynybos institucijas, aprūpinimo sąlygomis. Atitinkama nuostata, kuri dabar sureguliuota Vyriausybės nutarimu, būtų perkeliama į įstatymus. Tai yra vadovaujantis konstitucine doktrina, atitinkamu Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Tokiu atveju būtų sutvarkyta iki galo. Iliustruosiu. Kalbama apie su tokiomis išmokomis kaip su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją, susijusių su tvarka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir panašiai. Šiuo metu yra aštuonios tvarkos, kurios ir būtų perkeliamos į įstatymą.

Antras tikslas yra atsižvelgti į šiuo metu įvykusią mokesčių reformą, tai yra perkeliamas padidėjimas socialinio draudimo įmokų į įstatymo lygį. Pačios aprūpinimo sąlygos nesikeičia, bus taikomos lygiai tokios pačios, kokios numatytos kariams, tarnaujantiems užsienyje. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymą taip pat yra sulyginamos su diplomatų, dirbančių užsienyje, aprūpinimu. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų niekas nenori paklausti. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu ar balsuojame? Matau iš veidų – nori balsuoti kolegos. Balsuojame tada. Balsuojame, kolegos.

Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73.

Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti birželio 18 dieną.

14.33 val.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3447, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 10¹ ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3448 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3447 ir jį lydintis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3448. Prašau, gerbiamas ministre, abu įstatymų projektus pristatyti.

R. KAROBLIS. Labai ačiū. Teikiame posėdžio pirmininko perskaitytą įstatymo projektą. Projekto tikslas – nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeisti principinės kariuomenės struktūros tvirtinimo procedūrą, nustatant ilgalaikį jos pobūdį, tai yra būtų tvirtinama vieną kartą, o esant poreikiui ir pokyčiams, būtų daromi tam tikri pakeitimai. Kodėl tai yra atliekama?

Dabartinė situacija yra tokia, kad leidžia planuoti ir ilgalaikę, ir vidutinės trukmės perspektyvą, tai yra įskaitant ir dešimties metų. Taip pat pasikeitė kiti teisės aktai. Pirmiausia Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu patvirtino Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, apimančią dešimties metų laikotarpį, ir tuo pačiu nutarimu pavedė Vyriausybei parengti ir patvirtinti krašto apsaugos sistemos dešimties metų įsigijimus, susietus su pajėgumais, taip pat personalo plėtros planus, kurie turėjo būti suderinti su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Tie suderinimai jau yra gauti ir netrukus bus teikiami Vyriausybei.

Taigi dešimties metų laikotarpis yra prognozuojamas, kariuomenės struktūra ir skaičiai daugmaž turėtų būti aiškūs, o iki šiol pastaraisiais metais tikrai tas tvirtinimas buvo kasmet. Būdavo tikrai didesnė ir administracinė našta, įskaitant ir Seimo narius. Tai buvo aktualu anksčiau, dabar mes matome, kad to aktualumo tikrai yra sumažėję. O nuo šio pakeitimo tikrai parlamentinė kontrolė nesumažėja. Pagal mano minėtus dešimties metų laikotarpio dokumentus tai yra mažiausiai kas metus Krašto apsaugos ministerijos sistema turi atsiskaityti Vyriausybei, kaip įgyvendinti būtent tiek įsigijimo planai, tiek konkrečiai kalbant šiuo atveju būtent personalo plėtros planai. Taip pat mažiausiai kas metus teikiama ir vyksta diskusijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir būsime pasiruošę teikti informaciją ir visoms kitoms Seimo struktūroms. Kai bus priimta ši procedūra, ministerija teiktų Valstybės gynybos tarybai pačią principinę struktūrą kaip įstatymo projektą, ji po to būtų pateikta Seimui. Tikimės greito šio įstatymo svarstymo ir pritarimo jam. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gerbiamas ministre, jūsų taip pat nenori niekas paklausti. Aiškiai viską pristatėte.

Kolegos, balsuojame. Už, prieš, man atrodo, irgi nematau. Nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Negalime.“) Reikia balsuoti. P. Gražulis labai nusiteikęs balsuoti. Balsuojame tada, kolegos. Jeigu Petras prašo, reikia vykdyti.

Kolegos, balsavo 79 Seimo nariai – visi už. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstyti birželio 11 dieną. Ačiū, gerbiamas ministre.

14.37 val.

Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255 (pateikimas)

Kviečiu į tribūną gerbiamą sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą pristatyti 2-9 klausimą. Tuojau, sekundėlę. Farmacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255. Gerbiamas ministre, prašau į tribūną.

A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Farmacijos įstatymo 2 ir 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51¹ straipsniu įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra viešinti farmacijos pramonės įmonių perleistas vertes siekiant didinti farmacijos pramonės įmonių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo skaidrumą ir viešumą.

Ką reiškia perleistos vertės? Jos apima mokslinių, profesinių renginių rėmimą, specialistų dalyvavimo jose apmokėjimą, paramos gydymo įstaigoms teikimą ir apmokėjimą, specialistams už jų skaitomus pranešimus. Tiesiog jus informuodamas norėčiau pažymėti, kad šiuo metu Lietuvoje dalis farmacijos pramonės įmonių – konkrečiai 36 yra prisijungusios prie Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos priimto jų turimo kodekso. Tas perleistas vertes viešai skelbia jau nuo 2016 metų. Tačiau kita dalis farmacijos pramonės įmonių – tokių yra apie 290 tokios informacijos neviešina. Kadangi tos perleidžiamos vertės gali turėti įtakos specialistų priimamiems sprendimams dėl gydymo skyrimo, atitinkamų vaistų išdavimo, tai šiuo projektu yra siekiama įteisinti jų privalomą viešinimą visuomenei. Teisės aktuose yra įpareigojamos visos farmacijos pramonės įmonės, tai yra vaistų registruotojai, yra įpareigojami rinkti, saugoti informaciją apie tas perleistas vertes, jų gavėjus ir teikti metines ataskaitas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Taip pat yra įpareigojama Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba minėtą informaciją skelbti savo svetainėje dvejus metus. Kaip ir minėjau, šitas įstatymo pataisymas leistų tam tikra prasme suvienodinti visų farmacijos įmonių skaidrią veiklą ir tikrai atskleisti tas mano paminėtas perleistas vertes visuomenei, kuri ir galėtų įvertinti, yra ar nėra kokios nors įtakos daromos. Kviesčiau palaikyti ir pritarti.

PIRMININKAS. Taip, ministre, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas. Prašau, kolega.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ministre, ar vis dėlto nėra paslėpta korupcija, kuomet farmacijos kompanija teikia atlygį už paslaugas ir konsultacijas gydytojui, kuris vėliau pacientams, na, žinome, kad išrašinėja veikliąją medžiagą, bet neretai ant lapelio užrašo ir vaisto pavadinimą. Tai puiki, sveikintina jūsų iniciatyva, bet tai yra tikrai labai nedidelis žingsnelis siekiant, mano supratimu, išgyvendinti šitą korupcinę sistemą, kuomet valstybei neužtenka lėšų skirti gydytojų kvalifikacijai. Jie turi remtis farmacininkų skiriamomis paslaugomis, įvairiais mokymais, kelti savo kvalifikaciją ir vėliau išrašinėja tuos vaistus. Ar nebūtų galima padaryti daugiau, siekiant užkardyti tokį korupcinį ryšį?

A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų tai nėra vienintelė priemonė, ir teisingai jūs pasakėte, jinai nėra labai didelė. Jos tikslas yra, na, ne tai kad ką nors drausti (ryšius), kiek juos reglamentuoti, kad jie privalomai būtų atskleidžiami, o tada jau galima matyti, kam kokios paramos yra skirtos. Taip daro tos mano paminėtos 36 farmacijos įmonės, kurios priklauso europiniam aljansui. Bet yra ir daugiau įvairių priemonių, Seimas jau priėmęs, tai yra dėl tų akis į akį susitikimų su farmacijos atstovais gydymo įstaigose, jau yra priimti sprendimai, kad įstaigų vadovai turi patvirtinti tvarkas, kad tokių pavienių susitikimų nebūtų. Yra ir daugiau įvairių mechanizmų.

Toliau dėl kvalifikacijos kėlimo. Na, aš turėjau idėją tokią, kad galbūt vaistų gamintojai galėtų į specialų fondą, kurį administruotų kokios nors skaidrios struktūros, galėtų pervesti pinigus ir ten galima būtų administruoti, bet, pasirodo, tai yra nerealu, nes tarptautiniai tų kompanijų reikalavimai neleidžia tokiu būdu skirti pinigų, jie turi atsekti iki galutinio gavėjo. Vadinasi, per tokį fondą skyrimas yra neįmanomas. Ir dabar šakos sutartyje yra numatytas tam tikras procentas, ką gydymo įstaigos privalo kaupti nuolat kvalifikacijai kelti. Ateityje, aš galvoju, mes turėsime derėdamiesi galvoti apie didesnį procentą, kad iš tikrųjų, kaip jūs teisingai ir sakote, investuotų ne farmacijos kompanijos, o investuotų valstybė, gydymo įstaiga į kvalifikacijos kėlimą.

PIRMININKAS. Jūsų klausia R. Martinėlis. Prašau, kolega.

R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Ten yra rašoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi informaciją perduoti VKT. Ir tada perduodama informacija apie verčių gavėjus ir ne tik įstaigas, bet ir fizinius asmenis. Kadangi bus viešinami duomenys, ar čia dėl duomenų apsaugos nebus kokių nors problemų? Toks klausimas.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, geras klausimas. Kiek aš žinau, jokių pastabų nei iš Teisingumo ministerijos, nei iš kitų, kurie tiesiogiai prižiūri asmens duomenų apsaugą, dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos – tai Finansų ministerija, kiek žinau, nebuvo kokių nors pastabų ar nuogąstavimų dėl tų atskleistų verčių. Matyt, žmonės vertina tada. Aš manau, kad svarstant bus galima atkreipti dar kartą galbūt dėmesį į tai, nes vėlgi, jūs gerai žinote, kad medikai ir dabar privalo deklaruoti interesus. Bėda būna tik ta, kad jie paprastai užpildo deklaracijos pirmą lapą, kur yra anketiniai duomenys, o vėliau nesudeklaruoja. Ir jau vėliau, kai reikia užtikrinti, kad tie, kurie įvairiose komisijose dalyvauja, tikrai nusišalintų nuo klausimų, kur yra interesų konfliktas, net nelabai yra, pagal ką pasitikrinti, pažiūrėti. Tai čia būtų toks kaip ir kryžminis deklaravimas, pačios bendrovės deklaruotų tas vertes, jos būtų matomos, pasiekiamos. Mano supratimu, tai neprieštarautų duomenų apsaugai.

PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu jūsų paklausti, kaip bus kontroliuojama ši situacija? Ir kas bus, jeigu, pavyzdžiui, bus nustatyti tam tikri susitarimai, įtartini susitarimai. Kokios pasekmės laukia tų medikų?

A. VERYGA (LVŽSF). Susitarimai šiuo atveju nėra nustatomi Šiais pakeitimais yra nustatoma prievolė atskleisti vertes. Dabar tų susitarimų, mes teoriškai galime pagalvoti, situacijų gali būti pačių įvairiausių. Medikas, apie kurio gautą paramą bus atskleidžiama, gali dalyvauti įvairiose situacijose, ir atsakomybė bus labai skirtinga. Viena, jeigu dalyvaus kur nors dėl konkrečių vaistų kompensavimo, yra viena atsakomybė. Jeigu dalyvaus kokioje nors darbo grupėje, kuri spręs dėl gydymo ar panašiai, matyt, kita atsakomybė. Tai aš tikrai dabar nedrįsčiau visų įmanomų situacijų apibūdinti, nes konkrečiu atveju atsakomybę reglamentuoja labai skirtingi ir teisės aktai, ir poįstatyminiai aktai. Nes tų situacijų teoriškai gali būti labai daug ir įvairių.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia P. Gražulis. Prašom, kolega.

P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, sveikinu su šiuo jūsų įstatymo projektu. Bet aš antrą kartą noriu klausti: kad būtų palengvintas skiepų klausimas, kodėl Lietuvoje nėra taip, kaip daugelyje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Anglijoje, kad elementariausiais skiepais turėtų teisę skiepyti vaistinės. Atėjai, vaistinėje pasiskiepijai ir nereikia tau stovėti eilėse kažkokiose poliklinikose arba pas šeimos gydytoją.

A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū. Ne su šiuo klausimu susijęs, bet tikrai labai svarbus klausimas. Aš tik pradėjęs dirbti ne vieną kartą bendravau ir su farmacijos darbuotojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis, ir su vaistinių asociacijomis. Ir kelis kartus raginau pagalvoti, kokią farmakologinę veiklą vaistinės galėtų vykdyti. Viena iš jų yra skiepijimas sezoninėmis vakcinomis, ypač gripo sezono metu, kad žmonėms, kaip jūs teisingai ir sakote, nereikėtų ilgai laukti. Ministerijoje buvo sudaryta tokia darbo grupė, kur buvo diskutuojama. Bet dabar, kiek žinau, kolegos Seimo nariai yra užregistravę siūlymus, jau dabar registravę. Tiesa, aš nemačiau, koks yra turinys, bet, kiek žinau, pati idėja jau yra pateikta Seimui svarstyti ir siūlyti. Aš manau, kad tikrai, kai tie klausimai atkeliaus į Seimo plenarinių posėdžių salę, aš tikiuosi, mes vieningai pritarsime, nes tikrai tos praktikos kitose šalyse egzistuoja. Reikės tik pagalvoti, kaip apmokyti, paršuoti darbuotojus. Yra dar kitas variantas – to sezono metu įdarbinti vaistinėje slaugytoją, kuri jau yra apmokyta ir anafilaksinio šoko metu žino, kaip elgtis. Žodžiu, šiek tiek pasiruošus, nelabai sudėtinga. Sezoninę vakcinaciją, mano supratimu, galima ir reikėtų vykdyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Motyvai už ir prieš. Už – M. Majauskas. Prašom, kolega. Ačiū, ministre.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, kad tai yra nedidelis žingsnis teisinga linkme, bet iš esmės problemos nesprendžia. Pabandykime įsivaizduoti, jeigu Seimo narys važiuotų tobulintis kvalifikacijos į tam tikro koncerno finansuojamą kelionę, vėliau priiminėtų įstatymus, palankius tam koncernui, mes tai vadintume korupcija ir reikalautume baudžiamosios atsakomybės. Jeigu Seimo narys atskleistų tokį ryšį, tai nepanaikintų jo atsakomybės. Taip, tai sukeltų visuomenės nepasitenkinimą, analizuotume, žiūrėtume, aiškintumės, bet atsakomybė liktų. Man atrodo, šiuo atveju mes einame tuo pačiu keliu, mes atskleisime tą ryšį, bet mes nepanaikinsime moralinio korupcinio santykio šitoje situacijoje. Gydytojai važiuoja už farmacininkų lėšas tobulintis, valstybė neskiria jiems tų lėšų, todėl jie yra priversti tai daryti už farmacininkų lėšas, o vėliau jaučia moralinę atsakomybę išrašyti veikliąsias medžiagas, o dažnai ir ant lapelių užrašyti vieno ar kito vaisto pavadinimą.

Taigi aš manau, kad, kaip ir minėjau, žingsnis teisinga linkme, bet iš esmės jis problemos nesprendžia. Mes turėtume skirti reikalingą finansavimą gydytojų kvalifikacijoms tobulinti ir užtikrinti, kad jie nenorėtų ir neieškotų papildomo finansavimo iš farmacininkų ir vėliau jaustų atsakomybę išrašyti vieną ar kitą vaistą, atsidėkodami už tą finansavimą, kurį gavo.

PIRMININKAS. Prieš – A. Matulas. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš nesu labai kategoriškai prieš, pritariu kolegos, prieš tai šnekėjusio, minčiai, kad tai yra iš konteksto ištraukta viena nedidelė priemonė, kuri ženkliau situacijos nepagerins. Tik aš noriu pasakyti kolegoms, kad jie nemanytų, kad farmacijos kompanijų investicija į naujovių pristatymą yra koks nors nenormalus dalykas. Teko lankytis ne vienoje šalyje – ir Taivane, ir kitose, asmeniškai matyti, kaip vyksta didžiulės konferencijos, kurias finansuoja įvairios farmacijos kompanijos. Jų metų pristatomi įvairūs inovatyvūs vaistai. Bet tai reikia deklaruoti viešai, ne slapti kokie nors pavieniai susitikimai. Niekada valstybės įstaiga neturės tiek lėšų, kad pristatytų kokios nors kompanijos naują produkciją ir panašiai. Čia aš nieko blogo neįžvelgiu.

Matau tam tikrus gerus dalykus ir pastangas mažinti korupciją farmacijos sektoriuje, bet man labai kelia nerimą, kad ministerija, ministras nesiima iš esmės jokių priemonių, kaip suvaldyti įtarimus galima korupcija savo aplinkoje. Pavyzdžiui, VTEK’as prieš kurį laiką rekomendavo vienai viceministrei pakeisti kuravimo sritį, nes buvo atskleista, kad ji turi artimus giminystės ryšius su viena farmacijos kompanija. Ministerija, ministras to pavedimo neįvykdė. Kas dabar aiškėja? Štai žiūriu, turiu tam tikrus duomenis, pasirodo, ši farmacijos kompanija tapo lydere lėšų – per 21 mln. išleidžiama šios kompanijos vaistams iš kompensuojamų vaistų sąrašo kompensuoti. Dabar pagal vieno garsaus, žinomo politiko pasakymą, kas gali paneigti, kad tai yra susiję dalykai? Kodėl taip staiga išlaidos šitai kompanijai ženkliai padidėjo? Per metus padidėjo daugiau kaip 21 %.

PIRMININKAS. Laikas!

A. MATULAS (TS-LKDF). Siūlyčiau neprieštarauti šitam įstatymo projektui po pateikimo, bet ministrui rekomenduoju atkreipti dėmesį į savo aplinką. Manau, kad šioje vietoje korupcija, matyt, klesti labiau, negu jūs čia įtariate medikus.

PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ačiū. Kaip supratau, už agitavote. Balsuojame, kolegos.

Kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 27 dieną.

14.54 val.

Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 36, 39 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 26² straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3450, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3451 (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3450 ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-3451. Kviečiu į tribūną ministrą A. Verygą pristatyti. Prašom, kolega.

A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti dar vieną siūlymą. Kaip ir buvo minėta, Sveikatos draudimo įstatymo ir lydimojo Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus. Jų tikslas yra nustatyti tokią tvarką, kad medicinos priemonių, prietaisų kompensavimo sutarčių sudarymas būtų leidžiamas ne tik su vaistinėmis, kaip yra dabar, bet ir su kitais ūkio subjektais. Tam, kad tokia nuostata būtų įgyvendinta, būtina keisti ir mano jau minėtą Sveikatos draudimo įstatymą, ir Farmacijos įstatymą, nes pagal dabar galiojančią tvarką tokios sutartys gali būti sudaromos tik su vaistinėmis.

Kokie vis dėlto argumentai mus paskatino rengti tokius siūlymus? Kaip jūs, ko gero, esate girdėję, susipažinę, po truputį yra didinamas medicinos pagalbos priemonių, slaugos priemonių kompensavimas pacientams, pavyzdžiui, sauskelnių skaičius, kuri gali būti išrašomas, paskiriamas pacientui per mėnesį. Kas buvo pastebėta? Šiaip, sveika logika vadovaujantis, kuo daugiau mes lyg ir turėtume kompensuoti ir pirkti, tai, logiškai galvojant, kaina turėtų mažėti. Tačiau buvo pastebėta, kad medicinos pagalbos priemones išduodantys ar parduodantys ūkio subjektai kasmet teikiamose paraiškose dėl medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensuojamųjų šių priemonių kainyną nurodo vis didesnes Lietuvai taikomas kainas, nors paraiškos iš esmės teikiamos dėl tų pačių medicinos pagalbos priemonių. Ūkio subjektai vis didesnes kainas motyvuoja pasikeitusia ekonomine padėtimi, tačiau yra labai įdomi tendencija, kurią vėl pastebėjome, tai, kad tos pačios medicinos pagalbos priemonės kitur, ne vaistinėje, pavyzdžiui, parduotuvėje arba internetinėje prekyboje, kur PVM yra taikomas didesnis, ne lengvatinis, kainuoja pigiau negu vaistinėje su lengvatiniu PVM tarifu. Vadinasi, konkurencija šioje rinkoje iš tiesų yra nepakankama, ji realiai yra neveikianti ir patys pacientai ne kartą yra sakę tokių pastabų, jie taip pat tas kainas stebi, yra sakę priekaištų ir mums. Todėl ir yra parengtos šios įstatymo pataisos, kad ir kiti ūkio subjektai, tai yra parduotuvės, galėtų sudaryti sutartis su ligonių kasomis ir paskyrus, išrašius tokias medicinos pagalbos priemones, kalbama ne apie visas, bet apie kompensuojamąsias pirmos klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, tai yra nesudėtingos priemonės, kurioms nereikia turėti kokių nors specialių žinių, pavyzdžiui, sauskelnės, įklotai, tvarsčiai, pleistrai, išmatų, šlapimo rinktuvai ir kitos priemonės, kad jas būtų galima parduoti ir kitose vietose. Aišku, yra nustatoma tvarka, kaip visa tai turėtų vykti. Manome, kad tokios priemonės paskatintų ir konkurenciją, ir leistų iš tikrųjų tikėtis mažesnių kainų, ir galų gale būtų ir patiems pacientams patogiau, nes teoriškai tokių vietų, kur būtų galima tokiomis priemonėmis prekiauti, yra daugiau, negu šiuo metu yra vaistinių. Kviesčiau palaikyti ir pritarti tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti trys kolegos. Pirmas klausia M. Majauskas. Ruošiasi R. Martinėlis.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ministre, vėl atrodo visai neblogas projektas, kuris skatintų konkurenciją ir mažintų priemokas. Būtų įdomu sužinoti, kaip jūs suskaičiavote, kad konkurencijos padidėjimas sumažintų 20 ar 10 % priemoką, tai yra tai, ką pacientai turi susimokėti? Jūs suskaičiuojate nuo 90 iki 180 tūkst. Ar galite atskleisti, kokia ta matematika ir ekonominiai įvertinimai, kaip jūsų priėjote prie tų skaičių?

A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai labai detaliai negalėčiau pakomentuoti, nes tai vis dėlto yra specialistų skaičiavimai. Galėsiu iš tikrųjų pasidomėti, kokiu būdu jie tą skaičiavimą atliko, kuo grindė būtent tuos 10–20 %. Aišku, tai yra tam tikra prielaida, skaičius, kokį sutaupytų, jeigu tokia apimtimi mažėtų kaina. Aš manau, yra labai tikslus, nes mes žinome, kiek išleidžiame ir kiek moka. Kiek mažės, aš manau, yra teorinė prielaida, kiek specialistai įsivaizduoja, kiek galėtų plėstis pati rinka. Galų gale, matyt, suskaičiavo pagal tai, kokios tos kainos jau dabar yra ne vaistinėje, nes kaip aš ir minėjau, ne vaistinėje su didesniu PVM kaina yra mažesnė negu vaistinėje su mažesniu PVM, kuris yra lengvatinis. Matyt, tuo grindžiant ir buvo tie skaičiavimai padaryti.

PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas. Prašau.

R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų puiki idėja, puikus projektas. Aš tiktai norėčiau paklausti, kadangi bus prekiaujama įvairiose vietovėse, ne tiktai prekybos vietose, ne tiktai vaistinėse, dėl farmacinės rūpybos ten paaiškinimo būtent apie… Kaip jūs ir minėjote, kad bus nesudėtingi tokie produktai. Bet ar neiškils kokių nors problemų, nes vis tiek parduotuvėje taip greitai žmonės kaip eina eilėse, kad nebūtų kažkokių klausimų?.. Kaip su rūpyba?

A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad žmonėms, kuriems kils toks poreikis pasiaiškinti dėl pačios priemonės naudojimo, nėra tokios prievolės pirkti būtinai parduotuvėje. Jie kaip ir šiandien gali nueiti į vaistinę ir tą išaiškinimą ar paaiškinimą gauti. Tik tiek, kad ne visai vaistinėje, aš manau, tas paaiškinimas turėtų vykti, nes apie slaugos priemonių naudojimą žmogui ne tiek dažnai reikia papasakojimo, kaip naudoti, kiek konkretaus parodymo ir tam tikrų praktinių įgūdžių. Tai dažniausiai atlieka slaugytoja. Jeigu yra skiriama, sakykim, yra stomuotas pacientas, yra išmatų arba šlapimo surinktuvai, tai jau pačioje gydymo įstaigoje paprastai tokią priemonę skiriant turėtų būti apmokoma, parodoma. Žmogus jau tiesiog eina, paskui tą priemonę perka, įsigyja, bet apmokymas vyksta šiek tiek kitoje vietoje. Čia truputį kitos priemonės negu vaistai, kur žmonėms iš esmės reikia tiktai išgerti. Šiuo atveju kalbama apie tokius labai praktinius įgūdžius, kurių vaistinė bet kokiu atveju neparodo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Ačiū. Antanas sakė, nenori.

Motyvai už, prieš. Tuojau, sekundėlę, pažiūrime. Už – A. Vinkus. Prašau, kolega.

A. VINKUS (LSDDF). Siūlomas projektas, mano galva, skatins didesnę projekte įvardijamų ir gerbiamo ministro apibūdintų medicinos ir diagnostikos priemonių konkurenciją. Tai turėtų teigiamai veikti ir jų kainas, ką minėjo ir pats ministras.

Ypatingą dėmesį atkreipiau į tai, kad projekto autoriai pateikė labai svarbias ir aktualias išvadas, patvirtindami realios dabartinės situacijos trūkumus. Jie akcentuoja, kad minėtas medicinos ir diagnostikos priemones parduodantys ūkio subjektai kasmet teikiamose paraiškose dėl jų įrašymo į kompensuojamų medicinos priemonių kainyną nurodo vis didesnes kainas, nors paraiškos teikiamos dėl tų pačių priemonių. Tuo tarpu rinkoje tų pačių priemonių kaina yra žemesnė. Tokia situacija yra tikrai netoleruotina ir galbūt ši priemonė kokiu nors laipsniu amortizuos ūkio subjektų, norinčių įsirašyti į kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašus, apetitus neadekvačiai didinti kainas.

Projektu siekiama didinti ūkio subjektų, galinčių sudaryti sutartis dėl šių medicinos ar diagnostikos priemonių, skaičių, nes minėtomis priemonėmis (šiuo atveju kalbame apie mažiausiai pavojingas, žemiausios klasės priemones – sauskelnes, įklotus, pleistrus ir kita) žmonės gali naudotis namų sąlygomis be sveikatos priežiūros specialisto pagalbos. Be to, joms netaikomos jokios specialiosios laikymo sąlygos. Svarbu ir tai, kad žmonės patys, įsigydami šias priemones iš ūkio subjektų, galės vertinti jų kokybę ir tinkamumą.

Esu tvirtai apsisprendęs balsuoti už ir kviečiu gerbiamus Seimo narius balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – kolega A. Matulas. Prašau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turime tokią situaciją, kad visais būdais stengiamasi mažinti vaistinių pajamas ir tai gal yra gerai – didinkime konkurenciją, nors vaistinių tinklas yra didžiulis ir vargu ar tai labai čia taip smarkiai reikia daryti.

Dabar, žiūrėkite, jeigu bus leista sudaryti sutartis su parduotuvėmis dėl tam tikrų medicininių prekių, įsivaizduoju, vaistinių pajamos mažės. Aš susidūriau, pavyzdžiui, su kai kuriais dalykais, ir žmonės kreipėsi ir klausė, kodėl kai kurių nereceptinių nekompensuojamų vaistų, maisto papildų kainos pastaruoju metu vaistinėse didėja? Žmonės atneša konkrečius vaistus. Aš pirmiausia rekomenduoju, kad nereikia vartoti jokių vaistų, papildų be reikalo, jeigu nepaskiria gydytojas, – racionali mityba, judėjimas ir kiti dalykai kompensuos, bet ar neatsitiks taip, kad atiminėdami pajamas iš institucijų, kurios daug metų užsiima šia veikla… tiesiog mes sudarysime sąlygas, kad siekdami kompensuoti praradimus jie kels tų vaistų ir medicinos priemonių kainas, kurios žmonėms irgi yra labai reikalingos.

Man tikrai nėra aišku, kodėl einama tuo keliu, ar čia nereikia atlikti kokios nors analizės, ar čia nereikia kokio nors antikorupcinio vertinimo, nes aš matau tendenciją proteguoti tam tikrus prekybos centrus, prisidengiant vaistinių neva pelnais, bet akivaizdu, kad, bent jau man įtarimas kyla, yra proteguojami tam tikri prekybos centrai.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Nuomonės išsiskyrė. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams Nr. XIIIP-3450 ir Nr. XIIIP-3451, tai yra Sveikatos draudimo įstatymui ir Farmacijos įstatymui, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Baluojame, kolegos. (Balsai salėje) Jeigu galvojate už, balsuojate už, jeigu manote kitaip – prieš arba susilaikote.

Balsavo, kolegos, 86 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 27 dieną.

15.07 val.

Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3471, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3472, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1477 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3473, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3474, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3475 (pateikimas)

Mūsų darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3471 ir lydimieji. Yra atvykęs vidaus reikalų viceministras D. Urbonas. Prašom, gerbiamas kolega, pristatyti Vyriausybės įstatymo, Valstybės tarnybos, Savivaldybių administracinės priežiūros, Biudžetinių įstaigų ir Buhalterinės apsaugos įstatymų projektus. Kartu visus lydimuosius vienu metu – visą paketą. Prašom, kolega.

D. URBONAS. Seniai buvau. Nereikia įsijungti… Gerą dieną, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš labai greitai pristatysiu šių įstatymų projektų paketą.

Yra du tikslai: vienas tikslas yra suderinti Vyriausybės įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas su netrukus įsigaliosiančiu Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, kuriame yra numatyti pakeitimai, kad vietoj dešimties Vyriausybės atstovų tarnybų būtų steigiama viena – Vyriausybės atstovų įstaiga, ir būtent visi šie įstatymų pakeitimai yra su tuo susiję.

Na, o Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo įgyvendinamuosiuose nuostatuose siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri sudarytų prielaidas paskirti Vyriausybės atstovus, dabar einančius įstaigos vadovų pareigas, į karjeros valstybės tarnautojo pareigas būtent toje naujoje Vyriausybės atstovų įstaigoje.

Įstatymo projektas turėtų įsigalioti, prašytume, liepos 2 dieną, kad būtų užtikrinta nenutrūkstamo darbo stažo garantija, nes liepos 1 diena yra pirmadienis, tad liepos 2 dieną. Prašytume šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, nes, kaip minėjau, tos nuostatos turi įsigalioti jau netrukus – liepos 1 dieną. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos… Gerbiamasis Algi, būkite geras.

D. URBONAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom, kolega.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis viceministre. Norėčiau pasiteirauti, ar vykstant reorganizacijai nebus grįžta prie tokio artimesnio darbo, prie savivaldybių, nes iš esmės per didelė apimtis palikta, ir valstybės, tai yra Vyriausybės atstovai negeba prižiūrėti arba lankytis posėdžiuose, kas buvo anksčiau, ir nemanau, kad nenukenčia ir žmonių interesai, nes būdavo galimybė atkreipti dėmesį į vieną ar kitą teisės aktus neatitinkančių sprendimų priėmimą, ar nemanote, kad šioje tarnyboje, jeigu jau mažinate, jeigu visus Vyriausybės atstovus norite padėti po vienu stogu, administruoti, reikėtų bent jau grįžti prie to, kad apskritys turėtų savo atstovus? Ačiū.

D. URBONAS. Šiuo metu Vyriausybės atstovai irgi darbuosis apskričių principu, tik šiuo atveju vienas Vyriausybės atstovas prižiūrės dvi apskritis. Bet mes nemažiname dirbančiųjų skaičiaus. Vyriausybė ketina patvirtinti lygiai analogišką, didžiausią leistiną skaičių, koks yra dabar. Apimčių prasme tikrai nemažėja, kaip tik sprendžiami kiti uždaviniai, kurie buvo pristatyti ir išanalizuoti priimant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą, kad yra daugiau konsoliduota, koordinuota priežiūra, derinta, ir atitinkamai daugiau Vyriausybės atstovai veikia koordinuotai negu atskirai.

PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas. Ruošiasi A. Navickas. Prašom, kolega.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, norėjau paklausti.

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, gerbiamas kolega.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu jūs reorganizuojate vieną tarnybą, keisdami pavadinimą, ir vietoj dešimties lieka viena įstaiga, kiek darbuotojų sumažės? Ar darbo kokybė nenukentės?

D. URBONAS. Dar kartą pakartosiu, kad darbuotojų nemažėja nė viena pareigybe, kiek yra dabar, tiek ir lieka. Mes manome, kad kokybė turėtų kaip tik išaugti atitinkamai dėl to bendresnio, koordinuoto, konsoliduoto požiūrio į savivaldybių administracinę priežiūrą.

PIRMININKAS. A. Navickas. Ruošiasi J. Razma. Prašom, kolega.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu įgarsinti, ką iš galo ten replikavo ir buvo sunku išgirsti, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kokius klausimus galima svarstyti skubos tvarka. Viena, man šiuo atveju nelabai aiškus šitas reikalavimas svarstyti skubos tvarka. Kita vertus, šiek tiek apmaudu ir nedrąsu klausantis jūsų, tai ne tiek jūsų problema, tą mes darome jau ne pirmus metus, nors valstiečiai atėjo su labai aiškia regionų partijos politika, – mes viską centralizuojame. Taip, yra veiksmingiau centralizuoti, pirmas judesys yra veiksmingesnis. Bet aš neabejoju, kad po poros metų darysime kitą judesį – viską decentralizuosime ir sakysime, kad subsidiarumo principo taikymas reikalauja viską atgauti, kad geriau iš vietos daryti. Mane tas centralizacijos judesys šiek tiek neramina. Ar jums atrodo, kad veiksmingumas šiuo atveju pateisina tokį atitraukimą nuo vietos valdžios?

D. URBONAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų to centralizavimo čia ne tiek daug, koks įspūdis gali susidaryti. Iš tikrųjų konsolidavimas vyksta. Taip, iš dešimties juridinių asmenų turime vieną, bet ir čia Vyriausybės pozicija yra bendra, kad, kalbant apie įstaigas, jų egzistavimą, jos neturėtų būti mažesnės kaip dvidešimties pareigybių. O Vyriausybės atstovų tarnybose iš esmės pareigybių nuo trijų iki aštuonių. Bet tam, kad įtvirtintume regioninę dimensiją, mes sąmoningai Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nurodėme, kad būtent darbuotojai, kurie dirba kartu su Vyriausybės atstovais, dirba regionuose, yra nutolusios darbo vietos. Taigi jokio ketinimo centralizuoti, tai yra patalpinti visus darbuotojus vienoje vietoje, šiuo atveju ar centre, ar Vilniuje, nėra. Kaip dirbo tie darbuotojai regionuose, savivaldybėse, apskrityse, taip jie ir lieka.

PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi K. Masiulis. Prašom, kolega.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto gal galėtumėte pasakyti, kiek etatų neliks regionuose po šitos reformos?

D. URBONAS. Galiu pasakyti, kad visi etatai, kurie buvo numatyti regionuose, ir lieka. Išskyrus… tie, kurie buvo numatyti, kur nelieka Vyriausybės atstovų toje konkrečioje apskrityje, tas etatas bet kuriuo atveju liks toje apskrityje. Tikrai nemažėja.

PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pritariu labai stipriai jūsų daromam veiksmui, tą pasakysiu vėliau. O dabar noriu paklausti. Ar nereikėtų kitokių veiksmų, kurie palengvintų priežiūrą? Mes, Seimas, užsiimame įvairių teisės aktų gamyba – masė, pasaulyje lyderiaujame. Lygiai tą patį daro ir savivaldybės. Savivaldybių darbe ir mūsų darbe yra tiek chaoso, tiek smulkmeniškų dalykų, kuriuos Vyriausybės atstovams susekti beveik neįmanoma. Gal reikėtų galvoti, kaip pažaboti tai, ieškoti tokių priemonių, kad jiems palengvėtų darbas? O čia kas daroma, tai viskas yra daroma teisingai.

D. URBONAS. Ačiū už klausimą. Kiekvieną kartą, kai galvoju apie bet kokios įstaigos veiklą, galvoju, ką galima padaryti, kad veikla būtų organizuojama tobuliau, galbūt giliau ir būtų orientuota į konkretesnį rezultatą. Mes galbūt matytume, buvo viena iš tokių opcijų ir matymų, kad šioje įstaigoje galbūt atsirastų specializacija, kad, tarkime, tie Vyriausybės atstovai, šiuo atveju darbuotojai, kurie padeda prižiūrėti savivaldybes, kad galbūt jie galėtų specializuotis tam tikroje srityje, kad, tarkime, kiekvienoje apskrityje stebėtų visas sritis, toje apskrityje, bet visoje Lietuvoje pažiūrėtų, kaip, tarkime, savivaldybės priima teisės aktus, pavyzdžiui, aplinkos srities, ir matytų tą bendrą vaizdą. Galbūt atsirastų daugiau vienodos praktikos ir matymo, kaip yra įgyvendinami teisės aktai visoje Lietuvoje, o ne konkrečioje apskrityje. Tas matymas, tie organizaciniai pakeitimai, manyčiau, šiek tiek mums leis labiau sutelkti, tą pačią įstaigą matyti kaip vieną įstaigą, ne atskiras dešimt tarnybų, kurios žiūri tik savo kažkurią apskritį, bet matyti visas savivaldybes tam tikra prasme in corpore.

PIRMININKAS. Jūsų klausia G. Skaistė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų apie šio įstatymo prasmę ir anksčiau priimtas reformas, kas iš tikrųjų bus geriau ir kas pasikeis po įstatymo priėmimo kalbant apie du aspektus. Vienas turbūt yra apie pačios valstybės interesus, tai yra lėšų sutaupymas, turbūt mažesnė biurokratija. Kita vertus, kalbant apie paslaugų prieinamumą ir žmones, kurie naudojasi Vyriausybės atstovų paslaugomis kreipdamiesi į juos, tiek užtikrinant kokybę, kad jie efektyviai išnagrinėtų teisės aktus, kurie yra rengiami savivaldybėse, ir galų gale fiziškai dalyvautų savivaldybių tarybų posėdžiuose, ar bus iš tikrųjų geresnis paslaugų prieinamumas vietose po to, kai kažką pakeisime? Kas pasikeis ar bus sutaupyta lėšų? Kas, trumpai tariant, bus geriau?

D. URBONAS. Galbūt šie klausimai buvo atsakyti tuo metu, kai buvo teikiamas, svarstomas ir priimamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, nes dabar teikiami pakeitimai yra absoliučiai techninio pobūdžio, turiu omenyje, derinama prie kitų įstatymų. Tiesiog įtvirtinant vienos įstaigos pavadinimą vietoj dešimties ir suteikiant galimybę Vyriausybės atstovus, kurie dabar pagal Valstybės tarnybos įstatymą yra įstaigos vadovai, perkelti į karjeros tarnautojo pareigas, jeigu jie nebus paskirti kaip pareigūnai Vyriausybės atstovais. Taigi kalbėti, atsakant į jūsų klausimą… Greičiausiai čia jau ateities klausimai arba šiek tiek ir praeities, ir ateities, jeigu mes galvosime apie kokį nors tobulinimą.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Kupčinskas. Prašom, kolega.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau dar pasiteirauti pagal kaimyninių valstybių praktiką, kur yra taikomas toks modelis, koks yra dabar siūlomas mums čionai?

Kitas dalykas, ar jūs sekate realią situaciją dabar savivaldybėse, kiek Vyriausybės atstovai dalyvauja tarybų posėdžiuose? Taip, žinoma, merų ir tarybos narių priesaikų metu visi Vyriausybės atstovai dalyvavo, bet paskutiniuose posėdžiuose, jeigu pasižiūrėsime Kauno apskritį, tai Tauragės atstovė nespėja važinėti į tuos posėdžius.

Kitas dalykas, kai pabendrauji su Vyriausybės atstovais, kurie seka situaciją, jie skundžiasi, kad daugelio savivaldybių tarybų posėdžiai vyksta vos ne vieną savaitę ir tą pačią dieną, o dažnai papildomi klausimai prieš tris dienas yra įregistruojami teisės aktų registre ir nespėji jų išanalizuoti, išnagrinėti. Ar jūs vedate tokią statistiką, matote, kas vyksta praktiškai? Kad yra politinis apsisprendimas reorganizuoti, tai yra faktas. Bet ar sekate realią situaciją, kas vyksta dabar?

D. URBONAS. Be abejo, ta situacija yra stebima. Atsakant į tą pirmą klausimą, pirmiausia turbūt reikėtų paminėti, kad Vyriausybės atstovo institutas yra konstitucinis, yra įtvirtintas Konstitucijoje ir yra, aišku, įtvirtinta jo kompetencija, ką jis daro, už ką jis atsakingas. Tų modelių, aišku, yra įvairių Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos valstybėse, bet kalbant apie valstybių Vyriausybės arba centrinės valdžios vykdomą savivaldybių priežiūrą, mes nesame kažkokie ypatingi, unikalūs. Be abejo, čia priklauso turbūt ir nuo tam tikros tradicijos, ir institucijos struktūros, ir panašiai. Bet, kaip ir sakiau, ko nors išskirtinio pasakyti negalėtume.

O dėl paties darbo organizavimo, greičiausiai, ką bepasakytume, visada iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Vyriausybės atstovų lyg ir mažoka, nes turime 60 savivaldybių, dabar turėsime penkis Vyriausybės atstovus. Turbūt klausimas yra kiekvieną kartą tas, ar Vyriausybės atstovas turėtų dalyvauti kiekviename posėdyje ir, tarkim, stebėti.

Kartais aš matau, gal tai būtų mano tokia nuomonė, klausantis tokių pastabų, kad neva Vyriausybės atstovas kaip kažkoks prievaizdas arba konsultantas savivaldybių posėdyje stebi ir jo klausinėja, ar mes čia galime priimti tą sprendimą, negalime ir panašiai. Sakyčiau, mūsų savivalda yra gana brandi ir posėdžių organizavimą užtikrina savivaldybių administracijos, rengia tam tikrus projektus ir panašiai. Tai atitinkamai organizuojant darbą apie ex ante, arba išankstinę tą priežiūrą pasižiūrėti, ir ex post, vertinant jau priimtus teisės aktus, manau tai, kaip buvo organizuojama, mes matėme tą kitą problemą, kad tarnybų darbas truputį buvo izoliuotas ir to bendro požiūrio, pozicijų derinimo, konsolidavimo, matymo, kaip yra visose savivaldybėse, ne atskirose apskrityse, manau, tai, kas buvo pasiūlyta, kas jau yra tik priimta, tai turėtų pasiteisinti, bet tobulinti visada yra kur.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Motyvai už, prieš. Už – K. Masiulis. Prašau, kolega.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pritariu tam, kas yra daroma, dėl šių motyvų. Vyriausybės atstovas yra iš tikro prižiūrėtojas, kuris prižiūri, kaip vienoje, kitoje savivaldybėje yra nepažeidžiami įstatymai ir kaip yra laikomasi teisinių aktų. Tų teisinių aktų yra begalės. Ir anksčiau egzistavo tokia tvarka: buvo dešimt apskričių, dešimt atstovų su savomis buhalterijomis, su savomis administracijomis ir vis dėlto rezultatas būdavo, kad labai daug pražiūrima dokumentų, nebūdavo pastebimi dokumentai, į kurių priėmimą reikėtų vienaip ar kitaip sureaguoti, kurie prieštaravo Lietuvos teisei. Dėl labai didelės darbo apimties ir dėl to, kad labai įvairios ir skirtingos sritys yra, kad ir koks būtų gabus teisininkas, jis negali visose srityse būti vienodai kompetentingas.

Ir visai natūralu, kad bendrąsias funkcijas galima sujungti. Nebūtina turėti dešimt buhalterių, dešimt kitokių bendrųjų darbuotojų, galima optimizuoti. Sujungus galima bandyti specializuotis, kas čia buvo irgi pasakyta. Šitaip galima siekti darbo kokybės ir tam tikro efektyvumo. Visa tai yra teisingas kelias, nes tai yra Vyriausybės atstovai, kurie turi prižiūrėti, ar įstatymams yra nenusižengiama. Manau, kad teisingas organizacinis poelgis.

PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, noriu patikslinti. (Balsas salėje) Taip, tuoj, Antanai. Įstatymas iš esmės jau yra priimtas ir organizavimas yra… tik techninio pobūdžio, nes kitame įstatyme kitaip įstaiga skamba, tiesiog dar kartą pasakau, kad reforma yra įvykusi ir įstatymas įsigalios liepos 1 dieną.

Prieš – A. Matulas. Prašom, kolega.

A. MATULAS (TS-LKDF). Žinote, tegul skamba kaip skamba, bet vis tiek aš noriu pasakyti. Prieš keletą metų teko lankytis stambioje „Renault“ automobilių gamykloje ir kas krito į akis: sudėtingus darbus daro kompiuteriai, o tam tikrus smulkesnius, kuklius – perkelti ką nors ir pakuoti – daro žmonės. Klausiame, kodėl taip yra? Sako, yra valstybės susitarimas su profesinėmis sąjungomis ir įmone, kad negalima panaikinti visų darbo vietų.

Kas vyksta mūsų valstybėje – beatodairiškas jungimas, centralizavimas. Štai Miškų urėdijos įstatymas priimtas prieštaraujant Konstitucijai, kelių tarnybų, mokesčių inspekcijų centralizavimas, darbo biržų, toliau laukia ligoninės, projektai įregistruoti, bet nedrįsta dar teikti, mokyklos. Aš esu suskaičiavęs, kad Pasvalio rajone per tuos trejus metus sumažėjo apie 100 darbo vietų, Pakruojo rajone, kadangi neliko miškų urėdijos, – apie 200 darbo vietų. Jokios alternatyvos nėra.

Vakar kreipėsi institucijos, visuomeninės organizacijos ir teisininkai. Pasirodo, prie Vidaus reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė ir nuo 2021 metų ketina naikinti rajonų teismų rūmus. Tai yra siaubas! Jeigu nebus teismų rajonuose, kiek žmonės kentės, policija, prokuratūra ir panašiai, ir panašiai. Kolegos, kas čia vyksta? Vyksta kažkokia manija, be analizės, be logikos jungimas, centralizavimas. Tai kas lieka regionuose? Jau ne rajonuose, o regionuose – Panevėžyje, Šiauliuose? Tai aš tikrai prieš tokį nepagrįstą, be analizės centralizavimą, regionų žlugdymą.

PIRMININKAS. Aš dar kartą kartoju, kolegos, ne šis įstatymo projektas. Gerbiamas Antanai, jau įstatymas yra priimtas ir pertvarka vyksta nuo liepos 1 dienos. Tiesiog, kad žinotumėte, kolegos.

Balsuojame. Matau, nuomonės išsiskyrė. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams ir jų lydimiesiems, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Prašom, kolegos, balsuojame.

Balsavo 85 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Numatoma svarstyti birželio 6 dieną.

15.26 val.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3387 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3387. Ministras L. Kukuraitis. Prašom, gerbiamas ministre, tribūna jūsų.

L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, 2018 m. gruodžio 7 d. Kijeve pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimas dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje. Susitarimas priskirtinas ratifikuojamų tarptautinių sutarčių kategorijai. Susitarimas ratifikuojamas dėl nuostatų, reglamentuojančių keitimąsi informacija ir asmens duomenų apsaugą. Tai yra, kad būtų įtvirtintas tinkamas teisinis pagrindas šalių kompetentingoms institucijoms teikti viena kitai informaciją, susijusią su asmens duomenimis. Šio įstatymo projektas (atlikti teisines procedūras) reikalingas šiam susitarimui įsigalioti.

Paties susitarimo tikslas yra stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Ukrainos, teikti abipusę pagalbą užtikrinant darbuotojų teisių ir interesų apsaugą bei kovojant su nelegaliu darbu. Be to, susitarimu siekiama užtikrinti, kad Ukrainos piliečiai, įdarbinti Lietuvoje, nebūtų diskriminuojami. Šis tikslas atitinka bendrus Europos Sąjungos teisės principus ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo nuostatas.

Taigi įgyvendinant susitarimą Lietuva ir Ukraina bendradarbiaus darbuotojų teisių ir interesų, susijusių su įdarbinimu ir darbo sąlygomis, garantijų komandiruotiems darbuotojams užtikrinimo bei kovos su nelegaliu darbu srityse, taip pat kitose su darbo migracija susijusiose srityse. Pats susitarimas pakeis 1995 m. kovo 28 d. Kijeve sudarytą sutarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės dėl abipusio piliečių įdarbinimo, nes jis, liberalizavus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką ir sąlygas Europos Sąjungoje, praktikoje nebetaikomas. Prašome susitarimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų niekas nenori paklausti. Motyvų už, prieš nėra. Galime, kolegos, bendru sutarimu? Galime.

Kitas darbotvarkės klausimas… Ai, pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti birželio 25 dieną.

15.28 val.

Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3464 (pateikimas)

Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3464. Prašom, gerbiamas ministre.

L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, ši strategija buvo ilgai gludinta, derinta, taip pat ir laukta. Ji susijusi su tuo, kad tikrai turėjome daug diskusijų viešumoje, diskusijų ir ginčų kartu su profesinėmis sąjungomis. Nuo sausio mėnesio veikusi Vyriausybės komisija, į kurią buvo įtraukti septyni ministrai, šeši Seimo frakcijų nariai, profesinių sąjungų nariai, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, kartu rengė strategiją, kurią patvirtino Vyriausybė, ir atnešame į Seimą, kad Seimas savo nutarimu patvirtintų.

Projektu tvirtinama strategija siekia spręsti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemas, nustatyti konkrečius įsipareigojimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2020 metais ir numatyti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo ilgesnės perspektyvos, tai yra iki 2025 metų, kryptis.

Trumpai apie dabartinę situaciją. Viešasis sektorius yra didžiausias Lietuvos Respublikos darbdavys. 2017 metais viešajame sektoriuje dirbo 286 tūkst. darbuotojų, iš jų 114 tūkst. – valstybės viešajame sektoriuje, 172 tūkst. – savivaldybėse. Nors viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis pastaruoju metu augo, darbo užmokesčio dydžiai piniginėmis išraiškomis vis dar pastebimai išlieka mažesni, lyginant su kitomis panašiomis šalimis, tokiomis kaip Estija, Lenkija, Slovakija. Be to, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis pastaruosius penkerius metus augo lėčiau nei privataus sektoriaus darbuotojų. Šiuo metu nėra priimto nė vieno dokumento, kuriame būtų apibrėžta ilgalaikė viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo politika valstybės mastu, ir ši strategija pretenduoja tokia tapti.

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, kuriuose numatytos skirtingos darbo apmokėjimo sąlygos. Toks išbalansuotas darbo apmokėjimo reglamentavimas sudaro prielaidas susidaryti darbo užmokesčio disproporcijoms, trūksta sisteminio požiūrio, dideli netolygumai tiek tarp atskirų sektorių, tiek kiekvieno sektoriaus viduje, taip pat tarp tos pačios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose. Smarkiai – net 5,6 karto Lietuvoje skiriasi vadovaujančių ir žemesnes pareigas einančių darbuotojų darbo užmokestis. Vakarų Europoje šis skirtumas yra tik 3 kartai, Skandinavijoje – 2,5 karto.

Pagrindiniai strategijos tikslai: mažinti atskirose viešojo sektoriaus srityse dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo disproporciją; užtikrinti socialiai teisingesnį darbo apmokėjimą siekiant, kad darbo užmokesčio dydis priklausytų nuo darbo pobūdžio, darbo funkcijų sudėtingumo, atsakomybės lygio, asmens profesinio lygio ir kvalifikacijos; užtikrinti tvarų ir ilgalaikį viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo augimą atsižvelgiant į Lietuvos ekonominio vystymosi tendencijas.

Strategijoje siūloma padidinti mažiausias biudžetinių įstaigų darbuotojų algas nuo 5 iki 25 %, kad pats mažiausias kvalifikuoto darbuotojo koeficientas sudarytų 50 % vidutinio darbo užmokesčio jau 2020 metais, o 2025 metais pasiektų 60 % einamųjų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Taip pat strategijoje siūloma padidinti atskirų sektorių darbuotojų darbo užmokestį 2020 metais. Tai yra 10 % mokytojams ir siekti, kad 2025 metais jis sudarytų 130 % šalies vidutinio darbo užmokesčio; 15 % ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams ir pasiekti, kad išnyktų atotrūkis tarp bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokesčio. Nuosekliai didinti švietimo pagalbos specialistų, įskaitant mokyklų bibliotekininkus, mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį. 10 % dėstytojams, mokslo darbuotojams ir tyrėjams kasmet didinti iki 2025 metų.

Didinti 26,6 % gydytojams, kad siektų ne mažiau kaip 3 tūkst. 250 eurų, ir užtikrinti, kad iki 2025 metų gydytojų atlyginimas būtų lygus trims VDU. 24,2 % didinti slaugytojams, kad būtų ne mažesnis kaip 1 tūkst. 625 eurai, ir užtikrinti, kad iki 2025 metų būtų pusantro vidutinio darbo užmokesčio. Nuosekliai didinti kitų asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, teismo psichiatrų ir teismo medicinos ekspertų darbo užmokestį.

2020 metais 15 % didinti kultūros ir meno darbuotojams ir iki 2025 metų šis darbo užmokestis turėtų priartėti prie vidutinio darbo užmokesčio. 15 % didinti socialinių darbuotojų ir siekti, kad iki 2025 metų pasiektų 120 % šalies vidutinio darbo užmokesčio, o socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis priartėtų prie šalies vidutinio darbo užmokesčio. 12 % didinti vidaus tarnybos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams, o iki 2025 metų padidinti minimalius koeficientus 6–15 pareigybių grupėms.

Taip pat šia strategija siūloma nustatyti, kad didžiausias leistinas skirtumas tarp viešojo sektoriaus įstaigos vadovo ir toje įstaigoje dirbančio darbuotojo darbo užmokesčio vidurkis neturėtų jau 2021 metais viršyti penkių kartų, o 2025 metais neturėtų viršyti keturių kartų. Taip pat siūloma pareiginės algos kintamąją dalį iki 2021 metų sumažinti nuo 50 iki 30 %, atitinkamai padidinant pareiginės algos koeficiento viršutines ribas, kad kintamoji dalis būtų išimtinai skatinamoji ir skiriama už pasiektus darbo rezultatus. Taip pat siūloma per dvejus metus atkurti iki krizės buvusį bazinį dydį, tai yra 183 eurus. Konkretų dydį kas metus suderėti nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, o po to, kai bus atkurtas, kas metus didinti po 2 %, nesvarbu, kokio dydžio būtų infliacija, paliekant teisę nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje išsiderėti didesnį augimą.

Taip pat siūloma įstatymo lygmeniu reglamentuoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė arba kai valstybė ar savivaldybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir minimalius bei maksimalius darbo užmokesčio dydžius, išskyrus aukštąsias mokyklas.

Užtikrinti, kad didinant vieno sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį atitinkamai būtų skiriamas finansavimas darbo užmokesčiui padidinti ir analogiškos specialybės darbuotojams, kurie dirba kitų sektorių finansuojamose įstaigose. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbančių kalėjimų įstaigose ar socialinės globos įstaigose, socialinių darbuotojų, dirbančių sveikatos priežiūros įstaigose, kultūros darbuotojų, dirbančių švietimo įstaigose, ir panašiai.

Taip pat siūloma įvesti sektorinius sisteminius kokybinius rodiklius. Už pasiekimus būtų didinami asignavimai sektoriaus darbo užmokesčio fondui, mokamos skatinamosios premijos, taip pat nuo 2020 metų pradėti taikyti pasirinktose bandomosiose sveikatos apsaugos, valstybės tarnybos ir švietimo srityse. Taip pat siūloma skatinti socialinius partnerius sudaryti nacionalines šakos kolektyvines sutartis bei numatyti atskirų sektorių efektyvumo didinimo ir kitas priemones.

Lėšų poreikis strategijai įgyvendinti, papildomų lėšų poreikis 2020 metams yra 130 mln. iš valstybės biudžeto, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo – 150 mln. Lėšų poreikis baziniam dydžiui padidinti vienu euru – apie 20 mln. eurų metams. Tai priklauso nuo to, kaip bus suderėta nacionalinėje sutartyje dėl bazinio dydžio, atitinkamai tiek turėtų išaugti ir valstybės biudžeto išlaidos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Toks būtų pristatymas. Prašome klausti.

PIRMININKAS. Kolegos, pirma klausia G. Skaistė. Prašom. Minutė – klausimas, dvi minutės – atsakymas, nes turime dešimt minučių klausimams ir atsakymams.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau užduoti klausimą, vieną, turbūt apie tą patį, tai, ką mini Teisės departamentas, kad vadinamoji finansavimo strategija ir pats pavadinimas suponuoja, kad turi būti nuostatos, susijusios su viešojo sektoriaus finansavimu, lėšų šaltiniais. O kur kalbama apie lėšų šaltinius, randu vienintelį sakinį, kur sakoma, kad darbo užmokestis didinamas tiek iš papildomų valstybės biudžeto lėšų, tiek iš vidinio sektoriaus efektyvumo didinimo. Jūs kalbate, dabar savo kalboje minite skaičius 130 mln. ir 150 mln. 2020 metais, o strategija yra iki 2025 metų. Man, kaip žmogui prie skaičių, norisi iš tikrųjų matyti kiekvienų metų poreikį, kiek reikės lėšų ir iš kokių konkrečių šaltinių mes planuojame tą poreikį užtikrinti. Šiuo metu tai prie kai kurių momentų paminėta, kiek lėšų reikės, prie kai kurių sektoriaus darbuotojų nepaminėta. Iš tikrųjų koks yra bendras lėšų poreikis iki 2025 metų ir kas iš tikrųjų yra pagrindinis šaltinis, nes mokesčių reformos pasekmė – tai sumažintos biudžeto įplaukos. Ar tai bus tik ekonomikos augimas? Iš tikrųjų iš kur bus finansuojamas visas šitas augimas?

L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų lėšos yra pagrindinis sprendimo resursas, šaltinis. Kiek turime lėšų, tiek galime finansuoti. Tiek, kiek yra numatyta lėšų 2020 metams, kadangi perėjo per Vyriausybę, tiek ir yra suplanuota 2020 metams. Dabar visos kitos lėšos arba ir šaltiniai yra ne tik iš ekonomikos augimo, kovos su šešėliu, bet yra taip pat iš tų sektorių efektyvinimo priemonių, kurios yra numatytos strategijoje ir kurias dar ministrai turi papildomai patvirtinti. Kaip galima tas lėšas, kurios egzistuoja sektoriuose ir kai kuriuose sektoriuose mes lenkiame Europos vidurkius, kaip jas irgi galime panaudoti darbo užmokesčio fondui didinti? Taigi šaltiniai yra įvairūs, taip pat ir viešojo sektoriaus optimizavimo, ir kiekvienas ministras savo ribose tą turi daryti. O kitų metų biudžete numatytos lėšos, kadangi perėjo per Vyriausybę, turi būti užtikrintos.

PIRMININKAS. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi M. Majauskas. Prašom, kolegos.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, jūsų atsakymai į šituos klausimus skamba labai labai keistai. Jeigu jūs versle ar kitur pasakytumėte, kad didinate algas, o paskui iš kur jas paimsite – tai mes ieškosime, ministrai ieškos, kažkas ieškos… O skaičiai konkretūs sudėti, susiderėjote su profsąjungomis, susiderėjote su visais, konkretūs skaičiai įrašyti 15, 20 % ar panašiai. Skamba labai labai keistai šitie dalykai. Aš suprantu, kad pirštais galima baksnoti, kad pas mus 22 % visų darbuotojų dirba valstybės sektoriuje, palyginti su 18 OECD ir 10 Vokietijos. Aš šitą suprantu. Bet jūs man pasakykite, kad biudžetą jūs jau dabar pradedate svarstyti su ministrais. Tai reformas tas, kad lėšas atitrauktumėte tų sektorių viduje, jūs įgyvendinsite iki sausio 1 dienos? Man skamba visa, ką aš čia matau, – lengvas absurdas. Atsiprašau, bet taip yra.

L. KUKURAITIS. Dėkui už komentarą. Kaip ir minėjau, komisijoje dalyvavo ir finansų ministras, girdėjo, matė skaičius. Tuos skaičius, kurie yra numatyti, tuos augimo procentus, kurie yra numatyti, mūsų bendrasis augimas leidžia pasiekti, ypač jei tai daroma kartu su sektorių optimizavimu.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, ką reiškia?..

L. KUKURAITIS. Gerai, diskutuokime.

PIRMININKAS. Ne, nediskutuosime. Yra klausimas ir atsakymas. Diskusijoms ne. Aš manau, kad bus proga komitetuose dėl to, nes ne diskusijos dabar.

M. Majauskas. Prašom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pratęsiu savo gerbiamo kolegos D. Kreivio klausimą, nes man atrodo, kad vis dėlto turi būti labai aiškiai įvardinti šaltiniai, o ne tiesiog sakoma, kad mes čia ką nors optimizuosime, ką nors karpysime, kas nors augs, iš šešėlio trauksime ir ekonomika generuos mums papildomas pajamas.

Valstybės kontrolė savo stabilumo programoje labai aiškiai įvardino, kad yra reali rizika, kad tiek gyventojų pajamų mokestis, įgyvendinus mokesčių reformą, tiek ir pridėtinės vertės mokestis bus nesurinktas. Parašyta, kad yra rizika, kad taip gali įvykti. Panašu, kad ne tik kad planuojamų pajamų gali neužtekti, bet ir jums dar reikės papildomai surasti, norint įgyvendinti tai, ką jau esate suplanavę, surasti papildomų šaltinių. Galbūt vis dėlto galite įvardyti konkrečias sritis, nuo kurių bus nuimtas finansavimas, kuris leistų didinti viešojo sektoriaus atlyginimą? Nes pagal dabartinį planą jau dabar tikėtina, kad galite atsilikti nuo to, kas buvo suprognozuota. Ir tai sakau ne aš, tai sako Valstybės kontrolė, kurios stabilumo programą patvirtinote ir jūs pats, ministre, balsuodamas Vyriausybėje.

L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Atrodo, kad tikrai sukamės apie tą patį. 2020 metams yra numatyti resursai ir jie biudžeto svarstymo fazėje, kai kalbame apie 2020 metus, yra įtraukiami. Tai reiškia, kad resursų yra.

Dabar dėl tolesnio augimo. Tai yra prioriteto klausimas, ir jeigu ši strategija yra patvirtinama, tai žinoma, kad turės būti pakeitimai, kaip yra surenkami viešieji finansai, kaip jie yra perskirstomi, kad galėtume užtikrinti šituos įsipareigojimus. Dabar klausimas, ar mes visi kartu įsipareigojame dėl to? Jeigu įsipareigojame, atitinkamai turės visos ministerijos tiek savo pavaldumo srityse daryti pakeitimus, kad optimizuotų ir alokuotų lėšas būtent šitam prioritetui, tiek Finansų ministerija kartu su Vyriausybe turės teikti siūlymus, kaip didinti biudžeto surinkimą tam, kad galėtume užtikrinti šiuos prioritetus.

PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų keistai atrodo visas šitas aktas, kuris teikiamas neva iš Vyriausybės, bet priimamas Seimo vardu. Iš kitos pusės, viename iš punktų ten rašoma, atrodo, 7.6.2, kad diskretiškais sprendimais suvienodinti, sutvarkyti sistemą. Bet kaip čia išėjo, kad tą sistemą iš esmės valstybės tarnybos ir viešasis sektorius kaip ir patys išbalansavo. Kai kurios struktūros, kurios dirba pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pagal tas lenteles, pabėgo į priekį. Ką dabar ruošiatės daryti: ar tuos mažinti, ar kad šitie vytųsi? Bet kad šitie vytųsi, visi kita, savaime suprantama, milžiniškų lėšų reikia. Ką reiškia diskretiškai sutvarkyti tos visos sistemos netolygumus?

L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų čia kalbama daugiausia apie biudžetinį sektorių, ne valstybės tarnautojus, todėl, kaip jūs ir sakote, yra daugiau pasivijimo iš biudžetinio sektoriaus link valstybės tarnautojų, nes valstybės tarnautojams darbo užmokesčio koeficientai jau buvo pakeisti su Valstybės tarnybos įstatymu. Tai yra daroma iš paskos.

PIRMININKAS. Kolega J. Razma. Ruošiasi A. Butkevičius. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs čia pateikėte gana didelės apimties dokumentą, matyt, todėl, kad kuo mažiau atsirastų norinčių jį skaityti ir ieškoti ten tų kelių esminių sakinių. Manau, kad jūs galėjote pateikti kelių puslapių lentelę, kur būtų aiškūs įsipareigojimai, kiek, kokiame sektoriuje pamečiui numatoma didinti darbuotojų atlyginimus, kiek tam reikia pinigų, kiek bus optimizavimo sprendimų, kiek reikia planuoti pinigų iš naujų mokestinių sprendimų, kad mes čia nevyniotume į vatą. Turėtume pasakyti, kad reikės surinkti kelis šimtus milijonų darant mokesčių didinimo sprendimus. To dabar pas jus nėra. Ar tas dokumentas iš tikrųjų yra toks…

PIRMININKAS. Laikas.

J. RAZMA (TS-LKDF). …konkretus, koks turėtų būti? Ačiū.

L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dokumento apimtis yra 37 puslapiai be priedų, plius, turint galvoje, kad yra nemaža analizės dalis. Siūlymų dalis yra kur kas trumpesnė. Taigi kas šiuo atveju yra svarbu ir kodėl tai yra Seime, čia šiek tiek atsakant ir gerbiamam Edmundui, – kad būtų politinis sutarimas, nes strategija viršija vienos kadencijos ribas. Jeigu mes sutariame, patvirtiname strategiją, tada tiek ši Vyriausybė, tiek kitos būtų įpareigotos siekti dydžių, kurie yra numatyti. Kaip ir minėjau, dėl kitų metų biudžeto Vyriausybė prisiima įsipareigojimą, toliau kitų, vėlesnių metų augimą turėtų užtikrinti jau darydama tuos pokyčius, kurie yra būtini, tiek priklausantys kiekvieno ministro pavaldumui, tiek apskritai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Motyvai už, prieš. (Balsai salėje) Kadangi A. Butkevičiaus nebuvo, lygiai 10 minučių, baigėsi laikas. Prašom, Simonai Gentvilai, per šoninį mikrofoną. Prašom, kolega.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, rytiniame posėdyje padarėme pertrauką dėl to, kad nebuvo svarstomų klausimų. O dabar svarstome strategiją, kuri bus per kelias kadencijas, ir negalime paklausti ministro konkrečių klausimų, tai yra mažareikšmiams klausimams turime laiko, o dabar neturime strateginiams klausimams. Prašau skirti visiems užsirašiusiems laiko paklausti.

PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kai aš paskelbiau, kad 10 minučių, niekas nepateikė pasiūlymo, todėl ir skyrėme 10 minučių. (Balsai salėje) Deja, taip yra. Na, ar norite tikrai, nes galėsite kiekvienas komitete ir frakcijoje. Jeigu yra noras, galime 10 minučių, bet tada reikia balsuoti dėl tokio pasiūlymo. Siūlo dar 10 minučių. (Balsai salėje) Tai kaip, kolegos? (Balsai salėje) Leidžiame dar 10 minučių? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, norite balsuoti, nes, matau, čia skirtingos nuomonės ir čia skirtingos. Alternatyviai. Kas už tai, kad skirtume 10 minučių, balsuoja už, kas prieš arba susilaiko – nutraukiame diskusijas. (Balsai salėje) Dar kartą. Kas norite, kad toliau vyktų diskusija, balsuoja už, kas nenorite diskutuoti, balsuojate prieš. Čia yra pateikimo stadija, gerbiami kolegos.

Kolegos, balsavo 85: už – 41, prieš – 44. Deja, nesurinko trūkstamo balsų skaičiaus.

Motyvai už, prieš. Vienas – už, vienas – prieš. Tuojau, sekundėlę. Sistema vėluoja. Prieš – G. Skaistė. Prašau, kolege.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad yra keletas gerų aspektų, šitoje strategijoje aš vis dėlto norėčiau išskirti, kodėl, man atrodo, jinai yra nepriimtina. Pradėčiau nuo to, kad nauji skaičiai, kurie žadami, yra be jokio palyginimo. Jeigu kalbame apie tai, kad tai yra analizė, turėtų būti palyginimas bent jau su OECD gerosiomis praktikomis, kiek iš tikrųjų turi būti santykis vienos ar kitos specialybės su kitomis šalimis. O dabar nurodoma tik BVP dalis ir iš tikro nematoma bendra sistema, kokia jinai turėtų būti.

Antra. Tai yra finansavimo strategija. Kaip minėjau, turėtų būti numatyti finansavimo šaltiniai, ne tiktai gerų norų rinkinys. Turėtų būti numatyta, kiek kuriais metais papildomų lėšų reikės ir iš kokių finansavimo šaltinių tie pinigai bus surasti, ar iš biudžeto kiek reikės skirti, ar iš efektyvumo.

Kitas aspektas yra santykis su bendruoju vidaus produktu, kuris čia yra skelbiamas kaip gana blogas Lietuvoje – 31,2, kai vidurkis Europos Sąjungoje yra 40. Tuo tarpu pačių jūsų priimta mokesčių reforma suponuoja, kad tas santykis nebus geresnis. Tada kyla klausimas, iš ko bus finansuojami visi šitie gražūs pažadai? Ar tik iš ekonomikos augimo, ar iš ko kito? Atrodo, kad visi kiti gražūs pažadai, tai yra vaiko pinigai ir kiti geri dalykai, taip pat žadami finansuoti iš ekonomikos augimo. Tada kyla klausimas, ar visi šitie gražūs pažadai yra tik pažadai, neturintys jokio realaus pagrindimo.

Kitas aspektas yra pačios strategijos terminas numatant, kad įgyvendinimas yra iki 2025 metų, pradedant nuo 2020 metų. Iš principo jūs nustatote strategiją savo kadencijos pabaigoje, ją turės įgyvendinti naujai išrinkta Vyriausybė. Tada kyla klausimas, kad dauguma jūsų įsipareigojimų yra paskutiniais kadencijos mėnesiais, o visus juos įgyvendinti iki 2025 metų turės visai kiti. Atrodo, kad visa šita strategija yra tiesiog rinkinys gražių pažadų, kuriuos įgyvendinti turės kitas Kalėdų Senelis, jau nebe šita Vyriausybė.

PIRMININKAS. Prieš… Atsiprašau, už – T. Tomilinas. Prašau.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš pabrėžiu – raginu jus balsuoti už pateikimą. Tai reiškia, kad mes pradedame svarstyti strategiją Seime ir tam tikras savo pastabas, laikydamiesi procedūrų, galėsime išsakyti. Man teko kartu su A.Sysu dalyvauti toje darbo grupėje labai aktyviai ir tikrai skyriau ilgas valandas ministrams įtikinti, ką mes turime pakeisti viešojo sektoriaus finansavimo sistemoje. Deja, bet man nepavyko įtikinti net profesinių sąjungų.

Manau, kad pagrindinis faktorius, kuris turi lemti mūsų strateginę kryptį, pagrindinis tikslas turėtų būti bazinio dydžio plėtra ir visos sistemos susiejimas su bazinio dydžio mechanizmais. Aš jaučiu, kad dabar yra tarpinis rezultatas. Iš dalies ypač profsąjungos tai išgirdo. Aš džiaugiuosi, kad tai išgirdo ministras L. Kukuraitis. Aš didžiuojuosi, kad jis čia stovi ir gina poziciją, mes po lipimo per langus turime rodyti visiškai kitokią socialinio dialogo kultūrą, bet čia turėtų stovėti ministras V. Šapoka, kurio nematau (labai gaila) ir daugiausia priekaištų jam turiu.

Taigi diskutuokime, kalbėkime, ginčykimės, bet neatmeskime strategijos. Pats žodis „strategija“ suponuoja, kad normalu planuoti penkeriems metams į priekį. Negali būti dvejų metų strategija. Bet visiškai sutinku, kad korekciją mes turime padaryti ir bazinį dydį padaryti pagrindiniu veiksniu augindami viešojo sektoriaus algas. Dėl to reikia plataus politinio sutarimo.

PIRMININKAS. Už, prieš motyvai išsakyti.

Balsuojame, kolegos, už pateikimą. Kas balsuoja už, balsuoja už, kas prieš arba mano kitaip, – susilaiko.

Balsavo, kolegos, 83 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti birželio 25 dieną. (Balsai salėje) Papildomas – Ekonomikos komitetas. Prašau, per šoninį mikrofoną S. Gentvilas, dar, matau, kelia ranką. Prašau.

S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kai eina milijardiniai pinigai, randame 20 minučių, kai šaukštų klausimai – ir valandą randame, bet ne apie tai.

PIRMININKAS. Kolegos!

S. GENTVILAS (LSF). Ministre, maža pastaba. Apie finansus kalbėjote 30 sekundžių, o apie geranoriškumą ir dalinimą – aštuonias su puse minutės. Visi klausimai buvo apie finansus ir iš esmės neatsakyta daugiau mažiau nė į vieną klausimą.

Dar vienas dalykas, ir gerbiamo Dainiaus, apie našumą. Apie našumą visiškai nėra parašyta visoje strategijoje. Kai kalbama apie atlyginimų didinimą, privačiame sektoriuje visada yra kalbama apie našumo didinimą, ką įsipareigoja darbuotojai, ką įsipareigoja įstaigos. Apie tai nė žodžio, tai labai… (Šurmulys salėje) Viena eilute yra sakoma, bet tam nebuvo laiko pasakyti.

PIRMININKAS. Kolegos! Ačiū. J. Razma, prašau. Ir A. Sysas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kaip papildomą dar siūlyčiau Audito komitetą. Vis dėlto čia reikėtų žiūrėti, kokios yra finansinės galimybės, ir paprašyti Seimo vardu Valstybės kontrolės išvados būtent dėl tų prognozuojamų finansinių galimybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tiesiog fiksuoju – Ekonomikos komitetas, Audito komitetas. Ir A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi teko dirbti, kaip sakė T. Tomilinas, labai aktyviai, mūsų frakcija teikė raštiškus pasiūlymus. Reikia pasakyti, kad į du mažus pasiūlymus buvo šiek tiek atsižvelgta, į visus kitus buvo numota ranka. Kas svarbiausia, mes siūlėme būtent ir finansavimo šaltinius. Kodėl aš balsavau prieš, nes tai yra utopinė strategija, kurios mes neįgyvendinsime, nes nėra finansavimo. Mes aiškiai siūlėme per perskirstymą didinti finansavimą po 2 % kas dvejus metus, tai būtų aiškus šaltinis vykdyti šitą reformą. Dabar šitai strategijai iš dalyvavusiųjų nepritarė nė viena profesinė sąjunga. Mūsų frakcija nepritarė, nežinau, kitos bent jau neišreiškė. Tai yra Vyriausybės produktas, na, kuris užverčia galvos skausmą dviem būsimoms Vyriausybėms, nes šita Vyriausybė net neišdrįso ištesėti savo pažado, kurį davė prieš rinkimus, tai yra bazinį dydį atkurti į ikiprieškrizinį lygį. Šitas dydis neatkurtas, vėl paliktas deryboms, o po to, kai Vyriausybės neliks, tada kita Vyriausybė pasieks prieškrizinį lygį. Aš galėčiau čia teikti dar daugiau pastabų, bet aš pasakau, kodėl balsavau, nes tai yra apgaulė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. V. Ąžuolas. Prašau, kolega.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi tai liečia finansinius dalykus, tai prašau Biudžeto ir finansų komitetą…

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, galime bendru sutarimu sutarti dar kartą: kreiptis dėl išvados į Valstybės kontrolę, Audito komitetas, Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsas salėje: „Kam kontrolė?“) Kadangi buvo pateikti prašymai, todėl dėl visų ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Tai balsuokime!“). Galime. Taigi bendru sutarimu, kolegos, yra pritarta. Ačiū, kolegos.

15.58 val.

Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 15¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3280, Prezidento įstatymo Nr. I-56 14, 17, 19 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3281 (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3280 ir lydimasis Prezidento įstatymo projektas. Prašau, gerbiamas ministre.

L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymo projektas parengtas dėl mokesčių reformos įvykusių pasikeitimų. Atsižvelgiant į tai, kad Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio matas yra Respublikos Prezidento darbo užmokestis, šio įstatymo projektu siūloma patikslinti Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, susijusias su šios pensijos dydžiu, nustatant, kad jos dydį sudaro 11,64 % Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį vietoj šiuo metu galiojančių 15 %. Koeficientas mažinamas mokesčių reformos metu naudojamu 1,289 koeficientu, tai yra tiek, kiek būtent per reformą buvo sumažintas bruto darbo užmokestis. Šiam projektui prašome pritarti.

Ar man pristatyti antrą iš karto?

PIRMININKAS. Lydimąjį iš karto.

L. KUKURAITIS. Gerai. Taip pat pristatomas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuris parengtas dėl mokesčių reformos įvykusių pasikeitimų ir įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio teisės į gyvenamąjį būstą.

Įgyvendinant mokesčių reformą nuo 2019 metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų piniginių fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis padidintas 1,289 karto, todėl 2019 metais šiems asmenims padidėjo bruto darbo užmokestis.

Prezidento darbo užmokesčio matas yra bazinis dydis. Su Prezidento darbo užmokesčiu yra susietas Prezidento valstybinis aprūpinimas, tai atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lanktis užsienio valstybėse, socialinės garantijos nelaimingo atsitikimo atveju, taip pat Prezidento sutuoktinio reprezentacinių išlaidų dydis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, susijusias su Prezidento atstovavimo išlaidomis šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse, socialinių garantijų nelaimingo atsitikimo atveju dydžiais, taip pat Prezidento sutuoktinio reprezentacinių išlaidų dydžiu. Dydžiai mažinami koeficientu 1,289.

Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu pripažinta, kad Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta pareigas einančio arba kadenciją baigusio Prezidento sutuoktinio teisė Prezidentui mirus į Vyriausybės nustatyta tvarka panaudos pagrindais jos ar jo pageidavimu suteikiamą būstą, gyvenamąsias patalas, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, 90 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Siekiant įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymo pakeitimo projektu siūloma Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

Kartu atsižvelgiant į išskirtinį Prezidento statusą ir į tai, kad ir kitų Lietuvos valstybingumui nusipelniusių asmenų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo įamžinimas yra reglamentuotas, Prezidento įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad Prezidento atminimas įamžinamas valstybės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teisės departamentas įstatymo projektui pateikė pastabą, kuria siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje perteklinės formuluotės dėl komisijos, sudaromos Lietuvos Respublikos Prezidento žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju, sudėties. Šiai pastabai pritarėme. Prašome pritarti įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Majauskas. Prašom, kolega.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas dėl abiejų įstatymų. Konstitucinis Teismas pasisakė apskritai, kad nuopelnai nėra paveldimi. Jūs dabar svarstote tik būsto klausimą, bet ten buvo pasakyta apie valstybines pensijas ir visus kitus dalykus. Ar jūs ką nors darote dėl kitų dalykų? Nes Konstitucinis Teismas šiek tiek plačiau pažiūrėjo, kad tai yra (jūs patys rašote) vieno asmens dalykas, o ne giminių, žmonos, vyro ar dar kieno. Kaip ruošiatės spręsti kitas problemas? Ačiū.

L. KUKURAITIS. Teikdama šį nutarimą, kuris jau galioja nuo pat Konstitucinio Teismo nuostatos įsigaliojimo, automatiškai galioja, Vyriausybė interpretuoja, kad Konstitucinis Teismas pasisako būsto klausimu, todėl mes keičiame būtent būsto privilegijos klausimą.

PIRMININKAS. Klausia kolega M. Majauskas. Prašom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, čia toks keistas sutapimas – išrinktasis Prezidentas sako, kad turi jums nemažai klausimų, jūs sakote, kad su entuziazmu laukiate susitikimo ir pokalbio. Panašu, kad Prezidentas tai sako ne už gerus darbus, o, matyt, numatydamas kokią kritiką ir galbūt ruošiasi duoti pipirų. Jūs čia savo ruožtu negaištate laiko ir ateinate su siūlymu mažinti reprezentacines išlaidas išrinktajam Prezidentui. Mano klausimas: gal jūs diskutavote, gal išrinktasis Prezidentas vis dėlto norėtų didesnių, nenorėtų, kad būtų mažinamos? Ar čia jūs tarėtės, diskutavote, derinote šį projektą, ar čia tiesiog tokia bendra iniciatyva?

L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tai yra mokesčių reformos tąsa, faktiškai visos išmokos turėjo būti sumažintos 1,289 karto ir taip yra daroma. Tai yra visiškai techninis pakeitimas, todėl prašome pritarti. Tai niekaip nėra susiję su naujai išrinktu Prezidentu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Už ir prieš nėra. Kolegos, galime bendru sutarimu ar balsuojame?

Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3280 ir projektui Nr. XIIIP-3281, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.

Už balsavo 77 Seimo nariai. Iš viso balsavo 86: už – 77, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti birželio 25 dieną.

16.06 val.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3498 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Iš popietinės darbotvarkės daugiau neturime. Yra rezervinis. Gerbiama Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė pristatys Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, įvyko tam tikri pasikeitimai, ir prašau patvirtinti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku išrinktą Seimo narį R. Jušką. Komisija priėmė tokį sprendimą, ir tai yra kvota.

Taip pat prašau patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos pirmininke Seimo narę V. Ačienę. Komisija taip pat išrinko.

Taip pat 3 straipsnis, kurį prašome pakeisti, kur Sveikos gyvensenos komisijos pirmininko pavaduotoja dirbo Seimo narė D. Šakalienė. Prašom šį straipsnį išbraukti.

PIRMININKAS. Kolegos, klausimų turi J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama vicepirmininke, turbūt sutiksite, kad čia tarp teikiamų – ir visuomenėje priimamas kaip reikšmingiausias Antikorupcijos komisijos pirmininko postas. Vis dėlto yra dar daug svarbių dalykų toje srityje ir yra ką nuveikti. Sakykite, teikiant pirmininko kandidatūrą jūs vis tiek, be abejo, ir valdantieji svarstėte, aš jau netikiu, kad taip palikote abejingai tuos dalykus. Ar buvo kaip nors teikiant ir svarstant kandidatūrą atsižvelgiama į jo antikorupcines iniciatyvas, nes prieš tai turėjome V. Gailių, žinomą teisėsaugininką, ir čia buvo viskas aišku. Sakykite, ar balsavimas už Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą yra irgi viena iš svarbių antikorupcinių iniciatyvų, kad Vyriausybė galėtų stabiliai dirbti, nes pretendentas kaip tik čia yra tuo nusipelnęs.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū jums. Jūs visada mokate pateikti vingrų klausimą, bet atsakysiu labai paprastai. Valdančiosios daugumos atsakomybė niekada niekur nedingo, tai viena.

Antra, komisijos pirmininko kvota priklausė ir priklauso liberalams, todėl pakeitimų nebuvo. Komisija išsirinko pagal turimą kvotą žmogų, kuris deramai atstovaus, ir mes esame įsitikinę, kad jam svarbiausia yra būtent tos pareigos ir skaidrumas, ir viešumas, ką garantuoja jo asmuo ir Seimo nario priesaika.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama. Už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Svarstymo stadija, kolegos. Pastabų, pasiūlymų negauta. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu, kolegos? Galima. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu? Galima. Dėl 3 straipsnio taip pat pastabų, pasiūlymų negauta, galime bendru sutarimu? Galima. Balsuojame, kolegos.

Šio nutarimo priėmimas

Balsavo 89 Seimo nariai: už 88, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)

Matau, Seimo narių pranešimų nėra, tad, gerbiami kolegos, registruojamės. Kolegos, registruojamės! Baigsime posėdį, nebent norite dar padirbėti. Supratau, kolegos.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero likusio jums vakaro.

---

* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.