Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 353
STENOGRAMA
2024 m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
V. Valkiūnas dėl vedimo tvarkos, kaip suprantu.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, šiandien istorinė diena – nušalintas Seimo kancleris. Gerbiami kolegos, Seimo nariai ieškojo tiesos ir ją surado. Nekalbėsiu apie tuos išlydėtus, kas jau išėjo, tas išėjo. Noriu palinkėti kolegoms Seimo nariams, kad ir prieš galimai energetikų mafiozinę struktūrą taip pat vieningai visi kovotų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, pradedame nagrinėti darbotvarkės projektus pagal jų registracijos eilę.
14.02 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 9 ir 122 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2055(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Maisto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Turbūt reikės pakviesti į tribūną komiteto pranešėją K. Adomaitį, nes reikės pakomentuoti dėl Teisės departamento pastabų.
Dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Priimame bendru… Tiksliau, gal taip darykime: apžvelkime Teisės departamento pastabas ir tada, man atrodo, galėsime pritarti visiems straipsniams iš karto.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė iš dalies. Prašom pakomentuoti. Tuoj įjungsiu. Įjungta. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų Teisės departamento visoms pastaboms mes pritarėme bendru sutarimu. Taip, kaip buvo pasiūlyta. Nežinau, ar dar čia reikia labai plėstis.
PIRMININKAS. Ko nors plačiau komentuoti nenorite? Iš tikrųjų čia yra pritarimai, paredaguota, tai…
K. ADOMAITIS (LF). Taip, tai yra labiau techninio pobūdžio pataisymai, kaip formuluoti, kuri institucija bus atsakinga už pareigas ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių? Nematau. Tada balsuosime iš karto dėl viso projekto. Dabar – motyvai. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, šie įstatymų projektai, Maisto įstatymo projektas, Atliekų tvarkymo įstatymo projektas, yra tam tikra socialinė inovacija. Mes faktiškai dvejus metus dirbome prie to, kaip padaryti, kad tas maistas, kuris lieka prekybos centruose, neatsidurtų biodujų reaktoriuose, o patektų dažniau į vienos ar kitos labdaros organizacijos rankas ir kuo daugiau žmonių būtų pamaitinta vis dar galiojančiu maistu. Taip mes pasiektume ir aplinkosauginių, ir socialinių tikslų. Kaip žinote, vis dar keli šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių yra ties skurdo riba ir kiekvieną dieną tos šeimos galvoja, kaip pamaitinti save, kaip pamaitinti vaikus. Į pagalbą ateina labdaros organizacijos, tačiau dažnai toms organizacijoms trūksta maisto. O tas maistas, kuris lieka neparduotas prekybos centruose, neretai keliauja į energetikos įmones, o ne į labdarą.
Šis įstatymas ir lydimieji įstatymai siūlo instrumentus, kaip paskatinti prekybos centrus pačius galvoti apie tą neparduotą maistą, kaip jį parduoti dažniau, daugiau. Bus tvirtinami maisto švaistymo mažinimo planai. Kiekvienas didelis prekybos centras tai turės pasidaryti. Jeigu dažniau bus taikomos nuolaidos, vadinasi, mes pigiau pirksime tą maistą, dažniau matysime akcijas. Viskas gerai, nebūtinai labdarai turi būti atiduodamas maistas. Jeigu prekybos centrai sugebės jį parduoti, tai yra puiku. Svarbiausia, kad maistas nebūtų švaistomas. To iš mūsų reikalauja Europos Sąjunga, to mes, kaip moralūs žmonės, turime siekti pažangioje valstybėje.
PIRMININKAS. Daugiau užsirašiusių dėl motyvų nėra. Balsuosime per numatytą laiko intervalą.
14.07 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3350(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo kitu straipsniu įstatymo projektas. Čia trys straipsniai. Jokių pastabų negauta. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl straipsnių, tai apsispręsime dėl viso projekto. Žiūrime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Nėra užsirašiusių. Tiesiog konstatuoju, kad balsuosime per numatytą laiko intervalą.
14.07 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju12 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3351(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.3 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju12 skirsniu įstatymo projektas. Taip pat priėmimas.
Čia jau yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų, tai galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra T. Tomilino pasiūlymas. Turbūt netikrinsime čia tų 29 balsų, nes kai nebalsavimo intervalas, vis tiek dėl pasiūlymų mes turėsime balsuoti per numatytą laiko intervalą. Nebent jūs atsiimate? Ne. Tada viskas, sustojome prie šio projekto. Ačiū pranešėjui.
14.08 val.
Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3534, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533. Vietoj ministrės pranešėjas – viceministras D. Sadeckas. Prašau į tribūną.
D. SADECKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektą, taip pat jo lydimuosius Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Minėti įstatymų projektai yra parengti perkeliant 2022 m. gruodžio 15 d. direktyvą dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje. Taikant direktyvoje nustatytas apmokestinimo taisykles, įmonių grupių, kurių metinės konsoliduotosios pajamos yra 750 mln. ar daugiau, pelnas turi būti efektyviai apmokestinamas bent 15 % mokesčio tarifu. Tačiau direktyvoje yra nustatyta teisė Europos Sąjungos valstybėms narėms šešeriems metams atidėti šių apmokestinimo taisyklių taikymą, jei jose įsikūrusių didžiųjų įmonių grupių pagrindinių įmonių skaičius neviršija 12. Lietuva šiuo atveju patenka tarp tų Europos Sąjungos valstybių, kurios turi teisę atidėti direktyvoje nustatytų minimalaus pelno apmokestinimo taisyklių taikymą.
Pagrindinio teikiamo įstatymo projekto tikslas yra perkelti mano minėtos direktyvos nuostatas, pagal kurias atitinkama informacija turi būti pateikiama toms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurios jau nuo 2024 metų, tai yra nuo šių metų, taiko didžiųjų įmonių grupių uždirbto pelno minimalaus apmokestinimo taisyklių nuostatas. Šiuo įstatymo projektu Lietuvoje veikiančioms didžiųjų įmonių grupių įmonėms apmokestinimas nebūtų nustatomas naudojantis direktyvoje suteikta šešerių metų atidėjimo teise.
Kaip ir minėjau, teikiami taip pat lydimieji įstatymų projektai. Administracinių nusižengimų kodekso projekto tikslas yra nustatyti baudas už pagrindinių projektų nustatytų informacinių reikalavimų nesilaikymą. Baudos būtų nuo 1 tūkst. 800 iki 3 tūkst. 800 eurų, jeigu toks pažeidimas būtų padarytas pirmą kartą. Iš esmės baudos yra analogiškos kaip ir kitais atvejais už padarytus informacinius nusižengimus.
Taip pat kartu yra teikiamas Mokesčių administravimo įstatymo projektas. Jo tikslas yra nustatyti, kad už pažeidimo pagal minėtas Administracinių nusižengimų kodekso projekto nuostatas padarymą įmonė būtų įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Siūloma projektų nuostatų įsigaliojimo data – šių metų liepos 1 diena, tačiau iš esmės jos būtų taikomos nuo šių metų sausio 1 dienos, nes būtų taikomos teikiant deklaracijas dėl pelno mokesčio už visus 2024 metus. Prašau priimti svarstyti teikiamus įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis G. Paluckas klaustų, jeigu būtų salėje. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėjau suprasti viso šito projekto kontekstą. Tiktai dalį direktyvos mes perkeliame, dalį atidedame, naudojamės tomis išimtimis, bet kartu kalbame… Ir išimtys kokios – kad mes neimsime kol kas jokių mokesčių, kurie yra sutarti tarptautiniu lygmeniu, tai yra to 15 % minimumo, netikrinsime, ar įmonės susimoka, ir leisime tą mokestį susimokėti kitose šalyse, nes kitos šalys naudosis šituo susitarimu ir taikys tą 15 % minimalų pelno mokestį. Vadinasi, tas mokestis, kaip sakyti, įmonėms niekuo nepadės, nes jos vis tiek jį turės susimokėti, tiesiog kitoje šalyje, o mes kažkaip nesiimame to suvaldyti. Ir viso to kontekste mes taip pat diskutuojame apie naujus gynybos mokesčius ir taip toliau. Tai ar čia nebūtų pirmo prioriteto sprendimas?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų taip, pagal šiuo metu teikiamą įstatymo projektą tai būtų tiktai informaciniai įpareigojimai įmonėms tam, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurios visiškai perkėlė direktyvą, galėtų ją visa apimtimi taikyti. Mūsų skaičiavimais, Lietuvos įmonių sumokėti mokesčiai būtent į tų šalių, kuriose veikia tų lietuviškų įmonių dukterinės įmonės, biudžetus sudarytų apie 7 mln. eurų. Tai būtų 2026 metais, nes už 2024 metus pagal direktyvą deklaravimas ir mokėjimas būtų tiktai praėjus pusantrų metų.
Ką Lietuva daro šiuo atveju? Mes papildomai jau rengiame teisės aktus dėl vietinio vadinamojo papildinio mokesčio, kuris reikštų tai, kad tiek mano minėtos lietuviškos didelės įmonių grupės, kurios, kaip sakiau, šiuo metu mokėtų papildomas įmokas į kitų šalių biudžetus, mokėtų jas Lietuvoje, taip pat papildomas įmokas mokėtų ir užsienio šalių grupės, kurių dukterinės įmonės veikia Lietuvoje. Šiuo metu teisės aktų projektai rengiami ir labai tikimės, kad jie galėtų įsigalioti jau 2025 metais.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia, nesuprantu, direktyvos viename aiškinamajame rašte rašote, kad penkeri metai, pristatydamas sakėte, kad šešerių metų pereinamasis laikotarpis. Patikslinkite, koks tas laikotarpis iš tikrųjų yra direktyvoje?
Antras momentas, kiek Lietuva prarastų ir kiek galėtų gauti pajamų iš kitų tarptautinių įmonių, kurios turėtų susimokėti šitą 15 % pelno mokestį? Kiek mes planuotume gauti?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Direktyva yra 2022 metų, tai yra galimas šešerių metų atidėjimas pagal direktyvą. Šiuo atveju yra likę turbūt penkeri metai realiai, bet taip, pagal direktyvą yra šešerių metų atidėjimo terminas.
Kalbant, kokių galbūt papildomų pajamų galėtume gauti, kaip ir minėjau, šiuo metu neperkėlus visos apimties direktyvos, lietuviškos įmonės, tiksliau, jų dukterinės įmonės, veikiančios kitose šalyse, 2026 metais sumokės apie 7 mln. eurų. Šiuo atveju Lietuva negaus tų 7 mln. eurų papildomai, tai nebus netekimas iš pelno mokesčio pajamų, tačiau mes galbūt galėtume gauti papildomus 7 mln. eurų, jeigu visiškai būtume perkėlę direktyvą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš jūsų (…) aš suprantu, kad taikydami šią direktyvą mes daugiau prarastume, negu netaikydami. Aš taip suprantu. Nes, kaip pasakyti, yra į vieną pusę ir į kitą pusę. Gal galite patikslinti, gal tikrai reikėtų dar daugiau atidėti, nes praradimai gali būti didesni? Ir kodėl ta suma nustatyta – 750 mln.? Ar mes galime ją koreguoti, ar tik tokia suma ir gali būti?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Gal pradėčiau nuo antros dalies. 750 mln. yra direktyvinis skaičius. Iš tikrųjų jo keisti mes negalime, tai yra bendra sutarta riba visoje Europos Sąjungoje.
Dabar kalbant apie tai, ar mes čia daugiau prarastume taikydami direktyvą, ar ne, tai iš tikrųjų direktyva suteikia galimybę būtent gauti papildomų pajamų iš pelno mokesčio, nes šiuo metu kai kurios įmonės, taikydamos įvairias lengvatas, nesumoka vadinamojo efektyvaus 15 % pelno mokesčio tarifo, dėl to yra galimybė pagal šią direktyvą būtent papildomai surinkti pajamų iki tų 15 % pelno mokesčio. Valstybės atžvilgiu tai būtų papildomos pajamos. Žinoma, įmonėms tai būtų papildomi mokesčiai.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Mes išklausėme pateikimą iš viso trijų projektų, dar yra du lydimieji. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Apsispręsime per balsavimo intervalą.
14.18 val.
Pelno nesiekiančių organizacijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3526 (pateikimas)
Toliau pagal darbotvarkę 2-3 klausimas – Pelno nesiekiančių organizacijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3526. Pranešėjas – Seimo narys V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Pelno nesiekiančių organizacijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas SSRS okupacijos metais, atkurti nuosavybės teises į šį turtą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad, okupacinei valdžiai 1940 metais ir vėliau įvykdžius nacionalizaciją ir kitais neteisėtais būdais nusavinus privačią nuosavybę, buvo paneigta pati žmogaus prigimtinė teisė turėti privačią nuosavybę. Tokių okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė, visuomeninė nuosavybė, nes teisė negali atsirasti ne teisės pagrindu. Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, kad tokiu būdu iš žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiškai valstybės valdomu turtu.
Atsižvelgdami į tai, įstatymo projekto iniciatoriai laikosi nuomonės, jog šiandien būtina išplėsti sovietinės okupacijos laikotarpiu neteisėtai nacionalizuoto nekilnojamojo turto restituciją, kad šia teise galėtų pasinaudoti ir ilgametės pelno nesiekiančios organizacijos, kurios veikė tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir tęsia savo veiklą šiandien.
Reikia pasakyti, kad tokios organizacijos savo turtą Latvijoje, Estijoje atgavo taip pat po nepriklausomybės atgavimo. Sakykime, korporantai, nuvykę pas savo kolegas į Tartu universitetą į Taliną ar į Rygą, mėgaujasi svetingumu, nes juos kolegos priima rūmuose, kuriuos kai kuriuos jie yra sukūrę ir nuo XIX amžiaus pabaigos. Mes kažkodėl niekaip to padaryti negalime, rasdami vieną ar kitą pretekstą.
Šiuo požiūriu galima teigti, kad kitose Baltijos šalyse neteisėtai nacionalizuoto turto restitucija buvo įgyvendinta platesniu mastu negu Lietuvoje. Siūlomas įstatymo projektas suteiktų Lietuvai dar vieną galimybę atkurti okupaciniu sovietinės valdžios laikotarpiu paneigtą teisingumą. Tuo pat metu tai leistų sustiprinti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų sektorių, padidintų šių organizacijų pasitikėjimą valstybe.
Čia gal tas labiausiai liestų Kauną, nes Kaunas yra daugiau patyręs vokiškųjų universitetų įtaką ir korporacijos yra labai stiprios šiuo metu. Iš tikrųjų tokiems korporantams ateiti į tuos rūmus savaime yra labai labai ypatingas dalykas.
Šį pasiūlymą teikia Lietuvos Respublikos Seimo narių laikinoji Jaunimo pilietinio patriotinio ugdymo grupė. Dabar, kadangi klausimas susijęs su turtu, reikia pasakyti, kad Lietuvoje jau yra tokioms panašioms organizacijoms taikyta restitucija. Visų pirma tai religinių bendrijų nuosavybės teisės 1995 m. kovo 21 d., žydų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo aktas ir taip pat yra Šaulių sąjungai ši nuosavybė atkurta.
Dabar, žinoma, kai pradedi tokio masto daiktus, reikia visą laiką pagalvoti, o kiek organizacijų paliestų šis įstatymas. Mes pateikėme prašymą Lietuvos registrų centrui ir Lietuvos istorijos institutui, kokias gi organizacijas tai galėtų paliesti. Kaip tik šiandien gavome atsakymą iš Lietuvos istorijos instituto. Čia yra paminėta, kad organizacijų būta daug, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijos valdytame Vilniuje. Yra skaičiai, bet rimto tyrimo jie dabar dar neturi. Taigi čia reikėtų šiuo atveju dar atlikti tam tikrą gilinimąsi ir aiškinimąsi. Taip pat iš Registrų centro mes negavome tokios informacijos, nes, natūralu, tai gali būti labai nemažos apimties.
Bet kokiu atveju galime pasakyti, kad šis klausimas turi kelis aspektus – ir ne tik turtinį, bet taip pat ir moralinį. Nes jeigu mes dabar turime savo organizacijas, jos sukuria kokį nors turtą ir būtų kokia nors okupacija, tai vėl būtų labai keista, jeigu kažkas sakytų, kad taip nebuvo, kad tai nesiskaito. Tai yra visų pirma teisingumo principas.
Na, prašyčiau pritarti po pateikimo. Tada prašytume Vyriausybės išvados, kad jinai iš tikrųjų padirbėtų, pateiktų mums atsakymus, kiek tai galėtų atsitikti, kaip galėtų vykti visas šis procesas. Bet mes žengtume labai svarbų žingsnį teisybės link. Dėkui. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausimai. S. Tumėnas pirmasis klausia.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas profesoriau, nuosavybė yra šventas dalykas ir, aišku, jisai tiesiogiai susijęs su jūsų minimu teisingumu. Tačiau vis dėlto kokia pagrindinė priežastis, kad praėjus 30 metų nuo 1990 metų girdime vis tokias iniciatyvas? Ar čia pražiopsota būna, ar kitos priežastys, ar nebūdavo politinės valios? Koks jūsų būtų atsakymas?
Ir antras dalykas. Ar šiuo įstatymo projektu siekiame turto restitucijos tik juridiniams asmenims, pavyzdžiui, organizacijoms? Ar nebus taip, kad ir fiziniai asmenys panorės, tie, kurie irgi pražiūrėjo ir nebegali pretenduoti atgauti turtą? Ar nebus taip? Ačiū.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėl fizinių asmenų. Fiziniams asmenims nuosavybė buvo grąžinama, buvo didelis procesas ir čia šiuo atveju nesiečiau tų dviejų procesų. Jeigu ten kažkas kažką pražiūrėjo, tai čia yra atskira tvarka, reikia žiūrėti, kaip fiziniams asmenims grąžinama.
O jeigu kalbame apie juridinius asmenis, tai argumentacija dažniausiai būdavo tokia, kad tokių organizacijų gali būti labai daug, ypač 1991 metais. Ir štai tais mūsų pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo sakoma, kad bus specialiai sukurtos organizacijos, kurių tikslas – atgauti turtą. Tai tas argumentas buvo.
Taip pat buvo padarytas toks pareiškimas, kad tie juridiniai asmenys, kurių teritorijoje arba kurių objektuose veikė švietimo įstaigos, taip pat nepatenka tarp pareiškėjų, kurie gali prašyti restitucijos. Tokiu būdu ten pateko ir mūsų korporacijų turtas, nes ten veikė švietimo įstaigos.
Štai kokios priežastys lėmė. Ir dabar, kai jau praėjo daugiau negu 30 metų po mūsų nepriklausomybės atkūrimo, mes galime jau matyti, kurios organizacijos iš tikrųjų veikė nuosekliai ir tęsia tas tarpukario tradicijas, o kitos organizacijos, kurios buvo sukurtos tik dėl trumpalaikio intereso, tiesiog neprilipo šiuolaikiniame gyvenime, jos ir negalės pareikšti šitų pretenzijų.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dalį mano klausimo paklausė Stasys, bet suprantu, kad tai yra ne tik turtinis, bet ir moralinis aspektas. Ir kad jau yra daug padaryta, kalbant apie žydų religinę bendruomenę, Šaulių sąjungą, ir kad tai yra ne pelno siekiančioms organizacijoms formuojamas tikslas. Jūs minėjote, kad neaišku, kiek tiksliai tokių organizacijų yra ir, savaime suprantama, neaišku, kiek lėšų reikės, jeigu reikėtų kompensuoti. Prašau pasakyti, gal vis tik jaučiate ar tarėtės, kaip greitai būtų tas patikslinimas, kad galėtume susigaudyti galimai tame gausiame, dideliame organizacijų sraute, kiek jų buvo, kad galėtume patikslinti ir kad šitas įstatymo projektas būtų kiek įmanoma konkretesnis? Ačiū.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ir tie žmonės, kurie padėjo parengti šitą įstatymo projektą… Konkrečiai mes kalbėjome su korporacija „Neo-Lithuania“ ir Lietuvos ateitininkų federacija. Iš tikrųjų yra labai svarbus pats moralinis principas. Todėl ypatingo laiko nėra nurodyta, tik yra paminėta, kad paraiškas reikėtų pateikti iki 2028 metų. Vadinasi, laike tas procesas yra kažkiek apribotas, iš tikrųjų labai sunku pasakyti, kokios organizacijos čia galėtų pareikšti pretenzijas, nes gali būti, kad organizacijų pavadinimai yra pasikeitę. Čia yra tų tokių dalykų.
Jeigu mes pradėsime šitą procesą, tai mes būsime teisūs prieš tuos žmones, kurie kūrė tą visuomeninį turtą, aukojo pinigus Neolituanų rūmų statybai arba ateitininkų. Neužmirškime, kad tos organizacijos tebeveikia ir užsienio valstybėje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai yra didžiulės organizacijos. Mes, Seimas, šiuo atveju parodytume gerą valią, kad mes manome, kad taip yra teisinga. Žinoma, gali iškilti įvairių problemų. Dėl to šitie žmonės, kurie skatino parengti šitą įstatymo projektą, mano, kad nereikia čia daryti labai greitai. Tai reikia daryti iš tikrųjų gerai pasveriant. Bet jeigu mūsų Seimas startuotų, mes jau galėtume pasakyti, kad kažką gero šiame Seime padarėme.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas labai konkretus. Iš tikrųjų valstybės biudžete reikės atitinkamos eilutės pinigų, nes tose patalpose, aš įsivaizduoju, jau yra įsikūrusios gal net ir aukštosios mokyklos, gal kitos organizacijos. Aš suprantu moralinę teisę sugrąžinti, viskas gerai, bet kiek galimai gali reikėti lėšų, kai iki 2028 metų jie pateiks paraiškas? Per kokį laikotarpį, mes įsivaizduojame, tada grąžinsime ir atstatysime, ar galbūt pakeisime jiems mainais į kokias nors kitas patalpas, duosime kitus pastatus? Nežinau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Taip, žinoma, šitas klausimas yra labai esminis. Mes, rengdami šitą įstatymo projektą, tikrai bandėme dėlioti, kiek čia tų organizacijų galėtų būti. Tarp kitko, kiekviename mieste yra skirtinga situacija, nes veikia ir Tautininkų sąjunga, ir kitos organizacijos. Čia iš tikrųjų dar reikėtų prie to padirbėti, Registrų centro atsakymą tikimės vis tiek gauti.
Pagrindinė intencija žmonių, kurie šito prašo, yra ne gauti kompensaciją, bet atgauti realiai egzistuojančius pastatus. Aš, kaip kaunietis, kadangi važinėju Sporto gatve, visąlaik matau Neolituanų rūmus. Tai yra tie patys Pionierių rūmai, kuriuose aš kažkada mokiausi deklamuoti. Visą laiką visi žino, kad Neolituanų rūmai, bet jie nepriklauso neolituanams. Tai yra gyvas priekaištas mūsų Respublikai, kuri yra viešai pasakiusi, kad bandys atstatyti teisingumą.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Sveiki, kolega. Iš tiesų rengiant įstatymą jums, kaip iniciatoriui, aš manau, ta idėja kilo ne šiaip iš niekur, o tiesiog iš kokio nors poreikio. Galbūt jums teko domėtis ir žinote, kiek gali būti tokių organizacijų, kurios norėtų atkurti teises į tą nekilnojamąjį turtą?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Labai didelio kiekio tokių organizacijų tikrai nenumatome, nes tokių organizacijų, kurios tęstų tarpukario tradicijas, turėtų turto, nėra labai daug. Kadangi esu skautas, gerai žinau tą situaciją. Kažkada bandėme atgauti savo pastatą Nepriklausomybės g. 5 Kaune, kuriame buvo vyriausioji skautų būstinė. Tai buvo nuomotos patalpos. Taigi jokio čia kažkokio laukiamo intereso nėra.
Taip pat žinome, kad yra ir tokių savanorių kūrėjų organizacijų. Čia generolas V. Pocius pateikė, kad yra galbūt toks dalykas. Mes, matyt, turėsime tam tikrą skaičių (iki dešimties) organizacijų, kurios galėtų kažkokias tokias pretenzijas pateikti.
Dabar didžiausia nežinomybė yra Vilniaus kraštas. Mes niekada rimtai nesidomėjome visuomeninėmis organizacijomis, kurios veikia Vilniaus krašte ir kurios patektų, ko gero. Jų nuosavybės yra. Istorijos institutas savo atsakyme konstatavo, kad iš tikrųjų tų žinių mes neturime, yra tik bendras organizacijų skaičius. Tai čia yra didžiausias nežinomasis. Kita vertus, tikėtis, kad tos organizacijos nepakeitusios pavadinimo vis dar veikia… Tai vėlgi bus kelios organizacijos. Čia aš kalbėjau su Lenkų rinkimų akcijos atstovais. Jie minėjo vieną organizaciją, kuri, ko gero, galėtų pretenduoti, tai yra teatro organizacija.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas, bet jo lyg ir nėra. Tuomet V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Jurgi Razma, už suteiktą žodį paklausti. Gerbiamas teisingumo ieškotojau Valdai Rakuti, teisingumas labai gerai, tačiau kaip su tais, kurie neatsiskaitė su kreditoriais, su bankais, galbūt (kaip ten vadinosi – liaudies bankai, kooperatyvai) jie, kaip sakant, neįgijo iki galo kaip savininkai tų turtų, kuriuos mes čia dabar norime grąžinti? Išduosiu viešą paslaptį apie tai, kad niekas nekreipė dėmesio į tai iki šio momento ir privačiai atidavė, kur galbūt jie tenai nebuvo visiškai išmokėję tų kreditų. Kas išduos pažymą, kad nebuvo įsiskolinimų?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš manau, kad šitie visuomeninių organizacijų duomenys yra saugomi buvusiame archyve (dabar jisai Lietuvos centrinio archyvo padalinys). Ten yra saugoma informacija. Iš tikrųjų, tarpukario organizacijos vedė labai tinkamą raštvedybą. Teko man dirbti tame archyve ir mano kolegos dirbo, tai iš tikrųjų mes apie juos žinome kartais daugiau negu apie šiandieninę situaciją, tikrai yra daug žinoma dalykų. Tokiu atveju, jeigu tas turtas dar nėra iki galo įgytas, jie tikrai nepatektų į šito įstatymo galiojimo lauką.
PIRMININKAS. Paskutinis paklaus K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tikiuosi… Ar jūs susipažinote su Teisės departamento išvada, kur aiškiai pasakyta, kad 2019 metai, nubraukti tokią ribą neįmanoma, būtų antikonstitucinė riba. Jeigu leisite kurti, tai leiskite visiems, kas jau ir vėliau, nes neaišku, kodėl 2020 metais įsikūrusi, atkūrusi veiklą organizacija negalėtų veikti. Aš pavardinsiu: skautai (moterų skautai, jūrų skautai, oro skautai), Valančiaus blaivybės draugija, „Baltų ainiai“, šauliai, neoliberalai, laisvamaniai, rašytojų kelios organizacijos, trečiafrontininkai, Lietuvai pagražinti draugija, žydų keliolika organizacijų, sveikatos organizacija „Makabi“, švietimo įvairios organizacijos – jų yra n. Tai dabar norite atverti Pandoros skrynią visiems jiems atsistatyti, ieškoti savo pastatų? Taip, kaip įvyko su vienuoliais pranciškonais, kurie neatgavo pastatų, tada iš Lenkijos į Lietuvą atvažiavo septyni vienuoliai ir atsiėmė pastatą Trakų gatvėje. Tai čia būtų panašus procesas. Jūs tikrai to siekiate?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad mes… Šiuo atveju iš jūsų išvardinto sąrašo ne visos organizacijos veikia ir šiandien Lietuvoje, ir veikė visus 30 metų, tai tikrai dalis. Dabar jeigu tos organizacijos yra pakeitusios pavadinimą arba iš viso organizacijų atsirado daug, kaip jūsų minėtos skautų organizacijos, kurias gerai pažįstu, tai, žinoma, neturėjo ir to turto. Bet jeigu ir turėtų tokį turtą, tada būtų labai apsunkinta.
Tos organizacijos, kurios išlaikė vieningą sandarą, taip, kaip Šaulių sąjunga, tai jie jau yra atgavę savo turtą. Šaulių sąjunga yra atgavusi turtą. Kitas dalykas, ką su tuo turtu jinai paskui darė, ar turėjo lėšų, ar neturėjo (Šaulių sąjungos situaciją daugmaž žinau), ir šiuo atveju jau mes turime precedentą, kaip sprendė. Taip pat, kaip ir bažnyčių atgautos žemės, nes viską gi jie sugeba iki šios dienos įsisavinti.
Mes teisingumą atkūrėme ir tikrai šiuo atveju nemanau, kad mes pažeidėme pagrindinius dalykus. Tų organizacijų veikloje iš tikrųjų turėtų būti… Čia reikėtų žiūrėti principingiau nei tai, kaip kas ką darys su tuo turtu, ar ten išlaikys, ar kaip nors, bet turime atkurti teisingumą, nes iš neteisės teisė neatsiranda.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausti skirtas laikas baigėsi. Dabar motyvai. V. Aleknaitė-Abramikienė pasisakys už projektą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gaila, kad mūsų salėje šiuo metu nėra per daug. Aš manau, kad visos tos abejonės, kurios buvo išsakytos kolegų klausimų metu, turėtų būti rimtai apsvarstytos po to, kai mes pritarsime šiam įstatymo projektui. Aš tik noriu pasakyti, kad viena iš tų organizacijų, kuri buvo nepelnytai nuskriausta nepriklausomybės atkūrimo laiku, yra Lietuvos ateitininkai. Ji yra unikali tuo, kad jos tęstinumas buvo išlaikytas labai panašiu būdu, kaip ir Lietuvos valstybės tęstinumas. Taip, kaip šviesios atminties S. A. Bačkis ar Lozoraičių šeima atstovavo Lietuvos Respublikai visą okupacijos laikotarpį, buvo gerbiami ir pripažįstami, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose, prie Šventojo Sosto, taip ir ateitininkai visiškai oficialiai tęsė savo veiklą, vadovaujami tikrai iškilaus, galima sakyti, švento žmogaus A. Damušio ir jo žmonos Jadvygos. Tai, ką padarė ateitininkai Lietuvai, ką jie nuveikė, yra išskirtinės reikšmės faktas. Juk dauguma partizanų vadų buvo ateitininkai. Ateitininkų sistema, konspiracijos sistema, kuria jie turėjo naudotis dėl tautininkų persekiojimo A. Smetonos laikais, irgi buvo panaudota pasipriešinimo tinklui kurti. O Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta stovykla, Dainavos stovykla, aš ten turėjau garbės lankytis. Lietuvos ateitininkai, emigravę į Jungtines Amerikos Valstijas, ją įkūrė tam, kad būtų tęsiama jų organizacijos veikla ir kad būtų dirbama su lietuvišku jaunimu. Aš sakyčiau, tai yra unikali organizacija. Tai, kad jai nebuvo grąžintas jos pastatas Kaune, yra neteisinga.
Gaila, mano laikas jau baigėsi, bet aš norėčiau pasakyti, kad panaudos teise, kaip dabar universitetas naudoja tas patalpas, lygiai taip pat, grąžinus turtą, universitetas galėtų ir naudoti. Ir niekas nepasikeistų, tik būtų…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …įvykdytas istorinis teisingumas…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …ir ateitininkai atgautų savo namus. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. K. Masiulis pasisako prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nieko prieš, jeigu tai būtų buvę padaryta anksčiau. Bet kadangi nepadaryta, tai nepadaryta. Dabar mes atvertume Pandoros skrynią. Jeigu būtų priimamas, įstatymą turėtų įvertinti Vyriausybė. Jis turėtų būti pakeistas taip, kad niekam, jokiai organizacijai, nebūtų galima uždrausti atkurti savo turtą, nesvarbu, kad jinai atsikurtų. Įvyktų panašiai, kaip su religinių organizacijų turtu: štai nebuvo pranciškonų ir tas vienuolynas Trakų gatvėje nebuvo grąžintas. Vėliau, daug vėliau atvyko septyni ar kiek vienuolių iš Lenkijos, jie per teismus atsiėmė tą turtą ir jį nuomoja. Čia aš matau, kam reikia to atkūrimo. Turtas reikalingas tam, kad būtų generuojamos pajamos. Tai dabar matau net nesąžiningumo galimybę. Tarkime, Č. Juršėnas deklaravo, kad jis yra laisvamanis. Girdėjau tokį jo interviu. Tai jis atkurs laisvamanių organizaciją, draugiją, atsiims kokį nors pastatą, nuomos tą pastatą, na ir kažką veiks dar kas nors. Kiek aš žinau, šauliams, negaliu tvirtai pasakyti, bet šauliams nėra grąžinta. Vyriausybė leido naudotis tuo turtu. Tarkime, Kelmėje yra pastatas, kuriuo naudojasi šauliai, bet nėra grąžintas, jie visiškai nedisponuoja turtu. Aš manau, kad būtų antikonstituciška. Teisės departamentas prirašė daugybę pastabų. Aš manau, kad organizacijos gali veikti ir visiškai neturėdamos turto, jeigu jos nori veikti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dėl projektų apsispręsime per balsavimo intervalą.
14.40 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 66, 67, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1956(2) (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1956(2). Pranešėja – L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, šiuo projektu siūlau numatyti, kad siekiant tapti Apygardos administracinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėju yra pripažįstamas ir teisinis mokslinis darbo stažas, taip suteikiant galimybę aukščiausios kompetencijos teisės mokslininkams, atlikusiems fundamentalius tyrimus teisės srityje, tapti pretendentais į minėtas teisėjų pareigas, taip užtikrinant asmenų lygiateisiškumo ir teisinio aiškumo principus. Esamas teisinis reguliavimas asmeniui, siekiančiam tapti teisėju, numato tokią galimybę turėti atitinkamą teisinio pedagoginio darbo stažą, tačiau šiuo atveju pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis stažas, dirbtas Mokslo ir studijų įstatymo nustatytose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėse universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ar magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus.
Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų institutai. Universitetas yra viena iš aukštosios mokyklos tipų. Taigi pagal esamą teisinį reguliavimą teisės krypties socialinių mokslų daktaro darbo stažas mokslo darbuotojų pareigybėse pripažįstamas tik dirbus universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ar teisės magistrus, taip pat turint… teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. O teisės krypties socialinių mokslų daktaro darbo stažas mokslo darbuotojų pareigybėse mokslinių tyrimų institute nėra vertinamas kaip tinkamas asmens, siekiančio tapti aukštesnės pakopos teisėju.
Kaip matyti iš esamo teisinio reglamentavimo, mokslinių tyrimų instituto mokslo darbuotojų, skirtingai nuo universitetų mokslo darbuotojų darbo stažo, nėra vertinamas, dirbant universitetuose ar mokslinių tyrimų institute, niekuo nesiskiria. Be kita ko, vadovaujantis teisinių pareigybių sąrašu, tiek socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, tiek dėstytojas yra pripažįstamos teisinėmis pareigybėmis, taip yra įvardyta ir 2002 m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės nutarimo sąraše. Susidaro tokia situacija, kad, pavyzdžiui, vyriausiojo mokslo darbuotojo, kuris turi rengti mokslininkus, vadovauti mokslinei ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimo rezultatus, darbo stažas mokslinių tyrimų institute nėra pripažįstamas tinkamu, o lektoriaus, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, jau yra tinkamas. Vertinant kitų valstybės reguliuojamų teisinių profesijų: advokato, prokuroro, antstolio, notaro, apylinkės teismo teisėjo, pareigybių atvejų teisinį reguliavimą matyti, kad pretendentams į šias pareigybes yra keliami išsilavinimo ir teisinio darbo stažo reikalavimai. Skaičiuojamas tokio teisinio darbo, kuris yra numatytas teisinių pareigybių sąraše, stažas. Kaip minėta, tiek socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, tiek dėstytojas yra pripažįstamas teisinėmis pareigybėmis. Tai, kad asmuo turi teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, paprastai yra pagrindas atleisti asmenį nuo kvalifikacijos egzamino, tai yra Antstolių įstatymo 4 straipsnis, Prokuratūros įstatymo 6 straipsnis, net ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnis. Taigi dabartinis teisinis reglamentavimas, nevertinant mokslinio stažo, nepagrįstai riboja net ir aukščiausios kompetencijos mokslininkų galimybes užimti aukštesnės pakopos teisėjų pareigas, taip pat diskriminuoja mokslo darbuotojus, atliekančius lygiavertį darbą kitokios grupės mokslo ir studijų institucijose. Todėl siūlau, kad, siekiant tapti teisėju, būtų pripažintas ir teisinis mokslinis darbo stažas. Šiandien kalbant su teisėja, kurią kaip tik kitą savaitę tvirtinsime Apygardos teismo teisėja, ji labai gražiai pasakė: būtina sinergija praktiko ir mokslininko, tai yra labai didelis pliusas šiame darbe.
PIRMININKAS. Dėkui. Keletas Seimo narių nori jūsų paklausti. Pirmoji – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Laima, norėjau paklausti, ar suderinote savo siūlymą su Teisėjų taryba, su teisėjų savivalda? Kaip jie reaguoja į šitą?
L. NAGIENĖ (DFVL). Buvo diskusija ir Teisėjų taryba nepritarė tam siūlymui. Aišku, oficialaus rašto neturiu, bet buvo diskusija ir aš pati buvau nuvykusi pas Teisėjų tarybos pirmininkę.
PIRMININKAS. E. Pupinis klausia.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, vis tiek pedagoginio darbo patirtis iš tikrųjų aprėpia daug temų. Turėtų būti gana plačios žinios. Teisės mokslininko gali būti labai siauros ir tam tikros srities, galima sakyti, giliai nagrinėjantis ir panašiai. Iš tikrųjų kompetencijos gali ir trūkti, tą patį pastebi ir Teisės departamentas, kad vis dėlto galbūt reikėtų paderinti ir pasižiūrėti, kaip tai atrodo praktikoje, nes ir šiandien mes turėjome pavyzdžių, kuomet vadybos teoretikas bandė dirbti praktinį darbą. Ne visada taip išeina. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas Edmundai, už klausimą. Iš tikrųjų iš dalies ir sutinku su jumis, bet, kaip aš sakau, teisėja tiesiog labai gražiai pasakė: kartais mes, praktikai, neįsigiliname į mokslinę sritį ir negalime kompetentingai pastebėti kai kurių trūkumų priimdami tam tikrus sprendimus. Ta sinergija yra labai didelis pliusas.
PIRMININKAS. Klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Laimute, už aštrų pristatymą. Aš tik norėjau trumpai paklausti, ar čia būtinas įstatymo pakeitimas, ar nėra galimybių poįstatyminiais teisės aktais ar kokiomis ministro tvarkomis? Tai vienas klausimas.
Ir norėjau paklausti, ar čia būtų siaura grupė, ar čia keistųsi ir būtų pritaikyta kitiems specialistams?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne, čia kalbame tiktai apie teisėjus. Taip pat yra Antstolių įstatymo 4 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad mokslininko darbas įskaičiuojamas į stažą, lygiai taip pat Prokuratūros įstatymo 6 straipsnyje ir apylinkių teisėjai yra įskaičiuojami.
PIRMININKAS. Ir V. Rakutis paskutinis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš iš tikrųjų manau, kad jūs pajudinote labai esminį dalyką, nes tikrai mokslo ir pedagogikos sinergija yra esminis pagrindas viso veiklos progreso universitetuose ir veikiančiose mokslo institucijose. Aš tiktai norėčiau paklausti, kaip jūs galvojate, kodėl pas mus, mūsų valstybėje, dažnai mokslinis darbas yra nuvertinamas ir laikomas kažkokiu žemesniu negu pedagoginis? Yra tokių atvejų, kai žmonės negali netgi… Manoma, kad pedagogui netgi draudžiama užsiimti moksline veikla, nes trukdo jam. Kur čia to blogio priežastys? Manau, kad mes tokį jau skepsį girdėdami ir šioje salėje kartais gal nelabai suprantame, kas yra tas mokslinis darbas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas Valdai, už klausimą. Iš tikrųjų sunku atsakyti, kodėl taip yra. Istoriškai kažkodėl savo mokslininkams mes labai mažai dėmesio skiriame. Dabar aš esu dėkinga Švietimo ir mokslo komitete būdama, mes tikrai moksliniams darbams, tyrimams ir viskam skiriame daug didesnį dėmesį, net ir finansavimas ženkliai didesnis. Aš manau, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko dėka labai stipriai atsižvelgta į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Kol kas luktelkite tribūnoje, nes jūsų ir kitas projektas, nors jau tuoj pasieksime balsavimo intervalą. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
14.49 val.
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2208(2) (pateikimas)
Galbūt pristatykite dar vieną projektą, kuris buvo numatytas iki balsavimo intervalo. Tai projektas Nr. XIVP-2208(2). Ilgas čia pavadinimas – Valstybinių socialinio draudimo našlių ir taip toliau, visokių pensijų kompensavimo įstatymo projektas. Pateikimas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų grįžtu prie esminio klausimo dėl teisybės atstatymo. Jeigu mes kalbame apie tai, kad grąžintume turtą, tai dabar turtas yra ir nusavinti pinigai. Atstatyti tą teisybę, kur kažkada 2008 metais mes paėmėme ir taip gražiai sumažinome, prižadėjome grąžinti žmonėms ir šiandien mes užmiršome. Tai valstybinių pensijų kompensavimas, kuris buvo pažadėtas… buvo sumažintas 2008 metais.
Noriu priminti, kad svarbiu argumentu diskusijose dėl pensijų sumažinimo ir kompensavimo buvo 2010 metų Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame aiškiai paminėta, kad galima sumažinti tik laikinai ir numatant praradimų kompensavimo mechanizmą. Užmiršome kompensuoti šitai daliai žmonių. Dabar, kuriai daliai? Įstatymų leidėjas, Konstitucinis Teismas taip pat nustatė, turi pareigas numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti ir praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo dideliu mastu.
Tačiau šis įstatymas, kuriame buvo numatytas grąžinimas palaipsniui, 2014 metais neapėmė visų pensininkų grupių. Tai yra konkrečiai neapėmė mano Valstybinių pensijų įstatyme siūlomų žmonių, kuriems žala, turėjo gauti valstybines pensijas, tikrai liko nuskriausti.
Realių valstybinių pensijų kompensavimo žingsnių buvo imtasi praėjus visam dešimtmečiui, tai yra tik 2020 metais, kai buvo priimtas dalinio kompensavimo įstatymas ir nutarta kompensuoti 10 %. Todėl šiandien teikiamu projektu siūlau įgyvendinti senus Seimo įsipareigojimus, kurių tesėjimas užsitęsė per ilgai. Dalis laukusių kompensacijos jos taip ir nesulaukė. Jau išėjo ten, kur pensijos ar jų dydis nebeaktualus, o likę išmokų gavėjai ir pensininkai, dalis jų šiandien čia, galbūt irgi klausosi Seimo posėdžio.
Taigi įstatymo projektu siūlome nustatyti tolesnį socialinių išmokų kompensavimą 2024–2027 metais, numatant, kad iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuotos dėl laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtos sumos asmenims, kurie gavo valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas ir valstybines pensijas, valstybines socialinio draudimo našlių pensijas, tikslines kompensacijas, Prezidento rentą, signataro rentą, kompensacines išmokas, šalpos kompensacijas ir sportininkų rentas. Mes siūlome 2024 metais – 10 %, 2025 metais – 20 % skirtumą, 2026 metais – 30 % ir 2027 metais – 30 %.
Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo pažymėta, kad įstatymų leidėjai privalo nustatyti kompensavimo mechanizmą ir kompensuoti per protingą laikotarpį. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad šitas klausimas iš tikrųjų buvo per ilgai vilkinamas ir tikrai ne ignoruokime, o grąžinkime tai, kas kažkada priklausė žmonėms, kurie laukė ir, kaip aš jau minėjau, dalis ir nesulaukė. Tiek būtų.
PIRMININKAS. Jūsų klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs minėjote Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Kaip tik ten buvo akcentuojama, kad visa tai įvyko dėl to, kad susidarė itin sunki ekonominė, finansinė situacija, ir taip pat buvo minima, kad kai nebeliks tos minėtos situacijos, įstatymų leidėjas gali priimti kitokį veikimo būdą per protingą, kaip jūs sakėte, laikotarpį.
Dabar situacija nėra pati lemtingiausia ir geriausia šiame etape. Jūs siūlote 2024–2027 metus. Mano klausimas būtų, ar laikotarpis išties, įvertinant dabartinę situaciją, yra pats geriausias ir procentai – 20–30, gal per daug dideli, nes vis dėlto reikėtų pažvelgti ne tik į kilnų jūsų norą (jis iš tiesų kilnus ir reikalingas), bet kartu ir pagalvoti, o kaip mūsų valstybei pavyks išdėstyti per tokį gana trumpą laiką, nes suma tikriausiai susidarė nemaža. Ar jūs galėtumėte dar prie viso to įvardinti ir sumą? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tikrųjų suma yra apie 50 mln., apie 50 mln. šiandien yra įsiskolinimas. Aš manau, bet kada teikiant, 2014–2020 metais taip pat irgi buvo, visada sakėme: ar šiandien tinkamas laikas? Taip, mes pateikėme pastatų grąžinimą, kur reikėtų pinigų. Čia yra žmonių nusavinti pinigai. Todėl ir tai, aš manau, kad tai yra ketverių metų laikotarpis, tai yra labai protingai išdėstytas laikotarpis. Ir tai yra ne iš karto – ne per dvejus metus, bet per ketverius metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Miela Laima, nepiktnaudžiaukite Konstitucinio Teismo sprendimais. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, ir viską, ką jis pasakė: valstybė, tai yra kai kurios vyriausybės, išmokėjo šimtus milijonų, net milijardą eurų, kad grąžintų. Rezultatas toks, kad šiandien valstybinės pensijos būtų daug didesnės, ne valstybinės – socialinio draudimo pensijos būtų daug didesnės, jeigu ta pinigų suma būtų pensijoms didinti. Dabar jūs vėl grįžtate prie to paties. Užuot būtų didinamos valstybinės pensijos, jūs tą sumą, kurią būtų galima skirti būsimam didinimui, jeigu rasime, vėl norite grąžinti ir įšaldyti valstybines ir kitokias pensijas tokio lygio, kokios buvo įšaldytos daugiau kaip dešimt metų. Negi negalime pasimokyti iš praeities klaidų?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas Algirdai, už klausimą. Bet aš kaip visada pasakysiu žemaitiškai: skola ne rona, ją reikėtų grąžinti žmonėms. Kitas momentas, mes kalbame apie valstybinę pensiją, o ne apie socialinio draudimo pensiją. Socialinio draudimo pensija yra mokama iš socialinio draudimo biudžeto, kuris turi 6 mlrd. pliusą. Tai apie ką mes kalbame? Mes kalbėkime apie tai, kas priklausė žmonėms, ir atiduokime tą grąžą, kuri buvo įsiskolinta.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš jūsų galėčiau gal kaip žemaitė žemaitiškai paklausti, kad geriau suprastumėte, bet vis dėlto. Ar jums neatrodo, kad pinigai biudžete yra tie patys? Ar jūs juos skiriate retrospektyviai kažkam kompensuoti, ar jūs skiriate tuos pinigus kažkam auginti ateičiai. Dabar 2025 metams ši Vyriausybė yra atnešusi projektą, kur vien valstybinėms pensijoms yra skiriama 75 mln.
Bet mano klausimas šiaip turbūt būtų ne jums, bet gerbiamam premjerui S. Skverneliui, buvusiam ministrui L. Kukuraičiui apie tai, ar yra tiesa, ką man istorinė atmintis sako, paukšteliai čiulba ir TAIS’as nemeluoja, kad 2020 metais jūs buvote patys parengę tokį projektą kompensuoti lyg ir vėl 10 %, bet kažkodėl Vyriausybės, dienos šviesos tas projektas tąkart neišvydo. Gal todėl, kad nebuvo prioritetas, gal todėl, kad pasirodė per dideli pinigai? Kaip ten buvo, papasakokite dabar Lietuvos rinkėjams. Dabar tokie dosnūs viską retrospektyviai grąžinti sąskaita to augimo, kuris galėtų būti, bet lyg ir patys 2020 metais parengėte projektą, SADM’as projektą tikrai parengė, bet, mano žiniomis, Vyriausybės jis neišvydo.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiama ministre, aš galiu atsakyti. Šis projektas išvydo dienos šviesą, buvo grąžinta 10 %. Labai gaila, kad buvo neišdėstyta per penkerius metus ar kitus laikotarpius. Būtų buvę labai gerai, kad būtų buvusi išdėstyta visa suma. Tai tikrai buvo išdėstyta… O jeigu kalbėtume apie tai, kaip jūs sakote, ar ne tie patys biudžeto pinigai, taip, tie patys biudžeto pinigai, bet reikėtų pagalvoti apie tai, kiek mes atiduodame į privačius pensijų fondus.
PIRMININKAS. Nežinau, ar pradėsime aiškintis, kaip čia buvo, esant anai Vyriausybei, ne tas tikslas. Gerbiamieji buvę premjerai ir esami ministrai, yra pranešėja, kuri pristato konkretų projektą, yra klausimai. Paskutinė klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš labai trumpai noriu paklausti. Truputį išeina tokia kaip ir neteisybė. Jūs čia parašėte, kad iki 2020 metų. O kurie mirė 2021–2023 metais, tai jau jiems kompensuoti nereikia?
L. NAGIENĖ (DFVL). Čia diskusijos, tegu komitetas nusprendžia, kaip tokiais atvejais mes spręstume klausimą.
PIRMININKAS. Į klausimus atsakyta. Dabar dėl motyvų. Už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad praradimus, kaip žinoma, žmonės patyrė dėl valstybės sunkios ekonominės, finansinės padėties. Kaip minėjo pranešėja, Konstitucinis Teismas savo nutarimu yra išaiškinęs, kaip valstybė turi elgtis nukentėjusių žmonių atžvilgiu tokiose situacijose. Išaiškinime teigiama, kad valstybė įsipareigoja, nebelikus tokių aplinkybių, minėtiems asmenims teisingai kompensuoti jų praradimus.
Iš aiškinamajame rašte pateiktų skaičiavimų rezultatų išeina, kad priėmus siūlomą įstatymą dar šiais metais minėtų praradimų kompensavimas pagal numatomą reglamentavimą sudarytų apie 6 mln. eurų, palyginimui – 2020 metais buvo 8,3 mln.
Taigi, siūlymas nustatyti tolesnį sumažintų socialinių išmokų kompensavimą 2024–2027 metams ir reglamentuoti, kokia tvarka ir iš kokių šaltinių vykdyti šių išlaidų kompensavimą, yra teisingas ir logiškas. Toks sprendimas sustiprins ir žmonių pasitikėjimą valstybe. Kai sunku, visi susiveržiame diržus, bet kai pagerėja, atstatome teisybę valstybei padengiant patirtus nuostolius. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad pavasaris, oras gražus, saulė, lygiadienis prasidėjo, treji rinkimai. Norime mylėti rinkėjus dieną naktį ir kuo daugiau. Ir visada tokie įstatymų projektai atsiranda likus 9 mėnesiams iki rinkimų. Ir mylime mes po 10 %, po 20 %.
Bet, gerbiamieji, paimkite Konstitucinio Teismo sprendimą dėl baisios naktinės A. Kubiliaus reformos. Pripažino antikonstituciniu, bet pripažino antikonstituciniu valstybinių socialinio draudimo pensijų sumažinimą, atlyginimų sumažinimą. Dėl valstybinių pensijų aiškiai pasisakė, kad tai įstatymo leidėjo prerogatyva. Jeigu valstybėje per daug pinigų, tai galite net primokėti, ne tik grąžinti ką nors.
Aš Laimai norėjau išaiškinti, bet nesuprato. Jeigu mes kompensuojame, tai ta pinigų suma neprisideda prie pensijos. Aš kalbėjau apie socialinio draudimo pensiją būtent dėl to, kad jeigu mes vietoj kompensavimo būtume didinę pensijas, tai šiandien vidutinė senatvės pensija būtų tikrai didesnė kokiu šimtu eurų. Bet mes grąžinome, na, žmonės gavo, o pensiją dabar mes turime vieną iš mažesnių.
Lygiai tą patį jūs siūlote daryti su valstybinėmis pensijomis, su kitomis išmokomis. Taigi jau pasimokykime, daugiau kaip dešimt metų šitie dydžiai buvo įšaldyti. Nors Seimas yra atskirai priėmęs dėl valstybinių pensijų penkis nutarimus, kad reikia jas panaikinti. Tai žiūrėkime į ateitį, o ne grįžkime vis atgal ir dar kažkur kažką padarykime. Kas yra mūsų komitete, puikiai žino, kiek jau visokių gėrybių reikės išmokėti nuo 2025 m. sausio 1 d. Nežinau, iš kur tie pinigai, ant kokio medžio užaugs ir kas juos nuskins. Taigi siūlau nepritarti meilės įstatymams. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamoji Laima, nepriimta diskutuoti dėl išsakytų motyvų. Sąvoka „dėl vedimos tvarkos“ neapima tokių dalykų.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar prasideda balsavimo intervalas, tiksliau, jis yra prasidėjęs ir mes pirmiausia balsuosime dėl projektų, dėl kurių buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 106: už – 95, prieš – 1, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 9 ir 122 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2055(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar jau popietinės darbotvarkės projektai. Maisto įstatymo pataisų projektas. Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 82, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3350(2) (priėmimo tęsinys)
Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio pakeitimo ir taip toliau įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 83, prieš – 4, susilaikė 21. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.06 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju12 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3351(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar dėl dar vieno lydimojo kviesiu į tribūną K. Adomaitį, nes turėsime aptarti T. Tomilino pasiūlymą. Manykime, kad 29 palaikantys Seimo nariai yra. Seimo narys pristatys savo pasiūlymą.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mes jau pabalsavome už du pagrindinius įstatymus. Čia yra taip pat to naujo modelio lydimasis, kaip bus mažinamas maisto švaistymas būtent didžiuosiuose prekybos tinkluose. Modelis veiks taip, kad prekybos tinklai ruoš savanoriškus maisto švaistymo mažinimo planus. Juose galės numatyti ir kainų mažinimo, ir vartotojų informavimo, ir akcijų planus, taip pat planą, kaip jie daugiau perduos maisto labdaros organizacijoms ir kaip mažės tas būtent tiesioginis išmetimas arba utilizavimas.
Rengdami tuos planus, mes kažkokių visiškai išankstinių sąlygų nekeliame, bet reikalaujame įstatymu, kad kasmet būtų teikiama ataskaita dėl tokio plano įgyvendinimo. Vėlgi, tai yra gana minkšta priemonė, gana pažangi. Yra praktika kitų valstybių, kuriose tai yra taikoma. Mes eisime dabar koja kojon su Ispanija, Lenkija, kuriose tikrai efektyviai yra kovojama su maisto švaistymu.
Aš siūlyčiau šiek tiek pagerinti jau priimtus įstatymus ir priimtą modelį numatant, kad šiuo atveju aplinkos ministras turėtų patvirtinti ataskaitos formą. Ataskaita nebūtų keli sakiniai, kad viskas gerai. Kažkokie pagrindiniai duomenys, reikalingi matyti tą pažangą, būtų tvarkingai pateikti viešumai, ką ir numato jau dabar priimtas įstatymas ir šiuo atveju svarstomas. Mano pasiūlymas yra, kad ministras atitinkamai nustatytų ataskaitos formą. Mes taip dažnai darome įvairiuose įstatymuose ir tai kažkokios papildomos naštos čia nesukurs. Aš siūlau pritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Išklausysime komiteto poziciją.
K. ADOMAITIS (LF). Komiteto nuomonė yra nepritarti dviem balsais už, šešiems susilaikius. Komiteto argumentai buvo tie, kad vis tik atliekų susidarymo prevencijos planas bus rengiamas laisva forma. Nėra konkretaus įpareigojimo, kaip turėtų būti rengiamas tas planas, įstatyme, todėl ir nėra aišku, kaip patvirtinti visoms prekybos įmonėms vieningą ataskaitos turinį. Todėl rengti pagal ministro papildomą tvarką, kokia ta ataskaita turėtų būti, iš esmės yra netikslinga.
PIRMININKAS. A. Skardžius nori paremti pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, pirmininke, noriu paremti, nes pasakius a reikia pasakyti b. Dabar pratęsus produktų galiojimo laiką, prekybos tinklai susikrauna papildomą pelną, pratęsus laiką. Viskas logiška. Tai kovojama su maisto švaistymu taip, bet kenčia daug labdaros organizacijų. Jos nebegauna tų produktų. Jie tiesiog parduodami prekybos tinkle kaip kokybiškas produktas, nors galiojimo laikas pasibaigęs. Vis dėlto tas procesas turi būti reglamentuotas, kad pasenę produktai… žinant mūsų kainas, tai turbūt kokioje „Biedronkoje“ už tą pačią kainą galima nusipirkti šviežią produktą, nei jis yra. Ta problema yra ir ją reikia spręsti. Nežinau, ar vien Tomo pataisa užtikrins tą sprendimą, tačiau reikia aiškiai reglamentuoti pasibaigusį galiojimo laiką, produktų perdavimą labdaros organizacijoms ir apskaitą, kovojant su maisto švaistymu. Toks reglamentavimas reikalingas, galbūt net platesnis, nei kolega T. Tomilinas siūlo. Aš siūlau paremti, kad tokios tvarkos būtų parengtos, ir tiek.
PIRMININKAS. Niekas nenori pasisakyti prieš. Balsuojame, ar pritariate pasiūlymui.
Balsavo 108: už – 42, prieš – 9, susilaikė 57. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso straipsnio. Matau, kad pataisos siūlytojas dėl to nemato pagrindo pasisakyti prieš patį straipsnį. Galime bendru sutarimu pritarti?
Toliau dėl 3 ir 4 straipsnių buvo Teisės departamento pastabų. Joms pritarta iš dalies ar visiškai. Pritariame šiems straipsniams bendru sutarimu su minėtomis Teisės departamento pataisomis.
Dabar dėl viso projekto. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 85, prieš – 1, susilaikė 24. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3534, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3533 ir dviem lydimiesiems.
Balsavo 105: už – 79, prieš nėra, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Dėl pagrindinio projekto kaip pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Tas pats komitetas būtų ir dėl Mokesčių administravimo įstatymo pataisų projekto. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto, natūralu, kaip pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Priimame bendru sutarimu.
Svarstymo data – gegužės 16 diena. Priimame bendru sutarimu.
15.14 val.
Pelno nesiekiančių organizacijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3526 (pateikimo tęsinys)
Toliau – Pelno nesiekiančių organizacijų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3526. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 101: už – 61, prieš – 4, susilaikė 36. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, kaip papildomas pasiūlytas Žmogaus teisių komitetas.
A. Vyšniauskas – dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašytume Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Neabejotinai, tokiems klausimams, susijusiems su pinigais, reikalinga Vyriausybės išvada. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl protokolo – mano balsas už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – A. Kupčinskas balsavo už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, ir aš norėčiau pakeisti.
PIRMININKAS. Neišgirdau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš per neapsižiūrėjimą balsavau už, o kalbėjau prieš ir aš esu prieš, tai norėčiau, kad būtų įskaityta prieš.
PIRMININKAS. Fiksuojame, K. Masiulis balsavo prieš. Komitetus įvardinau. Siūloma svarstymo data – birželio 18 diena. Priimame bendru sutarimu?
Judame toliau.
15.16 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 66, 67, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1956(2) (pateikimo tęsinys)
Teismų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1956(2).
Balsavo 105: už – 47, prieš – 9, susilaikė 49. Nepritarta po pateikimo. Kitas balsavimas dėl šio projekto, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Kas už – grąžinimas tobulinti, kas prieš – atmetimas.
Balsavo 102: už – 59, prieš – 43. Grąžinamas tobulinti.
15.18 val.
Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2208(2) (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis projektas, dėl kurio turime apsispręsti, Valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių ir kitų pensijų ir išmokų kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2208(2). Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 107: už – 48, prieš – 13, susilaikė 46. Nepritarta.
Vėl balsuojame, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Kas už tobulinimą, – už, kas už atmetimą, – prieš.
Balsavo 102: už – 54, prieš – 48. Taigi grąžinamas tobulinti.
Toliau posėdžiui pirmininkauti kviesiu J. Sabatauską.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ar galėčiau aš, kol?..
PIRMININKAS. Kol J. Sabatauskas ateis, replika.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl prieš tai buvusio balsavimo mano balsą prašom įskaityti prieš, suklydau.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas balsavo prieš.
15.20 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386 (pateikimas)
Kol ateis posėdžio pirmininkas, paskelbsiu, kad dabar svarstysime Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2386. Pranešėjas turėtų būti G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti įstatymo pataisą, kurios esmė labai paprasta, netgi, sakyčiau, buitinė, tačiau iš praktikos reikalaujanti jau Seimo dėmesio. Kaip žinome, mūsų energetikos sistemoje, nors ir tikėjomės rimtos konkurencijos, tačiau turime oligopolines sąlygas ir tai sąlygoja, kad nepriklausomų elektros energijos tiekėjų santykis su vartotojais labai dažnai yra įtemptas ir nelygiavertis. Siūlymo esmė yra tokia, kad jeigu susiformuoja tam tikras įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, tai yra parduotą elektros energiją, tiekėjas turėtų pareigą pasiūlyti išdėstyti minėtą įsiskolinimą į mokėjimo grafiką, numatant pasiūlyme mokėjimo grafiką nuo 3 iki 6 mėnesių. 3 mėnesiai todėl, kad tai būtų tam tikras apčiuopiamas laiko tarpas, 6 mėnesiai – numatyta viršutinė riba, kad nebūtų tam tikro piktnaudžiavimo.
Kaip tokios situacijos susiformuoja, galima papasakoti daugybę labai buitinių atvejų, tačiau šiandien mes turime tik vieną visuomenės grupę, kuri susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Ji yra apsaugota Vyriausybės nutarimu, kuriame yra pasakyta, kad iš tų asmenų elektros energijos nepriklausomi tiekėjai neturi teisės, kaip sakyti, išreikalauti ar nutraukti elektros energijos tiekimo, tačiau tie asmenys, kurie tokių sunkumų pagal Vyriausybės nutarimą neturi, bet susiformuoja netikėtai nemenka suma, privalo savo finansinius srautus koreguoti, kitaip rizikuoja netekti viešosios paslaugos, tai yra elektros energijos tiekimo. Todėl, mieli kolegos, kviečiu palaikyti teikiamą įstatymo projektą.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti septyni kolegos. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Gintautai, iš tiesų galima sutikti, kad yra tam tikra problema, aišku, visada geriau turbūt žmogui neatjungti elektros, negu atjungti, jis turės nemažų problemų. Teisės departamento pastabos taip pat vertos dėmesio yra, nes iš tikrųjų mes perkame iš vienų elektrą, tačiau tie tiekėjai skirsto ir į perdavimą. Viena problema, aišku, galbūt galima būtų numatyti svarstant komitete, kokie tie santykiai būtų, nes vis dėlto tam tikros išlaidos administravimo irgi padidėtų. Tai šiuo atveju aš norėčiau paklausti, ar tai tikrai didelio masto problema, ar daug tokių žmonių? Nes paprastai nebuvo tokių didelių kreipimųsi per daug. Ar tikrai daug žmonių susiduria su tokia problema, kad vis dėlto reikėtų atidėjimo? Ir iš tikrųjų ar nebūtų per didelė našta įvesti tokią tvarką ir po to paskatinti atidėlioti savo tam tikrus mokėjimus? Paskui atidedant vis tiek kada nors reikės sumokėti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Čia, gerbiamas kolega (ačiū už klausimą), yra keli momentai. Pirmiausia vartotojo santykis su nepriklausomu energijos tiekėju, savaime suprantama, nepriklausomo energijos tiekėjo yra stipresnė situacija, ir finansiškai taip pat. Tiek perdavimo įmonės, tiek skirstymo įmonės, tiek energijos pardavėjai šiandien su jokiomis likvidumo problemomis nesusiduria. Taip, jeigu tokių asmenų įsiskolinimai būtų masiniai arba jų būtų labai daug, tokiu atveju, be jokios abejonės, reikėtų įvertinti tas rizikas. Tačiau kiekvienam žmogui asmeninė problema yra pati rimčiausia. Mes žinome tą statistiką, kad didžiulė visuomenės dalis rimtų santaupų neturi ir net susiformavusi 1,5 tūkst., 2 tūkst. sąskaita gali rimtai išmušti vadinamuosius finansinius srautus, nes tu nesi asmuo, nesi šeima, patirianti finansinių sunkumų, tačiau netikėtai, sakykime, padidėjusių išlaidų apimtis jau trikdo normalų, tvarkingą šeimos gyvenimą. Todėl sakant, kad kituose sektoriuose tie santykiai yra normalizuoti įprasta komercine praktika, kur yra konkurencija, tai yra susitaria paslaugos teikėjas su vartotoju… Čia, deja, mes turime ydingą situaciją, kai yra, sakykime, naudojimasis savo rinkos jėga ir atitinkamu reguliavimu, kuris sako: nesusimokėjai – gavai įspėjimą ir bus atjungta elektra. Didelė visuomenės grupė nuo to nėra apsaugota, tačiau, kaip ir minėjau, tai nėra labai didelis, masinis, visa apimantis reiškinys, todėl toms įmonėms, jų veiklos tęstinumui ar likvidumui tikrai grėsmės nekelia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas bičiuli Gintautai, jūs sakote, kad naudojasi jėga vadinamosios galimai sukčiaujančios kompanijos, ir jūs kažkodėl naudojate minkštąsias priemones, kurie naudojasi jėga… Jūs, socialdemokratai, nuo šio rudens pretenduojate valdyti valstybę su tokiu palikimu. Ar jums to reikia, ar jūs pretenduojate, kiek jau skelbia spauda, į premjerus? Taip lėtai dirbant, ar neištiks jūsų toks likimas kaip A. Anušausko, kurį už lėtą darbą išvijo iš ministrų?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Klausimas visa apimantis ir itin sudėtingas. Tikiuosi, kad neištiks.
O šiaip, rimčiau kalbant, mes visi čia esame susirinkę arba, tiksliau, žmonių valia surinkti tam, kad spręstume tas problemas, kurias matome ir kurios egzistuoja. Šiandien sakydamas, jog energijos tiekėjai piktnaudžiauja arba naudojasi savo didesniu svoriu rinkoje tuose derybiniuose santykiuose su vartotojais, aš atsakau už savo žodžius. Kaip bus ateityje, jeigu mes sureguliuosime tuos santykius? Manau, bus geriau. Priminsiu, jog šį įstatymą mes keičiame jau kokį, nežinau, penktą ar septintą kartą būtent dėl šių priežasčių, jog neįvertiname balanso santykio tarp energijos tiekėjų ir vartotojų. Todėl kviečiu palaikyti. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, jūs suplakėte buitinius vartotojus ir kitus tinklų vartotojus. Turiu omenyje – juridinius asmenis. Viskas yra viename – tiek juridiniams taikomas tas 6 mėnesių laikotarpis, ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 6 mėnesių. Kodėl pasirinkote būtent 6 mėnesių, nes kai kuriais atvejais Mokesčių inspekcijos, Socialinio draudimo fondo įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad gali būti išdėstyta skola, atitinkamai esant sunkiai finansinei padėčiai, juridiniams asmenims ilgesniam laikotarpiui? Kodėl buitiniams? Aš suprantu, galbūt ten jūs paėmėte tą 6 mėnesių laikotarpį. Kodėl ir juridiniams asmens tą patį variantą taikote?
G. PALUCKAS (LSDPF). Pirmiausia priežastis yra ta, jog itin reikšmingi arba itin dideli įsipareigojimai ir įsiskolinimai energetikos sistemoje tiekiant elektros energiją vartotojams nebesusiformuoja dėl paprastos priežasties, nes mes dabar turime tokį teisinį reguliavimą, kuris tą įsiskolinimą prižiūri, kontroliuoja. Tai yra 15 dienų neatsiskaitei – įspėjimas ir taip toliau. Būtent dėl šios priežasties. Nes tas įsipareigojimas yra sąlyginai nedidelis, jį galima logiškai išdėstyti per 6 mėnesius nepakenkiant minėtų įmonių, teikiančių paslaugas, tiek skirstymo, tiek perdavimo, tiek elektros energijos pardavimo, likvidumui ir veiklos tęstinumui, nes mes turime turėti galvoje abi puses. Jeigu mes pradėsime atidėti įsipareigojimus po dvejus metus, jie pradės formuotis reikšmingesni. Tada įmonės susidurs su apyvartinio kapitalo trūkumu. Taigi reikia įžvelgti ir vartotojo, ir tiekėjo interesus, bet jie turi būti subalansuoti, o ne, kaip žmonės sako, į vienus vartus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, turbūt sunku įsivaizduoti, kaip šiais laikais galima palikti žmogų tamsoje arba šaltyje atjungiant elektrą. Aš kalbu apie buitinius vartotojus, apie pažeidžiamus asmenis. Tai ne kas kita kaip mobingas dominuojančio monopolinio energetikos sektoriaus, kurio nekontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba arba kontroliuoja tada, kai jau prispaudžia Europos Komisija, tada jau pradeda kontroliuoti, atgaline data prašo kompensacijų ir visa kita. Turbūt dėl to pas mus ir yra vienas didžiausių Europoje energetinis skurdas. Galbūt tik bulgarai turi didesnį energetinį skurdą.
Mano klausimas. Ar pakankamas dėmesys būtent valstybinio energetikos reguliuotojo šiuose santykiuose, kaip jūs minėjote, tos labiau pažeidžiamos pusės? Kiek suprantu, valstybinis reguliuotojas visą laiką žiūri į ministro ar viceministrės akis ir vykdo monopolininko nurodymus.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš, be jokios abejonės, pageidaučiau, jog tokios iniciatyvos tikrai pirmiausia ateitų iš VERTʼo, dėl paprastos priežasties, nes kai žmonės susiduria su problema, paprastai jie kreipiasi arba į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, arba į VERTʼą pagal kompetenciją. Taigi čia mano minimos problemos nėra kažkokia naujiena. Buvo ir žiniasklaidoje, buvo ir antraščių, kai keičiant skaitiklį, tarkime, kai ESO keičia skaitiklį – paprastą išmaniuoju, staiga atsiranda įvairių nepriemokų nepriskaičiuotų. Galbūt tai yra kaltė ir asmens, neteisingai deklaravusio tam tikrą laikotarpį elektros suvartojimą, tačiau tai negali tapti nepakeliama našta po kaklu. Būtent dėl šitų labai konkrečių atvejų, mano įsitikinimu, VERTʼas turėjo reaguoti, sakykime taip, intensyviau ir tuos pasiūlymus teikti ar ministerijai, ar Seimo nariams, pasinaudoti savo iniciatyvos teise.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Gintautai, galima tikrai pasvarstyti šį klausimą. Matyt, mes paprašysime ir Energetikos komisijoje dar susitiksime. Bet šiaip, kiek teko kalbėti su ESO atstovais, tiems, kurie piktybiškai nemoka, tas atjungimas vis tiek yra toks lankstus. Jeigu žmonės bendrauja, jeigu komunikuoja, tai iš karto tikrai neatjungiama. Bet gal tarp tų, sakykime, konkrečių ribų, kad būtų aiškumas, gal ir vienas iš variantų būtų. Aš tiek trumpai.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už repliką, bet galite pamėginti padaryti socialinį eksperimentą: paskambinti nurodytu vadinamuoju konsultavimo arba pagalbos telefonu vienam ar kitam nepriklausomam elektros energijos tiekėjui ir pamėginti sakyti, kad štai turiu tokią problemą, ar galėtume ją išspręsti susitardami, kaip įprasta rinkoje. Aš jums beveik galiu garantuoti, jog atsakymas pirmiausia bus, ar jūs esate asmuo, patiriantis finansinių sunkumų, kaip nurodo Vyriausybės nutarimas. Tada mes jums padėti galime. Jeigu ne, vykdykite savo įsipareigojimus. Be jokios abejonės, Seimo nariai galbūt gali pasiekti dažniau ir aukščiau, kaip sakoma, toje konsultacijų grandinėje, bet šis įstatymas yra pirmiausia skirtas žmonėms, kurie aukščiau ir toliau tose grandinėse pasiekti negali, kad jie nebūtų, na, sakykime taip, spaudžiami patirti tokią finansinę naštą, kurios jų šeima tuo metu negali… ne dėl to, kad apskritai neturi pinigų, o, kaip ir minėjau, dėl tam tikrų finansinių srautų subalansavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Laikas realiai jau baigėsi, tai… (Balsai salėje) Ačiū. Ačiū už projekto pristatymą, už atsakymus į klausimus. Balsuosime šiek tiek vėliau. Dabar dėl balsavimo motyvų. G. Surplys – už.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš, taupydamas laiką, pasisakysiu trumpai. Kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą. Mano galva, jisai sprendžia dar vieną tokią problemą žmonėms, kurie šildosi butus elektra. Tas atidėjimas, leidimas išsimokėti per keletą mėnesių padės spręsti ir sezoniškumo klausimą. Todėl dar kartą kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų prieš.
15.33 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 211, 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2738(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2739(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468. Pristatys kolega R. Vaitkus. Ir lydimasis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, valstybinės įmonės „Epso-G“ pateikiamoje Lietuvos energetikos vizijoje yra numatoma milžiniška vėjo ir saulės energetikos plėtra. Planuojant didelį elektros energijos poreikį žaliojo vandenilio, pramonės, transporto ir kitai gamybai, Lietuvoje numatoma elektros gamyba, šešis kartus viršijanti dabartinį Lietuvos elektros energijos suvartojimą.
Tam pasiekti akivaizdžiai neužteks esamo elektros perdavimo tinklo. Bus reikalinga elektros perdavimo tinklo plėtra. Perdavimo tinklo plėtrai reikia laiko, todėl norint, kad prie perdavimo tinklo būtų prijungiamos naujos vėjo ir saulės elektrinės po dešimties metų, naujų perdavimo linijų plėtra turi būti numatoma jau dabar. Priešingu atveju ateityje susidursime su panašiomis problemomis, su kokiomis yra susidūrusi Jungtinė Karalystė, kai potencialūs investuotojai, kurie nori statyti vėjo ir saulės elektrines, laukia ilgą laiką, kad būtų pastatytos perdavimo tinklo linijos. Todėl jau dabar, neatidedant ateičiai, reikia numatyti reguliavimą, kuris skatintų „Litgrido“ investicijas į tinklo plėtrą, reikalingą naujiems gamintojams prijungti.
Šiuo projektu siūlau, kad būtų perdavimo tinklo plėtros finansavimas „Litgrido“ lėšomis tais atvejais, kai atsiranda gana daug potencialių, prie naujos linijos prisijungti norinčių gamintojų, kurie finansiškai garantuotų prisijungimą prie tinklo, pateikdami prisijungimo garantijas, kurių dydžio pakaktų padengti visą naujos linijos plėtrą, jeigu taip atsitiktų, kad nutiesus naują liniją gamintojai atsisakytų prisijungti. Tai sudarytų galimybes, pavyzdžiui, vėjo jėgaines statyti šalia autostradų, šalia geležinkelio vėžių, kur būtų mažesnis vietos gyventojų pasipriešinimas. Dabar labai dažnai matome atsinaujinančios energetikos, konkrečiai vėjo energetikos, vystytojų susidūrimą su gyventojų pasipriešinimu, kuomet sako, kodėl jūs norite statyti vėjo jėgaines šalia gyventojų, šalia gyvenviečių. Tai būtent prie automagistralių, prie geležinkelio linijų šita problema, dėl kurios ir taip yra daug triukšmo, būtų eliminuota. Taip pat dar patvirtina, kad teigiama įtaka elektros kainos sumažėjimui, padidinus elektros pasiūlą prijungus papildomus gamintojus, būtų didesnė nei neigiama įtaka kainai dėl elektros persiuntimo mokesčio padidėjimo finansuojant naujas linijas.
Lietuvos energetikos vizijoje yra numatoma, kad sausumoje vėjo elektrinių galia turi padidėti dešimt kartų, lyginant su dabar veikiančių vėjo jėgainių Lietuvoje galia. Tiek vėjo elektrinių reikia, jeigu norime dekarbonizuoti savo ekonomiką ir taip tapti sintetinių degalų ir vandenilio eksportuotojais. Tam bet kuriuo atveju nepakaks dabartinio elektros tinklo, tad nesukurkime problemų, imkime jas spręsti dabar.
Europos Komisija teigia, kad, siekiant užtikrinti žaliąją energetikos transformaciją, vien į Europos Sąjungos elektros tinklus reikia investuoti apie 584 mlrd. 584 mlrd. Europos Sąjungos mastu, proporcingai išdėliojant ir išskirstant kaštus, Lietuvai reikštų apie 2,5 mlrd. eurų. Išdalinus tai iš metų, likusių iki 2030 metų, tai dvigubai daugiau, nei „Litgrid“ investuoja dabar, kai iš esmės investuojama tik į sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais projektus.
Taigi kviečiu palaikyti, pritarti šiam projektui. Šį projektą teikiu su kolegomis A. Bagdonu, E. Rudeliene, A. Kupčinsku, M. Skritulsku ir L. Savicku. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni nariai. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš supratau iš jūsų pasakymo, kad jūs turite daug bendrininkų, – jums, liberalams, pripūtė visokio plauko sukčiai dūmų, kad taip, mūsų ateitis ir kad bus labai daug, tačiau ar reikia klausyti jūsų ir jūsų bendrininkų, ir kitų, kurie kažkam pataikauja ir apiplėšia tautą? Tarkime, vėjo energijos šiuo metu duoda tik 273 megavatus iš galimų 900, saulės energijos tik 412, irgi panašiai išlieka. Įjungta termo ir visi kiti. Tai nepasiteisina, nes labai didelė amplitudė yra vėjo, nuo kelių megavatų iki 900 megavatų, matote, jau dabar. Tai yra nepatikimas šaltinis, gali būti, gali nebūti. O jūs norite vėl mus, kaip sakoma, pakišti po sukčių traukiniu.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų sukčių neklausau ir su jais nesusiduriu, stengiuosi nesusidurti. Esmė yra ta, gerbiamas kolega Valdemarai, kad būtų galima statyti naujas perdavimo linijas, kuomet yra susitelkę daug potencialių vystytojų, kurie nori vystyti atsinaujinančią energetiką. Tai viena iš tokių detalių, jūsų žiniai, pavyzdžiui, viena nauja 330 kilovoltų linija papildomai užtikrina apie 700 megavatų instaliuotos galios vėjo ir 700 instaliuotos galios saulės energijos prijungimo. Trys linijos, jeigu, pavyzdžiui, stato trys vystytojai, tai būtų atitinkamai 2 tūkst. 100 megavatų instaliuotų saulės ir vėjo elektrinių prijungimų. Faktiškai elektros energijos kainą galima sumažinti nuo 0,1 iki 0,15 euro už kilovatvalandę. Tai čia, Valdemarai, kalbama apie tai. O kad kažkokie sukčiai ir kažkokie interesai, kaip jūs sakote, tai to nėra ir nebus, bent jau šiame projekte nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, prašom ramybės!
L. NAGIENĖ (DFVL). Naujų linijų plėtra, taip, sutinku 100 %. Gal galite pasakyti, nes čia iš tikrųjų „Litgrid“ gal turi jau planą, kuriose vietose būtų galima spręsti klausimą dėl tos plėtros, ir kad visi tie, kurie planuoja, jau derintųsi dėl to, kad „Litgrid“ gali investuoti per tam tikrą laikotarpį.
Antras momentas, dar mano klausimas, mes kalbame apie hibridą – vėjas plius saulė. Kiek tokių vietų yra dar neįsisavinta? Aš atsimenu, Energetikos komisijoje buvo pristatęs gerbiamas Masiulis, kad būtent mums yra labai svarbu išnaudoti visus pajėgumus, yra jau kai kur pastatyta saulė, kai kur vėjas. Kodėl ten nevystome atitinkamai arba vėjo, arba saulės? Ar yra toks žemėlapis?
R. VAITKUS (LSF). Dėkui, gerbiama kolege, už gerą klausimą. Iš esmės mes Energetikos ir darnios plėtros komisijoje esame kalbėję šita tema. Dabar kaip tik Energetikos ministerija, man atrodo, kitą savaitę jau, mačiau, yra pristatoma prezentacija, kur Amerikos kompanija daro tyrimą apie mūsų energetinės sistemos pajėgumus. Būtent ar mums centralizuotai turi nurodyti amerikiečiai, kur turi būti prisijungimai? Galbūt galbūt, aš neprieštarauju, bet labai dažnai privati iniciatyva būna teisingesnė. Vystytojai žino, kur turi būti saulės ir vėjo parkai, kaip ir jūs sakėte, hibridiniai parkai.
Dažnai… Antra klausimo dalis. Susiduriant su ta situacija, kai pastatomas vėjo jėgainių parkas, arba kartais atvirkščiai, ir po to norima statyti hibridinį parką, saulės pridėti arba vėjo pridėti, dažnai negalima to daryti, nes tinklo pajėgumai nepajėgūs priimti šios energijos. Tai čia ta problema.
O Lietuvos vystytojai, manau, geriausiai žino tas vietas ir tas… Dažnai, ką jau minėjau pristatydamas projektą, yra pasirenkamos vietos ten, kur eina elektros perdavimo tinklų linijos, šalia gyvenviečių, – automatiškai žmonės prieštarauja. Dabar panaši situacija Širvintų, rodos, savivaldybėje, gyventojai prieštarauja. Iš ministerijos girdime tokius pasakymus, kad jau 2027 metais gaminsime visą mums reikalingą elektros energijos kiekį, o, bet, tačiau, jeigu savivaldybės taryba nepatvirtins PAVʼo šitam parkui? Tai dar labai daug klaustukų. Apie ką ir kalbu, kad čia būtent kalbama apie tolimą perspektyvą. Čia dešimt metų į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Norėjau paklausti (kažkaip neįskaičiau, o gal ir nėra), kokius kriterijus turi atitikti tos teikiamos sąlygos tų, kurie planuoja statyti elektrinės gamybos įrenginius? Kol kas pagal jūsų prašymą atrodo, kad visi galėtų, kas nori, kas planuoja statyti, iš karto gauti prisijungimus ir taip toliau. Ar jie turi kokias nors sąlygas atitikti, ar tiesiog užtektų norėjimo statyti?
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju. Geras klausimas, gal jo ir nepaminėjau, nors, atrodo, lyg paminėjau. Pagrindinis dalykas yra prievolių garantijų užtikrinimas. Būtent vystytojai, kurie nori jungtis prie perdavimo linijų į parkus, kad galėtų vystyti atsinaujinančiąją energetiką, turi užtikrinti prievolių garantijas. Tai yra įneša savo indėlį, finansinį įnašą ir jeigu atsitinka taip, kad jie pasitraukia, jie nebenori kažkokiu būdu statyti saulės ar vėjo parko, jiems šios prievolės nėra – garantinės prievolės grąžinamos. Tokiu atveju būtų šitomis prievolėmis, šituo įnašu padengiama visa nauja linija, bet jau jo valia, jeigu jis išeina iš to susitarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius. Atsisako. K. Starkevičius. Nematau. Kolega Kazys skuba į savo darbo vietą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Kolega, aš noriu paklausti. Jūs turbūt rengdamas šitą projektą išanalizavote ir puikiai suprantate, kad didžiausia problema yra ne šių tinklų, kuriuos jūs sakote vystyti, bet problema yra ESO žemesnėje grandyje, kur tiesiog trūksta tų linijų. Taip vaizdžiai pasakius, čia yra vamzdis ir tame vamzdyje tikrai pakankamai vietos, kad tekėtų ta elektra, bet ESO lygyje jau to trūksta. Dar po trejų metų, kaip rodo visos prognozės pagal mūsų išduotus leidimus, tai jau mes turėsime tą kiekį, kurio mums reikia mūsų energijos poreikiams. Mums reikia galvoti apie tai, kaip ją panaudoti, kaip galbūt vandenilio perdirbimą organizuoti, ir tada tos problemos spręstųsi. Didžiausia problema, kakliukas tai yra ESO, ne čia, kur jūs dabar pristatote.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Gerbiamas kolega, taip, šnekėjau ir su gerbiamu ministru apie šitą klausimą, taip pat buvo paliesta ESO vieta ir numatomos ateities investicijos, atrodo, 149 mln. artimiausiu laiku. Taip, ESO taip pat reikia investuoti ir tinklą plėsti, bet taip pat reikia plėsti ir perdavimo tinklą. Be šito, mes ir dabar pusę energijos vis dar eksportuojame. Kaip minima, 2027 metais mes turėsime pilnai sau pasigamintą energiją. Jeigu nebus investuojama į perdavimo tinklus, man atrodo, mes šių tikslų nepasieksime. Šitą modelį galima taikyti ir ESO tinkle, tačiau šiuos reguliavimus, garantinių prievolių užtikrinimą padaryti ESO tinkle būtų žymiai sudėtingiau negu perdavimo tinkle.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, klausimas, kas investuos į tuos tinklus? Kai buvo energetinė krizė, aš uždaviau klausimą dėl tų beveik 30 %, kuriuos „Ignitis“ yra pardavęs privatiems dar esant praeitai Vyriausybei. Aš gavau atsakymą, kad iš tų akcijų, iš to pelno buvo investuota ir bus investuojama būtent į tas linijas. Ar jūs apie tai kalbėjote, domėjotės šiuo klausimu?
Kitas – dėl pačių vystytojų, kurie įrengia saulės ar vėjo elektrines. Jie neturi infrastruktūros mokesčio. Gal irgi būtų galimybė dar ir iš šito infrastruktūros mokesčio investuoti į tinklus? Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Viena iš tokių galimybių iš infrastruktūros mokesčio. Taip pat buvo kalbėta su energetikos ekspertais, teko ir su „Litgrido“ buvusiu ir dabartiniu vadovu tartis, kalbėti apie tai. „Litgrid“, beje, neprieštarauja tokio projekto svarstymui. Beje, užmiršau pasakyti, tai čia pasakysiu, kad tikrai reikėtų Vyriausybės išvados. Manau, kad Energetikos ministerija kartu su Vyriausybe tikrai patobulintų šitą projektą.
Atsakant į jūsų klausimą, iš kur gauti finansavimą, tai būtent, kaip ir sakiau, garanto prievolių užtikrinimo įnašai, tai būtų viena, ir taip pat iš perdavimo mokesčio. Tai viena iš tokių dviejų galimybių… dvi galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti.
Dėl balsavimo motyvų. L. Savickas – už.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolega iš tikrųjų puikiai pristatė, man atrodo, įstatymo projektą. Belieka tik pridėti kelis esminius aspektus, kurie, mano supratimu, yra kritiškai svarbūs. Šitas parlamentas ne vieną kartą yra išsakęs, kad mūsų skuba ir prioritetas yra kuo greičiau priimti visus reikiamus sprendimus, kad mes pereitume prie žaliosios energetikos. Tam, kad tai įvyktų, mes turime užtikrinti, kad būtų kuo mažiau butelio kakliukų, kuriuose mes užstringame. Vienas iš jų yra tinklo pajėgumai.
Šis įstatymo projektas yra dar vienas atsakymas, kuris reikalingas, kad ta plėtra būtų kiek įmanoma spartesnė. Šiuo atveju konkrečiai yra kalbama apie tai, kad turime numatyti galimybę, jog būtų vystomi tie projektai, kurie šiandieną atsiduria į tam tikras lubas, nes nėra pagrindiniuose tinkluose numatytos pakankamos galios. Yra siūlomas sprendimas, kad ta galia būtų kuriama tiems projektams ir kad jie nestovėtų beviltiškoje padėtyje laukdami, kol kada nors ta galia atsiras. Čia priešpriešos jokios nematau, išskyrus galimybę pasiūlyti dar vieną sprendimą, kuris paspartintų mūsų žaliosios energetikos plėtrą ir kartu mūsų energetinę nepriklausomybę. Dėl to labai tikiuosi, kad mes visi kartu šiandieną pritarsime projekto pateikimui ir galėsime toliau svarstyti tam tikruose komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis norėjo kalbėti prieš, bet jo nematau. Einame prie kito.
15.51 val.
Seimo savaitės (2024-03-25 – 2024-03-29) – 2024 m. kovo 26 d. (antradienio) ir 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar norėčiau pakviesti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą pristatyti savaitės, prasidedančios kovo 25 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę. (Balsai salėje) Viskas, ramiai. (Balsas salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu Valdemaro norą daugiau matyti čia Seimo Pirmininkę, bet, jos nesant, aš pristatau savaitės darbotvarkę. Antradienį pradėsime teisėjų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kandidatūrų pateikimu, taip pat patvirtinsime akademinės etikos ir procedūrų kontrolierę, apsispręsime dėl kai kurių kitų projektų. Taip pat kolega A. Vinkus pateiks nutarimo projektą dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo. Ir turbūt aistrų sukels A. Ažubalio įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektas. Antradienį po pietų Švietimo tarybos pranešimas, po to įvairūs projektai, Viešųjų pirkimų keli projektai, Saugaus eismo automobilių keliais ir taip toliau.
Na, o ketvirtadienį minėsime mūsų Respublikos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-metį. Taip pat įvairių projektų priėmimas, kaip visada, tai būdinga ketvirtadieniui. Ir po pietų opozicinė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti viena Seimo narė. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš jau, matyt, tradicinį tą mūsų frakcijos klausimą, kuris šiandien ryte nenuskambėjo, bet paklausiu dabar. Kaip yra su Etikos ir procedūrų komisija ir ponu S. Jovaiša, ir visais jo pirkiniais, kurie ir šiandien žiniasklaidoje yra skalbiami, ir tikrai garbės Etikos ir procedūrų komisijai nedaro. Juo labiau aš tikrai girdėjau iš jūsų patikinimą, kad tas klausimas bus kažkaip sprendžiamas, bet dabar, kiek žiūriu darbotvarkę, tai jo nematyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vienas čia tikrai negaliu išspręsti tokių klausimų, aš esu minėjęs ir Seimo Pirmininkei, man atrodo, kad būtų racionaliausia iš naujo suformuoti Etikos ir procedūrų komisiją, nes ir štai viena komisijos narė, kuri atstovavo Laisvės frakcijai, pateko opozicijos atstovų parašais, bet dabar yra Demokratų frakcijos narė, tai čia jau yra ne pagal Statutą. Taip pat trūksta opozicijos parašais paremto kokio nors kito Laisvės frakcijos atstovo toje komisijoje. Žinome, kad yra gal ir tam tikri priekaištai atskiriems Etikos ir procedūrų komisijos nariams. Iš tikrųjų būtų gal gerai suformuoti iš naujo. Jeigu frakcijų seniūnai taip draugiškai sutartų, tą galėtume greitai ir padaryti. Kadangi jūs tą klausimą keliate, labai prašyčiau pasikalbėti su kitais opozicijos seniūnais, ir valdantieji tikrai, manau, dėl to lengvai sutars. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Klausimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl vedimo tvarkos nenorite? A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš tik trumpai norėčiau priminti, pone pirmininke, kad jeigu yra pateikti du projektai, tada dėl motyvų leidžiama kalbėti ne vienam asmeniui. Šiuo atveju buvo du įstatymų projektai, pateikė Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių. Mes buvome užsirašę, bet jūs kažkodėl ištrynėte kalbėtojus. Daugiau taip nedarykite, gerai?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už priminimą. Iš tiesų buvo du projektai: Elektros energetikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2738(2) ir projektas Nr. XIVP-2739(2). Tai antras pasisakantis buvo A. Skardžius. Prašom dėl balsavimo motyvų.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, aš neprašiau jau kalbėti, bet kadangi įjungėte, tai noriu pasakyti, kad problemos yra kur kas rimtesnės. Man teko kreiptis į Administracinį teismą dėl pasinaudojimo tinklais. Teismas tą klausimą nagrinėjo, sprendimai bus. Būtent skundžiau „Litgridą“ ir valstybės energijos reguliuotoją – VERT’ą. Po mūsų priimtų įstatymų jie susigalvojo, kad galima poįstatyminiais aktais sugalvoti naujas tvarkas, ir ypač dėl hibridizuojamų elektrinių. Prisigalvojo, kad galima išdalinti kitiems, o tų elektrinių galimybę hibridizuotis, ką mes čia akcentavome įstatymu kaip prioritetą, kaip pasinaudojimo tinklais prioritetą ir vystant mūsų vietinę, Lietuvos, generaciją, jie nukišo į kažkurią vietą, nes tinklų trūksta, ir išdalino tuos tinklus kitiems asmenims pagal kažkokią pačių susigalvotą eilę. Tai aš manau, kad toks disponavimas valstybės turtu poįstatyminiais aktais yra ne neteisėtas, bet reikalauja tam tikrų viešojo intereso gynimo priemonių. Ir čia būtina keisti įstatymą. Kolegos, aš pritariu tam siūlymui, bet jis yra fragmentinis. Tai aš manau, kad galbūt svarstymo stadijoje mes jį galėtume išplėsti. Todėl pritariu tam svarstymui. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Galima eiti toliau.
15.57 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468. Pateikimo stadija. Pranešėja – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Mano įstatymo projektas yra labai paprastas, jį, beje, paskatino pats energetikos ministras, sakydamas, kad tikrai yra galimybė kas 3 mėnesius perskaičiuoti elektros tiekimo vertę. Manau, kad tai gyventojams, dabar krentant kainoms, yra tikrai labai naudinga. Tai toks yra ir įstatymo pasiūlymas: ne kas pusmetį, o kas 3 mėnesius perskaičiuoti elektros tiekimo kainą vartotojams. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys kolegos. Pirmasis – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Guoda, geras įstatymo papildymas, tačiau valstiečiai, kaip ir socdemai, gyvena iš dekoratyvinių pataisų. Jūs sakote, kainos krenta, tai galiu dabar pasakyti biržos kainą, kad Švedijoje, Suomijoje – 65 eurai už megavatvalandę, o Lietuvoje – 251. 65 ir 251 – skirtumas yra. Ir dar ką norėjau pastebėti, kad iš Švedijos kažkodėl elektra nutrūko (gal kabelį kažkas nutraukė) – 152 megavatus gauname iš Baltarusijos, iš Kaliningrado 16–20 gauname ir dar iš Lenkijos, kur eina irgi iš Baltarusijos. O kur čia yra interesantai, kad atsijungtume nuo bendro tinklo, tai įdomu, kas būtų šiandien – turbūt Armagedonas. Kaip jūs, ar toliau tęsite pataisas, gerbiama Guoda, ar gyvensite iš dekoratyvinių pataisų?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš nežinau, ką jūs tuo norėjote pasakyti, bet manau, kad lauksime jūsų nedekoratyvinių pasiūlymų. Kai jau atnešite, tada ir svarstysime, o kol kas aš tikiuosi, kad mažesnė kaina vartotojams yra daug geriau negu aukšta kaina. Beje, jūsų kainos ten kažkokios prieš trejus metus suskaičiuotos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už pateiktą pasiūlymą dėl įstatymo projekto ir noriu pasakyti prieš klausdamas, kad Energetikos reguliavimo taryba yra vis dėlto tik simbolinė, tikrai nepadeda žmonėms. Jūsų pasiūlymas, kad būtų kas 3 mėnesius elektros tiekimo vertė nustatoma… (Balsas salėje) Valdemarai, būkite sąžiningas, netrukdykite.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, prašom netrukdyti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Oho, galvojau, net pabučiuos.
PIRMININKAS. Aš ne jums sakiau. Gerbiama Guoda, reikia pakartoti klausimą?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pabaigos negirdėjau.
PIRMININKAS. Prašau pakartoti, nes kolega V. Valkiūnas sutrukdė. Prašyčiau daugiau taip nedaryti, nes iš tikrųjų trukdote žmogui, kuris yra tribūnoje, susikaupti ir išklausyti klausimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūsų siūlymas dėl elektros tiekimo vertės kas 3 mėnesius tikrai yra laiku. Ar yra galimybė dar mažinti 1 mėnesiu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kas mėnesį gal ir būtų galima, jeigu mūsų VERTʼas greičiau apsisuktų ir žinotų rinkos kainas iš anksto. Bet kadangi perka tą patį mėnesį, tai manau, kad kas mėnesį būtų nelabai lengva apskaičiuoti, nors viskas įmanoma. Už 2 mėnesius tikrai įmanoma, tik reikia norėti. Iš tikrųjų ir dabar, ir prieš tai šis įstatymo projektas leido VERTʼui savo iniciatyva dažniau skaičiuoti, bet jis kažkodėl neskaičiuodavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke, jūs vėl mane buvote ištrynęs iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ne, ne, nebuvau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš norėjau paklausti. Gerbiamoji kolege, tikrai geras siūlymas. Mano klausimas, kodėl vis dėlto valstybinis reguliuotojas, kuris turėtų būti objektyvus, stoja į monopolininko pusę, klauso, ką pasakys energetikos ministras, kuris turėtų formuoti politiką, o valstybinis reguliuotojas turėtų būti objektyvus ir sureguliuoti, ypač pažeidžiamų vartotojų pusėn stoti. Kodėl jis stoja monopolininko pusėn? Tai vienas dalykas.
O kitas dalykas, kodėl jūs pamiršote dujas? Juk mes 2023 metais permokėjome po eurą už kub. metrą įsigydami dujas. Ir pirko visiems metams UAB „Ignitis“.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš nepamiršau, tas įstatymo projektas taip pat yra pateiktas, tik kažkodėl buvo įtrauktas tik elektros tiekimo įstatymo projektas. Kaip jūs sakote, man taip pat labai keista, kodėl VERTʼas stoja didžiųjų gamintojų pusėn, o ne vartotojų, nors turėtų tarnauti žmonių interesams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų L. Nagienė už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai teisingai Guoda paminėjo, kad kažkodėl dėl dujų buvo pasakyta, pateiktas projektas, kad perskaičiuojame kas 3 mėnesius, o elektros energija buvo pamiršta. Aš manau, kad tikrai nebebus galimybės VERTʼui, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, pasiaiškinti, kad realiai mes čia prognozavome kainą vienokią, o po to, pasirodo, ta kaina krito, ir atsiminkime, kaip buvo kompensavimas, kompensuojama elektros energija garantiniam tiekėjui.
Manau, tikrai geras projektas. Aš šiandien dar pasižiūrėjau, kokia „Nord Pool“ kaina. Tai nereikia aiškinti, reikėtų mūsų Valdemarui pasakyti, 10 centų yra vidutinė kilovatvalandės kaina. Iš tikrųjų palaikome šitą projektą, nes tai palengvins žmonių naštą. Iš tikrųjų kainos dabar nėra labai aukštos, kaip tik vasarą jos dar labiau kris.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti prieš.
16.04 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3021(2) (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės klausimas yra 2-10 – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3021(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mieli tautiečiai, mano pristatomas projektas, manyčiau, yra svarbus, nes susijęs su Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis papildyti teisinį reguliavimą, nustatantį, kad valstybės tarnyboje – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – dirbtų tik Lietuvos Respublikai ištikimi, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys. Lietuvos valstybė turi pagrindą abejoti asmenimis, kurie galimai bendradarbiavo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tai itin svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Tai yra kartojama ne viename straipsnyje ir ne vienoje dalyje. Valstybės institucija yra valstybės įstaiga, per kurią įgyvendinama valstybės valdžia. Savivaldybės institucija yra institucija, įgyvendinanti teisę, grindžiamą savivaldybės bendruomenių interesais. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucija yra valstybės funkcijų įgyvendinimo mechanizmo sudedamoji dalis ir valstybės funkciją įgyvendina valstybės tarnautojai – valstybės institucijoje dirbantys valdininkai.
Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika irgi yra svarbi mano rengiamam projektui, nes Žmogaus Teisių Teismas yra sakęs, kad darbuotojo lojalumo valstybei reikalavimas yra būdinga įsidarbinimo valstybės institucijose sąlyga, suponuota valstybės atsakomybės ginant ir saugant bendrąjį interesą. Deja, situacija dėl buvusių agentų, buvusių galimų KGB bendradarbių yra gana rimta ir neatskleista iki pabaigos.
Štai istorikė daktarė K. Burinskaitė savo monografijoje atkreipė dėmesį, kad į KGB agentų darbo tyrimo problemą – išvežtus ir sunaikintus dokumentus – būtina atsižvelgti ir apie tai kalbėti ir kartoti. Vien į Rusijos Omsko KGB archyvus yra išvežta per 5 tūkst. dokumentų. Dešimtys tūkstančių dokumentų yra sunaikinta. Istorikas, šiuo atveju, manyčiau, geriau vartoti šį apibūdinimą, mūsų kolega A. Anušauskas ne vienoje knygoje ir ne vienoje studijoje yra kalbėjęs apie tuos dalykus. Jis yra pasakęs, kad 1956–1990 metais apie 50 tūkst. žmonių buvo įtraukti į šią KGB vadinamųjų darbų erdvę.
Noriu dar paminėti, kas ypač svarbu. J. Ravaitytė dar 2015 metais konstatavo problemą, kuri būtų sprendžiama šiuo mano įstatymo projektu, kad neprisipažinę asmenys išliko potenciali grėsmė Lietuvos saugumui. Apie tai kalbėjo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai. Tarp jų – lietuvė, mūsų D. Jočienė, kuri aiškino, kad visi bendradarbiavę asmenys gali būti šantažuojami. Vienas iš šio mano įstatymo siekių yra užkirsti kelią privačiam ar instituciniam šantažui, o tai iš esmės taip pat turi reikšmės mūsų valstybės saugumui.
Projekto pagrindiniai uždaviniai, kaip turbūt skaitėte, yra eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms. Tikiuosi, kad šiam mano siūlymui jūs pritarsite, nes čia nieko nėra bendra su tuo, apie ką man ir šiandien ne vienas kolega kalbėjo. Čia yra antrasis variantas, pataisytas variantas, kurį prieš keletą mėnesių svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kur buvo konstatuota, kad galimai gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dabar šitie dalykai yra išeliminuoti ir nei Teisės departamentas, nei kiti nė žodžiu neužsimena, kad mano šita pataisa galimai pažeidžia Lietuvos Konstituciją, nes mes padarėme išimtį tiems 1 tūkst. 589 asmenims, kurie prisipažinę ir gavę Lietuvos valstybės garantiją, kad jie nebus persekiojami. Tai apie šituos šiame mano projekte nėra šnekama iš viso. Jiems yra sudaroma išimtis.
Kviečiu pritarti mano teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti dešimt Seimo narių. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Stasy, jūsų pasiūlymas geras. Aš manau, kad jums nereikės laukti kitos kadencijos, kad ir visus tuos KGB darbuotojus ištrauks iš tų maišų, kaip padarė latviai. Kaip jūs matote tas perspektyvas?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš manyčiau, kada jeigu ne dabar pabaigti spręsti šitas problemas, nes jos yra gerokai įsisenėjusios. Beje, dar nepasakiau, kad šitame… Dabar visi žinome, kas turi prisipažinti – pretenduojantys į tam tikras pareigas. Ten, pavyzdžiui, nelikę net merų. Yra parašyta, kad turi savivaldybės tarybų nariai, merai, kai meras dar buvo tarybos narys. Ir yra įrašyta tokių techninių detalių, kurios turėtų pagelbėti. Gerbiamas kolega, tikiuosi, kad bendromis jėgomis Seimas pagaliau turės drąsos ir nuo to valstybei bus tik saugiau, kad žmonės nebūtų šantažuojami.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, tai eilinis bandymas po truputį šiek tiek priartėti, kad vis dėlto įvyktų liustracija, kuri, mano vertinimu, yra privaloma. Ir tikrai valstybė, kuri pasirinko kelią slėpti skeletus spintoje, tiesiog pasmerkta, kad tie vaiduokliai gali atgyti. Kaip jūs minėjote, archyvai ir tų buvusių, bendradarbiavusių skaičiai, kurie yra priešiškos valstybės archyvuose, tai yra didelė terpė manipuliuoti, daryti spaudimą, šantažuoti įvairiais galimais būdais. Jūs teikiate vėl valstybės tarnautojams, vadovaujantis nepriekaištingos reputacijos principu, prisipažinti, jeigu žmogus turėjo sąsajų su specialiosiomis SSRS tarnybomis.
Vis dėlto aš galvoju, kad verta visiems kartu, ypač dabar vertinant geopolitinę situaciją, grįžti prie Liustracijos įstatymo. Kaip jūs vertinate šitą mano pasiūlymą, kad ne tik mažiuką žingsniuką padarytume, bet grįžtume prie pagrindinio Liustracijos įstatymo.
Antras dalykas. Kaip jūs vertinate? Kai tiktai kas nors iš opozicijos pradeda kalbėti apie KGB dar esamus ir neprisipažinusius agentus, tuoj pat kitą posėdį seka konservatorių Komunistų partijos pasmerkimas. Man atrodo, kad yra tokia daugiau vaidyba negu noras tikrai padaryti vieną kartą ir padėti tašką šitoje istorijoje.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, sutinku, kad mes turime eiti Lenkijos keliu, turime eiti Vokietijos keliu, kurios daugelį dalykų jau seniai padariusios. O jūs mane provokuojate dar didesniam žingsniui, bet aš manau, kad šitas žingsnelis, kuris šiandien svarstomas, būtų gera šitų procesų pradžia.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Pirmiausia gal norėčiau patikslinti, ponia Rita: skeletai neatgyja, o vaiduokliai nemiršta. Čia, taip sakant, toks jau gyvenimas.
Kolegai. Kodėl jūs taip naiviai galvojate, kad po 34 metų kas nors išeis į šitą tribūną ar kokią ir sakys: dirbau, kaltas, bet noriu būti meru. O gal jūs turite kokį sąrašiuką? Paviešinkite tą sąrašiuką, tada mes žinosime, kad įstatymas nukreiptas labai konkrečiai. Mes daug metų kovojame, teikiame įstatymus, užslaptinome mūsų buvusius KGB agentus labiau nei Amerikos slapčiausi dokumentai – 75 metams. Tai šitas jūsų įstatymas nesprendžia šitos problemos. Ar turite sąrašiuką, kuriam bus taikomas šitas įstatymas? Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, sąrašiuko tikrai neturiu, bet aš įsitikinęs, kad Lietuvos valstybės saugumui bus daug solidžiau, kad žmogus, pretenduojantis į valstybės tarnybą, šitą informaciją tiesiog turės pateikti. Nemanau, kad nuo to pasaulis apsivers, bet tai reikia padaryti. O kadangi jūs čia minite skeletus, šešėlius ir dar kitus tuos įvaizdžius, tai aš noriu pasakyti, kad šitie galimi žmonės, asmenys, bendradarbiavę su KGB struktūromis, pasaulyje irgi yra vadinami įvairiai. Pavyzdžiui, yra vadinami… Istorikas A. Kasparavičius juos pavadino užšaldyta žuvimi. Vadinasi, gali ateiti ta X minutė, kai juos kažkas (mūsų valstybės nedraugas) panorės atšildyti. Dar yra terminas JAV teisėje, kalbant apie tokius agentus, tai miegantys agentai; miegantys agentai, kurie gali būti bandomi pažadinti. O sąrašiukų tai neturiu, ir nemanau, kad čia dabar mums reikia siekti tuos sąrašiukus dėlioti. Tiesiog žmogus turi savo valia nurodyti, prisipažinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš taip pat sutinku su kolega A. Sysu. Man visai neaišku, kodėl jisai dabar turi prisipažinti, jeigu jis anksčiau neprisipažino bendradarbiavęs ir nebuvo paslėptas 75 metams. Tai dabar koks motyvas dėl 34 metų? Jam dabar kažkur apie 70 metų, jis gal nedirba savivaldybėje ir dabar jam prisipažinti… Tai iš tikrųjų motyvą suprantu, bet ir Teisės departamentas nesupranta, kodėl reikalingas toks įstatymas. Suprasčiau, jeigu visus, kurie, tarkime, gavę tą 75 metų imunitetą, tai čia idėja suprantama. Tik tam, kad išviešintų tuos, kurie neprisipažino, – tai čia būtų aišku. Bet kaip dabar prisipažinti žmogui, kuris prieš 34 metus neprisipažino, dabar jau pensinio amžiaus. Dabar eis ir prisipažins? Suprantate, nematau šito įstatymo veiksnumo.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš jau ne pirmą kartą kartoju, kad tai, ką jūs sakote, negalioja tiems 1 tūkst. 589 asmenims. Jiems šitai negalioja, nes Lietuvos valstybė įsipareigojo, kad juos saugo. Tačiau, gerbiamasis, jeigu pretenduoji į valstybės tarnybą, žinant geopolitinius kontekstus ir grėsmes dabar Lietuvos valstybei ir ne tik Lietuvai, tai manyčiau, kad saugumo būtų daug daugiau, jeigu žmogus, eidamas į šias pareigas, tai turėtų nurodyti ir prisipažinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu taip, kiek aš išmanau. Yra kategorija KGB bendradarbių, kurie liustravosi. Yra nesiliustravusių, kuriuos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įtraukė į sąrašus, ir tie sąrašai yra paviešinti. Tai dabar jūs kalbate apie trečią kategoriją ar kaip? Apie kuriuos jūs kalbate? Jūs sakote, 75 metams, kurie taip, viskas, ne. Bet jūs kalbate apie tuos, tą sąrašą, kurį paviešino, kurį sudarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Čia reikėtų žiūrėti truputį kompleksiškiau į šitą dalyką. Jeigu tu, žmogau, pretenduoji į kokias mero pareigas, turi tai nurodyti. Ar esi tame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąraše, ar nesi, tai būtina geriau pačiam nurodyti, negu paskui prarasi pareigas, kai kiti tai nurodys.
PIRMININKAS. Klausia…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Dabar dar. Yra toks dokumentas, deklaracija, kur žmogus turi surašyti. Yra septyni punktai. Tarp tų septynių punktų – nei žodžio apie tą tokią ištikimybę valstybei. Nėra tokio punkto, nors toje anketoje turėtų, mano nuomone, toks irgi būti.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, mes apsiribojame KGB pareigūnais, bet gal reikėtų į tą prisipažinimo eilutę įtraukti ir FSB ar kitas organizacijas, kurios iš esmės toliau tęsia KGB veiklą? Tai ką, dabar žmogus sakys, nenurodžiau, nes jau buvau modernesniais laikais?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na taip, gerbiamas profesoriau, jūs čia dar toliau žengiate, bet, man atrodo, svarbesnis dalykas, kad mes, įsileisdami pabėgėlius, tuos dešimtis tūkstančių, daugiau tų saugiklių ir filtrų įdėtume, kad nepatektų į mūsų valstybę tie infiltruoti jūsų minimų struktūrų žmonės. Ko gero, čia truputį kita tema yra, bet verta dėmesio.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Laikas baigėsi. Dabar dėl balsavimo motyvų už kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėkoju gerbiamam kolegai už iniciatyvą, kurią mes ne kartą ir ne vienoje kadencijoje teikėme su kitais Seimo nariais. Geopolitinė situacija yra pasikeitusi ir reikėtų į viską pažvelgti šviežiomis akimis iš dabartinio taško. Tai aš visiems oponentams, kurie ilgus metus blokavo kagėbistų, tegul būna FSB ar kurių nors kitų asmenų, galinčių būti miegančiais agentais, išviešinimą, jų prileidimą prie valdžios.
Gerbiamas Pupini, jūs minėjote pensinį amžių. Pažiūrėkite, mes ir su jumis artėjame turbūt prie to pensinio amžiaus, ne vienas yra garbingo pensinio amžiaus ir Seimo narys, meras ar kitas valstybės kuriuose nors sektoriuose dirbantis pareigūnas. Todėl reikėtų į viską pažvelgti šviežiomis akimis. Mūsų kaimynai seniai paviešino. Na ir kas, kad latviai rado savo premjerą tuose sąrašuose?
Dabar jūs, gerbiamieji valdantieji konservatoriai, keliate klausimą dėl komunistų. Komunistai paprastai buvo karjeros siekiantys žmonės, o vienintelis karjeros kelias buvo užsitikrinamas turbūt tuo partiniu bilietu tais laikais. Bet tai nebuvo veikimas prieš valstybę, prieš piliečius, dirbant slaptosiose tarnybose. Tad aš norėčiau palaikyti šį siūlymą, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, nes buvusių kagėbistų nebūna.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš nenorite, kolega? Išsitrynėte. Gerai, kolegos, kadangi jau visi projektai pateikti, prasideda balsavimo langas, tai nuo šio projekto ir pradėsime balsavimą. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis įstatymo projektui Nr. XIVP-3021(2). Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 46, prieš – 5, susilaikė 24. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti balandžio 11 dieną.
Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš labai nustebčiau, jeigu pagal tą įstatymą būtų bent vienas prisipažinęs ateityje. Tikrai manau, kad čia niekas nesuveiks, gerbiamas kolega. Čia geri jūsų norai, viskas gerai, bet aš manau, kad nebus efekto, neįvyks. (Balsas salėje: „Pritariu, Kęstuti.“)
PIRMININKAS. Čia, žiūriu, nesuplanuotas joks papildomas komitetas. Ar nereikėtų kaip papildomo Žmogaus teisių komiteto? (Balsai salėje) Ačiū. Galime bendru sutarimu?
Prašau. Per šoninį mikrofoną – projekto autorius S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kadangi tai yra antras bandymas, pirmas vyko Teisės ir teisėtvarkos komitete, tai gavome ne visai atvirą pasiūlymą, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstytų kaip pirminis, nes čia orientuojama į grėsmes nacionaliniam saugumui. Mano, kaip teikėjo, būtų prašymas, kad pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
PIRMININKAS. Taip ir numatyta.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kaip?
PIRMININKAS. Taip ir numatyta, taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš čia norėčiau vienam kolegai pasakyti, patikslinti, kai sakė, kad į Komunistų partiją stojo žmonės, norėdami daryti karjerą. Taip, dalis taip. Tačiau reikia atsiminti esminį dalyką, kad Komunistų partija buvo vadovaujanti visoms represinėms struktūroms partija. Dar daugiau galiu pasakyti. Kad netgi dėl to tam tikrų kategorijų Komunistų partijos narių KGB neturėdavo teisės verbuoti. Tai yra iki tokio buvo priimta, kad čia yra vadovaujanti ir nukreipianti, organizuojanti jėga. Čia tik žiniai.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai, bet jūs turėsite galimybę iš tikrųjų kitą savaitę plačiau apie tai pakalbėti. Čia buvo replika po balsavimo.
Replika po balsavimo – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš repliką po balsavimo. Bent jau kažkoks mažiukas žingsnelis, nes iš tiesų keista, kuomet kagėbistus, kad ir prisipažinusius, valstybė saugo kaip kokią nacionalinę vertybę ir dar 75 metus juos saugos. Žmonėms paaiškinti tai yra labai sudėtinga ir dėl to vis dėlto dabar kaip tik ta diena ir ta proga ir komunistus, ir kagėbistus visus vienodai… visiems gražiai padėkoti.
PIRMININKAS. Turbūt reikėtų kokią atmintiną dieną įsteigti? (Juokas salėje) A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tikrai atmintina diena būtų, jeigu mes, kaip ir normalios demokratijos mūsų valstybės kaimynės, išviešintume galų gale, žengtume tuo keliu, bet aš nelabai tikiuosi, kad finišą pasieksime. Aš tiesiog norėčiau kalbėjusiam gerbiamam kolegai A. Ažubaliui. Gerbiamas kolega, mes gyvenome tais laikais. Aš nebuvau komunistas. Tikiuosi, jūs irgi nebuvote komunistas. Matėme mes tai, tokie buvo laikai. Kai kas buvo komjaunuoliai… aš manau, kad ne mažiau tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje turbūt būtų balansas čia sėdinčių, kiek yra tų buvusių komunistų.
PIRMININKAS. Prašau. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia šiuo atveju turime suprasti, kad dėl svarbių dalykų tarptautinėse sutartyse ir dėl valstybės įsipareigojimų duoti pažadai negali būti kvestionuojami, nes tada bus kvestionuojamas pats valstybės duotas žodis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, patikslinu komitetus: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymas numatytas balandžio 11 dieną.
16.29 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, dabar balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2386. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 83, susilaikė 2. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu numatytas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu tiek komiteto parinkimui, tiek svarstymo datai? Ačiū, pritarta.
16.30 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 211, 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2738(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2739(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas yra jau dviejų projektų paketas – Elektros energetikos įstatymo 211, 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2738(2) ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2739(2). Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 81: už – 36, prieš – 13, susilaikė 32. Po pateikimo projektui nepritarta.
Turime apsispręsti, ką toliau daryti. Alternatyvus balsavimas: už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 61, prieš – 21. Taigi abu projektai grąžinami iniciatoriams tobulinti.
16.31 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468 (pateikimo tęsinys)
Ir dar vienas projektas – Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 41, prieš – 16, susilaikė 24. Projektui po pateikimo pritarta. Numatomas kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas. Svarstymas – gegužės 30 dieną.
Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Prašytume Vyriausybės išvados. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu? Galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? (Šurmulys salėje)
Per šoninį mikrofoną A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, Vyriausybės išvada yra teikiama tada, kai susiję su kokiu nors finansų poreikiu priėmus įstatymo projektą. Mes kalbame apie perskaičiavimo dažnumą būtent valstybinio reguliuotojo, kad jis dažniau skaičiuotų. Gal kaip tik daugiau pinigų liks.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, čia nenumatoma valstybės biudžeto išlaidų. (Balsai salėje) Frakcijos prašymas yra teisėtas, nors ne visai logiškas, vis tiek turime balsuoti.
Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Kas už, prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Už Vyriausybės išvadą – 42, prieš – 33, susilaikė 5. Pritarta dėl Vyriausybės išvados.
Siūlomas Ekonomikos komitetas. Gegužės 30 diena – siūloma svarstymo data. Galima pritarti? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, kovo 21 dienos darbotvarkė baigta. Posėdis baigėsi. (Balsai salėje: „Registruojamės!“) Ką tik balsavome, kolegos! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.