LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-165(2)

 

2023-11-22  Nr. 111-P-38

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja V. Buzytė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius T. Žentelis, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja R. Vaitkevičienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir veiklos administravimo skyriaus vedėjas D. Giruckas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas M. Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas A. A. Fominas, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovas P. Jacunskij, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės profesorė T. Birmontienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius D. Razukevičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros partnerystės docentas G. Bartkus, Odontologų rūmų tarybos pirmininkė V. Brukienė, Odontologų rūmų viešųjų ryšių ir komunikacijos atstovas B. Einars, Odontologų rūmų teisininkas A. Rudanov, Odontologų rūmų vyr. teisininkė V. Tarasevičienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:

1.    Įstatymo pavadinime turi atsispindėti visi įstatymu keičiami įstatymo straipsniai (projektu keičiamas ne įstatymo 1, o 5 straipsnis).

 

Pritarti

Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25

1

 

 

2.    Svarstytinas projekto 1 straipsniu siūlomo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo pagrįstumas, nes siūlomi pakeitimai klaidingai suponuoja, kad Odontologų rūmų įstatymas nustatytų tvarką, kuria remiantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos įgytų teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas (pažymėtina, kad visa licencijavimo tvarka būtų nustatoma būtent keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir poįstatyminiuose jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, o ne pačiame Odontologų rūmų įstatyme).

Pritarti

Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25

2

 

 

3.    Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“, šio straipsnio abi dalys numeruotinos, pirmos dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 5 straipsnį 22 dalimi“, o antros dalies pakeitimų esmėj vietoj žodžių „papildyti įstatymo“ įrašyti žodį „pakeisti“.

Pritarti

Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25

2

1

 

4.    Projekto 2 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatymo 5 straipsnio 22 dalyje vietoj žodžio „suteikia” įrašytinas žodis „išduoda“.

Pritarti

Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25

2

2

 

5.    Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 17 dalyje nurodyta Odontologų rūmų nustatytos įmokos dydis turėtų būti siejama ne su valstybės rinkliavos už medicinos praktikos licencijų išdavimą, o su valstybės rinkliavos už įstaigų licencijų asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti išdavimą dydžiu.

Pritarti

Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25

3

1

 

6.    Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data derintina su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatyme (projekto Reg. Nr.  XIV-163(2)) numatyta jo įsigaliojimo data.

Pritarti

Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-05-25

3

2

 

7.    Projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta poįstatyminių teisės aktų priėmimo data turi būti suderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Taip pat nėra aišku kokius poįstatyminius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pritarti

Pastaba neaktuali, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, Odontologų rūmams siūloma sugrąžinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo funkciją, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos  paliekant odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją, todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

8.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-06-03

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

9.

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, 2023-10-13 (teisinio reguliavimo poveikio vertinimas)

 

 

 

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau - Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. V-2023-13645 „Dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados" (toliau - Raštas), teikia Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorės dr. Tomos Birmontienės parengtą nuomonę dėl teisinio reguliavimo poveikio. Cituojant prašome nurodyti šaltinį.

Odontologų rūmų įstatymo projekte Nr. XIVP-163, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP164(2) ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-165 siekiama nustatyti teisinį reguliavimą pagal kurį odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą vykdys Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, o asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba). Šiuo metu ir įstaigų, ir specialistų licencijavimo veiklą vykdo minėta Tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tokiems pokyčiams pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, odontologų bendruomenė. Minėtais įstatymų projektais siekiama sugrąžinti Odontologų rūmų prarastą teisinį statusą ir kai kurias anksčiau vykdytas funkcijas - odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinį licencijavimą, kurį Odontologų rūmai vykdė iki 2019 m. reformos. Seimas 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kurie įsigaliojo 2020 m. gegužės 1 d. Šiais įstatymais nuo 2020 m. gegužės 1 d. buvo panaikinti Rūmų Seimo kanceliarijoje GAUTA 2023-10-16 Nr. G-2023-8913 viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu, šias funkcijas perduodant Tarnybai, vykdančiai visų rūšių asmens sveikatos priežiūros veiklos licencij avimą. Taip pat buvo panaikinta ir specialistų privaloma narystė Odontologų rūmuose. Pažymėtina, kad vykdant 2019 m. reformą, panaikinant įstatymu nustatytą odontologų profesinės savivaldos ir savireguliacijos modelį, nebuvo vertinamos įstatymų leidėjo diskrecijos ribos, nebuvo atsižvelgta ir į Odontologų rūmų teisėtus lūkesčius, kilusius iš ilgametės valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldos ir savireguliacinės veiklos. Odontologų rūmai šią veiklą vykdė nuo 2004 m., tai numatė Odontologų rūmų įstatymas, jo galiojimas, vykdant 2019 m. reformą, 2020 m. buvo panaikintas. Taigi, naujai siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma koreguoti 2019 m. vykdytą reformą tam tikra apimtimi, sugrąžinant Odontologų rūmų vykdytas inter alia licencijavimo funkcijas, privalomą specialistų narystę rūmuose, Odontologų rūmų prarastą įstatymu nustatytą teisinį statusą. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d., 2010 kovo 22 d., ir 2020 m rugsėjo 11d. nutarimuose yra suformulavęs kai kuriuos valstybės reguliuojamų profesijų savireguliacijos principus, kurie yra svarbūs vertinant siūlomus įstatymų pakeitimus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas atitinkamas Konstitucijos nuostatas, formuluojamoje konstitucinėje doktrinoje yra pažymėjęs ir tai, kad valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijas (kaip ji paprastai daro), bet ir - tam tikra apimtimi - per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. Viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymuose reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę; įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga; tam tikra valstybės kontroliuojama profesija besiverčiantys ir ex lege priklausantys tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, asmenys negali neturėti tam tikrų pareigų, susijusių su minėtos savivaldos sistemos veikimo užtikrinimu, inter alia su atitinkamos asociacijos išlaikymu. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje inter alia pažymima, kad privaloma narystė įstatymu įsteigtose institucijose, kurių tikslas - reguliuoti ir skatinti tam tikras profesijas, kurios visuomenės apsaugos interesais atlieka svarbias viešosios teisės funkcijas, kyla iš individualaus kiekvieno asmens apsisprendimo užsiimti tokia profesine veikla, kuriai dėl jos prigimties reikalingas atitinkamas teisinis reguliavimas (2003 m. lapkričio 6 d. nutarimas dėl priimtinumo byloje Popov ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 48047/99, Nr. 48961/99, Nr. 50786/99 ir Nr. 50792/99). Pažymėtina, kad Odontologų rūmai nuo jų veiklos pradžios 2004 m. iki 2020 m.( 2019 m. reformos) vykdė odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinio licencijavimo funkcijas ir tai niekaip neigiamai nepaveikė šios profesijos patrauklumo, ką liudija šios profesijos ilgametis prestižas, siekis užsiimti šia profesine veikla. Vertinamas teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama stiprinti odontologų profesinę savivaldą ir savireguliaciją, grąžinant profesinio licencijavimo funkcijas, tikėtina, suteiks dar daugiau galimybių šios medicinos profesijos specialistams efektyviau spręsti su jų profesija susijusias problemas, kurias valstybės institucijų skiriami šiai sričiai vykdyti administravimo resursai, paprastai, yra susiję su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis ir valstybės biudžeto išlaidomis. Centralizuota visų medicinos profesijų licencijavimą vykdanti valdymo sistema, be abejo, negali tinkamai įsigilinti į atskiros profesijos problemas, lanksčiai, efektyviai reaguoti į kylančius profesinės veiklos pokyčius. Pažymėtina ir tai, kad vertinimui pateikti teisinio reguliavimo pokyčiai yra tiesiogiai nesietini su odontologijos paslaugi/ prieinamumu, kadangi jais sprendžiami kiti, su profesijos licencijavimo subjekto pakeitimais, siejami klausimai. Ilgametė Odontologų rūmų veikla galėjo tapti pavyzdžiu ir kitoms medicinos profesijoms skatinant jų savivaldos modelių kūrimą, siekiant ne tik perimti kai kurias šiuo metu valstybės institucijų administruojamas funkcijas, bet ir prisiimti didesnę atsakomybę, siekiant gerinti profesinės veiklos prestižą ir kontrolę. Demokratinės valstybės funkcionavimo principai nereiškia tik valstybės valdžios institucijų lygiu decentralizacijos, jų vykdomų funkcijų savarankiškumo, tai ir visuomenės atsakomybės ir savarankiškumo ugdymas ir skatinimas, susijęs su tam tikrų pareigų, susijusių su profesinės savivaldos sistemos veikimo užtikrinimu. Teisinio reguliavimo kaita, susijusi su siekiu tam tikra apimtimi atkurti anksčiau vykdytas Odontologų rūmų funkcijas, neabejotinai susijusi ir su tam tikrų finansinių ir vadybinių resursų klausimu. Vis dėlto, abejonės kyla ir dėl ankstesnio teisinio reguliavimo, kuriuo tokios funkcijos buvo pakeistos, jam įgyvendinti jau išleistų vadybinių ir finansinių resursų pagrįstumo, bei Odontologų rūmų patirtų teisėtų lūkesčių atlyginimo, tai nebuvo tinkamai įvertinta, vykdant 2019 m. reformą. Taip pat galėtų būti keliamas klausimas ir dėl priežasčių, kurios lėmė 2019 m. reformos, panaikinusios ilgametį, įstatymu nustatytą, profesinės savireguliacijos modelį, teisinio reguliavimo kaitos, kuri galėtų būti vertinami ir kaip esminis tam tikro srities teisinio reguliavimo stabilumo sutrikdymas.

Susipažinta

 

10.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2023-10-26 (teisinio reguliavimo poveikio vertinimas)

 

 

 

Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. S-2023-3916 „Dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“, perduodame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros partnerystės docento Gintauto Bartkaus parengtą išvadą.

Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas) yra svarstomas Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(2) (toliau – Įstatymo projektas arba Projektas) ir jį lydintieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2,5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Odontologijos praktikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) Šiais projektais siekiama1: - Įtvirtinti ir įgyvendinti realią odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinę savivaldą ir savireguliaciją; - Sudaryti sąlygas pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų srityje; - Sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetas, būdamas pagrindiniu komitetu, svarstančiu Įstatymų projektus, kreipėsi dėl Įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados parengimo. Sveikatos reikalų komitetas suformulavo šiuos klausimus: 1. Atlikti Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą; 2. Įvertinti planuojamų pokyčių įtaką odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui; 3. Koks būtų poveikis sveikatos priežiūros sistemai, paslaugų teikimo kokybei, veiklos priežiūros kokybei ir kvalifikacijos kėlimo išlaidoms, jei priėmus įstatymų pakeitimus toks reglamentavimas būtų perkeltas ir į kitas sveikatos priežiūros sritis: mediciną, slaugą ir kt.; 4. Kokį poveikį (vadybinį ir finansinį) reglamentuojamai sričiai galėtų turėti dažna teisinio reglamentavimo kaita. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis Įstatymų projektų tikslas yra odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės savivaldos ir savireguliacijos įtvirtinimas, šiame dokumente didžiausias dėmesys bus skiriamas savireguliacijos analizei, jos privalumams ir trūkumams bei teisinėms prielaidoms savireguliacijos įtvirtinimui. Tyrimas, atliktas rengiant šią išvadą, suskirstytas į keturias dalis: - Savireguliacijos samprata; - Savireguliacijos nauda; - Efektyvią savireguliaciją lemiantys veiksniai; - Teisinės prielaidos privalomai narystei Lietuvos odontologų rūmuose. Išvados pabaigoje pateikiami atsakymai į Sveikatos reikalų komiteto užduotus klausimus. Išvada yra parengta atsižvelgiant į Įstatymų projektus, jų travaux preparatoires, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas)2, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (toliau – Asociacijų įstatymas)3, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis teismas) nutarimais4, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau– EBPO) Mokslo, technologijų ir inovacijų direktorato ataskaita „Savireguliacija: vaidmuo ir nauda užtikrinant vartotojų teises“5 (toliau – EBPO ataskaita). Taip pat rengiant Nuomonę buvo remtasi tarptautinių organizacijų bei mokslininkų atliktais tyrimais, inter alia, Ulf Papenfuß ir Christian A. Schmidt straipsniu „Savireguliacijos supratimas politinės kontrolės ir politikos formavimo tikslais: Valdymo mechanizmų poveikis atskaitomybei“6, Margot Priest straipsniu „Reguliavimo privatizavimas: keli savireguliacijos modeliai“7, Ian Bartle ir Peter Vass straipsniu „Savireguliacija reguliavimo valstybėje: Naujos reguliavimo paradigmos link?“8, Anthony Ogus ir Emanuela Carbonara straipsniu „Savireguliacija“9. Pažymime, kad tyrimas, kurio pagrindu parengta išvada, yra atliekamas aplinkoje, kurioje teisės aktai ir jų interpretavimas gali keistis. Todėl, ypač dėl situacijų, kurių vertinimas yra dviprasmiškas ir (ar) ne visiškai aiškus, nuomonė gali keistis. Mūsų nuomonė, pateikia šioje išvadoje, yra grindžiama mūsų teisės supratimu ir profesiniu vertinimu pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Dėl vėlesnių teisės aktų ir kitų šaltinių pakeitimų mūsų nuomonė gali nebeatitikti faktinės situacijos. Mes nesame atsakingi už galinčias iškilti situacijas, kai teisės aktai atitinkamų valstybinių ar tarptautinių institucijų būtų interpretuojami kitaip, nei mes nurodome. I. TYRIMAS 1. Savireguliacijos samprata Neegzistuoja vieningas termino „savireguliacija“ apibrėžimas, tačiau Europos institucijos tarpinstituciniame susitarime „Geresnė teisėkūra“, ratifikuotame 2003 metais, savireguliaciją apibrėžė kaip „galimybę verslo subjektams, socialiniams atstovams, nevyriausybinėms organizacijoms ar asociacijoms priimti bendras gaires (ypač elgsenos kodeksus ar sektorinius susitarimus)“10. Teisės mokslininkų darbuose nurodoma, kad: „Teisiniame kontekste žodis "savireguliacija" nevartojamas tiesiogine prasme. Tai veikiau reiškia tam tikrą kolektyvinio apribojimo laipsnį, siekiant rezultatų, kurių nebūtų pasiekta vien tik individualiu elgesiu rinkoje. Taip pat paprastai tai reiškia „gana gerai nusistovėjusį ir visuotinai pripažintą taisyklių rinkinį, nesvarbu, ar jos yra įprastos, ar surašytos raštu, pagal kurį veikla yra reguliuojama"11“12. „Profesinė savireguliacija - tai reguliavimo modelis, kai valstybė sukuria (pavyzdžiui, įvesdama licencijavimą) monopoliją, kurioje reguliuojama verslo šaka yra reguliatorius. Šis įstatyminės savireguliacijos modelis pirmiausia buvo taikomas profesijoms, kurioms šis išskirtinis vaidmuo istoriškai buvo suteiktas dėl patirties ir ypatingų santykių su klientais. Todėl profesijos statuso buvo noriai siekiama, o didžioji dalis profesinio reguliavimo buvo įgyvendinama pačių reguliuojamų narių prašymu.“13

EBPO savireguliaciją apibrėžia kaip „grupę subjektų konkrečiame sektoriuje ar sektoriaus dalyje, kurie susitaria veikti konkrečiu būdu, vadovaudamiesi nusistatytais principais ir taisyklėmis“14. Autorė M.M. Saldana išskiria15 du pagrindinius aspektus, kurie atspindi, kad egzistuojantis modelis iš tiesų yra savireguliacija: 1) jis kilo iš savanoriško sektoriuje dalyvaujančių ar jo veikiamų šalių įsipareigojimo; 2) jis nebūtinai turi reikšti teisės akto, reguliuojančio atitinkamą sektorių, egzistavimo, tačiau jis neturi atsiriboti nuo egzistuojančio teisinio reguliavimo, jei toks yra. Šios išvados kontekste savireguliacija (arba savivalda) laikysime tam tikros pramonės šakos ar viso pramonės sektoriaus dalyviais, kurie susitaria veikti nustatytais būdais pagal tam tikras taisykles ar principus. Subjektų dalyvavimas tokiose grupėse gali būti tiek savanoriškas, tiek teisiškai privalomas16. Savireguliacijos skatinimas yra tarptautinė tendencija. Kaip nurodoma mokslininkų darbuose: „Tarptautinės politikos formuotojai skatina savireguliavimą kaip vertingą valdymo mechanizmą, turintį ypatingų privalumų, nes juo galima lanksčiai spręsti rimtas valdymo problemas, tokias kaip nepakankama politinė kontrolė, atskaitomybės stoka ir neaiškios atsakomybės sritys.“17 Grupės gali būti visiškai atsakingos už savireguliavimo priemonių kūrimą, jų laikymosi stebėseną ir vykdymo užtikrinimą arba jos gali bendradarbiauti su vyriausybinėmis institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais šiose srityse, vykdydamos bendro reguliavimo funkciją. Bendras reguliavimas gali būti laikomas tęstinumo tarp savireguliavimo ir valstybinio reguliavimo dalimi. Savireguliavimo sistemos, kuriose tam tikru mastu dalyvauja vyriausybė, yra įprastos, tačiau dalyvavimo lygis įvairiose sistemose gali labai skirtis. Vyriausybė gali atlikti įvairius vaidmenis, skatindama savireguliavimo sistemas ir sąveikaudama su jomis, net ir netaikydama bendro reguliavimo modelio. Kaip nurodoma doktrinoje: „Egzistuoja daugybė institucinių susitarimų, kurie, viena vertus, yra kažkur tarp valstybinio reguliavimo ir, kita vertus, individualaus, nevaržomo elgesio, todėl juos galima laikyti savireguliacija18 19. Šias galimybes galima vertinti pagal du spektrus, atitinkamai nusakančius autonomijos nuo valdžios ir teisinės galios laipsnį 20 21. Pirmasis spektras svyruoja nuo kraštutinių, privačių įmonėms, grupėms ar organizacijoms taikomų taisyklių iki vyriausybės ministro ar kitos nepriklausomos valdžios institucijos patvirtintų taisyklių; tarp jų yra ir toks, kai viešojo intereso atstovai gali dalyvauti priimant sprendimus, bet ne galutinai juos lemti. Antroji kategorija apima skirtingo teisinės galios laipsnio taisykles. Taisyklės gali būti: oficialiai privalomos, už kurių nesilaikymą taikomos viešosios arba privatinės teisės sankcijos; praktikos kodeksai, kurie gali būti taikomi, nebent įtariamas pažeidėjas gali įrodyti, kad tam tikru alternatyviu elgesiu buvo galima tinkamai pasiekti reguliavimo tikslus; normos, už kurių nesilaikymą taikomos neteisinės sankcijos, pavyzdžiui, ostrakizmas; arba standartai, kurių laikymasis yra visiškai savanoriškas.“22 „Savireguliacija yra lanksti ir skaidri sistema, kuri konkretizuoja neišsamius ryšius tarp visų valdymo sistemos vadovų ir vykdytojų ir gali turėti įtakos atskaitomybės elgsenai.“23 „Sąvoka "savireguliacija" apima įvairias reguliavimo sistemas. Nuo to, kiek vyriausybė atlieka tiesioginį vaidmenį, ir nuo to, kiek pramonės šaka ar grupė turi reguliavimo atsakomybę už savo veiksmus, skiriasi.“24 Įvedant savireguliaciją, būtina atsakyti į esminį klausimą, koks yra optimalus centralizuoto (arba valstybinio) reguliavimo ir savireguliavimo santykis. Skirtumas tarp centralizuoto ir savireguliavimo nėra toks aiškus, nes daugelis savireguliavimu grindžiamų schemų reiškia tam tikrą vyriausybės kontrolę25 26. Kai kuriais atvejais vyriausybė gali tiesiogiai prižiūrėti ar audituoti savireguliacijos mechanizmo funkcijas. Kai kuriais kitais atvejais vyriausybė gali nedalyvauti aktyviai, o reguliavimo funkcijas gali atlikti pati organizacija arba pramonės sektorius. Tačiau net ir pastaruoju atveju savireguliavimo sistema dažnai veikia vyriausybės įsikišimo šešėlyje, nes jai impulsą suteikia vyriausybės veiksmų perspektyva27. Kaip teisinis reiškinys savireguliacija dažniausiai analizuojama kaip sąmoningas valstybės teisės aktų leidybos įgaliojimų perdavimas savireguliacijos mechanizmui (subjektui), kurios nariais visiškai arba daugiausia yra įmonių ar asmenų, kurių veikla reguliuojama, atstovai. Viešojo intereso argumentai dėl tokio delegavimo gali būti grindžiami principine agentų teorija28. Kai užsakovas (paprastai įstatymų leidėjas) nusprendžia, kad veiklą reikia reguliuoti dėl rinkos nepakankamumo, pavyzdžiui, išorinių veiksnių arba informacijos asimetrijos, kyla klausimas, kokia reguliavimo forma yra tinkama29. Tai galima įvertinti atsižvelgiant į tokius kintamuosius, kaip informacijos, kuria turi būti grindžiami sprendimai dėl taisyklių priėmimo, sąnaudos, susijusios su taisyklių laikymosi stebėsena ir jų vykdymo užtikrinimu. Užsakovas gali padaryti racionalią išvadą, kad šios sąnaudos būtų minimalios, jei taisyklių nustatymo, stebėsenos, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo užduotys būtų pavestos savireguliavimo mechanizmui (subjektui)30 31. Vyriausybė nebūtinai turi perduoti visas reguliavimo funkcijas savireguliacijos mechanizmui. Ji gali nuspręsti pasilikti taisyklių ir politikos formavimo funkciją ir perduoti tik operatyvinio valdymo atsakomybę už programos vykdymą; tai yra savivaldos arba bendradarbiavimo įgyvendinimo modelis32. Teisės doktrinoje nurodoma, kad: „Paprastai privalomas deleguoto savireguliavimo pobūdis reiškia, kad visas verslo sektorius priskiriamas savireguliavimo institucijos jurisdikcijai, todėl pašalinama "atsiskyrusių" įmonių arba laisvai besinaudojančių įmonių (angl. free-riders) problema;

iš tiesų tai yra pagrindinis deleguoto savireguliavimo, o ne savanoriško savireguliavimo pagrindas.“33 Siūlomais Įstatymų projektais būtent siekiama įvesti deleguotą (tarpinį) savireguliacijos modelį, t.y. su valstybės užtikrintu dalyvavimu savireguliacijos mechanizme ir teisės aktais įtvirtintomis sankcijomis, tačiau paliekant svarbiausių sprendimų priėmimą (licencijų suteikimo, licencijų sustabdymo ir panaikinimo) save reguliuojantiems subjektams. 2. Savireguliacijos nauda Savireguliavimas gali padėti palengvinti valstybinio reguliavimo naštą ir gali būti veiksmingesnis, nes galima geriau pasinaudoti vietos informacija ir veiksmingesnėmis priemonėmis užtikrinti vykdymą34. Kaip nurodoma doktrinoje: „Savireguliacijos, kaip reguliavimo kontrolės būdo, pasirinkimas turi praktinių privalumų. Savireguliacija leidžia valdžiai daryti įtaką elgesiui tiesiogiai neįsitraukiant į verslo šakos veiklą. Ji leidžia taikyti reguliavimą, kuris kitu atveju būtų praktiškai neįmanomas dėl ribotų finansinių, personalo ar kompetencijos išteklių. Valstybė, kaip esminis reguliuotojas, savo reguliavimo galią ir išteklius panaudoja naudodamasi reguliuojamos pramonės šakos ištekliais.“35 Savireguliacija gali būti (ir dažniausiai yra) naudingas vyriausybės politikos papildymas. Tuo pat metu savireguliacija gali suteikti svarbios naudos tiek verslui36, tiek vartotojams. Savireguliacijos modelių sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant: (i) dalyvių prisiimtų įsipareigojimų tvirtumą; (ii) savireguliacijos aprėptį sektoriuje; (iii) tai, kaip dalyviai laikosi įsipareigojimų; ir (iv) įsipareigojimų nesilaikymo pasekmes. Savireguliacija taip pat gali būti naudinga ir valdžiai. Valdžia gali būti suinteresuota steigti ir vystyti savireguliaciją, nes ji gali būti ekonomiškai efektyvesnė, kai vykdymo ir stebėsenos našta būtų sumažinta ir (arba) perkelta verslui. Kaip nurodoma EBPO ataskaitoje: „Kai kuriais atvejais vyriausybė atlieka svarbų vaidmenį rengiant, tvirtinant, vykdant ir stebint savireguliacijos susitarimus. Tai ypač pasakytina apie savireguliacijos susitarimus, susijusius su finansinėmis paslaugomis ar kitomis, pagal kuriuos gali būti reikalaujama, kad įmonės prisijungtų prie schemų, kad gautų veiklos licenciją, ir gali būti remiami vykdymo užtikrinimo veiksmai, kurių imamasi pagal susitarimą, pavyzdžiui, panaikinant veiklos licenciją.“37 EBPO nurodo, kad jos praktikoje savireguliacijos tikslai dažniausiai susiję su: (i) sektoriaus praktikos tobulinimu ir vartotojų pasitikėjimo didinimu; (ii) geresnės informacijos vartotojams teikimu; ir (iii) veiksmingesnių ginčų sprendimo mechanizmų užtikrinimu. EBPO ataskaitoje yra išskiriami bendri privalumai (juos dar galima pavadinti privalymais valstybei), privalumai verslui ir privalumai vartotojams. 2.1. Bendri privalumai (arba privalumai valstybei) Savireguliacija gali būti politiškai patraukli. Savireguliacija leidžia valdžiai parodyti stebėtojams, kad tam tikra sritis yra reguliuojama (ir tokiu būdu saugomas viešasis interesas), tačiau jai nereikia prisiimti tiesioginės atsakomybės už reguliavimo režimą. Reguliavimas yra „ne valdžios sąskaitose", o reguliavimo užduotims atlikti neskiriami papildomi valstybės tarnautojai. Savireguliacija, kaip ir dauguma reguliavimo priemonių, teikia naudą tam tikriems visuomenės sluoksniams ir lemia sąnaudas, kurios pasiskirsto tarp gyventojų. Pasirinkti savireguliaciją gali būti politiškai racionalu.

Be to, savireguliacija gali leisti vyriausybei perkelti galimą atsakomybę už reguliavimo veiksmus savireguliavimo organizacijoms38. EBPO išskiria šiuos bendruosius privalumus: - Daugiau lankstumo. Dažnai verslo reakcija į naujus klausimus, taikant savireguliavimo sistemas, gali būti greitesnė ir efektyvesnė nei valstybės sprendimų priėmimas, kuris gali užtrukti ilgai, būti sudėtingas ir susiję su didelėmis procedūrinėmis kliūtimis. Doktrinoje nurodoma, kad: „Vienas iš argumentų už savireguliavimą yra tai, kad jis yra lankstus. Taisykles galima greitai ir lengvai koreguoti atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, priešingai nei santykinai lėtas ir sudėtingas teisėkūros procesas vyriausybėje.“39 - Aukštesnė specifinė (techninė) kompetencija. Dėl didesnės specialistų kompetencijos savireguliacijos mechanizmai gali turėti geresnes galimybes pritaikyti taisykles ir gaires prie konkrečios situacijos. - Aukštesnis atitikties lygis. Valstybės nustatomas reguliavimas gali nesulaukti visapusiškos paramos subjektų, kuriems jis skirtas, o tai gali lemti silpną jo laikymąsi. Tuo tarpu savireguliavimo mechanizmų laikymasis gali būti stipresnis dėl verslo atstovų, kurie galėjo padėti juos sukurti ir kurie gali būti suinteresuoti jų sėkme, pritarimo. Doktrinoje nurodoma, kad: „Teigiama, kad reguliuojamų įmonių dalyvavimas savireguliacijoje lemia aukštesnį atitikties lygį. Tam tikra prasme tai lemia psichologinis pritarimas reguliavimui, prie kurio kūrimo jos prisidėjo ir už kurį yra atsakingos. Tikėtina, kad savireguliacinėje struktūroje reguliuojamos įmonės geriau supranta reguliavimo tikslus ir žino jo privalumus, pavyzdžiui, vienodas sąlygas pramonės dalyviams arba „blogų veikėjų“ pašalinimą.40 - Valstybės išteklių taupymas. Žvelgiant iš valstybės perspektyvos, savarankiškas verslo reguliavimas yra ekonomiškai efektyvesnis, nes didžiąją dalį (jei ne visas) reguliavimo sąnaudų padengtų verslas, o ne valstybė. Doktrinoje nurodoma, kad: „Nepriklausomai nuo to, ar savireguliavimo sistemą prižiūri vyriausybė, ar ne, vyriausybės sąnaudos tikriausiai bus mažesnės nei tuo atveju, jei vyriausybė prisiimtų didžiąją dalį reguliavimo pareigų. Tai yra vienas iš pagrindinių savireguliavimo patrauklumų šiuolaikinėms vyriausybėms..“41 2.2. Privalumai verslui: - Mažesnės išlaidos. Savireguliavimo tyrimai rodo, kad toks modelis dažnai yra pigesnis ir mažiau apsunkinantis verslą nei panašus valstybinis reguliavimas, neatsižvelgiant į vyriausybės dalyvavimo lygį. - Vartotojų pasitikėjimo didinimas ir verslo įvaizdžio gerinimas. Dauguma EBPO analizuotų savireguliacijos mechanizmų buvo naudingi stiprinant vartotojų pasitikėjimą, nes padėjo užtikrinti produktų ir paslaugų kokybę ir gerą komercinę praktiką. - Verslo drausminimas. Savireguliacija efektyviai užtikrina verslo, kuris nesilaiko įsipareigojimų, drausminimą. - Efektyvesnis ginčų sprendimas. Savireguliacijos mechanizmų dalyviai atkreipė dėmesį į išorinių ginčų sprendimo mechanizmų veiksmingumą ir efektyvumą nagrinėjant skundus, taip pat į teigiamus vartotojų atsiliepimus, kai jie naudojasi nebrangiomis, nepriklausomomis institucijomis problemoms spręsti. - Oficialaus valstybinio reguliavimo mažėjimas. Daugeliu atvejų savireguliacija laikoma lankstesne priemone, kurią galima lengviau pritaikyti prie kintančių sąlygų. - Mokymo išteklių teikimas. Gerai parengti savireguliacijos mechanizmai gali teikti centralizuotas paslaugas nariams, suteikdami, pavyzdžiui, mokymo ir dalijimosi informacija galimybes. 2.3. Privalumai vartotojams: - Geresnis informavimas. Reklamos kodeksai gali sumažinti riziką, kad vartotojai susidurs su klaidinančia ir apgaulinga reklama. Patikimumo ženklai gali padėti vartotojams atpažinti tam tikrus standartus atitinkančius produktus arba įmones, kurios laikosi svarbių komercinių principų. Vertinimo sistemos gali padėti vartotojams atpažinti norimus kriterijus atitinkančius produktus. - Geresnis vartotojų teisių užtikrinimas. Savireguliacijos gali nustatyti vartotojams didesnę apsaugą ir teises, nei numato valstybinis reguliavimas. Be geresnio ginčų nagrinėjimo (aprašyta toliau), tai gali būti papildomos produktų ir paslaugų garantijos, palankesnė prekių grąžinimo ar paslaugų atsisakymo politika ir pan. - Efektyvesnis ginčų sprendimas. Savireguliacija, kurioje numatyti specializuoti, nepriklausomi ir nebrangūs ginčų sprendimo mechanizmai, gali palengvinti problemų sprendimą ir padidinti vartotojų pasitikėjimą. - Kova su nesąžininga ar piktnaudžiavimo praktika. Savireguliacija gali suteikti mechanizmus, kuriuos naudodamas verslas gali spręsti konkrečias problemas, susijusias su nesąžininga konkurencija ar kitokiu piktnaudžiavimu, nes tokius klausimus, esant savireguliacijai, sprendžia kolegos, kurie išmano ir atpažįsta tokias praktikas. Apibendrinant galima konstatuoti, kad efektyvi verslo sektoriaus savireguliacija, ar ji būtų įtvirtinta visiškai savanoriškai (nesikišant valstybei), ar valstybės įpareigojimu, atneša konkrečią naudą visoms suinteresuotoms šalims – tiek vartotojams, tiek verslui, tiek valstybei. 3. Efektyvią savireguliaciją lemiantys veiksniai Savaime suprantama, ne kiekvienas savireguliacijos mechanizmas laikytinas efektyviu. EBPO ataskaitoje yra išskiriami veiksniai, kurių egzistavimas rodo, kad savireguliacija turi potencialą tapti efektyvia ir veiksminga. Šie veiksniai skirstomi į išorinius (t.y. išankstinius, egzistuojančius savireguliacijos atsiradimo metu) ir vidinius (t.y. tuos, kuriuos apsprendžia savireguliacijoje dalyvaujantys subjektai): Išoriniai veiksniai: - Verslo interesai. Verslas (inter alia laisvosios profesijos) yra labiau linkęs pritarti savireguliacijai ir laikytis jos atnešamų įsipareigojimų, jei mato aiškią savireguliacijos teikiamą naudą. - Verslo, valstybės ir vartotojų interesų derinimas. Bendri tikslai gali paskatinti pritarimą savireguliacijai. - Rinkos dalyvių skaičius. Santykinai nedidelis dalyvių skaičius gali palengvinti savireguliacijos valdymą. - Rinkos aprėptis. Kuo didesnis dalyvavimo savireguliacijoje lygis, tuo didesnis tikėtinas poveikis. - Produktų vienodumas. Savireguliacijoje dalyvaujančių subjektų tiekiamų produktų ar teikiamų paslaugų panašumas gali supaprastinti savireguliacijos taikymą.

- Vartotojų patiriamos žalos pobūdis ir dydis. Kuo rimtesnė galima žala, tuo svarbesnis poreikis užtikrinti didelę pramonės aprėptį ir atitiktį reikalavimams. - Konkurencija. Savireguliacijos susitarimai neturėtų sudaryti kliūčių įeiti į rinką. Vidiniai veiksniai: - Savireguliacijos tikslų aiškumas ir tvirtumas. Tai gali paskatinti reguliuojamų sektorių atstovus būti suinteresuotais dalyvavimu ir palengvinti norimo poveikio pasiekimą. - Atitiktis valstybės politikai. Tai gali užtikrinti valstybinių reguliavimo institucijų paramą savireguliacijai. - Teisinis pagrindas. Savireguliacija, kuria įgyvendinami teisės aktai, sulaukia platesnio palaikymo. - Vadovavimas. Stiprus, nepriklausomas savireguliacijos valdymas gali padidinti patikimumą ir veiksmingumą. - Sektoriaus žinių panaudojimas nustatant taisykles. Sektoriaus žinių panaudojimas gali pagerinti rezultatus ir padidinti verslo paramą. - Stebėsena, skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei. Tai yra pagrindinis veiksnys, padedantis didinti pasitikėjimą ir patikimumą savireguliacijos mechanizmais. - Vykdymas ir sankcijos. Šios priemonės reikalingos siekiant paskatinti laikytis reikalavimų ir įtvirtinti neigiamas pasekmes tiems savireguliacijos dalyviams, kurie nesilaiko susitarimų. - Ginčų sprendimas ir žalos atlyginimas. Suteikus vartotojams šiuos mechanizmus, galima sustiprinti vartotojų pasitikėjimą. - Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Tai gali pagerinti savireguliacijos sprendimų kokybę, padėti užtikrinti, kad būtų identifikuotos ir tinkamai sprendžiamos pagrindinės problemos. Išanalizavus Įstatymų projektus, jų travaux preparatoires ir šiuo metu Lietuvoje egzistuojantį odontologų ir burnos priežiūros specialistų veiklos teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, kad egzistuoja absoliuti dauguma veiksnių, kurie gali lemti savireguliacijos šiame sektoriuje sėkmę. Visų pirma, net 96 proc. odontologų ir burnos priežiūros specialistų pritaria licencijavimo grąžinimui Lietuvos odontologų rūmams42, t.y. savireguliacijos stiprinimui. Taigi, egzistuoja akivaizdus šios profesijos atstovų interesas. Antra, siūlomas įstatyminis įpareigojimas visiems rinkos dalyviams (odontologams ir burnos priežiūros specialistams) būti savireguliacijos organo (Lietuvos odontologų rūmų) nariais užtikrina rinkos aprėptį. Trečia, savireguliacijoje dalyvaujančių (dalyvausiančių) subjektų teikiamos paslaugos yra iš esmės identiškos, o tai supaprastina savireguliacijos taikymą. Ketvirta, Įstatymų projektais yra sprendžiama dėl sveikatos paslaugų vieno iš sektorių savireguliacijos. Akivaizdu, kad sveikatos sektoriuje dėl paslaugų teikėjų klaidų galima žala vartotojams yra vertintina kaip itin rimta, todėl egzistuoja didelis poreikis užtikrinti paslaugų teikėjų atitiktį visiems reikalavimams. Penkta, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas neapsunkins įėjimo į rinką naujiems paslaugų teikėjams lyginant su dabar egzistuojančiu reguliavimu, nes ir dabar odontologų ir burnos priežiūros specialistų veikla yra licencijuojama. Šešta, savireguliacijos tikslai Įstatymo projekte yra išdėstyti aiškiai ir tvirtai. Tai turėtų paskatinti šios profesijos atstovus būti suinteresuotais dalyvavimu ir palengvinti norimo poveikio pasiekimą.

Septinta, savireguliacijos stiprinimas šiame sektoriuje, jei būtų priimti Įstatymų projektai, atitiktų valstybės politiką, nes savireguliacija būtų įtvirtinta įstatymu. Aštunta, savireguliacija, priėmus Įstatymų projektus, turėtų stiprų teisinį pagrindą. Devinta, užtikrinant visų odontologų ir burnos priežiūros specialistų dalyvavimą savireguliacijos mechanizme (Lietuvos odontologų rūmuose), būtų užtikrinamas plačiausias sektoriaus žinių panaudojimas veiklos rezultatų gerinimui. Dešimta, siūlomas reguliavimas užtikrintų efektyvų savireguliacijos mechanizme dalyvaujančių subjektų įsipareigojimų laikymąsi per griežtas sankcijas (inter alia licencijos stabdymą ar panaikinimą). Vienuolikta, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas užtikrintų suinteresuotų šalių dalyvavimą (Sveikatos apsaugos ministrui skiriant dalį Lietuvos odontologų rūmų garbės teismo, licencijavimo, akreditavimo komisijų narių). Toks modelis, kaip nurodoma teisės doktrinoje, yra įprastas kalbant apie deleguotą savireguliaciją: „Daugeliu atvejų pasiekiamas kompromisas, kai nepriklausomas teismas nagrinėja savireguliacijos mechanizmo dalyvių apeliacijas pasirinktais klausimais, o vyriausybė atlieka tam tikrą vaidmenį skirdama dalį organo, nagrinėjančio tokias apeliacijas, narių ir (ar) reikalaudama visuomenės atstovavimo drausmės komitetuose.“43 Taigi, egzistuoja mažiausiai 11 iš 16 veiksnių, kuriuos EBPO išskiria kaip galinčius lemti savireguliacijos atitinkamame sektoriuje sėkmę. Pažymėtina, kad dalis iš likusių 5 veiksnių taip pat negali būti laikomi neegzistuojančiais, tačiau jie priklausys nuo faktinės savivaldos veiklos kai (jei) tokia bus įteisinta (pavyzdžiui, vadovavimas, skaidrumas, atskaitomybė visuomenei, ginčų sprendimas). 4. Teisinės prielaidos privalomai narystei Lietuvos odontologų rūmuose Lietuvos odontologų rūmai, kurie yra Lietuvoje veikianti odontologų ir burnos priežiūros specialistų savireguliacijos organizacija (nors šiuo metu ir su labai ribotomis funkcijomis), yra įsteigta ir veikia vadovaudamasi Asociacijų įstatymu. Asociacijų įstatymas yra skirtas užtikrinti asociacijų laisvę, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos44 35 straipsnyje. Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą analizavęs asociacijų laisvės principą ir ypač jo suderinamumą su įstatymais įtvirtinta privaloma naryste asociacijose. Ši Konstitucinio Teismo doktrina yra aktuali sprendžiant dėl siūlomos odontologų ir burnos priežiūros specialistų savireguliacijos sistemos pertvarka, nes ši sistema yra paremta asociacijos (Lietuvos odontologų rūmų) veikla. „Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų. šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą ir veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia”45 „Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas.“46

Konstitucijoje numatyti susivienijimai yra grindžiami savanoriška naryste ir įsisteigia bei veikia savo narių interesais.”47 „Įstatymu reguliuojant bet kurio susivienijimo steigimą, veiklą, narystės santykius, būtina paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. nei joks fizinis asmuo, nei fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.“48 „Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią.“49 „Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia asociacijas nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija“50. „Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, jog tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos), t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos vykdomos, suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina įstatymuose reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesine veikla, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės kontroliuojamos profesijos savivaldą užtikrinančios asociacijos, kuriai pagal įstatymus yra pavesta vykdyti tam tikras valstybės funkcijas ar dalyvauti jas vykdant ir kuriai ex lege priklauso asmenys, besiverčiantys atitinkama su viešojo intereso įgyvendinimu susijusia savarankiška profesine veikla, steigimą ir veiklą, įstatymu turi nustatyti narystės tokioje asociacijoje sustabdymo ir pasibaigimo pagrindus, be kita ko, susijusius su teise vykdyti šią profesinę veiklą “51 Apibendrinat Konstitucinio Teismo poziciją, išdėstytą asociacijų laisvės principo atžvilgiu, galima padaryti šias pagrindines išvadas, kurios yra aktualios odontologų ir burnos priežiūros specialistų savireguliacijos kontekste: - Konstitucijos laiduojama asociacijų laisvė užtikrina, kad joks asmuo negali būti verčiamas priklausyti asociacijai prieš jo valią, bet koks priklausymas asociacijoms ar kitiems susivienijimams grindžiamas savanoriškumo principu; - Asociacijų laisvės principo turi būti laikomasi ir kalbant apie asociacijas, kurios yra įtvirtintos įstatymais; - Asociacijų laisvė gali būti ribojama, bet tik įstatymu ir tik tiek, kiek leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija; - Konstitucija leidžia įstatymais nustatyti privalomą narystę asociacijose tik profesijų, kurios vykdo tam tikras valstybės ar valstybei svarbias funkcijas ir yra valstybės kontroliuojamos, atstovams, nes tai yra siejama su valstybės pareiga kontroliuoti tokių funkcijų atlikimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai nėra laikytini valstybės funkcijas vykdančiais asmenimis, tačiau jų, kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, vykdomos funkcijos yra valstybei svarbios funkcijos ir valstybė kontroliuoja jų paslaugų teikimą (tiek per licencijavimą, tiek per veiklos priežiūrą po licencijavimo).

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad valstybė turi teisę įstatymu nustatyti privalomą odontologų ir burnos priežiūros specialistų narystę jų savireguliacijos (savivaldos) organizacijoje (šiuo atveju – Lietuvos odontologų rūmuose), jei šiai organizacijai yra perduodamos tam tikros valstybės funkcijos, susijusios su odontologų ir burnos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų priežiūra ir kontrole (inter alia licencijavimas, veiklos kokybės priežiūra). V. ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS 1. Atlikti Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų nauda valstybei, verslui ir vartotojams būtų: Valstybei: - Daugiau lankstumo. Odontologų savivaldos reakcija į naujus klausimus, taikant savireguliavimo sistemą, būtų greitesnė ir efektyvesnė nei valstybės sprendimų priėmimas, kuris gali užtrukti ilgai, būti sudėtingas ir susijęs su didelėmis procedūrinėmis kliūtimis. - Aukštesnė specifinė (techninė) kompetencija. Dėl didesnės specialistų kompetencijos savireguliacijos odontologų savivalda turės geresnes galimybes pritaikyti taisykles ir gaires prie konkrečios situacijos. - Aukštesnis atitikties lygis. Pačių odontologų (iš dalies) nustatomas reguliavimas per savivaldos sistemą lems geresnį reguliavimo laikymąsi, nes jį nustatys tie patys subjektai, kurie jį kurs. - Valstybės išteklių taupymas. Savireguliacija yra ekonomiškai efektyvesnė, nes didžiąją dalį (jei ne visas) reguliavimo sąnaudų padengtų verslas, o ne valstybė. Odontologams ir burnos priežiūros specialistams: - Mažesnės išlaidos. Tyrimai rodo, kad savireguliacija dažnai yra pigesnis ir mažiau apsunkinantis paslaugų teikėjus modelis nei panašus valstybinis reguliavimas, neatsižvelgiant į valstybės dalyvavimo lygį. - Vartotojų pasitikėjimo didinimas ir verslo įvaizdžio gerinimas. Savireguliacijos mechanizmai yra naudingi stiprinant vartotojų pasitikėjimą, nes padeda užtikrinti produktų ir paslaugų kokybę ir gerą komercinę praktiką. - Paslaugų teikėjų drausminimas. Savireguliacija efektyviai užtikrina paslaugų teikėjų, kurie nesilaiko įsipareigojimų, drausminimą. - Oficialaus valstybinio reguliavimo mažėjimas. Savireguliacija yra lankstesnė priemonė, kurią galima lengviau pritaikyti prie kintančių sąlygų. - Mokymo išteklių teikimas. Savivalda turi geresnes galimybes teikti centralizuotas paslaugas nariams, inter alia mokymo ir dalijimosi informacija paslaugas. Vartotojams: - Geresnis informavimas. Savireguliacijos mechanizmai įprastai užtikrina geresnį vartotojų informaciją nei valstybinės priežiūros mechanizmai. - Geresnis vartotojų teisių užtikrinimas. Savireguliacijos gali nustatyti vartotojams didesnę apsaugą ir teises, nei numato valstybinis reguliavimas. - Kova su nesąžininga ar piktnaudžiavimo praktika. Savireguliacija gali suteikti mechanizmus, kuriuos naudodami paslaugų teikėjai gali spręsti konkrečias problemas, susijusias su nesąžininga konkurencija ar kitokiu piktnaudžiavimu, nes tokius klausimus, esant savireguliacijai, sprendžia kolegos, kurie išmano ir atpažįsta tokias praktikas.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad efektyvi odontologijos sektoriaus savireguliacija, įtvirtinta įstatymu, turi potencialą atnešti konkrečią naudą visoms suinteresuotoms šalims – tiek vartotojams, tiek odontologams ir burnos priežiūros specialistams, tiek valstybei. Ekonominė Odontologų rūmams planuojamų perduoti licencijavimo ir šios veiklos priežiūros funkcijų nauda valstybei yra akivaizdi, nes finansinė licencijavimo ir priežiūros našta būtų perkelta iš valstybės odontologų savivaldai. 2. Įvertinti planuojamų pokyčių įtaką odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nesiūloma keisti pačio odontologijos ir burnos priežiūros paslaugų licencijavimo reikalavimo ir teisės aktais įtvirtintų įsipareigojimų laikymosi (o siūloma keisti tik licencijas išduodantį ir veiklą prižiūrintį subjektą), Įstatymų projektai tiesioginės įtakos odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui neturės. Netiesioginė pozityvi įtaka specialistų darbo patrauklumui regionuose nurodyta atsakant į pirmą klausimą dalyje apie savireguliacijos naudą odontologams ir burnos priežiūros specialistams. 3. Koks būtų poveikis sveikatos priežiūros sistemai, paslaugų teikimo kokybei, veiklos priežiūros kokybei ir kvalifikacijos kėlimo išlaidoms, jei priėmus įstatymų pakeitimus toks reglamentavimas būtų perkeltas ir į kitas sveikatos priežiūros sritis: mediciną, slaugą ir kt. Atsakymas į šį klausimą pateiktas atsakant į pirmą klausimą nurodant savireguliacijos mechanizmo naudas valstybei, odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei vartotojams, nes šie savireguliacijos privalumai yra universalūs ir nepriklauso nuo to, kokiam konkrečiai verslo (inter alia laisvųjų profesijų) sektoriui yra taikomi. 4. Kokį poveikį (vadybinį ir finansinį) reglamentuojamai sričiai galėtų turėti dažna teisinio reglamentavimo kaita. Tam, kad įvertinti teisinio reguliavimo kaitos vadybinį ir (ar) finansinį poveikį bet kuriai sričiai būtina vertinti konkrečiai kiekvieno pokyčio apimtį ir turinį. Kalbant abstrakčiai, galima būtų teigti, kad dažna teisinio reguliavimo kaita nėra naudinga reglamentuojamoje srityje veikiantiems subjektams, nes tokia kaita dažnai reikalauja finansinių, laiko ir kitų išteklių siekiant prisitaikyti prie pokyčių. Tačiau toks abstraktus vertinimas neatspindi konkrečių pokyčių poveikio (vadybinio ir finansinio) reglamentuojamai sričiai, nes skirtingi pokyčiai turi skirtingą poveikį. Tinkamai parengtų ir naudingų pokyčių turinio atnešamas teigiamas pokytis neabejotinai gali nusverti neigiamą pokytį, kylantį iš reglamentavimo keitimo per se. Vertinant konkrečiai Įstatymų projektais siūlomą teisinio reglamentavimo reglamentuojamai sričiai pokytį ir atsižvelgiant į atsakymę į pirmą klausimą pateiktą naudų sąrašą, manytina, kad pozityvūs siūlomo teisinio reglamentavimo aspektai nusvertų galimą teorinį neigiamą poveikį, kurį galėtų sukelti pati reglamentavimo kaita kaip tokia.

Susipažinta

 

11.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-10-31 (teisinio reguliavimo poveikio vertinimas)

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo nutarta kreiptis į tam tikrus subjektus, tame tarpe – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą – dėl įvertinimo ir atsakymų į Seimo narių iškeltus klausimus pateikimo dėl Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP164(2) ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165. Planuojamų pokyčių poveikis odontologijos paslaugų prieinamumui regionuose ir ten dirbančių specialistų darbo patrauklumui būtų neutralus arba neigiamas, jei tai didintų specialistų veiklos kaštus ar kompetencijos tobulinimo ir išlaikymo priemonės taptų sunkiau prieinamos. Bet kokiu atveju vis odontologijos srityje praktikuojančių specialistų veiklos kaštai neišvengiamai bus perkelti šių paslaugų gavėjams, kas šių paslaugų prieinamumą sumažins. Taip pat būtina įvertinti ar nebus sukuriamos prielaidos profesinių kompetencijų erozijai neužtikrinant konferencijų, kursų ir kitų priemonių kokybės kontrolės neužtikrinant, kad ir minimalių reikalavimų atitiktis užtikrins pakankamą specialistų kompetenciją. Dažnas teisinio reguliavimo keitimas yra ypatingai ydingas, kadangi reguliuojami subjektai turi neproporcingai daug resursų skirti pasikeitusių teisinio reguliavimo iškeltų sąlygų atitikčiai užtikrinti, taip pat tai sukuria teisinio netikrumo prielaidą. Kaip specialistus rengianti institucija mes taip pat susiduriame su iššūkiu savo studentams perteikti jų veiklos teisinio reguliavimo pagrindus.

Susipažinta

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2022-02-28

 

 

 

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai) kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - LRV) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau - SAM), siekdama išsakyti savo poziciją, pastabas ir pasiūlymus LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto NR. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ projektui (registracijos Nr. 22-2526) (toliau - Projektas). Rūmai jau ne kartą savo ankstesnėje komunikacijoje Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, LRV bei SAM išreiškė savo palaikymą Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektui NR. XIVP-163(2) ir jį lydintiems teisės aktams (toliau - Įstatymų projektai), o taip pat džiaugėsi iniciatyva įgyvendinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. XIV72 (toliau - Programa), nurodytus tikslus, nustatančius medikų savivaldos stiprinimą, perduodant jai licencijavimo ir kitas funkcijas. Šių siekių įgyvendinimas akivaizdžiai atsispindėjo 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendime po pateikimo pritarti Įstatymų projektams. Deja, medicinos bendruomenės tikėjimas ir viltys dėl Programos įgyvendinimo ir liko ties 2021 m. lapkričio 23 d. riba, kadangi dabartinė Įstatymų projektų derinimo eiga, įskaitant, bet neapsiribojant Projekto parengimą ir pateikimą, nemaloniai stebina ir kelia susirūpinimą. Rūmai, susipažinę su Projektu, atkreipia dėmesį, kad šis Projektas, paskelbtas viešam derinimui iš esmės nesiskiria nuo jo pirminės versijos (registracijos Nr. 22- 161). Primintina, kad Rūmai 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. 22/01-04 teikė savo pastabas, pasiūlymus bei komentarus pirminiam Projektui, tačiau vertinant dabartinio Projekto turinį, galima vienareikšmiškai teigti, kad šių pastabų niekas neanalizavo, nevertino ir net nesiekė to daryti (pvz., Rūmai savo pastabose nurodė datų ir terminų klaidas, kurios buvo įveltos pirminio Projekto tekste ir tos pačios datų ir terminų klaidos yra antriniame Projekte).

Rūmai, atsižvelgdami į šiame rašte prieš tai išdėstytą: (1) iš esmės nepritaria Projektui; (2) išreiškia savo susirūpinimą dėl Projekto rengėjo - SAM - pateikiamo neteisingo teisės aktų nuostatų interpretavimo, abejotinų teiginių, neištaisytų klaidų ir kitų abejones keliančių veiksmų. Išplėstinius argumentus, motyvus bei papildomus komentarus Rūmai pateikia toliau šiame rašte ir jo prieduose Nr. 2 ir Nr. 3.

Rūmai atkreipia LRV dėmesį, kad Projekte teigiama, kad „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asociacijoms, išskyrus nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti". Pažymėtina, kad minimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatyta išimtis, t.y. „ asociacijoms, išskyrus nurodytas Viešojo administravimo Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, “, kuris kalba apie asociacijas, „kurios veikia pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus", kadangi, tokiu atveju, joms „gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais".

Taigi, ši nuostata nėra ir negali būti taikoma Projekte nurodytu atveju, kadangi Įstatymų projektams yra taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Tokiomis asociacijomis, veikiančiomis pagal minėtą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, yra Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos nemokumo administratorių rūmai, Draudimo brokerių asociacija, Patentinių patikėtinių institutas, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitos organizacijos, vykdančios valstybės patikėtas viešojo administravimo funkcijas. Primintina, kad būtent šiuo pagrindu analogiškas funkcijas 2004-2020 metais vykdė ir Rūmai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, kuriuo Projekte vadovaujasi SAM, nustatytas teisinis reguliavimas nesikeitė nuo 2004 m. iki dabar. LRV patogumui, Rūmai parengė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, taikomų aptariamu klausimu, suvestinę, pradedant nuo 2002 m. gruodžio 10 d. iki aktualiai galiojančios redakcijos (šio rašto Priedas Nr. 2). Šioje suvestinėje LRV galėtų pamatyti, kad pastaruosius 19 metų teisinis reguliavimas, kuriuo pagrindu asociacijoms yra suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, išliko identiškas (su smulkiais redakciniais patikslinimais). Tad Projekte SAM formuojama išvada akivaizdžiai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, tiek pačios valstybės ilgalaikei profesinės savivaldos steigimo ir formavimo strategijai. Šio strategijos pavyzdžiai pateikiami Rašto Priede Nr. 3 (Profesinių savivaldų steigimas 2006-2020 metais). Rūmai atkreipia LRV dėmesį į Patentinių patikėtinių instituto bei Nemokumo administratorių rūmų steigimą, kurį inicijavo (parengė įstatymus ir teikė juos Seimui) pati LRV. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu Projekte formuluojamos SAM išvados būtų teisingos ir pagrįstos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nei vienos iš anksčiau paminėtų profesinių savivaldų LRV negalėtų inicijuoti (įsteigti).

Rūmai pakartotinai atkreipia LRV dėmesį, kad Projekto rengėjas teikdamas, kad būtų pažeisti konstitucinės teisės principai grąžinant viešojo administravimo funkcijas Rūmams, perduodant jas iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT) atgal, t. y. pakeičiant licencijavimo modelį, „nepraėjus metams nuo naujojo reguliavimo įsigaliojimo", net nesugebėjo ištaisyti faktinių klaidų. VASPVT vykdo iš Rūmų perimtas funkcijas nuo 2020 m. gegužės 1 d., t. y. beveik 2 metus, o ne nepilnus vienerius metus. Nebent šį Projekto teiginį reikėtų vertinti kaip viešą poziciją, jog VASPVT 1 (vienerius) metus iš viso nevykdė odontologijos sektoriaus licencijavimo, kontrolės bei priežiūros, o taip pat kitų susijusių funkcijų. Apibendrindami išdėstytą, Rūmai: 1) prašo LRV nepritarti SAM pateiktam Projektui ir grąžinti jį SAM tobulinti, Projektą parengti atsižvelgiant į Programos nuostatas bei LRV strateginius sprendimus profesinių savivaldų srityje; 2) prašo Teisingumo ministerijos pateikti išaiškinimą dėl Projekte pateikto SAM komentaro dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymo asociacijoms, kurios pavedamos viešojo administravimo funkcijos. Rūmai yra pasiruošę dialogui ir aktyviai diskusijai dėl Projekto, ieškant optimalių ir efektyvių sprendimų. PRIDEDAMA: 1. Priedas Nr. 1. 2022-01-19 Rūmų raštas Nr. 22/01-04 (su priedais), 19 lapų; 2. Priedas Nr. 2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keitimo chronologija, 3 lapai; 3. Priedas Nr. 3. Profesinių savivaldų steigimas 2006-2020 metais, 1 lapas.

Atsižvelgti

 

2.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2022-06-16

 

 

 

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai), susipažinę su 2022 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - Taryba) išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I12462 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. X IV P-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ projekto Nr. (2.30Mr-43)6V-692 (toliau - Išvada), teikia šį kreipimąsi, kuriame pasisako dėl Išvadoje pateiktų argumentų ir pateikia aktualią informaciją apie Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekte Nr. XIVP-163(2) (toliau - ORĮ projektas), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-12462 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-164(2) (toliau - OPBPPĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ (toliau - SPĮĮ projektas), toliau kartu ORĮ projektas, OPBPPĮ projektas ir SPĮĮ projektas vadinami Projektais) numatomus odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo tvarkos pakeitimus. 1. Dėl Projektuose numatytų odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo tvarkos pakeitimų

Siekiant nustatyti galimą Projektuose numatyto teisinio reguliavimo poveikį konkurencijai, būtina tiksliai identifikuoti šio reguliavimo esmines nuostatas.

ORĮ projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Rūmams priskirta funkcija „teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimą. ORĮ projekto 6 straipsnyje nustatyta, jog „Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra Rūmų narys nuo jo įrašymo į Rūmų narių sąrašą. Verstis odontologo praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią odontologijos praktikos licenciją. Verstis burnos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę burnos priežiūros specialistas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią burnos priežiūros praktikos l ic e n c i j ą, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog ,,Kiekvienas odontologas ir burnos priežiūros specialistas į Rūmų narius įrašomas išduodant jiems atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją“.

ORĮ projekto 13 straipsnio l dalyje nustatyta, jog „Odontologų licencijavimo komisija yra Rūmų tarybos sudaryta nuolatinė komisija, kuri teisės aktu nustatytu tvarka išduoda odontologijos ar burnos priežiūros specialisto praktikos licencijas, jas tikslina, sustabdo licencijos galiojimą ir panaikina licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikina licencijos galiojimą“,  to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog ,,Kiekviena iš šio straipsnio l, 2 ir 3 dalyse nurodytų komisijų sudaroma iš 7 asmenų. Į jas atitinkamai po 4 narius skiria Rūmų taryba iš Rūmų narių ir po 3 narius - sveikatos apsaugos m i n i s t r a s, straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog ,,Rūmų komisijų sprendimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka". ORĮ projekto 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitą apie odontologų licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisijų darbą bei Rūmų priimtų sprendimų k o p i j a s, straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos išduodamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijavimo taisyklėmis“, galiausiai, straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog „Sveikatos apsaugos ministras, manydamas, kad Rūmų sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šis skundas turi būti pateiktas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

Šių nuostatų turinys rodo, jog: 1. Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimas vykdomas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, taigi, licencijos išduodamos vadovaujantis objektyviais reikalavimais ir taisyklėmis, o ne subjektyvia Rūmų atstovų nuomone; ii. Rūmų veikla yra prižiūrima sveikatos apsaugos ministro; iii. Rūmų sprendimai dėl licencijų išdavimo ar neišdavimo gali būti apskundžiami teismui; iv. Komisija, priimanti sprendimus dėl licencijų, yra sudaryta iš Rūmų narių ir sveikatos apsaugos ministro paskirtų atstovų; v. Rūmų nariais odontologai ir burnos priežiūros specialistai tampa iš karto po licencijos jiems išdavimo. Tai reiškia, jog Rūmai, kaip profesinės savivaldos organizacija, viešojo administravimo funkcijas vykdo vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, jų sprendimai gali būti apskųsti teismui. Be to, sprendimus dėl licencijų priimanti komisija sudaroma ne vien iš Rūmų narių, bet ir iš sveikatos apsaugos ministro paskirtų atstovų, taip užtikrinant dar didesnį licencijavimo komisijos veiklos skaidrumą ir nešališkumą.

2. Dėl Tarybos nuomonių dėl kitų profesinę savivaldą įtvirtinančių teisės aktų

Rūmai atkreipia dėmesį, jog Projektuose siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, profesinės savivaldos organizacijai priskiriantis administracinių funkcijų atlikimą, nėra išskirtinis, kadangi Lietuvos Respublikoje egzistuoja ir kitų profesinės savivaldos organizacijų, dėl kurių Taryba neturėjo tokio pobūdžio pastabų, kurios pateikiamos Išvadoje.

2.1. Notarų rūmai

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau - NĮ) 4 straipsnyje nurodyta, jog N o ta ra i privalo nuolat kelti savo kvalifikacijų. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai. Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija. Ji sudaroma ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys. Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau -periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų profesinės veiklos metų. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip p a t kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui, Notarų garbės teismui. Notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: 1) notaras tinka eiti notaro pareigas; 2) notaras tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją; 3) notaras netinka eiti notaro pareigas. Notarų atestacijos komisijos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka“. Šios NĮ nuostatos reiškia, jog iš Notarų rūmų prezidiumo nutarimu iš notarų sudaryta Notarų atestacijos komisija gali priimti sprendimus dėl notaro netinkamumo eiti notaro pareigas, t.y., notaro veikla besiverčiantys asmenys gali priimti sprendimus dėl kitų notaro pareigas einančių asmenų teisės toliau eiti šias pareigas (toliau verstis notaro veikla). Taryba dėl šių NĮ nuostatų - Notarų rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi. Vienintelės Tarybos išvados dėl Notarų rūmų veiklos yra susijusios su atlyginimo dydžių už notarinius veiksmų atlikimus nustatymu.

2.2. Architektų rūmai

 Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo (toliau - ARĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „Rūmų steigimo tikslas - užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną".

ARĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba „nustato architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką ARĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ,Architektų profesinio atestavimo komisija (toliau - komisija) yra Rūmų organas. Komisijos sudėtį ir nuostatus, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvirtina Rūmų taryba. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai, išrinkti iš Rūmų narių visuotiniame Rūmų narių susirinkime 3 metų kadencijai. Rūmų narys į komisiją gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais pagrindais, teikia išvadą Rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo, įspėjimo pareiškimo, architektų kvalifikacijos tobulinimo“. Pagal šias ARĮ nuostatas Lietuvos Respublikos architektų rūmai vykdo viešojo administravimo funkciją - atlieka architektų kvalifikacijos atestatų išdavimą. Taryba dėl šių ARI nuostatų - Architektų rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi. Vienintelės Tarybos išvados dėl Architektų rūmų veiklos yra susijusios su architektų tobulinimo kursų vykdymu, kuris yra panašaus pobūdžio ir tuo metu, konkuruoja su kitais tokias pat paslaugas teikiančiais ūkio subjektais ir Architektų profesinio atestavimo komisijos sudėties (pastabos pateiktos ne dėl paties administracinių funkcijų priskyrimo Architektų rūmams fakto, o tik dėl šias funkcijas vykdančios Architektų profesinio atestavimo komisijos sudėties).

2.3. Nemokumo administratorių rūmai

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ,Nemokumo administratorių kvalifikacinius egzaminus ir profesinio tinkamumo testą organizuoja ir vykdo Nemokumo administratorių rūmai ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus“, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog „Kvalifikacinių egzaminų užduotis, profesinio tinkamumo testą rengia Nemokumo administratorių rūmai pagal Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą“.

JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, jog teisė administruoti nemokumo procesus pasibaigia „nemokumo administratoriui netekus Nemokumo administratorių rūmų narystės“. Nemokumo administratorių rūmų įstatų 20.1 punkte nustatyta, jog „Nemokumo administratorius juridinis asmuo tampa Nemokumo administratorių rūmų asocijuotu nariu nuo jo įrašymo į nemokumo administratorių sąrašą dienos“. Šios JANĮ ir Nemokumo administratorių rūmų įstatų nuostatos parodo, jog nemokumo administratoriumi tampama tik išlaikius Nemokumo administratorių rūmų kuriamą ir vykdomą egzaminą, o Nemokumo administratorių rūmų nariais yra tik j nemokumo administratorių sąrašą įtraukti asmenys. Taryba dėl šių JANĮ nuostatų - Nemokumo administratorių rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi.

2.4. Patentinių patikėtinių institutas

Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių įstatymo (toliau - PPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Asmuo, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu nuo patentinio patikėtinio kvalifikacinio egzamino išlaikymo nepraėjo daugiau negu penkeri metai, prieš pradėdamas teikti patentinių patikėtinių paslaugas, privalo pateikti Patentinių patikėtinių institutui prašymą pripažinti jį patentiniu patikėtiniu“, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „Sprendimą dėl asmens pripažinimo patentiniu patikėtiniu priimu Institutas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šiame straipsnyje nurodyto prašymo ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos“. PPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Lietuvos patentiniai patikėtiniai vienijasi į [Patentinių patikėtinių] I n s t i t u t ą, 3 dalyje įtvirtinta, jog ,,Kiekvienas patentinis patikėtinis, įrašytas į Patentinių patikėtinių sąrašą, yra Instituto narys“. Šios PPĮ nuostatos parodo, jog patentinius patikėtinius vienijanti organizacija - Patentinių patikėtinių institutas, kuri sudaryta iš patentinių patikėtinių, priima sprendimus dėl asmenų  pripažinimo patentiniais patikėtiniais. Taryba dėl šių PPĮ nuostatų - Patentinių patikėtinių instituto, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi.

2.5. Lietuvos antstolių rūmai

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - AĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ,,Antstolių padėjėjai privalo nuolat kelti kvalifikaciją ir dalyvauti mokymuose. Antstolių padėjėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai“, 2 dalyje nustatyta, jog „Antstolių padėjėjų mokymo programas ir kvalifikacijos kėlimo nuostatus tvirtina Lietuvos antstolių rūmų p r e z i d i u m a s“, 3 dalyje įtvirtinta, jog „Siekiant patikrinti antstolio padėjėjo kvalifikaciją ir profesines žinias, kas penkerius metus antstolių padėjėjai atestuojami. Antstolių padėjėjus atestuoja Antstolių padėjėjų atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, komisijos nuostatus ir antstolių padėjėjų atestavimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos antstolių rūmų p rezidiumas“, 4 dalyje nustatoma, jog ,.Antstolių padėjėjų atestavimo komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) antstolio padėjėją atestuoti: 2) antstolio padėjėją atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus; 3) antstolio padėjėjo neatestuoti“.

AĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai", 3 dalyje įtvirtinta, jog „Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys“. Šios AĮ nuostatos įtvirtina, jog antstolių profesinės savivaldos organizacija - Lietuvos antstolių rūmai - atlieka antstolių padėjėjų atestaciją, ir gali priimti sprendimą antstolio padėjėjo neatestuoti, tai yra, nesuteikti teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. Taryba dėl šių AĮ nuostatų - Lietuvos antstolių rūmų, kaip subjekto, vykdančio viešojo administravimo funkcijas, įtvirtinimo - nėra pasisakiusi. Rūmai, apibendrindami aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą, atkreipia dėmesį, jog dėl kitų profesinės savivaldos organizacijų, sudarytų iš konkrečia profesine veikla besiverčiančių specialistų, viešojo administravimo funkcijų, susijusių su teisės užsiimti šia veikla suteikimu, Taryba nėra pasisakiusi. Todėl nėra proporcinga Projektuose siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo Rūmams suteikiamos viešojo administravimo funkcijos, susijusios su teisės užsiimti konkrečia veikla suteikimu, išskirti kaip galintį daryti neigiamą poveikį laisvai ir sąžiningai konkurencijai. 3. Dėl Išvadoje pateiktos informacijos Rūmai pažymi, jog tam tikra Išvadoje pateikta informacija, kuria grindžiamas nepritarimas Projektams, pagal savo pobūdį nėra atitinkanti Projektais siūlomo įtvirtinti reguliavimo nuostatų, todėl Išvadoje pateikiamas klaidingas Projektų poveikio vertinimas. 3.1. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo Išvadoje Taryba nurodo, jog „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad suteikimas vienam iš tos pačios ūkinės veiklos dalyvių ar jo organui teisės priimti sprendimus, turinčius įtakos tai ūkinei veiklai, nesiderina su ūkio subjektų lygiateisiškumo nuostata“ (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 19/946, toliau - Nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog Nutarime nagrinėjamas klausimas iš esmės skiriasi nuo Projektuose numatomo reguliavimo, nes Nutarime buvo analizuojama, ar teisės Lietuvos radijui ir televizijos (toliau - LR TV ) vadovaujančiam organui (Valdybai) tvirtinti programų transliavimo įrenginių privačioms redakcijoms nuomos konkursų rezultatus nepagrįstai neriboja konkurencijos. Nagrinėjamame reguliavime buvo nustatyta, jog LRTV Komisija organizuoja programų transliavimo įrenginių privačioms redakcijoms nuomos konkursus ir LRTV Valdyba tvirtina jų rezultatus, tačiau nebuvo nustatyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis turi būti vadovaujamasi atliekant šias administracines funkcijas.

Todėl Nutarime analizuojamas teisinis reguliavimas nuo Projektuose siūlomo teisinio reguliavimo skiriasi šiais esminiais aspektais: i. Projektuose nustatoma, jog  odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas išduoda Rūmai, kurie yra sudaryti iš visų Lietuvos Respublikoje odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas turinčių specialistų (t.y., Rūmai nėra savarankiškas odontologijos praktikos ir burnos priežiūros paslaugų teikėjas), tuo tarpu LRTV buvo savarankiškas programų transliuotojas, kitaip, nei Rūmai, nesudarytas iš daugelio šia veikla užsiimančių subjektų; ii. Projektuose nustatoma, jog Rūmų komisija sprendimus dėl odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų priima vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, tuo tarpu LRTV sprendimus dėl programų transliavimo įrenginių privačioms redakcijoms nuomos konkursų priėmė nesivadovaudama konkrečiais teisės aktais (skundą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikę pareiškėjai nurodė, jo g LRTV buvo priėmusi vienašališkus ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstus sprendimus pakeisti organizuotų konkursų rezultatus ar netvirtinti konkursų rezultatų).

Dėl šių esminių skirtumų būtų klaidinga Nutarime pateiktus išaiškinimus tiesiogiai taikyti Projektais numatyto įtvirtinti teisinio reguliavimo vertinimui, nes Nutarime ir Projektuose išdėstytos situacijos skiriasi iš esmės.

3.2. Dėl JAV konkurencijos institucijos The Federal Trade Commission pranešimo Išvadoje Taryba nurodo, jog „JAV konkurencijos institucijos The Federal Trade Commission pranešime [toliau - Pranešimas] teigiama, kad profesijų reguliavimas tampa probleminiu, kai jo imasi tik formaliai nepriklausoma tos pačius profesijos atstovų komisija. Dėl tokių atstovų finansinio suinteresuotumu gali būti priimami vien jiems palankūs sprendimai, kurie nenaudingi nei konkurencijai, nei visuomenei. Toks interesų konfliktas gali nulemti licencijavimo apribojimus, užkertančius kelią naujų ūkio subjektų patekimui į rinką, suvaržančius vartotojams naudingą konkurenciją tarp atitinkamos profesijos atstovų bei inovatyvių paslaugų diegimą. Airijos konkurencijos institucija taip p a t taktiškai vertina situaciją, kai nacionalinė Odontologų taryba, kurios daugumą sudaro tos pačios profesijos atstovai, reguliuoja atitinkamą profesiją, nes tai sukuria interesų konfliktą tarp skirtingų siekių — apsaugoti vartotojų ir profesijos atstovų interesus“.

Pažymėtina, jog Pranešime prie Komisijos Išvadoje cituojamo išaiškinimo minima Pranešimo rengimo metu dar neišnagrinėta byla North Carolina State Board of Dental Examiners v. Federal Trade Commission (Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba prieš Federalinę prekybos komisiją), kuri buvo išnagrinėta JAV Aukščiausiajame Teisme 2015 m., 2015 m. vasario 25 d. byloje buvo priimtas sprendimas (toliau - Sprendimas). Sprendime išdėstytos bylos aplinkybės, kurios rodo, jog „Šiaurės Karolinos dantų praktikos įstatyme nustatyta, kad Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba yra ,,valstijos tarnyba, reglamentuojanti odontologijos praktiką “. Valdybos pagrindinė pareiga yra sukurti, administruoti ir vykdyti odontologų licencijavimo sistemą.“ Sprendime nurodyta, jog „odontologams pasiskundus Valdybai, kad ne odontologai už tokias [dantų balinimo] paslaugas taiko mažesnes kainas nei odontologai, Valdyba išleido mažiausiai 47 oficialius įsakymo sustabdyti pažeidimus ir jų nebedaryti raštus ne odontologams, esantiems dantų balinimo paslaugų teikėjais ir produktų gamintojais, dažnai įspėdama, kad nelicencijuota odontologijos praktika yra nusikaltimas. Dėl šių ir kitų susijusių valdybos veiksmų ne odontologai nustojo siūlyti dantų balinimo paslaugas Šiaurės Karolinoje". Sprendime konstatuota, jog „Kadangi Valdybos reguliuojamoje veikloje kontrolinis skaičius valdybos sprendimus priimančių asmenų yra aktyvūs rinkos dalyviai. Valdyba gali remtis valstybės veiksmų antimonopoliniu imunitetu tik tuo atveju, jei ji buvo aktyviai prižiūrima valstybės, o [šioje byloje] šis reikalavimas nėra tenkinamas“.

Todėl Pranešime analizuojamas teisinis reguliavimas nuo Projektuose siūlomo teisinio reguliavimo skiriasi šiais esminiais aspektais: i. Projektuose nurodoma, jog odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos yra išduodamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, tuo tarpu Pranešime nurodytoje byloje Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba pati kūrė dantų priežiūros specialistų licencijavimo taisykles ir prižiūrėjo jų įgyvendinimą; ii. Kadangi Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba nebuvo ribojama teisės aktų nuostatų, ji savarankiškai priėmė sprendimus dėl tam tikrų paslaugų (dantų balinimo paslaugų) pripažinimo odontologijos praktika, tuo tarpu Lietuvos Respublikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis yra reglamentuota teisės aktais, priimamais ne Rūmų, o sveikatos apsaugos ministro (pavyzdžiui, Lietuvos medicinos norma MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė). Šie esminiai skirtumai rodo, jog JAV interesų konfliktas kilo dėl to, kad Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų valdyba turėjo itin plačius įgaliojimus veikti, įskaitant galimybę savarankiškai nustatyti dantų priežiūros specialistų licencijavimo tvarką bei apibrėžti, kas laikoma licencijuojamomis dantų priežiūros paslaugomis.

4. Dėl Konkurencijos tarybos „Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairių“ Išvadoje Taryba nurodo, jog ,,pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisės aktų projektų rengėjai privalo atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kai keičiamas reguliavimas yra susijęs su licencijavimo tvarka. Tokį vertinimą rekomenduojame atlikti pagal Konkurencijos tarybos parengtas ,, Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires". Jame siūlytina nuodugniai įvertinti, ar tikrai tikslinga Nutarimo projekte nurodytas viešojo administravimo funkcijas pavesti vykdyti Rūmams, kurių nariai turėtų teisę priimti viešojo administravimo sprendimus, susijusius su galimybėmis vykdyti odontologijos ir burnos priežiūros paslaugų ūkinę veiklą rinkoje, kurioje jie ir patys veikia, ar tai nesukeltų interesų konflikto tarp siekių apsaugoti vartotojų ir profesijos atstovų interesus, ar numatyta pakankamai priemonių kylančioms rizikoms suvaldyti“.

Atsižvelgiant į Projektuose nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį: i. Rūmams pavedama viešojo administravimo funkcija - odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimas - yra griežtai reglamentuojama kitų teisės aktų nuostatomis (sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis, medicinos normomis); ii. Rūmų veikla yra prižiūrima sveikatos apsaugos ministro; iii. Rūmų nariais tampa visi odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas gavę specialistai, darytina išvada, jog Projektuose numatytas teisinis reguliavimas nesukeltų interesų konflikto tarp siekių apsaugoti vartotojų ir profesijos atstovų interesus ir numatyta pakankamai priemonių kylančioms rizikoms suvaldyti. Atsižvelgdami į Projektuose siūlomo teisinio reguliavimo svarbą - profesinės savivaldos teisių grąžinimų Lietuvos odontologų bendruomenei - Rūmai prašo Lietuvos Respublikos Seimo atsižvelgti į šiame kreipimesi pateiktą informaciją bei patvirtinti Projektus. Tuo pačiu Rūmai maloniai kviečia Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą į platesnę diskusiją apie viešojo administravimo funkcijų vykdymą bei konkurencijos sąlygų skatinimą Lietuvos odontologijos sektoriuje. Esame pasiruošę dalykiškai diskusijai ir atsakymams į Jūsų klausimus, jeigu tokių būtų.

Atsižvelgti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-12-27

 

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 111-S-43 pateiktu prašymu atlikome Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2)[1], Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-164(2)[2] ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)[3] (toliau visi kartu – Projektai) antikorupcinį vertinimą.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, Projektais siūloma įtvirtinti (faktiškai grąžinti iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusias) nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (toliau – Rūmai) viešojo administravimo funkcijų vykdymu: licencijų odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms išdavimu bei licencijuojamos veiklos priežiūra ir odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, ir profesinės etikos principų laikymosi priežiūra.

Pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad Projektais formuojama valstybės sveikatos politika odontologų savivaldos atžvilgiu, šio klausimo antikorupciniu požiūriu nevertiname. Tačiau siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami siūlomo teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame kitas pastabas ir pasiūlymus:

1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2) (toliau – Odontologų rūmų įstatymo projektas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinį visuotinį Rūmų narių susirinkimą (toliau – visuotinis narių susirinkimas) Rūmų taryba šaukia ne rečiau kaip 4 metai. Ši norma vertintina šiais aspektais:

2.1.1. pagal Odontologų rūmų įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, visuotinis narių susirinkimas tvirtina Rūmų biudžetą. Iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, ar Rūmų biudžetas bus sudaromas keturiems metams, ar tarp visuotinių narių susirinkimų Rūmų biudžetas bus tvirtinamas kita, nei įstatyme nustatyta, tvarka;

2.1.2. Odontologų rūmų įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad Rūmų taryba privalo ne rečiau kaip vieną kartą per du metus pateikti Rūmų nariams Rūmų tarybos veiklos ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, visuotinį narių susirinkimą Rūmų taryba šaukia ne rečiau kaip 4 metai, kyla abejonių, ar tarp visuotinių narių susirinkimų bus užtikrintos galimybės Rūmų nariams išsamiai susipažinti su Rūmų tarybos veiklos ataskaita, sudarytos sąlygos teikti paklausimus dėl Rūmų tarybos veiklos ataskaitos turinio, ir išreikšti nuomonę (pritarti/nepritarti) dėl šios ataskaitos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome, padidinti eilinių visuotinių narių susirinkimų dažnumą, arba tobulinant siūlomą reglamentavimą, įstatyminiame lygmenyje pašalinti aukščiau nurodytus reglamentavimo trūkumus.

2.2. Vadovaujantis Odontologų rūmų įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalimi, „Visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė paskutiniame visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių, tačiau ne mažiau, kaip 15 procentų visų Rūmų narių“. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas sudaro sąlygas, sąlyginai nedideliam Rūmų narių skaičiui priiminėti sprendimus visiems nariams svarbiais klausimais, pavyzdžiui, priimti ir keisti Rūmų statutą, nustatyti Rūmų nario mokesčio dydį, tvirtinti Odontologų profesinės etikos kodeksą ir kt. Abejotina, ar 15 procentų Rūmų narių gali visapusiškai atspindėti visų narių nuomonių įvairovę tam tikrais klausimais ir užtikrinti interesų pliuralizmą. Taip pat svarstytina, ar 15 procentų narių kvorumas yra proporcingas palyginus su tuo, kad neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi būti šaukiamas, jeigu tai siūlo ne mažiau kaip 1/10 visų Rūmų narių. Todėl siūlome svarstyti galimybę didinti visuotinio narių susirinkimo minimalų narių kvorumą.

2.3. Odontologų rūmų įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Rūmų garbės teismą sudaro 5 nariai, o 3 dalyje, kad 3 narius renka visuotinis narių susirinkimas ir 2 narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo ir eliminuoti galimybes piktnaudžiauti sudarant Rūmų garbės teismą, siūlome nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą visiems nariams (deleguotiems ir visuotinio narių susirinkimo, ir sveikatos apsaugos ministro), ir kokie asmenys sveikatos apsaugos ministro gali būti skiriami Rūmų garbės teismo nariais, t. y. ar nariais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar kitos institucijos valstybės tarnautojai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, visuomenės ar pacientų atstovai, kokie keliami kvalifikaciniai reikalavimai (teisinis ar medicininis išsilavinimas) šiems asmenims, ir kt. Ši pastaba taip pat aktuali Odontologų rūmų įstatymo projekto 13 straipsnio 4 daliai.

2.4. Pagal Odontologų rūmų įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį, Rūmų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai. Atsižvelgiant į tai, kad 3 Rūmų garbės teismo narius renka visuotinis narių susirinkimas ir 2 narius skiria sveikatos apsaugos ministras, darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų sudarytos sąlygos bylas nagrinėti be sveikatos apsaugos ministro deleguotų Rūmų garbės teismo narių. Tokia situacija būtų nepriimtina antikorupciniu požiūriu, kadangi sprendimai būtų priimami uždarame odontologų bendruomenės rate, kas sumažintų priimamų sprendimų objektyvumo prielaidas. Siūlome, Rūmų garbės teismo veiklos nuostatas reglamentuoti tokiu būdu, kad būtų privalomas bent vieno sveikatos apsaugos ministro deleguoto nario dalyvavimas. Ši pastaba taip pat aktuali Odontologų rūmų įstatymo projekto 13 straipsnyje minimų Rūmų komisijų veiklos reglamentavimui.

2.5. Vadovaujantis Odontologų rūmų įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, asmuo, siekiantis tapti Rūmų komisijos nariu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „1) jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ir kitai nuosavybei, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai“. Manome, kad asmens reputacijos siejimas tik su šiame punkte išvardintomis nusikalstamomis veikomis neatspindi nepriekaištingos reputacijos instituto esmės ir nepagrįstai siaurina jo taikymą. Todėl siūlome, nustatyti, kad asmeniui, siekiančiam tapti Rūmų komisijos nariu, yra taikomi valstybės tarnyboje egzistuojantys nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reglamentavimas nepriekaištingą reputacija sieja su asmens pripažinimu kaltu, bet ne su teistumu ar laidavimo terminu.

2.6. Odontologų rūmų įstatymo projekto 15 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitą apie odontologų licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisijų darbą bei Rūmų priimtų sprendimų kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Odontologų rūmų įstatymo projekto 13 straipsnį turi būti įsteigtos mažiausiai trys komisijos (Odontologų licencijavimo komisija, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas licencijavimo komisija ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas akreditavimo komisija), nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti pareigą teikti atskaitas tik apie dviejų iš jų darbą. Siekdami, kad būtų užtikrinta visapusiška Rūmų veiklos priežiūra ir kontrolė, siūlome nustatyti, kad Rūmai privalo Sveikatos apsaugos ministerijai teikti ataskaitas apie visų komisijų veiklą.

2.7. Odontologų rūmų įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmų garbės teismas Rūmų nariams už pažeidimus gali skirti įspėjimą arba papeikimą. Pažymėtina, kad nei šis projektas nei Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymas nedetalizuoja, kokiais atvejais turi būti skiriamas įspėjimas, o kada papeikimas, ir kokias konkrečias pasekmes sukelia kiekviena nuobauda. Nereglamentuojant minėtų klausimų įstatyminiu lygmeniu, sudaromos sąlygos juos nustatyti žemesnę galią turinčiai teisės aktais, arba apskritai nereglamentuoti, dėl ko atsiranda prielaidos selektyviai taikyti teisės normas ir skirti nuobaudas. Siekdami eliminuoti galimybes piktnaudžiauti, siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymu reglamentuoti Rūmų garbės teismo nuobaudų skyrimo tvarką ir nuobaudų sukeliamas pasekmes.

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1. Kaip minėta Odontologų rūmų įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Rūmų garbės teismą sudaro 5 nariai, o 3 dalyje, kad 3 narius renka visuotinis narių susirinkimas ir 2 narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Odontologų rūmų įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas „3) renka ir atšaukia Rūmų revizijos komisiją ir Rūmų garbės teismo 6 narius, tvirtina jų nuostatus“. Siūlome tikslinti teisinį reglamentavimą, kad būtų panaikintos normų kolizijos.

3.2. Odontologų rūmų įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas „7) priima sprendimą dėl Rūmų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo“. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų steigimą, teisinę formą ir kt. numatoma nustatyti įstatymu, abejotina, ar šie klausimai gali būti priskiriami visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu reglamentavimu galėtų būti viršyta visuotino narių susirinkimo kompetencija, siūlome atsisakyti nuostatos, kad visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl Rūmų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo. Ši pastaba taip pat aktuali Odontologų rūmų įstatymo projekto 9 straipsnio 4 daliai.

Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios teisės aktų projektų nuostatos yra mažinančios Odontologų rūmų veiklos skaidrumą ir galinčios sudaryti sąlygas piktnaudžiauti.

Atsižvelgti

 

2.

Sveikatos apsaugos ministerija, 2022-01-13

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministerija, išnagrinėjo Jūsų elektroniniu paštu persiųstus Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektą Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-165(2) (toliau – Projektai).

Informuojame, kad Sveikatos apsaugos ministerija  pritaria Projektų tikslams: įtvirtinti ir įgyvendinti realią odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinę savivaldą ir savireguliaciją; sudaryti sąlygas pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų srityje; sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas, tačiau manytų, kad minėti tikslai gali būti pasiekti ir be odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo bei akreditavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, perdavimo iš  Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) Odontologų rūmams.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asociacijoms, išskyrus, nurodytas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies  3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik Viešojo administravimo  įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija organizuoja sveikatos priežiūros licencijavimą bei prižiūri visų nuosavybės rūšių asmens sveikatos priežiūros subjektų veiklą. Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktuose nustatyta, kad VASPVT dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina, licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą. Tai reiškia, kad VASPVT vykdo visų fizinių ir juridinių asmenų licencijavimą asmens sveikatos priežiūros veiklai ir visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą.  VASPVT taip pat tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos, kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos sistemą (e. sveikatos sistemą).

Šiuo metu nėra aplinkybių, lemiančių būtinybę iš VASPVT vykdomo fizinių ir juridinių asmenų  licencijavimo asmens sveikatos priežiūros veiklai išskirti dalį, susijusią su odontologine priežiūra (pagalba), ir odontologus ir burnos priežiūros  specialistus profesiniu pagrindu vienijančiai asociacijai atskiru įstatymu suteikti  viešojo administravimo įgaliojimus vykdyti odontologijos srities licencijavimo funkciją. Be to, VASPVT vykdomų funkcijų asmens sveikatos priežiūros srityje kompleksas, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą padeda užtikrinti sisteminę ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei pacientų saugą, ir vieno segmento – odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijavimo – išskyrimas būtų neigiamas faktorius odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų kokybei ir pacientų saugai.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visų Projektų nuostatų, susijusių su odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, Projektuose turėtų būti atsisakoma (pavyzdžiui, Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2) 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktų, 10 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų, 13 straipsnio, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-164(2) 1 straipsnio dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2) 5 straipsnio, ir kitų susijusių nuostatų).

Be to Odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmų garbės teismas yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, Odontologų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimų. Siekiant odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų kokybės užtikrinimo, siūlome papildyti Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-164(2) naujomis nuostatomis, kuriomis būtų nustatoma, kad Rūmų garbės teismo  sprendimai galėtų būti pagrindas VASPVT stabdyti ir (ar) naikinti odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijos galiojimą ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijas bei akreditavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas.

Pritarti

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, pritariama Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2), todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

Sveikatos apsaugos ministerija papildomai informavo, kad įstatymo projekto netikslinga papildyti

naujomis nuostatomis, kuriomis būtų nustatoma, kad Rūmų garbės teismo  sprendimai galėtų būti pagrindas VASPVT stabdyti ir (ar) naikinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijas bei akreditavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas.

3.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2022-01-13

 

 

 

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT) nepritaria Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų įstatymo projektui Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-165(2) (toliau - Projektai) dėl šių priežasčių: 1. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus - nesiderina su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones - licencijos stabdymą ar panaikinimą). Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius - gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus - ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat būtų galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. VASPVT kaip valstybinė institucija, priimdama sprendimus dėl specialistų licencijavimo ar kitus su specialistų priežiūra susijusius sprendimus, yra nepriklausoma nuo pačių specialistų ar jų asociacijų, neturi jokio suinteresuotumo dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo, užtikrina objektyvų, kvalifikuotą ir kokybišką licencijavimo procesą.

2. VASPVT vykdo ne tik visų fizinių ir juridinių asmenų licencijavimą asmens sveikatos priežiūros veiklai ir visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą, tačiau taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo III dalimi bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, metodiškai vadovauja (teikia metodinę pagalbą) asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tarnyboms, rengia medicininį auditą reglamentuojančius dokumentus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat ir susijusias su odontologine veikla). Be to, VASPVT, įgyvendinant Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra paskirta vykdyti kompetentingos institucijos funkcijas Sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų, išskyrus vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesines kvalifikacijas, pripažinimo srityje, t.y. vykdo visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, profesinės kvalifikacijos, įgytos ne Lietuvos Respublikoje, pripažinimą. VASPVT taip pat organizuoja medicinos normų, reglamentuojančių visų asmens sveikatos priežiūros specialistų praktiką, rengimą, tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos, kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos sistemą (e. sveikatos sistemą). Visas VASPVT vykdomų funkcijų asmens sveikatos priežiūros srityje kompleksas, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą, padeda užtikrina sisteminę ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą ir atskiro segmento - odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijavimo, išėmimas, būtų didelis neigiamas faktorius odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų kokybei ir pacientų saugai.

3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą visų asmens sveikatos priežiūros specialistų (įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus) licencijavimą pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymą ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymą bei visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančias įstaigas) licencijavimą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad asociacijoms, išskyrus nurodytas šios dalies 3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013. m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę", „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę". Todėl nėra jokio pagrindo iš viso VASPVT vykdomo fizinių ir juridinių asmenų licencijavimo asmens sveikatos priežiūros veiklai, išskirti dalį, susijusią su odontologine priežiūra (pagalba), ir vienai iš daugelio sveikatos priežiūros specialistus profesiniu pagrindu vienijančiai asociacijai atskiru įstatymu suteikti išimtinius įgaliojimus.

4. Nuo 2020 m. gegužės 1 d. VASPVT grąžinus gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo funkciją, buvo nustatyti daugybiniai Rūmų perduotų duomenų apie licencijas neatitikimai su duomenimis, esančiais Registrų centro tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje bei Valstybinės ligonių kasos tvarkomoje informacinėje sistemoje „Sveidra" METAS sistemose. Ypatingai nekorektiški ir netikslūs buvo odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančias įstaigų licencijavimo duomenys: skiriasi įstaigos veiklos adresai, skiriasi teikiamos paslaugos, jų skaičius ir kt.

Taip pat buvo nustatyta, kad Rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros, VASPVT nuo 2020-05-01 identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas (neturint licencijos tam tikrai paslaugai), dėl šios priežasties jose dirbusių specialistų praktika įstaigose negalėjo būti įskaitoma kaip teisėta. VASPVT nuo 2020-05-01 iki 2021-12-31 atliko 776 odontologijos įstaigų planinę licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą. Vien per 2020 m. II pusmetį, pradėjus vykdyti šią priemonę, buvo atlikta 162 odontologijos įstaigų planinė licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, po kurios sustabdyta 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų; sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos dėl nesumokėtų įmokų į VLK administruojamą sąskaitą žalai atlyginti. Per 2021 metus atlikta 614 odontologijos įstaigų planinė licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, po kurios sustabdyta 98 odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijų (ar jos dalies), nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų bei panaikintos 38 odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijos. Dažniausiai nustatomas neatitikimai: įstaiga neturi reikiamų specialistų licencijoje nurodytoms paslaugoms teikti, paslaugos teikiamos kitu licencijoje nenurodyti veiklos adresu, kuriuo kartais neturima leidimo-higienos paso, licencijoje nurodytos paslaugos, kurių įstaiga neteikia ir/arba teikiamos licencijoje nenurodytos paslaugos.

5. VASPVT, perėmusi fizinių bei juridinių asmenų licencijavimą iš Odontologų rūmų, be tiesioginių licencijavimo funkcijų, bendradarbiavo su VMI ir FNTT ir papildomai atliko eilę veiksmų, kartu siekdama skaidrinti odontologijos priežiūros paslaugų sektorių. 2021 m. VASPVT atlikto odontologinės priežiūros ir burnos priežiūros paslaugų patikrinimus, kurie atskleidė tendencingus pažeidimus, susijusius su odontologinės priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams keliamais reikalavimais, medicinos priemonių tvarkymu, vidaus medicininio audito veiklos reikalavimų neatitikimu, intervencinių/invazinių procedūrų teikimo tvarka ir kt. VASPVT patikrintoms įstaigoms pateikė kelis šimtus rekomendacijų, susijusių su odontologinės priežiūros paslaugų organizavimo tobulinimu. Be kita ko, konsoliduotų patikrinimų metu identifikuojamos sisteminės problemos dėl teisės aktų prieštaringumo, nesuderinamumo, neaiškumo. Akreditavimo tarnyba jas efektyviai sprendžia, teikdama siūlymus SAM dėl teisės aktų nuostatų keitimo.. Atliekamų patikrinimų metu nustatyti pažeidimai ir pateiktos rekomendacijos neabejotinai prisideda prie odontologijos paslaugų sektoriaus skaidrinimo.

6. Projektai, priešingai nei teigiama Projektų aiškinamajame rašte, ne mažins, bet didins administracinę naštą odontologiniam priežiūros (pagalbos) sektoriui, nes dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia tiek odontologinės priežiūros (pagalbos), tiek kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turės turėti ir tikslinti ne vieną, o dvi licencijas, jų licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos prižiūrą vykdys ne vienas, o du subjektai. Gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai be jų licencijavimo priėmus Projektus bus įpareigoti tapti Rūmų nariais, privalės mokėti kasmetinio nario mokestį. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad Rūmams perėmus gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų, tačiau kokybiškas licencijavimo ir ypatingai licencijuojamos veiklos priežiūros vykdymas reikalauja žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių ir visi šie išteklių kaštai bus dengiami eilinių Rūmų narių gydytojai odontologų ir burnos priežiūros specialistų lėšomis.

7. Pažymėtina, kad, kad pagal Projektų nuostatas Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų Iicencijavimas bus vykdomas pagal tuo pačius teisės aktus, pagal kuriuos licencijavimą vykdo VASPVT, numatoma keisti tik licencijuojantį subjektą. 4 Tačiau net ir šis subjektas - Lietuvos Respublikos odontologų rūmai licencijavimo funkcijos nevykdys savarankiškai, nes 3 iš 7 narių į atitinkamas licencijavimo komisijas, tiesiogiai vykdysiančias odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, turės deleguoti sveikatos apsaugos ministras, kas rodo numatomo išskirtinio odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo netikslingumą ir nepagrįstumą.

Pritarti

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784, pritariama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2), todėl įstatymo projektą siūloma atmesti.

4.

Sveikatos apsaugos ministerija, 2022-03-28

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministerija išanalizavo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (toliau – Rūmai) 2022 m. vasario 28 d. rašte Nr.   22/01-11 (toliau – Raštas) ir jo prieduose pateiktus pasiūlymus ir pastabas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVIP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2)“ projektui ir teikia nuomonę ir paaiškinimus dėl jų.

Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projekto Nr. XIVP-163(2), Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVIP-164(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-165(2) (toliau – projektai) atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.4.3 papunkčiu numatyta priimti sprendimą dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų savivaldos stiprinimo (licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos tobulinimo funkcijų perdavimo), atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų su socialiniais partneriais rezultatus. Įgyvendindama šią priemonę Sveikatos apsaugos ministerija 2022 m. II ketv. numato vykdyti viešąsias konsultacijas su asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinėmis organizacijomis (asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, draugijomis ir kt.), kuria būtų siekiama išsiaiškinti, ar reikalinga keisti esamą situaciją ir viešojo administravimo funkcijas (licencijavimas, kontrolė ir kt.) perduoti kitam subjektui (asociacijoms), ar asociacijos būtų pasirengusios perimti šias funkcijas, ar asociacijos galėtų užtikrinti efektyvų nurodytų funkcijų vykdymą, kokio poveikio galima tikėtis, ar profesinių organizacijų savivaldos stiprinimas gali būti vykdomas tik per viešojo administravimo funkcijų perėmimą iš valstybės institucijų, kokios gali būti kitos savivaldos stiprinimo priemonės ir kt.

Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas leidžia asociacijoms, veikiančioms pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus visose Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais.

Pažymėtina, kad šia Viešojo administravimo įstatymo nuostata buvo siekta įteisinti galimybę profesinę savivaldą įgyvendinančioms ir pagal atskirus įstatymus veikiančioms asociacijoms įgyti viešojo administravimo įgaliojimus ir tokiu būdu kartu su valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvauti tam tikros profesinės veiklos valstybiniame valdyme (vykdyti tam tikros profesinės veiklos teisinį reglamentavimą, atlikti tam tikros profesijos atstovų veiklos priežiūrą, išduoti leidimus vykdyti tam tikrą profesinę veiklą ir pan.). Minėtoms profesinę savivaldą įgyvendinančioms asociacijoms suteikus viešojo administravimo įgaliojimus, jos išskiriamos iš įprastų asociacijų, kurių tikslas yra atstovauti savanoriškai į asociaciją susijungusių asociacijos narių interesus, rato ir tampa valstybės institucinės sistemos dalimi su privaloma tam tikros profesijos atstovų naryste juos vienijančioje asociacijoje.

Taigi, sprendžiant dėl tam tikros profesijos atstovų profesinės savivaldos įtvirtinimo įstatymo lygiu ir viešojo administravimo įgaliojimų juos vienijančiai asociacijai suteikimo, turėtų būti ne tik formaliai įvertinama planuojamų suteikti viešojo administravimo įgaliojimų atitiktis asociacijos veiklos tikslams (tai reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), bet ir tai, kokios profesijos atstovus ji vienija, ir ar ji bus pajėgi užtikrinti tinkamą jai deleguotų viešojo administravimo funkcijų, kurios pagal savo prigimtį priskirtinos valstybei ir paprastai koncentruojamos biudžetinėse įstaigose, atlikimą.

Analizuojant esamą Lietuvos teisinę sistemą, pažymėtina, kad paprastai Lietuvoje profesinė savivalda įstatymu yra įtvirtinama valstybės kontroliuojamų profesijų atstovams. Šį faktą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris 2008 m. sausio 7 d. nutarime nurodė, kad visuotinai, ne tik Lietuvoje, pripažįstama, kad valstybės kontroliuojamos profesijos suponuoja profesijos savireguliaciją ir savivaldos sistemą. Konstitucinis Teismas teigia, kad valstybės kontroliuojama profesija yra viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos. Odontologai ir burnos priežiūros specialistai negali būti prilyginami valstybės kontroliuojamai profesijai, kaip ją apibūdina Konstitucinis Teismas, todėl nėra prielaidų įstatyme įtvirtinti jų profesinę savivaldą su tam tikrais viešojo administravimo įgaliojimais. Odontologai ir burnos priežiūros specialistai nėra išskirtiniai lyginant su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais (gydytojais), kurių veiklos licencijavimą ir priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT), todėl jų veiklos licencijavimo ir akreditavimo išskyrimas iš bendros asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo ir veiklos priežiūros sistemos neturi jokio pagrįsto pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, nėra aktualūs prie Rašto pridėtame Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2022 m. sausio 10 d. rašte Nr. 22/01-02 pateikti argumentai dėl privalomos narystės valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose, susijusios su narių profesinės veiklos kontrole.

Be to, odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros paslaugas, licencijavimo bei šių įstaigų akreditavimo funkcijų priskyrimas Rūmams  turėtų neigiamos įtakos viešojo administravimo sistemos nuoseklumui (aiškumui), nes, sekant odontologų ir burnos priežiūros specialistų pavyzdžiu, gali būti inicijuojamos ir kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų) profesinės savivaldos įteisinimo įstatymu lygmeniu ir viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo juos vienijančioms asociacijoms iniciatyvos.

Taip pat pastebėtina, kad įgaliojus Rūmus vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimą ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, priimant sprendimus dėl licencijos išdavimo potencialiems konkurentams dalyvaus Rūmų nariai – odontologijos ar burnos priežiūros praktika besiverčiantys asmenys. Toks reguliavimas nepagrįstai riboja sąžiningos konkurencijos laisvę. Europos Teisingumo Teismas yra ne kartą pateikęs nuomonę dėl nacionalinės teisės aktų, kuriuose numatyta, kad prašymą išduoti leidimą vykdyti komercinę veiklą pateikusio asmens konkurentai gali dalyvauti išduodant tokį leidimą turinčių kolegialių organų veikloje, suderinamumo su Europos Sąjungos sutarties nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės. 2002 m. sausio
15 d. sprendime byloje Nr. C-439/99 (Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką, 39 punktas) Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad prašymą išduoti leidimą vykdyti komercinę veiklą pateikusio asmens konkurentų daromas poveikis sprendimų priėmimo procesui, net jeigu jie nebalsuoja dėl prašymo išduoti leidimą, gali trukdyti pasinaudoti šiomis pagrindinėmis laisvėmis arba padaryti tokį naudojimąsi mažiau patrauklų. Iš tiesų šie konkurentai galėtų mėginti vilkinti reikiamų sprendimų priėmimą, skatinti pernelyg didelių apribojimų nustatymą arba gauti konkurencijos požiūriu svarbios informacijos.

Prie Rašto pridėtame Rūmų 2022 m. sausio 19 d. rašte Nr. 22/01-04 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pripažinimas netekusiu galios pažeidė gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą. Norėtume atkreipti dėmesį, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatuota, jog „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas  – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymą pripažinus netekusiu galios, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsniu ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo 3 straipsniu buvo užtikrinti teisėti odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų lūkesčiai, t. y. numatyta, kad:

·  iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Rūmų išduotos licencijos, suteikiančios teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, suteikia teisę teikti jose nurodytas odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas, o Rūmų išduotos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos – teisę verstis odontologijos praktika ir burnos priežiūros praktika pagal licencijose nurodytą profesinę kvalifikaciją;

·  nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos VASPVT licencijas, suteikiančias teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, dėl kurių išdavimo Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ar užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kreipėsi iki šio įstatymo įsigaliojimo, išduoda ir licencijų, suteikiančių teisę teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, kurių galiojimas sustabdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo sustabdymą panaikina arba galiojimą panaikina iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

·  įsigaliojus šiam įstatymui, VASPVT odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijas, dėl kurių išdavimo odontologai ir burnos priežiūros specialistai kreipėsi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išduoda ir odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų, kurių galiojimas sustabdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimo sustabdymą panaikina arba galiojimą panaikina iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Tai atitinka Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo nuostatas, kad „teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. <...> Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario 15 d. nutarimas).“

Kadangi odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos nenustojo galioti, dėl jų nereikėjo kreiptis papildomai į VASPVT ar atlikti kitus veiksmus, todėl manome, kad jų teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti.

Dėl pacientų teisių ir saugos užtikrinimo.         

Informuojame, kad VASPVT specialistai pacientams konsultacijas šiuo metu teikia ne tik tiesiogiai (jiems atvykus į VASPVT), bet ir telefonu, el. paštu, paštu, teikiant atsakymus į paklausimus, pateiktus per VASPVT interneto svetainę ar VASPVT paskyrą Facebook.

VASPVT odontologinės priežiūros (pagalbos) ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei įvertinti, kai būna neaiškus klinikinis atvejis, viešųjų pirkimų būdu perka konsultantų (gydytojų) paslaugas – jie pateikia savo išvadas dėl konkretaus klinikinio atvejo, o prireikus ir apžiūri pacientą.

Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad kaip sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, laikosi bioetikos reikalavimų, prižiūri Lietuvos bioetikos komitetas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jei odontologas ar burnos priežiūros specialistas per vienus metus nuo paskutinio bent vienos iš šio įstatymo 12 straipsnio 4–12 punktuose nustatytų profesinių pareigų („6 laikytis odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principų“) pažeidimo dar kartą pažeidė bent vieną šio įstatymo 12 straipsnio 4–12 punktuose nustatytą profesinę pareigą. Licencijas išduodanti institucija, siekdama patikrinti, ar licencijos turėtojas laikosi šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų, tarp jų ir pareigos laikytis odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principų, ar yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų gauti duomenis apie odontologo ir burnos priežiūros specialisto šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją turi teisę kreiptis Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų savininkai ar dalininkai ar jų įgaliotų institucijų vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, sveikatos priežiūros specialistų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su Rašto teiginiu, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės etikos sritis yra visiškai nekontroliuojama.

Primename, kad VASPVT vykdo visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, teikia metodinę pagalbą asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tarnyboms, rengia medicininį auditą reglamentuojančius dokumentus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (taip pat ir susijusias su odontologine veikla). Be to, VASPVT, įgyvendinant  Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra paskirta vykdyti kompetentingos institucijos funkcijas Sveikatos apsaugos ministerijos kuravimo sričiai priskirtų reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų, išskyrus vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesines kvalifikacijas, pripažinimo srityje, t. y. vykdo  visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, profesinės kvalifikacijos, įgytos ne Lietuvos Respublikoje, pripažinimą. VASPVT taip pat organizuoja medicinos normų, reglamentuojančių visų asmens sveikatos priežiūros  specialistų praktiką, rengimą, tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos, ir kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (e. sveikatos sistemą). Visas VASPVT vykdomų funkcijų asmens sveikatos priežiūros srityje kompleksas, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą, padeda užtikrinti sisteminį ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientų saugą ir jų teisių užtikrinimą.

Dėl administracinės naštos odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms ir poreikio keisti teisinį reguliavimą.

Manome, kad priešingai, nei nurodyta Rašte ir projektų aiškinamajame rašte, projektai ne mažins, bet didins administracinę naštą odontologijos ir burnos priežiūros sektoriui, nes, atsižvelgiant į tai, kad dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia tiek odontologinės priežiūros (pagalbos), tiek kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų turėti ir tikslinti ne vieną, o dvi licencijas, jų licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą vykdytų ne vienas, o du subjektai. Be to, jei licencijavimo funkcijos būtų perduotos Rūmams, VASPVT ir toliau vykdytų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų paslaugų kokybės ir prieinamumo priežiūrą, metodiškai konsultuotų ir prižiūrėtų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas medicininio audito vykdymo klausimais, taip pat vykdytų su odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimu susijusias funkcijas. Svarbu ir tai, kad gydytojai odontologai bei burnos priežiūros specialistai būtų įpareigoti tapti Rūmų nariais ir privalėtų mokėti Rūmų nario mokestį.

Manytume, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų nuomonės apklausos nėra pakankamos, kad jomis būtų pagrįstas objektyvus poreikis keisti šių specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojančią instituciją.

Atsižvelgdami į tai, manome, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros paslaugas, licencijavimo bei šių įstaigų akreditavimo funkcijų perdavimas Rūmams nėra tinkamas būdas siekiant spręsti projektų aiškinamajame rašte nurodytas su odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu, taip pat odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimu bei šių įstaigų akreditavimu susijusias problemas ir didinti odontologijos sektoriaus atstovų pasitenkinimą VASPVT veikla. Bendromis visų suinteresuotų pusių pastangomis bus ieškoma būdų, kaip pagerinti su odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimu ir akreditavimu susijusių VASPVT funkcijų vykdymo kokybę ir efektyvumą, kartu išlaikant visų asmens sveikatos priežiūros veiklų (įskaitant ir odontologų bei burnos priežiūros specialistų) licencijavimą ir akreditavimą, sutelktą VASPVT.

Dėl finansinės naštos valstybės biudžetui.

Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, Rūmams perėmus gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad šis sutaupymas būtų minimalus – apie 35 tūkst. Eurų per metus, nes VASPVT odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimui ir licencijų laikymosi priežiūrai yra skirtos dvi pareigybės, kurių išlaikymui yra skirta apie 50 tūkst. Eurų per metus, tačiau už šį VASPVT vykdomą licencijavimą per metus surenkama apie 15 tūkst. valstybės rinkliavų.

Pastebėtina ir tai, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų ir veiklos duomenys yra bendrose duomenų bazėse – sveikatos priežiūros specialistų ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registre (LICREG), ir Sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo informacinėje sistemoje (SPĮLIS), o tai ne tik padeda taupyti informacinėms sistemos išlaikyti skirtas lėšas, bet ir yra efektyviau kaupiant, sisteminant, viešiant ir dalinantis jose sukaupta informacija.

Rašte nurodyta, kad Rūmai viešojo administravimo funkcijoms vykdyti investavo virš 2 mln. Eur ir kad šią sumą sudarė ne tik kasmetinės einamosios išlaidos, bet ir vienkartinės išlaidos – turto nustatytoms viešojo administravimo funkcijoms vykdyti įsigijimas. Atsižvelgiant į tai nepagrįsta teigti, kad  valstybė  kasmet sutaupytų 133 tūkst. Eur, nes iš 2 mln. Eur reikėtų atimti minėtas vienkartines išlaidas ir tik tada likusią sumą dalinti iš metų skaičiaus.

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabų.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 136 straipsnio 3 dalį įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Teisingumo ministerijai, kad ši pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Atsižvelgiant į tai, Rašto argumentas, kad Teisingumo ministerija neturėjo kritinių pastabų įstatymų projektams, aktualus tik atitikties Europos Sąjungos teisei, o ne Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams aspektu.

Nesutiktina su Rašto teiginiu, kad, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas projektams kritinių pastabų nepateikė – jo išvados 1 punkte nurodoma:

,,Teikiamu įstatymo projektu siūloma gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus vienijančiai asociacijai – Lietuvos Respublikos odontologų rūmams, suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir įgalioti ją vykdyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą bei kitus sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje. Vertinant siūlomą reguliavimą, atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reguliavimas, kuriuo Lietuvos Respublikos odontologų rūmams buvo pavestos minėtos funkcijos, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. gegužės 1 d. Buvo argumentuojama, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus –  ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nedera su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą).

Nevertindami teikiamos argumentacijos, pažymime, kad toks įstatyminio reglamentavimo ir visuomeninių santykių odontologinės priežiūros srityje dažnas keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise. Naujas teisinis reguliavimas turi būti pasvertas tiek tikslų, reikalingumo, tiek reguliacinės naštos aspektu. Siekiant teisinio reguliavimo stabilumo, valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas turėtų būti keičiamas tik nustačius, kad pasirinktas teisinis reguliavimas veikia ne taip, kaip tikėtasi, o naujas reguliavimas tikrai pagerintų teisinę aplinką bei asmenų interesus.“

Sveikatos apsaugos ministerija dėkoja už Jūsų dėmesį ir indėlį gerinant odontologinių paslaugų prieinamumą ir kokybę. Esame pasirengę ir toliau bendradarbiauti bei nagrinėti pateiktus racionalius pasiūlymus šiais ir kitais susijusiais klausimais.

Atsižvelgti

 

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-08-03

 

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio  3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo projektui Nr. XIVP-163(2) (toliau – 1  projektas) ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr.  I-1246 2, 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-164(2) (toliau – 2 projektas) (toliau kartu – Projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Projektuose nustatyti, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą vykdo Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai), o asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT), t. y. Projektuose atsisakyti nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu (1 projekte atsisakyti 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir tikslinti 1 dalies 7 punktą, tikslinti 10 straipsnio 4 dalies 4 punktą, atsisakyti 13 straipsnio 2 ir 3 dalių, tikslinti 13 straipsnio 4 ir 8 dalis ir atsisakyti kitų 1 projekto nuostatų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimu bei akreditavimu). Toks reguliavimas siūlomas dėl šių priežasčių:

1.1.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 1, 3, 6, 7, 8, 11 punktuose nustatyta, kad VASPVT dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina, licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai, vykdo visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, registruoja medicinos priemones (taip pat ir susijusias su odontologine veikla) ir vykdo jų valstybinę priežiūrą. VASPVT nagrinėja pacientų skundus, teikia metodinę pagalbą asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito tarnyboms, rengia medicininį auditą reglamentuojančius dokumentus, taip pat organizuoja medicinos normų, reglamentuojančių visų asmens sveikatos priežiūros  specialistų praktiką, rengimą, tvarko valstybinį Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą, kuriame registruojamos visų asmens sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijos ir kurio duomenys automatiniu būdu perduodami į Licencijų informacinę sistemą bei į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. Visos VASPVT vykdomos funkcijos asmens sveikatos priežiūros srityje, jos tvarkomų registrų ir informacinių sistemų integravimas į bendrą sveikatos priežiūros sistemą padeda užtikrinti sisteminį ir visapusišką asmens sveikatos priežiūros funkcionavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientų saugą ir jų teisių užtikrinimą.

Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia ne tik odontologinės priežiūros (pagalbos), bet ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jei Rūmams būtų perduotos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo funkcijos, šios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turėtų turėti ir tikslinti ne vieną, o dvi licencijas, jų licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros veiklos priežiūrą vykdytų ne vienas, o du subjektai (VASPVT ir Rūmai), tai ženkliai didintų administracinę naštą asmens sveikatos priežiūros įtaigoms. Be to, VASPVT ir toliau vykdytų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų paslaugų kokybės ir prieinamumo priežiūrą, metodiškai konsultuotų odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas medicininio audito vykdymo klausimais.

Atsižvelgiant į tai, visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, priežiūrą ir akreditavimą ir toliau turėtų kompleksiškai vykdyti viena institucija – VASPVT.

1.1.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad asociacijoms, kurios veikia pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su šių asociacijų veiklos tikslais. 1 projekto 2 straipsnyje nustatyta, kad Rūmai yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris vienija odontologus ir burnos priežiūros specialistus bei įgyvendina jų savivaldą, o Rūmų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Rūmų statutas. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Kadangi Rūmų veikla susijusi tik su fizinių asmenų – odontologų ir burnos priežiūros specialistų – interesų atstovavimu ir nėra susijusi su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, veikla, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Projektais Rūmams negali būti pavesta vykdyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimo ir akreditavimo funkcijų. 

1.2.  2 projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnis papildomas prievole odontologams ir burnos priežiūros specialistams tapti Rūmų nariais. Pagal 1 projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatas kiekvienas odontologas ir burnos priežiūros specialistas automatiškai įrašomi į Rūmų narius išduodant jiems atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją, nes 1 projekte  nenumatytos įstojimo į Rūmus sąlygos. Tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą turi būti motyvuotas. Jei įstatymu nenustatoma jokių priėmimo į Rūmų narius sąlygų, sprendimui atsisakyti įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą, jei jis turi atitinkamą licenciją, nėra pagrindo. Jei narystė Rūmuose sąlygoja galimybę verstis atitinkama veikla, tai atsisakymas priimti į Rūmų narius negali būti pagrįstas vien  Rūmų tarybos nuomone be įstatyminio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti 1 projekto 6 straipsnio 5 dalies nuostatų.

1.3.  1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatoma, kad narystė Rūmuose nutrūksta odontologui ar burnos priežiūros specialistui nevykdant 1 projekto 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų. Narystę Rūmuose nutraukus 1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, odontologai ir burnos priežiūros specialistai negalėtų įvykdyti 2 projekte nustatytos pareigos odontologams ir burnos priežiūros specialistams būti Rūmų nariais. Nebūdamas Rūmų nariu odontologas ar burnos priežiūros specialistas negalėtų verstis atitinkama praktika, todėl narystės Rūmuose panaikinimas 1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu būtų neproporcinga priemonė, pavyzdžiui, keliomis dienomis pavėlavus sumokėti Rūmų nario mokestį, padarius mažareikšmius Rūmų statuto ar Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimus ar laiku nepranešus reikiamos informacijos. Atsižvelgiant į tai bei tai, kad Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatyme yra nustatytos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo sąlygos, siekiant išvengti dvigubo licencijavimo ir nepagrįstos bei neproporcingos administracinės naštos (kad nebūtų atskirų reikalavimų ir procedūrų licencijai gauti ir tapti Rūmų nariu), vienintelė narystės Rūmuose sąlyga turėtų būti licencijos galiojimas, todėl atsisakytina 1 projekto 6 straipsnio 6 dalies 2 ir 4 punktų.

1.4. Atkreiptinas dėmesys į 1 projekto 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesuderinamumą (skiriasi numatyti drausmės bylos iškėlimo pagrindai): 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmų garbės teismas yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu, Odontologų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimų; 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo, Odontologų rūmų įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių odontologų profesinės praktikos ir odontologinės veiklos reikalavimus, ar Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Rūmų nariui gali būti iškelta drausmės byla. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, siūlytina šias nuostatas suderinti tarpusavyje.

2. Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-165(2) dėl šio nutarimo 1 punkte nurodytų priežasčių.

Pritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:      .

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): atsižvelgiant į Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 784 pateiktą išvadą, kad visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, priežiūrą ir akreditavimą ir toliau turėtų kompleksiškai vykdyti viena institucija - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstatymo projektą Nr. XIVP-165(2) atmesti.

7.2. Pasiūlymai:

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Žemaitaitis, P. Kuzmickienė, A. Veryga.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

Komiteto pirmininkas                                                                           (Parašas)                                                                      Antanas Matulas

 

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja B. Sesickienė


[1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a3311110b93111eb91e294a1358e77e9?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=85149d80-85d7-4725-920d-d3e4da0b0878.

[2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/eb57a640b93411eb91e294a1358e77e9?jfwid=1couz81r4t.

[3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9c558e30b93511eb91e294a1358e77e9?jfwid=1couz81r4t.