PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375
2, 3, 6, 11, 13, 14, 20¹, 20², 22, 30, 32, 49 STRAIPsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ IR 20³ straipsniais
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1571 (2)

2022 m. birželio 20 d.

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1	16			Argumentai: Projektu Nr. XIVP-1571(2) siūloma pakeisti numatytas vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, numatant trumpiausią galimą atstumą nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų ar teritorijų ir  numatant šio atstumo išimtis. Projekto 16 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 9 dalyje numatytas reikalavimas įrengti didesnes kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki nurodytų pastatų ar rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus 49 straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas taikomas ir esamiems, ir būsimiems pastatams ar teritorijoms. 49 straipsnio 11 dalyje numatyta šio 4 aukščių atstumo išimtis, t.y. jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, negu šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pastatų, patalpų ar teritorijų, bet ne arčiau negu 14 dalyje nurodytas atstumas, sudarant susitarimą su asmeniu, suinteresuotu elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, dėl  atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo. 49 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę. Nors tiesiogiai ir nėra nustatyta, iš tokio reguliavimo galima daryti išvadą, kad didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės negali būti arčiau nei vieno elektrinės stiebo aukščio atstumu iki nurodytų pastatų ar teritorijų. Toks teisinis reguliavimas iš esmės palieka atstumų nustatymų klausimą žemės sklypo savininko ir suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu asmens nuožiūrai, sprendimą dėl minėto atstumo šie asmenys gali pasiekti bendru sutarimu. Iš šio teisinio reguliavimo neaišku, kas turi būti numatyta susitarime dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo ir kas užtikrins, kad atitiktis visuomenės sveikatos saugoms reikalavimas yra ir gali būti realiai užtikrinta. Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, net ir labai galingos vėjo elektrinės gali būti nutolusios nuo nurodytų pastatų ar teritorijų tik per vieno vėjo elektrinės stiebo aukščio atstumą. Kai tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atliktos analitinės medžiagos 22/44  „Sanitarinės apsaugos zonos, triukšmo ir kiti apribojimai statyti vėjo bei saulės elektrines Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (kurioje buvo analizuojamas teisinis reglamentavimas Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje), duomenimis minimalus numatomas atstumas yra vertinamas atsižvelgiant į jėgainės galingumą ir išskiriamą triukšmo lygį ir jis yra ne mažesnis negu 500 metrų, o daugelyje valstybių ir gerokai didesnis, be kita ko, savivaldybėms yra suteiktos teisės nustatyti didesnius atstumus ir nenumatytos tokio minimalaus atstumo išimtys. Pažymėtina ir tai, kad kitų Europos Sąjungos valstybių narių geroji patirtis (pavyzdžiui Danijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos teisinis reglamentavimas) pagrindžia, kad yra atsižvelgiama ne į vėjo elektrinės stiebo aukštį, o į bendrą vėjo jėgainės aukštį (t.y. įskaitant ir sparnuotės dydį, kuris vidutiniškai prilygsta pusei vėjo elektrinės stiebo ilgio). Be kita ko, pagal esamą teisinį reglamentavimą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo 48 punkte yra reglamentuotas sanitarinės apsaugos zonos dydis (nuo 200 iki 440 metrų) diferencijuojant jį priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios. Taigi, priešingai ministerijos paaiškinimams, Projektu Nr. XIVP-1571 (2)  siūlomas nustatyti trumpiausias atstumas, įvertinant numatomas projekte išimtis, gali būti ženkliai mažesnis negu šiuo metu nustatyti sanitarinės apsaugos dydžiai, neribojant šio atstumo net pačioms galingiausioms vėjo jėgainėms. Vadovaujantis siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti tokia paradoksali situacija, kuomet galingesnėms elektrinėms galima laikytis mažesnio atstumo negu mažesnėms negu 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, nes jų atveju nustatant minimalų atstumą vertinamas bendras vėjo elektrinės aukštis, vertinant didžiausią iš parametrų, o ne tik vėjo elektrinės stiebo aukštis.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti visuomenės apsaugą nuo galimo neigiamo vėjo elektrinių poveikio bei vadovaujantis gerąja kitų valstybių, turinčių ilgametę vėjo jėgainių eksploatavimo patirtį,  praktika,  siūlome atstumą nuo vėjo jėgainių skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą vėjo jėgainės aukštį bei nustatyti privalomą minimalų galimą atstumą nuo didesnių nei 2 MW galios vėjo jėgainių iki miestų ar miestelių ir pavienių gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų, bei suteikiant savivaldybėms teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) metrais, padaugintas iš 4, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus. Didesnės nei 2 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki miestų ar miestelių gyvenamųjų vietovių būtų ne mažesnis negu 1000 metrų ir ne mažesnis negu 500 metrų iki pavienio gyvenamojo namo. Savivaldybės turi teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą.

Teikia Seimo narė                                                                                                       Laima Nagienė