PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹, 5², 10¹, 10², 10³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2520)

2015 m. rugsėjo 23 d. Nr. 113-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Kviestieji asmenys: Romualdas Gylys, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Taisytini tikėtini įstatymo priėmimo metai.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)				2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 45 punktą įstatyme vartojami terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	1			3. Manytina, kad kai kurie projekto 1 straipsniu siūlomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 1, 2, 7, 8, 10 dalys) yra bendro pobūdžio ir nereikalauja specialaus apibrėžimo. Taip pat svarstytina, ar sąvokomis turi būti numatomi terminai (pavyzdžiui, straipsnio 6, 9, 11 dalys), kurie apibrėžiami tik priemonės vykdymo procedūra, kuri detaliai nustatoma kituose projekto straipsniuose.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	1	3		4. Pagal projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomą korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo apibrėžimą kyla atribojimo nuo kai kurių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (kyšininkavimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kt.) klausimas. Taip pat nėra aišku, kokie teisės pažeidimai būtų laikomi korupcinio pobūdžio administraciniais nusižengimais.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	1	10		5. Projekto 1 straipsnio 10 dalimi įstatymo 2 straipsnis pildomas 15 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „Valstybės ir savivaldybės įstaigos veiklos sritis“. Abejotina, ar „veiklos sritis“ gali būti apibrėžta kaip „atliekama procedūra“.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	2			6. Projekto 2 straipsnis turi dvi penktąsias dalis. Taip pat siūlytina pasirinkti vieną straipsnio pildymo punktais būdą (punktais su novelomis ar naujais punktais, pernumeruojant esančius punktus).	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	3			7. Projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte minimas kriterijus yra neaiškus ir vertinamojo pobūdžio.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	3			8. Neaišku, kaip pagal projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą turėtų „pasitvirtinti“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) sociologinių tyrimų duomenys.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	3			9. Siūlytina papildyti projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 6 punktą nurodant į kieno pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	3			10. Svarstytina, ar projekto 3 straipsniu įstatymą pildančio 5¹ straipsnio 1 dalies 8 puntas suformuluotas ne per plačiai. Pagal pateikiamą formuluotę korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas visose socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar panašias viešąsias paslaugos teikiančiose įstaigose.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	5			11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas kriterijus patenka į 2 dalies pirmojoje pastraipoje numatytą „Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją“, kuri vertinama priimant sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	6			12. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	7			13. Projekto 7 straipsniu įstatymą pildančio 10¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas pildytinas atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažįsta asmenį ne tik pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, bet ir Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	7			14. Projekto 7 straipsniu įstatymas pildomas 10¹ straipsniu, kurio 2 dalies 5 punkte minima „surašyta ir užregistruota išvada ar pažyma dėl teisės akto ar teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo“, o 6 punkte –„surašyta ir užregistruota išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo arba išvada dėl korupcijos rizikos analizės“. Pažymėtina, kad galiojančios redakcijos įstatymo 8 straipsnyje nėra minima „pažyma“, taip pat išvados ar pažymos „užregistravimas“, o šiuo projektu teikiamame 5¹straipsnyje ir keičiamame 6 straipsnyje nėra minimas išvados „užregistravimas“.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	7			15. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje teigiama: „Viešinant šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus su korupcija susijusius atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja sprendimas, duomenys (...)“. Pažymėtina, kad 10¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte minimas ne sprendimo „įsigaliojimas“, o „įsiteisėjimas“.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	7			16. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje teigiama: „Šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų su korupcija susijusių atvejų duomenys skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (šio straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse sukuriant dokumentų paieškos nuorodą) šios sistemos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Manytina, kad skliaustuose tikslinga duoti nuorodą ne į visą šio straipsnio 5 dalį, o į jos 5 ir 6 punktus.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	7			17. Taip pat sunkiai įsivaizduojama kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 10¹ straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse).	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	8			18. Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 10² straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šio straipsnio nuostatos kelia abejonių: 1) Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre.“ Pastebint, kad nei viena iš trijų nurodytų valstybių nėra Europoje, kyla klausimas, kaip šis klausimas yra reguliuojamas likusiame pasaulyje, ypatingai – Europos valstybėse, ir ar užsienio šalių praktikos perkėlimas į kitos teisinės sistemos valstybę – Lietuvą – pasiteisintų. 2) Projekto aiškinamajame rašte taip pat teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama. 3) Nėra aiškus santykis tarp 10² straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą. 4) Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą anonimiškumo ir dalinio anonimiškumo taikymas priklauso nuo objektyvių įstatyme nurodytų aplinkybių buvimo, o ne nuo asmens, kuris pateikė pranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, prašymo (10² straipsnio 3 dalies nuostatos).	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	9			19. Projekto 9 straipsniu teikiamas įstatymo 10³ straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė atlikti asmens, einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, taip pat pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimą. Projekto aiškinamajame rašte vėlgi remiamasi vienintelės pasaulio valstybės – Kanados – praktika. Abejotina, ar vienintelės (be to, ne Europos) pasaulio valstybės pavyzdys yra pakankamas pagrindas perkelti šios valstybės praktiką į skirtingos teisinės sistemos valstybės – Lietuvos – teisę.	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	9			20. Pažymėtina, kad pagal projekto 9 straipsniu teikiamo įstatymo 10³ straipsnio 7 dalį asmeniui, dėl kurio jau yra neigiama išvada dėl elgesio rizikos, numatomos „švelnesnės“ pasekmės (mokomosios, organizacinės, prevencinės ar kitos priemonės pašalinančios ar sumažinančios galimą elgesio riziką) negu asmeniui, net nedavusiam sutikimo dėl tokio vertinimo (pagal projekto 10 straipsnis – atleidimas iš pareigų).	Pritarti
	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-11-26)	10			21. Projekto 10 straipsnio nuostatos kelia abejonių: 1) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.”, o „Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo privalo duoti iki 2016 m. sausio 1 d.“ Tokio sutikimo teisinis pagrindas atsiras tik 2016 m. sausio 1 d. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jau tarnaujantys (einantys pareigas, dirbantys) valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys turės duoti sutikimus dėl elgesio rizikos vertinimo iki minėtos datos. 2) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojai nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir šio pagrindo atleidimo sąlygomis“. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindas – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Šis pagrindas neturi nieko bendro su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo. Tuo atveju jei turėtas omenyje ne 9, o 19 punktas, taip pat pažymėtina, kad ir jame numatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai nėra kaip nors susiję susiję su (ne)sutikimu dėl elgesio rizikos vertinimo: (a) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, (b) iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, (c) iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje, kurio 1 dalies nuostatose vėlgi nėra minimas (ne)sutikimas dėl elgesio rizikos vertinimo. 3) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės tarnautojams prilyginti asmenys nedavę sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo atleidžiami iš pareigų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis“. Remiantis projekto 1 straipsnio 12 dalimi teikiama įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi „Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas šių sąvokų apibrėžtis.“ Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.“ Pirma, kyla klausimas, ar praktiškai įmanomas ir kiek valstybei kainuotų visų minėtų asmenų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo gavimas. Antra, (ne)sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo niekaip negalima prilyginti nesutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (darbo ar darbo sutarties sąlygos yra reguliuojamos Darbo kodekso 95, 120, 191 ir kituose straipsniuose).	Pritarti
2.	Europos teisės departamentas prie teisingumo ministerijos (2014-11-28)				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 5², 10¹, 10², 10³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP‑2520 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ar pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju (kuris turėtų būti viešinamas) būtų laikomas atvejis, kai baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė korupcinio pobūdžio tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo tokią tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvadą galėtų apskųsti, manytina, kad atitinkamo atvejo viešinimas kelia abejonių dėl suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytu nekaltumo prezumpcijos principu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl siūlytume tokios nuostatos atsisakyti arba ją tikslinti taip, kad korupcija susijusiu atveju būtų laikomas tik toks aptartas atvejis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per atitinkamą laikotarpį nepasinaudoja galimybe tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimo išvados apskųsti. Teikiamo įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomo papildyti Korupcijos prevencijos įstatymo 10¹straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusiu atveju laikomas toks atvejis, kai įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Siūlytume apsvarstyti galimybę šią nuostatą tikslinti taip, kad grynai procedūrinio pobūdžio šio įstatymo pažeidimai nebūtų laikomi su korupcija susijusiais atvejais (pavyzdžiui, tokį aspektą kiekvienu atveju galėtų nustatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priimantis sprendimą, kuriuo konstatuojamas minėto įstatymo pažeidimas). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu yra nustatomas platesnis asmenų, kurie turi duoti sutikimą tikrinimui poligrafu, ratas nei Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme įtvirtintas tikrinamų asmenų ratas, nes vadovaujantis įstatymo projekto 10³ straipsnio 10 dalies pirmuoju ir trečiuoju sakiniais išankstinį sutikimą būti tikrinamam dėl elgesio rizikos vertinimo, kas remiantis elgesio rizikos vertinimo apibrėžimu apima ir vertinimą poligrafu, turi duoti bet kuris valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, taip pat pretendentas į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Pažymėtina, kad tos pačios dalies antrasis sakinys numato, kad tyrimo poligrafu metodas turėtų būti atliekamas tik Lietuvos Respublikos poligrafo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todėl manytume, kad įstatymo projekte yra netikslinga reikalauti išankstinio sutikimo bet kokiam elgesio rizikos vertinimui, įskaitant vertinimą poligrafu, jeigu Lietuvos Respublikos poligrafo įstatyme yra nustatytas siauresnis tikrinamų asmenų ratas, nei numatyta šiame įstatymo projekte. Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti įstatymo projekto 10³ straipsnį numatant, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, taip pat pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas pateikiamas bendras sutikimas neapima tyrimo poligrafu metodo.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas (2014-12-22)

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas, bendradarbiaudamas su Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertais Vytu Rimkumi ir Aida Martinkėniene, apsvarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtą „Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5^1,5², 10¹ ir 10²straipsniais įstatymo projektą“ (toliau – Įstatymo projektas) Nr. 14-10214 ir teikia šias pastabas.

1. Mūsų nuomone, Įstatymo projekto sąvokos Korupcijos rizika ir Korupcijos rizikos veiksniai suformuluotos ydingai ir logiškai nenuosekliai, nes sujungus abi viena kitą paaiškinančias sąvokas gaunasi, kad „Korupcijos rizika priežastimis, sąlygomis, įvykiais ir aplinkybėmis, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika (t. y. korupcijos rizikos veiksniais) grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivialdybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija“. Tokiu būdu korupcijos rizikos sąvoka tampa visiškai nesuprantama. Siūlytume nekeisti rizikos definicijos esmės („Rizika – tai tikėtina galimybė patirti nuostolius, praradimus, sužalojimus, nenaudas ar sužlugdymus“; „Tam tikrų įvykių grėsmės pasireiškimo tikimybė tam tikrame procese ir yra rizika ir pan.) ir korupcijos riziką bei korupcijos rizikos veiksnius (faktorius) apibrėžti sekančiai:

1.1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „Korupcijos rizika – korupcinės veikos padarymo tikimybė/galimybė atskiruose valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos procesuose“.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje išdėstytą Korupcijos rizikos veiksnių sąvoką koreguoti siūlome atsižvelgiant į kriminologijos moksle naudojamas ir plačiai išdiskutuotas sąvokas – nusikalstamumo veiksniai arba faktoriai, kurie apima savimi nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, o pastarosios apima ir aplinkybes ir įvykius ir daug ko kita, kas determinuoja nusikaltimų padarymą.

2. panaikinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, kurioje išdėstyta „korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas“ sąvoka. Kadangi šia nuostata bus dirbtinai išplečiama korupcijos samprata. Korupcinių veikų baudžiamieji teisiniai požymiai formaliai perkeliami į administracinius ir darbo teisės pažeidimų santykius. Be to sukeliama painiava dėl sąvokų turinio apibrėžiant viešųjų ir privačių interesų pažeidimų ir korupcinio pobūdžio administracinių, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą.

3. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį, išbraukiant žodžius „nuostatos, užtikrinančios“ ir suformuluoti taip: „9. Antikorupcinis požiūris – antikorupcinio vertinimo subjekto nusistatymas korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo visuomeniniuose santykiuose atžvilgiu“. Visų pirma, požiūris yra kažkieno, todėl būtina nurodyti subjektą. Antra, pats požiūris nėra nuostatos (taisyklės, tvarkos ar teisės normos ir pan.). Požiūris negali užkirsti korupcijos rizikos veiksnių, bet gali padėti suformuluoti antikorupcines nuostatas ir paskatinti atlikti antikorupcinius veiksmus. Manytume, kad, nepritarus šiems pasiūlymams, tokios sąvokos reikia apskritai atsisakyti. Įdėkim šią sąvoką į sąvoką „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas“ (kur ji yra panaudota) ir „teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo“ sąvoka taps absoliutus loginis ir teisinis nesusipratimas: „10. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas ~~antikorupciniu požiūriu~~ „nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose“ ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas“.

Koreguotina ir „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka“, ne tik atsisakant žodžių junginio „antikorupciniu požiūriu“, bet tikslinant ir kitą tekstą. Tam, kad parodyti šios sąvokos sukurtą alogišką prasmę, siūlome paskaityti sąvoką ją užpildant sąvokų turiniu: „Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu, t.y. nuostatos, užtikrinančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai, t.y. korupcijos rizikos veiksniais grindžiama prielaida, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija ir jos veiksniai, t.y. priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika pasireikšti, nustatymas“.

Siūlytume apmąstyti iš naujo siūlomą sąvoką ir pateikti išbaigtą variantą, kuriame būtų aiškiai suformuluota ką projekto rengėjai supranta kaip teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą.

4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje rengėjai sąvokoje „Korupcijos rizikos nustatymas“ aprašo ne korupcijos rizikos nustatymo (įvertinimo?) procesą, o nurodo subjektą, tiesiogiai jo neįvardijant. Ar tai reiškia, kad korupcijos rizikos nustatymui turės būti paskirtas įstaigos vidaus auditorius arba skirtas papildomas etatas ir ar tai yra svarbiausia, aktualiausia ką turi nustatyti įstatymas? Todėl siūlome šį punktą išdėstyti taip: „11. Korupcijos rizikos nustatymas (įvertinimas) – tai valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla vertinant įstaigos vidaus tesės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, valdymo ir kontrolės mechanizmus, procedūras ir veiklos procesus, siekiant išaiškinti korupcijos rizikos veiksnius konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje“.

5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalies turinys prieštarauja šio straipsnio 6 dalies nuostatoms bei iškraipo viešojo valdymo sampratą. Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: Korupcijos rizikos valdymas – tai valstybės ar savivaldybės įstaigos valdymo proceso dalis, skirta korupcijos rizikos veiksnių nustatymui, jų pasireiškimo tikimybės įvertinimui, korupcijos prevencijos priemonių parinkimui, priėmimui ir įgyvendinimui, poveikio rizikos veiksniams vertinimui ir korekcijai (monitoringui).

6. Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis prieštarauja Audito įstatymui, iškreipia vidaus audito ir vidaus kontrolės sampratas. Siūlome 12 dalį išdėstyti taip: „Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – veiksmų, skirtų korupcijos rizikos veiksniams pašalinti ar sumažinti, analizė ir jų reikšmės korupcijos rizikai pasireikšti pateikimas, visuma“.

7. Įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje išbraukti perteklinius žodžius „~~ir jos veiksnių“~~ ir „~~ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu“~~ bei išdėstyti taip: „14. Korupcijos rizikos analizė – išorinis, nepriklausomas valstybės ar savivaldybės įstaigos korupcijos rizikos valdymo vertinimas, o taip pat korupcijos rizikos valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (-yse) nustatymas (įvertinimas), motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar0 jos veiksnius, taip pat siūlymų kaip pagerinti korupcijos rizikos valdymą, pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai“.

8. Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto siūlomi pakeitimai: „7) ~~nustatytų korupcijos~~ su korupcija susijusių atvejų ~~paviešinimas~~ viešinimas“, sudaro sąlygas pažeisti asmens nekaltumo prezumpciją ir Specialiųjų tyrimų tarnybai manipuliuoti kriminalinės žvalgybos informacija ir įsivelti į politikavimą. Todėl siūlome grąžinti seną šio punkto redakciją ir išdėstyti taip: „7) nustatytų korupcijos atvejų ~~paviešinimas~~ viešinimas“.

9. Įstatymo projekto 5¹straipsnio 4,5,6 dalyse išbraukti žodžius „įstaigos vadovas“ ir įrašyti „įstaigos vadovo“. Kadangi įstaigos vadovas negali vertinti savo priimtų įsakymų ir tvarkų, negali vertinti savo paties atliktos korupcijos rizikos nustatymo išvados, taip jis pažeistų nešališkumo ir objektyvumo principus.

10. Įstatymo projekto 52 straipsnio 1 dalį panaikinti, kadangi prieštarauja to paties straipsnio 2 daliai. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis atitinkamai pakeisti į 1, 2 ir 3 d.

11. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje pakeisti žodį „programas“ į „socialinio ugdymo dalykų programas“ ir 2 dalį išdėstyti taip: „2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo ~~programas~~ socialinio ugdymo dalykų programas“. Šis pasiūlymas remiasi Švietimo ministerijos patvirtintais programų aprašais.

12. Įstatymo projekto 10¹straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus keisti atsižvelgiant į Įstatymo projekto 1 straipsnio 8, 11 punktų ir Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 punkto pakeitimus.

13. Įstatymo projekto 10²straipsnio 1 dalies nuostatos siaurina valstybės tarnyboje dirbančio asmens teisę kreiptis į kitas teisėsaugos institucijas (policiją, prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Muitinės departamento kriminalinę tarnybą ir kt.) ir sudaro sąlygas nepagrįstai konkurencijai tarp institucijų imunitetų tarnybų ir STT.

14. Įstatymo projekto 10²straipsnio 2 dalies nuostatos nepagrįstai reikalauja iš visų valstybės tarnautojų būti baudžiamosios teisės žinovais ir puikiai išmanyti korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių modelis išdėstytas Baudžiamajame kodekse reikalauja kvalifikuoto sugretinimo su įvykio aplinkybėmis ar jų elementais. Todėl tikėtina, kad gali kilti administracinės teisenos bylų, kuriose bus ginčijamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių vertinimas. Todėl siūlome įstatymo projekto 10²straipsnyje žodį

2požymius“ papildyti konkrečių nusikalstamų veikų pavadinimais (papirkimas, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimas tarnyba).

Spręsti pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-06-12)				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5¹, 5², 10¹, 10², 10³straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-2520 (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1. Įstatymo projekto 8 straipsnyje dėstomame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 10² straipsnyje siūloma nustatyti valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui (toliau – valstybės tarnautojas) pareigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 48 valandas, pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) apie jo žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas šios priemonės teisinis reguliavimas keistinas dėl šių priežasčių: 1.1. Vienas iš šios pareigos elementų – valstybės tarnautojo žinojimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką Įstatymo projekte neapibrėžtas. Neaišku, kur yra kritinė faktų, informacijos visumos riba, kuri leistų neabejoti tuo, kad galbūt buvo padaryta ar yra daroma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Įstatymo projekte pasigendama aiškiai apibrėžtų kriterijų, nenustatytas konkretus ir aiškus atspirties taškas, nuo kurio būtų galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Informacija apie nusikalstamą veiką turi būti pakankama, patikima, paremta tam tikrais objektyviais faktais ir žiniomis (pavyzdžiui, asmuo gavo neginčijamų įrodymų, kurie rodo nusikalstamos veikos akivaizdumą, ar pats stebėjo neteisėtą įvykį ir pan.). Todėl, siekiant įtvirtinti pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siūlytina aiškiai apibrėžti pagrindus (požymius), kuriems esant laikoma, kad valstybės tarnautojui ši veika buvo žinoma. 1.2. Įstatymo projekte nustatytas 48 valandų terminas, per kurį valstybės tarnautojas privalo pranešti apie nusikalstamą veiką, nėra objektyviai pagrįstas. Ši nuostata neproporcinga, palyginti su pranešimo apie labai sunkų nusikaltimą laiku (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnis). Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiejamas su konkrečiu terminu valandomis, per kurį asmuo privalo pranešti apie jam žinomą daromą arba padarytą labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, kad būtina pranešti per kuo trumpesnį laiką, jeigu nėra svarbių priežasčių ir neįveikiamų kliūčių, dėl kurių neįmanoma pranešti.	Pritarti
					2. Įstatymo projekte siūloma numatyti nauja korupcijos prevencijos priemonė – asmens elgesio rizikos vertinimas, naudojant psichologinius, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodus, turi šių trūkumų: 2.1. Jau dabar galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintos procedūros ir mechanizmai, sudarantys galimybę vertinti valstybės tarnautojų elgesio riziką. Pirma, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 ir 13 straipsniai nustato kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą, kuris taikomas siekiant apginti valstybę ir visuomenę nuo nusikalstamo kėsinimosi. Taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Taip pat paminėtini Korupcijos prevencijos įstatymo 9 ir 9¹ straipsniai bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3¹straipsnis, kurie leidžia gauti visą informaciją, atskleidžiančią asmens elgesio riziką. Būtent šis teisinis reguliavimas leidžia naudoti atitinkamus filtrus, kad valstybės tarnyboje dirbtų asmenys, kurie nekelia abejonių, taip pat suteikia galimybę sužinoti apie jų galbūt padarytas arba daromas korupcinio pobūdžio veikas. Atsižvelgiant į tai, siūlymas įtvirtinti asmens elgesio rizikos vertinimą neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai vertinimas taikant situacijos imitavimo / modeliavimo metodą nėra įprastinė ar paplitusi praktika Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tik keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Vengrijoje, Čekijoje, Rumunijoje) taikomas imitacinio pobūdžio polinkio korupcijai vertinimas. Šis metodas taikomas tik teisėsaugos institucijų pareigūnams, tačiau ne visiems valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, siekiant įtvirtinti tokį modelį ir Lietuvoje, svarstytina, ar jis neturėtų būti orientuojamas tik į teisėsaugos institucijų pareigūnus. 2.2. Pažymėtina, kad žmogaus teises ir laisves ribojančios nuostatos, subjektų, taikančių tikrinimo metodus, veiklos pagrindai turi būti reguliuojami įstatymų. Tačiau Įstatymo projekte elgesio rizikos vertinimo mechanizmas (metodų taikymas) paliekamas neišbaigtas, šiuos aspektus reguliuoti perduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Vis dėlto minėti aspektai yra susiję su asmens teisių ir laisvių ribojimu, todėl turi būti reglamentuojami įstatymo lygmeniu. Svarbu pabrėžti, kad įstatyme turi būti įtvirtintos situacijos imitavimą taikančių subjektų veiksmų ribos, nustatytas draudimas kurstyti, provokuoti atlikti priešingus teisei veiksmus, taip pat veiksmų ir sprendimų apskundimo procedūros, tačiau Įstatymo projekte to pasigendama. 2.3. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projekte, siekiant įvertinti elgesio riziką (t. y. tik galimą elgesio, nebūtinai nusikalstamo, tikimybę), siūloma naudoti situacijos modeliavimą, t. y. tikrinimo veiksmus, analogiškus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdams, kurie taikomi tik nusikaltimams. Įstatymo projekto nuostatos, nustatančios, kad visi valstybės tarnautojai privalėtų duoti sutikimą dėl elgesio rizikos vertinimo, priešingu atveju būtų atleidžiami iš pareigų kaip nesutinkantys dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kelia abejonių dėl jų atitikties proporcingumo principui. 2.4. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte (2 straipsnio 16 dalis) asmens elgesio rizikos vertinimas teisine prasme apibrėžiamas ydingai – idem per idem. Todėl lieka neaišku, kas laikytina elgesio rizika ir kas bus vertinama. Siekiant įtvirtinti aptariamą priemonę, siūlytina nustatyti aiškią jos teisinę apibrėžtį, kas konkrečiai bus tikrinama (valstybės tarnautojo atsparumas korupcijai, patikimumas ar kita). Įstatymo projekte pateikiamos aplinkybės, kurioms esant atliekamas asmens elgesio rizikos vertinimas (ypač Korupcijos prevencijos įstatymo 10³straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose) nėra susietas su korupciniu elgesiu. 2.5. Įstatymo projekto rengėjai nepagrindė, kodėl būtina įstatyme nustatyti ir taikyti aptariamą korupcijos prevencijos priemonę, kurios įtvirtinimas ir įgyvendinimas siūloma apimtimi, be kita ko, pareikalautų nemenkų finansinių išlaidų, kurių pagrįstumo Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pasigendama.	Pritarti
					3. Įstatymo projekte pateikiamas siūlymas Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad korupcijos rizikos nustatymo rekomendacijos būtų tvirtinamos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus. Pažymėtina, kad rekomendacijos savo forma tam tikriems subjektams nebūtų privalomas vykdyti dokumentas, todėl neįtvirtinus imperatyvaus mechanizmo gali kilti grėsmė, kad prioritetas bus teikiamas ne realiai, bet labiau formaliai korupcijos prevencijai.	Spręsti pagrindiniame komitete
					4. Siekiant kovos su korupcija tikslų, siūlytina plėsti teisės aktų projektų, kurie turi būti įvertinti antikorupciniu požiūriu, sąrašą – tikslinti Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad antikorupciniu požiūriu turėtų būti vertinami visi bet kokią finansinę paramą (ne tik gaunamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) numatantys reguliuoti teisės aktų projektai.	Pritarti

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2520 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir įvertinant įstatymo projekte siūlomų korupcijos prevencijos priemonių proporcingumą siekiamam tikslui ir laukiamiems rezultatams – teigiamai įtakai vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

6.2. Pasiūlymai: įstatymo projekto nuostatas tikslinga suderinti su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2925(2) nuostatomis.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Povilas Urbšys.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas