PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-1867
2023-04-19
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
5 |
3 |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 (toliau – ir Įstatymas) 5 str. 2 d. nurodoma, kad mirusio asmens audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Papildomai nurodoma, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama. Įstatymo 5 str. 3 d. mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad gyvas veiksnus asmuo gali atiduoti neregeneruojančius audinius, organus transplantacijai, kai neregeneruojantys audiniai, organai transplantuojami tik donoro sutuoktiniui ar giminystės ryšiu su donoru susijusiam recipientui arba porinės donorystės tvarka. Įstatymo 6 str. 3 d. 2 p. nurodoma, kad gyvas veiksnus asmuo gali atiduoti neregeneruojančius audinius, organus transplantacijai porinės donorystės atveju, kai tarpusavyje nesuderinama pora yra sutuoktiniai arba juos sieja artimos giminystės ryšys.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime vyksta politinės diskusijos dėl civilinės sąjungos instituto įteisinimo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Yra didelė tikimybė, kad su donoryste susijusios situacijos yra aktualios ir asmenims, kurie bendrai gyvena su savo partneriu ar partnere, nesudarę santuokos. Šiuo metu partnerių tarpusavio teisės ir pareigos donorystės srityje niekaip nėra reglamentuotos. Pavyzdžiui, pagal Įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. gyvas partneris negalėtų donuoti savo audinių, organų savo parneriui (recipientui) gydyti. Atsižvelgiant į šias nereglamentuotas situacijas, teisinį reguliavimą būtina tobulinti.
Papildomai pažymėtina, kad kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai jau dabar numato partneriams tam tikras teises ir pareigas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-785 38 straipsnis „Šeimos nariai“ numato, kad „Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai“. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT3-N1/2019 pažymėtina, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Siekiant Lietuvos teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo sprendimų nuoseklaus įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose, siūlomi šie Įstatymo projekto papildymai, nustatantys partnerių tarpusavio teises ir pareigas su donoryste susijusių situacijų kontekste.
Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, partnerio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama.” |
|
2. |
6 |
2 |
2 |
Argumentai: Tokie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) neregeneruojantys audiniai, organai transplantuojami tik donoro sutuoktiniui, partneriui ar giminystės ryšiu su donoru susijusiam recipientui arba porinės donorystės tvarka.” |
|
3. |
6 |
3 |
2 |
Argumentai: Tokie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tarpusavyje nesuderinama pora yra sutuoktiniai, partneriai arba juos sieja artimos giminystės ryšys;” |
|
4. |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti Įstatymo projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip: „Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo Nr. I-1626 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas”
|