LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 132
STENOGRAMA
2014 m. balandžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Pradedame balandžio 10 d. (ketvirtadienio) rytinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. balandžio 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite kokių pasiūlymų? Prašom. Gerbiamasis R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF*). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti 2-11 klausimą, nes ankstesnėje sesijoje buvo priimtas analogiškas įstatymas dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo. Prašau išbraukti.
PIRMININKĖ. Supratome. Gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, ponia Pirmininke. Dėl dviejų klausimų. Šiandien rytiniame posėdyje yra svarstomas 1-3 klausimas dėl Seimo nutarimo…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Šiek tiek tylos, jeigu galima, nes mes negirdime pranešėjų! Prašom dar kartą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl 1-3 klausimo. Šiandien į darbotvarkę yra įtrauktas atitinkamas nutarimo projektas dėl referendumo paskelbimo. Taigi Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu mes prašome, kad prie jo būtų pridėtas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jo Nr. XIIP-1565. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl šio nutarimo yra priimta jau gerokai anksčiau. Vyriausybės išvada dėl šio nutarimo projekto taip pat yra palaikanti. Todėl mes manome, kad pagal visas Statuto procedūras šis klausimas turėtų būti įtrauktas į darbotvarkę.
Taip pat dėl vakarinio posėdžio 2-7 klausimo – dėl Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio projekto. Jis yra įtrauktas, bet nėra Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl to projekto. Todėl irgi frakcijos vardu mes siūlome šitą klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. 2-6 klausimas? Dėl ko čia Etikos ir procedūrų komisija? Privaloma Etikos ir procedūrų komisijos?..
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kaip dėl ko? Dėl to, kad yra galimas teikėjo interesų konfliktas.
PIRMININKĖ. Neprivaloma. Gerai. Seimas nuspręs dėl siūlymo. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš, pritardamas tam, ką siūlė Liberalų frakcijos vardu G. Steponavičius, siūlau iš darbotvarkės išbraukti klausimus, kurie siūlomi įtraukti tik dėl to, kad vyksta Prezidento rinkimų kampanija. Tai 2-6 klausimas dėl Baudžiamojo proceso kodekso. Manau, pats A. Paulauskas, kaip kandidatas į prezidentus, turėtų suprasti, jog neetiška ir negarbinga tokius projektus siūlyti. Siūlome tikrai išbraukti. Jeigu ne, tada siūlome laukti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo.
Ir rezervinis 5 klausimas – Seimo rezoliucija (turbūt trečią kartą siūloma) dėl generalinio prokuroro atleidimo. P. Gražulio siūlymas. Siūlome nebežaisti šitų žaidimų, viskas yra išaiškinta ir Konstitucinio Teismo. Siūlome išbraukti šitą klausimą.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį į labai keistą konservatorių poziciją dėl 2-6 klausimo, kad jis būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Čia yra tikslas, kad būtų suteikta galimybė apklausti bet kurį pareigūną, tarp jų ir Prezidentą, per ikiteisminį tyrimą. Jūs visą laiką kalbate, kai norime naikinti Seimo nario imunitetą, jūsų pozicija yra geležinė: tegul sprendžia teismai, tegul sprendžia prokuratūra, ginkimės teisme. Kodėl jūs taikote dvejopus standartus, ponai konservatoriai? Vienu atveju – kad net to klausimo nebūtų darbotvarkėje, o kitu atveju – jūs aklai pasitikite teismais ir teisėtvarkos institucijomis. Kaip jus suprasti? Jūs esate veidmainiai, dviveidžiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Atsiprašau, aš suklydau. Ne 2-11 klausimą, o 2-10 klausimą. Aš ne paskutinį pažiūrėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pataisysime. Daugiau pasiūlymų nėra?
Taigi nuo pirmo pasiūlymo. Darbo partijos frakcija siūlo išbraukti 2-10 klausimo pateikimą, nes jis ir yra teikiamas Darbo partijos frakcijos narių. Galime sutarti bendru sutarimu? Taip, sutarta. Išbraukta.
Toliau buvo liberalų pasiūlymas dėl įtraukimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Mes Seniūnų sueigoje sutarėme, kad tas klausimas bus antradienį su kitu Seimo nutarimu. Faktiškai viena diena nieko nesprendžia. Mes vis tiek turime priimti klausimą dėl datos paskelbimo, dėl turinio bus atskira diskusija. Bet buvo prašymas, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Neįtraukti. Nėra sutarimo. Vadinasi, liberalų… Aš kviečiu balsuoti. Liberalų frakcija siūlo įtraukti Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jo Nr. XIIP-1565. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 59, prieš – 26, susilaikė 10. Įtrauktas į rezervą.
Toliau. Yra Liberalų frakcijos siūlymas. (Balsai salėje) Jau yra rezerve, nebuvo siūlymo, tai ir balsavome.
Dar yra siūlymas dėl 2-6 klausimo. Liberalų frakcija siūlo išbraukti Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašome balsuoti. Kas pritariate dėl išbraukimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 62, prieš – 32, susilaikė 9. Pritarta siūlymui išbraukti.
Buvo pasiūlymas dėl rezervinio 5 klausimo – išbraukti. Konservatorių frakcija siūlė išbraukti Seimo rezoliuciją dėl generalinio prokuroro atleidimo. Ar galime bendru sutarimu? Negalime. Vadinasi, balsuojame. Prašom. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 59, prieš – 32, susilaikė 10. Pritarta siūlymui išbraukti.
Prašom. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Galima po to.
PIRMININKĖ. Galima po to. Gerai. Viskas. Dėl visos darbotvarkės galime bendru sutarimu pritarti? Jau visi teikimai buvo, dėl visų balsavome. (Triukšmas salėje) Prašome nesinervinti ir nešaukti iš vietos.
Dėl visos darbotvarkės. Jeigu negalime bendru sutarimu, prašome balsuoti. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 85, prieš – 5, susilaikė 13. Darbotvarkei pritarta.
Dabar prieš… Taip. Dar nori kalbėti. Prašome. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau, kad jūs kreiptumėtės į Etikos ir procedūrų komisiją, kadangi šiandien išbraukėme 2-6 klausimą, dėl kurio buvo surinkti 47 Seimo narių parašai, o Seimo statutas numato, kad tokie klausimai (92 straipsnio 1 dalis) yra įtraukiami į darbotvarkę. Aš manau, kad aiškinimas, kad įtraukiame į darbotvarkę, o po to dienos pradžioje išbraukiame, nėra sistemiškas ir nėra teisėtas, todėl paprašyčiau jūsų kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išaiškintų, ar iš tikrųjų galima išbraukti iš darbotvarkės ir turėti tik formalų Statuto straipsnį, kad mes vieną dieną, ketvirtadienį, iš ryto įrašome ir po to tą patį rytą išbraukiame. Aš manau, kad tai nėra teisiška, todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų išaiškinti. Mano giliu įsitikinimu, tokie klausimai negalėtų būti išbraukiami iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš pasinaudosiu jūsų prašymu. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip pat, gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau, kadangi rinksis Etikos ir procedūrų komisija, kad mes išsiaiškintume, ar taip pat rezoliuciją, jeigu ji yra pateikta, galime išbraukti iš darbotvarkės. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, socialdemokratai balsavo, kad liktų tas klausimas. Kas atsitiko socialkonservatoriams, kad jie, vienu žodžiu, kiekvieną kartą balsuoja su konservatoriais? Jeigu jie, socialdemokratai, su konservatoriais kokią nors slaptą koaliciją yra sudarę, tai ateikite viešai ir pasakykite. Kokie svarbiausi strateginiai klausimai, visada socialdemokratai remia konservatorius. Tai kam ta valdančioji dauguma, jūs man pasakykite? Kam tie susitarimai, kam tie rytiniai posėdžiai, kam visas šitas? Ką jums jie padaro? Ar šantažuoja jus konservatoriai, ar ką daro? Na, jūs pasakykite, ką su jumis padaro, kad jūs per porą valandų pakeičiate poziciją?
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Ačiū. Viskas gerai. Nesipykime nuo ryto, dirbsime tvarkingai. Bet, prieš pradėdama ir paskelbdama pagrindinę darbotvarkę, noriu viso Seimo vardu pasveikinti M. A. Pavilionienę su gražiu jubiliejumi. (Plojimai)
10.15 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4468(2) (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas yra Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4468. Priėmimo stadija. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. 2 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. 3 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galima priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta.
Dėl viso. 4 – už, 4 – prieš. Nuomonė už – O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos, labai didelis triukšmas salėje.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Prieš beveik trejus metus įsigaliojęs įstatymas parodė, kad daug yra taisytinų dalykų, nes įstatymo teikėjai niekuomet ir neteigė, kad jis yra tobulas. Tie metai parodė, kad ypač reikia taisyti tokius dalykus, kurie yra susiję su Baudžiamuoju kodeksu, nes Baudžiamajame kodekse yra nustatytos sankcijos, o įstatymo teikėjai numato dar papildomas apsaugos priemones. Vienas iš svarbių dalykų, kuriuos teikiame naujai, tai yra ir tai, kad specializuotos pagalbos centrai kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurtautojų teikia visą parą. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti už papildomai pataisytą labai svarbų ir reikalingą mums įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame O. Valiukevičiūtei. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad jūs diskutuojate dėl smurto artimoje aplinkoje įstatymo, bet prašyčiau tą daryti šiek tiek tyliau, nes negirdėti, ką kolegos kalba. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš esu nuoseklus. Prieš porą metų, kai buvo svarstomas įstatymas dėl artimos aplinkos… smurto artimoje aplinkoje, aš taip pat pasisakiau prieš. Kalbėjau apie tai, kad įstatymas yra neparengtas, kad juo kišamasi į šeimų gyvenimą, kad negali būti tokių sprendimų, kai automatiškai pradedami ikiteisminiai tyrimai, jeigu tiktai policija gauna informaciją ir t. t., ir t. t., ir t. t. Praėjęs laikas parodė, kad tie mano nuogąstavimai buvo teisingi. Dešimtys tūkstančių pranešimų, policija buvo apkrauta nereikalingais veiksmais.
Šiandien gi pasisakau prieš kodėl? Todėl, kad kita pusė nuosekliai didina kišimąsi į šeimą. Tai griauna arba gali griauti tradicinę Lietuvos šeimą. Tai yra vienas aspektas. Ir kitas aspektas – nesprendžiami finansiniai klausimai. Jeigu yra didinamas ir stiprinamas kišimosi mechanizmas, tai policijai ir kitoms organizacijoms turi būti lygiagrečiai numatytas atitinkamas finansavimas. Šios įstatymo pataisos tų klausimų nesprendžia. Todėl aš pasisakau prieš ir kviečiu nepritarti šeimos griovimo įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Na, norėjau kalbėti šiek tiek kitaip, bet kai išgirdau M. Zasčiurinską, kai jis lietuvišką tradicinę šeimą įvardina kaip tą, kur vyras kumščiais auklėja žmoną kasdieną, na, tai tikrai negaliu susilaikyti. Manau, kad daugelis Lietuvos šeimų yra normalios ir viskas vyksta labai gerai. Ir aš visiškai palaikau tas pataisas. Buvau, dirbau ir kuriant šitą įstatymą, paprasčiausia, kas šiek tiek domėjosi šio įstatymo pataisomis, tai yra būtent pareigūnų veiksmai.
Turiu pavyzdžių visai netoli, kur aš gyvenu, kad pareigūnų veiksmai yra labai dviprasmiški kai kuriais atvejais, būtent šitos pataisos įpareigoja juos veikti aktyviau. Manau, šitas įstatymas, kurį mano kolega Mečislovas čia įvardino kaip nereikalingą, tikrai yra reikalingas, nes jis padeda žmogui, dažniausiai moteriai, kuri nukenčia. O ten dažniausiai dar būna vaikų. Mečislovai, jeigu mes kalbame apie šeimą, tai turime matyti visą paveikslėlį. Nesame visi mes šventieji su sparnais ant nugarų, yra visokių, ir demonų yra. Būtent šitos pataisos ir leis pareikalauti iš pareigūnų, kad jie doriau ir geriau atliktų savo pareigas. Jeigu į juos kreipiasi moteris pagalbos, kad ta pagalba būtų suteikta. Jeigu kreipsis vyras, bus suteikta ir vyrui. Aš manau, jos atsiradusios būtent dėl to, kad gyvenimas parodė, dėl ko stringa šitos pagalbos teikimas būtent aukoms. Aš labai džiaugiuosi, kad labai daug Lietuvos piliečių kreipiasi atsiradus šitam įstatymui ir apie tai mes viešai kalbame. Aš manau, nuo to tradicinė šeima bus tiktai geresnė ir stipresnė.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė prieš – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Yra tokia problema kaip smurtas šeimoje. Iš tikrųjų reikia ją kokiu nors būdu spręsti, tačiau šitos pataisos yra kraštutinai feministinės. Be to, jos rodo kryptį, kad valstybė vis daugiau kišasi į šeimos gyvenimą. Ir 7 straipsnio pataisa, kai iškart policija rašo protokolą dar nesulaukusi pareiškimo, eliminuoja teisę susitaikyti, nes po incidento galbūt vyras ir žmona galėtų susėsti, išsiaiškinti santykius, nerašyti to pareiškimo ir tokiu būdu baigtųsi taikiai. Aišku, yra ir kitokių atvejų, tačiau tai, kas yra šitose pataisose, yra pernelyg, yra per daug valstybės ir per daug feminizmo.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjo kolegė O. Valiukevičiūtė, iš tiesų šitas įstatymas jau dvejus metus galioja, daugiau negu dvejus metus. Praktika parodė, kad tobulėja ir procesas. Dabar vėl tobuliname šitą įstatymą, bet ir mūsų pareigūnai taip pat visai kitaip jau dabar žiūri į šitą reiškinį. Man labai gaila, kad čia, Seimo salėje, aš girdžiu, kad šitas įstatymas griauna tradicinę šeimą. Jeigu tradicinę šeimą suvokiate kaip mūsų klasikės Žemaitės aprašytą šeimą, kur „mauči, boba, ba į snukį gausi“, ir toliau įrodinėja savo tiesą kumščiais ir peiliais, kaip įvyko tragedija Gargžduose, kai ir mirtimi „nubaudžia“ savo sutuoktinę, tai atleiskite. Apsaugok, Viešpatie, ir apsaugok, Seime, nuo tokios tradicinės šeimos. Gelbėkim šeimą ir auginkim ją, puoselėkim, kaip tikra pagarba ir meile besiremiančią dviejų sutuoktinių šeimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš… Nebėra. Dar nuomonė už – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, kaip ir kalbėjo gerbiamoji O. Valiukevičiūtė, šitas įstatymas buvo parengtas, tačiau buvo tam tikrų nesklandumų, jį reikia tobulinti. Tuo labiau kad prie šito rengimo pati policija prisidėjo, kad iš tikrųjų jį reikia tobulinti, ir ji pateikė tam tikrus pasiūlymus, kurie dabar turėtų būti įgyvendinti, nes išryškėjo dirbant per tuos metus, kur yra spragų. Todėl siūlyčiau šiam įstatymui pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Išklausėme nuomones už, prieš.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 88, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4468(2) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIP-1568(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIP-1568. Svarstymo stadija.
Dėl ko? Dėl šito norite? (Balsas salėje) Jau paskelbiau. Galėsite po to pasakyti. Aš vedu taip, kaip reikalauja Statutas. Svarstymo stadija. Pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė nutarimo projektą. Gavome atitinkamai tiek Teisės departamento pastabų, tiek Seimo sudarytos ekspertų grupės išvadas, taip pat Vyriausybės išvadą ir, atsižvelgęs į tai, komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projektui ir įregistruoti Seime nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 1 ir 2 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 1, 3 dalims, 54 straipsnio 1 daliai, 135 straipsnio 1 daliai ir konstitucinės teisinės valstybės principui“ projektą.
Kaip pažymėjo ekspertai savo išvadą grindžiančiuose argumentuose, kilus teisiškai pagrįstoms abejonėms, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, šias abejones būtina pašalinti iki tol, kol pataisos nėra pateiktos referendumui, nėra priimtos referendumu. Priešingu atveju gali susiklostyti tokia padėtis, kai referendumu priimtos Konstitucijos pataisos, jeigu jos būtų priimtos, vėliau Konstitucinio Teismo gali būti pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taigi referendumas taptų beprasmis, o jo rezultatai niekiniai. Galutinai išsklaidyti abejones, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, gali tik Konstitucinis Teismas. Manytina, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu, turi pagrindą šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad „atsižvelgiant į konstitucinių nuostatų darnos imperatyvą, referendumu taip pat negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis, atitinkamai nekeičiant Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“, keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų, būtų nustatomas joms priešingas konstitucinis teisinis reguliavimas“.
Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad Konstitucijos normos yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams, įskaitant referendumo iniciatyvines grupes, taip pat bet kokio dydžio piliečių grupes. Jos negali būti nei tapatinamos su tauta, nei kalbėti jos vardu. Tauta savo valią tiesiogiai pareiškia paprastai referendumu arba tiesioginių visuotinių rinkimų metu. Tai yra tik po referendumo arba tiesioginių visuotinių rinkimų galima konstatuoti, kokia yra tautos valia konkrečiu klausimu.
Komitetas priėmė tokius pasiūlymus. Pirmas: priimti Seimo nutarimą „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, projekto Nr. XIIP-1565(2).
Antras pasiūlymas. Seimui priėmus komiteto patobulintą nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbimo“ projektą Nr. XIIP-1568(2) ypatingos skubos tvarka, priimti Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo nutarimo dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo neprieštarauja Konstitucinio akto 1, 2 straipsniams, taip pat Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 1, 3 dalims, 54 straipsnio 1 daliai, 135 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principų projektui“, kurį Teisės ir teisėtvarkos komitetas įregistravo šiandien, balandžio 10 d. Atkreipti dėmesį į tai, kad yra dar kitas nutarimo projektas dėl tų pačių 9 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo – projektas Nr. XIIP-1016(2), kuriuo siūloma paskelbti referendumą dėl 9 ir 147 straipsnių pakeitimo, vertintinas kaip alternatyvus projektas svarstomam projektui, kurį aš dabar pristatau ir kurio projekto Nr. XIIP-1568(2). Pažymėtina, kad nutarimo projekte Nr. XIIP-1016(2) siūloma referendumui pateikti tokias Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo nuostatas… nei siūlomos kitame projekte, todėl šie projektai, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis, turėtų būti svarstomi kaip alternatyvūs ir pasirenkamas vienas iš jų. Komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių pristatyti papildomo komiteto išvadas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projektą. Pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komitetas jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pirmininkui. Kviečiu Konstitucijos komisijos pirmininkę R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, Seimo Konstitucijos komisija kovo 19 d. svarstė Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ projektą ir priėmė sprendimą bendru sutarimu iš esmės pritarti projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Komisija taip pat atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad referendumo paskelbimo iniciatyvinės grupės siūlomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalies pataisos galimai eliminuotų Seimo, kaip tautos atstovybės, teisę keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, jeigu jos jau buvo kartą pakeistos referendumo keliu, taip pat ir kitus teisės aktus, jeigu jie buvo priimti referendumo keliu. Referendumo paskelbimo iniciatyvinės grupės siūlomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimai nesuderinami su Konstitucijos vientisumo principu, Konstituciniu aktu dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje bei iš šios narystės kylančio konstitucinio Lietuvos valstybės įsipareigojimo vykdymu, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintais pagrindiniais steigimo laisvės, laisvų asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvių principais.
PIRMININKĖ. Dėkoju pirmininkei. Diskusija. Diskusijoje užsirašė kalbėti penki Seimo nariai. Pirmasis – A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, kalbėsiu tikrai labai trumpai. Mūsų partijos ir frakcijos nuostata yra labai aiški: mes nepritariam šiam Lietuvos žmones klaidinančiam referendumui, pačiai iniciatyvai. Manome, kad jinai iš tikrųjų yra visiškai nereikalinga. Taip, suprantame žmonių susirūpinimą, dėl to pritariam saugikliams, kuriuos reikia numatyti, tačiau negalime pritarti čia svarstomam nutarimui dėl referendumo skelbimo.
Visų pirma taip ir lieka neaišku, ar buvo surinkta 300 tūkst. parašų, atitinkančių Referendumo įstatymą. Aš manau, kad Seimo vadovybė ir Seimo valdančioji koalicija labai neatsakingai, pro pirštus pasižiūrėjo į Vyriausiosios rinkimų komisijos, mano įsitikinimu, labai grubų Referendumo įstatymo pažeidimą, kai Vyriausioji rinkimų komisija taip ir nepasakė, kiek iš tikrųjų buvo surinkta įstatymą atitinkančių parašų. Tas klausimas lieka neaiškus. Tai atveria duris kaip precedentas ateityje vėlgi teikti visiškai neaiškius dokumentus.
Ir pagrindinis dalykas, be abejo, kad turime kelti labai rimtai ir atsakingai klausimą, ar tikrai galima svarstyti Seime ir pritarti referendumui, kuriuo bus pažeista Konstitucija. Tai, ką Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu čia paskelbė J. Sabatauskas, iš tikrųjų yra labai rimta ir, mano įsitikinimu, reikalauja Seimo labai atsakingų sprendimų. Jeigu referendumo iniciatyva, kaip nustatė ir teisės ekspertai, prieštarauja Konstitucijai, tai Seimas, nusiplaudamas rankas ir palaimindamas tokį referendumą, ant Lietuvos žmonių pečių užkrauna didžiulę atsakomybę, pats vengdamas tos atsakomybės.
Noriu priminti, kad siūlymas referendume priimti sprendimus, kurie prieštarauja Konstitucijai, yra sudarymas galimybės pasikėsinti į pamatinį valstybės įstatymą, į Konstituciją, kartu tai yra leidimas pasikėsinti į pamatinius valstybės konstitucinės santvarkos principus. Noriu priminti, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą už tokius veiksmus, už kėsinimąsi į konstitucinę santvarką, yra tiesiog baudžiama baudžiamąja atsakomybe.
Todėl aš dar sykį kviečiu arba nebalsuoti už šį nutarimo projektą, arba visų pirma išsiaiškinti iki galo, ar tikrai Seimas gali taip sau lengvabūdiškai balsuoti ir pritarti tam, kad Lietuvos žmonėms būtų perkelta visa atsakomybė ginti valstybės konstitucinę santvarką nuo neprotingų kai kurių iniciatyvų ir paties Seimo sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Kviečiu pasisakyti R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas, kaip puikiai žinome, vykdydamas Referendumo įstatymo nuostatas, galėjo surengti referendumą kartu su Europos Parlamento rinkimais gegužės 25 d. Būti racionalius, taupius ir atsakingus mus ragino ir referendumo iniciatoriai, ir kultūros bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos, dalis Seimo narių. Na, atsitiko taip, kaip atsitiko. Deja, mūsų siūlymui, kad kovo 25 d. plenariniame posėdyje būtų svarstomas ir priimtas šis nutarimas, pasipriešino Seimo susiformavusi nauja dauguma. Taip mes galėjome sutaupyti 14 mln. Lt. Ar nekeista, kad Kaimo reikalų komitetas šį nutarimą svarstyti susirengė tik tos pačios dienos rytą, kai vyko plenarinis posėdis, o pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė, nes nebuvo gavęs papildomo komiteto išvados.
Manau, kad pasislepiant po tam tikrais niuansais buvo daroma viskas, kad gegužės 25 d. referendumas neįvyktų. Gal ir būtų linksma šioje procedūrinėje situacijoje stebėti šitą cirką, jeigu nebūtų liūdna, kai matai, kad milijonai litų, kurie vienu mygtuko paspaudimu buvo prarasti, galėjo atitekti kultūros darbuotojams, jų atlyginimų atkūrimui, kitoms labai svarbioms reikmėms. Ir kai kurie oponuojantys kolegos teigia, kad Lietuvos žmonės nesusigaudytų, kaip balsuoti, jeigu referendumas vyktų kartu su Europos Parlamento rinkimais, o galbūt su antruoju Prezidento rinkimų turu. Tai kelia nusistebėjimą, kodėl mes taip nepasitikime Lietuvos žmonėmis?
Vertinant šiandien pateiktą Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, susidaro įspūdis, kad ir toliau daroma viskas, kad referendumas neįvyktų. Mes priimsime patobulintą nutarimo projektą, čia viskas lyg ir gerai, bet puikiai suprantame, ką siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas – kreiptis į Konstitucinį Teismą. Puikiai žinome, ką reiškia kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Ar tai, kas vyksta, nėra nepagarba 300 tūkst. žmonių, kurie pasirašė už referendumą? Aš manau, kad jie iš tikrųjų pasirašė, ir čia klastotės neįžvelgė niekas, ir abejonių neturėtų būti. O gal tai tapo elementaria praktika negerbti Lietuvos žmonių nuomonės? Prisiminkime įvykusį patariamąjį referendumą dėl atominės elektrinės statybos. Mes gi vėl čia labai vėlavome, galų gale įpareigojome rezoliuciją… priėmė Vyriausybė pateikti Seimui parengtą sprendimą. Iki šiol nėra to sprendimo.
Kas vyksta dabar? Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje, kurią minėjo gerbiamasis J. Sabatauskas, skelbiama, kad Konstitucinis Teismas turi galutinai išsklaidyti visas abejones. Kam tada reikalingas mūsų Seimas, kam tada reikalingi Lietuvos žmonės su savo iniciatyva? Kyla esminis klausimas: kodėl prieš išduodama parašų rinkimo lapus garbioji Vyriausioji rinkimų komisija, mūsų Seimo Teisės departamentas neįžvelgė šių prieštaravimų, kuriuos dabar mato ekspertai? Manau, kad tiesiog netikima buvo, kad parašus Lietuvos žmonės surinks, o dabar vengiama atsakomybės ir stengiamasi vėlgi viską nustumti. Ar ne per vėlai susigriebiame taisyti klaidas, negirdėdami tūkstančių žmonių kvietimo atsiklausti, tiesiog atsiklausti, Lietuvos žmonių nuomonės dėl svarbiausio turto – Lietuvos žmonių, žemės, paminame ir menkiausią likusį pasitikėjimą mūsų institucija – Lietuvos Respublikos Seimu. Ar taikydami… taisydami klaidas, nepaminsime Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu? Panašu, kad visa tai paminame.
Balsuodama už Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintą nutarimą, kad referendumas bent jau įvyktų birželio 29 d., aš labai abejoju, ar kreipimasis į Konstitucinį Teismą nesužlugdys šios žmonių idėjos – atsiklausti žmonių nuomonės – galutinai. Labai susimąstykime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytą nuomonę. Kviečiu pasisakyti P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro klausimas yra gana svarbus. Mes kalbame apie pilietinę visuomenę, apie aktyvų pilietį. Kai žmonės išreiškia pilietinę valią, tikrai įdeda dideles pastangas, surenka daugiau kaip 300 tūkst. parašų, kad įvyktų referendumas, ir reikalauja, kad tas referendumas vyktų kartu su Prezidento, Europos Parlamento rinkimais, tai Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija suranda visokių būdų, kad ta žmonių valia nebūtų įgyvendinta. Aš noriu paklausti, ar tokia Seimo pozicija ir toks nesiskaitymas Seimo su žmonių valia kuria pilietinę valstybę? Dar daugiau, ponas A. Kubilius pasakė: kas ne su konservatoriais, tas prieš valstybę ir kad reikia už grotų sodinti visus tuos iniciatorius, kurie parodė pilietinę iniciatyvą.
Mielieji, kur mes einame?! Pasirodo, kaip galėjo tauta priimti Konstituciją?! O gal, pone Kubiliau, tai yra didžiulė klaida?! Gal galėjo Konstituciją priimti Konstitucinis Teismas parašęs?! O kam ta tauta apskritai?! Kam ji reikalinga?! Tauta pasidarė blogis, nuo kurio reikia saugotis! Bet aš sakau: jeigu surinkti parašai, jeigu žmonės nori skelbti referendumą ir jeigu tauta priėmė Konstituciją, o joje pasakyta: svarbiausiais klausimais sprendimus priima tauta, o čia vienas iš svarbiausių klausimų – žemės pardavimas ir kiti klausimai, tai leiskime mes laisvai diskusijas, remkime referendumą. O jūs gi turite milžinišką patirtį. Štai kai buvo paskelbtas referendumas dėl atominės elektrinės, jūs gi pasisamdėte A. Čekuolį. Kiekvieną dieną kalbėjo per radiją ir televiziją, koks tai yra gėris, kiek kainuos… atominė elektrinė kiekvienam žmogui atneš pajamų. Taigi turite, pasiimkite A. Čekuolį ir aiškinkite, kad žemę reikia parduoti užsieniečiams, kad visą žemę reikia parduoti užsieniečiams, kad Lietuvos tautai žemę turėti, piliečiams, yra nusikaltimas. Aiškinkite tuos dalykus! Jeigu jūs taip įtikinsite visuomenę, tai tokie ir bus referendumo rezultatai.
Apskritai mes tikrai bijome tautos, bijome žmonių. Mums žmonės reikalingi tik tada, kai ateina rinkimai. Mes tik tada, tuo metu, atsigręžiame į žmogų, prašome, kad balsuotų už mus per vienus ar kitus rinkimus. Bet gal greitai mes, eidami tokiu keliu, apskritai naikinsime rinkimus, skirstys Konstitucinis Teismas, kiek gali konservatoriai turėti mandatų, kiek kitos partijos gali turi turėti mandatų, gal tie rinkimai jau bus nereikalingi arba bus žala valstybei rinkimai?
Aš noriu jums priminti dar vieną labai svarbų įvykį. Štai vakar, kai oficialiai buvo išduoti kandidatų į Prezidentus pažymėjimai, prasidėjo Prezidento rinkimų kampanija, tą pačią dieną Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas vienbalsiai pripažino, kad Lietuva, neleisdama R. Paksui dalyvauti Prezidento rinkimuose, pažeidė demokratijos principus. Pažeidė! Taip pat pasakė, kad uzurpavo tautos teisę rinkti.
Gerbiamieji, mes rodome į kitas valstybes pirštais, o savo kieme nesusitvarkome! Kur jūs nuėjote su savo demokratija, gerbiamasis Kubiliau, gerbiamieji konservatoriai, uzurpuodami, atimdami teises iš tautos ir iš žmonių?! Kokiu keliu jūs einate?! Aš manau, kad… Dabar paskelbtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo. Tai ar nežinote, kokį priims Konstitucinis Teismas sprendimą? Kokį pasakys konservatoriai, nes D. Žalimas, dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, yra Konservatorių partijos narys. Ką pasakys A. Kubilius, tokį Konstitucinis Teismas ir priims sprendimą. Kam dar ten kreiptis? Ten viskas yra aišku. Gaila.
Aš manyčiau, bent jau per Petrines, aš esu Petras, skelbkime referendumą ir daugiau nedarykime jokių kliūčių, kad tauta ateitų ir pasakytų savo valią tais klausimais, dėl kurių yra surinkta 300 tūkst. parašų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Kviečiu pasisakyti A. Stancikienę.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gerbiamieji kolegos, iš šurmulio salėje, iš to, kaip dirbama frakcijose, nežinau, kokiais klausimais, šnekama mobiliaisiais telefonais, skaitomi kompiuteriai, akivaizdu, kad šis svarbus klausimas daugeliui iš jūsų yra ne tik kad nesvarbus, bet apskritai jau seniai nulemtas, ir jūsų visiškai nejaudina jūsų valstybės likimas. Valstybės ne tik ta prasme, kad valstybė neteks savo žemės, valstybė ore kabėti negali, bet ir ta prasme, kad valstybė be tautos, iš kurios atimame suvereno galią, egzistuoti irgi negali.
Aš nežinau, kas jums suteikė tokią teisę ir tokį mandatą, iš esmės būnant tautos atstovais, neatstovauti tautos valiai. Aiškiai matome šiandien Tėvynės sąjungos, liberalų, socialdemokratų vykdomą iš anksto suplanuotą sąmoningą Konstitucijos laužymą! Gerbiamieji, konkrečiai Konstitucijos 3, 4, 9, 33 straipsniai yra laužomi šiandien čia, šioje salėje.
Dabar aš jūsų paklausiu, kas gresia už Konstitucijos laužymą? Visi esame davę priesaiką, kuria prisiekėme gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Taigi visi, kurie šiandien trukdys tautai įvykdyti Konstitucijoje numatytas funkcijas, tai yra balsuos prieš referendumo, dėl kurio žmonės surinko 300 tūkst. parašų, kaip to reikalaujama, paskelbimą, visi tie ribos aukščiausią, tai yra suverenią, tautos galią keisti Konstituciją ne bet kaip, o tik referendumu, ir nusipelnys ne tik baudžiamosios atsakomybės, Kubiliau, bet ir apkaltos, nes tai yra priesaikos ir Konstitucijos sulaužymas.
Žinoma, vertinant susiformavusią naująją socialdemokratų, liberalų ir konservatorių daugumą, atvirai įvardinkime, spalvotą vaivorykštinę daugumą, sunku tikėtis, kad apkaltą patys sau ir paskelbsite. Bet vis dėlto aš labai tikiu, kad tiek dabartiniai piliečiai, tiek ateities kartos jus įvertins kaip išdavikus. Ir šitos etiketės nepavyks nei jums, nei jūsų vaikams nusiplauti. Man labai gaila, kad mums, man ir daliai Seimo narių, kurie nenori paminti tautos interesų ir nori laikytis Konstitucijos, irgi bus klijuojama ta pati etiketė, nes, kaip žinome, iš mišrainės neįmanoma išimti vieno ar kito komponento. Mes visi šiuo metu esame tautos atstovai, bet man labai gėda būti tarp jūsų šiandien, kai jūs, turėdami tautos mandatą, spjaunate į tą tautą, kuri jums tą mandatą suteikė! Labai gėda! Ir čia tie šūksniai „Baikit demagogiją!“, aš noriu pasakyti, yra akivaizdus įrodymas, kad tai nėra tautos atstovai, tai yra atėję gyventi, na, nežinau, užtikrintą socialinį gyvenimą neatstovaudami tautai. Dar kartą sakau, man didelė gėda. Aš akivaizdžiai žinau, kaip baigsis šiandien balsavimai, bet vis vien dar kartą kreipiuosi į tuos, kurie čia sėdi, – atsiminkite pavardes tų, kurie neleis tautai įvykdyti referendumu Konstitucijoje numatytų galių. (Šurmulys, plojimai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paprašysime svečių, mes esame susitarę, kad emocijų nerodome. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia po tokių pastarųjų aistringų kalbų aš norėčiau kažkaip viską sugrąžinti į ramesnes vėžes. Pagal kalbas galima spręsti, kad šiandien Seimo iš tikrųjų yra gana sudėtinga situacija dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas, aš, aišku, drįsčiau tvirtinti, manau, kad Seimo salėje nėra nė vieno Seimo nario, kuris kaip nors norėtų neigti tautos teisę svarbiausius klausimus spręsti referendumu. Manau, kad tai yra aiški konstitucinė nuostata, ir visi Seimo nariai ją gerbia. Bet štai tą nuostatą realizuoja konkretus Referendumo įstatymas, o jis, kaip atskleidė ir ši situacija, yra tikrai labai tobulintinas.
Iš vienos pusės, mes kalbame apie besąlygišką piliečių teisę pasirašius, surinkus reikiamą parašų skaičių spręsti norimus klausimus. Bet greta to yra konkretūs iniciatoriai, kurie surašo konkrečias formuluotes. Štai čia ir yra, mano manymu, esminė problema – kai žmonės iš vienos pusės girdi, jog štai šis referendumas išspręstų žemės apsaugojimo nuo kažkokio didžiulio išpirkimo, nuo užsieniečių antplūdžio. Kai skaitome referendumo tekstą, tuos siūlomus iš esmės keturis dalykus, deja, nieko panašaus ten neparašyta. Štai ta pirmoji nuostata, kurią siūloma priimti, kad žemė galėtų Lietuvoje priklausyti tik piliečiams ir Lietuvos valstybei. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir skamba gerai, bet ji reiškia labai paprastą dalyką, kad žemė Lietuvoje negalėtų priklausyti juridiniams asmenims. Tai reiškia kitą dalyką, kad Vyriausybė, priėmusi tokią nuostatą, nedelsdama turėtų tą šiandien juridinių asmenų valdomą žemę išpirkti.
Aš paprašiau Vyriausybės išvados, kiek tai atsieitų. Yra pateikti skaičiavimai, kad tai būtų apie 4,5 mlrd. Lt, toks lėšų poreikis įgyvendinant šią nuostatą dėl žemės išpirkimo. Be abejo, kad prasidėtų konstituciniai ginčai, nes yra kitų Konstitucijos straipsnių, kurie sako, kaip 23 straipsnis, kad žemė be ypatingai svarbaus poreikio negali būti šiaip sau iš ją valdančio privataus asmens nusavinama, kad ir teisingai atlyginant. Dėl to mes sukeltume valstybei didžiulę teisinę konstitucinę sumaištį, lygiai taip pat kaip ir dėl Europos Sąjungos piliečių.
Jeigu priimtume šitą nuostatą, aš manau, bet kuris Europos Sąjungos pilietis galėtų reikalauti žemės pardavimo ir sakyti, kad tai jam priklauso pagal Konstitucinį stojimo į Europos Sąjungą aktą. Tai yra iš esmės kitas Konstitucijos straipsnis, kuriuo remdamasis jis to reikalautų. Aš manau, kad Konstitucinis Teismas, deja, išaiškintų, kad šis reikalavimas yra aukštesnio rango, negu tas priimtas referendume minėtas punktas. Taigi, kaip minėjau, esminės problemos iniciatoriai neišsprendžia.
Jeigu būtų norėta sąžiningai sužinoti žmonių nuomonę, kiek jie nori apsaugos dėl žemės pardavimo, tai buvo galima Konstitucijos lygiu pasiūlyti žmonėms pasisakyti dėl dabar mūsų svarstomo saugiklių rinkinio: kad žmonės pasisakytų, ar jie nori kalbos mokėjimo reikalavimo, ar nori kelerių metų sėslumo cenzo, ar nori žemės ūkio išsilavinimo reikalavimo pretendentui, ar nori, kad pirmenybę turėtų kaimyninio sklypo savininkas? Taip, tai būtų realūs saugikliai, žmonės pasisakytų, ir mes žinotume, ar Lietuvos visuomenė liberaliau nori tą klausimą išspręsti, ar griežčiau, ir Seimas padarytų atitinkamą sprendimą. Bet buvo nueita ne tuo keliu, tai dėl to dėl balsavimo čia yra sudėtinga, ką daryti. Bent vieną dalyką reikia sutarti – kad po šio atvejo mums reikia nedelsiant imtis taisyti Referendumo įstatymą ir tokią situaciją išspręsti jau pirminėje stadijoje.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjams. Pasisakė visi pranešėjai. Po svarstymo – viena nuomonė už, kita – prieš. Nuomonė už – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Na, žinote, šnekame apie viena, svarstome visiškai kita. J. Razma nušnekėjo nei į tvorą, nei į mėtą. Nepykite, Jurgi. Jūs šnekate apie saugiklių klausimus, tai bus visiškai kiti klausimai. Šiandien mes šnekame, ar tauta turi kokias nors suverenias galias, numatytas Konstitucijoje, ar mes iš tautos atimame šitas teises? Čia yra svarbiausias ir esminis klausimas! Ne turinio, o tautos teisės dalyvauti referendume ir pasisakyti dėl labai svarbių valstybės gyvenimo klausimų, ar mes savo tautą vertiname, ar mes ja nepasitikime – čia yra esminis klausimas. Visa kita yra jau detalės.
Ko mes bijome? Mes paskelbiame datą – birželio 29 d., tai yra vasara. Apskritai, aš manau, kad žmonės neateis į tą referendumą, ir jis greičiausiai neįvyks. (Balsai salėje) Mes net ir to bijome! Aš nesuprantu konservatorių. Jau blogesnės datos parinkti nebeįmanoma, bet ir tos dar bijome. Nes, neduok Dieve, žmonės pakeis savo atostogų planus ir, žinote, bus tokie sąmoningi, ateis ir nubalsuos taip, kaip reikia. Tai yra visiškas nepasitikėjimas savo tauta.
Pabaigoje noriu pasakyti labai paprastą… priminti vieną faktą. 1994 m., kai Konstitucinio Teismo teisėju buvo dabartinis Tėvynės sąjungos atstovas S. Šedbaras, tuo metu Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad negalima riboti tautos teisių, nes referendumo laikotarpiu tauta yra įstatymų leidėjas, tauta kuria įstatymus. Niekas negali riboti tos teisės! Tiesa, tada S. Šedbaras atstovavo kitai pusei ir kitai stovyklai. Jis tuo metu buvo konservatorių, kaip čia pasakius, atstovas, nes konservatoriai rinko parašus, 600 tūkst. surinko dėl indėlių, atsiminkime šitą istoriją. Tai tuo metu jis priėmė tokį sprendimą, dabar aš nežinau, kam jis atstovauja. Dabar jis šneka visiškai kitaip. Ir neva, tai mūsų įstojimas…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (DKF). …į Konstituciją leidžia mums spjauti į savo tautą!
PIRMININKĖ. Ačiū, Aurelija. Laikas. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad mes čia dar kartą turėjome įsitikinti, kad iniciatoriams ir palaikantiems tą iniciatyvą rūpi ne tikrai išspręsti klausimą iš esmės, o kaip papolitikuoti pasinaudojus ta jautria tema, ką ir parodė kolegės, prieš tai kalbėjusios, kalbos turinys.
Aš tik pacituosiu Vyriausybės išvados vieną iš punktų, ji atsiųsta raštu su Ministro Pirmininko parašu: „Atsižvelgiant į tai, kad referendumu siūlomos nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos sutartyje įtvirtinamoms laisvo kapitalo judėjimo nuostatoms, daugiau nei tikėtina, kad, įsigaliojus šioms nuostatoms, Komisija pradės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką. Tokia baigtis, neabejotinai, turės neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių, tokių kaip euro įvedimas, patikimos valstybės įvaizdis, užsienio investicijos, įsigytos žemės nacionalizacija, struktūrinių fondų ir išmokų žemės ūkiui suspendavimas. Tai yra oficiali Vyriausybės išvada su A. Butkevičiaus parašu. Žinoma, būtų buvę geriau, jeigu premjeras tokią išvadą būtų drįsęs pateikti, kai tik prasidėjo parašų rinkimo iniciatyva. Dėl to, kad to nebuvo padaryta, štai mes irgi iš dalies turime tokias pasekmes kaip šiandien.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos nuomonės. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 79, prieš – 4, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta. Siūlau ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Yra V. Gapšio pasiūlymas. Prašome V. Gapšį pristatyti. Tuojau, tuojau. Ne, ne, viskas tuoj bus gerai.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų pasiūlymą man tenka atsiimti, nes yra neišlaikytas reikalavimų terminas, turėtų būti bent birželio 10 d., o ne 8 d., kaip mes įrašėme. Bet norėjome atkreipti dėmesį, kad reikėjo, manau, nuo pat pradžių žiūrėti ir pasitarti ir su Vyriausiąja rinkimų komisija, nes šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija išformuos komisijas, kurios yra sudarytos dėl ateinančių rinkimų, ir mums reikės iš naujo jas suformuoti, tai dar apsunkins referendumo įgyvendinimą. Todėl aš manau, kad ateityje mes turėtume tai turėti irgi omenyje, kad stengtumės nustatyti tą datą, kuri yra pati efektyviausia. Tiek. Ačiū. Atsiimu pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Ne. Atsiėmė savo pasiūlymą. Tai toks, koks yra pateiktas. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? (Balsas salėje) Galime.
Dėl viso keturios nuomonės – už, keturios – prieš. Pirmasis pasisako P. Gylys – nuomonė už.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų esame istorinėje situacijoje, nes įvyko stebuklas – Lietuvoje buvo surinkta daugiau nei 300 tūkst. parašų, ko, manau, mūsų nomenklatūra nesitikėjo. Dėl to jie labai atlaidžiai žiūrėjo į pačią pradžią ir nebuvo pakankamų konsultacijų, sakysim, dėl galimų teisinių netikslumų ir t. t. Bet stebuklas įvyko.
Kaip reaguoja mūsų politikai? Na, aš manau, kad dalis politikų (nežinau, ar iš nesupratimo, ar iš piktos valios) užsiima antikonstitucine veikla čia, Seime, nes Konstitucijoje aiškiai pasakyta: „Suverenas yra tauta. Ji valdo per referendumus tiesiogiai.“ Ką kalba ponas A. Kubilius? Jis faktiškai apkaltina tautą, kad ji imasi iniciatyvos valdyti šitą šalį labai svarbiu klausimu.
Kartais griebiamasi tokios retorikos sakant, kad tai prieštarauja mūsų eurointegraciniams tikslams. Priminsiu, kad Europos Sąjunga nėra federacija. Europos Sąjunga yra laisvų valstybių sąjunga. Vadinasi, ir Jungtinė Karalystė su D. Cameronu priešakyje gali svarstyti dėl savo buvimo Europos Sąjungoje sąlygų, ir niekas dėl to tarptautiniu mastu nekelia triukšmo. Ką, lietuviai kitokie? Jiems negalima kalbėti apie tai, kokiomis sąlygomis mes, sakysim, sprendžiame vieną ar kitą klausimą? Kodėl tautos valia Jungtinėje Karalystėje yra svarbi, o tautos valia Lietuvoje nėra svarbi?
PIRMININKĖ. Laikas. Ačiū, gerbiamasis kolega. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, ponia Pirmininke. Išties liberalų pozicija buvo visada ir išlieka, ir šiuo konkrečiu klausimu mes nekvestionuojame surinktų parašų nei teisėtumo, nei būdo, kaip jie buvo renkami, gerbiame ir sveikiname piliečių iniciatyvą. Tačiau neturime užmerkti akių ir turime kalbėti tiesiai, kokios būtų tokio referendumo ir šitos iniciatyvos pasekmės. Iki šios akimirkos išties nėra atsakyta į klausimą, ar draudimas mūsų piliečiams laisvai disponuoti savo nuosavybe nepamins pamatinių mūsų tų pačių piliečių konstitucinių teisių.
Kai čia minima, kad mes prisiminsime pavardes tų, taip pat ir mano ar kitų kolegų, kurie neketinome pritarti tokios iniciatyvos turiniui, o ne formai, aš noriu paklausti. Gerbiamieji, aukšta nata ir emociškai besiangažuodami ir kaltindami, lipdydami etiketes ir panašiai, kas yra tikrieji mūsų piliečių interesų gynėjai? Kas šiandien yra pasiruošę pripažinti, kad jeigu referendumu būtų nuspręsta, kad dauguma žmonių mano, kad kiekvienas mūsų pilietis, šimtai tūkstančių žmonių, kurie turi savo nuosavybę, nebe jie, o tautos vardu bus nuspręsta, kad jų laisvė yra apribota? Taigi šito referendumo pasekmės yra mūsų piliečių laisvės sąskaita, kiekvieno atskirai paimto. Šito referendumo pasekmės yra ir mūsų prastesnė reputacija, jeigu šitas referendumas įvyktų. Ir dar daug kitų dalykų, kurie svarstant šitą temą iki šiol kaip baubai yra kuriami.
Todėl aš asmeniškai dar kartą kartoju: piliečiai turi teisę realizuoti savo referendumu keliamus klausimus, ir tas įvyks, bet pasekmės ir turinys, kaip tai yra užsimota, yra mūsų piliečių laisvės sąskaita.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Suverenas Lietuvos valstybėje yra tauta. Tačiau daliai Seimo narių tai tik poetinė alegorija, skirta šventinėms kalboms per Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Kai tauta tuo patiki, tada pareiškiama, jog ji kėsinasi į konstitucinius pagrindus, o Seimo narius, kurie bando apginti tautos suverenitetą, pradedama gąsdinti baudžiamąja atsakomybe. Ar įmanoma išsaugoti valstybės suverenitetą be suverenios tautos? Manau, ne. Todėl balsuodami už nutarimą paskelbti referendumą mes balsuojame už Lietuvos valstybės suverenitetą. Neabejoju, kad tauta referendumo metu pademonstruos brandumą ir atsakomybę ir išsklaidys politikų baimes. Todėl nebijokime tautos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro tauta yra suverenas, tai yra faktas, bet bet kurio suvereno galimybės ir teisės nėra begalinės. Jas riboja vertybės ir Konstitucija, jas riboja tarptautiniai įsipareigojimai. Suverenas negali norėti pažeisti žmogaus prigimtines teises, tai neįmanoma šitame civilizuotame pasaulyje, arba neįmanoma taip formuluoti teisės pakeitimus, kurie vienas kitam prieštarautų ir būtų galima už tą patį veiksmą ir bausti, ir skatinti jį arba leisti ir neleisti. Deja, po šitų pakeitimų mes galime atsidurti tokioje situacijoje, kai tas pats bus ir leidžiama, ir draudžiama. Šitaip būtų sukuriamas teisinis chaosas. Problema yra gana rimta. Nereikia čia mojuoti tautos suverenu arba tautos gynėjų vėliavomis. Man labai smagu, ar nesmagu pasakyti, nežinau, bloga pasakyti, kad tuo mojuoja tie žmonės, kurie rinkimams į Europos Parlamentą nesugeba surinkti 10 tūkst. reikiamų tautos parašų, o dabar čia atstovauja baisiausiai tautai. Pirmiausia buvo galima mergaitę gelbėti, dabar jau tautą puola gelbėti, nes reikės vėl prie kokios nors partijos prisiglausti. Arba „darbiečiai“, kurie taip daro. Aišku yra viena, kad šitą koliziją gali išspręsti Konstitucinis Teismas. Aš matau vienintelę išeitį dabar išsigelbėti iš šitos situacijos – priimti saugiklius ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų paklausęs kai kurių kalbų suprantu, kad išsigelbėjimas vienas – padėti mandatus ant stalo ir eiti darbo dirbti, nes Vyriausybė ketverius metus, gerbiamasis Masiuli, vadovaujama jūsų Ministro Pirmininko, galėjo visus saugiklius sutvarkyti, sudėstyti visus klausimus ir tautai šiandien nebūtų jokio skirtumo, galbūt nereikėtų ir referendumo. Bet jūs gi sėdėjote ir nieko neveikėte žinodami, kas bus, žinodami konkrečiai. Ir teisingumo ministras buvo liberalas, kuris irgi žinojo, kas bus, bet nedarė nieko konkrečiai. Šiandien tautai reikia išsiaiškinti, ir neaiškinkite, kad jūs už tautą protingesni. Mus tauta tiktai išrinko tam, kad mes jai atstovautume, bet jos vis tiek balsas ir valdžia didesnė už mūsų.
Sakyčiau, kad nereikia čia aušinti tuščiai burnos. Referendumas turi įvykti. Gaila, kad neįvyks kartu su rinkimais į Europos Parlamentą arba Prezidento antruoju turu. Būtų visiems žmonėms smagiau ir greičiau, ir pigiau valstybei kainuotų. O visos kitos šnekos ir gąsdinimai, kaip čia nukentės Lietuvos valstybė, kaip čia dar kas nors atsitiks, žinote, kai stojom į Europos Sąjungą, irgi žmonėms visko neišaiškinom. Nieko, įstojom. Todėl aš siūlau balsuoti už ir nekreipti dėmesio į kalbas, kurios visiškai ne dėl to, dėl ko mes dabar balsuosime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų mūsų tokia dvejopa situacija. Viena vertus, akivaizdu, kad 300 tūkst. žmonių surinktų piliečių parašų mus įpareigoja rengti referendumą. Akivaizdu, kad čia lyg ir kokių nors interpretavimų neturi būti. Taip yra išreiškiama iš tikrųjų tautos galimybė dalyvauti priimant svarbiausius valstybės sprendimus. Bet, kita vertus, čia mes šiandien daug girdėjome skambių frazių – tautos valia, suverenas. Aš tik noriu priminti, kad referendumo metu priimti sprendimai yra tautos valia. Dar iniciatyvinė grupė, kuri surinko šiuos parašus, nėra tautos valia. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Vis dėlto įsivaizduokim situaciją, atsiranda piliečių iniciatyvinė grupė, kuri surenka parašus dėl referendumo klausimo – panaikinam Lietuvos Respubliką, prisijungiame prie kokios nors kitos sąjungos, čia, Rytuose, visokių sąjungų yra. Ar mes irgi lygiai taip pat ramiai kalbėtume ir šnekėtume apie tautos suvereną? Klausimas yra: kur yra ta riba, ties kuria mes turėtume stabtelti ir turėtume įvertinti formuluojamų tekstų atitiktį Konstitucijai? Šitoje vietoje piliečių parašų rinkimo iniciatyvinės grupės lygiai taip pat yra atsakingos už tai, kad negalima mulkinti mūsų žmonių ir formuluoti tokius siūlymus rinkėjams, kad jie būtų įgyvendinami. Dabar priėmus, netgi tautos valią išreiškus, aš sunkiai įsivaizduoju, nes iš esmės neįmanoma įgyvendinti tokio sprendimo kalbant apie žemės pardavimo uždraudimą užsieniečiams. Klausimas vėlgi: ar neatsitiks taip, kaip atsitiko su atominės elektrinės referendumu? Sprendimas priimtas, tautos valia išreikšta, o politinės partijos pasirašė susitarimą, kad vis tiek atominė bus statoma.
PIRMININKĖ. Laikas!
E. MASIULIS (LSF). Ar čia nebus tokia pati situacija, kad bus referendumas…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
E. MASIULIS (LSF). …sprendimas priimtas, o po to pasekmių jokių? Aš, sakyčiau, reikia atsakingai vertinti tokias iniciatyvas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daug išsakyta nuomonių.
Gerbiamasis kolega Eligijau, aš tiktai jums truputėlį pasakysiu, matyt, apie tai, ką aš išgirdau. Surinkta 300 tūkst. parašų. Jūs taip pat juos gerbiate, bet kai pavadinate, kad jie taip pat gali pakeisti savo nuomonę, arba jūs taip interpretuojate, kad jie gali netgi parduoti savo tėvynę arba prisijungti prie ko nors kito, žinokite, man tai kažkaip nelabai skaniai atrodo, kai tuos pačius žmones, kurie rūpinasi arba kalba, arba jiems skauda dėl savo žemės pardavimo klausimų, jūs galite sutapatinti su pardavimu savo valstybės. Aš kažkaip norėčiau atskirti. Arba jūs tada pasakykite, kad suklydote, nes aš išgirdau išties tokius jūsų žodžius. Ačiū. Eligijau, matyt, gausiu ir pas ausų gydytoją nueiti. Jeigu aš tik vienintelis taip supratau, atsiprašau, bet jeigu kiti taip suprato, nelabai suprantu jūsų.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasakytą nuomonę. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Išties taip koncentruotai išgirsti tiek spekuliacijų tautos valia, manau, retai pavyksta. Aš priminsiu ir istoriją, pacituosiu: „Reikšdamas visų darbininkų valią ir vadovaudamasis gyvybiniais darbo valstiečių interesais, liaudies Seimas paskelbė visą Lietuvos žemę su jos gelmėmis, visus miškus ir vandenis priklausančiais liaudžiai, tai yra valstybės nuosavybe. Nuo šiandien žemę valdys tie, kurie ją dirba. 1940 m. liepos 22 d.“
Siūlau referendumo datą nustatyti būtent šitą. Aš manau, esmė bus irgi išlaikyta. Todėl baikime spekuliuoti tautos valia. Tai yra rimtas sprendimas. Apsaugokime tautą nuo šitų spekuliantų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasakytos nuomonės už, nuomonės prieš.
Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą dėl datos paskelbimo, balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 79, prieš – 4, susilaikė 19. Seimo nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo paskelbimo“ priimtas. (Gongas)
Dabar galime kalbėti. Pirmiausia – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš noriu atkreipti dėmesį. Jūs girdėjote, kaip ana pusė aktyviai agitavo balsuoti prieš. Jūs matėte, J. Razma išsakė motyvus prieš. Deja, jis neišdrįso balsuoti prieš, tik užsiregistravo. Jurgi, jūs išduodate savo pusę. Pusė jūsų frakcijos balsavo.
Antras dalykas. Pažiūrėkite, tas pats R. Dagys, A. Dumčius, ten sėdi visas galas – iš esmės šneka viena, daro kita. Atkreipkite dėmesį. Ir taip tikrai vyksta visą gyvenimą. Taip neturėtų būti. Jeigu jau sakote „a“, tai ir elkitės analogiškai. Dabar viena sakote, kita darote.
Jeigu galima Masiuliui… Ten jis nežinojo, kur riba, tai aš noriu pasakyti – Konstitucijoje parašyta. Riba yra 2/3. Reikia žinoti Konstituciją.
Šnekant apie A. Anušauską, tai čia iš viso gėda. Vadinasi, tie žmonės, kurių iniciatyva surinkti parašai, apšaukti spekuliantais. Tai aš prašau Seimo Pirmininkę atkreipti dėmesį. Mes tikrai kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją. Negalima žmonių taip įžeidinėti, ypač tautos atstovų.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kiekvienas Seimo narys turi iniciatyvos teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis istorike, noriu jums priminti, kad spekuliantai tai čia iš tų pačių tarybinių laikų. Aš matau, kad jūsų galvoje dar likę komunizmo, kai diktuojate… Ir šiandieną vanduo ir žemės turtai yra valstybės nuosavybė, didžioji dalis miško yra valstybės nuosavybė, ir dėl to mes nekeliame jokio klausimo. Jūs kartais apsispręskite, ar jūs kapitalistinėje visuomenėje gyvenate, ar dar vis dėlto komunistinėje ir esate komunistas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, ponia Pirmininke. Kolegos, noriu paraginti, kad ir kokį jautrų klausimą svarstytume, etikečių klijavimą padėkime į šoną. Ponia Pirmininke, tikėčiausi, kad klausimo, atitinkamo Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, svarstymas bus tęsiamas iš karto po šio klausimo pabaigos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kas dar stovi prie mikrofono? Nebesuprantu. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti ne dėl žemės. Žemės referendumo klausimas man yra aiškus, jis turėjo vykti kartu gegužės 25 d., ir mano nuomonė yra aiški.
Tačiau gerbiamoji Pirmininke, manęs kolegos klausia, aš du kartus pasinaudodamas statutinėm nuostatom atsistojau… Gerbiamoji Pirmininke, aš du kartus pasinaudodamas Statuto nuostatomis atsistojau prie šio mikrofono norėdamas kalbėti, pasakyti repliką po balsavimo arba kalbėti asmeniniu klausimu ir du kartus jūs nepakėlėte akių nuo dokumento ir man nesuteikėte tokios galimybės. Todėl aš dabar noriu pasakyti labai trumpą repliką apie šeimą, nes aš negaliu nekalbėti tuo klausimu, kai mūsų kai kurie kolegos tradicinę šeimą įsivaizduoja tokią, kada vyras muša moterį ir vaikus arba moteris muša vyrą ir vaikus, tai čia dabar man įrodinėti, kad tai nėra tradicinė šeima, tikriausiai yra beprasmiška. (Šurmulys salėje) Todėl aš atkreipiau dėmesį, kad mūsų kolegos ne taip supranta tradicinę šeimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš atsiprašau, nes buvau paskelbusi jau kitą klausimą ir komiteto pirmininkas buvo tribūnoje, todėl nebesuteikiau.
V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Po Kęstučio pasisakymo man kilo mintis pasisakyti apie buvusią mūsų partijos kolegę ir nukreipti visas strėles į ją, tai A. Stancikienę. Negalima vadinti buvusio premjero išdaviku, kad jisai daro gėdą tautai. Aš irgi jam ne visais klausimais pritariu, bet negalima kabintis į akis. Vis dėlto esate inteligentiška moteris, architektė. Nemačiau nė vieno architekto, kuris tokia burna kalbėtų kaip vidury kaimo kokiame nors asocialių žmonių rate. (Balsai salėje) Ir dergti visą partiją. (Plojimai) Negalima taip. Būkime pakantūs! Žmonės žiūri, žmonės mato. Ar jūs tą darote, kad čia prisirinkę daug jaunimo ir auklėjate jį taip? Būkite dėmesinga!
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Anušauskas. Prašom, Arvydai, jums.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia norėčiau patikslinti. Jeigu kas nesuprato žodžio „spekuliantai“ ir kelia kitas emocijas, tai aš tuomet pasakysiu tiksliau – „apsaugoti tautos valią nuo verslininkų, kurie nori prekiauti šitais interesais“. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Ką tik, visiškai naują mes turime istorinį pavyzdį, kaip tautos valia pasireiškia visa savo jėga, tai yra Vengrija. Kai pirmą kartą V. Orbanas ir jo partija „Fidesz“ laimėjo rinkimus, jisai susilaukė didžiulės kritikos iš Europos Sąjungos liberalų, ir tas buvo blogai, ir anas buvo blogai, žodžiu, viskas buvo blogai, ir buvo žadama, kad Vyriausybė ir ta partija ilgai valdžioje neišsilaikys. Ką parodė paskutiniai rinkimai? Paskutiniai rinkimai parodė štai ką, kad šitie žmonės – V. Orbanas ir jo partija pataikė į tautos valią, į tai, ko norėjo tauta, jie tai padarė ir gavo tautos pritarimą, ir vengrų tauta dar kartą, kaip ir 1956 m., parodė, kas jie yra tokie, kad jie yra pirmieji. Lygiai kaip ir Šandoras Petefis 1860 m. tą patį parodė. Todėl akivaizdžiai matome pavyzdį, ką gali tautos valia. Tik tiek, kad tą tautos valią turi visiškai atitikti valdantieji. Jeigu jie bėga į šoną, jeigu jie bėga nuo atsakomybės, jeigu jie manipuliuoja, jeigu jie užsiima demagogija, taip, tada tautos valia lieka neišreikšta. Bet jeigu šitie du faktoriai – tautos valia ir valdžia sutampa, tai yra didžiulė jėga ir vengrai tai pademonstravo. Pavydime vengrams.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nutraukiu visas replikas, nes mes vėluojame. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, mes galime kalbėti… (Triukšmas salėje) Nešaukite! Aš jus girdžiu. Kada aš prašau jūsų klausyti, ką kalba kolegos svarstomu klausimu, tai jūs manęs negirdite, o dabar pykstate, kad aš nenoriu… Aš tik noriu pasakyti, kad to klausimo svarstymą mes… Iki kito klausimo svarstymo mes vėluojame daugiau kaip pusę valandos, todėl prašyčiau, paskutinieji pasisakote. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš labai trumpai. Tiesiog mano pavardę paminėjo. Aš noriu Vidos paklausti. Vida, jeigu aš esu architektė, tai matydama vagį aš neturiu teisės sakyti, kad jis vagis? Nes tada kitaip kaip nors mano inteligencija nukenčia? Vida, nepainiokite, gerai! Vadinkime daiktus savais vardais ir tai niekuo nesusiję su inteligencija.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neturiu jokių asmeninių motyvų stotis prie šio mikrofono. Tačiau pakviesčiau nemanipuliuoti sąvoka „tautos valia“. Šiandien Rusijoje didžioji dalis rusų tautos remia V. Putino agresiją Kryme. Ar tai reiškia, kad tą valią taip pat reikėtų vertinti ir gerbti? O kodėl taip atsitiko? Todėl, kad tauta buvo ilgai mulkinama ir apgaudinėjama, ir, deja, mes matome, kad tie, kurie pateikė klausimus Lietuvoje organizuojamam referendumui, taip pat apgaudinėja tautą. Visų pirma, sudedami trys klausimai, trys visiškai skirtingos srities klausimai į vieną paketą, o duoti galima tik vieną atsakymą, neleidžiama net jų išskaidyti. Kita vertus, Konstitucija yra vientisas aktas ir negalima siūlyti tokių normų, kurios prieštarautų kitai tos pačios srities normai kitame straipsnyje. Mes sukurtume baisų chaosą. Ir šito tautai jūs nesakote. Jūs manipuliuojate tautos jausmais. Įdomu, kas labiau išreiškia tautos valią, ar tie, kas nori jai išaiškinti tiesą, ar tie, kam svarbiausia gauti daug balsų rinkimuose, sekant kai kurių Europos tautų pavyzdžių?
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas. Aš tik noriu paprašyti, gerbiamieji kolegos, neįžeidinėkime vieni kitų, dirbkime konstruktyviai!
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvados“ projektas Nr. XIIP-1627(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvados“ projektas Nr. XIIP-1627(2). Svarstymo stadija. Gerbiamasis A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negirdžiu. Ar galime visi pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti. Pusės valandos pertrauka.
11.29 val.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas Nr. XIIP-1450(2), Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1451(2), Kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1452(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas Nr. XIIP-1450(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Palionį.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Jeigu turite, gal dėl visų paskaitykite išvadas. Ar sutinkate, kad visą bloką iš karto svarstytume? (Balsai salėje) Taip. Labai ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1451 komiteto išvada buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto toliau pateiktam pasiūlymui. Buvo pritarta bendru sutarimu.
Dėl Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1452 komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar kur pateikimas irgi? Ar pateikimą?.. Ne? Atskirai bus?
PIRMININKĖ. Pateikimo nereikia. Dėkojame pagrindinio komiteto pirmininkui.
Kviečiu papildomo Audito komiteto pirmininkę J. Vaickienę. Iki 1-5d – visą paketą.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą Nr. XIIP-1450. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui Nr. XIIP-1450 ir siūlyti jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas.
Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1451. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir tam tikrų straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1451. Pritarta bendru sutarimu.
Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1452. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1452 ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymams. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame pirmininkei. Dar noriu informuoti, kad yra gautas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. Vaišvilos prašymas. „Prašau jūsų leisti pasisakyti šių metų balandžio 10 d… (Triukšmas salėje) (Aš privalau pagal Statutą paskelbti.) …Seimo plenarinio posėdžio metu dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto“. Seimas turi apsispręsti. Balsuojame. Kas pritaria, kad būtų suteikta galimybė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 50, prieš – 3, susilaikė 16. Pritarta. Įtrauksime į pasisakančiųjų sąrašą.
Svarstymo stadija. Kviečiu pasisakyti pirmąjį K. Masiulį. Nėra. R. Baškienė. (Balsai salėje) Suteiksime galimybę po Rimos tada. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Pirmininke, ačiū už galimybę išsakyti kai kurias pastabas. Šiandien išties labai daug kalbame apie euro įvedimo naudą, kad galimai atpigs skolinimasis mūsų valstybei, kad keliaujantys žmonės ir su euru susiję mūsų prekeiviai, verslininkai sutaupys valiutos keitimo kaštus, kad lengviau bus palyginti kainas, ir daugelį daugelį kitų argumentų.
Išties nebijau atrodyti nepopuliari ir išsakyti tam tikras pastabas. Išties dažnai mes primename ir girdime tuos priminimus, kad Stojimo į Europos Sąjungą sutartis ir įsipareigojimas įvesti eurą yra akivaizdus, tačiau sutartyje, puikiai žinome, nekalbama apie datą, kada tai turime padaryti.
Atitiktis Mastrichto kriterijams kažkodėl svarbu yra tik toms šalims, kurios stoja į euro zoną. Kodėl euro zonos narėms ir ypač senbuvėms tai nebėra svarbu? Daugelio Europos Sąjungos valstybių skola didžiulė, ir mes tą puikiai žinome. Galime paminėti ir Graikiją, ir Airiją, ir Ispaniją, ir Portugaliją, ir daugelį kitų. Bendra euro zonos šalių skola sudaro per 8,5 mlrd. eurų, o tai sudaro 90 % euro zonos šalių bendrojo vidaus produkto. Ar Lietuva eina šia kryptimi?
Daugelis ekspertų pripažįsta, kad euras išgyvena labai sudėtingą laikotarpį, garantijos dėl euro zonos stabilumo taip pat nėra. Ir kas gali paneigti, kad mums įstojus į euro zoną gali tekti prisiimti ir labai solidariai pasidalyti Europos Sąjungos šalių skolas. Ar negresia pavojus, kad galime likti ir be savo valiutos, ir be sukaupto aukso atsargų, ir be daugelio daugelio kitų dalykų? Išties, kaip sako ekspertai, nesame tokia turtinga šalis, kad galėtume prisiimti atsakomybę už tas šalis, kurios kelis dešimtmečius gyveno labai netaupiai ir sukaupė, lyginant su mumis, ganėtinai daug skolų.
Žinome, kad įsivedus eurą teks mokėti į Europos finansinio stabilumo fondą. Apie tai, beje, Stojimo sutartyje taip pat nekalbama. Šio įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad vienkartinės euro įvedimo bendrosios išlaidos Lietuvoje sudarys nuo 0,5 iki 0,7 % nuo bendrojo vidaus produkto, o tai reiškia 600 arba 900 mln. Lt. Ar šiandien mūsų valstybė turi atliekamų tokio masto lėšų? Mažų atlyginimų, mažų pensijų, didžiulės socialinės atskirties fone ir matant didėjančias kainas, ko gero, visi tą jaučiame, mūsų šalis atrodo nekaip.
Mielieji kolegos, tie, kurie gyvenate Vilniuje, atvažiuokite į regionus ir pamatykite, kaip gyvena eilinis žmogus. Tad ar euro įvedimas jo dar labiau nenuskurdins? Šis esminis klausimas ir turėtų, šis esminis rūpestis dėl eilinio žmogaus, dėl jo finansinės padėties turėtų mums būti pats svarbiausias.
Todėl prieš įvedant eurą reikėtų visų pirma, manau, toks būtų ir siūlymas, grąžinti skolas mūsų visuomenei. Padidinti mažus atlyginimus ir mažas pensijas, kiek tai įmanoma, kad įsivedę eurą mes atrodytume bent šiek tiek padorūs prieš eilinius žmones. Stoti į euro zoną mes galėsime tik tada, kai tai bus naudinga mūsų visuomenei, kai tai bus naudinga jos žmonėms. Nes problemų ratas iš tiesų gausus. Štai ir vakar. Buvo labai puiki Vaiko gerovės komisijos diskusija. Mes neturime lėšų vaikų vaistams kompensuoti, mes neturime lėšų vaikų ligoninės statybai, daugelis kitų problemų. Yra būtinybė šiandien išspręsti problemas ir neskubėti galbūt tiesmukai į euro zoną. Aš nesakau prieš kategoriškai, bet šiandien dar nėra tas laikas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomonę. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke, kad suteikėte galimybę pasisakyti. Gerbiamieji kolegos, aš nesitikėjau tokio gerbiamosios kolegės Rimos pranešimo. Išeitų, kad yra kažkokių slaptų pajamų, kurias Vyriausybė ima ir užslepia, nepanaudoja žmonių pagerinimui, atlyginimams ar dar kam nors. Yra slaptų lėšų, kurios ligoninėms nepanaudojamos, ir dabar, įvedus eurą, tos lėšos išgaruos arba ligoninę bus nustota statyti, arba atlyginimai, jeigu yra galima juos padidinti, tai bus nedidinami. Čia nieko bendra, aš nesuprantu jokios logikos šioje vietoje.
Yra viena paslaptis, kurią reikėtų ir įvardinti, labai paprasta: Lietuva seniai turi eurą. Mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai ir be jokių apeliacijų susietas su euru, anksčiau buvo su doleriu. Kadangi mes turime vadinamąją Valiutų valdybą, tai mes neturime tikros savo valiutos tikrąja šio žodžio prasme su centrinio banko vykdoma politika, kai litas „plaukioja“ kitų valiutų atžvilgiu. Tai yra viena valiuta, su kuria litas yra susietas. Šiuo metu ta valiuta yra euras. Bankas garantuoja, kad kiekvienas litas yra padengtas euru. Tai mes turime visus… Jeigu euras turi kokių nors trūkumų, tai visus trūkumus turime jau dabar, bet jeigu euras turi privalumų, tai šitų privalumų neturime. Euro turėjimas sumažintų verslui valiutų riziką ir valiutų keitimo sąnaudas. Pasirodo, tai yra didžiulės sąnaudos – šimtai milijonų per metus.
Štai gerbiamoji kolegė kalba apie rūpestį žmonėmis, kad atlyginimai turėtų būti didinami. Štai šitie pinigai, kurie nueina bankui, tikrai nenueis žmogaus atlyginimui padidinti. Tikrai šitie pinigai nekurs Lietuvoje gerovės, nors galėtų kurti gerovę. Tikrai verta ir apsimoka įsivesti eurą.
Gal jūs siūlote su kuo nors kitu susieti litą arba gal siūlote jį atpalaiduoti? Nesiūlote. Kadangi mes jau dabar turime su euru susietą litą, tai nėra mums apie ką ir kalbėti. Tai įgykime ir visas euro privilegijas bei privalumus. Mes nesame valstybė, kuri darytų valiutų politikai kokią nors didžiulę įtaką. Mes nedarėme iki šiol, nepasitikėjome savo centriniu banku, esame susieję savo valiutą su euru, tai ir ženkime kitą žingsnį.
Kitas dalykas. Mes, stodami į Europos Sąjungą, esame įsipareigoję Europos Sąjungai tą padaryti pasitaikius pirmai progai. Ar mes džentelmeniškai laikomės įsipareigojimų, ar nesilaikome? Jeigu esame įsipareigoję stodami, tai tą ir turime padaryti, kai ta proga atsiranda. Tai šita proga atsiranda.
Dar vienas dalykas. Tos progos būna ne kas kartą, nes iš tikro ne visada valstybė atitinka tas euro įvedimui keliamas sąlygas. Kai tik atsiveria tas langas, galimybė, kada įmanoma tą padaryti. Taip, kaip raketą norint paleisti į Mėnulį, juo labiau į Marsą ar Venerą, niekas… ne kiekvieną minutę tą galima padaryti, o tam tikru metu. Taip ir čia – ne kiekvieną minutę, o tik tam tikru metu galime padaryti, ir mes pateksime į garbingų valstybių klubą, o ne į kokių nors lūzerių. Tai vertingas žingsnis ir ženkime šitą žingsnį drąsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Kviečiu kalbėti P. Auštrevičių.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Seimo Pirmininke, mielieji kolegos! Litas, kurį turime šiandien kišenėse su Maironiu… (Balsai salėje)… dvidešimt, gerbiamasis Salamakinai. (Balsai salėje) Dvidešimt, aš ir sakau. Matote, kaip jūs visi šypsotės gražiai, ar ne? Aš įsidedu į kairę kišenę 20 litų ir, tikiuosi, po aštuonių mėnesių iš dešinės išimsiu žmonėms palankiu kursu eurų atitinkamą sumą. Aš tuo tikiu. Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Aš įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tą dalyką darys.
Mielieji kolegos, iki ko mes nuėjome ekonominės diskusijos metu?! Bandoma pasakyti, kad valiuta skurdina žmones. Kolegos, atsibuskite! Skurdina ne valiuta – skurdina nemokšiškas valdymas ir valdžios nekompetentingumas tvarkyti valiutos reikalus. Raskite valstybę, kurią nuskurdino pati valiuta. Pavojingesnių skurdintojų kaip politikai ir nekompetentinga valdžia pasaulis dar neišrado. Ir ne valiuta yra atsakinga, kad Lietuvos ūkininkai, gaudami 40 % visos Europos Sąjungos biudžetinės paramos Lietuvai, pasiima nesvarbu kokia valiuta. Netikiu, gerbiamoji kolege Rima, kad Lietuvos ūkininkai atsisakys Europos Sąjungos išmokų, jeigu jos bus skaičiuojamos eurais. Na, tikrai netikiu. Jiems svarbu, kad tų išmokų būtų daugiau ir jos ateitų laiku. Nespekuliuokime šitais dalykais.
Iš tiesų, mielieji kolegos, klausimas yra ir retorinis: ar euras įvedamas Lietuvoje, ar Lietuva prisijungia prie euro zonos? Aš manau, antrasis variantas yra teisingesnis. Mes prisijungiame prie euro zonos su papildomomis fiskalinės politikos taisyklėmis, kas visuomet yra gerai. Mes pagaliau, mielieji kolegos, sutarėme, kad biudžeto deficitas Lietuvoje turi mažėti. Kiek metų, kiek dešimtmečių mes galime gyventi į skolą? Ką reiškia biudžeto deficitas? Tai yra prievolė skolintis. Mums nepatinka valstybės skola, tačiau iš kur ji susidaro? O susidaro, kadangi valstybė privalo skolintis. Su euru mes einame į nulinį deficitą. Ar tai yra blogai? Tai yra labai gerai. (Balsai salėje) Yra labai gerai.
Mielieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad euro įvedimas nėra savaiminis gėris. (Balsai salėje) Mieloji Pirmininke, kai salėje yra du Petrai, vienas iš jų visada kalba ne į temą. Aš tik konstatuoju tą faktą: pasirinkimas, man atrodo, čia yra aiškus, ir aš neplėsiu šios temos. Man patinka mūsų papildomi įsipareigojimai, ypač sutvarkyti savo biudžetą ir fiskalinę politiką. Tai bus į naudą ir makroekonomine prasme, ir mikroekonomine prasme kiekvienam šeimos ūkiui. Aš tuo neabejoju.
Iš tikrųjų išmeskime iš galvos sampratą, kad euro zona yra kažkokia techninė bankinė valiutų keitimo nustatymo taisyklių visuma, technika. Nieko panašaus. Tai yra politinė ir monetarinė sąjunga, kurioje priimami svarbiausi sprendimai. Aš manau, jeigu šioje salėje sėdėtų finansų ministras, ir dabar jis patvirtintų. Po euro zonos finansų ministrų susitikimo, dabar tai yra 18 susitikimai, į susitikimą, kuriame dalyvauja 28, labai dažnai atsiunčiami pavaduotojai, kadangi tame forume, toje taryboje padaromi esminiai sprendimai. Kitaip tariant, euro atsiradimas Lietuvoje reikš, kad mes atsisėsime dar prie vieno svarbaus esminio politinių ir monetarinių sprendimų priėmimo stalo
Mielieji kolegos, aš esu įsitikinęs, kad euro įvedimas Lietuvoje turi visas prielaidas būti sklandus ir gerai suvaldytas. Iš tikrųjų tai nėra mums nepakeliama našta ar apskritai labai sudėtingas procesas. Kokia yra pagrindinė sąlyga? Aš manau, mūsų kaimynų patirtis – tiek latvių, tiek estų. Kitas dalykas, tie patys prekybos tinklai praktiškai trijose valstybėse, identiški bankai, jie viską žino, kaip daryti. Jiems nereikės rūpintis kokiais nors naujais sprendimais arba terra incongnita pamatyti šitai sausio 1 d. Jie visa tai perėjo. Aš įsivaizduoju, kad apskritai euro įvedimas Lietuvoje gali pretenduoti į labai gerai suvaldytą projektą, jeigu mes tam normaliai pasiruošime ir padarysime atitinkamas išvadas.
Ir dar gi… (Balsas salėje: „Laikas!“) Mielieji kolegos, euro įvedimas neatleidžia Lietuvos valstybės nuo prievolės išmintingai ir tvirtai valdyti makroekonominę politiką. Ir aš tikiuosi, kad mes šią gerą taisyklę išmoksime ir tęsime. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Petrui. Laiko šiek tiek davėme daugiau, nes trukdėte iš salės. Kviečiu kalbėti K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro istorinis klausimas ir mums visiems labai svarbus, ir jautrus. Bet iš prieš tai pasisakiusių mes daug ką sužinojome, ir aš kai kurių dalykų nekartosiu, tiktai gal pabandysiu išdėstyti savo poziciją ir nuomonę, kuri artima yra ir liberalų nuomonei.
Pasakysiu iš karto, kad dabartiniu metu lito įvedimo kvestionavimas, klausimo nukėlimas arba sustabdymas tiesiog jau nebeapsimoka finansiškai, neprotingas būtų ir kitais požiūriais. Tai, kad litą kaip galima vėliau įvestume, jau buvo šnekama ir 2006 m., ir 2007 m., taip pat ir aš kalbėjau. Nuo 2007 m. pastangų įvesti litą praėjo, kaip žinote, jau praeis 8 metai. (Balsas salėje) Eurą, atsiprašau, eurą. Buvo padaryta, atvirai tariant, gana didelė aštuonerių metų pauzė. Per tą laiką mes daug ką pamatėme, pamatėme, kaip vyksta finansiniai procesai Europoje, kaip vyksta pasaulyje. Ir labai trumpai pasakysiu, kad, be abejo, galima rasti daug pliusų, daug minusų, bet tokiai nedidelei ekonominei šaliai kaip mes, mums galvoti ir stengtis vykdyti kokią nors nepriklausomą monetarinę politiką, kaip daug kas mėgdavo lyginti su Britanijos, tarkim, Danijos ar Švedijos, arba Lenkijos, iš tikro mums tiesiog nelabai pavyktų dėl to, kad mes esame per maži.
Stojimas į euro zonos klubą, o jis yra brangus klubas, taip reikia iš karto pripažinti… Nors tas klubas ir yra brangus, tačiau jis, kaip rodo ir visos Pietų Europos situacija, kuomet ji buvo ant bankroto ribos, tas klubas vis tiek sugebėjo išgelbėti visą situaciją, išlaikyti, tęsti reformas ir eiti toliau. Todėl stojimas į tą klubą – tai taip pat stojimas, aš palyginčiau, gal kaip stojimas į NATO. NATO taip pat yra labai brangus klubas, ir iš tikro mes ten ne visuomet gerai dalyvaujame ir mažai skiriame pinigų, bet jis duoda mums, akivaizdu, tam tikrų garantijų – mes galime turėti saugumą karinėje srityje. O finansinis stabilumas euro zonoje, be abejo, yra lemiamas šiuo požiūriu, mūsų įstojimo į Europos zoną, aš galvoju. Ir štai dėl ko. Už tai, kad ta rinka, kurioje mes veikiame…
Mūsų krašto didžiausias turtas, be abejo, be žmonių, yra rinka. Tai pagrindinės rinkos mūsų vis tiek yra Vakarų Europa, euro zona, ir tai, kokia ten yra valiuta, kaip ji funkcionuoja, bankinė sistema ir t. t., lemia ir mūsų, Lietuvos, funkcionavimą. Tai, kad mes jungiamės prie Europos finansinių mechanizmų, kurie yra, tarp jų kapitalo rinkų ir kitų dalykų, natūralu, suponuoja ir galimybę, ir būtinumą prisijungti ir prie kitų, ir tokio dalyko kaip valiutos. Nes sunku įsivaizduoti ilgesnį laikotarpį funkcionavimo tokios nedidelės ekonomikos, kokia esame mes, kada 65 % mūsų ekonomikos priklauso nuo eksporto, importo, (…) gamybos kaip Vokietijoje, Anglijoje ar dar ko nors. Sunku įsivaizduoti, kad mes galėtume ilgai ištraukti nebūdami šitoje euro zonoje.
Tas, kad Lietuvoje iš tikro buvo Valiutų valdyba, mano supratimu, suvaidino labai didelį vaidmenį, davė didelį pliusą mūsų, Lietuvos, ekonomikai, nes, kaip atsimenate, 1993 m., kada mes įsivedėme, perėjome prie lito nuo laikinųjų pinigų, nuo vadinamųjų „vagnorkų“, mes turėjome labai didžiulę infliaciją ir faktiškai neribotą valstybės, Vyriausybės arba tuometinės valdžios norą spausdinti pinigus ir dengti visas išlaidas. Kitaip sakant, infliaciją turėjome. Litas padarė Lietuvoje tvarką. Ir iš tikro dėl to žmonės jį mylėjo, ir su juo skirtis nenori. Bet ateina toks laikas, o šiuo metu mes įžengėme į tą stadiją, kad atsitraukimas, dar kartą noriu pasakyti, sustabdymas ar kas, kainuotų iš tikro dar tiek pat, kiek mes išleidę, t. y. arti milijardo litų būtų išleista, o rezultato nebūtų. Ir kitą kartą, kada stotume, o tas yra numatyta Europos Sąjungos stojimo sutartyje, kainuotų vėl milijardą litų. Tai galų gale tas būtų neprotinga.
Dabar dėl Stabilizavimo fondo. Iš tikro mes turėsime kiek įdėti, arba garantuoti savo indėlius, savo sumas į stabilizavimo fondus ir kitus finansinius Europos zonos instrumentus, bet reikia pasakyti, kad tie instrumentai sąlyginai dabar vis mažiau naudojami. Ir Europos Sąjungai, ypač centralizuojant bankinę sistemą ir visas kitas, biudžetus reguliuojant ir tvarkant per visą direktyvų sistemą, pavyksta sutvarkyti tą sistemą. Todėl, aš manau, įstojus ir padarius tuos įnašus, išskyrus kai kuriuos (…), arba duodant garantijas nebūtinai tom garantijomis mes turėsime realiai padaryti tuos atskaitymus iš savo biudžeto ir perkelti juos…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …į valstybės skolos aptarnavimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis profesoriau, laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). Reziumuodamas noriu pasakyti Liberalų frakcijos vardu – mes pritariame euro įvedimui, ir manome, kad Lietuvos ekonomika, nors ir turės tam tikrą šaltą dušą, žmonės turės, bet tas šaltas dušas tikrai išeis į naudą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pasisakyti M. Zasčiurinską. Ir toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Išties šios dienos posėdis ir mūsų priimami sprendimai yra istoriniai. Tai, ką mes čia nuspręsime, veiks labai daugelį mūsų sričių, veiks apskritai mūsų visą valstybės gyvenimą.
Aš nekalbėsiu apie patriotizmą, nekalbėsiu apie daugiamečius sentimentus litui, kaip mūsų valstybės simboliui, taip pat nekalbėsiu ir šiandien apie padėtį Europos Sąjungoje, apie geopolitinius procesus, ir net nepaliesiu tokios didžiausios Lietuvoje aktualijos, t. y. Ukrainos, ir jos poveikio, to viso proceso geopolitinio poveikio finansiniams Europos Sąjungos rodikliams. Taip pat negalvoju nagrinėti iki skausmo visiems žinomų klausimų apie tai, kad Lietuva yra viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, apie tai, kad kažkada, ne taip jau seniai, prieš trejus ketverius metus priimti simboliškai vadinami „naktiniai sprendimai“ padarė tokį smūgį Lietuvos ekonomikai, kad net 2014 m. valstybės biudžetas nepasiekė 2008 m. valstybės biudžeto lygio.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes vis tiek su žmonėmis turime kalbėti atvirai, ne iš tokio, nepykit, kas įsižeis, iš tokio šiaudinio provincialumo ir šiaudinio patriotizmo, o gal iš baimės… Čia buvo paminėta Latvija, Estija, bet mūsų padėtis nuo Latvijos, Estijos skiriasi. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje prieš įvedant eurą didėjo atlyginimai, jų augimo tempai buvo didesni, socialinės išmokos buvo didesnės. Lietuvoje viskas yra priešingai. 2008–2009 m. mes vieninteliai mažinome Europoje atlyginimus, išmokas ir darėme viską, kad Lietuvos žmogus būtų dar skurdesnis. Ir tas rezultatas pasiektas – esame vieni iš skurdžiausių.
Čia vyko svarbi Europos konferencija, ten specialistai dalyvavo, ir buvo kalbama apie euro įvedimą. Aš jų paklausiau vieno vienintelio klausimo: įvardinkite nors vieną Europoje šalį, kurioje įvedus, pakeitus valiutą, nekristų pragyvenimo lygis? Po kažkokios pauzės buvo įvardinta šalis 18… Dabar užmiršau, ar 80, ar 90 metais, Šveicarija, kada pas juos tai buvo įvedama. Tai vienas momentas.
Todėl aš sakau: reikia aiškiai sakyti, visos absoliučiai išlaidos, vieni skaičiuoja, kad tai 13 mlrd., kiti skaičiuoja 1,5 mlrd., teks paprastiems žmonėms, ir jie turės tai dengti iš savo varganų atlyginimų. Tai viena.
Ir antras momentas, labai jau konkretus ir man nepriimtinas kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariui, šitame įstatyme yra įrašyta, kad „Sodra“ patirs nuostolių, tai čia neišvengiama įvedant eurą, ir ten yra įrašytas kuklus punktas, kad „Sodros“ tie visi nuostoliai bus dengiami iš „Sodros“ biudžeto.
Kolegos, yra Konstitucija, yra Konstitucinio Teismo išaiškinimai, kurie aiškiai sako, kad socialinio draudimo lėšos negali būti naudojamos jokiems kitiems veiksmams, tik socialiniam draudimui. Taigi siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką aš kalbėjau. Aš suprantu, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių mūsų traukinys judės toliau, bet manau, kad atsižvelgti į tai mes privalome.
Dar svarbiau – mes privalome žmonėms sakyti tiesą, kad jūs, gerbiamieji Lietuvos piliečiai…
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …padengsite visas išlaidas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu P. Gylį.
P. GYLYS (DKF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipčiau dėmesį į stulbinantį faktą – neatitikimą tarp to, kas įdėta į mūsų kompiuterius, ir to, ką mes čia kalbame. Pažiūrėkite, kas ten rašoma. Ten yra aptariamos datos, technikos, technologijos, kaip įvesti eurą. Apie ką mes kalbame? Mes kalbame, ar įvesti eurą, kaip įvesti eurą, ar dabar įvesti eurą. Totalus nesutapimas tarp to, kas yra mūsų kompiuteriuose, ir to, ką mes kalbame.
Taip atsitiko todėl, kad Lietuvoje nevyko ir nevyksta diskusija, ar įvesti eurą, kada įvesti eurą, o mes iš karto svarstome klausimą – kaip. Išspręskime tą klausimą ir mūsų nekamuos šiame posėdyje tos fundamentalios, Lietuvos ateitį lemiančios aplinkybės. Mes nagrinėjame technologiją, nenagrinėjame makroekonomikos, nenagrinėjame politinės ekonomijos ir panašiai. Čia nagrinėjame, bet apskritai to nėra.
Iš tikrųjų nesu nei eurointegracijos priešininkas, nei euro įvedimo priešininkas, bet man, kaip akademiniam žmogui, sukelia pasipriešinimą tai, kad mane bando agituoti pigia propaganda. Pavyzdžiui, sakydami, kad mes įsipareigojome 2015 m. sausio 1 d. įvesti eurą. Suraskite tokią sutartį. Taip, mes pasirašėme sutartį anksčiau ar vėliau, atėjus laikui, patogiu metu įvesti eurą. Nėra 2015 m. sausio 1 d., bet mes jau dabar svarstome. Faktiškai teisingai pasakė vienas iškilus Lietuvos politikas, kurį mes nuolat skriaudžiame Lietuvoje: ne mes įsivedame eurą, mums įveda eurą. Kažkas pasakė ir mes servilizmo pagrindais, tarnystės pagrindais, kad paprasčiau, puolame įvesti. O juk problema yra labai rimta.
Iš tikrųjų euro įvedimas turi milžiniškų pranašumų – valiutinė rizika dingsta, konvertavimo kaštai dingsta, aiškesnės prekybos ir kapitalo judėjimo transakcijos. Visa tai yra teisinga, bet Nobelio premijos laureatai sako: viena monetarinė politika, t. y. vieninga pinigų politika, dar negarantuoja sėkmės. Žiūrėkime į Graikiją, žiūrėkime į Portugaliją, Ispaniją, Italiją ir t. t. Neapsaugojo. Beje, nepigiai skolinosi Graikija. Tai yra melas. Kiekviena šalis turi savo kredito reitingą ir jeigu blogas reitingas, skolinasi brangiai. Kam meluoti, ponai?
Manau, kad mūsų politinis elitas nesugeba organizuoti (aš turiu galvoje visą elitą, taip pat ir žiniasklaidą, ir ypač nacionalinį transliuotoją) normalios diskusijos apie tai, kada mums įvesti, kokiu būdu ir kokios grėsmės mūsų laukia. Reikia atsisakyti populizmo, nes jeigu mes įeisime į euro zoną, bet nebus fiskalinės politikos, tai niekas neduoda jokių garantijų, kad ekonominė krizė vėl nenueis per euro zoną. Ekonomikos vadovėliuose sakoma, kad būtinai yra fiskalinė politika. Tai su stipriu politiniu centru ir su dideliu biudžetu, kuris galėtų reaguoti į konkrečios šalies, į konkrečios šakos problemas. O vieninga fiskalinė politika reiškia federaciją.
Noriu paklausti: Lietuvoje vyko diskusijos dėl to, kad mes vogčiomis judame federacijos link? Nebuvo diskusijų. Diskutuokime!
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau baigti. 5 min.
P. GYLYS (DKF). Aš ne prieš federaciją, bet aš manau, kad tikrai negalima priimti tokių sprendimų neaptarus strategijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai paprašyčiau iš vietos nerėkauti. P. Gražulis. Turėsite dabar auditoriją, galėsite normaliai kalbėti. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu jums pasakyti – nė vienas nėra toks (kaip įvardyti?) diktatoriškas pirmininkas. Dar liko 15 sekundžių kalbėti, o jūs jau pertraukiate, neduodate baigti sakinio. Ir tai ne pirmam pranešėjui.
PIRMININKAS. Jūs kalbėsite irgi 5 min., jeigu kalbėsite daugiau.
P. GRAŽULIS (TTF). Dabar pažiūrėkite, pasimokykite iš kitų pirmininkų. Prieš jus Seimo Pirmininkė liberalui P. Auštrevičiui net minutę leido ilgiau kalbėti ir nieko čia neatsitiko.
Taigi aš manau, kad iš tikro šita diskusija reikalinga. P. Gylys pasakė esmę – kažkas už Seimą nusprendė įvesti eurą ir mes jau apie tai nekalbame. Tik kalbame apie detales, kaip įvesti, kada padaryti. Bet ar šita diskusija nereikalinga? Aš manau, kad ji buvo reikalinga ir šiandien dar ji yra reikalinga. O kas nusprendė, kad euras jau įvestas Lietuvoje? Kaip pasakė P. Gylys, mūsų partijos pirmininkas, europarlamentaras, Prezidentas R. Paksas pasakė – mums įveda eurą. Kas įveda? Galbūt mūsų banko valdybos pirmininkas, galbūt finansų ministras, gal Daukanto aikštėje pasakė, kad euras turi būti.
Dar vienas dalykas mane stebina. Eurui įvesti reikės faktiškai arti milijardo lėšų (tai patvirtina ir finansų analitikai) – pinigų yra. Jokių problemų nėra tuos pinigus surasti. O kai reikia grąžinti prarastas pensijas, kompensuoti, nors šiemet 300 mln. Lt ar dar mažiau, mes niekaip nesurandame tų lėšų. Padidės deficitas, neįsivesime euro ir panašiai – iškyla įvairiausių problemų.
Kita detalė. Jeigu jau toks kaip ponas Masiulis… pasakė kitas konservatorius, eurą turime, mūsų litas susietas su euru. Jeigu jį jau turime, tai kam įvesti pagal jūsų logiką? Kam įvesti, jeigu mes turime? Džiaukimės savo valiuta – savo litu ir laikykime vietiniu euru.
Antras dalykas. Jeigu jau taip besąlygiškai gerai ir net diskusijų negali būti, tai kodėl Anglija, tokia galinga valstybė, net nekalba apie euro įvedimą? Švedija nekalba apie euro įvedimą. Kodėl? Jūs man atsakykite į šituos klausimus. Ar ten kvaili, ar ten nėra finansų analitikų ir panašiai, ar jau ten visi mato tiktai euro pliusus? Aš nemanau, kad yra vien tiktai pliusai. Yra pliusų, ir gal jų yra daug, bet yra galbūt ir minusų. Vienas, kitas dalykas, kaip ir pasakė, kad vis dėlto yra centralizuotas valdymas.
Bet ką aš norėjau pasakyti svarbiausio? Vėl grįžti prie to paties klausimo, dėl kurio prieš tai diskutavome. Svarbiausiais klausimais sprendimus priima tauta. Tokia yra mūsų Konstitucijoje įrašyta nuostata. Tauta paprašė, kad būtų suorganizuotas referendumas, taip pat ir mes, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, paprašėme, kad Seimas nutarimu surengtų dėl šito klausimo referendumą, ir referendumo metu išsklaidytume galbūt visas abejones. Tikrai būtų labai plačios diskusijos ir tauta nuspręstų, kad referendumas reikalingas. Bet, deja, valdančioji dauguma, padedant konservatoriams, apsisprendė, kad tauta yra blogis ir tautos klausti nereikia. Jeigu tauta yra blogis ir tautos klausti nereikia, tai aš manyčiau, kad toks kelias nėra demokratinis. Žiūrėdami į tai, matydami daugiau pliusų ir minusų… pliusų daugiau matydami, be abejonės, yra ir minusų, mes manome, kad ta diskusija vis tiek reikalinga. Jeigu įstojom į Europos Sąjungą, eurą galbūt ir reikia įsivesti, tačiau nebijokime tautos, nebijokime žmonių, vis dėlto tegul tauta priima pagrindiniais klausimais sprendimus.
Šiandien vis dėlto tokia yra situacija, jog, pasirodo, atsirado jau trečiasis Konstitucinis Teismas. Turime Konstitucinį Teismą, vadinamąjį tikrąjį, kuris perrašinėja Konstituciją. Turime mažąjį Konstitucinį Teismą, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris pasako, kad tas ar anas klausimas gali prieštarauti Konstitucijai ir Seimas negali svarstyti to įstatymo. Ir dar, pasirodo, turime Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri irgi jau yra Konstitucinis Teismas, kuris pasakė, kad šita iniciatyva yra prieš Konstituciją, todėl tauta negali surengti referendumo. Gerbiamieji, valdžią mes paėmėm iš tauto, to negali būti. Ponas pirmininke, baigiau kalbą laiku. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Petrai, labai širdingai dėkoju. Labai drausmingas buvai šiandien. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, diskusijos baigtos. Balsuojame dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto. Norintys kalbėti už, prieš? Yra. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kęstutis atsisako. Gal ir Aurelija atsisakys kalbėti prieš? Ne, Aurelija nori kalbėti prieš.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Gal būčiau nekalbėjusi, bet išgirdau labai svarbių dalykų. Pirma, kad euras naikina deficitą, kas yra labai svarbu. Būtent todėl, aš suprantu, Petras taip įdomiai mums ir atstovavo pasirašant Stojimo į Europos Sąjungą sutartį, nes supratimas toks buvo, kad Europos Sąjunga panaikins visas blogybes, todėl buvo atiduota be jokių derybų mūsų žemė, vertybės, dorovė, atominė elektrinė. Dabar suprantu, be tautos atsiklausimo atsisakysime nacionalinės valiutos – lito. Išgirdau kitą labai įdomų dalyką, kad nacionalinės valiutos atsisakymas yra neva įstojimas į lyg ir kažkokį klubą. Na, panašiai kaip į kokį „Liūtų“, „Rotary“, gal šachmatų būrelį, klubelį. Po tokių, aišku, argumentų, tai nori nenori peršasi tam tikros išvados. Visų pirma, kas įgaliojo mus tokiais svarbiais klausimais negauti tautos nuomonės, nesužinoti tos nuomonės? Antras dalykas, kas mus įgaliojo tautą per prievartą atvesti į kokius nors klubus, į kuriuos turbūt nežinome, ar tauta nori eiti, ar nenori eiti?
Todėl kviesčiau Lietuvos Respublikos Seimą turėti drąsos ir nutarimu paskelbti referendumą dėl euro įvedimo. (…) yra piliečių iniciatyva, pateikta VRK, tiesa, VRK priėmė sprendimą neleisti skelbti referendumo, bet, kiek žinau, tas sprendimas šiuo metu yra apskųstas teismui. Seimas galėtų savo valia tiesiog paskelbti referendumo datą, skelbti referendumą ir atsiklausti tautos valios, o tą laikotarpį iki referendumo, be abejonės, niekas netrukdo Seimo nariams, tiems, kurie čia iš tribūnos mums aiškino, kad tame klube labai gera ir ten su auksiniais bateliais vaikščiosime, ir jokio deficito nebebus, galėsime švaistytis kaip norime į kairę ir į dešinę, tai…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (DKF). …tai tiesiog įtikinėkite žmones ir tegul žmonės…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 88, prieš – 6, susilaikė 8. Po svarstymo Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui Nr. XIIP-1450(2) pritarta.
Balsuojame dėl Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių, skirsnių pavadinimų pakeitimo, kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1451(2). Vyksta balsavimas.
Už – 91, prieš – 2, susilaikė 7. Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1451(2) po svarstymo pritarta.
Repliką po balsavimo – D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Paprasčiausiai neveikė mano kortelė, įvyko du balsavimai, o aš nedalyvavau. Bet aš už.
PIRMININKAS. Aš girdėjau, kad jūs dabar liksite be euro. Ačiū. Protokole įrašome, kad už. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Trumpą repliką po balavimo. Iš tikrųjų mes visai neseniai pasirašėme Nacionalinį susitarimą, kurio 1 punkte įsipareigojome sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, demokratiją ir konstitucinę santvarką. Tai nežinau, kaip čia dera mūsų balsavimas su tautos valios žinojimu. 16 punkte taip pat įsipareigojome toliau plėtoti ir stiprinti demokratiją. Tai, gerbiamieji, ką darome?
PIRMININKAS. Dėkojame už priminimą, kad pasirašėme. Dabar turės visi galimybę prisiminti.
Gerbiamieji kolegos, svarstome trečiąjį paketo įstatymą – Kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1452(2). (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, užbaikime vieną klausimą, t. y. tradiciškai paketas įstatymų, mes per vidurį nenutraukim, nepradėkim kitų klausimų. Čia apie 2 minutes, ir mes baigsime šitą klausimą.
Gerbiamieji kolegos, yra Audito komiteto pasiūlymas. Suteikiu žodį pirmiausia Audito komiteto pirmininkei. Jolita, prašom.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas neprašo balsuoti dėl nuomonės ir pritaria Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Jūs atsiimat?
J. VAICKIENĖ (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Formuluojame teisingai.
Tuomet daugiau pataisų nelieka. Gerbiamieji kolegos, už, prieš jau kalbėjome. Balsuojame.
Už – 94, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo Kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1452(2) pritarta.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvados“ projektas Nr. XIIP-1627(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Grįžtame prie 1-4 klausimo – prie Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvados“ projekto Nr. XIIP-1627(2). Svarstymo stadija. Šiam klausimui yra skirta pusė valandos, užsiregistravo 11 žmonių, todėl aš siūlau, kad iš frakcijos kalbėtų po vieną žmogų… (Balsai salėje) Arba tada bus eilės tvarka pusę valandos. (Triukšmas salėje) Aš išklausysiu visų. Turiu tokią teisę. Gerbiamasis opozicijos lyderi, matau jus. Mano pasiūlymas būtų toks, jeigu bus kokių nors kitokių pasiūlymų, mes apsispręsime. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, siūlau skirti laiko pasisakyti visiems.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti, nes gana daug iečių sulaužyta šia tema. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria A. Kubiliaus siūlymui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Kaip paprašei, taip daviau. Demokratija. Todėl šį klausimą svarstome, kaip numatyta Seniūnų sueigoje, pusę valandos. Kadangi, kiek aš supratau, pritarimo negauname, kad frakcijų vardu kalbėtų, tada iš eilės. (Balsai salėje) Ne, ne, statutinė norma. Aš siūliau draugiškai.
Pirmas kalba A. Kubilius. Prašom. Bet aš ribosiu laiką, kad visi galėtų per tą pusvalandį suspėti. Todėl stenkitės spėti per jums skirtą laiką.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų rimtai kalbėti čia nelabai išeina, bet keletą žodžių pabandysiu dar įžangoje pasakyti. Noriu priminti, kad prieš kelias savaites Valstybės saugumo departamentas paskelbė viešą 2014 metų ataskaitą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Tarp kitų grėsmių, kurias kelias Rusijos specialiosios tarnybos Lietuvoje, labai aiškiai buvo įvardytas tų specialiųjų tarnybų siekis diskredituoti svarbiausius strateginius Lietuvos energetikos projektus. Tokiems tikslams, anot Valstybės saugumo departamento, buvo siekiama panaudoti Lietuvos politikus ir verslą.
Mūsų įsitikinimu, visa A. Skardžiaus vadovautos komisijos daugumos veikla ir paties A. Skardžiaus veikla ir išvados, kurias šiandien svarstome, yra kupinos netiesos, melo, dezinformacijos, parašytos nuslepiant didelę dalį objektyvios informacijos, yra skirtos visų pirma tokių projektų kaip suskystintų dujų terminalas, VAE, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas diskreditavimui. Noriu priminti, kad parlamentinių partijų pirmininkai prieš gerą savaitę pasirašė susitarimą, kuriuo tarp kitų dalykų, įsipareigojo ir priešintis tokiai svarbiausių strateginių projektų diskreditacijai. Nesulaukdamas, jog Seimo vadovybė ir partijų vadovybė, valdančiosios koalicijos partijų vadovybė sustabdytų A. Skardžiaus veiklą, kuria nuosekliai buvo siekiama diskredituoti svarbiausius projektus, aš šiandien kreipiausi į generalinį prokurorą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokios A. Skardžiaus veiklos, kuri galimai yra baustina pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“. Esame įsitikinę, kad ir Seimo nariai, nors ir labai daug ką gali, kai kas galvoja, kad viską gali, tačiau meluoti, dezinformuoti, elgtis neatsakingai tokiais svarbiais klausimais kaip strateginiai projektai taip pat negali.
Kaip neatsakingai elgiasi A. Skardžius ir jį rėmusi komisijos dauguma, sunku nusakyti paprastais žodžiais. Tiek nekompetencijos, dezinformacijos, netinkamos informacijos nuslėpimo iki šiol nesu matęs. Neturėdami kaip rimtai kalbėti apie tokį dalyką, nes tai turi tirti teisėtvarka, mes parengėme tokį tekstą, kurį pavadinome „Ką iš tikrųjų nustatė A. Skardžiaus komisija?“, kurį čia, salėje, mes ir pasistengsime perskaityti, kad bent tai liktų istorijai. Todėl prašytume atidaus dėmesio rimtam, bet šiek tiek linksmam dalykui. Aš pradedu skaityti, o mano kolegos pratęs ir aš prašyčiau sudaryti galimybę tokį rimtą dalyką rimtai ir aptarti. Taigi ką iš tikrųjų nustatė A. Skardžiaus komisija?
Pirmas klausimas. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo pakeista 2007 metų Nacionalinė energetikos strategija? A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo… (Jeigu Irena Šiaulienė galėtų paklausyti tokį svarbų dalyką, tai būtų tikrai malonu. Gerbiamoji Irena, na, neklausote tokių svarbių dalykų.) Taigi A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo taip ir nesugebėjo nustatyti paprasto fakto, kad XV Vyriausybė, tai yra mano vadovauta Vyriausybė, tiesiog įvykdė Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuri reikalauja, kad Nacionalinė energetikos strategija būtų peržiūrima ne rečiau kaip kas penkeri metai. 2007 m. patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją buvo būtina peržiūrėti 2012 metais. Toks yra įstatymo reikalavimas. A. Skardžiaus komisija savo išvadose kaltina XV Vyriausybę, kad ši įvykdė Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį.
Antras klausimas. Ar Nacionalinės energetikos strategijos pakeitimas nesudarė prielaidų sustabdyti ir (ar) vilkinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą? A. Skardžiaus komisija savo išvadose išgyvena, kad XV Vyriausybė išardė LEO LT. A. Skardžiaus komisija savo išvadose taip pat yra nusivylusi, kad XV Vyriausybė neleido suskystintų dujų terminalo statyti paskutinėmis G. Kirkilo Vyriausybės dienomis įsteigtai bendrovei, kurios neskaidrų steigimą nusikalstamu pripažino Vilniaus apygardos teismas, o buvusius Ūkio ministerijos pareigūnus N. Pažūsienę ir A. Ignotą pripažino piktnaudžiavusius tarnybine padėtimi ir skyrė po 13 tūkst. Lt baudą.
A. Skardžiaus komisija po ilgo ir labai kruopštaus tyrimo nustatė, kad elektros jungtys su Švedija ir su Lenkija bei suskystintų dujų terminalas, nors jau buvo statomi 2012 m., bet tais metais buvo dar nepastatyti. A. Skardžiaus komisija išgyvena, kad XV Vyriausybė pradėjo įgyvendinti elektros sistemos pertvarką, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos, o šią pertvarką toliau įgyvendina A. Butkevičiaus XVI Vyriausybė.
Trečias klausimas. Ar įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje, 2007 m. strategijoje, numatyti nacionalinės energetikos plėtros tikslai ir svarbiausi uždaviniai? Ir išvardinti visi tikslai. Jeigu šie tikslai ir uždaviniai neįgyvendinti, tai dėl kokių priežasčių? Taip Seimas suformulavo klausimą. Ką atsako A. Skardžiaus komisija?
A. Skardžiaus komisija po ilgų ir kruopščių tyrimų nustatė, kad elektros jungtys su Švedija ir su Lenkija bei suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje, nors 2012 m. jau buvo statomi, bet tais metais dar buvo nepastatyti. Tam tyrimui komisija praleido visus metus laiko. Taip pat A. Skardžiaus komisija po ilgų ir kruopščių tyrimų nustatė, kad suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje pradės veikti 2014 m. pabaigoje. Tam irgi reikėjo metų tyrimo.
A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo taip pat nustatė, atsakydama į šį klausimą, kad Visagino atominė elektrinė dar vis nėra statoma. Ir A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad 2014 m. vasario 28 d. Estija ir Suomija pasirašė memorandumą, kuriame numatė, kad kada nors ir Estijoje, ir Suomijoje stovės terminalai.
A. Skardžiaus komisija taip pat nustatė, kad 2005–2006 m., kai Vyriausybei vadovavo A. M. Brazauskas ir G. Kirkilas ir buvo planuojami ir priimami sprendimai dėl to, kokie svarbūs Lietuvai projektai turi būti finansuojami iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje į tokių projektų sąrašą nebuvo įtrauktas.
Gerbiamieji kolegos, tai atsakymai į tris klausimus. Į kitus klausimus toliau…
PIRMININKAS. Gerbiamasis opozicijos lyderi, išnaudojote 7 minutes. Labai norėčiau priminti kalbėtojams, kad mes svarstome Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą, o ne A. Skardžiaus komisijos. Nes tokio klausimo šiandien mūsų darbotvarkėje nėra.
Į tribūną kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Būtent mes ir svarstome tai, ką jūs sakėte.
Ketvirtas punktas. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo priimtas sprendimas didinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą? Kokios priežastys? Sutrumpinu truputį.
A. Skardžiaus komisija nustatė, kad VIAP nuo 2001 m. iki 2011 m. buvo renkamas pagal tą pačią galiojusią tvarką, pagal kurią atsakingas ministras nustatydavo VIAP surinkimo ir paskirstymo kvotas. Tik ministro A. Sekmoko iniciatyva ši tvarka 2011 m. buvo pakeista ir nustatyta, kad VIAP surinkimo ir paskirstymo kvotas nustato Vyriausybė, kas visą procesą padarė skaidresnį ir labiau prognozuojamą.
A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo taip pat nustatė, kad 2009 m. pabaigoje bus sustabdytas ir antrasis Ignalinos AE blokas. Todėl 2010 m. ir vėlesniais metais buvo padidinta remtinos elektros supirkimo kvota akcinei bendrovei Lietuvos elektrinė. A. Skardžiaus komisija po ilgo ir labai kruopštaus tyrimo taip pat nustatė, kad Elektrėnuose pagamintos elektros kaina yra didesnė nei importuojamos į Lietuvos rinką rusiškos elektros kaina.
A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo taip pat nustatė, kad 2009–2012 m. A. Skardžius užsiėmė agresyvia atsinaujinančios energetikos lobistine veikla būdamas Atsinaujinančios energetikos asociacijos prezidentu ir Seimo sudarytos darbo grupės, rengusios Atsinaujinančios energetikos įstatymo projektą, nariu. Energetikos ministerijai nepavyko efektyviai suvaldyti visų su atsinaujinančia energetika susijusių lobistinių įtakų. A. Skardžiaus komisija nustatė, kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, na, dar kartą sakau…
K. MASIULIS (TS-LKDF). …kad du tūkstančiai…
PIRMININKAS. Bet laikinoji komisija…
K. MASIULIS (TS-LKDF). …Čia Seimas. Jeigu jūs man trukdysite, aš turėsiu kalbėti. Čia Seimas. Man nereguliuokite, ką aš turiu kalbėti. (Balsai salėje) A. Skardžiaus komisija… Nepatogu todėl, kad iš tikro farsas. Mes ir darome farsą iš to, ką nustatė. A. Skardžiaus komisija „nustatė“, kad 2009 m. lapkričio 19 d. AB Lietuvos elektrinė vadovu tariamai dirbo L. Lukočius, nors pagal visus oficialius viešus ir slaptus dokumentus iki pat 2010 m. liepos 22 d. AB Lietuvos elektrinė vadovu dirbo ilgametis vadovas P. Noreika, o L. Lukočius įmonės vadovu pradėjo dirbti tik 2010 m. liepos 22 d. Šiuo reikšmingu klausimu A. Skardžiaus komisija kreipėsi į generalinį prokurorą.
Penktas. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva į gamtinių dujų kainą įtrauktos suskystintų dujų terminalo, jo infrastruktūros (…) įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ir t. t.? A. Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo nustatė, kad XV Vyriausybė suskystintų dujų terminalo projektą pradėjo įgyvendinti dar 2010 m. Ir taip komisija paneigė premjero A. Butkevičiaus dažnai kartojamą teiginį, kad tik jam tapus premjeru buvo pradėtas įgyvendinti suskystintų dujų terminalo projektas. A. Skardžiaus komisija taip pat nustatė, kad XV Vyriausybė, statydama suskystintų dujų terminalą bei jo naudojimui reikalingą vamzdyną, numatė, kad už tai, kaip ir už bet kurį kitą vamzdyną, turi sumokėti dujų vartotojai. A. Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo nustatė, kad iki šiol Lietuvai dujas tiekia tik „Gazpromas“. A. Skardžiaus komisija taip pat nustatė, kad didelių kainų, kurias už dujas moka Lietuvos vartotojai, pagrindinė priežastis yra susijusi su 2004 m. A. Brazausko su „Gazprom“ ir EON kompanijomis pasirašyta „Lietuvos dujų“ privatizavimo ir dujų tiekimo sutartimi.
Kokias teisines konsultacines viešųjų ryšių mokymo paslaugas iš kurių tiekėjų 2009–2012 m. pirko Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės… kokia bendra suteiktų paslaugų kaina? Tai yra šeštas klausimas. A. Skardžiaus komisija nustatė, kad vykdant didžiulės apimties ir strateginės svarbos projektus XV Vyriausybės darbo metu buvo samdomi aukščiausi pasaulinio lygio teisės, vadybos, finansų konsultantai, tam iš viso skiriant apie 240 mln. Lt. Suskystintų dujų terminalo projekto parengimui ir įgyvendinimui buvo samdoma įvairių sričių konsultantų už 70 mln. Lt. Komisija „nustatė“, kad taip buvo pasimokyta iš ankstesnių klaidų, kai 2005 m., kai Vyriausybei vadovavo A. Brazauskas, to meto Ignalinos AE vadovas V. Ševaldinas pasirašė Lietuvai žalingą sutartį su kompanija „Nukem“, prieš tai nesamdęs ir negavęs anglų teisės konsultantų išvadų. Dėl (…) mln. litų nuostolių.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną D. Kreivį.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mielieji, tęsiame toliau. Septintas punktas. Dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pastatyta radioaktyvių atliekų saugykla, kiek procentų reikalingų darbų atlikta ir kokia tam tikslui skirtų lėšų dalis jau panaudota? (Balsai salėje) Na, ką padarysi. Teks ateiti pamokyti, bet gal kitą kartą, gerbiamasis Bernatoni.
A. Skardžiaus komisija nustatė, kad šių projektų įgyvendinimas vėluoja. Vėlavimų pagrindinė priežastis – netinkama 2005 m. sutartis su kompanija „Nukem“, kurią V. Ševaldinas pasirašė asmeniniu sprendimu, negavęs nei to meto Vyriausybės, nei įmonės valdybos, nei anglų teisės specialistų pritarimo.
Aštuntas punktas. Kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomi Energetikos ministerijos kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimai ir ar jie buvo susiję su įmonių rezultatais? A. Skardžiaus komisija nustatė, kad energetikos įmonių vadovams buvo mokami atlyginimai, kurie buvo patvirtinti pagal to meto galiojančią tvarką.
Devintas punktas. Ar tiesa, kad UAB „Danet Baltic“ atliko suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos galimybių ir suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijas? A. Skardžiaus komisija, nesusitikusi su buvusiu ūkio viceministru M. Petrausku, nustatė, kad jis iki 2010 m. balandžio 29 d. tariamai dirbo „Danet Baltic“ prezidentu, nors jis, kaip skelbė „Sodros“ registras, iš prezidento pareigų atsistatydino 2009 m. sausio mėnesį, prieš tapdamas ūkio viceministru. Komisija, užuot iškvietusi į komisijos posėdį M. Petrauską, nutarė kreiptis į generalinį prokurorą.
Dešimtas punktas. Kas ir dėl kokių priežasčių pakeitė AB „Klaipėdos nafta“ gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimų ir statybos darbų pirkimo konkurso sąlygas? Ar vienam iš konkurso dalyvių buvo sudarytos galimybės susipažinti su konfidencialia konkurso informacija ir taip įgyti pranašumą prieš kitus dalyvius? Jeigu taip, kas ir dėl kokių priežasčių tokias sąlygas sudarė? A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad SGD terminalo projektavimo, viešųjų pirkimų ir statybos darbai atliekami laiku pagal dar XV Vyriausybės patvirtintą grafiką. Nors įgyvendinant tokio masto projektą susiduriama su įvairiomis kliūtimis, tačiau jas pavyksta laiku įveikti.
Vienuoliktas punktas. Ar tiesa, kad AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomą mokėti 492 tūkst. Lt per dieną, neatsižvelgdama į tai, ar ji bus naudojama? Ar tiesa, kad sutartyje dėl šios saugyklos nuomos nėra nurodyta likutinė saugyklos vertė? A. Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad SGD terminalui skirtas laivas buvo užsakytas per tarptautinį konkursą ir yra statomas. Kai bus pastatytas ir Lietuvoje naudojamas, už jį reikės mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Nors A. Skardžiaus komisijai savo atlikto audito rezultatus pristatė Valstybės kontrolė ir Energetikos ministerijos pasamdyti nepriklausomi auditai, kurie nustatė, kad terminalo ekonominis ir finansinis modelis yra pagrįstas ir atitinka visus pasaulinius standartus, A. Skardžiaus komisija nutarė savo išvadose tai paslėpti.
Dvyliktas punktas. Ar Energetikos ministerija 2009–2012 m. tinkamai užtikrino valstybės turto valdymą ir nedangstė realios kontroliuojamų įmonių finansinės padėties? A. Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo nustatė, kad XV Vyriausybė vertė energetikos įmones…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų laikas baigėsi, o diskusijoje nori labai daug kalbėti. Į tribūną kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos, netęsiu aš tos litanijos, nes 7 minutės, 420 sekundžių, 21 klausimui būtų tik po 20 sekundžių, tai perskaityti nespėsiu, bet vis tiek pasakysiu.
A. Skardžiaus komisija dirbo labai daug, tik nežinau, ar teisingai, ar visada racionaliai. Turiu pripažinti, kad tikrai ne visada teisingas išvadas padarė, kurioms aš negaliu pritarti, išskyrus tris išvadas. Manau, liberalai taip pat, jeigu balsuotume dėl kiekvienos išvados, daliai išvadų pritartų. Tačiau tiek darbo, tiek sumaišties A. Skardžiaus komisija sukėlė, kad aš žiūriu į R. Žemaitaitį, kaip į apdairų ir protingą parlamentarą, kuris buvo paskirtas tos komisijos nariu, bet nutarė negaišti laiko ir nesiterlioti. Aš asmeniškai nesigailiu, kad dirbau, tiesiog pamačiau, kaip santykinai naujas parlamentaras… kiek yra politikavimo tuose dalykuose.
Drįstu pasakyti, kad, mano manymu, buvo galima ir nesudaryti tos komisijos, galėjo atskiri Seimo nariai pagal turimą medžiagą iš karto kreiptis į teisėsaugos institucijas, Seimo nariams suteikta tokia galimybė, tačiau, matyt, tikslas buvo kitas – aštuonis, atrodo, mėnesius rėkauti, pasakoti apie XV Vyriausybę, kurios aš nenoriu ginti, nes taip pat matau skubos darbų, netikslumų, nepagrįstų galbūt dalykų, tačiau aš nematau piktnaudžiavimo ar korupcijos.
Tačiau komisijos darbo išvados jau seniai paskelbtos ir dalis Lietuvos žmonių niekaip nesupranta, kaip toks niekingas buvęs ministras A. Sekmokas vis dar vaikšto laisvėje. Pagal tai, ką A. Skardžiaus komisija arba ir pats A. Skardžius jau yra paskelbę visuomenei, tas žmogus (cituoju A. Skardžiaus pasakymą)… „sukčiai ir machinatoriai“. Apie R. Masiulį pasakyta: „aukštos kvalifikacijos manipuliatorius ir sukčius“. Na, aš tiesiog prašau apskritai parlamentarų susilaikyti nuo išankstinių vertinimų, tuo labiau kad pati komisija kreipiasi į teisėsaugos institucijas.
Komisija negalėjo pateikti dalies išvadų, kadangi dalis išvadų galėtų būti pagrįsta tik įslaptintos medžiagos turėjimu. Pavyzdžiui, niekaip neatsispindi Rusijos Federacijos, Kremliaus, jeigu norite, vaidmuo įgyvendinant kai kuriuos energetinius projektus tuo laikotarpiu. Niekaip neatsispindi analogijos tų dalykų, kas vyko Estijoje ir Latvijoje tuo metu, ir kaip XV Vyriausybė sugebėjo išsisukti nuo Rusijos čiuptuvų ir vis dėlto pradėti realizuoti dalį projektų, gal ne maksimaliai sklandžiai, gal ne visiems aiškiai, tačiau vis dėlto pabėgo nuo tų čiuptuvų. Deja, tų dalykų negalima aprašyti.
Šita komisija neanalizavo, kaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymo rangovas „Nukem“ iš vokiečių kompanijos tapo amerikiečių kompanija, kaip iš amerikiečių kompanijos staiga pasidarė rusų kompanija su visomis intencijomis trukdyti šitam projektui. Šita komisija neanalizavo, kaip 2003 m., su kokiomis pasekmėmis buvo privatizuotos „Lietuvos dujos“, kaip be jokios priežiūros veikė kainų nustatymo metodika, su kuria nebuvo supažindinti politikai, ir kokias tas sukėlė pasekmes, bet labai aršiai ir narsiai šita komisija analizavo, kaip 2008–2012 m. praėjusi Vyriausybė nesugebėjo išsrėbti tos košės, kuri buvo privirta anksčiau, neanalizavo, kaip V. Ševaldinas pasirašė sutartį su „Nukem“ neturėdamas įgaliojimų nė vienos institucijos.
Kaltinimai atsiranda tokie, kodėl ES lėšos nebuvo naudojamos SGD terminalui? Ogi todėl, kad ankstesnioji Vyriausybė nenumatė šitų lėšų naudojimo. Buvo galima pradėti sukti karuselę, kaip naudoti ES lėšas, iš kažko atimti jau paskirtas, numatytas lėšas, sugaišti laiką. Ir šiuo atveju tik akla kritika ir aklas politikavimas. Neanalizuota, kodėl 2001 m. pasirašius sutartį su EBRD dėl Ignalinos atominės uždarymo buvo susitarime numatytas Jungtinis priežiūros komitetas Ignalinos atominei uždaryti, kodėl tas Jungtinis priežiūros komitetas iki 2008 m. taip ir nebuvo sudarytas ir Ignalinos atominės uždarymo procedūros vyko be Lietuvos institucijų priežiūros.
Keliu sau ir jums klausimą, kam reikėjo šios komisijos? Iš pat pradžių sakiau: jos nereikia, ji tampa politinio revanšo įrankiu. Ji labai sėkmingai buvo panaudota politiniam revanšui – praėjusios Vyriausybės nesklandumams, neskaidrumams ar nesugebėjimams parodyti. Tačiau tai tapo vidaus politinės kovos įrankiu. Gal tas ir įprasta? Norėtųsi, kad to būtų mažiau.
Tačiau iš tiesų, kai kalbame apie grėsmes valstybei iš išorės, nė kiek neabejoju, kad šitos komisijos veikla bus ar gal jau ir yra konstruojama ir naudojama nukreipti prieš Lietuvą, kaip Lietuva nesugeba skaidriai pastatyti, kaip Lietuva apskritai nieko nesugeba. Štai žiūrėkite – Ignalinos atominė turėjo būti uždaryta 2009 m. lapkritį, dabar jau šnekame apie 2017 m. A. Skardžiaus komisijos išvados guls ant stalo.
Žinoma, noriu padėkoti Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui, pašalinusiam aštriausius kampus, pareikalavusiam, kaip suprantu, kad A. Skardžiaus komisijos išvadose neatsidurtų tokie dalykai, kad III Europos energetikos paketas Lietuvai yra neoptimalus. Premjeras važiuoja į Briuselį, sako: taip, mes už III paketo įgyvendinimą. Komisijos pradinėse išvadose atsiranda, kad ne, kažkas negerai. Tai ačiū, kad pašalinti šitokie dalykai, sušvelnintas tonas.
Ir baigdamas noriu pasakyti, kad premjero dėka buvo nutarta ir sutarta, kad 5 ir 11 išvados nebus teikiamos, ir taip buvo Seime nutarta kovo 27 d. posėdyje. Tačiau balandžio 8 d. ponas A. Skardžius įregistravo papildytą projektą, kuriame yra išvada ir dėl 5, ir dėl 11 klausimo su nuoroda, kad Vyriausybė paskui dar turės atlikti auditą. Man atrodo, tai yra Seime priimto kovo 27 d. nutarimo pažeidimas. Prašyčiau atsižvelgti į šitą procedūrinį netikslumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Man Sekretoriatas aiškina, kad tai yra antras variantas redakcinis, ten nieko nebus, suredaguota. Kviečiu V. Vasiliauską į tribūną.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone pirmininke. Malonūs Seimo nariai, Lietuvos nelaimė, kad gyvybiškai svarbiausi jos nepriklausomybei mūsų energetinio saugumo projektai buvo įgyvendinami nešvariomis rankomis ir labai juodomis panagėmis. Šita Lietuvos nelaimė tęsiasi nuo „Williams“ aferos ir tęsiasi iki šiol. Tai vienas iš mūsų komisijos išvadų leitmotyvų. Labai gerai, kad buvo padaryta pertrauka svarstant ir tvirtinant komisijos išvadas, nes jos yra pernelyg svarbios Lietuvos ateičiai, pagaliau kiekvienam žmogui ir kiekvienos šeimos gerovei, kad jas būtų galima paskubom priimti arba atmesti net jų neskaičius, juo labiau kad šios išvados tiek savo turiniu, tiek savo apimtimi yra labai įspūdingos. Tokio viso mūsų energetikos sektoriaus pjūvio iki šiol dar nebuvo.
Vienas iš daugelio svarbiausių klausimų komisijai buvo klausimas, ar įsteigus Energetikos ministeriją ir jai vadovaujant A. Sekmokui Lietuvos energetinis saugumas padidėjo, ar sumažėjo? Į šį klausimą netiesiogiai jau atsakė Respublikos Prezidentė, savo metiniame pranešime pasakiusi, kad Lietuva permokėjo už dujas 5 mlrd. Lt.
Ko vertos A. Sekmoko kalbos apie mūsų energetinį saugumą ir nepriklausomybę nuo Rytų, aš iliustruosiu vienu vieninteliu skaičiumi. Dujų suvartojimas nuo 2009 m., kai savo veiklą pradėjo Energetikos ministerija, buvo 2 mlrd. 727 mln. m3. Kitais metais, 2010 m., po A. Sekmoko veiklos, dujų deginimas jau išaugo iki 3 mlrd. 115 mln. m3. 2011 m. Lietuva jau degino 3 mlrd. 398 mln. m3 dujų, 2012 m. – 3 mlrd. 318 mln. m3. Kitaip tariant, kuo A. Sekmokas rūsčiau grūmojo Kremliui, tuo Lietuva kaip pašėlusi pleškino rusiškas brangias dujas. (Balsai salėje) Ne tik… Čia per patį mūsų ekonomikos susiaurėjimą ir pačią krizę.
Vis dėlto iš tikrųjų komisija padarė didžiulį darbą, nors ji dirbo iš tikrųjų labai, na, tiesiog išskirtinėmis sąlygomis. Ačiū Dievui, na, tiesiog stebuklas, kad mes atėjome iki šios dienos, kai svarstome ir tvirtinsime jos išvadas. Aš suprantu, kad… kieno yra prezumpcija… ir kieno yra prievolė teikti valstybės apdovanojimus. Tačiau aš iš pačios garbingiausios mūsų valstybės tribūnos drįsčiau pasakyti, kad už ištikimybę Lietuvos nepriklausomybei, už Lietuvos žmonių interesų gynimą komisijos pirmininkas A. Skardžius, jos nariai B. Vėsaitė, K. Daukšys, M. Mackevičius, P. Paliukas ir E. Šablinskas verti pačių aukščiausių apdovanojimų. Man buvo didelė garbė su jumis dirbti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, kad trumpiau kalbėjote.
Gerbiamieji kolegos, diskusijos laikas baigėsi, dėl to buvo apsispręsta. Yra J. Razmos pataisos. Mes dabar turime balsuoti pirmiausia už pataisas, po to kalbėsime dėl viso. (Balsai salėje) Suteikiu žodį J. Razmai pristatyti pirmą…
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pataisa dėl 1 straipsnio, man atrodo, yra logiška. Aš siūlau vietoje žodžio „patvirtinti“ įrašyti „netvirtinti“ komisijos išvadų. Jos tikrai nepasižymi jokiu objektyvumu. Turbūt pirmą kartą mes susidūrėme su tokiu reiškiniu, kai dėl dviejų klausimų premjeras pasakė, kad štai bus nelabai gerai dėl vieno strateginio objekto, ir tos išvados, kurios buvo beveik patvirtintos, jau neteikiamos. Tai irgi parodo politizuotą pobūdį, kad jeigu premjeras būtų atidžiau pasižiūrėjęs, gal būtų ir dar kelių paprašęs netvirtinti. Tai yra tiesiog politiniai žaidimai. Iš tikrųjų nėra čia jokių išvadų ir nėra ką tvirtinti. Todėl aš siūlau pakeisti 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų ponas A. Skardžius yra užsirašęs nuo frakcijos ir komisijos pirmininkas, ponas A. Kubilius čia… Jūs teisingai padarėte pastabą dėl to, kad ne Seimo komisija, o A. Skardžiaus komisija. Duokime kalbėti ir ponui A. Skardžiui. Kodėl mes bijome išklausyti jo kalbos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, jūs irgi balsavote, kad diskusija būtų pusę valandos. Aš pasiūliau kalbėti nuo frakcijų. Pritarimo nebuvo. Aš išnaudojau savo galimybes, todėl gerbiamasis A. Skardžius galės kalbėti dėl motyvų. Aš siūlau: dėl neetiškų posakių galima kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir išspręsti šitą klausimą.
Prieš kalba K. Daukšys dėl pataisos, kurią pristatė J. Razma.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi A. Skardžiaus komisija nustatė, kad A. Kubiliaus Vyriausybė buvo Rusijos energetikos koncernų svajonių komanda, kuri leido jiems uždirbti po 800 mln. Lt kas metai už dujas ir parduoti daugiau negu pusę elektros energijos Lietuvos suvartojimo, todėl J. Razma ir siūlo nepatvirtinti šitos komisijos išvadų. Todėl aš manau, kad tokie pasiūlymai yra neetiški, gerbiamasis Jurgi, nes jūs ginate savo vadovo kailį, o ginti kailio šioje vietoje visai nereikia, reikia efektyviai žiūrėti.
PIRMININKAS. Už pasisako E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pasisakau už šią pataisą, nes, manau, kad komisija visų pirma tikrai neobjektyviai atsižvelgė į visą duomenų bazę, kuri buvo pateikta komisijai: kai kuriais atvejais įvertino, kai kuriais atvejais visiškai ignoravo pateiktus dalykus. Aš labai prašau, kad A. Skardžius neįsižeistų ir nesikreiptų į Etikos ir procedūrų komisiją, kad kolegos tą komisiją vadina A. Skardžiaus komisija, nes jeigu vadintų ją visu pavadinimu, žinoma, tada iš viso nieko nespėtų pasakyti.
Tačiau komisijos išvadų patvirtinti iš esmės aš irgi nebūčiau linkęs kaip visumos, nes reikia suprasti ir kitą dalyką: galimai šita komisija apskritai buvo inicijuota kai kurių Lietuvoje veikiančių ir energetikoje interesų turinčių koncernų, kurie labai norėjo palaikyti gerus santykius su „Gazpromu“ Lietuvos sąskaita, tačiau XV Vyriausybė toli gražu nenusileido tiems lietuviškiems koncernams ir nelaimino jų klestėjimo Lietuvos žmonių sąskaita. Tada, kaip keršto įrankis, tie lietuviškieji koncernai inicijavo tokią keršto komisiją ir ta keršto komisija yra skirta vidaus politinėms kovoms. Ką darysi! Nurykime seilę, piliulę, bet supraskime, tokių neobjektyvių išvadų patvirtinimas tikrai neveda niekur – nei į tarpusavio santarvę, nei į Lietuvos energetinius interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria J. Razmos pataisai, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Pataisai nepritarta. Už balsavo 33, prieš – 57, susilaikė 10.
Gerbiamasis Jurgi, jūsų antroji pataisa. Gal atsisakote, nes pirmajai nepritarta? Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, antrąja pataisa aš siūlau pasakyti tą objektyvią tiesą, kuri yra akivaizdi, kad šios komisijos įkūrimas buvo tiesiog politinis užsakymas. Ir pažymėkime, kad deleguotieji valdančiųjų atstovai politinį užsakymą tvarkingai įvykdė. Aš siūlau iš tikrųjų išskirti komisijos pirmininko ypatingas pastangas vykdant tą politinį užsakymą. Tikrai pelnytai reikia paminėti poną A. Skardžių, nes, lyginant su kitais komisijos nariais, jis buvo čia ryškiausia figūra.
Dar būtų galima pridėti, pasidžiaugti, jog premjeras, nukreipęs į tokią komisiją aršiausiai destruktyviai energetikos tema veikiančius savo valdančiosios koalicijos politikus, taip išsprendė ir savo problemas. Galėjo Vyriausybė ramiau gyventi beveik neveikdama, šiek tiek tęsdama ankstesnės Vyriausybės darbus, bet vidinių problemų tie politikai jau nekėlė.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako A. Skardžius. Atsiprašau, D. Mikutienė per šoninį mikrofoną – dėl vedimo tvarkos.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, atsiprašau, aš suklydau balsuodama. Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. D. Mikutienė balsavo prieš dėl pirmosios pataisos.
A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties girdėjome šiandieną, kaip ir visą komisijos darbo laiką, šmeižtą, nukreiptą prieš komisijos darbą, stengiantis pridengti savo apsinuoginusias kai kurias kūno dalis. Aš kalbu apie konservatorius. Aš manau, kad komisijos nuopelnas šiandieną yra pradėti trys ikiteisminiai tyrimai prokuratūroje. Energetikos įmonės pradėjo skelbti konkursus. Be konkursų net ir teisinių paslaugų neperka. Aš manau, kad jau bent komisijos darbo laiku tos šaknys šiek tiek apkarpytos ir tos šakutės, šakelės to medelio, kuris kaip baobabas išsikerojo energetikos srityje, gerbiamasis Kubiliau, jūsų kartu su A. Sekmoku sukonstruotas, ne tiek brangiai kainuos Lietuvai, bet jūs išties įleidote šaknis labai giliai. Sutartys sudarytos labai ilgam laikui – 19 metų. Ką tik kalbėjo K. Masiulis. Štai kas pasirašė sutartį su „General Electric“, taip, 2011 m. pabaigoje ponas P. Noreika ten sekretoriavo, pažiūrėkite protokolus, o pasirašė naujai paskirtas valdybos pirmininkas H. Bernatavičius su jūsų paminėtu kolega Laimonu. Jie buvo de facto vadovai. Aš manau, prokuratūra juos ir išsiaiškins. Šeši kreipimaisi ir dėl „Danet Baltic“, ir visų kitų išdykavimų, kai kiek galėjote, tiek plėšikavote. Aš manau, dėl to kaip tik ir pabrango visa energetika.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Atsiprašau, nepastebėjau R. J. Dagio už televizoriaus. Jis nori kalbėti už pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nekalbėjau per visą šitą komisijos svarstymą. Buvo keista klausyti tų žmonių, kurie anuomet „Gazpromo“ vamzdį pardavė, kai kiekvienais metais permokame 2 mlrd. dėl to, kad atidavėme monopolines teises. Apie tai visiškai niekas nekalba. Bet čia ne tai aš norėjau pasakyti. Turbūt mūsų Seimo istorijoje nebuvo nė vienos komisijos, kuri taip žemai nuleistų komisijos darbo kartelę, kur net elementarūs procedūriniai dalykai neišlaikomi. Mes paskui stebimės, kodėl mūsų Seimo komisijos išvadomis niekas netiki ir jų niekas nenori nagrinėti. Mes patys prisiimame atsakomybę už tokią žemą kvalifikaciją, už tokius pirmininkus, kurie pažeisdami visas procedūras, niekas iki tol nėra daręs, nelipdavo į tribūną ir nekalbėdavo neturėdamas komisijos įgaliojimų, dar tokio pirmininko mes neturėjome. Pirma, mes turėtume prisiimti visą atsakomybę, kad taip žemai nuleidome komisijos darbo kartelę. Aš pritariu J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną. Gal balsuokime. Balsuojame. Kas pritaria J. Razmos pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Pataisai nepritarta. Už ją balsavo 33, prieš – 56, susilaikė 15.
Per šoninį mikrofoną – K. Daukšys. Replika.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinote, kai buvau vaikas, buvo tokia tradicija atvesti į klasę tą, kuris matė V. Leniną, arba tą, kuris kariavo. Šiuo atveju ponas R. J. Dagys nei toje komisijoje dirbo, nei žino, ką mes veikėme, bet jis žino, kaip mes blogai dirbome. Gal tada susitarkime, kad kalba apie tai tie, kuriems reikia.
O iš esmės gerbiamiesiems konservatoriams noriu pasakyti: Maskvoje verkė, kai jūs iš Vyriausybės išėjote, ir džiaugiasi, kad jūs kuo ilgiau energetikai turėtumėte įtakos, nes jūs juos padarėte gerokai turtingesnius. Jie tokie turtingi nebuvo be jūsų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Jeigu aš suteikčiau žodį ponui A. Skardžiui, kurio pavardė paminėta 28 kartus, tai mes posėdžio ir nepratęstume.
Gerbiamieji kolegos, dabar vienas – už, vienas – prieš dėl balsavimo. Jau prasideda Vyriausybės valanda. Aš labai norėčiau užbaigti šitą klausimą. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Buvo paminėtas „Gazpromas“. 5 mlrd. – tokį kapitalą susikrovė per A. Sekmoko ir A. Kubiliaus valdymą. Bet komisija nespėjo išnagrinėti vieno labai svarbaus klausimo, t. y. ką „Klaipėdos naftoje“ veikia Kremliaus įmonė, su kuria pasirašė sutartį, greičiausiai A. Kubiliaus ir A. Sekmoko leidimu, ponas R. Masiulis. Tai yra „Lukoilo“ įmonė (ne mūsų „Lukoilo“, bet Kremliaus „Lukoilo“) „Litasco“, kuri strateginį objektą valdo iki šiol. Pasirašyta trejų metų sutartis, jie priima sprendimus dėl mazuto talpų panaudojimo, reguliuoja, kas ir kaip gali perkrauti mazutą per „Klaipėdos naftą“.
Aš vis dėlto norėčiau sužinoti, ar Generalinė prokuratūra, ar ponas A. Anušauskas, būdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ar dabartinis VSD vadovas kada nors atkreips į tai dėmesį. Tokia padėtis yra ir Latvijoje. Lietuva praranda savo ekonominį interesą, geležinkeliai neturi krovinių, uostas neturi darbų, kad perkrautų tuos krovinius, t. y. mazutą, kuris buvo tiekiamas iš Baltarusijos. Aštuoniolika lietuviškų įmonių stovi, o Kremliaus įmonė moka už nepanaudotas talpas. Tai yra politinė kaina, galbūt moka ne tik „Klaipėdos naftai“, ir moka gana mažai, nes „Klaipėdos naftos“ krovos darbai per tuos metus sumažėjo, taip pat sumažėjo ir akcijų vertė. Prabėgus tiems trejiems metams turėsime turbūt tik metalo krūvą. Štai kokia padėtis yra „Klaipėdos naftos“, nacionalinio strateginio objekto. Štai ką padarė konservatoriai – įsileido Kremliaus įmonę.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kadangi socialdemokratai turi valdžią, kiekvieną kartą, gavę valdžią, jie ieško būdų, kaip aptapšnoti buvusią Vyriausybę. Pereitą kartą Tėvynės sąjunga buvo apšaukta teroristų partija. Dabar bandoma padaryti kažkokia korumpuota partija. Man įdomiausia, kad čia tuo korupcijos tepliumi tepa „darbiečiai“, kurie niekaip neišsiaiškina savo juodosios buhalterijos aplinkybių.
A. Skardžius iš tikrųjų galėtų būti kokio nors rusų ITAR-TASS atstovu Lietuvai ir tikrai tą, ko Rusija labai trokšta ir nori, jisai gražiai ir įvykdytų. Pačius svarbiausius projektus bandytų aptepti, išdergti. Laimė, A. Butkevičius dalį tokių jo pastangų ėmė ir sustabdė. Taip neleido sumaitoti į nieką suskystintų dujų terminalo, nors jisai irgi yra stipriai apteptas ir, kaip čia buvo gražiai pasakyta, toliau bandoma visaip diskredituoti ir terminalo vadovą.
Aš manau, kad vienintelis produktyvus dalykas: jeigu ką nors matai, jeigu matote, gerbiamasis Skardžiau, tai galite kreiptis į prokuratūrą. Ten, kur padarėte, ten prokuratūra išsiaiškins, ar iš tikrųjų yra pagrindo. Bet bus labai juokinga dar po kokio pusmečio pasižiūrėti, kad visa tai, kas čia buvo pučiama, pasirodys, kad balionas tuščias, jame oro nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Kas po svarstymo pritaria pateiktam Seimo nutarimui?
Už – 67, prieš – 28, susilaikė 6. Nutarimui po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo priėmimą, ypatingą skubą. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) Galime. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė prašo ypatingos skubos, todėl ir darome priėmimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos galima? Niekas neprieštarauja ypatingai skubai, bet pagal Statutą Vyriausybės valanda turi prasidėti 13 val., tai prašome tą ir daryti, o po to galite svarstyti ką norite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime paprašyti, kad Vyriausybei skirtume pusvalandį ir užbaigtume šį klausimą? Pozicija neklausinės, o opozicija viena klausinės pusę valandos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Yra Vyriausybės valanda.
PIRMININKAS. Gerai, sutarėme, klausinės tik konservatoriai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti yra, žinau. (Balsai salėje) Teisingai, pastraipsniui iš pradžių. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už. Atsiprašau, atsiprašau.
Už – 66, prieš – 26, susilaikė 6. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio galime sutarti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl 2 straipsnio. (Balsai salėje)
Už – 67, prieš – 28, susilaikė 3. 2 straipsniui pritarta.
Motyvai dėl viso nutarimo. Gerbiamieji kolegos, gal dalis nenori kalbėti, tuomet turėsite daugiau galimybių Vyriausybę klausinėti? Visi nori kalbėti. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties komisijai buvo tikrai nepakankamai laiko išnagrinėti 21 klausimą. Aišku, Seimo pajėgumai nėra tokie, kad jis, kaip energetikos įmonių vadovai, galėtų pasisamdyti advokatus, konsultantus kiekvienam mažiausiam klausimui, mokėdami po 1700 Lt už valandą. Tačiau net ir paprasta, neapginkluota mikroskopu akimi matyti didžiulis išlaidavimas, beveik 300 mln. Jeigu dar pridedant komisijos išvadose nepaminėtas Lietuvos elektrinės išlaidas konsultantams 28 mln., bemaž 300 mln. buvo išmesti vėjais. Rezultatyvumas lygus nuliui, todėl net ir strateginiuose objektuose negalima iš jų pelnytis, prisikimšti kišenes projektų įgyvendintojams, leisti konsultantams susikrauti milžiniškus turtus. Vis dėlto mes ir siūlome Valstybei kontrolei atlikti valstybinį auditą dėl daugelio klausimų, taip pat Generalinei prokuratūrai išnagrinėti piktnaudžiavimo atvejus. Matyt, dar reikės dėl „Litasco“, mano paminėtos, kreiptis, taip pat dėl pono A. Sekmoko su jo „Doc Logic“ milijonais. Dar išeidamas dėl 900 tūkst. be PVM sudarė sutartis. Tai išties didžiulės lėšos. Kas galėjo, tas ir tempė, ir kimšo į savo kišenes. Štai toks valdymas, Lietuvos valstybei peržengus per nepriklausomybės dvidešimtmetį, yra netoleruotinas, kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus. O konservatoriai, aš manau, tikrai turės ką aiškintis prokuratūroje.
PIRMININKAS. Dėkojame. K. Masiulis pabandys čia mums paaiškinti ką nors.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pabandysiu paaiškinti. Teko įvairiose komisijose darbuotis, labai įvairiose, kai būdavo labai skirtingų nuomonių ir labai skirtingų atstovų, komisijose, kuriose mes daug ginčydavomės ir sunkiai surasdavome bendrą kalbą, tačiau tokioje nekonstruktyvioje komisijoje ir taip pirmininkaujamoje komisijoje teko darbuotis pirmą kartą. Aš net džiaugiuosi, kad man netenka su A. Skardžiumi būti nei vienoje frakcijoje, nei viename komitete. Aš turėčiau įsivaizduoti, kaip turėtų vargti žmonės vien dėl to, kad jis ten darbuojasi. Komisijoje kalbėdavo ir klausinėdavo išimtinai dominuojančiai, nustelbdamas visus ponas A. Skardžius. Dar iš pozicijos vienam kitam asmeniui suteikdavo galimybę paklausti, iš opozicijos, būdavo, kad dirbi 3 valandas, gauni vieną kartą paklausti. A. Skardžius per tą laiką klausdavo 40–50 kartų. Tiesiog kaip kulkosvaidis ištisai vienas klausinėdavo. Tai buvo savotiškas kelis mėnesius sekinantis A. Skardžiaus benefisas, kai reikėdavo išklausyti jo įvairias tiradas, svarbiausia, ne tik mums. Dar mes galime būti kaip nubausti, kad esame išrinkti, bet ateidavo svečių iš įvairiausių institucijų, jis su jais elgdavosi labai nepagarbiai. Žmonės išeidavo sudirgę ir sunervinti, apžodžiuoti ir apšaukti. Ir tikrai nemanau, kad išsinešdavo puikų požiūrį į Seimą ir jo darbą.
Toliau, aš sakyčiau, negalima A. Skardžiui leisti vadovauti jokiai komisijai.
PIRMININKAS. Toliau kalbės P. Gylys – už.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad čia vienas iš tų nedažnų atvejų, kai Seime atsiranda jėga ir noras išsiaiškinti galimai korupcinius atvejus. Ir kalbam apie ypač stambaus masto korupciją. Energetika yra ypatinga sritis, kurioje juda milžiniškos lėšos, milžiniški ištekliai.
Kai stebi šią diskusiją, stebiesi, kad vietoj kontrargumentų konservatoriai, iš dalies ir liberalai puola į isteriją. Ypač praeitą kartą. Šiandien jie, tiesa, pasikeitė, šiandien pereina į literatūrinį žanrą. Kolegos, reikia dėti faktus ant stalo ir pasakyti, kur komisija padarė klaidą, kur faktai, skaičiai neatitinka. Dabar daryti parodiją iš Seimo posėdžių salės tai yra įrodymas, kad iš tikrųjų, ko gero, yra daug tiesos ir ją, jeigu mes turime prokuratūrą ir gerus saugumiečius, nustatys atitinkamos valstybės institucijos. Noriu padėkoti komisijai. Manau, kad ji net nepalankiomis sąlygomis atliko didelį darbą.
PIRMININKAS. Prieš kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Noriu pasakyti, kad bent liberalai nejautė niekada jokios isterijos dėl darbo šioje komisijoje. Jeigu yra kas nors negerai, reikia ne viešai kaltinti, kad jau prikimšo kišenes, o tam yra teisėsauga. Galima per komisiją kreiptis, buvo galima ir be šios komisijos apsieiti, nes ta komisija naudos Lietuvos susitarimui ar pačių politikų santarvei tikrai neatnešė. Ir šiame kontekste aš noriu pasakyti, nedavė tiek santarvės tokiu lygiu, kad K. Masiulis jau atsižegnojo nuo bendravimo su A. Skardžiumi. Gerbiamasis Kęstuti, neatsižegnok, gali tekti dirbti vienoje valdančiojoje koalicijoje su A. Skardžiumi, o tu jau iš anksto atsižegnoji. Negi pereisi į opoziciją socialdemokratų ir konservatorių Vyriausybėje dėl to, kad A. Skardžius nepatinka? Reikia kaip patyrusiam politikui būti atsargesniam.
Apskritai palinkėčiau tiek vienai, tiek kitai pusei kartkartėmis sugebėti nusišypsoti pro ūsą ir įvertinti, ir suprasti, ką daro A. Skardžius, ką daro konservatorius, matyti ir tuos tikslus, kėslus, maskuotes, atsišaudymus, išpuolius ir t. t., bet geriau, kad tokių komisijų, tokio darbo ateityje nebūtų. O jeigu ir bus kuriamos komisijos, kad jos sugebėtų atsižvelgti į ant stalo padėtus faktus, tas šiandien tikrai neatsispindi. Tos medžiagos, kuri buvo analizuojama, išvadose juos ne visada gali pamatyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Šablinskas – už.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui už suteiktą žodį. Pirmiausia iš tikrųjų dėkingas gerbiamiesiems konservatoriams už pareikštas savo mintis. Bet, kolegos, dėstant mintis aš negirdėjau jokių faktų prieš. Pasirinkote gynimosi fabulą nukreipdami ietis tik į A. Skardžiaus asmenį. Kaip žinote, tik komisijos dėka, visos komisijos dėka ir pirmininko, į dienos šviesą išvilkti faktai, duomenys leidžia tautai susipažinti su tyrimo medžiaga ir pasidaryti sau pirmines išvadas. O teisėtvarkos institucijos jau pradėjo tyrimus. Todėl siūlau priimti pateiktą išvadą ir palikti teisinį tyrimą specialistams.
Prašymas ir Seimo nariams. Medžiaga nėra slapta. Pasiimkite. Gerbiamasis A. Skardžius turėtų išleisti gal ir atskirą knygutę, kad visi skaitytų ir per porą metų sektų įvykius, kad prokuratūra teisingai prižiūrėtų tuos veiksmus, kurie buvo atlikti.
Ir paskutinis pasakymas. Žiūrėkite, buvo paminėtas dar vienas faktas, ir kaip gerbiamieji dešinėje nuščiuvo, nutilo ir daugiau nebebuvo nė žodžio. Taigi priimame, ir po to visi susipažinkime dar kartą.
PIRMININKAS. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Skelbiantiems, kad mes čia labai emocingai svarstome tas išvadas, aš noriu pasakyti, kad, man atrodo, mes labai ramiai sėdime, tik šiek tiek, gaila, gaištame laiką. Matome, gerai, kad tie smulkūs pasikandžiojimai tos komisijos išvadų pavidalu nesustabdo tų svarbių energetikos projektų ir jie visi juda į priekį taip, kaip iš esmės buvo suplanuota nuėjusios Vyriausybės, net paskutinis atominės elektrinės statybos projektas štai pagaliau visų partijų vadovų parašais patvirtintas kaip reikalaujantis įgyvendinimo. Tikrai galima tik padėkoti buvusiai Vyriausybei, kad pakankamai su tais projektais pajudėjo į priekį, kad tokie mūsų valstybei priešiškų jėgų užsakymai torpeduoti tuos projektus, juos sutrikdyti jau nebegali nieko padaryti, kad ir sukuriamos tokios komisijos.
Dėl tų konsultantų. Žinoma, jeigu yra abejonių, galima pasitikrinti prokuratūroje, Valstybės kontrolėje, bet tą buvo galima ir be jokių komisijų padaryti. Komisija neatliko elementaraus darbo, jeigu jau norėjo analizuoti konsultantų paslaugų apimtis, tai reikėjo palyginti su kitais projektais, kitų šalių projektais, pagaliau pasakyti, kiek procentų nuo projekto vertės yra tos konsultanto paslaugos, kokia yra būdinga europinė praktika. Tai taip analizuojant tektų pasakyti, kad viskas čia yra normaliai su tais konsultantais. Beje, A. Sekmokas, kiek jis čia būtų minimas, Energetikos ministerija nė vieno konsultanto neužsisakė, tai darė tik pačios įmonės, ir priekaištai… vadovams.
PIRMININKAS. Už kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, tik paskutiniu momentu konservatoriai to nenuleido, ir galbūt dėl to, kai išvilko į dienos šviesą dar vieną Maskvos įmonę „Litasco“, su kuria pasirašė taip pat A. Kubiliaus Vyriausybei laiminant sutartį. Kaip ir minėjo, tai ne Lietuvos „Lukoilas“, bet Rusijos. Ir tikslas – sužlugdyti terminalą, atkirsti Baltarusijos krovinius nuo Lietuvos ir taip kontroliuoti mūsų krovos įmones ir žlugdyti ekonomiką ir geležinkelius.
Gerbiamieji konservatoriai, jūs kalbate, kad puola rusai, kad visi kiti tarnauja rusams. Bet šis faktas, man atrodo, jeigu bus išanalizuotas ir iškeltas į dienos šviesą, dar kartą įrodys, kad nė viena partija taip uoliai netarnauja rusams, kaip tarnavote jūs savo konkrečiais veiksmais. Atėjus naujai valdžiai Lietuvos elektrinei tris kartus buvo sumažintas dujų pirkimas iš Rusijos. Tris kartus! Kam naudinga, kad Lietuva didelėm kainom pirktų iš Rusijos dujas? Kam? Lietuvai? Ar rusams? Pone Kubiliau, pone Razma, atsakykite į šį klausimą. Aš sakau, baikite mulkinti tautą! Baikite tarnauti „Gazpromui“ ir rusams. Pradėkite dirbti mūsų valstybei Lietuvai. Jūsų pastangų dėka, „darbo“ Lietuvai pabrango energetiniai resursai: elektra, dujos, visa kita, kai tos ekonominės naštos jau negali atlaikyti mūsų valstybės piliečiai. Šitai valdančiajai daugumai, kuri mūsų manymu dirba rusams, jau pavyko atpiginti elektros energiją, dujas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, viskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Dar tik pradžia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, ar jūs tikrai kalbėsite prieš?
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, pirmininke, žinote, aš tikrai, klausydamas jūsų kalbų, jau buvau praktiškai visiškai pakeitęs nuomonę ir būčiau balsavęs prieš. Galvojau, negi gali partija, kuri vos ne teroristais tapo dėl to, kad priešinosi rusams, taip pataikauti rusiškai pramonei. „Gazpromui“ – 800 mln. Lt kas metai nė už nieką. Toliau, RAO ES daugiau negu pusė rinkos atiduoda nė už nieką. Sakau, taip negali būti. Bet kai Petras dabar taip pašnekėjo, tai nežinau, ką daryti. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų tai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, jūsų kalba ne toje pusėje turėtų būti. Todėl aš sustabdau jūsų… Jeigu jūs tikrai norėjote kalbėti prieš, tai tikrai reikėjo tą daryti. Suteikiu žodį ponui A. Anušauskui.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, pirmiausia turiu pasakyti, kad vieną citatą noriu pritaikyti mūsų skardžiabalsiams: kas įžūliai meluoja atmetęs elementarų padorumą, tas pagrįstai laikomas žmogumi, kuriam būdingas moralinio idiotizmo sindromas. Jeigu jūs norite gyventi kaip beprotnamyje, tai aš tikrai nenoriu. Aš noriu pasakyti, kad niekas nebijo jokių tyrimų. Aš esu už tyrimus. Tyrimus, kurie paremti faktais, ar būtų parlamentiniai, ar ikiteisminiai. Tam yra teisėsauga. Bet pasakykite, pasibaigs tie tyrimai teisėsaugoje ir nebus išaiškinta tai, ko jūs norite. Tada bus atsakingi teisėsauga, prokuratūra. Vėl „nuimsite“ generalinį prokurorą, Saugumo departamento vadą. Kas tada bus atsakingas už jūsų veiksmus?
P. Gražuliui aš galėčiau pasakyti. Na, pilnaties dar nėra, nešaukite iš vietos. Jūs galėsite pasireikšti ten kur nors, nežinau, kur kandidatuosite, matyt, greitai išvyksite iš Lietuvos. Taigi sėkmės jums ten, galėsite tikrai atstovauti Lietuvai taip, kaip suprantate. Šiuo atveju aš galiu pasakyti, kad jeigu kas norėjo susikrauti politinį kapitalą, susikrovė, bet faktai, realybė čia niekuo dėta. Tyrimai, kurie pradėti, pasibaigs. Aš manau, pasibaigs taip, kaip ir turi pasibaigti niekiniai dalykai, kurie neturi pagrindo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimų komisijos?
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 70, prieš – 25, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijos suformuotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išaiškinimo išvados“ priimtas. (Gongas)
13.27 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvadoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo kontrolės“ priėmimas
Gerbiamieji kolegos, dar prie jo yra protokolinis nutarimas. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate protokoliniam nutarimui? Nepanikuokite, tuoj. Nespėjame. Jūs taip… Balsuojame. Kas pritariate protokoliniam nutarimui?
Už balsavo 64, prieš – 14, susilaikė 12. Protokolinis nutarimas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Na, kai išgirdau paskutinio kalbėtojo pono A. Anušausko kalbą, liūdna ir graudu pasidarė. Jis jau viską žino, kaip baigsis visi tyrimai, jis viską žino prokuratūroje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, teismuose. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad buvusi valdančioji dauguma užsitikrino sau neliečiamybę dar minimum dešimčiai metų. Liūdna ir graudu.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, tokios išvados įeis į istoriją kaip vienas iš juokingiausių Seimo priimtų dokumentų. Aš tikrai vertinu tai, nors premjeras buvo salėje, bet išvengė tokio gėdingo balsavimo. Gaila, kad socialdemokratai, kurie šiaip save laiko rimta partija, patys save išprievartavo balsuoti už tokį dokumentą. Kadangi čia, salėje, buvo prišnekėta tiek visokių niekų ir tokių niekingų žodžių, ir tiek buvo apdergta daug Lietuvai dirbusių žmonių, tai aš, pasinaudodamas proga, noriu tiesiog pasakyti keletą labai paprastų žodžių. Kai Prezidentė D. Grybauskaitė savo paskutiniame metiniame pranešime sakė, jog mūsų Vyriausybė prisidėjo prie to, kad Lietuvoje prasidėtų istorinės energetikos permainos, tai pasinaudodamas šia proga šioje salėje, kur tiek daug purvo buvo pasakyta apie šitų permainų įgyvendinimą, aš noriu labai nuoširdžiai padėkoti ir Prezidentei D. Grybauskaitei, ir ministrui A. Sekmokui visų pirma, ir jo komandos žmonėms – viceministrui Ž. Vaičiūnui, A. Daruliui, įmonių vadovams, tam pačiam R. Masiuliui, D. Misiūnui, R. Vaitkui…
PIRMININKAS. Gerbiamasis opozicijos lyderi, čia ne padėkų vakaras. Čia buvo replika po balsavimo dėl nutarimo. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu padėkoti visai komisijai, Seimo kanceliarijos darbuotojams, kurie išties puikiai atliko savo darbą. O konservatorių baimę, aš manau, prokuratūra išsklaidys. Na, vis tiek anksčiau ar vėliau tikrai nepavyks gyventi oligarchinėje valstybėje, kur yra valdžia, žiniasklaida ir pinigai vienose rankose. Jūs sukūrėte tą valstybę. Socialdemokratai su savo Vyriausybe ir koalicijos partneriais tikrai atsuks ratą atgal.
13.30 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Toks patenkintas savimi, kad net mikrofono neįjungėte.
PIRMININKAS. Na, kam tas mikrofonas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Skardžiau… Gerbiamasis Sysai, būsite panašus į A. Skardžių tuojau.
Gerbiamasis premjere, man iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad jums tenka dirbti su tokiais savo partijos nariais, bet dar labiau kyla susirūpinimas dėl to, kad vakar… Mums su energetikos ministru A. Sekmoku teko daug dirbti, kad pasiektume permainų, ir dirbome kartu. Tuo tarpu vakar jūsų kolega energetikos ministras J. Neverovičius viešai pareiškė, kad Vyriausybės patvirtinta Šilumos ūkio plėtros programa buvo patvirtinta kitokia nei buvo sutarta su jumis, t. y. su premjeru, kad ministrui net nebuvo parodytas projektas, nors būtent Energetikos ministerija yra energetikos politikos formuotoja ir įgyvendintoja. Aš manau, kad tai yra gana rimti kaltinimai jums.
Ir, gerbiamasis premjere, kaip jūsų Vyriausybė planuoja įgyvendinti tokią svarbą programą, jeigu jai priešinasi Vilniaus savivaldybė, kur besipriešinantį A. Zuoką remia socialdemokratai ir „darbiečiai“, priešinasi ministerija? Ar netrūksta iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Minutė klausimui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigiu. Ar šiuo atveju jūs nematote, na, rimtų problemų, kad tokiu klausimu nėra tokio paprasto sutarimo?
PIRMININKAS. Nutraukiu kalbas tada.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia noriu padėkoti už klausimą, bet jūs daugeliu savo paminėtų minčių… savo paminėtose mintyse jūs pasakėte daug netiesios. Pirmiausia socialdemokratai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu balsavo prieš, kaip ir jūsų, kiek aš žinau, frakcija.
Dabar dėl Šilumos ūkio plėtros programos. Tai yra netiesa, kad energetikos ministras nematė šitos programos. Mes prieš Vyriausybės posėdį turėjome du pasitarimus, kuriuose jis dalyvavo. Šiek tiek mums irgi buvo staigmena, kad jis neprieštaravo pačiai visai programai, bet jo buvo išsakyta kita pozicija, kad jis nepritaria, kad specialiosios paskirties akcinei bendrovei priklausytų 51 % akcijų. Jeigu mes būtume atsižvelgę į šį pasiūlymą, tai faktiškai ir toliau Vilniaus miesto šilumos ūkio sektorius būtų nevaldomas. Ir pasiekti tikslą greitai, kad būtų galima sumažinti šilumos kainą gyventojams iki 30 %, vargu ar tai būtų buvę įmanoma dėl to, kad buvo noras vėl skelbti viešą konkursą ir kad gali dalyvauti tiek valstybinės įmonės, tiek ir privačios įmonės. Jau šiandien būtų galima pasakyti, kas tą konkursą laimėtų.
Aš jums dar kartą pakartosiu iš šios salės, kad per pastaruosius kelerius metus buvo pastatytos kelios šilumos gamybos įmonės. Bet šilumos energijos kaina sumažėjo pusę procento lyginant su šiluma, kuri yra pagaminta ir parduodama naudojant brangias gamtines dujas iš „Gazpromo“. Tai paprastas atsakymas, kad savikaina yra daug mažesnė, bet naudojasi esančia monopoline teise ir iš Lietuvos gyventojų, taip atvirai pasakius, siurbia nepagrįstus pinigus. Šita programa pirmiausia vis dėlto įves tvarką. Antras dalykas, bus kitas paketas ir kitose savivaldybėse bus nustatytas valstybės reguliavimas gaminant šilumos energiją ir elektros energiją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Paprašysiu trumpiau atsakinėti. Aš suprantu, kad labai svarbu. Antras klausimas, kurį klausia opozicijos lyderis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs čia pasakėte, kad ministras J. Neverovičius vakar sakė netiesą, taip supratau? Bet mano klausimas šiek tiek kitoks.
Premjere, prieš kelias savaites Saugumo departamentas paskelbė 2014 m. ataskaitą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Tarp kitų grėsmių buvo įvardyta ir tokia grėsmė, cituoju: „Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus. Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą aktualių problemų viešinimą.“ Jūs savo koalicijoje turite lenkų bendruomenės lyderius ir etniniu pagrindu suformuotų partijų suvienyto sąrašo atstovus. Ar jūs aiškinotės su VSD šios grėsmės aplinkybes, ar jūs aiškinotės, kokią grėsmę tokiu atveju kelia visa jūsų koalicija, ir ar jūs aiškinotės su koalicijos partneriais ir prašėte jų nustoti veikti taip, kaip to reikia Rusijos?..
PIRMININKAS. Į laikrodį žiūrėkite.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, aiškinomės, ir aš turiu detalesnę informaciją iš VSD. Manau, kad šitos išvados toks sukonkretinimas šiek tiek, na, neatitinka tos informacijos turinio, kuri tikrai yra pateikta. Galima daryti tokias prielaidas, tą, ką jūs perskaitėte. Ir ne tik buvo aiškinamasi su VSD vadovais, bet taip pat ir buvo kalbama su ponu V. Tomaševskiu.
PIRMININKAS. Turėtų klausti J. Razma. Jo nėra. Ponas R. Žilinskas tada.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Kada bus įteisinti sodininkų bendrijų generaliniai planai? Prieš 17 metų Vyriausybė nutarė, kad šie planai turi būti įteisinti iki įsigaliojant Teritorijų planavimo įstatymui, prieš 17 metų. Tai iki šiol nėra padaryta ir tebėra pagrindinė sodininkų bendrijų žemėtvarkos problema, kelianti nepaliaujamą galvos skausmą pusei milijono sodininkų.
V. JUKNA. Taip, iš tikrųjų labai aktuali problema. Ne kartą buvome susitikę su sodininkais ir jau baigiame rasti kompromisą. Kad 17 metų vyko, negalėčiau pasakyti, bet per tą laikotarpį buvome daug kartų ir susitikę su sodininkais, ir ta problema, manau, artimiausiu metu bus išspręsta, kiek galima ją išspręsti.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi V. Vasiliauskas.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas galbūt būtų šį kartą teisingumo ministrui ponui J. Bernatoniui. Na, iš tiesų stebint įvykius, kurie visiškai netoli Lietuvos vyksta, aš manau, kad ypatingai dabar yra svarbu mūsų pozityvus ir teigiamas bendradarbiavimas su mūsų kaimynais, pirmiausia turiu minty Lenkiją. Ir tai, kad yra pateiktas projektas dėl asmenvardžių rašymo originalo kalba, irgi, mano galva, yra labai geras signalas iš Lietuvos pusės siekiant tų konstruktyvių santykių, ir liberalai tikrai palaikys šį projektą.
Tačiau, kita vertus, na, pamename labai stipriai nuvilnijusią temą apie lenko kortos instituto buvimą čia, Lietuvoje. Ir norėjau dabar paklausti, kokia yra situacija ir kaip jūs vertintumėte, ar lenko kortos klausimas, na, nekelia kokių nors papildomų?..
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, minutę! Na, aš jūsų prašau labai gražiai, minutę klauskite.
E. MASIULIS (LSF). Taip, labai ačiū už pastabą. Tai norėjau paklausti, kokia Teisingumo ministerijos pozicija iš tikrųjų? Ar tai nekenkia ir netrukdo siekti tų konstruktyvių santykių?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aš turiu pasakyti, kad jūs uždavėte man politiškai labai nepatogų klausimą. Na, apie lenko kortą turbūt daugiausia buvo kalbama prieš penkerius metus, kai ji buvo pradėta taikyti Lietuvoje. Labai gaila, kad tuomet buvo bent keletas bandymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet nebuvo kreiptasi, nes tik Konstitucinis Teismas yra kompetentinga institucija vertinti lenko kortą.
Aš prašyčiau, kad mano atsakymas nebūtų politizuojamas, nes išsakysiu tik savo, kaip teisininko, nuomonę. Kaip teisingumo ministras aš irgi negaliu to vertinti. Aš laikausi tos nuostatos, kaip ir daugelis kitų teisininkų, kad lenko korta – tai yra įsipareigojimai kitai valstybei, ir pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir tuos įsipareigojimus. Jeigu yra konkretūs asmens įsipareigojimai, yra taip pat netgi numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos, vadinasi, tai yra tiesioginės sąsajos.
Ta problema iškyla, suprantama, kai mes kalbame apie rinkimus, apie Prezidento, Seimo rinkimus. Europarlamento rinkimuose ir savivaldos rinkimuose tų problemų nėra, nes tai yra pasižadėjimas kitai Europos Sąjungos valstybei. Čia jokių problemų, mano supratimu, teisine prasme nekyla. Bet jeigu kalbėtume apie Prezidento rinkimus ir jeigu tikėtume tuo, kad kas nors iš kandidatų tokią kortą turi, jis turėjo apie tai rašyti pareiškiniuose dokumentuose ir atitinkamai Vyriausioji rinkimų komisija turėjo priimti sprendimą, kuris gal būtų padėjęs tą klausimą išspręsti teisiškai. Čia yra mano, kaip teisininko, nuomonė, nes, dar kartą kartoju, tą klausimą turėtų išspręsti Konstitucinis Teismas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Vasiliauskas. Ruošiasi R. Baškienė.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone pirmininke. Mano klausimas gerbiamajai ministrei A. Pabedinskienei. Laikinojo socialinių išmokų mokėjimo įstatymo 16 punkte yra nurodyta, kad Vyriausybė turėjo pateikti iki 2010 m. liepos 1 d. pensijų kompensavimo tvarką. Iki šiol tai nėra padaryta. Nors Konstitucinis Teismas savo 2012 m. nutarime yra šitą klausimą išaiškinęs, tačiau vėl kreipiamasi į Konstitucinį Teismą tuo pačiu klausimu dėl pensijų išmokėjimo.
Gerbiamoji ministre, ar yra jau „Sodros“ padalinių suskaičiuota, kiek valstybė skolinga kiekvienam pensininkui? Aš tą bendrą skaičių žinau – vakar Vyriausybė paskelbė, tačiau ar yra suskaičiuota kiekvienam pensininkui, taip pat kada vis dėlto mūsų pensininkai, mūsų tėvai ir mamos, gali tikėtis, kad jiems bus grąžintos pensijos, kurias yra skolinga…
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Noriu pasakyti, kad Pensijų kompensavimo įstatymo projektas yra parengtas, šiuo metu yra Finansų ministerijoje. Tikiuosi, kad balandžio pabaigoje mes jį tikrai turėsime. Kaip ir buvo žadėta, darbo grupės ir koalicijos partnerių politinės tarybos sutarimu ketvirtąjį šių metų ketvirtį pradėsime kompensavimą. Dėl kiekvieno asmens kol kas individualiai nėra. Mes laukiame, kada bus priimtas įstatymo projektas. Tada „Sodra“ galės informacines technologijas pritaikyti būtent kompensavimo mechanizmui ir individualiai suskaičiuoti kiekvienam piliečiui.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi K. Kuzminskas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš taip pat norėčiau klausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Garbioji ministre, pagal Seimo įstatymą nuo šių metų sausio 1 d. skiriamos valstybinės pensijos motinoms, užauginusioms penkis ir daugiau vaikų, tačiau dokumentų parengimas iš esmės labai stringa savivaldybėse. Ko gero, ne dėl savivaldybių kaltės, nes krūvis didžiulis, dokumentų derinimas ir t. t. Dokumentai pateikiami jūsų ministerijos sudarytai komisijai. Tik po sprendimo priėmimo motinos gauna valstybinę pensiją. Kyla tas motinų susirūpinimas, kodėl ne dėl jų kaltės valstybinė pensija mokama ne nuo sausio 1 d., kaip buvo nustatyta įstatyme, o pagal tam tikrą datą? Ar nemanote, kad… o gal jau priėmėte tam tikrus veiksmus derinti ir su savivaldybėmis, kad jos greičiau šitą funkciją vykdytų, o gal reikia keisti jūsų komisijos darbo tvarką? Labai ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Kadangi mamų, išauginusių penkis ar šešis vaikelius, iš tiesų Lietuvoje turėsime maždaug apie 12 tūkst., tai srautai yra didžiuliai. Ministerija savo ruožtu tikrai kreipėsi į visas savivaldybes, paskatino, kad jos paspartintų tą dokumentų rengimą. Dokumentų rengimas visiškai nesiskiria nuo tų mamų, kurios turėjo septynis ir aštuonis vaikelius, kurioms ankstesniu laikotarpiu buvo skirtos būtent valstybinės pensijos, tačiau krūviai iš tiesų yra dideli. Mes kovo mėnesį patvirtinome beveik 2 tūkstančiams mamų, 15 atidėjome į šalį, kad savivaldybės patikslintų duomenis. Mūsų darbas tiek su savivaldybėmis, tiek su „Sodra“ iš tiesų yra intensyvus, apkrovimai tikrai dideli. Papildomai dar ir žmogiškųjų resursų mums iš vidinių resursų reikėjo perskirstyti, kad galėtume sutvarkyti. Aš manau, kad mes tikrai susitvarkysime. Savivaldybės supranta tą svarbą, kad tos garbios mamos tikrai turėtų laiku gauti pensijas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Kazimieras, o ruošiasi K. Glaveckas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėjau finansų ministrui, tačiau nėra. Premjere, jūs visada pagelbėjate, pagelbėkite ir šį kartą. Raštu į mane kreipėsi Samariečių bendrija, aš kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą, o sveikatos ministras man pasiūlė kreiptis į finansų ministrą dėl mikroautobusų apmokestinimo kelių mokesčiu. Faktiškai mikroautobusai, kurie atlieka karitatyvinę pagalbą, kaip greitosios pagalbos veža sunkius ligonius po operacijų, su vežimėliais veža, šiuo metu apmokestinami kelių mokesčiu. Kokios galimybės yra atleisti nuo kelių mokesčio šių mikroautobusų savininkus? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Jeigu jūs neprieštarausite, aš susisiekimo ministro norėčiau paprašyti, gal jis galėtų pakomentuoti, bet, mano manymu, nebent įstatymo papildymas turėtų būti, jeigu tikrai atlieka tokias paslaugas, kurias jūs paminėjote. Prašau, ministre.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis Kazimierai, iš esmės vadovaujamės principu, kad naudotojas moka. Matyt, tiktai įstatymo pataisa, kurią galbūt Seimas inicijuotų, leistų kaip nors tą situaciją keisti, nes šiuo metu už transporto priemonių judėjimą keliais moka ir kariškiai, ir daugelis kitų svarbių valstybės funkcijas atliekančių tarnybų. Aš to jūsų klausimo nesu gavęs raštu, bet kartu su kolegomis ministrais pabandysime padiskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. Matulevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Labai trumpas, gal daugiau pageidavimas. Sakykite, finansų ministro vėl nėra. Kiek aš žinau, jis yra Vašingtone, pavasario darbų sesijoje. Lietuvoje mes svarstome konvergencijos visus klausimus, kaip jūs puikiai žinote, taip pat dėl euro įvedimo, o ministro kaip nėra, taip nėra. Kitaip sakant, kai tiktai svarbūs klausimai, tai ministras nuvažiuoja tenai, kur, mano supratimu, gali ir žemesnės pozicijos žmogus būti arba visiškai nebūti, nes ten susirinkę 130 ministrų kalba bendrus dalykus. Aš pats ten daug kartų buvęs ir žinau, ką ten daro. Tai pirma.
Antras klausimas, gal čia pasisakymas, gerbiamajam teisingumo ministrui. Gerbiamasis ministre, sakykite, man asmeniškai susidaro toks įvaizdis, kad daugelį problemų mes sprendžiame pagal tokį seną vokišką principą Strafen, tai yra „baudos“. Yra toks garsus filmas „Didysis diktatorius“. Ten irgi yra diktatorius, kurio pagrindinis žodis buvo Strafen…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti!
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas toksai…
PIRMININKAS. Aš jums sakiau: pirma klausimas, po to filmus komentuokit, todėl lieka tik vienas klausimas, nes žino, ko jūs norėjote paklausti, iš kino filmo viską suprato. Prašau. (J. Bernatonis: „Supratau. Mačiau filmą, supratau.“)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesoriau, už klausimą. Tikrai finansų ministras be reikalo nevažiuoja ir nevažinėja, nes yra tikrai labai įtemptas laikotarpis, ir jisai tęsiasi po pirmininkavimo. Jisai Jungtinių Amerikos Valstijų netgi trijuose miestuose turi dalyvauti, ne vien tik Pasaulio banko organizuojamose metinėse priemonėse. Jis netgi kaip finansų ministras šiuo metu atlieka ir pirmininko funkciją. Tikrai būtų iš mūsų, kaip Lietuvos, pusės labai blogai, jeigu jis nedalyvautų, nes puikiai suprantate, kad mes ir vedame tam tikrus dialogus dėl tam tikrų mūsų ateities planų įgyvendinimo, nes šiuo metu tikrai labai atsakingas momentas. Netgi vienas iš jo viceministrų šiuo metu susitinka su Europos Sąjungos finansų ministrais, toliau prasidės mano susitikimai su euro zonos šalių ministrais pirmininkais. Toks yra šiuo metu planas ir mes jo turime laikytis. Aš manau, tie pavaduotojai, kurie vaduoja finansų ministrą, puikiai susitvarko su šitom pareigom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Jeigu galima? Aš dėkoju profesoriui už puikų klausimą ir gero filmo priminimą.
Dėl štrafinimų. Aš noriu pasakyti, kad mes būtent pasiūlėme Euro įvedimo įstatyme laikinas administracines baudas tam, kad… Baigsis euro įvedimas, tos baudos baigsis. Dabar jeigu taikytume vartotojų teisių apsaugos klausimais numatytas administracines baudas, jos būtų daug didesnės. Mes nesitikėjome, kad taip sureaguos atskiros verslo įmonės, nes tai liečia tik nesąžiningą verslą, tik tuos, kurie bandys sukčiauti euro įvedimo metu. Nė vienas sąžiningas verslininkas šiuo atveju nenukentės.
Aš dar jus noriu nudžiuginti, kad dėl šitų priemonių labai apsidžiaugė daugelis vartotojų, žmonių. Po to, kai mes tai paviešinome, reakcija buvo labai teigiama. Tai aš manau, kad, profesoriau, nepasiduokite nesąžiningo verslo įtakai. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Mano klausimas būtų gerbiamajam Ministrui Pirmininkui. Iškilus grėsmėms valstybei, Lietuvoje jau prasideda diskusija dėl užsienio karinių bazių. Kaip žinome, Konstitucijoje pasakyta, kad užsienio karinių bazių Lietuvoje negali būti, tačiau yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, aš pakartosiu savo žodžiais, kad jeigu tų karinių vienetų veikloje ar valdyme dalyvauja mūsų valstybė, tai tokie vienetai gali būti Lietuvos teritorijoje. Būtų labai įdomu išgirsti jūsų požiūrį. Ar tikrai mums nereikės keisti Konstitucijos?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ne. Tikrai galiu užtikrinti, kad Konstitucijos nereikės keisti, nes Lietuva yra NATO narė, Aljanse šie klausimai yra aiškiai apibrėžti ir sprendžiama, kaip turi būti steigiamos atskiros karinės bazės.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi E. Gentvilas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, mes žinome, kad jau antri metai, nuo 2012 m., (…) pensijos faktiškai yra įšaldytos. Tai pat neseniai komitetas išsiaiškino, kad „Sodros“ reformos šioje kadencijoje mes nematysime. Ir dar šiandien iš žiniasklaidos sužinojome, kad jūs esate pasakęs, kad pensijų kompensavimas bus atliekamas iš „Sodros“, tai reiškia, kad iš pensininkų paimsime pinigus ir vėl tiems patiems pensininkams atiduosime. Tai nėra koks nors kompensavimas. Ar tikrai žiniasklaidoje pasirodę žodžiai atitinka tikrovę, ar tikrai manote, kad kompensavimas turi būti atliekamas ne valstybės biudžeto, o pačios „Sodros“, arba pensininkų, pinigais?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Dėl ko pensijos įšaldomos galėčiau aš papasakoti. Ar reikia? Manau, kad nereikia. Mums tikriausiai abiem žinoma, kodėl tai yra padaryta, bet aš tikrai nenoriu politikuoti.
Dabar dėl kitų jūsų argumentų, kad bus atimta iš mūsų pensininkų dalis pensijų ir bus jos kompensuojamos, irgi netiesa. Mes puikiai atsimename, kada tvirtinome „Sodros“ biudžeto pajamas ir išlaidas, kad šių metų „Sodros“ biudžeto pajamų surinkimas yra geresnis, pajamų planas yra viršijamas ir viršplaninės pajamos, kaip tik ir bus skirtos pensijoms kompensuoti, nes mes kol kas matome vieną šaltinį, o jeigu reikės, tai bus panaudotos ir valstybės biudžeto lėšos. Bet reikia vertinti šiuo metu esančią geopolitinę padėtį ir, nepaisydami tam tikrų, kaip sakant, galimų ekonominių sunkumų, mes vis tiek įsipareigojimus pensininkams ištesėsime.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis premjere, dabar yra pasirodę bent jau trys įstatymų projektai, susiję su žemės pardavimo saugikliais. Vienas iš jų bus teikiamas turbūt ir šiandien, ponas V. Jukna pateiks. Aš tiesiog noriu perspėti ir pasikonsultuoti. Visi tie saugikliai atves prie to, kad sustos žemės pardavimo rinka. Atsiranda net ir vadinamųjų Strafen, Bestrafung nuobaudų elementų, bausmių ir taip toliau. Vis tiek mes, Seimas, Vyriausybės išvados prašysime ar dėl jungtinio projekto, ar dėl ko. Tiesiog prašymas pamąstyti, kad nesutrukdytume ne tik užsieniečiams, bet ir saviems.
Ir dar vienas klausimas. Suprantu, jūs gal ne viską kontroliuojate, bet gal žinote, ką naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Nidoje veikė vidaus reikalų ministras?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Apie naktinius vizitus pats ministras atsakys.
O dėl numatomų saugiklių parduodant žemę – tikrai reikia elgtis labai atsargiai. Aš, manau, saugikliai yra reikalingi. Šis laikotarpis yra labai tinkamas diskusijai pirmiausia dėl to, kad jau emocijos šiek tiek yra aprimusios dėl šio klausimo. Galiu pasakyti, kad statistika yra pateikusi informaciją, o gal Ūkininkų sąjunga, – kada vyravo emocijos dėl žemės pardavimo nepardavimo arba uždraudimo parduoti žemę, rinkoje 1 ha žemės vertė sumažėjo 2 tūkst. Lt. Todėl mano prašymas ir būtų, kad tikrai labai atsakingai elgtųsi politikai, priimdami galutinius sprendimus.
Šiandien bus pateiktas vienas projektas, kuris atkeliavo iš Vyriausybės, bet mes vakar dar irgi dėl šio įstatymo projekto diskutavome, manau, kad dar reikalingi papildomi straipsniai, kurie leistų įsigyti žemę tiems, kurie verčiasi gyvulininkyste, nes galvijų skaičius Lietuvoje tikrai mažėja. Aišku, gal atsiras ir kitų papildomų pasiūlymų.
O dabar ministras, jeigu jį asmeniškai palietė. Aš tikrai nežinau, kur kas naktį miega arba važiuoja. (Juokas salėje)
D. A. BARAKAUSKAS. Labai labai įdomus, gerbiamasis Eugenijau, klausimas. Miegojau, nes rytą turėjau skubiai išvažiuoti į Kauną. (Balsai salėje) Kaip tai su kuo? Vienas, kad ir kaip keista! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal asmeninius dalykus išsiaiškins… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, klausia V. M. Čigriejienė. Ir turbūt paskutinis turės dar galimybę paklausti P. Auštrevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti dėl pavardžių, vietovardžių rašymo įvedant nelietuviškas rašymo raides. Ar jums nesvarbi nuomonė Lietuvos intelektualų, kurie išlaikė lietuvybę mūsų Lietuvoje, kovojo dėl jos ir netgi žuvo? Man atrodo, kad Lietuvos lenkai turi idealias sąlygas Lietuvoje ir netgi dirba Vyriausybėje ir Seime. Ko daugiau reikėtų? Sakykite, kaip bus su dokumentacija, jeigu mes pakeisime tas raides? Kas mokės tuos pinigus Registrų centre tvarkant dokumentus – Vyriausybė ar patys lenkai? Ir ką dabar V. Tomaševskis klaus?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesore, už klausimą. Aš vis dėlto nekelčiau šitaip klausimo, kad tai yra susieta su lenkų bendruomene arba lenkų mažuma Lietuvoje. Kiek gaunu laiškų, aišku, aš jų neskaitau, bet kiek man atneša mano darbuotojai, tai žinokite, yra labai daug nusiskundimų lietuvaičių, kurios išteka už užsieniečių, ir netgi kai kurios yra atsisakiusios pasiimti pasus dėl to, kad pavardės jų yra įrašytos neteisingai. Tai taip pat sukelia problemų dėl turtinių klausimų, paveldėjimo srityje. Aš manau, žiūrėkim į visa tai atsakingai, o dėl vietovardžių rašymo, aš manau, visiškai nereikia skubėti.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Algirdai Sysai, už teisę paklausti. Aš Ministrui Pirmininkui turiu klausimą. Ministre Pirmininke, vakar mes Europos reikalų komitete vėl atlikome, sakyčiau, parlamentinę patikrą, kontrolę, pagrindinių energetinių projektų. Energetikos ministras įtikinamai pateikė informaciją, kad dėl tolesnio susitarimo arba žingsnio tarp Baltijos valstybių dėl Visagino atominės elektrinės iš esmės reikalingas premjerų susitikimas, kur būtų priimtos tam tikros išvados, įvertinta paskutinė informacija ir panašiai. Tik nebuvo, kada tas Baltijos valstybių ministrų susitikimas būtų rengiamas ir panašiai. Aš norėčiau jūsų pasiteirauti, ar artimiausiu metu neplanuojamas toks susitikimas, ar nevertėtų mums, žinant, koks svarbus tas projektas, patiems paskatinti, juo labiau kad…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, aš ne… mano gerumu.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Taip, aš buvau susitikęs vasario mėnesį, dar Estijos ministru pirmininku buvo ponas A. Ansipas. Praeitą savaitę Briuselyje teko susipažinti su naujuoju ministru pirmininku. Susitarėme, kad artimiausiu metu, šį mėnesį arba kito mėnesio pradžioje, jis lankysis Lietuvoje, ir yra numatytas dvišalis susitikimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas baigėsi. Dėkoju Vyriausybei, premjerui, ministrams už atsakymus. (Balsai salėje) Suteiksiu žodį, bet aš noriu padėkoti už pusvalandį. Gerbiamieji kolegos, visų prašau – kalbėkime trumpiau, ir bus viskas gerai.
Per šoninį mikrofoną nori kalbėti A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, jūs uzurpuojate Vyriausybės teisę gauti klausimus. Jie dirba 20 min., o ten parodyta 60 min. Kodėl jūs nutraukiate klausinėjimą?
PIRMININKAS. Vadovaudamasis Seimo statutu, nutraukiu klausinėjimą, nes mes patvirtinome darbotvarkę, ir 14.00 val. yra skelbiama pertrauka. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.