Pranešimas apie Lietuvos banko
pagrindinio tikslo įgyvendinimą,
finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą
BALANDIS
2
ISSN 2538-8428 (online)
Lietuvos banko valdyba Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo
įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir
funkcijų vykdymą patvirtino 2020 m. balandžio 30 d. Jį rengiant panaudoti
duomenys, paskelbti iki 2020 m. kovo 26 d.
Santrumpos
AB akcinė bendrovė
AKR anticiklinis kapitalo rezervas
BVP bendrasis vidaus produktas
ECB Europos Centrinis Bankas
EPĮ elektroninių pinigų įstaigos
ES Europos Sąjunga
FT finansinis turtas
JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
KIS kolektyvinio investavimo subjektai
MĮ mokėjimo įstaigos
NT nekilnojamasis turtas
PF pensijų fondai
PFĮ pinigų finansų įstaigos
SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas
TITRO tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos
TPP turto pirkimo programa
UAB uždaroji akcinė bendrovė
VP vertybiniai popieriai
VVP vyriausybės vertybiniai popieriai
Kai kuriose lentelėse ir paveiksluose dėl apvalinimo eilučių suma ir procentai
nesutampa su bendrais duomenimis
(„Iš viso“ ir 100 %).
Leidinyje panaudotos M. Ambrazo ir Žmonės Foto nuotraukos.
© Lietuvos bankas, 2020
Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius
www.lb.lt
3
Turinys
ĮŽANGINIS ŽODIS
............................................................................................................................................................................................................................................................
4
INFORMACIJA APIE PAGRINDINIO TIKSLO ĮGYVENDINIMĄ
......................................................................................................................................................
5
INTARPAS. EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS STRATEGIJOS PERŽIŪRA
.................................................................................................................
6
ŪKIO RAIDA IR PROGNOZĖS .................................................................................................................................................................................................................................
7
FINANSINIS STABILUMAS .....................................................................................................................................................................................................................................
8
FINANSŲ SEKTORIAI ....................................................................................................................................................................................................................................................
9
OFICIALIOSIOS ATSARGOS ..................................................................................................................................................................................................................................
10
MOKĖJIMAI ..........................................................................................................................................................................................................................................................................
11
PRIEŽIŪRA ...........................................................................................................................................................................................................................................................................
12
VARTOTOJŲ IR FINANSŲ RINKOS DALYVIŲ GINČŲ SPRENDIMAS
.................................................................................................................................
13
BANKŲ PERTVARKYMAS .......................................................................................................................................................................................................................................
14
BANKNOTAI IR MONETOS ....................................................................................................................................................................................................................................
14
STATISTIKA .........................................................................................................................................................................................................................................................................
.1 5
IŽDO AGENTAS . ............................................................................................................................................................................................................................................................
16
4
Pristatome Lietuvos banko atliktą darbą vykdant
Lietuvos Respublikos centrinio banko pagrindines
funkcijas ir įgyvendinant jo strateginius siekius.
Pasaulio ekonomikos augimą jau kurį laiką stabdė
tarptautinės prekybos konfliktai, užsitęsusi nežinia dėl
Brexito, o metų pabaigoje kilęs koronaviruso (COVID-19)
protrūkis sukėlė neregėto masto sukrėtimą ir ekstremalų
neapibrėžtumą. Atsižvelgdama į tai, Eurosistema, kuriai
priklauso ir Lietuvos bankas, palaikė mažų palūkanų
aplinką ir palankias skolinimosi sąlygas, nuosekliai
įgyvendino kitas ekonomikos skatinimo priemones.
Lietuvos ūkis nepriklausomai nuo pasaulinių
tendencijų 2019 m. augo sparčiai, lėtėjimo
spąstų sėkmingai išvengė eksportuotojai.
Tačiau, Lietuvos banko ekspertų vertinimu,
2020 m. reikės atremti itin stiprų ekonomikos
susitraukimą, kurį sukėlė koronaviruso pro-
trūkis ir dėl karantino smukęs ekonominis
aktyvumas.
Bankų turtas pirmą kartą viršijo 30 mlrd. Eur ribą. Tokį spartų
augimą lėmė rekordiškai didėję gyventojų indėliai. 2019 m.
bankai didino savo atsparumą galimiems nuostoliams sustipri-
nę kapitalo pozicijas. Jau prasidėjus koronaviruso krizei atliko-
me bankų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Rezultatai
parodė, kad jie yra pasirengę atremti ir itin sudėtingus ekono-
mikos iššūkius.
Daugiausia pajamų bankai gavo iš pagrindinės savo veiklos –
kreditavimo. Bet ne visiems skolinta vienodai: gyventojams,
ypač būstui įsigyti, bankai skolino noriai, tačiau skolinimas
verslui, ypač smulkiajam, gerokai prislopo. Atsižvelgdamas į
smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmę šalies ūkiui, Lietuvos
bankas kartu su Konkurencijos taryba ėmėsi bendro tyrimo,
siekdami išanalizuoti tokių pokyčių priežastis ir ieškoti būdų,
kaip šiam verslui palengvinti prieigą prie finansavimo šaltinių.
2019 m. ypač aktualus tapo klausimas dėl mokėjimo paslaugų
prieinamumo gyventojams, ypač regionuose. Lietuvos banko
nuolat atliekamos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rodo,
kad vis daugiau šalies gyventojų palankiai vertina modernias
elektronines atsiskaitymo priemones ir jomis naudojasi, tačiau
grynieji pinigai tebėra svarbūs atsiskaitymams. Lietuvos bankas
ir grynuosius, ir negrynuosius eurus laiko vienodai tinkamomis
atsiskaitymo už prekes ir paslaugas priemonėmis. Tai išsakėme
ir paskelbtoje Lietuvos banko pozicijoje dėl mokėjimo ir
atsiskaitymo grynaisiais eurais. Vis dėlto, pasauliui sparčiai
skaitmenizuojantis, daug mokėjimo paslaugų keliasi į virtualiąją
erdvę, todėl mažėja fizinių finansinio aptarnavimo vietų. Nagri-
nėjome, diskutavome ir ieškome sprendimų, kaip suderinti
technologinę pažangą ir įvairių visuomenės grupių poreikius.
Daug dėmesio skyrėme inovacijoms – intensyviai kūrėme
sprendimus, kurių rezultatus pamatysime jau šiemet – tai ir
pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta LBCOIN,
unikali techninė ir konsultacijų platforma LBChain, revoliucinis
finansų rinkų reguliavimo technologijų RegTech sprendimas,
kuris leis visiškai automatizuoti finansų rinkos dalyvių Lietuvos
bankui priežiūros tikslais teikiamų ataskaitų procesą. Lietuvos
bankas buvo vienas pirmųjų prisijungęs prie visuotinės diskusi-
jos apie skaitmeninę centrinių bankų valiutą, jos poreikį ir
panaudojimo galimybes. Šią temą aktyviai nagrinėja ir ECB.
Be to, Lietuvos bankas pirmasis iš pasaulio centrinių bankų
pradėjo taikyti pažangų rizikos pariteto metodą strateginei
investicinio portfelio struktūrai sudaryti. Šis metodas ne tik
mažina trumpojo laikotarpio sukrėtimų poveikį investavimo
rezultatui, bet ir padeda siekti didesnės grąžos vidutiniu bei
ilguoju laikotarpiais, nes suteikia galimybę įtraukti pajaminges-
nes ir rizikingesnes investicijas.
2019–2020 m. sandūroje minėjome euro Lietuvoje penkmetį.
Nors jo įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis,
Lietuvos banko ekspertų atliktos studijos rezultatai patvirtino,
kad nauda gerokai viršijo sąnaudas: sparčiau augo ūkis ir
pajamos, atpigo skolinimasis ir mokėjimai, išnyko litų ir eurų
keitimo išlaidos. Visavertė narystė Eurosistemoje atsipirks ir
kovojant su 2020 m. ekonomikos iššūkiais – pirmiausia su
pasaulį sudrebinusiu koronavirusu: šį kartą, skirtingai nei
2009 m., turime galimybę naudotis pinigų ir makroprudencinės
politikos bei kitomis euro zonos šalims skirtomis finansinės
paramos priemonėmis, kurios padės skatinti ekonomiką.
Šiais metais ECB pradėjo pinigų politikos strategijos peržiūrą,
kad ji atlieptų per pastarąjį dešimtmetį pasikeitusią ekonomiką,
kartu su nacionaliniais centriniais bankais peržiūrėdamas
strategiją, nagrinėja visus vykdomos pinigų politikos aspektus.
Tiesa, dėl koronaviruso iššūkių pasaulio ekonomikai ECB
strategijos peržiūros išvadas planuoja parengti ne 2020 m.
pabaigoje, o 2021 m. viduryje.
Vitas Vasiliauskas
Lietuvos banko valdybos pirmininkas
Įžanginis žodis
5
Lietuvos bankas kartu su ECB ir kitais euro zonos šalių
centriniais bankais siekia pagrindinio pinigų politikos
tikslo – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Kainų stabilu-
mas apibrėžtas kaip mažesnė, bet artima 2 proc. dydžiui
infliacija vidutiniu laikotarpiu. Siekdama šio tikslo, Eurosistema
pastarąjį pusmetį dar labiau sustiprino skatinamąjį pinigų
politikos pobūdį, be to, paskelbė apie strategijos peržiūrą
(išsamiau toliau pateiktame intarpe).
Atsižvelgusi į koronaviruso protrūkio keliamą grėsmę euro
zonos ekonomikos augimo perspektyvai, ECB valdančioji
taryba kovo mėn. priėmė sprendimus dėl skubių papildo-
mų pinigų politikos priemonių. Pirma, siekiant užtikrinti euro
zonos finansų sistemos likvidumą, nuspręsta laikinai (iki 2020 m.
birželio mėn.) savaitiniu dažnumu vykdyti papildomas ilgesnės
trukmės refinansavimo operacijas itin palankiomis sąlygomis,
t. y. taikant vidutinę indėlių galimybės palūkanų normą, kuri nuo
2019 m. rugsėjo mėn. yra lygi minus 0,5 proc. Antra, skatinant
bankus skolinti koronaviruso padarinių paveiktoms įmonėms,
nuo 2020 m. birželio mėn. bus taikomos gerokai palankesnės
sąlygos tikslinėms ilgesnės trukmės refinansavimo operaci-
joms. Pavyzdžiui, skolinimo apimties realiajai ekonomikai
nemažinusiems bankams šių sandorių palūkanų norma gali
būti net 25 baziniais punktais mažesnė negu vidutinė indėlių
galimybės palūkanų norma. Trečia, iki metų pabaigos bus
papildomai nupirkta privačiojo ir viešojo sektorių obligacijų už
120 mlrd. Eur pagal turto pirkimo programą (TPP). Be to, kovo
18 d. ECB valdančioji taryba paskelbė apie specialiąją pande-
minę pirkimo programą, pagal kurią iki metų pabaigos bus
nupirkta viešojo ir privačiojo sektorių vertybinių popierių už 750
mlrd. Eur sumą, įskaitant ir trumpalaikius įmonių skolos vertybi-
nius popierius, bei apie planus sušvelninti Eurosistemai įkei-
čiamo turto standartus, taip išplečiant potencialią Eurosistemos
operacijų apimtį. Tvyrant ypač išaugusiam neapibrėžtumui,
šiomis priemonėmis siekiama palaikyti palankias realiosios
ekonomikos finansavimo sąlygas, ypač mažosioms ir viduti-
nėms įmonėms.
2019 m. operacijomis suteiktas likvidumas Eurosistemos
kredito įstaigose sumažėjo 133,7 mlrd. Eur suma, kadangi
didžiąją metų dalį grynieji pirkimai pagal TPP nebuvo
vykdomi ir sandorių šalys buvo linkusios skolintis mažiau.
Lietuvoje situacija buvo panaši – suteiktas likvidumas
sumažėjo 0,3 mlrd. Eur. 2019 m. Eurosistema įvykdė 118
atvirosios rinkos operacijų. Per pagrindines refinansavimo
operacijas sandorių šalys metų pabaigoje buvo pasiskolinusios
1,5 mlrd., per ilgesnės trukmės, įskaitant ir tikslines, refinansavi-
mo operacijas – 616,2 mlrd. Eur. Apžvelgiamu laikotarpiu
Lietuvos banko sandorių šalys skolinosi per pagrindines
refinansavimo ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas,
kelis kartus pasinaudojo ribinio skolinimosi galimybe. Lietuvos
banko sandorių šalys naujose tikslinėse ilgesnės trukmės
refinansavimo operacijose nedalyvavo, sugrąžino 0,13 mlrd.
Eur ir iš viso metų pabaigoje buvo pasiskolinusios 0,05 mlrd.
Eur.
2019 m. pinigų politikos tikslais laikomas Eurosistemos VP
portfelis pakito nereikšmingai (sumažėjo 19,4 mlrd. – iki 2 639,2
mlrd. Eur). Pagrindinė to priežastis – iki spalio mėn. vykdyti
pirkimai buvo atliekami tik reinvestavimo tikslais, prie grynųjų
pirkimų sugrįžta lapkričio mėn. Lietuvos banko pinigų politikos
tikslams laikomas VP portfelis sumažėjo 0,2 mlrd. Eur (iki 10,6
mlrd. Eur), iš jų 2,4 mlrd. Eur sudarė Lietuvos Respublikos VVP
ir 8,2 mlrd. Eur Europos institucijų obligacijos. Sumažėjimą lėmė
Europos institucijų obligacijų išpirkimai ir Europos institucijų
pirkimų perskirstymas Eurosistemos viduje.
Skatinamosios Eurosistemos pinigų politikos priemonės ir
toliau prisideda prie to, kad paskolų palūkanų normos yra
žemo lygio. Per pastaruosius metus euro zonoje paskolų
palūkanų normos sumažėjo (ypač būsto paskolų rinkoje) ir
pasiekė istorines žemumas. Po kelerius metus trukusio augimo
naujų paskolų vidutinės palūkanų normos Lietuvoje stabiliza-
vosi, nors tebebuvo aukštesnės nei vidutiniškai euro zonoje,
ypač – ne finansų bendrovėms. Didesnes palūkanų normas
Lietuvoje galimai lemia dėl išaugusios koncentracijos sumažė-
jusi konkurencija bankų sektoriuje ir padidėjusios naujų paskolų
rizikos. Tikėtina, kad paskolų palūkanų normos Lietuvoje būtų
dar aukštesnės, jeigu Eurosistema nevykdytų skatinamojo
pobūdžio pinigų politikos.
Informacija apie
pagrindinio tikslo
įgyvendinimą
Skatinamosiomis pinigų politikos operacijomis (turto
pirkimai ir tikslinis refinansavimas) sukaupta apimtis ir
trumpalaikių palūkanų normų raida nuo 2014 m.
Faktiniai euro zonos makroekonominiai rodikliai 2019 m.
ir jų prognozės
(pokytis per metus, %)
2019 2020 2021 2022
Realusis BVP 1,2 0,8 1,3 1,4
SVKI 1,2 1,1 1,4 1,6
Nedarbo lygis 7,6 7,6 7,6 7,5
Atlygis vienam
samdomajam
darbuotojui
2,1
1,9
2,3
2,4
Šaltinis: 2020 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro
zonai.
PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų
bendrovėms vidutinė palūkanų norma
1
1,5
2
2,5
3
3,5
4
2014 2015 2016 2017 2018 2019
Euro zonos būsto paskolų
Paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms
Lietuvos būsto paskolų
Paskolų Lietuvos ne finansų bendrovėms
Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastaba: 3 mėn. slenkamasis vidurkis.
Proc.
6
ECB valdančioji taryba sausio mėn. pradėjo pinigų politikos
strategijos peržiūrą. Eurosistemos pinigų politikos strategija
buvo priimta 1998 m. ir patikslinta 2003 m. Tačiau nuo to laiko
viso pasaulio, o kartu ir euro zonos ekonomika patyrė dideles
struktūrines permainas: globalizaciją, demografinius pokyčius,
sparčią skaitmenizaciją, finansų rinkų struktūros pasikeitimą ir
grėsmę ekologiniam tvarumui. Lėčiau kylantis darbo našumas
ir mažėjantis potencialus ekonomikos augimas, senėjanti
visuomenė, taip pat ir finansų krizės padariniai lėmė bendrą
palūkanų normų lygio mažėjimą. Pastarasis pokytis didina
riziką, kad ECB, prireikus imtis skatinamosios pinigų politikos,
turės vis mažiau galimybių tai padaryti mažindamas palūkanų
normas. Pagrindinis šios peržiūros tikslas yra užtikrinti, kad
Eurosistemos pinigų politikos strategija būtų tinkama tiek
dabar, tiek ateityje.
Eurosistemos strategijos peržiūra apims daug aktualių
sričių. ECB valdančioji taryba daugiausia dėmesio skirs pinigų
politikos pagrindinio tikslo – kainų stabilumo – kiekybiniam
apibrėžimui, taip pat pinigų politikos priemonių, kuriomis kainų
stabilumas būtų užtikrinamas, poveikio ir galimų šalutinių
veiksnių analizei. ECB valdančioji taryba vertins infliacijos
lūkesčių formavimąsi lemiančius veiksnius, infliacijos matavimo
iššūkius ir Eurosistemos taikomų modelių spragas. Per peržiūrą
taip pat bus analizuojama, kaip finansinis stabilumas, klimato
kaita, globalizacija ir įvairūs kiti globalūs pokyčiai veikia ECB
pinigų politiką. Galiausiai ECB valdančioji taryba peržiūrės ir
savo komunikacijos praktiką.
Strategijos peržiūros metu taip pat bus išklausoma euro
zonos gyventojų nuomonė. ECB valdančioji taryba, prieš
priimdama sprendimus dėl pinigų politikos strategijos, stengsis
išklausyti ir suprasti, kas euro zonos gyventojams kelia didžiau-
sią nerimą ir kaip pinigų politika galėtų prisidėti prie didesnės
gyventojų gerovės. Dėl šios priežasties ECB ir nacionaliniai
centriniai bankai organizuos renginius, kuriuose bus išklauso-
mos plačiosios visuomenės, įskaitant pilietinės visuomenės
organizacijas, nuomonės. Savo nuomonę taip pat galima
pateikti, o kartu ir prisidėti prie ECB strategijos peržiūros čia.
Strategijos peržiūrą planuojama atlikti iki kitų metų vidurio.
Intarpas. Eurosistemos pinigų politikos
strategijos peržiūra
7
Koronaviruso pandemija ir jos suvaldymui vyriausybių
taikomi apribojimai turės itin reikšmingą neigiamą poveikį
pasaulio ekonomikai. Virusui pradėjus plisti Kinijoje, baimintasi
tik trumpalaikių tiekimo grandinių sutrikdymų, manyta, kad jų
poveikis pasaulio ekonomikai bus gana ribotas. Tačiau, epide-
mijai virtus pandemija, tapo akivaizdu, kad neigiami jos padari-
niai nuvilnys per viso pasaulio ekonomiką. Baiminantis korona-
viruso žalos ekonomikai, įvyko ypač didelė neigiama korekcija
finansų rinkose. Išaugus rizikai ir rinkoms rengiantis dideliam
vyriausybių skolinimosi poreikiui, padidėjo ir ES vyriausybių
obligacijų pajamingumas. Sumažėjusi naftos paklausa ir
nepavykęs OPEC valstybių susitarimas dėl naftos gavybos
apimties ribojimo sumažino naftos kainą iki 25 JAV dol. už
barelį – mažiausios reikšmės per dvidešimt metų. Pasaulio
ekonomikos aktyvumas reikšmingai krito. Didelį tiesioginį
neigiamą poveikį juto paslaugų sektorius, ypač apgyvendini-
mo, maitinimo, laisvalaikio ir kitos veiklos, bei mažmeninė
prekyba ne maisto prekėmis. Gamybos sektorių taip pat
paveikė taikomi apribojimai – dėl karantino bei uždarytų šalių
sienų buvo sutrikdytos tarpinių produktų tiekimo grandinės, kai
kurie gamintojai buvo priversti uždaryti gamyklas. Kovai su
koronaviruso pasekmėmis ekonomikai tarptautinės organizaci-
jos, vyriausybės ir centriniai bankai ėmėsi skubių veiksmų.
Dauguma valstybių paskelbė didelės apimties ekonominės
pagalbos paketus: papildomas išlaidas sveikatos apsaugai ir
kitoms viešosioms paslaugoms, išmokas ar pajamų subsidijas
dirbantiesiems, likvidumo palaikymo priemones (mokesčių
lengvatas ir atidėjimus, paskolas, paskolų garantijas), subsidijas
ir kitokią paramą verslui. Vis dėlto, net ir ėmusis visų šių prie-
monių, pasaulio ekonomikos recesijos, atrodo, kad išvengti
nepavyks.
Plintant koronavirusui Lietuvos ekonomika taip pat neiš-
vengė itin reikšmingo sukrėtimo, tačiau jo galimam dydžiui
ir trukmei būdingas didelis neapibrėžtumas. Lietuva korona-
viruso įtaką pajus per kelis pagrindinius kanalus. Neigiamas
poveikis visų pirma pasireikš per kritusią prekių ir paslaugų
paklausą. Įvairūs apribojimai ir menkstantis tarptautinis ekono-
minis aktyvumas mažins Lietuvos eksporto paklausą, lems
mažesnį transportavimo paslaugų poreikį. Priemonės, kurių
buvo imtasi siekiant sustabdyti viruso plitimą, vyraujantis
neapibrėžtumas, prastesni darbo rinkos ir vartotojų pasitikėjimo
rodikliai ribos vidaus vartojimą. Koronavirusas paveiks Lietuvos
ekonomiką ir per pasiūlos kanalą. Trūkinėjančios pasaulinės
prekių gamybos ir tiekimo grandinės neigiamai atsilieps
Lietuvos gamintojams, importuojantiems tarpinius gamybos
produktus iš kitų šalių. Didėjant sergančiųjų ar karantino besilai-
kančiųjų skaičiui, gamybos apimtį gali riboti ir darbo jėgos
trūkumas. Neigiamus padarinius šalies ekonomikai turėtų
sušvelninti Finansų ministerijos ir Lietuvos banko paskelbtas
apie 5 mlrd. Eur, arba 10 proc. BVP, sudarantis ekonominių ir
finansinių priemonių planas.
Lietuvos bankas pateikia tris galimus Lietuvos ekonomikos
raidos 2020–2021 m. scenarijus. Šie scenarijai skiriasi trimis
pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo
mastu, karantino trukme ir ekonomikos atsigavimo sparta.
Pagal pirmąjį staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scena-
rijų (U formos nuosmukis), numatoma, kad Lietuvos eksporto
apimtis sumažėtų panašiu mastu kaip pasaulinės finansų krizės
metu 2009 m., karantinas būtų atšauktas po 2 mėn., tačiau dėl
vangaus namų ūkių vartojimo ir investicijų ekonomika atsigautų
tik vidutiniu laikotarpiu. Jei pasitvirtintų šis scenarijus, 2020 m.
šalies BVP sumažėtų 11,4, o 2021 m. augtų 9,7 proc. Pagal
atšiauriausią – ištęstos U formos – scenarijų numatoma, kad
išorės paklausa taip pat sumažėtų panašiu mastu kaip pasauli-
nės finansų krizės metu, tačiau karantino trukmė būtų dvigubai
ilgesnė, t. y. 4 mėn. Tai lemtų itin stiprų vidaus paklausos – tiek
namų ūkių vartojimo, tiek investicijų – sumažėjimą, neleisiantį
ekonomikai reikšmingiau atsigauti ir 2021 m. Pasitvirtinus šiam
scenarijui, 2020 m. šalies BVP sumažėtų 20,8 proc., o 2021 m. –
dar papildomai 8,9 proc. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio
scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas. Pagal V formos
nuosmukio scenarijų numatoma, kad užsienio paklausa
lietuviškoms prekėms ir paslaugoms sumažėtų beveik 4 proc.,
karantinas būtų atšauktas po 2 mėn., o ekonomika pradėtų
atsigauti šių metų trečiąjį ketvirtį. Pasitvirtinus šioms prielai-
doms, šalies BVP nuosmukis 2020 m. siektų 3,4 proc., o 2021 m.
augimas sudarytų 6,7 proc.
Naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes galima rasti čia.
Ūkio raida ir prognozės
Lietuvos ekonomikos raidos 2020–2021 m. scenarijai
2,5
–3,4
6,7
–11,4
9,7
–20,8
–8,9
–25
–20
–15
–10
–5
0
5
10
15
2020 2021
2019 m. gruodžio mėn. prognozė V formos nuosmukis
U formos nuosmukis Ištęstos U formos nuosmukis
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Proc.
8
Nors Lietuvos bankų priklausomybė nuo patronuojančiųjų
bankų ir toliau mažėjo, tačiau rizika dėl galimos disbalansų
Šiaurės šalyse korekcijos tebėra aktuali. Viena vertus, dėl
COVID-19 protrūkio pasaulyje reikšmingai suprastėjo ekono-
minė padėtis, o tai gali neigiamai paveikti Švedijos bankų
sektorių ir sukelti korekciją būsto rinkoje, nes namų ūkių
įsiskolinimas ir būsto kainos istoriškai tebėra dideli. Patronuo-
jančiųjų bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra geri, tačiau
aukštas finansinis svertas ir reikšminga finansavimosi rinkose
dalis daro Švedijos bankų sektorių pažeidžiamą dėl dabartinių
iššūkių. Kita vertus, didieji Lietuvos bankai vis mažiau finansuo-
jasi užsienio kredito įstaigų indėliais, dėl to menksta tiesioginės
sąsajos su patronuojančiaisiais Švedijos bankais. Vis dėlto dėl
didelės koncentracijos ir Švediško kapitalo bankų svarbos
Lietuvos bankų sektoriaus būklė ir kreditavimas yra priklausomi
nuo sprendimų, kurie priimami bankų grupės lygmeniu, o tai
daro Lietuvos finansų sistemą jautrią galimai disbalansų
korekcijai Švedijoje.
Kreditavimas šalyje buvo aktyvus, tačiau jo augimo tempas
lėtėja. 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje kredito (įskaitant ir
ne kredito įstaigų suteiktą finansavimą) metinis augimo tempas
sudarė 7 proc., t. y. 3,5 proc. p. mažiau nei prieš metus. Prie
kredito augimo reikšmingai prisidėjo būsto paskolų portfelis: jis
2019 m. nuosekliai augo ir 2020 m. vasario pabaigoje buvo 9,3
proc. didesnis nei prieš metus. Didelė būsto paklausa skatino
gyvenamojo NT kainų augimą – 2019 m. pabaigoje metinis
būsto kainų augimas Lietuvoje sudarė 6,5 proc. Nepaisant
aktyvaus būsto paskolų teikimo, kredito augimas labiausiai
sulėtėjo dėl besitraukiančio kredito įstaigų paskolų ne finansų
įmonėms portfelio, ypač dėl didžiausių įmonių segmentų (NT
veiklos, prekybos ir gamybos) bankų portfelių mažėjimo.
Paskolų ne finansų įmonėms mažėjimui, tikėtina, įtaką darė
sugriežtintos kai kurių bankų skolinimo sąlygos ir padidėjusi
bankų koncentracija. Tačiau įmonių finansinis svertas vis dar yra
išaugęs, jos finansavosi kitais alternatyviais šaltiniais. Taigi,
2019 m. palanki ekonominė aplinka palaikė kredito bei NT
rinkos augimą, tačiau prasidėjęs COVID-19 protrūkis, itin
išaugęs neapibrėžtumas dėl ateities ir iššūkiai verslui bei visai
ekonomikai trikdys įmonių veiklą ir paveiks namų ūkių elgseną.
Dėl COVID-19 užsidarantis pasaulis sukėlė didžiulį šoką
Lietuvos ekonomikai. Lietuva yra viena iš atviriausių ekonomi-
kų ES, todėl padariniai bus neabejotinai dideli – vietoj progno-
zuoto 2,5 proc. augimo Lietuvos BVP šiemet gali susitraukti
nuo 3,4 iki 20,8 proc. Tiesa, Lietuvoje veikiantys bankai turi
sukaupę atsargų galimiems nuostoliams sugerti, tačiau,
išsipildžius ypač nepalankiam scenarijui, rezervų lygis pastebi-
mai sumažėtų. Remiantis optimistine trumpalaikio šoko prielai-
da, šiemet BVP sumažėjus 3,4 proc., bankų kapitalo pakanka-
mumo rodiklis nukristų iki 18 proc., o pagal griežtesnį pagrindinį
scenarijų, kai BVP kristų daugiau nei 11 proc., kapitalo lygis
sumažėtų 8,5 proc. p. – iki 10,7 proc.
Ekonomikos pakilimą Lietuvoje keičiant iššūkiams dėl
COVID-19, Lietuvos bankas iki 0 proc. atlaisvino anticiklinio
kapitalo rezervą (AKR). AKR sumažinimas padidina kredito
įstaigų galimybes palaikyti skolinimo pasiūlą ir taip amortizuoti
neigiamą COVID-19 įtaką šalies ekonomikai. Sukauptas rezer-
vas sudaro 86 mln. Eur, o jo panaudojimas padės bankams
stabiliai veikti ir tvirčiau planuoti tolesnį ekonomikos kreditavi-
mą. Nauja AKR norma įsigaliojo 2020 m. balandžio 1 d.
Lietuvos bankas taiko platų spektrą makroprudencinės
politikos priemonių. Į skolininkų apsaugą orientuotų Atsakin-
gojo skolinimo nuostatų taikymas padeda formuoti atsakin-
gesnį skolinimą ir skolinimąsi:
kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis negali
viršyti 85 proc.;
vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis negali
viršyti 40 proc. (palūkanų jautrumo testo atveju –
50 %);
paskolos trukmė negali viršyti 30 m.
Bankams taikomos makroprudencinės priemonės padeda
didinti bankų atsparumą:
AKR (iki 2020 m. balandžio 1 d. galiojo 1 % norma, ji
sumažinta iki 0 % atsižvelgiant į kilusius iššūkius eko-
nomikai);
kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo
reikalavimas (0,5–2,0 %; nuo 2020 m. gruodžio 31 d. –
1–2 % norma);
kapitalo apsaugos rezervas (2,5 % – galioja nuo
2015 m. birželio 30 d.).
Finansinis
stabilumas
Metinis paskolų portfelio augimas
Būsto pirkimo sandorių skaičiaus ir būsto kainų indekso
metiniai pokyčiai
Anticiklinio kapitalo rezervo nustatymo principai
–15
–10
–5
0
5
10
15
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Kreditas (įskaitant ir ne kredito įstaigų suteiktą
finansavimą)
Kredito įstaigų paskolos ne finansų įmonėms
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Proc.
–20
–15
–10
–5
0
5
10
15
20
25
–40
–30
–20
–10
0
10
20
30
40
50
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
Būsto pirkimo sandorių skaičiaus metinis pokytis
BKI metinis pokytis (skalė dešinėje)
Šaltiniai: VĮ Registrų centras ir Statistikos departamentas.
Proc. Proc.
9
Palanki ekonominė aplinka 2019 m. teigiamai veikė finansų
sektorių, tačiau 2020 m. jis turės atlaikyti reikšmingus
iššūkius, susijusius su koronaviruso pandemija.
2019 m. buvo palankūs bankų sektoriui – augo tiek bankų
veiklos apimtis, tiek naujų dalyvių skaičius. Visi Lietuvoje
veikiantys bankai su didele atsarga vykdė jiems nustatytus
riziką ribojančius normatyvus. Bankų turtas pirmą kartą
istorijoje viršijo 30 mlrd. Eur ribą, o spartų augimą lėmė rekor-
diškai didėję klientų indėliai. Paskolų augimo sparta mažėjo dėl
lėtėjusio skolinimo įmonėms. 2019 m. buvo išduotos 2 speciali-
zuotų bankų licencijos, taip pat veiklą pradėjo naujas Estijos
banko filialas. Naujieji rinkos dalyviai kol kas aktyviai rengiasi
veiklos pradžiai, dėl to ligšiolinis rinkos pasidalijimas reikšmingai
nekito. Bankų pelnas 2019 m. šiek tiek sumažėjo dėl bankų,
kurie reorganizuojasi, sumenkusio pelno, tačiau pokyčių
nepatyrę bankai pelną toliau didino. Plačiau skaitykite Bankų
veiklos apžvalgoje.
Kredito unijų sektoriui buvo būdingas išaugęs skolinimas, jis
lėmė turto struktūros pokyčius – didėjo suteiktų paskolų
dalis turte, mažėjo investicijos į vertybinius popierius.
Kredito unijų turto struktūros pokyčiai ir suaktyvėjęs kreditavi-
mas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą. 2019 m. kredito
unijų sektoriaus veiklos rezultatas – 3,9 mln. Eur neaudituoto
pelno. Plačiau skaitykite Kredito unijų veiklos apžvalgoje.
Draudimo rinka 2019 m. augo nuosaikiau nei prieš metus.
Bendras rinkos augimas buvo 7,7 proc., t. y. 3,1 proc. p. lėtesnis
nei 2018 m. dėl ne taip sparčiai didėjusių įmokų ne gyvybės
draudimo rinkoje. Visų pagrindinių rūšių ne gyvybės draudimo
įmokos didėjo, labiausiai – sveikatos ir turto draudimo. Gyvybės
draudimo rinka augo gana sparčiai – draudimo įmokos per
metus padidėjo 8,9 proc. Gyvybės draudimo sektoriuje di-
džiausią dalį sudarė ir daugiausia augo investicinis gyvybės
draudimas. Ataskaitiniu laikotarpiu visos Lietuvoje registruotos
draudimo įmonės dirbo pelningai. Visos įmonės vykdė priva-
lomuosius mokumo kapitalo reikalavimus. Plačiau skaitykite
Draudimo rinkos apžvalgoje.
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos ne tik tapo Lietuvos
FinTech sektoriaus augimą skatinančiu veiksniu, bet ir
įgauna potencialo konkuruoti su kitais rinkos dalyviais.
Lietuvoje dabar veikia 109 elektroninių pinigų ir mokėjimo
įstaigos, jos užima apie dešimtadalį visos šalies mokėjimo
rinkos, jų skaičius ir toliau didėja. Prižiūrėdamas šį sektorių,
Lietuvos bankas daugiausia dėmesio skiria sritims, kuriose
dažniausiai pasitaiko pažeidimų ir už kuriuos taikomos įvairios
poveikio priemonės (pinigų plovimo prevencijos, nuosavo
kapitalo ir klientų lėšų apsaugos. Išsamiau skaitykite Lietuvos
banko interneto svetainėje (mokėjimo įstaigų ir elektroninių
pinigų įstaigų veiklos rodikliai).
Palyginus PF ir KIS (veikiančius pagal KISĮ ir IISKISĮ) rinkas,
matyti, kad II pakopos PF dominuoja pagal dalyvių sukau p-
tą turtą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo reikšmingi pensijų
kaupimo sistemos pakeitimai. Pavyzdžiui, pradėjo veikti įsteigti
nauji PF, kurių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo
principą (fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, PF
investavimo rizika nuosekliai keičiama į konservatyvesnę), o tai
sudaro sąlygas pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju
laikotarpiu. Verta paminėti, kad 2019 m. naujieji II pakopos PF
uždirbo rekordinę grąžą, ji siekė 19,93 proc. KIS rinka taip pat
augo. Išskirti galima informuotiesiems investuotojams skirtų KIS
augimą, jis 2019 m. sudarė 21,08 proc. Išsamiau apie PF ir KIS
rinkas žr. PF rinkos apžvalgą ir KIS rinkos apžvalgą.
Valdymo įmonių sektorius buvo pelningas, šių įmonių veikla
stabili. Plačiau skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje
(valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių veiklos rodikliai).
Bankų turtas
EPĮ ir MĮ pajamų iš licencinės veiklos ir išduotų licencijų
pokytis
PF ir KIS rinkų palyginimas pagal dalyvių sukauptą turtą
5
10
15
20
25
30
35
2014 10 01 2015 01 01 2015 04 01 2015 07 01 2015 10 01 2016 01 01 2016 04 01
2016 07 01 2016 10 01 2017 01 01 2017 04 01 2017 07 01 2017 10 01 2018 01 01
2018 04 01 2018 07 01 2018 10 01 2019 01 01 2019 04 01 2019 07 01 2019 10 01
2020 01 01
Kitos turto pozicijos
Klientams suteiktos paskolos
Vertybiniai popieriai
Lėšos kredito įstaigose
Grynieji pinigai, lėšos centriniame banke
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Mlrd. Eur
2,93
7,47
16,63
21,58
28,69
45,12
20,1
16,94
9,91
10,48
12,39
23,54
39
(2+37)
46
(6+40)
52
(12+40)
71
(29+42)
95
(49+46)
115
(67+48)
0
20
40
60
80
100
120
0
10
20
30
40
50
60
70
80
2014 2015 2016 2017 2018 2019
MĮ EPĮ Licencijų skaičius (skalė dešinėje),
pirmas skaičius skliausteliuose – EPĮ,
antras – MĮ licencijų skaičius
Šaltinis Lietuvos bankas.
0
500
1 000
1 500
2 000
0
1 000
2 000
3 000
4 000
5 000
6 000
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018
2019
II pakopa III pakopa KIS Dalyviai
Finansų sektoriai
Mln. Eur
Vnt.
Tūkst. vnt.
Mln. Eur
(skalė dešinėje)
10
2019 m. Lietuvos banko finansinis turtas (FT), nesusijęs su
pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniš-
kai sudarė 4 313 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant
valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių,
buvo 4,15 proc.; FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų
politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso
kainos įtakos, 2019 m. buvo 3,57 proc.
Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t, tačiau dėl per metus 2,3
proc. sustiprėjusio JAV dolerio ir reikšmingai ūgtelėjusios aukso
rinkos vertės gauta net 20,59 proc. aukso portfelio grąža.
2019 m. finansų rinkose vykstantys pokyčiai buvo palankūs
Lietuvos banko investicijų grąžai. Teigiamą įtaką investicinei
grąžai darė didėjusi aukso rinkos kaina ir sustiprėjęs JAV
doleris, sumažėjęs VVP pajamingumas ir itin pakilusios akcijų
kainos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad dauguma finansų rinkų
pokyčių, kurie buvo palankūs investicijų grąžai 2019 m., reikš-
mingai blogina grąžos 2020 m. perspektyvas. Naujų rizikų šių
metų pokyčiams finansų rinkose kelia ir sparčiai po pasaulį
plintantis koronavirusas.
Didžioji FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų
politikos operacijomis, dalis (52 %) buvo eurais ir kitomis
valiutomis (JAV doleriais, Japonijos jenomis, Didžiosios Britani-
jos svarais, Čekijos kronomis, Kinijos juaniais, Šveicarijos frankais
ir Kanados doleriais), kurių kurso rizika yra apdrausta. Dėl
didesnės investicijų diversifikacijos dalies turto valiutinė rizika
buvo nedrausta.
FT saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant
sandorius su geros reputacijos bei aukštus reitingus turin-
čiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį
reitingą turinčių emitentų skolos vertybinius popierius.
Tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas
rodo, kad emitentų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra
maža. 2019 m. pabaigoje 32 proc. turimų investicijų buvo
suteiktas aukščiausias AAA reitingas.
Vidutinė investicijų valiutinė struktūra nuo 2019 m. pradžios
Oficialiosios atsargos
Vidutinis investicijų pasiskirstymas 2019 m.
3,2
22,3
2,9
9,9
2,1
40,7
17,4
1,6
Akcijos
Bendrovių SVP
Agentūrų, tarptautinių
organizacijų ir savivaldybių SVP
Kitų vyriausybių SVP
Kinijos vyriausybės SVP
JAV vyriausybės SVP
Pinigų rinka
Hipoteka garantuoti vertybiniai
popieriai
Proc.
Investicijų grąža
1,85
0,38
1,76
0,38
1,73
1,45
–0,45
3,57
0,76
2,58
–1,14
0,78
4,14
–1,50
–1,00
–0,50
0,00
0,50
1,00
1,50
2,00
2,50
3,00
3,50
4,00
4,50
5,00
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža,
be aukso kainos ir valiutų kursų pokyčių įtakos
FT, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža,
be aukso kainos pokyčių įtakos
Proc.
11
Dauguma gyventojų 2019 m. pakeitė turėtas prisijungimo
prie internetinės bankininkystės priemones saugesnėmis.
Įgyvendinant ES direktyvos reikalavimus dėl saugesnio auten-
tiškumo patvirtinimo, didelė dalis vartotojų perėjo prie naujų
prisijungimo prie internetinės bankininkystės priemonių.
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai atsisakė kodų kortelių ir
daugumą savo klientų skatino naudotis specialiąja programėle
išmaniajame telefone (Smart-ID). Ši priemonė tapo populiariau-
sia autentiškumo ir operacijų patvirtinimo priemone po kodų
generatoriaus, jų naudotojų taip pat padaugėjo pereinant nuo
kodų kortelių. Prie naujų priemonių buvo pereinama etapais
beveik metus ir iš esmės sklandžiai.
2019 m. Lietuvos bankas įgyvendino jam adresuotas
Mokėjimų tarybos rekomendacijas – pristatė viešojo ir
privačiojo sektorių atstovams momentinių mokėjimų
galimybes, paaiškino, kaip mokėjimo paslaugų teikėjai tam
tikrais atvejais gali patys atnaujinti klientų pažinimo infor-
maciją. Be to, 2019 m. priimta nauja Pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevencijos įstatymo redakcija finansų įstaigoms
leidžia sumažinti fizinio kontakto su klientu poreikį ir geriau
panaudoti jau esamus nuotolinio tapatybės nustatymo būdus.
Kartu labai svarbu, kad valstybės institucijos skirtų pakankmai
dėmesio jų valdomų registrų duomenims ir prieigai prie jų,
ypač juridinių asmenų registro tobulinimui, kad finansų įstaigos
galėtų plačiai pasinaudoti suteiktu palengvinimu. Taip pat
svarbu, kad būtų vykdoma proaktyvi el. atpažinties priemonių
politika.
Lietuvos bankas nagrinėjo, kaip būtų galima pagerinti
elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų klientų lėšų
apsaugą, ir iškėlė šio klausimo vienodo interpretavimo ES
lygiu svarbą. Lietuvos bankas nagrinėjo galimas alternatyvas ir
tuo tikslu paskelbė viešą konsultaciją. Apibendrinus konsultaci-
jos rezultatus, daroma išvada, kad didžiausias poveikis būtų tuo
atveju, jei visoje ES būtų užtikrintas vienodas požiūris dėl
elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų klientų lėšų, laikomų
kredito įstaigose, apsaugos kredito įstaigų nemokumo atveju.
Lietuvos banko atstovai šį klausimą toliau aktualizuos ES lygio
diskusijose su kitų šalių atstovais dėl ES indėlių draudimo
sistemos.
Lietuvos techninės specifikacijos (LST TS 2009:2016),
skirtos SEPA kredito pervedimo nurodymams pritaikyti
įmokų surinkimo paslaugai, galiojimas pratęstas dar
trejiems metams. Lietuvos bankas inicijavo reikalingos infor-
macijos surinkimą ir pateikimą Lietuvos standartizacijos depar-
tamentui, kad būtų užtikrintas tolesnis specifikacijos galiojimas.
Abi suinteresuotosios pusės – mokėjimo paslaugų teikėjai ir
įmonės, kurios naudojasi įmokų surinkimo paslauga, – teigia-
mai įvertino techninės specifikacijos naudojimą ir palaikė jos
galiojimo pratęsimą. Nuo techninės specifikacijos patvirtinimo
2016 m. naudojimosi ja apimtis didėjo – daugiau nei 70 proc.
visų įmokų vykdoma naudojantis šia technine specifikacija.
Lietuvos banko valdomoje mokėjimo sistemoje CENTRO-
link 2019 m. inicijuota 25,2 mln. SEPA mokėjimų (iš jų 3 mln.
momentinių) ir 17,7 mln. mokėjimų gauta. Tai dukart daugiau
mokėjimų nei praėjusiais metais. Momentiniai mokėjimai
tampa nauja rinkos norma, šiuo metu apie 80 proc. Lietuvoje
veikiančių mokėjimo paslaugų teikėjų sąskaitų yra pasiekiamos
momentinių mokėjimų paslaugai. Paslaugą siūlantys didieji
bankai momentinius mokėjimus siūlo kaip standartinę mokėji-
mų paslaugą, be to, momentinių mokėjimų privatiems klien-
tams kainodara nesiskiria nuo įprastų kredito pervedimų.
Lietuvos bankas koordinuoja Lietuvos rinkos dalyvių
pasirengimą Europoje vykstantiems finansų rinkos infrast-
ruktūrų pokyčiams. Gerinant Europos finansų rinkos infrast-
ruktūrų atsparumą ir efektyvinant veiklą, siekiama iki 2021 m.
lapkričio mėn. konsoliduoti ECB ir kitų centrinių bankų valdo-
mos mokėjimo sistemos TARGET2 ir centrinės standartizuotos
vertybinių popierių atsiskaitymo platformos T2S veiklą.
TARGET2 sistemos funkcionalumas perkeliamas į naujesnę
platformą, ateityje paliekama veikti tik viena jungtinė platforma.
Vykdant šį konsolidacijos projektą, Lietuvos bankas turi ne tik
pritaikyti savo vidaus sistemas, bet ir užtikrinti Lietuvos finansų
rinkos dalyvių pasirengimą laiku. Tuo tikslu 2019 m. sudaryta
Lietuvos mokėjimų rinkos dalyvių grupė, kuriai vadovauja
Lietuvos bankas.
Plečiama Nasdaq CSD SE depozitoriumo veikla. 2019 m.
gruodžio 2 d. pradėjo veikti tiesioginė sąsaja tarp tarptautinio
centrinio vertybinių popierių depozitoriumo „Clearstream
Banking“ AG ir Nasdaq CSD SE. Ši sąsaja palengvins tarptautinių
atsiskaitymų vykdymą ir suteiks užsienio investuotojams
galimybę paprasčiau ir veiksmingiau pasiekti Baltijos šalių
vertybinių popierių rinką. Nasdaq CSD SE taip pat plečia
paslaugas į Islandiją, 2019 m. inicijuotas susijungimo su Islandi-
jos depozitoriumu, kuris tampa Nasdaq CSD SE filialu, projek-
tas. Lietuvos bankas kartu su kitomis Nasdaq CSD SE veiklą
prižiūrinčiomis institucijomis iš Latvijos ir Estijos vertino šį
susijungimą, siekdami įsitikinti, kad jis neturės neigiamos įtakos
depozitoriumo veiklai ir nesukels grėsmių patvariam ir veiks-
mingam vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos darbui.
Mokėjimai
Lietuvos gyventojų dažniausiai naudojamos prisijungimo prie internetinės
bankininkystės priemonės
12
2019 m. pritaikytos 35 poveikio priemonės, iš jų – 33 juridi-
niams ir 2 fiziniams asmenims.
Per šį laikotarpį išduota 31 licencija, 4 veiklos leidimai,
atšaukta 10 licencijų.
2019 m. atlikta 12 planinių, 2 jungtiniai su ECB ir 3 neplaniniai
inspektavimai, 14 tyrimų, 4 vizitai.
Kurdamas pažangią ir patrauklią finansų sistemos aplinką,
Lietuvos bankas ir toliau aktyviai siekia palaikyti dialogą su
rinkos dalyviais: skelbia finansų rinkos dalyvių planinių inspek-
tavimų ir tyrimų terminus bei apimtį, organizuoja kasmetinius
susitikimus, praneša apie finansų rinkoje planuojamus regulia-
vimo pokyčius ir dėl jų konsultuojasi. 2019 m. Lietuvos bankas
skyrė ir ateityje skirs ypač daug dėmesio pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo prevencijai finansų įstaigose.
2019 m. Lietuvos banko sukurtoje ir įdiegtoje bandomojoje
finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox)
inovaciją išbandyti nusprendė pirmas dalyvis – tarpusavio
draudimo platforma OOniq. Platformos nariams siūloma
burtis į bendruomenę siekiant apsisaugoti nuo konkrečių
nuostolių, patiems priimti sprendimus dėl nuostolių
kompensavimo panaudojant iš narių įnašų sudarytą fondą, o
nuostoliams kompensuoti nepanaudotas lėšas susigrąžinti.
Lietuvos bankas prižiūri ir konsultuoja draudimo platformos
kūrėją visą inovacijos bandymo laikotarpį.
Siekdamas apsaugoti neprofesionaliųjų investuotojų interesus,
Lietuvos bankas apribojo sudėtingų finansinių priemonių
platinimą Lietuvoje. 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbtas Lietuvos
banko valdybos nutarimas, kuriuo į nacionalinę teisę perkelti
dvinarių pasirinkimo sandorių ir finansinių susitarimų dėl
skirtumų (CFD) platinimo ribojimai neprofesionaliesiems
investuotojams Lietuvoje. Šiuo nutarimu uždrausta platinti labai
rizikingus dvinarius pasirinkimo sandorius, o finansinių susitari-
mų dėl skirtumų rizikingumas buvo apribotas.
Reaguodamas į besikeičiančias rinkos aplinkybes, Lietuvos
bankas patvirtino Vertybinių popierių požymių turinčių
žetonų siūlymo gaires. Gairės atspindi Lietuvos banko požiūrį į
žetonus kaip finansinę priemonę. Šiomis gairėmis siekiama
daugiau reguliacinio aiškumo rinkos dalyviams ir didesnės
investuotojų apsaugos. Gairėse nesukuriamas naujas regulia-
vimas, bet paaiškinama, kaip atitikti esamą reguliavimą, kai
bendrovės pritraukia lėšų išleisdamos žetonus, turinčius
vertybinių popierių požymių. Lietuvos bankas tapo vienas iš
pirmųjų pasaulyje rinkos reguliuotojų, paskelbusių tokias gaires.
Prieš tai Lietuvos bankas skelbė, o vėliau atnaujino poziciją dėl
pirminio viešo žetonų siūlymo.
Aktyviai taikytos priemonės finansinių paslaugų rinkoje
nelegaliai veikiančių asmenų atžvilgiu: 65 įmonės įtrauktos į
sąrašą įmonių, kurios siūlo ir galimai teikia finansines paslaugas
(daugiausia investicines), neturėdamos reikiamos licencijos, o
30 įmonių interneto svetainės blokuotos dėl finansinių paslau-
gų teikimo Lietuvoje neturint tam teisės.
Nagrinėti 22 galimai neteisėtai vykdomos kreditų teikimo
veiklos atvejai, iš jų – 17 galimai nelegalią veiklą vykdančių
subjektų į Lietuvos banko raginimus sureagavo iš karto
(arba nutraukė veiklą, arba įsirašė į reikiamą sąrašą). Teisė-
saugos institucijoms perduota skundų pagrindu ir stebėsenos
metu gauta informacija apie galimai nelegalią 10 įmonių veiklą
arba galimą sukčiavimą, buvo teikta ekspertinė pagalba ir
konsultacijos policijos pareigūnams atliekant tyrimus dėl
galimai nelegalios veiklos ir sukčiavimo, aptartos tolesnio
bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis ir finansų
rinkos dalyvius vienijančiomis asociacijomis stiprinimo galimy-
bės.
Priežiūra
Priežiūriniai veiksmai ir poveikio priemonės
Išduotų naujų licencijų ir veiklos leidimų struktūra
(2019 m.)
19
8
1
2
1
4
Elektroninių pinigų įstaigos licencija
Mokėjimo įstaigos licencija
Banko licencija
Specializuoto banko licencija
Finansų maklerio įmonės licencija
Valdymo įmonės veiklos leidimas
13
2019 m. Lietuvos bankas išnagrinėjo 500 ginčų, kilusių dėl
finansinių paslaugų teikimo sutarčių vykdymo (2018 m. –
535 ginčus). Daugiausia išnagrinėtų ginčų (333) kilo su draudi-
mo įmonėmis – jie sudarė 67 proc. visų su finansų rinkos
dalyviais išnagrinėtų ginčų. Ginčai su bankais (106) sudarė 21
proc., o su kitais finansų rinkos dalyviais (61) – 12 proc. visų
išnagrinėtų ginčų.
Nagrinėdamas vartojimo ginčus, Lietuvos bankas visuomet
siekia, kad ginčo šalys taikiai susitartų dėl kilusio ginčo.
2019 m. 90 atvejų ginčo šalys kilusius ginčus išsprendė taikiai.
Palyginti su 2018 m., kai buvo pasiekti 85 taikūs susitarimai, šis
rodiklis šiek tiek padidėjo.
Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos bankas priėmė 165 spren-
dimus dėl ginčo esmės (2018 m. – 206 sprendimus). Varto-
tojams palankūs sprendimai buvo priimti 30 proc. atvejų (21
atveju vartotojų reikalavimai patenkinti, 28 – patenkinti iš dalies).
Finansų rinkos dalyviai įvykdė 92 proc. 2019 m. Lietuvos
banko priimtų rekomendacinių sprendimų. Šis rodiklis yra
didžiausias nuo 2012 m., kai Lietuvos bankas pradėjo
nagrinėti vartojimo ginčus.
Nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo
esmės ir šiuose sprendimuose nurodytų rekomendacijų
neįvykdę finansų rinkos dalyviai viešai skelbiami Lietuvos
banko interneto svetainėje.
Ginčai pagal finansinės paslaugos rūšį
341
63
58
22
8
8
Ne gyvybės draudimas Mokėjimo paslaugos
Kreditavimo paslaugos Ne finansinės paslaugos
Gyvybės draudimas Kita
Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų
sprendimas
Ginčų skaičius pagal finansų rinkos dalyvį
358
411
333
100
86
106
48
38
61
506
535
500
0
100
200
300
400
500
600
2017 m. 2018 m. 2019 m.
Su draudimo įmonėmis Su bankais Su kitais finansų rinkos dalyviais Iš viso
14
Surinktos metinės bankų įmokos į Bendrą pertvarkymo
fondą (BPeF). 2019 m. BPeF sukaupta 33 mlrd. Eur visų euro
zonos valstybių bankų ir tam tikrų investicinių įmonių pervestų
lėšų, t. y. apie pusė tikslinio lygio sumos, kurią tikimasi pasiekti
iki 2024 m. Iš Lietuvoje veikiančių bankų 2019 m. surinkta ir į
BPeF pervesta 7,5 mln. Eur įmokų. BPeF užtikrina, kad finansų
įstaigos prisidėtų prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, o
pertvarkymo institucija prireikus galėtų veiksmingai ir efektyviai
taikyti savo pertvarkymo priemones bei įgaliojimus.
Toliau atliekami išankstinio pasirengimo galimiems nenu-
matytiems įvykiams darbai, atnaujinami ir plėtojami bankų
pertvarkymo planai. 2019 m. darbų cikle atnaujinti ir patvirtinti
dviejų vietos kapitalo bankų pertvarkymo planai, o bendradar-
biaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine euro zonos
šalių pertvarkymo institucija – bei Švedijos, Danijos, Latvijos ir
Estijos institucijomis, atnaujinti pertvarkymo planai, apimantys
visus Lietuvoje veikiančius tarptautinėms grupėms priklausan-
čius bankus. Parengti pertvarkymo planai apima 97 proc.
bankų sektoriaus turto.
Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų
sistemos stabilumą, 2019 m. pabaigoje pirmą kartą ketu-
riems bankams, iš jų trims sistemiškai svarbiems bankams –
AB SEB, „Swedbank“, AB, ir AB Šiaulių bankui – nustatytas
privalomas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigoji-
mų reikalavimas (angl. minimum requirement for own funds
and eligible liabilities, MREL) ir jo sukaupimo terminas. MREL
yra papildoma finansinės apsaugos priemonė, kuri užtikrina,
kad bankai, susidūrę su veiklos sunkumais, turėtų pakankamai
išteklių nuostoliams padengti ir kapitalui atkurti. Šia priemone
būtų užtikrinamas sklandus jų pertvarkymas. Du didžiausi
bankai (AB SEB ir „Swedbank“, AB) privalomą MREL turės
sukaupti dar 2020 m., o AB Šiaulių bankas – per ketverius
metus iki 2023 m. pabaigos.
Atliekama teisinio reguliavimo pokyčių analizė, siekiant
tinkamai pasirengti 2019 m. viduryje įsigaliojusių ES Bankų
gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimų įgyvendini-
mui. Naujasis režimas turėtų įsigalioti 2020 m. pabaigoje, iki to
laiko turės būti parengti ir priimti atitinkamų įstatymų pakeitimai.
Planuojama, kad pagal šią tvarką bankai sukaups jiems nusta-
tytą finansinį pertvarkymo rezervą iki 2024 m. ir kartu sustiprins
galimybes veiksmingai taikyti pertvarkymo priemonių arsenalą.
Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų
vertė stabiliai didėja. Tai rodo, kad Lietuvoje grynieji pinigai vis
dar yra populiari mokėjimo ir taupymo priemonė.
Padirbtų pinigų kiekis Lietuvoje mažėja: 2019 m. ištirta 3 078
vnt. padirbtų banknotų ir monetų, t. y. 496 vnt. mažiau nei
2018 m.
Vis dar nepakeistų į eurus litų vertė apyvartoje nuosaikiai
mažėja: 2019 m. į eurus pakeista 10,7 mln., apyvartoje likę 427
mln. litų.
2019 m. Lietuvos bankas į apyvartą išleido 8 kolekcines ir 2
progines monetas bei apyvartinių monetų numizmatinį
rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs
istoriniai įvykiai, asmenybės. Jų galima įsigyti atnaujintoje
Lietuvos banko el. parduotuvėje www.monetos.lb.lt.
Lietuvos bankas pradėjo tirti ir užsienio valiutų tikrumą:
pasirašyta bendradarbiavimo su Policijos departamentu
sutartis.
Lietuvos banko išleistos kolekcinės monetos pelnė apdo-
vanojimus Pasaulio pinigų parodoje. Lietuvos valstybės
atkūrimo šimtmečiui skirtos 50 eurų aukso, 20, 10 ir 5
eurų sidabro monetos nugalėjo Inovatyviausios monetos
kategorijoje, o 5 eurų sidabro moneta, skirta Joninėms,
laimėjo Metų sidabro monetos kategorijoje. 2020 m. JAV
numizmatinio katalogo rengiamame Metų monetos
konkurse vertintos 2018 m. išleistos monetos.
Bankų pertvarkymas
Grynoji emisija
2 099
2 525
2 965
3 648
4 420
60
78
90
103
118
0
20
40
60
80
100
120
140
0
500
1 000
1 500
2 000
2 500
3 000
3 500
4 000
4 500
5 000
2015 2016 2017 2018 2019
Mln. Eur
200 Eur
100 Eur
50 Eur
20 Eur
10 Eur
5 Eur
Banknotai
Apyvartinės monetos (skalė dešinėje)
Banknotai ir monetos
64
33
3
2019 m. bankų pertvarkymo planų
rengimas (rinkos dalis pagal turto %)
Planai, rengiami nuo
2016 m.
Planai, rengiami nuo
2018 m.
Kita bankų
sektoriaus dalis
15
Plėtojant finansų statistikos rengimą, buvo parengti Lietuvos
kredito įstaigų ir kitų kredito teikėjų kreditų ir jų rizikos, taip
pat su kreditu susijusių kitų sandorio šalių granuliniai
duomenys, jie bus naudojami tiek Lietuvos banko ir kitų Lietu-
vos institucijų funkcijoms, tiek Eurosistemos ir Europos sistemi-
nės rizikos valdybos uždaviniams vykdyti, tokiems kaip pinigų
politikos analizė ir operacijos, rizikos valdymas, finansinis stabi-
lumas, makroprudencinė politika, moksliniai tyrimai, bankų ir kitų
kredito teikėjų priežiūra. Šiuos duomenis naudoja Lietuvos
kredito teikėjai vertindami esamų ir potencialių paskolos gavėjų
patikimumą.
Taip pat buvo parengti ir vartotojams pateikti aukštos
kokybės ir ES mastu palyginami Lietuvos pensijų fondų
statistikos duomenys, paskirstyti pagal gyvenimo ciklo
fondus, jie bus naudojami atliekant pinigų ir finansų analizę,
vertinant finansų sistemos stabilumą. Šie duomenys suteiks
daugiau informacijos apie tai, į kokį finansinį turtą, kokių regionų ir
kokį sektorių yra investuotos pensijų fonduose laikomos Lietu-
vos gyventojų lėšos.
Plėtojant finansų statistikos skelbimą, Lietuvos banko skel-
biami statistiniai duomenys buvo papildyti:
skolinimo veikla užsiimančių bendrovių duomenimis,
leidžiančiais geriau įvertinti nebankinio skolinimo mas-
tą Lietuvoje;
turimų skolos vertybinių popierių statistikos duomeni-
mis. Naujo statistikos rinkinio duomenys paskirstyti pa-
gal turėtojo ir emitento sektorius bei rezidentiškumą ir
pateikti ne tik laiko eilutėmis, bet ir pagal principą „kas
kam“ (angl. from whom-to-whom). Toks duomenų pa-
teikimas aiškiau parodo, kurie šalies instituciniai sekto-
riai yra kreditoriai, o kurie debitoriai;
naujoviškai pateikti statistiniai Lietuvos finansų įstaigų
sąrašai, leidžiantys vartotojams ne tik patogiau gauti
informaciją apie šiuo metu Lietuvoje veikiančias finan-
sų įstaigas, bet ir susipažinti su istoriniais jų sąrašais.
Statistika
Investicinių fondų skaičius pagal investavimo rūšį
(metų pabaigoje)
Turimi skolos vertybiniai popieriai pagal turėtojo ir
emitento sektorių bei rezidentiškumą
(2019 m. III ketv.)
13
12 12
18
16
1
2
4 4
5
1
1 1
2
3
18
25
35
38
46
17
21
25 25
36
50
61
77
87
106
0
20
40
60
80
100
120
2015 2016 2017 2018 2019
Akcijų Obligacijų
Mišrūs Nekilnojamojo turto
Kiti Visi
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Vnt.
0
20
40
60
80
100
Ne finansų
bendrovės
Finansų
bendrovės
Centrinė valdžia Namų ūkiai
Išleisti nerezidentų Išleisti centrinės valdžios
Išleisti finansų bendrovių Išleisti ne finansų bendrovių
Šaltinis: Lietuvos bankas.
Proc.
Vertybinių popierių turėtojai
16
Lietuvos bankas 2019 m. tvarkė valstybės iždo sąskaitas eurais ir
užsienio valiutomis, vykdydamas Lietuvos banko įstatyme
nustatytas valstybės iždo agento funkcijas. Šiose sąskaitose
laikomus valstybės piniginius išteklius, kaupiamus ir naudoja-
mus Valstybės iždo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta
tvarka, valdo Finansų ministerija. Be to, Lietuvos bankas tvarkė
ES institucijų ir tarptautinių finansų įstaigų (toliau – kitos instituci-
jos) sąskaitas eurais. Finansų ministerijos valdomose valstybės
iždo sąskaitose laikomi piniginiai ištekliai sudarė didžiausią
visose sąskaitose esančių lėšų dalį.
2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkoma 71
valstybės iždo ir kitų institucijų sąskaita (2018 m. gruodžio
31 d. – 67). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos
banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir
ECB teisės aktais.
Lietuvos bankas teikia valstybės iždui ir kitoms institucijoms
šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių
valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito lėšas į sąskaitas,
keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą
informaciją. 2019 m., vykdant Finansų ministerijos ir kitų
institucijų mokėjimo nurodymus, atlikta 427 tūkst. kredito
pervedimų, kurių apyvarta sudarė 19,6 mlrd. Eur.
Lietuvos bankas pradėjo teikti mokėjimo paslaugas eurais ir
ne euro zonos nacionaliniams centriniams bankams.
Iždo agentas
Finansų ministerijos ir kitų institucijų mokėjimai
0
1
2
3
4
5
6
7
8
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
I II III IV I II III IV
2018 2019
Tūkst. vnt.
Mokėjimų vertė Mokėjimų skaičius
M
Mlrd. Eur
(skalė kairėje)
(skalė dešinėje)