LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 380
STENOGRAMA
2016 m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiami kolegos! Pradedame rugsėjo 21 dienos (trečiadienio) plenarinį posėdį. (Gongas)
Šiandien iš ankstyvo ryto turbūt visi išgirdome liūdną žinią, kad šiandien netekome Leonido Donskio – iškilios Lietuvos asmenybės, Žmogaus iš didžiosios raidės. Tai – skaudus, netikėtas ir sukrečiantis praradimas mums visiems. Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame visus, kurie pažinojo L. Donskį. L. Donskiui buvo tik penkiasdešimt ketveri. Pagerbkime jį tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Registruojamės.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
14.06 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pradėdama darbotvarkę noriu perskaityti prašymus. Yra S. Jakimavičiaus prašymas Darbo partijos frakcijos seniūnui K. Daukšiui: „Prašau priimti mane į Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakciją.“ Ir yra frakcijos sprendimas, kuriuo informuojama, kad 21 dieną Darbo partijos frakcijos posėdyje buvo svarstytas Seimo nario S. Jakimavičiaus prašymas dėl narystės Darbo partijos frakcijoje, bendru frakcijos narių sutarimu šiam prašymui yra pritarta.
14.06 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. rugsėjo 21 d. (trečiadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkė. P. Gražulis norėjo dėl darbotvarkės?
P. GRAŽULIS (TTF*). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama Pirmininke, yra 5 klausimas dėl to, kad Seimas 2017 metus paskelbtų Algirdo Juliaus Greimo metais, bet šalia to yra ir mano siūlymas, ir šiandien komitetas jį apsvarstė (kadangi tai susiję klausimai), kad 2017 metai būtų paskelbti ir Ievos Simonaitytės metais. Norėčiau, kad šis klausimas irgi būtų įtrauktas.
PIRMININKĖ. Koks numeris?
P. GRAŽULIS (TTF). Nr. XIIP-3987.
PIRMININKĖ. Nr. XIIP-3987. (Balsas salėje: „Nėra apsvarstyta komitete.“) Sako, nėra apsvarstyta komitete. (Balsai salėje) Išvados nėra.
P. GRAŽULIS (TTF). Pirmininke, pats dalyvavau komitete, buvo posėdis.
PIRMININKĖ. Vadinasi, nesutvarkė dokumentų. Klauskite pirmininko, dar neregistruotas.
P. GRAŽULIS (TTF). Tada siūlau, kadangi klausimai susiję, frakcijos vardu išbraukti ir 5 klausimą dėl Algirdo Juliaus Greimo. Kai bus parengta, vienu kartu ir įtrauksime, kam čia du kartus tą patį svarstyti?
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Statutinis siūlymas. (Balsai salėje) Taip, daugiau jokių prašymų nėra. Dar pasitikslinome, nėra iš komiteto dokumentų. Taigi yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymas šiandien išbraukti 6 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ projektą ir perkelti į kitą savaitę, kada bus įregistruotas po svarstymo ir kitas projektas. Kas pritariate?.. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 56, prieš – 6, susilaikė 12. Taigi šiandien išbraukta iš darbotvarkės.
Dėl darbotvarkės. Galime bendru sutarimu patvirtinti? (Balsai salėje) Patvirtinta bendru sutarimu.
14.09 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3833(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3833. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
3 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, bet jis nėra konkretus, komitetas nepritarė. Galime priimti 3 straipsnį, atsižvelgdami į komiteto nuomonę? 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ir yra susijusi Seimo nario A. Salamakino pataisa, kuri pataiso taip, kaip rekomendavo Teisės departamentas. Bet vis tiek formaliai reikia 29. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu pritarti A. Salamakino pasiūlymui? Čia techninis pasiūlymas. Pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
5 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Ir vėl yra komiteto pirmininko A. Salamakino pataisa: spalio mėnesį keičia į lapkričio mėnesį. Keičia datas: iš rugsėjo 30 dienos į spalio 31 dieną. Ar galime bendru sutarimu priimti svarstyti pataisą? Priimta bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai? Galime. Pritarta bendru sutarimu. 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso. Nuomonė už – B. Bradauskas. (Balsai salėje) Po to suteiksime. Nuomonė už – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu, kolegos, visus paraginti palaikyti šį įstatymo projektą. Žinau, kad visi gauname elektroninius laiškus, kurie ragina mus nepritarti šitam projektui, visus įdėmiai esu skaitęs, ir iš daugumos argumentų, kurie nuskamba laiškuose, susidaro tokia nuomonė, kad žmonės net nesiorientuoja, kas yra naktinio matymo taikiklis, kad aplinkosaugininkai lygiai taip pat galės kontroliuoti ir matyti, kada yra medžiojama su naktinio matymo taikikliais, kada medžiojama ne su naktinio matymo taikikliais. Aš tikrai nemanau, kad miškas taps skerdykla, ir prašau jūsų visų pritarti šitam projektui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, esu medžiotojas, gal atrodytų, kad turėčiau pasisakyti už, tačiau esu kategoriškai prieš šiuos prietaisus. Bet man labiausiai keista. Pasakykite man, ar šiais metais nors vienas įstatymas buvo taip stumiamas kaip šitas. Net koktu žiūrėti, kaip šitas įstatymas stumiamas. Aišku, sakoma, kad tai maras, kad reikia priimti įstatymą. Maro pikas jau praėjo ir nėra tokio didelio pavojaus.
Tačiau niekas nekalba apie tai, koks tai yra didelis ginklų pardavėjų interesas. Aš manau, kad toje vietoje tikrai vaikšto dideli pinigai. Šitie naktiniai prietaisai, kas nežino, tikrai yra labai brangūs. Jų kaina prasideda nuo 5 tūkst. eurų. Ir vis motyvuojama, kad tai yra medžiotojams labai reikalingas daiktas. Kalbėjau ne su vienu būreliu ir jeigu būrelyje yra apie 30 medžiotojų, tai palaikančiųjų yra vienas ar du. Visi prieš. Patys medžiotojai, kurie serga už žvėrelius, pasako, kad jis tikrai nereikalingas ir tai bus tik masiškas žvėrelių naikinimas.
Esu giliai įsitikinęs, kad šitas įstatymas yra ne medžiotojų įstatymas, o korupcinis įstatymas. Aš kitos nuomonės neturiu. Visus raginu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. B. Bradauskas pavėlavo, tai suteiksime jam žodį. Pirmas buvo užsirašęs. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš jau daug kartų esu kalbėjęs ir esu prisiskaitęs ne visai kultūringų žmonių, kuriuos reikėtų nusiųsti nuo pirmos klasės pasimokyti kultūros ir panašiai, kaip kalbėti su vyresniais žmonėmis, ar gerbti juos, ar negerbti. Bet čia jau kita problema.
Dar kartą aš jums pakartoju. Jeigu nebūtų problemos dėl afrikinio kiaulių maro, mes niekada nebūtume čia ėję ir siūlę šitų dalykų. Ką tik įvyko Medžiotojų ir žvejų draugijos, vienijančios virš 150 tūkst. narių, tarybos posėdis. Visi vienbalsiai pritarė, kad mes, jeigu iš mūsų reikalaujama sureguliuoti žvėrių skaičių, priėmėme sprendimą balsuoti už, ir agituojame ir kitus tai daryti. Šiandien yra kreipimasis Kiaulių augintojų asociacijos, kuri kreipiasi į Seimą ir prašo palaikyti. Reikia sustabdyti tos ligos plitimą, nes Lietuvoje greitai neliks kiaulių. Smulkiuosius augintojus jau privertė skersti kiaules, mes iki žiemos šiaip taip susiderėjome ir atidėjome. Kas bus toliau, klausiu?
Jūs galvojate, kad iššaudysite šernus ar gyvūnus ir visa kita. Dar kartą kartoju, į šerną galima iššauti vieną kartą ir naktį, dieną jie nevaikšto. Ir jeigu vieną kartą iššauna, jie visi pabėga. O kada neturi taikiklio, jie dažniausiai sužeidžiami ir nešioja užkratą po visą mišką. Be to – gyvūnas kankinasi. Tai kas humaniškiau: ar iš karto jį sumedžioti, ar paleisti kankintis. Jūs pagalvokite apie tai ir nekreipkite dėmesio į tų kelių…
PIRMININKĖ. Laikas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …autorių kažkokias sapaliones apie visų žvėrelių išžudymą.
PIRMININKĖ. Laikas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Medžiotojai globoja žvėrelius, o ne žudo.
PIRMININKĖ. Prašau laikytis reglamento. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamieji kolegos, ketvirtą kartą į Seimo darbotvarkę grįžta tikriausiai stabiliausias šio Seimo klausimas – naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje, nepaisant to, kad oficiali statistika rodo, kad šernų populiacija per pastaruosius metus stabiliai mažėjo – nuo 62 tūkst. – 2013 metais iki 20 tūkst. 100 – 2016 metais; nepaisant to, kad Latvijos pavyzdys rodo, kad naktinių taikiklių įteisinimas nėra veiksminga priemonė, kovojant su kiaulių maru, ir ignoruojant nuomonę dešimčių tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra prieš tokią drastišką medžioklės priemonę, kurios dauguma Europos šalių net nesvarsto. Pasirodo, svarbiau tai, kad didžiausia Seimo frakcija – medžiotojų frakcija užsibrėžė tikslą ir su begėdišku uolumu jo siekia, visiškai ignoruodama galimus interesų konfliktus. Ir visiškai nesvarbu, kad valstybėje yra daug skubesnių klausimų ir svarbesnių problemų. Medžiotojų būrelio aktualijos nuosekliai teikiamos iš naujo, net jeigu jos ir buvo anksčiau ne kartą atmestos to paties Seimo. Lieka retoriškai paklausti: ponai, ar jums ne gėda? Kviečiu balsuoti prieš. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašau be emocijų, taisyklės neleidžia reikšti emocijų net ir svečiams balkonuose. Nuomonė už – G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji, medžiotojai yra patys didžiausi gyvūnų globėjai. Tik jų dėka šaltomis žiemomis išgyvena šernai, stirnos ir elniai. Tik jie. Ir jeigu mes manytume, kad tie patys medžiotojai išmedžios visus žvėris, tai aš nelabai suprantu, ką jie toliau medžios? Žinokite, šito niekada nebuvo ir nebus.
Antras dalykas, čia apsaugomas Lietuvos augintojas nuo kiaulių maro. Galbūt tikrai korupcinis įstatymas. Nes liks tik stambios fermos, kompleksai, kurie (…), nes jie yra visi ne lietuvių, o visi yra danų. Jeigu mes norime tarnauti Danijai, tai mes nenaudokime jokių priemonių, tegu plinta kiaulių maras. Išskerskime visas lietuviškas kiaules, visi smulkūs ūkininkai išskers, tai jau dabar 15 rajonų padaryta, ir toliau valgysime tik danišką kiaulieną, lietuviškos kiaulienos nebus iš viso.
Galvodami apie tai, jūs ir pagalvokite. Sužeistas šernas nubėga daug toliau ir užkrečia bėgdamas. O jeigu jis vietoje sumedžiojamas, tai užkratas nenešiojamas. Manyčiau, neskleiskime erezijų, nebūkime populistai. Niekas nenori. Aš pats medžiotojas, šiandien galima medžioti su prožektoriumi, niekada nemedžiojau su prožektoriumi ir didžioji dalis tikrai nemedžios net su tais naktiniais. O kaina naktinių – nuo 500 eurų, ne taip, kaip kolega sako, kad nuo 5 tūkst. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, neleiskime miško paversti skerdykla. Tai iš tikrųjų yra neįtikėtino ciniškumo įstatymo projektas, kurį medžiotojams barbarams atstovaujanti Seimo narių grupė stengiasi prastumti jau ketvirtą kartą. Tikiuosi, kad ir šį kartą tas bandymas nepavyks. Įteisindami naktinio matymo taikiklius, mes tiesiog paskatinsime ne tik galimai korupcinį sandėrį, bet ir paskatinsime brakonieriavimą, nes joks inspektorius negalės sužiūrėti, kur ir koks medžiotojas guli po krūmu ir šaudo visai ne šerną, o elnią ar kitus gyvūnus, kuriuos draudžiama medžioti su tokiais prietaisais arba išvis draudžiama medžioti.
Nereikia prisidengti kiaulių maru, kiaulėmis ir šernais, gerbiamieji kolegos. Tai neišsprendžia afrikinio kiaulių maro problemos, nes tą problemą reikia spręsti visai kitomis priemonėmis, kurias rekomenduoja Europos Sąjunga. Tai yra šernų išvis nemedžioti, izoliuoti, kad jie nelakstytų po teritorijas išgąsdinti medžiotojų, leisti jiems ten nugaišti ir gaišeną surinkti taip, kaip reglamentuoja Europos Sąjungos normatyvai. Tai yra daug efektyvesnis kelias. Tuo pat metu saugoti kiaulių fermas, laikytis visų priemonių, taip ta problema palaipsniui bus sutvarkyta. O čia dabar yra grynas korupcinis bandymas prastumti įstatymą, kuris žalos gamtą, yra nehumaniškas ir nežmoniškas. Tikrai balsuokime prieš ir pabandykime galutinai užkirsti kelią, kad miškas nevirstų skerdykla.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, tie, kurie priešinasi būtent šio įstatymo pakeitimui, turbūt realiai nesą susipažinę su tuo gyvūnu – šernu ir būtent neišmano jo biologijos. Aš manau, yra 40 tūkst. medžiotojų Lietuvoje. Tikrai visi nesusipirks tų naktinio matymo prietaisų. Tai yra būtent viena priemonė, kaip sureguliuoti šernų populiacijos gausumą, nes kaip žinome, šernai yra naktiniai gyventojai. Kada juos sumedžiosi, jei ne tamsiu paros metu? Aš manau, tikrai būtent per šernus didžiulė ekonominė žala yra daroma žemės ūkiui. Jūs pažiūrėkite, kiek išmokama išmokų gyventojams už kiaulių ūkių sunaikinimą. Tai būtent ta priežastis – šernai, jų populiacijos išplitimas. Šios priemonės tikrai padės sureguliuoti tą šernų skaičių. Tikrai neišgyvenkime dėl to, kad bus kiti žvėrys medžiojami. Čia yra aiškiai pasakyta, kad tik šernų medžioklei ir tykant iš bokštelio.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šernai Lietuvos teritorijoje gyvena, nežinau, gal kokius kelis tūkstančius metų. Nežinau kiek, bet iš tikro labai seniai. Padoresnis medžiojimo šautuvas atsirado prieš pusantro šimto metų. Per tą laiką ir Lietuvoje turėjo medžiotojai šautuvus ir medžiodavo tuos šernus ar kitus gyvius ir niekada nereikėdavo kokių noras kitų žaisliukų. Dabar staigiai atsirado noras medžioti ir naktį. Kitas žingsnis gali būti medžiojimas naudojant termovizorius. Jeigu paimsite Europos Sąjungos leidimus, kai vienaip ar kitaip leidžiama medžioti su naktiniais prietaisais, tai tik trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir Latvijoje, yra leidžiama tą dalyką daryti. Aš manau, kad medžiotojai turi ne tik mylėti gamtą, bet negali jos taip naikinti, remdamiesi tuo paprastu motyvu, kad susirgo. Sergančius žvėris, kaip ir prieš tai kalbėję sakė, reikia paprasčiausiai izoliuoti. Jų šaudymas iš esmės juos išvaiko ir jie tą ligą dar labiau išnešioja, todėl argumentas, išskyrus malonumą daugiau nušauti, niekuo kitu negali būti argumentuotas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visos nuomonės už, prieš išsakytos. Keturi – už, keturi – prieš pasisakė. Dabar apsispręsime ir balsuosime.
Taigi balsuojame. Kiekvienas dar prisimenate apie privačius ir viešus interesus. Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 35, susilaikė 11. Taigi nepritarta. Nepriimtas. Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad pastaruoju metu labai daug yra įvairiais klausimais… nuo isterijos, listerijos, su šakutėmis, dar su kažkuo. Čia irgi kažkiek matyti. Aš nesu medžiotojas ir nusprendžiau nebalsuoti, tačiau išklausiau argumentų tų, kurie prieš kalba, kad jeigu mes nenaikinsime šernų, juos aptversime, jie natūraliai išmirs, tai tokiu atveju mes efektyviau kovosime su kiaulių, šernų gripu, kita vertus, viskas yra kvotuojama, kiek galima nušauti stirnų, zuikių, vilkų. Ir koks skirtumas, aš dabar mąstau, nors ne medžiotojas, kuo jį nušausi, ar tu jį peiliu papjausi, ar tu iš lygiavamzdžio, ar iš kokio šautuvo, svarbiausia, kad žvėris mažiausiai kankintųsi. Kaip aiškina B. Bradauskas, kad su šitais naktinio taikiklio šautuvais nušautas gyvulys ar gyvūnas, žvėris beveik nesikankina, nes yra tikslus šūvis, lyg ir logikos būtų jų pusėje. Bet, deja, čia tiek tos politikos atsiranda dėl šito dalyko, kad aš paprasčiausiai nedalyvauju šiame balsavime.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Ne kiek politikos atsirado, kiek interesų. Džiaugiuosi, kad mes nepriėmėme to įstatymo, ir visų žvėrelių vardu noriu padėkoti, kad jie nebus šaudomi naktiniais prietaisais naudojantis ir kad medžiotojai, jeigu norės ką nors nušauti, pagal savo tradicijas turės laukti, sėdėti, šalti, draugiškai šnekėti ir kitus dalykus daryti, tą, kas tradiciškai buvo medžioklė. Visi šie naujausi metodai, kai technologijos ateina, žvėrių sekimas, įsodinimas jiems čipsų visokių ir paskui nušovimas, mano supratimu, ne pats geriausias dalykas, kuriuo Lietuvoje reikėtų užsiimti. Visi, kurie myli gamtą, liko patenkinti tais rezultatais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. B. Bradauskas, ir dirbsime toliau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Tenka apgailestauti, bet noriu pasakyti visiems kiaulių augintojams Lietuvoje: Dievas mato, padariau viską, kad apsaugotume juos nuo kiaulių išskerdimo. Deja, kai kuriems visiškai nerūpi smulkūs ūkininkai. Jiems rūpi tik stambūs ūkininkai, ir jie to siekia. Atkreipkite dėmesį, kaip ir kas balsavo, lygiai taip pat balsuokite ir už juos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Posėdžių salėje prašau agitacijos nevykdyti. Viskas. Sakiau, kad jau daugiau nebeleisiu. Dirbame toliau.
14.28 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 34, 43, 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4502(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 34, 43, 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4502(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją L. Kazlavicką.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat siūlome atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymas nuo 2017 m. sausio 1 d. gali kelti problemų asmenims gauti jiems priklausančias socialines išmokas bei socialinę paramą, jeigu nebus įvertintos pastabos, todėl siūlome Vyriausybei skubiai spręsti šį klausimą, kad asmenys neprarastų jiems priklausančių socialinių išmokų bei paramos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už po svarstymo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai reikia pritarti šiam siūlymui, kad mes skatintume žmones, jaunimą dirbti, tai nepakenktų jų gaunamoms pašalpoms. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės prieš nėra. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Tikrai nėra jokių nesutarimų. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime ypatingai skubai pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo. Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis, 5 ir 6 – jokių pasiūlymų, pastabų nėra, komitetas taip pat pastabų neturi. Galima pastraipsniui priimti? Priimta bendru sutarimu.
Nuomonių už, prieš nėra. Balsuojame. Priėmimo stadija. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji Seimo nariai, ši savaitė yra kurčiųjų paminėjimo diena ir mūsų posėdį stebėjo žmonės, kurie turi šią, tiksliau, nesakysiu negalią, bet šiek tiek kitaip girdi mus negu mes. Norime pasidžiaugti, kad jie labai aktyviai integruojasi į mūsų visuomenę, nori girdėti ne tik mūsų posėdžius, bet mūsų rinkimų programas. Ačiū jiems už jų aktyvumą. Pasveikinkime juos. (Plojimai) Štai taip reikia.
Dabar nežinau, kokie buvo rezultatai.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-4502) priimtas. (Gongas)
14.32 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12 ir 20 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4584(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12 ir 20 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4584. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Sysą. Gerbiamas Algirdai, prašome pristatyti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien svarstė Išmokų vaikams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl jo buvo pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, joms pritarta, taip pat buvo Seimo nario A. Dumbravos siūlymas, kuris buvo patobulintas komiteto, nes atsirastų kolizija, kad iki dvejų metų testuojama, nuo dvejų netestuojama, tai pataisai buvo pritarta. Komitetas balsų dauguma priėmė sprendimą pritarti, vienas susilaikė ir vienas balsavo prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją R. Markauską.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui, jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi po svarstymo… Dėl 4 straipsnio dar yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Man sako, kad Algimantas sutinka su pritarimu iš dalies.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, gerbiamoji Pirmininke, aš labai dėkoju komitetui, kad suprato tą situaciją, ir dabar mes tikrai galime pasidžiaugti, jeigu pritarsime, kad nebus testavimo daugiavaikėms šeimoms. Aš tikrai norėčiau pritarti ir komitetas dar išplėtė tą mano siūlymą, tai tikrai pritariu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Taigi po svarstymo nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis sprendimas yra labai labai labai pozityvus, nes mes šiek tiek sumažinome tą nuostolį, kuris buvo padarytas praeitoje kadencijoje, kada išmokas Seimas siejo su turtine padėtimi ir panašiai. Aš kviečiu visus pritarti šiam siūlymui ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau už tai, kad reikėtų grąžinti visiems vaikams vaiko pinigus, kurie kažkada krizės metu buvo sumažinti arba atimti. Bet likus kelioms savaitėms iki rinkimų, juo labiau jau suformavus tam tikrą biudžetą, turint omeny, kad mes turime Fiskalinės drausmės įstatymą, na, kalbama čia apie 10 mln., jeigu iki dvejų metų, gali būti ir daugiau tų milijonų, paprasčiausiai bent jau ką reikėtų daryti – keisti įsigaliojimo datą. Tikrai bus nemalonu, kai svarstymo metu, priėmimo metu reikės kai kam balsuoti kitaip, negu balsavo komitete. Aš sakau, aš pasisakau už vaiko pinigų grąžinimą visiems, bet taip, kaip mes darome, paprasčiausiai skamba neįtikinamai ir mūsų rinkėjams, nes visi supranta, kad likus mėnesiui iki rinkimų tas mūsų gerumas yra nepamatuotas, begalinis, iš visos širdies, bet neparemtas finansiniais ištekliais. Mes daug ką siūlome, bet nė vienas nesiūlo, iš kur tie pinigai bus paimti, kad tai būtų įvykdyta. Todėl aš tikrai negaliu šį kartą balsuoti už šią kolegos pataisą.
PIRMININKĖ. Gerai. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Yra patvirtinta, jau sako, nebereikia. Tai iš karto priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis, 2, 3, 4 straipsniai su Seimo nario A. Dumbravos siūlymu, kuriam pritarėm. 5 straipsnis, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniai. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Pastraipsniui galime priimti? Priimta.
Dėl viso. Nuomonės už, prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kiek aš žiūrėjau, beveik daugumos politinių partijų programose įrašyti vaikų pinigai vienokia ar kitokia forma, ir kaip tik būtent nesiejami su testavimu. Testavimas buvo įvestas krizės metu, kai reikėjo ieškoti, kaip sutaupyti tuos mokamus vaiko pinigus, skiriant juos tiems, kam jų labiausiai reikia. Tai buvo laikina priemonė, taip buvo ir priimant sakoma, kad tai laikinas dalykas ir jis turi būti baigtas, kai ekonominė situacija pagerės.
Šiuo įstatymu mes ne viską atkūrėme, mes tik pašalinome testavimą tiems, kas turi trečią vaiką. Jų testavimo nebus. Pirmą, antrą vaiką turintiems testavimas dar lieka. Tai yra dalinė priemonė, bet tai vis tiek judėjimas į priekį, ir aš tikiu, jeigu dauguma politinių partijų tą yra įsirašiusios, tai biudžete tie pinigai bus. 10 mln. eurų mes neturėtume dabar skaičiuoti, nes turėkime omeny, kad tai yra bene vienintelė antra gimstamumą skatinanti priemonė, be motinystės atostogų, daugiau nėra. Mes per dieną prarandame virš 40 žmonių dėl blogo gimstamumo, tiesiog tiek daugiau išmiršta negu gimsta.
Mes turime į tai atsižvelgti. Tikrai ši sritis yra labiau prioritetinė negu visos kitos sritys ir tuos 10 milijonų per visą biudžetą tikrai galima išlyginti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes nusižengiame savo priimtam Statutui ir tvarkoms, nes tai yra pinigų reikalaujantis įstatymas. Vienais atvejais mes reikalaujame, kad būtų biudžeto pataisos arba bent jau svarstoma ir su Vyriausybės nuomone. Šiuo atveju šiandien komitete mes dosniai padarome gestą niekuo nepagrįsdami. Įstatymo projekte nėra numatyta šaltinių. Čia yra tas pavyzdys, kai taip nereikėtų daryti. Aš suprantu, visi norime labai gražiai atrodyti prieš rinkėjus, bet tam, kad atrodytume gražiai, reikia užtikrinti, kad būtų ir surasti pinigai, ir mokama, nes yra blogiausia, kai mes pažadame ir neištesime savo pažadų, o tokių pažadų ne vieni čia daug prižadėję.
Todėl aš manau, kad rinkėjai padarys išvadas. Jie kritikuos mus už tai, kad mes nepagrįstai suteikiame tam tikrų vilčių. Ypač piniginių įstatymų reikia matyti tam tikrą perspektyvą. Sakau, reikia grąžinti visus vaiko pinigus, ir buvau prieš jų sumažinimą, bet taip, kaip mes šiandien darome, net nepaklausę finansininkų, bus galimybė ar nebus, ir visi choru balsuojame… Mes prisidarysime daug problemų arba padarysime problemų kitoms vyriausybėms, kurioms reikės įgyvendinti tai, ką mes čia priskaldysime. Tada vieni kitus gąsdinsime ir priminsime, kad jūs balsavote ar jūs balsavote. Aš labai kviečiu atsakingai balsuoti darant finansinius sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Tikrai, Algirdai, jūs teisus, kad yra gana ribotos mūsų valstybės galimybės, tačiau, kaip jūs matote, ne visoms grupėms šitoje vietoje yra atkuriama, todėl ir žiūrime į galimybes. Bet daugiavaikės, gausios šeimos, aš manau, tikrai yra vertos, kad tie pinigėliai būtų sugrąžinti netestuojant pajamų.
15 eurų yra juokas. Mums atrodo, kad mes čia darome didžiulius darbus, bet 15 eurų vaikui – tai nė viena Europos valstybė tiek neturi. Pažiūrėkime, estai už trečią vaiką moka 100 eurų ir nedejuoja. Tikrai aš manau, kad mums reikia truputį atsikvošėti ir pradėti truputį galvoti ne tik apie gynybą, bet ir galvoti apie tuos žmones, kas gins tą mūsų Tėvynę, kas stovės prie tos sudėtingos technikos. Tie pinigėliai, 8 ar 10 mln., tikrai nepadarys katastrofos mūsų biudžete, bet žmonės galbūt tikrai pajus, kad mes galvojame.
Tas įstatymas, kuris, jūs sakote… ne prieš rinkimus, jau 2014 metais buvo siūlytas, tačiau jis buvo užstrigęs. Dabar tikrai labai ačiū, kad pasitaikė proga komitete išsakyti tą nuomonę prie jau naujo Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto, tikrai ačiū komitetui, kad suprato tą dalyką. Tai ne prieš rinkimus, tai jau seniai mano buvo siūlytas toks variantas. Labai ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, žinote, politinius sprendimus parlamentinėje valstybėje priima parlamentas. Čia ir yra kaip tik ta vieta, kuri ir skirta tam, kad mes išreikštume valstybės požiūrį į vieną ar kitą valstybės funkciją. Šiandien, dabar mes kalbame, koks yra valstybės požiūris į šeimą, koks yra valstybės požiūris į vaikus. Jeigu mes, žinodami, kad mūsų valstybės biudžetas yra skaičiuojamas milijardais eurų, pradedame kelti klausimą dėl 8 mln. eurų ir dar kelsime klausimą, ar verta atkurti tą teisybę ir nors daliai vaikų grąžinti galimybę pasijausti vaikais be smurto, be patyčių…
Juk kas atsitiko praeitoje kadencijoje, kai tie vaiko pinigai buvo susieti su turtu? Iškart buvo uždėtas ženklas – vaikeli, tu esi skurdžius. Juk ne veltui kasmet mūsų valstybė pirmauja pagal vaikų savižudžių skaičių. Mes Europos Sąjungoje esame pirmi. Nors ir tokiu mažiuku žingsniu mes pabandykime vaikams padaryti ką nors gera. Žinoma, yra rinkimų laikmetis, bet visą laiką yra kokie nors rinkimai.
Dar vienas aspektas. Socialinei apsaugai nuo BVP Lietuvos valstybė skiria mažiausiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Aš manau, kad Finansų ministerija turėtų keisti savo poziciją ir prisiminti, kad socialinė apsauga yra svarbiausias nacionalinio saugumo klausimas. Todėl aš pritariu šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų reikėjo anksčiau išspręsti dėl šio įstatymo projekto, tačiau yra tokia patarlė: „Geriau vėliau, negu niekada.“ Nenorėdamas kartotis, pritariu kolegų išsakytoms mintims ir visus jus kviečiu tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojame. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4584) priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3142(3) (svarstymas ir priėmimas)
Teismų įstatymo Nr. I-480 48 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3142. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Nėra. Kas gali? Galbūt gerbiamas S. Šedbaras, kaip pavaduotojas, pristatys išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šių metų birželio 29 dieną svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam Teismų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsas salėje: „Taip!“) Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti? Priimta.
Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3142) priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 2, 4, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4593(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 6a klausimas – projektas Nr. XIIP-4593. Jis teikiamas sujungus projektus Nr. XIIP-4593 ir Nr. XIIP-4250. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 6 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Svarstymo stadija. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininkę Z. Žvikienę.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 2, 4, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui ir komiteto siūlomoms įstatymo projekto pateiktoms… su Žmogaus teisių komiteto pateiktomis pastabomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir yra… na, gal pirma įstatymą baigsime. Pataisų yra?
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Gal po svarstymo galime iš karto pritarti? (Balsai salėje) Reikia laiku užsirašyti. (Balsai salėje) Ačiū.
Nuomonė už – R. Šalaševičiūtė. Prašom. (Balsai salėje) Buvo įjungta, laiku nespėjote. (Balsai salėje) Nebuvote įdėję kortelės. Ne jums sakau, Mečislovui. (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad iš tiesų tas įstatymo projektas, kurį šiandien pristatė Žmogaus teisių komiteto pirmininkė, yra gal kiek pavėluotas, bet jis yra būtinas įvertinant, kad ta statistika, kurią mes turime, smurto artimoje aplinkoje daugėja. Projektas parengtas darbo grupės, kurioje buvo tikrai įvairių sričių specialistų, įvairių ministerijų atstovų, ir šiandien išvadas svarstėme pakankamai audringai. Aš manau, kad trūkumai, kurie nustatyti įgyvendinant įstatymą, šiuo projektu yra taisomi. Kviečiu visus palaikyti įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš norėjau dalyvauti diskusijoje, bet kažkaip nepavyko užsirašyti. Žiūrėkite, kokių yra abejonių. Kai buvo teikiamas įstatymo projektas prieš kelerius metus dėl smurto artimoje aplinkoje, aš pasisakiau prieš todėl, kad nebuvo numatyta jokių resursų policijos darbuotojams, kad jie galėtų realizuoti šitą įstatyminį įsipareigojimą. Praėjus dvejiems metams visi pripažino, kad tokių resursų turėjo būti skirta ir kad policijai mes apsunkinome gyvenimą. Dabar mes policijai dar pavedam atlikti du svarbius veiksmus, t. y. skirti apsaugos priemones ir atlikti specialių apsaugos priemonių rizikos vertinimo priemones, tai pareikalaus papildomų resursų – tiek finansinių, tiek fizinių, o mes juk žinome, kad policija tikrai nesukomplektuoja savo kontingento, tai viena. Antra, jie jau dabar pagal esamus resursus negali užtikrinti šitos apsaugos dėl vagysčių ir dėl visų kitų dalykų. Todėl aš pasisakau prieš, kad įstatymas būtų toliau sunkinamas policijos tyrėjui, nenumačius papildomų resursų. Aš įsitikinęs, kad resursai turi eiti lygiagrečiai su papildomų funkcijų nustatymu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Noriu priminti, kad biudžetas formuojamas pagal priimtus Seimo įstatymus.
Taigi po svarstymo nuomonės už, prieš išsakytos. Matau, kad nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Galime bendru sutarimu pritarti? (Šurmulys salėje) Negalime? Prašau, J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama Pirmininke, kadangi šiame įstatyme yra normų, kurias reikia vis dėlto peržiūrėti ir suderinti su Baudžiamojo proceso kodeksu, o mūsų komitetas nebuvo paskirtas netgi kaip papildomas dėl šio įstatymo…
PIRMININKĖ. Na, man atrodo, jūs klystate šiek tiek.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …aš prašyčiau šiandien nepriimti.
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, kad apie viską dirbant ne vieną kartą buvo kalbėta, čia nereikia stabdyti dirbtinai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes nesvarstėme.
PIRMININKĖ. Gerai. Z. Žvikienė, komiteto pirmininkė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Reikia suderinti su kitu įstatymu.
PIRMININKĖ. Jūs turėjote galimybę svarstyti.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūsų pastaba galbūt būtų teisinga, jeigu šito įstatymo darbo grupė ir Žmogaus teisių komitetas būtų nors kiek keitęs normas, susijusias su baudžiamuoju procesu arba baudžiamąja teise apskritai. Tos normos, kurios buvo susijusios su Baudžiamuoju kodeksu, jos liko tokios pat. Tiesiog yra atskirti kai kurie policijos pareigūnų veiksmai. Niekas nėra absoliučiai pakeista, todėl svarstymas nėra būtinas.
PIRMININKĖ. Gerai. Supratome. Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėjo paprašyti būti papildomas ir dabar jau yra…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes prašėme, bet mūsų nepaskyrė.
PIRMININKĖ. Na, laba diena, taip nebūna. Nereikia meluoti čia salėje.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jame vartojamos sąvokos kaip „pagreitintas procesas“, numatytos…
PIRMININKĖ. Gerai, viskas. Baigiame diskusijas! Balsuojam. Seimas balsuoja dėl ypatingos skubos. Nepritarsite, svarstysime paprastai. Balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje) Kai tiktai giname moteris, taip vyrai priešinasi. Na, kas čia per tvarka? (Šurmulys salėje)
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 38, prieš – 12, susilaikė 32. Svarstome darbo tvarka. Viskas gerai, apsisprendė. Rytoj, kitą dieną balsuosime, kitą savaitę.
14.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projektas Nr. XIIP-4594(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projektas Nr. XIIP-4594. Svarstymo stadija Žmogaus teisių komiteto pirmininkė – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“ projektą Nr. XIIP-4594 ir bendru sutarimu pritarė pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal po svarstymo Seimo nutarimui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima? (Balsai salėje) Ne? Balsuojame. Vyrai prieštarauja. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Duokite man tą nutarimą. Ačiū.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 67, prieš – 1, susilaikė 13. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
Noriu paklausti, ar tai nesusiję su įstatymu? Ne? Atskirai? Ar galime šiandien priimti? Klausiu viso Seimo. Komiteto pirmininkė sako, kad galime. Gal galime priimti? Siūlau ypatingą skubą dėl Seimo nutarimo. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne!“) Kažkas sako „ne“? Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka ir šiandien priimama. (Balsai salėje) Ne įstatymą, o Seimo nutarimą. (Balsai salėje)
Balsavo 80: už – 61, prieš – 3, susilaikė 16. Šiandien priėmimas, pritarta ypatingai skubai.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Jokių pasiūlymų niekas nepateikė. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl ko aš pasisakau prieš? Negalima tokių rimtų dokumentų, kurie liečia asmeninį žmogaus gyvenimą, tai yra smurtą artimoje aplinkoje, priiminėti ypatingos skubos tvarka. Pagrindinis komitetas nesvarstė, resursai, kurių reikia, papildomi resursai policijai, kad ji galėtų užtikrinti savo veiklą tokiam svarbiam darbo bare, yra neskiriami. Galima galvoti, kad mums šiandien priėmus nutarimą Vyriausybė sugebės vasario–kovo mėnesį parengtą biudžeto projektą patikslinti. Juk praktika yra kokia? Prieš kelerius metus mes priėmėme atitinkamą dokumentą – resursai nebuvo skirti. Po kelerių metų mes atsikvošėjome ir pradėjome pritarti policijos reiškiamai nuomonei, kad jie negali daryti, kadangi neturi resursų. Dabar vėl lipame ant to paties grėblio. Vienas komitetas nutarimą parengė, kitas nematė, smurtas yra didelis, jis auga, resursai neskiriami, ir mes ypatingos skubos tvarka dėl paukščiuko priimame nutarimą. Aš galvoju, kad tai nerimta, tai neužtikrins rimto darbo, ir siūlau nepritarti tokiam nutarimui, jį papildyti, kad Vyriausybė privalo skirti atitinkamus resursus. Tada aš pritarčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai paaiškinsiu dėl šito nutarimo projekto. Šitas nutarimas yra susijęs su pavedimu Vyriausybei koordinuoti veiksmus visų ministerijų, kurios vykdo savo pareigą dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kitos pagalbos aukoms. Noriu pasakyti, kad nieko iš esmės čia nekeičiama jokiais finansais, tačiau pats valdymas turi būti koordinuojamas tam, kad smurto aukai laiku būtų suteikta tinkama ir kvalifikuota pagalba. Vyriausybė tam turi parengti tam tikrus dokumentus ir bendradarbiaudama su savivaldybe iš tikrųjų pasiruošti šitam darbui. Jokių resursų nereikia, tiesiog, kaip visa visuomenė kalbėjo, kad nėra koordinavimo, kad nėra, kokias pareigas kas atlieka, ką seniūnas daro, ką savivaldybė daro. Šituo nutarimu mes prašome išspręsti šituos klausimus, todėl prašau palaikyti šitą nutarimą. Visos suinteresuotos pusės šitam bendru sutarimu pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, būčiau nekalbėjusi, jeigu nebūčiau išgirdusi iš tiesų skandalingo kolegos pasisakymo apie tai, kad lendame vėl į asmeninius santykius, asmeninius reikalus. Mes patys priėmėme įstatymą, kuriuo pasakėme, kad smurtas artimoje aplinkoje, šeimoje, nėra joks asmeninis reikalas, kad tai yra nusikaltimas, kad tai yra visuomeninio intereso klausimas. Todėl aš manau, kad toks nutarimo projektas atsirado, nes tiesiog nėra jokių kitų priemonių priversti Vyriausybę, konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, vykdyti savo darbą, tai yra būti lyderiu, būti koordinatoriumi, kovojant su smurtu artimoje aplinkoje. Aš manau, kad toks nutarimo projektas yra būtinas. Dar svarbiau – tokio nutarimo vykdymo kontrolė, tiesiog priverčiant atsakingas institucijas atlikti savo darbą dėl piliečių apsaugos. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad priimtume Seimo nutarimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 69, prieš – 1, susilaikė 11. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4594) priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4493(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 7 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4493. Svarstymo stadija. Kviečiu K. Daukšį, Ekonomikos komiteto pranešėją. Nėra. Pirmininkas gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas rugsėjo 14 dieną svarstė ir siūlo pritarti patobulintam komiteto variantui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Jokių pataisų nėra. Vienas straipsnis. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Klausiu, ar galime šiandien priimti? (Balsai salėje) Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta bendru sutarimu. Vienas straipsnis. Nuomonių už ir prieš nėra. Balsuojame.
Kas pritariate, kad ši pataisa būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 58, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4493) priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4732 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4732. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. K. Daukšys. Atsiprašau, I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir buvo kalbėta priimant Darbo kodeksą, kad galėtume tai padaryti ir pataisyti kai kuriuos kodekso straipsnius darbuotojo naudai, visų pirma turime pakeisti, tai yra papildyti, anksčiau priimtą, tai yra rugsėjo 14 dieną, Seimo nutarimą dėl IX (rudens) sesijos darbų programos ir papildyti tą programą Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4726. Prašau pritarti teikiamam Seimo nutarimo projekto pakeitimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų dabar nerimtai atrodo jūsų tas ketinimas kažką keisti, nes mes jau turime tris projektus, kurie užregistruoti, kiti dar registruojami. Jūs bent jau susitartumėte tarpusavyje, ką žadate registruoti. Vienos nuostatos ten, kitos nuostatos čia. Jeigu iš tikrųjų yra nuoširdus noras keisti, tai reikia bent jau susiderinti, nes mes dabar vėl svarstysime krūvą pataisų ir tose pataisose paskęsime. Kodėl jūs tokiu būdu pateikiate kodekso pataisas? Vien iš jūsų frakcijos yra užregistruoti du skirtingi projektai.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Iš dalies jūs teisus, aš teikiu projektą, kuris yra suderintas valdančiosios daugumos. Yra pasirašę ne tik frakcijos nariai, bet ir kitų frakcijų atstovai, o kadangi Seimo narys, kaip žinote, turi iniciatyvos laisvę, aš manau, kad Seimo nariai protingai nuspręs, kam pritarti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Svarstymas. Ar galime pritarti svarstymui bendru sutarimu? Tiesa, dar yra A. Syso siūlymas įtraukti jo pataisą. Ar galime tai pataisai pritarti svarstymo stadijoje? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Ar galime priimti bendru sutarimu? Reikia balsuoti. Balsuojame. Motyvai. Motyvai už – P. Urbšys. Prašom, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tas Darbo kodeksas yra tarsi lakmuso popieriukas, kuris parodo, ar aptemsta mūsų protas, ar vėl mes praregime. Dabar nežinau, ar čia jau yra praregėjimas, ar galutinis aptemimas, nes juokingai atrodo. Dėl Darbo kodekso mes prieš savaitę turėjome vieną poziciją, dabar paskubomis… Mes laikomės principo ne ką siūlo, o kas siūlo. Jeigu pasiūlė Prezidentė, vadinasi, blogai, tada mes pradedame… Bet mes aukojame mokesčių mokėtojų pinigus, galų gale kaip mes atrodome prieš žmones, kai mes prieš savaitę darėme viena, o paskui darome kita? Tada mes stebimės, kodėl Seimas pagal reitingus yra paskutinis, o partijos nežinia kur.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, manau, geriau ištaisyti klaidą, negu likti klaidoje. Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į profesinių sąjungų siūlymus, ir siūlyčiau pritarti pataisoms.
PIRMININKĖ. Dabar dėl darbų programos papildymo – J. Olekas už. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš siūlau pritarti papildymui, tik noriu patikslinti savo kolegą, kuris kalbėjo, buvo viena nuomonė ir kita. Praeitą mūsų balsavimą buvo ir kitų pasiūlymų, kurie neatitiko bendros mūsų nuostatos, todėl šiandien yra teikiami tie pasiūlymai, kurie yra suderinti ir Vyriausybės, ir profsąjungų. Todėl manau, kad reikia papildyti darbotvarkę ir dar šioje sesijoje priimti tuos pataisymus, dėl kurių yra sutarta.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, baikite apgaudinėti visus. Niekas čia su niekuo nesuderinta. Yra dalis siūlymų įtraukta į šį projektą. Daugiau nieko. Dalis, nedidelė. Kita dalis yra kitame projekte, bet irgi ne visa. Aš nematau čia jokio nuoširdaus noro tvarkyti. Norite parodyti, kad prieš rinkimus mes kažką svarstome. Tai yra nedidelė dalis pataisų, labai nedidelė, kas čia yra įdėta ir dėl ko iš principo buvo sutarta net Trišalėje taryboje. Jūs vėl veidmainiaujate, bet tai yra vis tiek geriau negu nulis, tai yra veidmainystė.
PIRMININKĖ. Gerai, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad papildytume darbų programą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Su A. Syso pasiūlymu.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4732) yra priimtas. (Gongas)
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4733 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIP-4733. Irgi yra darbų programos papildymas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Kviečiu S. Bucevičių.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Prašyčiau jūsų leisti pateikti dvi įstatymo projekto pataisas taip pat dėl Darbo kodekso ir jas pristatyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Po svarstymo galime? Atsiprašau. Juozas, ne. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas. Nespėja kompiuteris, reikia truputį palaukti. Nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate, kad darbų programa būtų papildyta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4733) priimtas. (Gongas) Siūlome redaktoriams tvarkant sujungti abu nutarimus į vieną dokumentą.
15.16 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso 6 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4724 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso 6 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4724. Pateikimas. Kviečiu S. Bucevičių,
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, šio įstatymo projekto tikslas yra į Darbo kodeksą grąžinti iki šiol buvusią nuostatą, jog kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos būtų aiškinamos darbuotojų naudai. Tai matyti iš aiškiai įstatyme įtvirtintų nuostatų, jog už sutrumpintą… taip pat ir už sutrumpintą darbo laiką bus mokama visa darbo užmokesčio diena. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Urbšys. Ruošiasi R. J. Dagys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau sužinoti šiuo atveju, ar tai yra jūsų asmeninė iniciatyva, ar tai yra Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva? Kol kas Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai vieningai sakė, kad priimtas Darbo kodeksas labai geras, jis atitinka liberalų nuostatas. Ar dabar jūs atskilote nuo frakcijos, ar jūs bandote frakciją atvesti į doros kelią?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Povilai, už klausimą. Nei man atvedinėti į doros kelią nereikia, nei nieko. Šioje tribūnoje stovėjo E. Gentvilas, ir aš noriu sąžiningai pasakyti, mes frakcijoje diskutavome ir man skaudėjo. Aš sakiau, aš turiu balsuoti. Paskutiniai duomenys, kada buvo Tarptautinis valiutos fondas, visi pasisako, kad toks Darbo kodeksas mums reikalingas, bet kada darbuotojams sudaromos blogesnės sąlygos, aš sakiau, skaudėjo ir prašiau liberalų ir aš buvau išgirstas, kad tos pataisos būtų registruojamos, ir jie pritars. Todėl aš manau, kad vis dėlto sveikas protas turi ir privalo nugalėti ir niekam neatstovausime.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi I. Šiaulienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, Prezidentė vetavo beveik 67 straipsnius, dėl kurių, mano galva, sveikas protas turėjo būti tų darbuotojų pusėje. Jūs pateikėte tik vieną. Ar jūsų frakcijoje tas sveikas protas konsensusą pasiekė tik dėl šito vieno straipsnio, o dėl visų kitų, neįgaliųjų, tėvų, auginančių vaikus, išeitinių atostogų neįgaliesiems ir t. t., konsensuso nebuvo?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Rimantai, aš suprantu, apie ką jūs kalbate. Mano asmeninė nuomonė yra ta, kad toks Darbo kodeksas, kokiu tempu jis buvo svarstomas, taip, mes turėjome jį išgryninti ir jūs teisingai sakote, jis ką tik priimtas, o dabar mes svarstome pataisas, bet jos šiandien, kai aš stoviu tribūnoje, mano supratimu, yra man ir tiems žmonėms reikšmingiausios. Kada kiti pristatys, tiek socialdemokratai, tiek visi kiti, matyt, mes tą Prezidentės signalą taip pat turime girdėti, matyti ir šiandien priimti. O kaip jos bus priimtos arba kiek atlieps darbuotojus, ką jūs ir sakote, aš negaliu pasakyti, bet šiandien skauda ir reikia taisyti. Aš manau, tai reikia padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs siūlote keisti 112 straipsnio 4 dalį įrašydamas, kad už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką, nors ši dalis prasideda, kad „Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas“, ir pagal tai atitinkami apmokėjimo dydžiai. Be to, yra Teisės departamento tokia pati pastaba.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Yra tos pastabos. Mes, matyt, po svarstymo specializuotame komitete, gerbiamoji Irena, turėsime galbūt ir su Teisės departamentu įvairiausių diskusijų. Bet aš manyčiau, ir teisinga būtų, pavyzdžiui, kenksmingomis sąlygomis žmonės dirba ir darbdavys gali juos tik tiek įdarbinti, na, ne visą darbo dieną. Manyčiau, jeigu mes kalbame apie kenksmingas sąlygas, tiems darbuotojams turime suteikti šansą ir darbdavys turi prisiimti įsipareigojimą jiems iš tikrųjų sumokėti užmokestį už visą darbo dieną. Bet vėlgi diskusijos, ir komitete, matyt, bus išgirstos ir Teisės departamento išvados.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Sysas. Nėra. Atsiprašau. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasveikinti, kad suradote jėgų bent dvi nuostatas… Vieną gruntauną, kad darbuotojas visada yra silpnesnis, o antrą, jeigu nepasiūlai darbo, bet laikai žmogų, už tai reikia sumokėti.
Mano klausimas toks. Daug kalbama, ypač dabar, rinkimų kampanijos metu, apie tai, kad mūsų darbo užmokestis labai mažas. Tai girdėjau ir jūsų partijos diskusijose. Kodėl jūs toliau paliekate galimybę žmonėms, kurie dirba viršvalandinį darbą, už jį nemokėti? Aš turiu omeny suminę darbo laiko apskaitą ir tos apskaitos laikotarpį. Tai ne galimybė užsidirbti, tai galimybė nemokėti. Reikia taip ir vadinti šį straipsnį. Kaip jūs ruošiatės didinti tuos atlyginimus?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Na, ne šios pataisos, gerbiamas Algi, yra šiandien svarstymas. Matyt, mes dar kartą diskutuosime ir apie tai, ką jūs kalbate, apie suminę darbo apskaitą ir t. t. Turime diskutuoti, bet tai ne šio projekto esmė.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už dėl įtraukimo į darbotvarkę, į mūsų planą, darbų programą. (Balsai salėje) Atsiprašau, susimaišiau jau. Dabar dėl pataisos. Nuomonė už – Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji kolegos, mūsų Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija kategoriškai pasisakė prieš Darbo kodekso liberalizavimą ir vieningai už tai balsavo. Mes manome, kad gerinti verslo aplinką yra kitų krypčių, kitų variantų. Pasirinktas pats prasčiausias. Liberalizavimas paskatins emigraciją. Tai rodo, kad mūsų Seimui ir mūsų darbdaviams nerūpi likimas mūsų darbingo amžiaus žmonių, kurie emigruos. Jie nori tiesiog pritraukti pabėgėlius, kurie, mano, dirbs tomis sąlygomis.
Kita vertus, mes pasisakome prieš tą cirką, kurį organizavo ir dešinieji, ir kairieji iš karto liberalizuodami kodeksą iki bedugnės, o po to bando jį taisyti prieš rinkimus. Mes pasisakome už tą variantą, kad jei reikia jį taisyti, tai reikia imti kaip pagrindą buvusį, galiojantį ir taisyti atskirus straipsnius suderinant juos su darbdaviais, darbuotojais ir profsąjungomis.
Mes pasisakėme už Prezidentės veto, mes pasisakysime ir palaikysime bet kurią pataisą, kuri pagerins darbuotojų sąlygas, patys siūlysime pataisas, ir manau, kad pasikeitus Seimui mes vis dėlto pagerinsime darbuotojų sąlygas, kad jie tikrai neieškotų darbo kitur.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonė prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau kolegai atsakyti, kad kodeksas nebuvo judintas, nebuvo liberalizuojamas ir išvyko 700 ar 800 tūkst. gyventojų. Galbūt reikia atsižvelgti, paieškoti naujų variantų, galbūt verslas dirbs naudingiau ir sau, ir darbuotojams, ir darbuotojai turės likti čia. Jeigu mes stovėsime toje pačioje baloje, tai išvažiuos dar trečdalis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsvo 78 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariate? Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Pritariate? Pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Darbo kodekso 24, 33, 72, 76, 114, 115, 120, 122, 144 straipsnių ir VI skyriaus 4 skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4725 (pateikimas)
Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4725. Pateikimo stadija. Kviečiu A. Sysą pateikti savo siūlymus.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, kreipiuosi į savo bičiulius iš komiteto. Mano siūlymas nėra prieštaraujantis, jis yra papildantis tai, ką pasirašė kitos frakcijos. Aš priminsiu tai, ką sakiau svarstant Darbo kodekso veto. Man atrodo, kad mes paprasčiausiai pasirinkome sudėtingesnį kelią, galėjome įregistruoti tris pataisas, kurių reikia verslui, ir dėl to nebūtų ginčų ir būtume seniai priėmę. Ko gero, ant greičio, taip sakant.
Bet Darbo kodekso kūrybos procesas tęsiasi ir tęsis, kiek egzistuos darbo santykiai, nes kiekvieną kartą vienas nori brangiau parduoti savo darbo jėgą, o kitas pigiau ją nupirkti. Šitas procesas vyks, todėl nereikia čia piktintis, kad yra įregistruotos vienokios ar kitokios pataisos. Aš manau, atėjęs naujas Seimas įregistruos dar daugiau pataisų, ir koks tas Darbo kodeksas bus sausio 1 dieną, tai pamatysime tik sulaukę sausio 1 dienos, kokių ir kiek pataisų bus.
Aš noriu papildyti, pateikti papildymą projekto, kurį pristatys bičiulė Irena. Aš pasirašiau ir tą projektą, ir visiškai pritariu vienuolikai pataisų, kurios yra. Aš manau, kad tai yra mažai, tą, ką mes galėjome padaryti kitaip. Papildydamas noriu grąžinti Seimui, na, pavartosiu tokią gal literatūriškai sunkiau vartojamą žmogėjimo temą, nes Prezidentė sakė, kad Seimas nužmogėjo. Tai būtent žmogėjimo kryptimi eidamas teikiu siūlymus.
Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tokią platesnę… Aš neminėsiu kiekvienos pataisos, bet paminėsiu tokiais apibendrinimais. Kas šiandien rytą važiavo į darbą ir klausė Lietuvos radijo, ten buvo pristatomas DNB banko tyrimas, kuriame nuskambėjo, kad mūsų ekonomikos šešėlis yra 25 %. Nesiginčysiu, ar tai mažai, ar daug. Ten buvo kalbama apie skurdą, atskirtį ir visus kitus dalykus. Buvo paminėtas labai didelis… nelegalaus darbo. Tas nelegalus darbas buvo minimas tų žmonių, kurie uždirba mažesnes pajamas. Nelegalaus darbo viršininkai nedirba, na, gal ir dirba kuris nors, bet tas nelegalus darbas dažniausiai yra tų, kurių mažiau apmokamos pareigos ir darbo vietos.
Aš noriu pasakyti, kad teikiu net keturias pataisas, kurios dabartiniame Darbo kodekse, mano galva, leidžia didinti tą šešėlį ir dirbti nelegaliai. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į nenustatytos apimties darbo sutartį, kuri yra Irenos projekte, ji ten kalba apie socialinį draudimą, kurie turi, galėtų dirbti. Aš siūlau nedaryti eksperimentų. Kai kurios šalys jau atsisakė, Kanada uždraudė tokias sutartis, nes netgi su socialiniu draudimu galima parašyti, kad žmogus draustas vienai valandai, o dirbs aštuonias. Aš manau, kad mes turime galvoti ne tik apie tų žmonių pajamas, bet ir apie socialines garantijas, nes jeigu mes apie tai negalvosime, bus problemų. Juo labiau kad naujame Darbo kodekse yra dar penkios naujos darbo sutartys, pagal kurias visi galės priimti trumpesniam projektiniam pasikeitimui, ir visokie kitokie dalykai.
Antras dalykas, kuris, mano galva, irgi gali pasitarnauti nelegaliam darbui, – tai neterminuotas laikinas darbuotojo įdarbinimas, kai dirbant gali būti penkios dienos nemokamos. Žmogui iš kažko reikia gyventi, ką jis tas penkias dienas darys? Vienas gal gulės ant sofos ir spjaudys saulėgrąžas, bet kitas ieškos darbo. Dažniausiai bus penkių dienų nelegalus darbas, vargu bau ar legalus. Tai siūloma daryti kiekvieną mėnesį. Aš siūlau, kad tas terminas būtų toks: tik per tris mėnesius – penkios dienos, ne daugiau. Manau, kad tai pasitarnautų nelegalaus darbo ribojimui.
Trečia nuostata dėl nelegalaus darbo. Dėl darbo laiko apskaitos – tik tiems, kas dirba pagal suminį darbo laiką, viršvalandžius arba nenustatytos apimties. Bet jeigu kas nors susidūrė su darbo ginčais, su apskaita ir ginčais su darbdaviu, tai darbo apskaitos dokumentas yra vienintelis dokumentas, dar lapelis už darbą. Jeigu mes nefiksuojame, ar žmogus dirba, ar nedirba, vėl mes galime naudoti nelegalų darbą. Aš manau, turėdami šitą problemą, mes tikrai turėtume taisyti. Tai nieko nekainuoja, bet valstybė iš to išlošia per mokesčius, per žmonių darbo užmokestį ir per socialines garantijas.
Ketvirta. Nelegalaus… Tai yra suminė darbo laiko apskaita. Ai, ketvirta yra laikino įdarbinimo įmonės. Jos nelicencijuojamos. Jų Lietuvoje yra šimtas. Pasakykite, kad jeigu to biznio nėra, kam tiek užregistruotų įmonių? Mes tada stebimės, kad labai daug emigruoja į kitas šalis. Jos ir pasitarnauja, kad daug išvažiuoja. Pažiūrėkite į skelbimus. Turi būti licencijuota veikla, kad mes matytume, ką jos siūlo ir už ką jos atsako.
Kitas etapas. Kalbėčiau apie mažą darbuotojų darbo apmokėjimą. Visi diskusijose kalbame, kad darbo užmokestis mažas. To aš klausiau ir S. Bucevičiaus. Ką mes padarome, kad tas darbo užmokestis būtų didesnis? Mes pasiūlome, kad dirbant pagal suminį darbo laiką, o tai reiškia viršvalandžius, pagal suminę darbo laiko apskaitą neapmokami viršvalandžiai. Tai trumpinkime tą apskaitos laiką, kad žmogus, dirbęs ir viršvalandžius (mes leidome dirbti daugiau viršvalandžių), galėtų užsidirbti. Bet jeigu mes darome suminę, visi prekybos centrai dirba pagal suminio darbo laiko apskaitą, gamybinės įmonės dirba pagal suminio darbo laiko apskaitą. Kas iš to uždirbs milijonus? Darbuotojai ar vėl verslas?
Gerbiamieji, padarėme, labiau išlankstėme, leidome daugiau dirbti, bet leiskime ir užsidirbti, o ne numatykime tokias nuostatas. Aš nenoriu kalbėti apie dar keletą pataisų, kurios galbūt net nėra tokios svarbios, bet jeigu mes kalbame apie užsidirbimą, mes įrašome imperatyvą, kad žmogus negali dirbti kitoje įstaigoje ar vietoje, jeigu neleidžia darbdavys. Man čia toks keistas dalykas. Sakome, kad lyg ir leiskime, darbuotojų trūksta, bet įrašome griežtą nuostatą, kad tik su darbdavio leidimu. Manau, tai reikia braukti. Jeigu mes gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje ir norime, kad darbuotojai užsidirbtų daugiau, tai kodėl mes įpareigojame jį gauti leidimą? Jeigu, neduok Dieve, sužinos viršininkas, kad jis neturi leidimo, bus kaip nors nubaustas. Tokios nuostatos, sakykim, sukelia man tam tikrą nuostabą, kad mes palikome jas mūsų kodekse. Kviečiu pritarti pataisoms. Jų yra dar daugiau, bet aš nenorėčiau į kiekvieną gilintis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. J. Dagys. Ruošiasi A. Kubilius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Algirdai, norėčiau tikėti jūsų frakcijos nuoširdumu, kad jūs jau paklausėte Prezidentės veto, bet kol kas nuojauta man kužda, kad čia greičiausiai bus vėl panašus spektaklis, kaip buvo anksčiau. Šitos dalies pataisų, kurias čia radau, absoliuti dauguma yra Prezidentės vetuotos pataisos. Tada jūs teikėte, o prieš tai už Prezidentės pataisas balsavo tiktai penktadalis jūsų frakcijos – 8 iš 40. Kokį jūs palaikymą turite savo daugumos šitoms pataisoms teikti? Ar čia tiktai tam, kad mes spėtume iki rinkimų, nes svarstymas bus tik kitą savaitę, pasakyti, kad mes šituos klausimus ištaisysime? Ar jūs turite frakcijos palaikymą dėl šitų pataisų?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Rimantai, aš progresinių mokesčių įstatymą teikiu 20 metų ir neturiu nei dešiniųjų, nei kairiųjų palaikymo, bet aš apie tai kalbu ir teikiu. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų turi teisę, jeigu mato tam tikras įstatymo spragas, pateikti, o jau kolegų – sveiko proto dešiniųjų, ne mažiau sveiko proto kairiųjų – reikalas arba joms pritarti, arba jas atmesti. Aš nemoralizuoju, kad tai yra gerai ar blogai, aš sakau, kad matau problemą. Jeigu žmogus gali užsidirbti, o mes padarome, kad jis neužsidirbtų, arba jis galėtų dirbti legaliai ir mokėti mokesčius, o mes darome, kad jis dirbtų nelegaliai, tada diskusijose nesakykite, kad mes turime didelį šešėlį, kad maži atlyginimai, nes mes tai patys leidžiame. Aš nuoširdžiai stengsiuosi daryti savo darbą.
PIRMININKĖ. A. Kubiliaus nematau. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs iš dalies jau atsakėte. Būčiau klaususi dėl suminės darbo laiko apskaitos ir viršvalandžių santykio, tai čia labai puiku. Iš tikrųjų dėkoju, kad jūs einate žmogėjimo keliu ir kad turite savo tvirtą nuomonę. Aišku, būtų buvę miela, kad tokius pasiūlymus jūs būtumėte teikęs jau ir tada, bet čia yra niuansai.
Sakykite, ar dabar, tikiuosi, turėdamas frakcijos, Trišalės tarybos pritarimą, manote, kad šitiems pasiūlymams iš tikrųjų bus pritarta ar vėlgi?.. Nenorime nė vienas to žaidimo ir melavimo žmonėms. Tikrai geri pasiūlymai. Norisi, kad jie išvystų dienos šviesą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Rima, noriu pasakyti, kad aš nieko naujo neteikiu, ką teikiau svarstant Darbo kodeksą, nieko naujo neteikiau, kas buvo vetuotame įstatyme. Aš pamačiau keletą spragų, kurios atsirado. Ir I. Šiaulienės, pavyzdžiui, viena prieššventinė valanda, kuri dingo, aš tą ir kėliau. Įrašėme į tą projektą, viskas gerai, todėl aš ir ten pritariu. Manau, kad šiuo atveju aš čia neblefuoju, ne specialiai noriu pasirodyti, koks aš čia kietas ir vėl teikiu pataisas. Paprasčiausiai apie tai kalbėjau, jeigu įdėmiai klausėte, priėmimo stadijoje, pasakiau esminius dalykus, aš vėl kartoju. Manau, kad mes visi turime užkirsti kelią tam, kas nepadeda ir žmonėms, ir valstybei.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi J. Narkevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas kolega, jūs esate vienišas socialdemokratas šioje salėje.
A. SYSAS (LSDPF). Ne vienišas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Vienas iš kelių, teisingai? Taip, kaip jūsų klausęs kolega R. Dagys yra vienišas krikščioniškosios socialinės politikos atstovas.
A. SYSAS (LSDPF). Tai mes jau dviese.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Taip, jūs esate niekinga mažuma šioje salėje. Visi kiti atstovauja darbdavių ir turtuolių interesams. Jūs man atsakykite į klausimą kaip valdančiosios daugumos atstovas ir vienas iš lyderių. Kokia logika vadovaujantis buvo priimamas Darbo kodeksas, kuris kaip kuoka davė per galvą žmonėms, o dabar net atmestas Prezidentės veto, siūlomos pataisos, praėjus labai trumpam laiko tarpsniui?
Dar vienas klausimas. Kaip jūs vertinate tai, kad kodeksas beveik nesprendžia niekingo darbo užmokesčio, kurį gauna mūsų samdomi darbuotojai, problemos? Kodėl Seimas dėl to užsimerkia? Tai yra skaudžiausia Lietuvos problema. Žmonės dėl to bėga iš čia. Suvažiuos kiti, mes liksime mažuma šitoje valstybėje. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Vytautai, jeigu jūs pasistatote grėblį ir eidamas visą laiką ant jo užminate, ir jis trenkia jums į kaktą, jūs gaunate vieną guzą, negi jūs nepatrauksite to grėblio eidamas antrą kartą? Vėl norite gauti?
Jeigu aš matau, kad tai yra tam tikros spragos, aš paprasčiausiai teikiu pataisas ir darau savo darbą. Kas buvo padaryta, mes jau nieko negalime pakeisti, mes gyvename šiandien ir gyvename į ateitį. Mes negalime gyventi tuo, kas įvyko prieš savaitę ar prieš dvi. Taip, buvo skirtingos nuomonės, buvo balsuota, yra procesas. Įstatymų leidybos procesas niekada nesibaigia ir nesibaigs. Bus valstybė, jeigu parlamentinė, bus svarstymai. Netgi esant monarchijai kažkokius įstatymus svarsto. (Balsai salėje) Pašnekėti, kaip sako profesorius P. Gylys, duoda. Tai pašnekėsime.
Aš manau, apie darbo užmokestį mes visi turime šnekėti, nes mes negalime įtvirtinti kokių nors griežtų nuostatų dėl darbo apmokėjimo, išskyrus tai, ką jūs siūlėte ir ką aš parėmiau, tai yra dalies pelno skirti darbuotojams, kurie ir sukūrė tą pelną. Deja, kol kas mes tokio palaikymo neturime. Tai yra mūsų visų problema ir tada nereikia stebėtis, kad kur daugiau moka, ten ir važiuoja.
PIRMININKĖ. Klausia J. Narkevičius, ruošiasi S. Jovaiša.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Vis dėlto klausimas, matyt, panašaus pobūdžio kaip ir ankstesni. Kiek aš supratau, čia konkrečiai jūsų pataisos, o ne Lietuvos socialdemokratų frakcijos, kuri pasisakė už naują kodeksą, kuris atitinka būtent verslininkų finansinės struktūros lūkesčius.
Gerbiamas pateikėjau, ar jūs rengiatės irgi šitas pataisas teikti 20 metų, kaip ir progresinius mokesčius? Ir ar jūs nemanote, kad būtent iš Socialdemokratų frakcijos jūs likote vienas su atitinkančia pavarde, o jūsų buvusiems kolegoms reikėtų vadintis galbūt verslui atstovaujančia partija? Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmiausia pasiūlymai yra Giedrės ir mano, jeigu jau oficialiai žiūrime, kas yra pasirašę po šitais įstatymais. Yra ir daugiau manančių panašiai. Bet, gerbiamieji, Seime yra Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuri turėtų abiem rankom paremti, nes tai yra skirta darbuotojų gerovei, gyvenimo kokybei gerinti. (Balsai salėje) Yra sveiko proto dešinieji, kurie irgi mato problemas mūsų darbo rinkoje, ir jas reikia spręsti. Aš jau nekalbu apie socialdemokratus, Darbo partiją ar „Tvarką ir teisingumą“. Aš apeliuoju į sveiką protą šiuo atveju, nesvarbu, kokiam pusrutulyje tas sveikas protas yra.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša, ruošiasi I. Šiaulienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, aš dėl vieno Darbo kodekso elemento noriu jūsų paklausti, dėl tos vadinamosios nulinės sutarties. Supraskime, verslas turi veikti, nori veikti, nori užsidirbti, bet jo netenkina sąlygos, kai darbuotojai bus užimti visą savaitę, o negali kažkuriuo atliekamu laiku padirbėti valandą ar dvi ir panašiai. Čia yra susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, juk darbuotojas gali nesutikti su tokiom sąlygom. Dabar, kai paskutiniu metu girdime, kad į tokį darbą gali ateiti tiktai socialiai drausti asmenys, tai jie kažkokį darbą, matyt, jau turės. Tai kodėl jie negali rinktis, pasirinkti tos trumpalaikės darbo sutarties būdo užsidirbti papildomai pinigų?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Sergejau, bandysiu trumpai atsakyti. Šiandien yra laikinojo įdarbinimo įmonės ir „Siemens“, „Compensa“ ar bet kuris pramogų centras nelaiko dvidešimties rūbininkų, penkių bilietų pardavėjų, dvidešimt tikrintojų, paprasčiausiai koncertas, pasiskolina dviem, trim, keturiom valandom. Lygiai taip pat šitas veikia šiandien. Nereikia, žmogus gauna kokį nors darbą, nes jis nuolat yra įmonėje, kuri skolina darbuotojus. Ar tai gerai? Čia jau kita istorija, nes kai mes nuolatinius darbuotojus keičiame laikinais, tai gali patvirtinti alaus gamyklos, tai gali patvirtinti didesnės gamyklos, kai trečdalį darbuotojų pakeičia laikinieji, tai vėl lemia darbo jėgos apmokėjimą arba darbo užmokesčio didinimą. Bet ko pamokė breksitas? Jeigu pavartytumėte straipsnius, kodėl kairieji Britanijoje balsavo už breksitą ir darbininkai, viena iš priežasčių buvo – laikinos darbo sutartys. Tai jų žodžiai, ne mano. Vadinasi, ne pats geriausias. Britanija pirma, kuri sugalvojo tokias sutartis ir pritaikė. Kodėl Europos Komisija rekomenduoja netaikyti Europos šalims tokių sutarčių? Na, turbūt ne šiaip sau.
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi, bet dar turi teisę klausti I. Šiaulienė. Atsisako Irena, gerai. Ačiū.
Po pateikimo nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir kolega Matulevičiau, norėčiau priminti, kad už Prezidentės pataisas mūsų frakcijoje 17 buvo vienišų krikščionių demokratų prieš tris, kurie balsavo už Prezidentės veto, tai būkite tikslus komentuodamas.
O kalbant apie šitas pataisas, iš tikrųjų dėl kai kurių būtų galima diskutuoti su Algirdu, bet mes turėtume joms pritarti, nes tai yra Prezidentės pataisų tąsa. Jeigu mes norime tuos klausimus išspręsti, tai mes turime pritarti šitam projektui, nes kitame projekte tų straipsnių, kuriuos reikėtų keisti, nėra. Ir mes paprasčiausiai negalėsime atitaisyti, sutvarkyti taip, kaip reikia. Todėl iš principo reikėtų tam dalykui pritarti. Bet aš labai abejoju, ar lemiamoje stadijoje bus joms pritarta ir socialdemokratų. Tai čia aš didelių vilčių kaip ir neturiu, nes Algirdas tikrai siūlo kai kurias pataisas, kurioms reikia pritarti, kai kurias reikia redaguoti, nes tokios, kokios parašytos, nėra, mano galva, priimtinos, bet siūlau tikrai pritarti, tada galėsime visa apimtimi svarstyti visas pataisas ir dar kartą apsispręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Butkevičius. Prašom, premjere. (Balsas salėje: „Štai prasideda.“) Tuoj, nespėjam.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kolegos, aš, turėdamas galimybę, norėčiau tikrai išsakyti keletą minčių, kurios viešojoje erdvėje sklando kaip melas. Man įeinant į šitą salę irgi buvo užduotas klausimas, kodėl yra trumpinamos metinės atostogos? Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto ta informacija, kuri yra skleidžiama tikriausiai prieš Seimo rinkimus, na, tikrai jinai nepuošia mūsų pačių kai kurių kaip politikų.
Antra, mes tarptautinei aplinkai skleidžiame irgi netiesą. Jeigu kalbėtume, kas paskutiniu metu yra mūsų darbo rinkoje, kokia yra padėtis, tai per sausio–rugpjūčio mėnesius Lietuvoje įdarbinta 30 tūkst. žmonių daugiau, negu buvo atleista. Ir Vyriausybėje nuolat susilaukiame netgi reikalavimų, tiesiog tokių laiškų, kur aiškinama, kad mes galvojame, ar į Lietuvos rinką galima ateiti su investicijomis, ar vietos investuotojams dar yra galimybių investuoti? Dėl to, kad kvalifikuotos darbo jėgos didelis trūkumas, dėl to, kad pagal darbo santykių lankstumą Lietuva yra virš 100-osios vietos pasaulyje, to, ko nėra nė vienoje Europos valstybėje, aš nekalbu apie Europos Sąjungos šalis. Aš užduodu paprastą klausimą, koks politikas gali būti suinteresuotas bloginti darbo sąlygas darbuotojams? (Balsai salėje) Kuris šiandien gali atsirasti toks žmogus?
Gerbiamieji, mąstymą reikia keisti, požiūrį reikia keisti į darbo rinkos supratimą. Šiandien darbuotojas reikalingas, kaip nežinau kaip? Niekada taip nebuvo Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Norėdamas didinti konkurencingumą, kiekvienas darbdavys stengiasi surasti darbuotoją, kad jį galėtų įdarbinti, kad jis kurtų pridedamąją vertę Lietuvoje, kad jis Lietuvą vestų konkurencingumo keliu, lyginant su kitomis šalimis. Apie ką mes kalbame? Kada mes 124 vietoj iš 144 valstybių pagal talentų ir gebėjimų pritraukimą?! Mielieji… (Balsai salėje) Ačiū. Sako, laikas.
PIRMININKĖ. Premjeras turi teisę ilgiau pakalbėti. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 45, prieš – 3, susilaikė 28. Pritarta po pateikimo.
Yra siūlomas tas pats Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti taip pat rugsėjo 28 dieną. Pritariate bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, gal po visų Darbo kodekso pateikimų? Ar galime? Vis tiek norite kalbėti. Neatsimenu, kas pirmasis atsistojote. Gerbiamasis Jaroslavas. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Balsavimas parodė, kad iš tiesų tos pataisos bus svarstomos 20, o gal ir daugiau metų, jeigu gerbiamieji rinkėjai nenuspręs kitaip. Bet aš dabar klausydamas gerbiamojo pono A. Syso, socialdemokratų pirmininko pavaduotojo, rinkimų štabo pirmininko, kuris paminėjo, kad atsiras, ir tikisi, kad atsiras sveiko proto politikų čia, dabartinėje salėje, nepaminėjo socialdemokratų, norėčiau paklausti. Girdėdamas premjerą…
PIRMININKĖ. Gal baigiame rinkiminius dalykus.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …visiškai, kas gi nesveiko proto?!
PIRMININKĖ. Viskas, baigiame. Šitas diskusijas nutraukiu. Dirbame. (Balsai salėje) Nutraukiau, neleidau, nes ne į temą kalbate. (Balsai salėje) Nereikia daryti rinkimų agitacijos Seimo posėdžių salėje. Prašome nedaryti rinkimų Seimo posėdžių salėje.
R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai repliką ir dėl vedimo tvarkos. Mes matome, kaip tos pataisos dabar jau komplikuotai svarstomos ir vėl faktiškai neįsigilinant į jas. Aš manau, kad mes turėtume Seime padaryti kitokią jų svarstymo procedūrą, nes vėl kalbėsime tai, ko nežinosime. Premjeras komiteto posėdyje prisipažino, kad jis jas perskaitė tik šią vasarą. Gal ir daugiau yra tokių žmonių, kurie dar iki šiol neperskaitė Darbo kodekso. Ir vėl iš klausos balsuosime. Aš siūlau mūsų pirmininkei imtis procedūrų, sudaryti normalią darbo grupę, kad galėtų visi įsigilinti, nes vėl mes nubalsuosime nežinia kaip ir mūsų frakcijai reikės gelbėti socialdemokratus, kad pataisos būtų svarstomos, kaip ir dabar atsitiko.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet jau komitetai paskirti.
15.53 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 16, 56, 57, 85, 112, 115, 120, 128, 138, 149 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4726 (pateikimas)
Kviečiu I. Šiaulienę. Pateikimas. Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4726. Pateikimo stadija. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu vienuolikos kodekso straipsnių pakeitimus ir esmę pristatysiu štai taip. Yra siūloma, kad kai abejojama dėl darbo sutarties, sąlygos aiškinamos darbuotojo naudai. Nutraukiant darbo santykius darbuotojo iniciatyva dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad slaugo šeimos narį, arba sukakus senatvės pensijos amžiui, išmokami du vidutiniai darbo užmokesčiai, tokia išeitinė išmoka, o ne vienas. Trigubinami įspėjimo terminai darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų. Taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Skirtingai negu kolega Algirdas, aš teikiu, kad liktų nenustatytos apimties darbo sutartys, bet jas būtų galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu asmenimis. Manau, kad socialinis draudimas sudaromas ne vienai valandai. Mano supratimu, jeigu žmogus neturi socialinio draudimo, netenka, tai ir tokia nulinė sutartis negalios, jeigu taip nutiktų, kad jis būtų apdraustas tik kuriam nors laikui.
Toliau. Yra grąžinama valanda sutrumpinta darbo diena švenčių dienų išvakarėse, patikslinama, kad darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais, nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais. Taip pat yra siūloma, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Nustatant tų atostogų suteikimo eilę, yra atsižvelgiama į darbuotojų pageidavimus ir visų pirma į darbuotojus, kurie augina bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką. Taip pat darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų ir neįgaliesiems darbuotojams yra suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu yra dirbama penkias dienas per savaitę, ir 30 dienų, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę.
Yra redakcinė 149 straipsnio pataisa, kad garantijų darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, ir ilgalaikio darbo išmokų mokama įstatymo nustatyta tvarka… Tokios pataisos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia… Jau septyni.
Pirmasis klausia R. J. Dagys. Ruošiasi A. Kubilius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, matau, kad jūs jau pateikėte 11 pataisų kitų, turbūt perskaitėte galų gale Darbo kodeksą, kaip ir jūsų gerbiamasis kolega A. Butkevičius. Bet geriau vėliau, negu niekada. Bet ar jūs tikrai viską perskaitėte? Nes Prezidentės vetuotose pataisose yra kitų, tikrai reikalingų pataisų. Jeigu jūs jas perskaitėte, ar išdrįstumėte viešoje diskusijoje pasakyti, kodėl jūs jų nepriimate, jeigu jūs jas perskaitėte? Aš jus kviečiu į viešą diskusiją. Pažiūrėsime, kaip jūs pademonstruosite savo žinias apie Darbo kodeksą, dėl kurio sukiojote rankas savo partijos nariams, kad nebalsuotų už jį priėmimo metu… balsuotų už jį priėmimo metu. Kaip, ar užteks drąsos?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, visiškai ne mano stilius sukinėti kam nors rankas, niekada neužsiimu tokia metodika. Tai yra pirma. Antra. Darbo kodeksą skaičiau lygiai taip pat, kaip ir jūs, jį žinau.
Dėl teiktų Prezidentės pataisų mes ir nežadėjome, kad visos bus taisytos ir priimtos. Mes, koalicijos valdančioji dauguma, pateikėme tas, kurios, manome, tikrai dėl balanso ir kad darbuotojai jaustųsi saugesni, ne tik kad būtų lankstūs darbo santykiai, kitaip sakant, kad taikant lanksčią saugą darbuotojas turėtų truputį daugiau saugumo. Ypač dėl šeimų, auginančių mažamečius ir neįgalius vaikus. Tokios pataisos yra pateiktos.
PIRMININKĖ. A. Kubiliaus nėra salėje. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi J. Olekas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Kaip ir nebūtų ką klausti, nes iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Sakau, kaip ir nebūtų ką klausti, nes gerbiamasis R. J. Dagys jau iš dalies paklausė. Bet aš tiesiog noriu padėkoti Irenai.
Esate tvirta moteris, mokėjote įtikinti frakciją tada, kai buvo teikiami jūsų griežti pasiūlymai, o dabar aš tikiuosi, kad jūs taip pat sėkmingai įtikinsite ir kad bus pritarta jūsų šitiems pasiūlymams. Aišku, labai norėtųsi. O gal dar mes suspėsime pateikti ir tai, ką būtų galima iš Prezidentės pateikto siūlymų paketo papildomai prirašyti. Ir tada būtų visai atitikmuo, tik kitas vardas. Noriu nuoširdžiai dėkoti, linkėti tvirtybės ir tikrai, kad būtų kuo geriau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes, kaip politikai, tikrai turėtume girdėti ir jausti tas ribas. Suprantu, kad yra rinkimų kampanija. Girdėkime, ką sakė premjeras. Tikrai ne visi iš mūsų perskaitėme kodeksą. Aš turiu sutikti su gerbiamu R. J. Dagiu. Arba paskaitėme tą dalį, kuri mums įstrigo, bet kad kitame straipsnyje yra koks nors balansas ir kad skaitant reikia labai žiūrėti ir galvoti, tai irgi neatleidžia mūsų nuo pareigos. Todėl, kolegos, girdėkime ir tai, ką šiandien sakė premjeras, ir anksčiau, ir šiandien aiškindami Darbo kodeksą, kaip ir dėl tų pačių darbo atostogų. Jeigu darbo dienomis skaičiuojama, tai nereiškia, kad sumažėjo jų skaičius. Visiškai identiškas. Bet žmonės nenugirsta, ir Seimo narys, ir kai kurie mano frakcijos nariai: „Vajetau… kaip man paaiškinti!?“ Kolegos, politiko tokia dalia. Mes turime ir savo liniją išlaikyti, ir neprarasti pasitikėjimo žmonėmis. Sugebėti įtikinti, kad nesame jų priešai, ir lygiai taip pat žinoti, kad yra ne tik stambus galingas verslas, bet yra ir smulkusis verslas, kuris iš esmės turi atlaikyti konkurenciją. Neturi kur dėtis įsipareigojęs ir sau, ir tiems samdomiems darbuotojams. Kad jam taip pat nelengva.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, aš manau, mums reikėtų išvengti to supriešinimo: verslas ir darbuotojai. Lietuvai reikia ir verslo, gero verslo, sąžiningo. Reikia ir darbuotojų, kurie dirba, nes būtent jie sukuria tą produktą.
Bet mano klausimas yra, kadangi čia su tokiomis visokiomis užuominomis klausia, ar šios pataisos iš tikrųjų atitinka Lietuvos profesinių sąjungų pageidavimus, tai, ką mūsų premjeras ne kartą tarėsi su įvairių profesinių sąjungų atstovais? Nes čia, atrodo, bando pasakyti, kad jūs vis kokias nors kitokias pataisas teikiate. Ponas R. J. Dagys net veidmainyste apkaltino. Iš tikrųjų čia yra pataisos, kurios atitinka ir verslo, ir darbdavių interesus. Aš noriu, kad būtų labai aiškiai atsakyta. Ar jūs galėtumėte atsakyti, ar iš tikrųjų tai atitinka būtent profesinių sąjungų interesus?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tikrai taip. Šitos paskutinės pataisos buvo po premjero susitikimų su profsąjungomis ir dėl jų buvo sutarta.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Iš vietos nediskutuojame. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi J. Narkevičius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Nepriimtina yra, kai taip demonstratyviai daromos priešpriešos. Prieš 15 minučių teikė savo pasiūlymą vienas Seimo narys, po 15 minučių teikia kitas Seimo narys. Labiausiai informuoti, bet taip jau turėtų būti, ir aukščiausios kvalifikacijos žmonės, kurie supranta Darbo kodeksą ir apskritai socialinę apsaugą, t. y. sukoncentruoti, nes deleguoti partijos frakcijų Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kodėl nebuvo galima su išvadų rengėjais, kurių yra keturi: R. J. Dagys, A. Sysas, K. Miškinienė ir M. Zasčiurinskas, šias pastabas, šiuos jūsų pasiūlymus aptarti prieš tai, nes mums reikės balsuoti? Kodėl jūs pasirinkote tokią formą? Tai vienas klausimėlis.
Ir kitas klausimėlis. Anglų mokslininkų tyrimo medžiaga dėl nulinių sutarčių mano yra aprašyta atskirame straipsnyje, išspausdintame „Delfi“, ten aiškiai parodyta ir patvirtinta, kad nulinės sutartys mažina šeimų pajamas. Šiandien jūs vėl kalbate, neturėdami patirties, apie nulines sutartis ir ignoruodami anuos mokslininkus, kad nulinės sutartys yra gerai. Tai du klausimai. Pirmas dėl formos ir antras…
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Atsimenu, kolega, atsimenu.
PIRMININKĖ. Laikas!
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai, kas yra pateikimas, iš dalies ir yra aptarimas kartu su visais jumis. Kalbant konkrečiai, šias pataisas pasirašė ir komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Iš esmės jos nėra naujos, jos buvo, ir jūs svarstėte, ir suderintos yra, kaip sakiau, su valdančiąja koalicija. Pirma.
Antra. Galima ginčyti, kaip nori, ir visada rasi argumentų už ir prieš dėl nulinių darbo sutarčių. Bet, pavyzdžiui, kaip suvaldyti, sakysime, Palangoje (kaip šiandien) pasitaikė geras oras, antplūdis lankytojų, o kavinės savininkas legaliai samdomo darbuotojo neturi. Kaip jis sprendžia tą problemą? Jis nenori dalintis. Man atrodo, kad kitą kartą per daug uždrausdami mes pagimdome tą nelegalų darbą. Juk pagal Darbo kodeksą jūs žinote, kad galima sudaryti tik aštuonioms valandoms ir neuždraudžiama. Pavyzdžiui, kodėl studentas, turintis socialinį draudimą, negalėtų padirbėti tas aštuonias valandas, kai darbdavys jį iškviečia? Kai atsirado šis srautas lankytojų, jam reikia papildomos darbo jėgos. Mes taip mažintume nelegalų darbą, ir žmogus galėtų dirbti ir užsidirbti, apie ką mes visi čia kalbėjome.
PIRMININKĖ. Taip. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gal aš tikrai negrįšiu prie replikos, nes aš suprantu ir gerbiu jus, ponia Irena, kaip tikrai sveiko proto politikę. O kas kaip iš jūsų, į kokią pusę linksta, sprendžiate jūs ir rinkėjai, tačiau norėčiau paklausti. Jūs paminėjote, kad tai yra suderinta su profsąjungos atstovais. Žiūriu į žmogų atstovą ir žinau, kad nesuderinta. Tai kur vis dėlto ta tiesa? Kas suderinta, kur nesuderinta ir ar nevertėtų ne apgaudinėti, o tiesiog pasakyti, kad dėl šios vietos mes dar derėsimės, o čia jau yra suderinta. Nes išeina vėl… Norisi patikėti jūsų geru ketinimu, tačiau faktai rodo ką kita.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kolega, aš, stovėdama prieš jus, neturiu tiek įžūlumo sakyti, kad tai, ką teikiu, nėra suderinta. Tikrai. Bet, žinokite, tai buvo suderinta. Ir yra liudininkas, ir premjeras, ir, man atrodo, pats A. Sysas dalyvavo derinant. Aš tikrai nebuvau… Bet, kaip mes žinome, visaip būna. Ir kartais mes patys atsitraukiame. Galbūt. Politika – toks procesas, kad galbūt ir profsąjungos tam tikru momentu, sakysime, atsitraukė ir gali sakyti kitaip. Manyčiau, kad mes tikrai turėtume vadovautis sveiku protu iš dešinės ir kairės ir padaryti šias pataisas, jos tikrai darbuotojo padėties neblogina. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamai Irenai. Po pateikimo nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, apie Darbo kodekso kuriamas darbo vietas mes prisiklausėme visokiausios mistikos. Darbo kodeksą priėmėme vasarą ir po lankstaus Darbo kodekso priėmimo mes turime grafiką, kai per dieną 60 žmonių daugiau įsidarbina užsienyje, negu grįžta įsidarbinti į Lietuvą. Po lankstaus Darbo kodekso priėmimo. Tiek mes įdarbiname užsienyje savo darbuotojų per dieną – 60. Daugiau, negu įdarbiname pas save. Čia yra grynoji statistika. O visa kita, ką premjeras pasakoja, yra pamąstymui.
Ką tik išgirdau, kad nulinės sutartis, pasirodo, yra apmokėjimas už aštuonias valandas. Ne, tai yra pagrindinių sutarčių pakaitas su įsipareigojimu apmokėti tik aštuonias valandas ir negauti visokių išmokų. Jas reikia kitaip formuluoti: susieti su socialiniu draudimu ir panašiai. Tai vėlgi nebuvo skaityta, vėl neįsigilinta, vėl balsuota. Bet nepaisydamas visko siūlau pritarti šitoms pataisoms, nes nors iš 67 straipsnių yra tik 11 straipsnių, tai vis tiek yra geriau negu nulis. Kai mes šiuo metu turime, kas yra pataisoma.
Kartu svarstydami galbūt pasieksime ir didesnį rezultatą, bet nepritarti jam dabar neišeina. Bet tai yra tik 11 iš Prezidentės 67 pataisų, kurios buvo teiktos ir kurios nepriimtinos galbūt galėjo būti trys ar keturios. Iš tokio kiekio tik tiek buvo ryžtasi pataisyti.
O profesinių sąjungų nuomonę mes visi gavome raštu, ir ji nesutampa su tuo, ką gerbiamoji I. Šiaulienė ką tik mums sakė.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu, nes prieš nuomonės nėra? Pritarta bendru sutarimu. Ir vėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Jums leidus, Seimo Pirmininkė pristatys rezervinius klausimus, o po to tęsime pagal planą.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4727 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo dėl komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Kaip žinote, į mūsų kolektyvą įsijungė naujas narys S. Jakimavičius. Jis dirbs Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prašom patvirtinti.
PIRMININKAS. Jūsų klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Svarstymo stadija. Diskutuojančių, aptarti mūsų naują kolegą norinčių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti?
Priėmimo stadija. Norinčių motyvuoti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 70, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo priimtas. (Gongas)
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-39 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4728 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Kadangi jau pakeitėme, priėmėme sprendimą dėl pakeitimo ir įrašymo į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, tai čia redakcinio pobūdžio pakeitimas – vietoj V. Gapšio įrašom S. Jakimavičių.
PIRMININKAS. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 59, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo priimtas. (Gongas)
16.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XII-105 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4729 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Čia vietoj V. Gapšio frakcija deleguoja Z. Žvikienę.
PIRMININKAS. Klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. Už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 57, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pakeitimo priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. XII-188 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4730 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis rezervinis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pateikimo, svarstymo ir priėmimo stadija. Prašau, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Čia siūloma išbraukti pirmąjį pavaduotoją V. Gapšį, kadangi liko labai nedaug laiko, tai pirmininkas pats susitvarkys. Pirmojo pavaduotojo skirti jau nebesiūlome.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimo stadija. Už, prieš norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 53, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Savaitės (nuo 2016-09-26) – 2016 m. rugsėjo 27 d. (antradienio) ir 28 d. (trečiadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir dar Seimo Pirmininkė pristatys savaitės, kuri prasideda rugsėjo 26 dieną, posėdžių darbotvarkes. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš pasistengsiu trumpai. Antradienį, kaip ir visada, labai daug priėmimų, tų, kuriuos mes apsvarstėme. Šiandien keletą priėmėme, bet vis tiek dar yra nemažai likusių. Taip pat komitetai, dėkui jiems, atsižvelgė, jie aktyviai dirba ir nori pabaigti tuos svarstymus, kurie yra iš anksčiau. Pateikimai yra energetinių projektų, dėl Gamtinių dujų įstatymo ministro pateikimas, yra iš socialinės srities ir tie, kurių buvo išskirti prioritetai, kuriuos Vyriausybė išskyrė, tai mes juo įtraukėme. Dar yra surinkti 47 Seimo narių parašai, tai bus įtrauktas papildomai į antradienio darbotvarkę Architektų rūmų įstatymas.
Dėl trečiadienio noriu pasakyti, kad antradienį baigiasi terminas ministrams pateikti atsakymus ir antradienį jie, kaip mane informavo, pateiks atsakymus į klausimus dėl interpeliacijos. Pagal Statutą ne vėliau kaip per penkias dienas mes privalome juos išklausyti Seimo posėdžių salėje, todėl 28 dieną 14 valandą bus įrašyti šie du klausimai. Priešingu atveju mums reikėtų daryti neeilinį posėdį. Ministrai tikrai pasiruošę, aš su jais kalbėjau. Čia yra toks papildymas, o po to mes matysime, kaip mums seksis, kas liks, galbūt kas nors persikels. Seniūnų sueigoje tai aptarsime kitą savaitę.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, mes birželio mėnesį priėmėme Pelno mokesčio įstatymo pataisą dėl laisvųjų ekonominių zonų, tačiau mes nepataisėme Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo. Tas Pelno mokesčio lengvatų įstatymas negali veikti, kol nėra pataisytas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas. Todėl siūlyčiau, jis yra įregistruotas, projektas Nr. XIIP-4498, įtraukti ir pateikti jį, nes iš tikrųjų tas įstatymas, kurį mes priėmėme vasarą dėl pelno, neveiks, kol mes nepatvirtinsime laisvųjų ekonominių zonų. Ten diskusijų nebus, nes tik tą pačią nuostatą turime perkelti į Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą.
L. GRAUŽINIENĖ. Dar kartą noriu atkreipti komitetų dėmesį. Kada jūs svarstote įstatymus, jūs turite iš karto pastebėti, jeigu kuriame nors įstatyme yra nepataisyta. Lygiagrečiai turėtų eiti pateikimai. Dabar po kiek laiko, aišku, mes tą klaidą taisysime ir radę laiko gal trečiadienį įtrauksime, nes antradienį darbotvarkė jau yra perpildyta. Pataisysime.
PIRMININKAS. Prašom per šoninį.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū. Nespėjau užsirašyti ir neatidaro ateinančios savaitės darbotvarkės duomenų bazės. Norėjau paklausti, ar yra įtrauktas Mokėjimų įstatymo 9 straipsnis, projektas Nr. XIIP-4640? Komitetas jau apsvarstęs ir mes Seime lyg…
L. GRAUŽINIENĖ. Įtraukta, įtraukta.
PIRMININKAS. Sako, įtraukta.
A. PALIONIS (LSDPF). Tada gal galėčiau paprašyti, kad mes kartu ir priėmimą padarytume?
L. GRAUŽINIENĖ. Kaip sutarsite, žiūrėsime, kaip vieningai Seimas po svarstymo tam pritars. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkei. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame.
16.21 val.
Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Juodkalnijos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4665 (pateikimas)
Grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Į tribūną kviečiu viceministrą R. Karoblį, kuris pristatys įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Juodkalnijos prisijungimo ratifikavimo“ projektą.
R. KAROBLIS. Galiu?
PIRMININKAS. Prašom.
R. KAROBLIS. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiami Seimo nariai, ponios ir ponai. Teikiame įstatymo projektą, kurio tikslas – ratifikuoti 2016 m. gegužės 19 d. Briuselyje pasirašytą Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Juodkalnijos prisijungimo prie šios organizacijos protokolą, kuriam pagal nacionalines procedūras turi pritarti visos dabartinės NATO narės. NATO generalinis sekretorius įgaliojamas pateikti Juodkalnijos Vyriausybei formalų pakvietimą prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties. Tiktai gavusi šį formalų pakvietimą, Juodkalnija galės užbaigti tam tikras teisines procedūras, būtinas tapti NATO nare. Tai yra visos 28 šalys turi pereiti savo vidaus procedūras ratifikuodamos arba kitokiais jų įstatymuose numatytais būdais ir tik tada paskutinis veiksmas tenka Juodkalnijai. Tai yra ratifikavimas.
Juodkalnija nuo 2006 metų buvo NATO valstybių partnerė, iki šiol aktyviai prisidėjo prie NATO vykdytų operacijų, įgyvendino svarbias reformas gynybos ir saugumo srityje. Tikimasi, kad tapusi 29-ąja NATO nare Juodkalnija prisidės tiek prie stabilumo ir saugumo Šiaurės Balkanų regione užtikrinimo, tiek ir prie visos organizacijos vaidmens stiprinimo šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje.
Lietuvos parama šios šalies integracijai į NATO ne kartą išsakyta įvairiais lygiais Lietuvos politikų, pareigūnų. Prisijungimo protokolo ratifikavimas būtų natūrali Lietuvos aktyviai remiamos NATO plėtros ar aljanso atvirų durų politikos pasekmė. Tikimės Seimo pritarimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, dėkoju jums už šitą labai svarbų pristatymą. Gal turite informacijos, kuriose valstybėse narėse galbūt jau yra įvykusi tokia ratifikavimo procedūra?
R. KAROBLIS. Taip, ratifikavo aštuonios valstybės narės: Albanija, Bulgarija, Vengrija, Islandija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Turkija. Bet vis tiek įeiname į pirmą dešimtuką.
PIRMININKAS. Dar klausia J. Olekas. Gerbiamas ministre, ar klausite?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš pritariu, tik noriu paklausti, kad visi žinotų, kiek jau yra ratifikavusių valstybių?
PIRMININKAS. Ką tik atsakė.
R. KAROBLIS. Ką tik atsakiau – aštuonios šalys. Ačiū.
PIRMININKAS. Nesiklausote!
R. KAROBLIS. Ar jums šalis dar kartą pakartoti, ministre?
PIRMININKAS. Matote, visi klausimai dėl to, kiek jau ratifikavo. Ačiū.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną.
16.25 val.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2, 3, 7, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4619, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 72 ir 75 straipsnių pakeitimo ir 74 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4620 (pateikimas)
Kviesčiau J. Oleką pristatyti Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto ir jo lydimojo Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymų projektus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šių įstatymų tikslas yra suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis, kurios yra pateiktos Seime. Kadangi statute įtvirtinama, kad krašto apsaugos sistemos statutinių darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti dalykai, todėl deriname su Valstybės tarnybos įstatymo projektu. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar neprieštarausite? Neprieštaraujate. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4671, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4672 (pateikimas)
Dar vienas kompleksinis – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektai. Pateikėjas – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, gyvenimas labai sparčiai vystosi. Mes tokias programas buvome patvirtinę 2013 metais, tačiau, kaip sakiau, viskas eina taip sparčiai, kad reikia atnaujinti. Dabar mes siūlome patvirtinti 2017–2026 metų programą. Šioje programoje yra numatoma ilgalaikė krašto apsaugos sistemos plėtra, jos kryptys, uždaviniai. Atnaujintoje programoje atsispindi ilgalaikę krašto apsaugos plėtrą remiantys… pajėgų, gynybos biudžeto didinimas, valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos patvirtinimas ir kiti dalykai, didėjantis finansavimas. Pokyčiai numatomi ir oro gynybos sistemoje – nuo trumpojo nuotolio artėti prie vidutinio nuotolio. Kovinio rengimo infrastruktūros gerinimas pritaikant ir mūsų reikmėms, ir atvykstantiems sąjungininkams. Taip pat strateginių neliečiamų atsargų didinimas, tęsiamas parengto rezervo formavimas, didinamas parengto rezervo karių, atnaujinančių žinias ir įgūdžius, skaičius ir kiti dalykai. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, irgi niekas nenori klausti. Galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimams? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū.
Į tribūną kviečiu… Dar komitetai. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dėl abiejų Seimo nutarimų. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną. Be skubos ir spalio 11 dieną.
16.28 val.
Civilinio kodekso 6.2285, 6.22813, 6.353, 6.362 ir 6.363 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 6.3581 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4511, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4512 (pateikimas)
Į tribūną kviečiu viceministrą M. Skarupską pateikti Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektus. Prašau.
M. SKARUPSKAS. Gerbiami Seimo nariai, teikiami svarstyti Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymų projektai parengti vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad visi reikalavimai, darantys esminį poveikį ūkinei, komercinei veiklai, turi būti įstatymuose. Įstatymų projektų tikslas – atsižvelgiant į minėtas Civilinio kodekso nuostatas bei Konstitucinio Teismo praktiką, į Civilinį kodeksą perkelti šiuo metu galiojančios mažmeninės prekybos taisyklių reikalavimus, kurie nėra nustatyti įstatymuose, tačiau turi esminį poveikį mažmeninės prekybos veiklai.
Civilinio kodekso pakeitimo projekte siūlomi šie pakeitimai: nustatyti terminai, per kuriuos pardavėjas privalo grąžinti pinigus pirkėjui; pardavėjui uždraudžiama parduodant sveriamas prekes į šių prekių masę ir kainą įskaičiuoti pakuotės masę ir vertę; taip pat nustatomi reikalavimai dėl atskirų rūšių daiktų pardavimo tik nustatytose prekybos vietose; reikalavimai šioms vietoms gali būti nustatyti ir įstatymuose.
Kartu teikiamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio, siekiant išvengti Civilinio kodekso nuostatų dubliavimo, siūloma pripažinti netekusiu galios 15 straipsnį.
Toks mano trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti. Ar, gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną.
Atvyko finansų ministrė. Gal leisime atsikvėpti? R. Paliuko nematau. (Balsas salėje: „Jau pasiruošusi!“) Jau pasiruošusi ministrė? Tada prašom.
16.30 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23, 25, 27, 28 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4530ES, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 6, 10, 12, 13, 14 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4531ES (pateikimas)
Svarstome kompleksinį klausimą – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą bei Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Ministrė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ. Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiamų projektų tikslas yra įgyvendinti direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama padidinti tam tikrų didelių įmonių ir grupių atskleidžiamos nefinansinės ir įvairovės informacijos aktualumą, nuoseklumą ir palyginamumą. Tokios informacijos teikimas didina įmonių veiklos skaidrumą, skatina jų socialinę atsakomybę, teikia naudą ne tik įmonių finansinių ataskaitų vartotojams, bet ir visuomenei. Mes nustatome, kad didelės listinguojamos įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai yra viršijami: turtas – 20 mln. eurų, grynosios pajamos – 40 mln. eurų, darbuotojų – 250, valdymo ataskaitoje, įtrauktoje į metinį pranešimą, be šiuo metu reikalaujamos informacijos, turės pateikti įvairovės politikos, susijusios su amžiumi, lytimi, išsilavinimu, profesine patirtimi, taikomos įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams, aprašymą ir t. t. Tokių įmonių Lietuvoje būtų 21.
Didelės viešojo intereso įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius laikotarpius viršija 500, turi viršyti 500 darbuotojų, bent vieną iš šių rodiklių: turtas – 20 mln., grynosios pajamos – 40 mln. eurų, rengs socialinės atskaitomybės ataskaitą. Tokių įmonių Lietuvoje būtų 20.
Įmonės galės pasirinkti, ar socialinės atskaitomybės ataskaitą įtraukti, ar metinį pranešimą, ar rengti kaip atskirą ataskaitą ir skelbti savo interneto puslapyje. O auditorius turės patikrinti, ar minėta ataskaita yra pateikta.
Pateiktos Seimo Teisės departamento pastabos, manau, yra daugiau tikslinamojo pobūdžio, todėl jos galėtų būti įvertintos svarstymo komitetuose metu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti K. Glaveckas. Bet, ko gero, nesulaukė to laiko. Todėl norinčių klausti dėl šitų įstatymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galim!“) Galime. Dėkoju. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną.
16.33 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4633, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4634, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4635, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4636 (pateikimas)
Gerbiama ministre, dabar pateikite kompleksinį keturių įstatymų paketą: Sutelktinio finansavimo įstatymo projektą ir lydimuosius: Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo, Lietuvos banko įstatymo bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas.
R. BUDBERGYTĖ. Labai ačiū. Parengti teisės aktų projektai yra teikiami pagal Vyriausybės programos priemonių planą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas skatinti alternatyvius verslo finansavimo šaltinius.
Sutelktinio finansavimo santykių reglamentavimo poreikį suponuoja tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulinės tendencijos. Kapitalų rinkų skatinimo kontekste reikia vystyti alternatyvias verslo finansavimo priemones, tarp jų ir sutelktinį finansavimą. Šiuo metu Europos Sąjungoje sutelktinio finansavimo sektorius sparčiai plečiasi, augimas 2014 metais siekė 161 %, 2015 metais – 81 % ir nacionaliniai įstatymai yra priimti aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Šiais įstatymais siekiama apibrėžti sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygas ir reikalavimus, kurie yra būtini, kad tinkamai būtų apsaugoti investuotojų interesai. Mes norime pasiūlyti nustatyti sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos sąlygas, sudaryti sąlygas finansuotojams naudotis sutelktinio finansavimo platformomis kaip lėšų investavimo ar skolinimo įrankiu, užtikrinti finansuotojų apsaugą, paskirti Lietuvos banką kompetentinga institucija, atsakinga už sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos priežiūrą, ir nustatyti poveikio priemonių taikymo režimą.
Tikėtinas rezultatas – mes galėsime gauti daugiau alternatyvų prieiti prie finansavimo, ypač tai aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui, o investuotojams tai puiki galimybė investuoti laisvas lėšas. Na, ir, žinoma, bus padidinta konkurencija finansų sektoriuje. Įstatymas derintas su daugeliu institucijų. Pastabų gauta iš Teisės departamento. Į jas bus atsižvelgta tolimesnio svarstymo metu. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. K. Glavecko vėl nematau. Bet P. Narkevičius yra salėje ir jis jums užduos klausimą.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiama ministre, džiaugiuosi, kad tokie svarbūs mūsų valstybei įstatymai teikiami Seimui svarstyti. Tikiuosi, jiems bus pritarta. Aš tiesiog norėjau porą smulkių klausimų užduoti jums. Pirmas klausimas, ar tokia praktika taikoma Europos Sąjungos šalyse ir kaip ji save pateisina? Antras dalykas, tas, manau, taip pat labai svarbu, jūs paminėjote smulkųjį ir vidutinį verslą, kokią vis dėlto konkretesnę įtaką smulkiajam ir vidutiniam verslui gali turėti šis įstatymas? Labai ačiū.
R. BUDBERGYTĖ. Labai ačiū už klausimus. Nacionaliniai įstatymai, kaip minėjau, yra priimti aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse ir augimas 2014 metais buvo 161 %, 2015 metais – 81 %. Mes šį įstatymo projektą teikdami, rengdami konsultavomės su Londono Sityje įsikūrusių sutelktinio finansavimo platformų operatoriais, investuotojų ir reguliatorių atstovais. Manau, iš tiesų sparčiai plečiasi. Mums labai svarbu – mums taip pat reikia sparčiai tai daryti, kad mes galėtume įšokti į šitą svarbų traukinį, nes prieigą prie alternatyvių finansavimo šaltinių vis dar yra labai svarbu laiku mums įtvirtinti įstatymais.
Kodėl akcentavau, kad vis dar smulkiajam ir vidutiniam verslui yra svarbu? Nes, nors ir kaip būtų, bankai vis dar skolina ne tiek, kiek norėtųsi, ir tokia alternatyva yra labai patraukli smulkiajam ir vidutiniam verslui. Mums labai aktualu pasinaudoti tokiomis galimybėmis, nepražiopsoti tinkamo laiko plėtoti šią svarbią sritį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Daugiau niekas nenori klausti. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų keturių įstatymų. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną.
16.38 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4541, Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4542 (pateikimas)
Dar du įstatymai, kuriuos pateiks, ne, dar daugiau yra. Trys įstatymai. Bet iš pradžių du. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikėja – R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ. Labai ačiū. Teikiame Privalomojo draudimo įstatymo projektą dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, jo pakeitimo projektą ir taip pat su juo susijusį Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Jų tikslas yra suderinti įstatymuose vartojamas sąvokas: sąvoka „administracinis teisės pažeidimas“ yra keičiama į „administracinis nusižengimas“; taip pat pasiūlome numatyti atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nesudarymą. Projektai turi būti priimti ir įsigalioti kartu su naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu 2017 m. sausio 1 d.
Mūsų siūlymų esmė yra tokia. Administracinė nuobauda atsakingiems už sutarties sudarymą asmenims, tiek ir fiziniams asmenims, tiek ir juridinių asmenų vadovams bei kitiems atsakingiems asmenims, nustatoma už reikalavimo sudaryti sutartį nevykdymą, – nuo 60 iki 120 eurų bauda. O Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnis yra tikslinamas, nustatant, kad kai padaromas numatytas administracinis nusižengimas, protokolas gali būti surašytas nedalyvaujant nusižengimą padariusiam asmeniui. Taip pat Transporto draudimo įstatymo projektu yra atliekami tam tikri techniniai patikslinimai. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, dabar veikia toksai civilinės atsakomybės atvejis, kad jeigu transporto priemonė neapdrausta, ji tiesiog praranda registre savo vietą. Tai čia kur nors persidengia vienas su kitu ar ne? (Aš tiesiai prieš jus, jeigu žvilgtelsite kairiau.)
R. BUDBERGYTĖ. Nepasiėmiau akinių, atsiprašau.
PIRMININKAS. Aš manau, kad svarstydami komitete jūs galėsite… Ministrė turės akinius ir tikrai įvardins konkrečiai.
R. BUDBERGYTĖ. Atleiskite.
PIRMININKAS. Ar dėl to, kad ministrė negalėjo dabar įskaityti skaičių, mes galime bendru sutarimu pritarti?
R. BUDBERGYTĖ. Aš tiesiog tikrai negaliu atsakyti jums tiksliai į šitą klausimą. Tik noriu jums paaiškinti, kad iš tiesų čia pagrindinė problema yra. Šiuo metu yra atsakomybė, kad jeigu tas transportas yra nedraustas ir dalyvauja kokiame nors įvykyje, tai yra baudžiamas vairuotojas, kuris yra nebūtinai savininkas. Yra svarbu, kad numatoma atsakomybė už tai, kad jeigu padarytas pažeidimas, tai prisiimtų atsakomybę ir vairuotojas, ir savininkas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame. Žmogaus teisės reikalauja, negaliu atsakyti. Liks dar vienas įstatymas, kurį pateiks ministrė. Tuoj balsavimo rezultatus paskelbsime ir galėsime tęsti.
Už balsavo 28, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas dėl pirmojo įstatymo – BFK, o dėl antrojo – TTK, papildomas – BFK. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną.
16.43 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1385 (pateikimas)
Prašau ministrės pateikti įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo ratifikavimo“ projektą.
R. BUDBERGYTĖ. Labai ačiū. Projekto tikslas – ratifikuoti Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, Protokolas buvo priimtas 2012 metais Seule. Protokolas įsigaliotų tuo metu, kai jį pasirašytų ir ratifikuotų 40 valstybių. Lietuva šį dokumentą pasirašė viena iš pirmųjų Europos Sąjungoje, tai buvo padaryta 2013 m. rugsėjo 6 d. Šiuo metu šį Protokolą yra ratifikavusios 20 šalių: Austrija, Prancūzija, Ispanija, Latvija ir kitos. Protokolą 2016 m. birželio 24 d. ratifikavo ir Europos Sąjunga, tačiau valstybės narės yra savarankiškos Protokolo dalyvės, todėl reikia kiekvienos šalies narės ratifikavimo. Ratifikavus Protokolą, bus prisidėta prie visapusės sistemos kūrimo, kuri bus nukreipta prieš tabako gaminių kontrabandą, įdiegta bendra tabako gaminių judėjimo atsekamumo sistema, sustiprinti su nelegalia prekyba tabako gaminiais kovojančių institucijų administraciniai gebėjimai ir užtikrintas tinkamas tarptautinis bendradarbiavimas aptariamoje labai svarbioje srityje. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Taip, ministre, jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. (Balsai salėje) Po to balsuosime. Galime. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Dėkoju, ministre, už pateikimus.
16.45 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. X-558 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4258, Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4259 (pateikimas)
Kviečiu viceministrą A. Norkevičių pateikti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Turizmo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. NORKEVIČIUS. Laba diena, posėdžio pirmininke, Seimo nariai. Teikiamas Seimui Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Turizmo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Projekto tikslas yra tobulinti teritorijos administracinio suskirstymo ir gyvenamųjų vietovių teisinį teritorijų reglamentavimą. Siekis yra išdėstyti šiuo metu galiojantį pasenusios struktūros įstatymą nauja redakcija, kuri atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytus teisės aktams keliamus aiškumo ir sistemiškumo principus, apibrėžti naujas administracinio vieneto, administracinio adreso sąvokas, taip pat patikslinti kaimo, miesto, miestelio, savivaldybės sąvokas ir jas tarpusavyje suderinti. Įtvirtinti Adresų registrą, jo steigimo, statuso, registro objektų klausimus, reglamentuoti savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių pertvarkymo procedūras ir kriterijus, nustatyti, kad apskričių, savivaldybių, gyvenamųjų vietovių, seniūnijų, statinių ir kitų objektų pavadinimai viešuosiuose užrašuose ir kelio informaciniuose ženkluose nurodomi taip, kaip jie yra įregistruoti Adresų registre, ir atsisakyti kai kurių neaktualių nuostatų, kurios yra dabar galiojančioje redakcijoje.
Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje norime atsisakyti apibrėžtų kurortų ir kurortinių teritorijų sąvokų, nes jos yra apibrėžtos skirtingai keliuose teisės aktuose.
Taigi, Seimo Teisės departamento pastaboms mes pritarėme, bus ieškoma alternatyvių sprendimų ir darbo tvarka komitetuose tikrai galėsime suderinti visus likusius klausimus. Ir, aišku, visos sąvokos, kurios yra naujoje redakcijoje, yra iš Terminų banko, suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Prašyčiau pritarti ir laikyti, kad teisės akto projektas pateiktas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vienas klausimas dėl pirmojo jūsų teikimo, antras – dėl antrojo. Pirmas – kas tai atliks, per kiek laiko ir kiek kainuos? O dėl kurortinių teritorijų – ar jos bus naikinamos iš viso kaip kategorija ar į kažką keisite?
A. NORKEVIČIUS. Nuo pirmojo klausimo. Rengėjai mano, kad tam biudžeto išlaidų nereikės. Antrasis, kurorto sąvoka ir kurortinės teritorijos nenaikinamos, tik atsisakome viename teisės akte, t. y. Turizmo įstatyme, Teritorijų administracinių vienetų įstatyme jos lieka, sąvokos lieka, kurortiniai miestai lieka. Tą reikės padaryti nuo… (Balsai salėje) Lieka, tik paaiškinamos detaliau nustatymo keitimo procedūros. Nuo 2017 m. liepos 1 d. šitas įstatymas galėtų įsigalioti.
PIRMININKAS. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs dabar naujame įstatyme numatote Teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus, tačiau iškyla klausimas. Dabar jūs naujai apibrėžiate, kas yra miestas, numatote, kad gyvena 3 tūkst. ir daugiau gyventojų, bet yra tokios teritorijos ir miestai, kurie jau turi tą statusą nuo labai senų laikų. Kas bus su tais, ar jūs atšauksite ir dabar galvosite?..
A. NORKEVIČIUS. Šio įstatymo projekto įgyvendinamojoje dalyje yra numatoma, kad tiems, kas turėjo tam tikrą statusą, jis bus išlaikytas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas, dėl pirmojo įstatymo. Dėl antrojo – Turizmo – tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną.
16.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 2341, 2342 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4616ES (pateikimas)
Viceministras dar pateiks Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektą. Prašom.
A. NORKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, antras teikiamas projektas yra labiau techninis. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatė prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo tvarką. Reglamentas pavedė valstybėms narėms nustatyti atsakomybę už sprogmenų pirmtakų apyvartos pažeidimus, todėl, įvertindami tai, mes ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse siūlome nustatyti atsakomybę už reikalavimų, susijusių su sprogstamųjų medžiagų pirmtakų apyvarta, nevykdymą ir už neteisėtą disponavimą sprogstamųjų medžiagų pirmtakais.
Kadangi reglamentas įsigaliojęs, o mūsų valstybėje tokios atsakomybės nėra už pirmtakų apyvartos pažeidimus, yra tikimybė, kad gali būti pradėta prieš Lietuvą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra, todėl reikėtų mūsų įsigaliosiantį kodeksą tuoj pat papildyti atsakomybe ir prašytume tai svarstyti skubos tvarka. Į Teisės departamento pastabas mes atsižvelgėme ir tikrai suderinsime likusias pastabas svarstymo metu.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ar pritariame skubos tvarkai? Pritariame.
A. NORKEVIČIUS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Ačiū.
16.51 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VII-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4674 (pateikimas)
Vienas ministras važiuoja, kito nerandame. Bet dar gerbiamasis R. Paliukas pasirodė salėje ir galėtų pateikti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu teikti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VII-822 10 straipsnio pakeitimo 2 dalies ir taip papildomos 3 dalies projektą. Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 10 straipsnyje suteikiami Vyriausybei įgaliojimai, pasikonsultavus su Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba, patvirtinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės gerinimo, veiklos įvertinimo, išorinio vertinimo, dalyvių pažangos ir pasiekimų įsivertinimo, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, kokybės užtikrinimo tvarką ir ši tvarka turėtų užtikrinti ne tik teikiamų paslaugų, bet ir nurodytų kokybės užtikrinimo priemonių, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžeto lėšų, kokybę.
Kita vertus, ši įstatymo nuostata yra perteklinė ir tikslintina, nes švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės gerinimą, veiklos įsivertinimą, išorinį vertinimą, dalyvių pažangos ir pasiekimų įsivertinimą reglamentuoja Švietimo, Profesinio mokymo, Mokslo ir studijų įstatymai. Todėl įstatymo projektu siūloma įstatymo lygmeniu įtvirtinti pagrindines suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės užtikrinimo nuostatas ir kokybės užtikrinimo sritis, atsisakant įstatymą įgyvendinančio teisės akto, t. y. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi kokybės gerinimo, veiklos įsivertinimo, išorinio vertinimo, dalyvių (čia vėl tą patį kartoju) kokybės užtikrinimo tvarkos aprašo, parengimo, nes tai reglamentuoja taip pat Švietimo, Profesinio mokymo, Mokslo ir studijų įstatymai.
Taip pat noriu pasakyti, kad yra gautos Seimo kanceliarijos pastabos, kurioms siūloma nepritarti, nes pirma pastaba yra dėl Vyriausybės išvados. Komitetas siūlo neprašyti Vyriausybės išvados, nes čia su biudžetu nesusiję, be to, sumažėtų biurokratinė našta, jei ši pataisa būtų priimta. O Vyriausybės išvados reikėtų ilgai laukti.
Taip pat antrai pastabai irgi nepritarta, nes įstatymu yra suvienodinamos visų trijų įstatymų – tai Švietimo, Mokslo ir studijų ir Profesinio mokymo įstatymai. Čia yra tik patikslinamas procesas. Vienu žodžiu, čia mažinama biurokratija iš esmės.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti ir įsitikinti tuo A. Dumčius.
A. DUMČIUS (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, neformaliajam ugdymui yra labai svarbu, kad profesinis orientavimas vyksta mokyklose. Tai Vyriausybė, aišku, neužmiršta ir mūsų komitetas irgi specialiai siekia iš specialaus biudžeto ir panašiai. Buvo maždaug vienodai paskirstyta. Bet aš štai kokį klausimą turiu. Yra mokyklos, kurios yra ypač specializuotos, sakykime, teikiu: Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, toliau Inžinerijos licėjus, čia apie Kauno keletą mokyklų kalbu, ten neformalusis ugdymas ypač daug laiko ir valandų užima. Ar nereikėtų dar subtiliau diferencijuoti ateityje tą neformalų ugdymą atskirose mokyklose? Kaip jums atrodo?
R. PALIUKAS (DPF). Ateityje gal ir reikėtų, bet dabar šis įstatymas iš esmės suaugusiųjų švietimo, o ne to. Aš manau, kad čia bus dėl suaugusiųjų, o ateityje bus galima diferencijuoti dėl šitų kadetų ir t. t. mokyklų.
PIRMININKAS. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nesate visiškai teisus, kad tai nėra susiję su biudžeto išlaidomis. Aš noriu paklausti, iš ko bus finansuojami tada tie visi atliekami vertinimai, tiek vidaus, tiek išorės?
R. PALIUKAS (DPF). Ministrė man čia padeda ir sufleruoja, kad tam bus galima naudoti Europos struktūrines lėšas. O tas finansavimas yra numatytas kituose įstatymuose, kurie galioja.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame.
Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Vyriausybės išvada. Aš manau, jei pagrindinis komitetas matys, jis paprašys. Aš manau, kad čia nebus problemos.
16.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2701 straipsniu, 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso priedo papildymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4547ES (pateikimas)
Matau ministrą K. Trečioką. Sveikiname atvykus į Seimą vėlyvu laiku, bet kaip tik laiku ir iškart kviečiame į tribūną pateikti Administracinių nusižengimų kodekso papildymo vienu straipsniu, vieno straipsnio pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektą. Prašom.
K. TREČIOKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu yra siekiama įgyvendinti Europos Komisijos siūlymus nustatyti papildomas atgrasančias sankcijas už 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimų pažeidimus ir užtikrinti tinkamą Medienos reglamento įgyvendinimą. Medienos reglamento tikslas – kovoti su neteisėta medienos ruoša ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos vidaus rinkai nebūtų tiekiama neteisėtai paruošta mediena ir iš tokios medienos gaminami medienos produktai. Medienos reglamentas nustato atitinkamus reikalavimus veiklos vykdytojams, kurie medieną ir iš jos pagamintus produktus pirmą kartą pateikia Europos Sąjungos vidaus rinkai, valstybėms narėms ir kita.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos paskirtos kaip atsakingos institucijos už Medienos reglamento taikymą atitinkamose reglamento priede nurodytose srityse. Siekiant užtikrinti tinkamą Medienos reglamento reikalavimų vykdymą įstatymo projektu siūloma nustatyti papildomas sankcijas asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už Medienos reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus, t. y. draudimas pateikti rinkai neteisėtai paruoštą medieną ir iš tokios medienos pagamintus gaminius, deramo patikrinimo sistemos taikymus ir periodinį jos vertinimą, informacijos saugojimą ir pateikimą kompetentingoms institucijoms.
Atsižvelgiant į tai, kad už Medienos reglamento įgyvendinimą kaip atsakingos institucijos paskirtos Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodoma, kad administracinius nusižengimus tirs ir protokolus dėl šių nusižengimų (įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų) surašys šių tarnybų pareigūnai. Iš esmės tai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento įgyvendinimą užtikrinantis įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų norėtų klausti K. Glaveckas, kurio nėra. Bet D. Jankauskas yra ir jis paklaus. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Ministre, jūs minėjote, kad perkeliate Europos reglamento nuostatas. Mano klausimas būtų toks. Ar tik tai, kas yra reglamente, perkeliate į įstatymą, ar dar yra ir papildomų dalykų, kuriuos Vyriausybė įrašė savo iniciatyva?
K. TREČIOKAS. Mano žiniomis, tik tai, kas yra reglamente, papildomai nieko įrašyta nebuvo.
PIRMININKAS. Kadangi daugiau niekas nenori klausti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną.
17.00 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4656 (pateikimas)
Dar turėtume svarstyti susisiekimo ministro du įstatymo projektus, bet jo kol kas nėra. Yra Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį pasirašė P. Čimbaras ir septyni Seimo nariai.
Mane informavo, kad K. Grybauskas pateiks šį įstatymo projektą.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto tikslas – papildyti minėto įstatymo projekto 2 straipsnio 22 dalį, kad būtų išplėsta žemės ūkio veiklos sąvoka ir kad ji apimtų žemės ūkio kooperatinių bendrovių arba kooperatyvų veiklą, tokią kaip žemės ūkio produktų supirkimą iš narių ir supirktų produktų pardavimą, paslaugų teikimą kooperatyvo nariams. Papildžius šią veiklos sąvoką būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp visų žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų, sustiprintas pripažintų žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo maisto grandinėje, žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) sėkmingai plėstų vykdomą veiklą ir būtų įgyvendinti pagrindiniai kooperacijos tikslai ir principai.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime po pateikimo pritarti?
Labai atsiprašau, kolegos, kadangi ministras atsiliepė, aš norėjau įspėti, kad jis neitų, turėjau telefoninį pokalbį.
Noriu užbaigti dėl K. Grybausko pateikto įstatymo projekto. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Tinka?
Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol vyksta balsavimas, dar turėtų būti Seimo narių pareiškimai. Deja, jų nėra. Ar gaila, kad nėra? Kuris žodis geresnis?
Užsiregistravo 34 Seimo nariai.
Skelbiu rugsėjo 21 dienos posėdį baigtą. (Gongas) (Balsai salėje)
Gerbiamoji Larisa, jau veikia, fiksuojame, kad jūs buvote ir liudijote, kad darbas Seime vyksta. Yra registracija, nesijaudinkite.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.