Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Į 2023-06-28 Nr. D8(E)-3918

DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO

Finansų ministerija susipažino su Aplinkos ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo (toliau – Miškų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271, 276, 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 116 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII 2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I 1120 5, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais ir pagal kompetenciją teikia pastabas.

Aplinkos ministerija, įgyvendindama Konstitucinio Teismo nutarimo[1] rezoliucijos 13 punktą, Miškų įstatymo projekte nustato, kad surinktos privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką lėšos naudojamos ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo išvadas, Finansų ministerijos nuomone, Miškų įstatymo projekte neturėtų būti nustatoma kokioms konkrečiai (bendrosioms ar ne) reikmėms tenkinti bus naudojami valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, nes pagal konstitucinę teisę, įvertinusi valstybės ekonominę situaciją, valstybės reikmes ir galimybes, Valstybės biudžeto projektą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui[2].

Todėl siūlome Miškų įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje išbraukti žodžius „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka“, o šios dalies 2 sakinį ir šio straipsnio 3 dalį iškelti į atskirą straipsnį, ir 7 straipsnį išdėstyti taip:

„Valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.“

Taip pat papildyti nauju straipsniu, pvz. „7¹ straipsnis. Bendrųjų miško reikmių priemonės“, kurį galima būtų išdėstyti taip:

1. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija administruoja priemones, susijusias su bendrosiomis miško reikmėmis.

2. Bendrųjų miško reikmių priemonės apima:

1) naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn ir naujų miškų įveisimą; 2) ...“ ir taip toliau, t. y. perkeliant iš Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies.

Taip pat Miškų įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje atsisakoma privačių miškų savininkų apmokestinimo (5 procentai atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką) – privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką paliekami tik valstybinių miškų valdytojams (15 procentų kaip yra ir galiojančiame Miškų įstatyme). Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, dėl to valstybės biudžetas neteks vidutiniškai 4 mln. eurų per metus. Tačiau tuo pačiu, Miškų įstatymo projektu siekiama nustatyti kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, tvarką (šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas apima tik tuos atvejus, kai ūkinės veiklos apribojimai nustatomi saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje). Kaip įvardinta Miškų įstatymo projekto aiškinamajame rašte, papildomai Miškų įstatymo pakeitimams įgyvendinti reikės 70 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms privatiems asmenims už nustatomus pagrindinių miško kirtimų draudimus. Be to, Miškų įstatymo projekte išplečiamas bendrosioms miško reikmėms skirtų lėšų naudojimo sąrašas bei nustatomos naujos funkcijos valstybės valdomai įmonei miškų urėdijai. Projekte numatyta, kad šios funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d.

Pažymėtina, kad atsisakant dalies valstybės biudžeto pajamų (Miškų įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis) ir nustatant papildomas iš biudžeto mokėtinas kompensacijas (Miškų įstatymo projekto 11 straipsnio 2–4 dalys), išplečiant bendrosioms miško reikmėms skirtų lėšų naudojimo sąrašą (Miškų įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalis) bei numatant papildomas naujas funkcijas miškų urėdijai, Miškų įstatymo projekto lydinčioje medžiagoje nėra pateikta alternatyvių finansavimo šaltinių, reikalingų šiems pakeitimams įgyvendinti.

Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija jau yra paskelbusi, kad nuo 2023 m. pabaigos nebebus taikoma ES Stabilumo ir augimo pakto (toliau – SAP) bendroji išimtis, kuri buvo taikoma nuo 2020 metų ir, kurios taikymo metu, buvo galima ES Vyriausybėms lanksčiau taikyti pagalbos priemones susijusias su krizine situacija. Galiojant SAP bendrajai išimčiai, Lietuvoje, vadovaujantis LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, buvo nustatytos išskirtinės aplinkybės. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu nebuvo taikomos nacionalinės (tuo pačiu Konstituciniu įstatymu) nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės visam valdžios sektoriui. Daroma prielaida, kad nuo 2024 metų vėl bus pradėtos taikyti ES ir nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės. Taisyklėms galiojant turės būti užtikrinamas valstybės finansų padėties gerinimas (valdžios sektoriaus deficito mažinimas).

Valdžios sektoriaus deficitas susidaro centrinės valdžios subsektoriuje, kurio didžiausią dalį sudaro valstybės biudžetas. Todėl centrinės, kartu ir viso valdžios sektoriaus, deficito valdymas mažėjimo linkme lemia būtinybę užtikrinti, kad prisiimami nauji ilgalaikiai įsipareigojimai būtų padengti naujais ilgalaikiais pajamų šaltiniais. Atsižvelgiant į tai bei į bendrą šiuo metu besiklostančią šalies ekonominę ir geopolitinę padėtį, galimybės didinti valstybės išlaidas bus ypatingai ribotos.

Taip pat pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis, Strateginio valdymo metodikoje[3] nustatytomis pažangos ir tęstinės veiklos atskyrimo gairėmis[4] ir atsižvelgiant į tai, kad Miškų įstatymo projektu nustatomos naujos išmokos – kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, kurios pareikalaus nemažai papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, bei numatomos papildomos naujos funkcijos valstybės valdomai įmonei miškų urėdijai, mūsų nuomone, šios išmokos ir naujos funkcijos turėtų būti priskiriamos pažangos veikloms. Atsižvelgiant į tai, šios naujos pažangos veiklos turėtų būti numatytos ir įvertintos atitinkamuose strateginio planavimo dokumentuose. Ir tik tinkamai pagrindus, kad šios veiklos yra geriausia alternatyva spręsti problemai, mūsų nuomone, galėtų būti siūlomos atitinkamos nuostatos dėl Miškų įstatymo keitimo, kartu aiškinamajame rašte pateikiant informaciją apie galimus kompensacijų ir naujų funkcijų finansavimo šaltinius, siekiamus rezultatus (poveikio rodiklius, prie kurių pasiekimo prisidedama) ir pagrindimą, kad tai geriausias būdas spręsti problemą.

Lilija Suchocka, tel. (8 5) 239 0035, el. p. lilija.suchocka@finmin.lt

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

[2] Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (2000 m. gruodžio 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstitucinės justicijos byloje Nr. 25/01.

[3] Strateginio valdymo metodika, patvirtinta 2021 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo“.