LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO  KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2018 METŲ NACIONALINIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO PATVIRTINIMO“ PROJEKTO

XIIIP-3938

 

2019-11-13  Nr. 109-P-42

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

 2019-10-11

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekte neturėtų būti naudojamas euro logotipas.

Pritarti.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės kontrolė,

2019-10-01

 

 

 

Dėl 2018 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę: jis dar neparodo teisingos mūsų valstybei priklausančio turto ir įsipareigojimų, pajamų vertės, nes subjektų apskaitoje yra reikšmingų klaidų, kurių didžioji dalis kartojasi ne vienerius metus.

Reikšminga dalis mokesčių pajamų (97 proc.) ir su jomis susijusių gautinų ir mokėtinų sumų yra nepatikimos dėl Mokesčių apskaitos informacinės sistemos trūkumų. Šios sistemos tobulinimo darbai baigti 2018 m. pabaigoje.

Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigos 57 proc. savo valdomų kilnojamųjų kultūros vertybių (muziejinių) įvertino simboline vieno euro, o ne tikrąja, verte.

Savivaldybėse netinkamai vykdoma infrastruktūros ir kitų statinių, biologinio turto ir kultūros vertybių apskaita, dėl to ilgalaikio turto likutis yra mažesnis ir nerodo tikrosios šio turto vertės.

Kita priežastis, kodėl nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje yra reikšmingų klaidų, tai pateikiami neteisingi duomenys į konsolidavimo sistemą. Finansų ministerija ne visais atvejais išsiaiškina klaidų atsiradimo priežastis, todėl daro neteisingus rankinius įrašus. 2018 m. ataskaitų rinkinyje nustatėme klaidų:

●          finansavimo sumų iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų likutis yra didesnis 103 743,3 tūkst. Eur;

●          finansavimo sumų iš kitų šaltinių likutis yra mažesnis 912 698,6 tūkst. Eur;

●          finansavimo sąnaudos didesnės 47 605,6 tūkst. Eur;

●          nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos 88 206,8 tūkst. Eur mažesnės;

●          tikrosios vertės rezervas didesnis 6 018 728,6 tūkst. Eur;

●          2018 m. rezultatas padidintas (padidintas perviršis) 22 511,7 tūkst. Eur;

●          sukauptas rezultatas sumažintas (padidintas deficitas) 6 084 423,7 tūkst. Eur.

Konsolidavimo informacinė sistema sukurta taip, kad kaupiamoji eliminavimo ir rankinių įrašų informacija nuo duomenų įvedimo pradžios 2010 m. perkeliama ir yra naudojama sudarant einamųjų metų ataskaitas, todėl tam tikrais atvejais, norint padaryti teisingą įrašą, reikia išanalizuoti duomenis nuo jų įvedimo pradžios. Manome, kad darbuotojams, darantiems rankinius įrašus, sudėtinga išanalizuoti (prisiminti) beveik 10 metų senumo informaciją. Taigi, būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų supaprastinti konsolidavimo procesą ir užtikrintų teisingų ataskaitų rinkinių sudarymą (1.1 poskyris, 10–16 psl.).

Nacionalinio ataskaitų rinkinio duomenys neišsamūs, o pateikimo terminai nesuderinti.

2018 m. pabaigoje rezervuose sukaupta mažiau nei planuota.

Finansų stabilumui šalyje užtikrinti sukauptas rezervas 2018 m. pabaigoje sudarė 496,8 mln. Eur, arba 1,1 proc. BVP, ir buvo 65,5 mln. Eur mažesnis, nei planuota. Atkreipiame dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai fiskaliniu rezervu laikome lėšas sąskaitose, kurias teisės aktais leidžiama naudoti einamosioms išlaidoms padengti.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą 2018 m. pabaigoje sudarė 145,3 mln. Eur, tačiau didžioji rezervo dalis gali būti naudojama sveikatos apsaugos ministro sprendimu pajamoms ir išlaidoms subalansuoti, privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti, pajamų trūkumui padengti. Taip 2018 m., augant fondo biudžetui, buvo panaudota 80 mln. Eur šio fondo rezervo lėšų. Rezervo naudojimas, o ne tolesnis kaupimas palankiomis ekonominėmis aplinkybėmis, prieštarauja Lietuvos stabilumo 2019 m. programai.

Rezerviniame (stabilizavimo) fonde 2018 m. pabaigoje planuota turėti 283,5 mln. Eur, faktiškai sudarė 231 mln. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl teisės aktų pakeitimų, kuriais siūloma dalį  fondo gaunamų įplaukų skirti lėšoms, kuriomis bus finansuojamas Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kaupti. Priėmus sprendimą dalį fondo įplaukų atidėti valstybės ateinančių laikotarpių įsipareigojimams finansuoti, mažėtų fondo lėšų dalis, skiriama fiskaliniam rezervui kaupti.

120,6 mln. Eur 2018 m. pabaigoje buvo sukaupta Garantiniame ir Ilgalaikio darbo išmokų fonduose.

Stabilumo programoje 2018 m. buvo numatyta, kad 2021 m. pabaigoje Vyriausybė bus sukaupusi 2 proc. BVP rezervą. Nepaisant to, kad nei 2017, nei 2018 m. planuotų rezervų nesukaupta, 2019 m. šioje programoje yra numatyta iki 2021 m. sukaupti ne 2, bet 3,9 proc. BVP fiskalinį rezervą.

Atsižvelgti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Aplinkos apsaugos komitetas,

2019-10-30

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektui Nr. XIIIP-3938 ir Komiteto išvadai.

Pritarti.

 

2.

Audito komitetas,

2019-11-06

 

 

 

 

 

Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2019 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-9 pareikštą sąlyginę nuomonę dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir ataskaitoje „2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas, pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-3938 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė 2019 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-9 pateikė sąlyginę nuomonę dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir į valstybinio audito ataskaitoje pateiktas išvadas bei rekomendacijas, siūlytina papildyti Seimo nutarimo projekto preambulę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto preambulę ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 7 metus iš eilės valstybinio audito išvadose teikia sąlygines nuomones dėl tam tikrų metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, nes jis vis dar neparodo teisingos valstybei priklausančio turto ir įsipareigojimų, pajamų vertės dėl viešojo sektoriaus subjektų apskaitoje likusių neištaisytų reikšmingų klaidų;

atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos stabilumo 2019 metų programoje ir ankstesnių metų programose kaip vienas svarbiausių viešųjų finansų politikos vidutinio laikotarpio tikslų yra nurodytas fiskalinių rezervų kaupimas ir į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės sudėtyje veikianti fiskalinė institucija ne kartą konstatavo, kad turi būti įvertintas ir teisės aktuose nustatytas tiek grėsmės Lietuvos valstybės finansų tvarumui nekeliantis skolos lygis, tiek ir siektina fiskalinė erdvė, kad būtina apsispręsti, kokio dydžio minimalų fiskalinį rezervą Lietuva turi sukaupti ir (ar) kiek ciklinių pajamų skirti skolai mažinti;

konstatuodamas, kad nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys neapima visų valdžios sektoriui priskiriamų subjektų duomenų, todėl nėra atskleidžiama tikroji viešųjų finansų būklė;

pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiskaitymo Lietuvos Respublikos Seimui už pasiektus rezultatus ir panaudotas lėšas skirtingais terminais nepadeda priimti tinkamų valdymo sprendimų ir įvertinti, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai;

siekdamas užtikrinti valstybės finansų tvarumą ir fiskalinį stabilumą bei atskleisti tikrąją viešųjų finansų ir turto būklę,
n u t a r i a priimti šį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą:“

Iš dalies pritarti.

Žr. Komiteto siūlomą patobulintą nutarimo projektą.

 

Atsižvelgti į tai, kad nei Lietuvos, nei Europos sąjungos mastu nėra nustatytas apibrėžimas, kas yra „fiskalinė erdvė“ ir juo labiau „siektina fiskalinė erdvė“.

Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos institucijos ją apibrėžia ir vertina skirtingai.

 Dėl fiskalinio rezervo limitų – Finansų ministerijai apklausus  Euro zonos šalis – šalys nėra nustačiusios fiskalinio rezervo limitų, nes juos iš dalies pakeičia fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis: jei šalis laikosi Vidutinio laikotarpio tikslo ir jos skola yra nesiekianti 60 proc. BVP, tuomet ilguoju laikotarpiu (net pasitaikius sunkmečio laikotarpių) skola išliks tvariame lygyje;

Ciklinės pajamos yra skirtos labiau rezervų kaupimui, bet ne skolos mažinimui.  O ciklinės pajamos: de facto yra atidedamos į rezervus pagal tai, kiek tų lėšų reikalaujama atidėti LR Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas. Tuo pačiu vidutinio laikotarpio kiekvieniems metams nustatomas toks tikslinis  valdžios sektoriaus balansas, kuris atitinka fiskalinės drausmės taisykles. O jų laikymasis ir užtikrina, kad ciklinės pajamos bus atidėtos –neišleistos.

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1 išdėstytos preambulės teiginius ir į tai, kad 2018 metų nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys vis dar neparodo teisingos valstybei priklausančio turto ir įsipareigojimų, pajamų vertės, nes subjektų apskaitoje yra likusių neištaisytų ankstesnių valstybinių auditų metu nustatytų reikšmingų klaidų, kurių didžioji dalis kartojasi ne vienerius metus, siūlytina keisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 

„1 straipsnis.

Patvirtinti Netvirtinti Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį rinkinio.“

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė pateikė audito išvadą, kurioje dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio pareikšta sąlyginė nuomonė,  siūloma pritarti Seimo nutarimui, kuriuo patvirtinamas valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys.

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlyme Nr. 1 išdėstytos preambulės teiginius ir į valstybinio audito ataskaitoje nustatytas esmines problemas, siūlytina papildyti Seimo nutarimo projektą nauju 2 straipsniu.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Seimo nutarimo projektą nauju 2 straipsniu:

„2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) siekiant formuoti pakankamą fiskalinę erdvę, įvertinti ir teisės aktuose nustatyti labai aiškias pripažinimo fiskaliniu rezervu sąlygas, kad būtų identifikuojama, kokios Rezervinio (stabilizavimo) fondo, Privalomo sveikatos draudimo fondo, Socialinio draudimo rezervinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantinio fondo dalys laikytinos fiskaliniu rezervu ir kokie yra siektini minimalūs fiskalinių rezervų dydžiai;

2) imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad į nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį būtų įtraukti visų valdžios sektoriui priskiriamų subjektų duomenys ir suderinti Vyriausybės atsiskaitymo Lietuvos Respublikos Seimui už veiklos rezultatus ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius terminai, juos pateikiant Seimui kartu;

3) vykdant strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką nedelsiant spręsti sistemines problemas tobulinant biudžeto valdyseną planavimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo stadijose bei užtikrinti, kad atitinkami teisės aktų projektai būtų pateikti Seimui ne vėliau kaip iki 2020 m. VIII (pavasario) sesijos pradžios.“

Iš dalies pritarti.

Žr. Komiteto siūlomą nutarimo projektą.

3.

Ekonomikos komitetas,

2019-10-24

 

 

 

 

Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitą, Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3938 pritarti ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė.

Kartu pažymėti, kad Seimui kasmet tvirtinti teikiamas nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys turėtų aiškiai parodyti esamų išlaidų santykį su šalies BVP pagal sritis. Tokia informacija turėtų apimti bent 5 metų laikotarpio Lietuvos situaciją, duomenys taip pat turėtų būti palyginti su kitų ES valstybių narių ir naujų ES narių iš Rytų/Vidurio Europos duomenimis. Minėta informacija būtų svarbi formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą, todėl turėtų būti teikiama Seimui tvirtinti ne vėliau kaip kitų metų, už kuriuos yra teikiamas nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektas, gegužės mėnesį. Šių duomenų reikia ir su dabar Seimui teikiamu svarstyti 2020 metų valstybės biudžetu.

Atsižvelgti.

 

4.

Europos reikalų komitetas,

 

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-3938 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

6.2. Pasiūlymai:

6.2.1. Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui rekomenduoti Vyriausybei atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės pabrėžiamą poreikį suderinti Vyriausybės veiklos ir finansinių rezultatų pateikimo Seimui terminus ir imtis priemonių įgyvendinti šį siūlymą nelaukiant 2021 m.

6.2.2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į Valstybės kontrolės pastebėjimus apie sisteminį pobūdį įgaunantį Valstybės kontrolės teikiamų rekomendacijų neįgyvendinimą, ypač tų, kurios susiję su į rezultatus orientuoto biudžeto formavimo, tikslingo ir skaidraus valstybės biudžeto lėšų naudojimu.

Pritarti.

 

5.

 Kaimo reikalų komitetas,

2019-10-17

 

 

 

 

 

pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-3938 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Pritarti.

 

6.

Kultūros komitetas,

2019-11-06

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3938 ir jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Teisės departamento pastabas.

Pritarti.

 

7.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-10-31

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui                    Nr. XIIIP-3938 ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms.

Pritarti.

 

8.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2019-10-24

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal  Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą.

Pritarti.

 

9.

Sveikatos reikalų komitetas,

2019-10-24

 

 

 

 

 

pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-3938 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Pritarti.

 

102

Švietimo ir mokslo

Komitetas,

2019-10-30

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3938 ir jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir Teisės departamento pastabas.

Pritarti.

 

11.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2019-10-30

 

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-3938 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

Pritarti.

 

12.

Užsienio reikalų komitetas,

2019-10-25

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3938 ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms.

 

Pritarti.

 

13.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2019-10-29

 

 

 

 

Pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3938.

 

Pritarti.

 

14.

Žmogaus teisių komitetas,

2019-11-13

 

 

 

 

Pritarti teikiamam Seimo nutarimo projektui Nr.XIIIP-3938

Pritarti.

 

 

     7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

      7.1. Sprendimas:

Pritarti Komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.                        

      8. Balsavimo rezultatai:

      9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius.

      10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: už – 4; prieš – 0; susilaikė – 4. Komiteto pirmininko balsas lemiamas.

 

     PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas nutarimo projektas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                    Valius Ąžuolas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                                                                                

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė