LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖl LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 34¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP- 3633

2024-05-29 Nr. 121-P-16

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vyriausioji specialistė Jogilė Mockevičienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Matas Tamošaitis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-16	1			Projektu siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalį (įtvirtinantį draudimą Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas) ir joje nustatyti naują nuostatą, pagal kurią šis draudimas taikomas tol, kol Nacionalinio saugumo strategijoje Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Vertindami siūlomą nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad nors nauja norma ir konstruojama kaip tam tikra imperatyvaus įstatyminio draudimo taikymo taisyklė, tačiau savo esme tai yra ne kas kita, o keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma. Pažymėtina, kad tam tikros įstatyminių nuostatų specialaus taikymo (laike ar tam tikrų subjektų atžvilgiu) sąlygos dažniausiai formuluojamos įstatymų baigiamosiose nuostatose, kai, siekiant apsaugoti teisinių santykių dalyvių teisėtus lūkesčius bei interesus, reikia išdėstyti tam tikras pereinamojo laikotarpio iš buvusio teisinio reguliavimo į naują teisinį reguliavimą taisykles. Tuo tarpu projekte išdėstytos nuostatos esmė yra ne nustatyti tam tikras laikinas, pereinamojo laikotarpio draudimo taikymo sąlygas, o tiesiog nustatyti, kad draudimas nebebus taikomas (t. y. draudimas faktiškai nebegalios), kai atsiras tam tikros įstatyme numatytos aplinkybės. Pabrėžtina, kad siūlomas reguliavimas implikuoja tokią situaciją, kai įstatyminei nuostatai (34¹ straipsnio 2¹ daliai) toliau galiojant, jos taikymas bus negalimas, t. y. įstatyminės nuostatos galiojimas faktiškai būtų sustabdytas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidyba savo priederme ir paskirtimi nėra susijusi su įstatymų galiojimo stabdymu ar sąlyginiu galiojimu, kai atsiradus tam tikrai sąlygai, nuostata nebegalėtų būti taikoma. Taip yra todėl, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą ar atsiradus numatytai sąlygai, galima būtų įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, o taip pat teisės spragoms atsirasti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas projektas yra teisiškai ydingas. Jeigu siekiama nustatyti tolesnį draudimo Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, turėtų būti keičiama ne galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis, kaip siūloma teikiamu projektu, bet Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425, kurio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3634 yra teikiamas kartu su aptariamu projektu, 3 straipsnis, nustatant jame vėlesnę šio įstatymo 2 straipsnio, kuriuo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis pripažįstama netekusia galios, įsigaliojimo datą.	Pritarti iš dalies	Kaip nurodyta teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. ir spalio 4 d. nutarimų nuostatas (pagal kurias laikinų žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, inter alia ūkinės veiklos srityje, taikymo priežastis gali būti valstybėje susidariusi tam tikra ypatinga situacija arba, atsižvelgiant į tuo metu turimą specialią informaciją, esamas pagrindas manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama), numatomo draudimo taikymas siejamas su Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis dėl siūlomoje įstatymo nuostatoje paminėtų valstybių ar vienos iš jų statuso ir galimu šio statuso pasikeitimu. Kartu svarbu paminėti, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad turi būti laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. spalio 4 d. nutarimai). Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalyje nustatytas draudimas, nenurodant jo pagrindo ir taikymo sąlygų, be to, nėra aišku, kuo grindžiamas numatytas šios nuostatos galiojimo terminas. Norint pabrėžti, kad valstybių kaip keliančių pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nurodymas Nacionalinio saugumo strategijoje yra nustatyto draudimo pagrindas ir taikymo sąlyga, ir laikantis teisinio tikslingumo, aiškumo bei pagarbos asmens teisės ir laisvėms principų, yra reikalinga nustatyti siūlomą nuostatą dėl draudimo taikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatytas draudimas taikytinas atsižvelgiant į dviejų valstybių vertinimą, nurodytą Nacionalinio saugumo strategijoje, todėl gali būti taip, kad jis taps aktualus tik vienos iš šių valstybių atžvilgiu. Taip pat gali būti, kad tas vertinimas pakis kelis kartus ir anksčiau minėtoje strategijoje nurodyta valstybė, kurį nors laiką joje nebeminima, vėl bus joje nurodyta iš naujo. Taigi siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostata dėl nustatyto draudimo taikymo yra reikalinga siekiant, kad šis draudimas būtų pagrįstas ir proporcingas, nebūtų absoliutus ir būtų taikomas tik esant aiškioms ir įstatyme nustatytoms sąlygoms. Skirtingai, negu teigiama Teisės departamento išvadoje, siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostata nėra keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma ir minėti tikslai negali būti pasiekti nustatant tik draudimo galiojimo terminą. Jeigu, kaip siūloma Teisės departamento 2024-04-16 išvadoje Nr. XIVP-3633, nebūtų keičiama (pildoma) Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalis, o tik būtų nustatyta vėlesnė šios dalies nuostatos, kuria numatytas draudimas, pripažinimo netekusia galios įsigaliojimo data, nebūtų pasiektas tikslas nustatyti aiškias draudimo taikymo sąlygas ir būtiną šio draudimo pagrindą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostatos, kuria būtų numatomas absoliutus draudimas, pripažinimo netekusia galios vėlesnės įsigaliojimo datos nustatymas sąlygotų perteklinę teisėkūrą, kai vis periodiškai reikėtų peržiūrėti įstatymo nuostatos galiojimą ir ją pratęsinėti, nors šiuo metu akivaizdu, kad artimiausiu metu vertinimas nesikeis ir netgi neaišku, koks būtų konkrečios datos nustatymo pagrindas ir kelerių tiksliai metų galiojimą reikėtų nustatyti. Be to, staiga pasikeitus politinei situacijai nurodytose valstybėse ir jų nebelaikant grėsme nacionaliniam saugumui, apribojimų taikymas taptų nepagrįstas ir neproporcingas. Paminėtina, kad įstatymuose yra atvejų, kai ne įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatomos asmens teisių ribojimo taikymo sąlygos ir terminuotas taikymas (taikymo taisyklės), pvz., Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata „Asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas tol, kol pacientas tampa nebepavojingas kitiems asmenims <...>“, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 53 straipsnio 9 dalies ir 67 straipsnio 6 dalies nuostatos „<...> daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant <...>, paėmimas taikomas tol, kol <...> priimamas sprendimas <...>“.Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir užtikrinant, kad taikymas nebūtų siejamas su tam tikru laiku, bet siekiant nustatyti draudimo pagrindą ir taikymo sąlygas, siūlomą Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostatą siūlytina pakoreguoti taip: „2¹. Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija suteikia leidimą retransliuoti ir (ar) platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ir (ar) platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių. Šis draudimas taikomas, kai Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2024-04-16

Projektu siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalį (įtvirtinantį draudimą Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas) ir joje nustatyti naują nuostatą, pagal kurią šis draudimas taikomas tol, kol Nacionalinio saugumo strategijoje Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Vertindami siūlomą nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad nors nauja norma ir konstruojama kaip tam tikra imperatyvaus įstatyminio draudimo taikymo taisyklė, tačiau savo esme tai yra ne kas kita, o keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma. Pažymėtina, kad tam tikros įstatyminių nuostatų specialaus taikymo (laike ar tam tikrų subjektų atžvilgiu) sąlygos dažniausiai formuluojamos įstatymų baigiamosiose nuostatose, kai, siekiant apsaugoti teisinių santykių dalyvių teisėtus lūkesčius bei interesus, reikia išdėstyti tam tikras pereinamojo laikotarpio iš buvusio teisinio reguliavimo į naują teisinį reguliavimą taisykles. Tuo tarpu projekte išdėstytos nuostatos esmė yra ne nustatyti tam tikras laikinas, pereinamojo laikotarpio draudimo taikymo sąlygas, o tiesiog nustatyti, kad draudimas nebebus taikomas (t. y. draudimas faktiškai nebegalios), kai atsiras tam tikros įstatyme numatytos aplinkybės. Pabrėžtina, kad siūlomas reguliavimas implikuoja tokią situaciją, kai įstatyminei nuostatai (34¹ straipsnio 2¹ daliai) toliau galiojant, jos taikymas bus negalimas, t. y. įstatyminės nuostatos galiojimas faktiškai būtų sustabdytas. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidyba savo priederme ir paskirtimi nėra susijusi su įstatymų galiojimo stabdymu ar sąlyginiu galiojimu, kai atsiradus tam tikrai sąlygai, nuostata nebegalėtų būti taikoma. Taip yra todėl, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą ar atsiradus numatytai sąlygai, galima būtų įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, o taip pat teisės spragoms atsirasti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas projektas yra teisiškai ydingas. Jeigu siekiama nustatyti tolesnį draudimo Lietuvos Respublikoje retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, turėtų būti keičiama ne galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis, kaip siūloma teikiamu projektu, bet Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425, kurio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3634 yra teikiamas kartu su aptariamu projektu, 3 straipsnis, nustatant jame vėlesnę šio įstatymo 2 straipsnio, kuriuo įstatymo 34¹straipsnio 2¹ dalis pripažįstama netekusia galios, įsigaliojimo datą.

Pritarti iš dalies

Kaip nurodyta teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. ir spalio 4 d. nutarimų nuostatas (pagal kurias laikinų žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, inter alia ūkinės veiklos srityje, taikymo priežastis gali būti valstybėje susidariusi tam tikra ypatinga situacija arba, atsižvelgiant į tuo metu turimą specialią informaciją, esamas pagrindas manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama), numatomo draudimo taikymas siejamas su Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis dėl siūlomoje įstatymo nuostatoje paminėtų valstybių ar vienos iš jų statuso ir galimu šio statuso pasikeitimu. Kartu svarbu paminėti, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad turi būti laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2023 m. sausio 24 d. ir 2023 m. spalio 4 d. nutarimai).

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalyje nustatytas draudimas, nenurodant jo pagrindo ir taikymo sąlygų, be to, nėra aišku, kuo grindžiamas numatytas šios nuostatos galiojimo terminas. Norint pabrėžti, kad valstybių kaip keliančių pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui nurodymas Nacionalinio saugumo strategijoje yra nustatyto draudimo pagrindas ir taikymo sąlyga, ir laikantis teisinio tikslingumo, aiškumo bei pagarbos asmens teisės ir laisvėms principų, yra reikalinga nustatyti siūlomą nuostatą dėl draudimo taikymo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatytas draudimas taikytinas atsižvelgiant į dviejų valstybių vertinimą, nurodytą Nacionalinio saugumo strategijoje, todėl gali būti taip, kad jis taps aktualus tik vienos iš šių valstybių atžvilgiu. Taip pat gali būti, kad tas vertinimas pakis kelis kartus ir anksčiau minėtoje strategijoje nurodyta valstybė, kurį nors laiką joje nebeminima, vėl bus joje nurodyta iš naujo.

Taigi siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostata dėl nustatyto draudimo taikymo yra reikalinga siekiant, kad šis draudimas būtų pagrįstas ir proporcingas, nebūtų absoliutus ir būtų taikomas tik esant aiškioms ir įstatyme nustatytoms sąlygoms.

Skirtingai, negu teigiama Teisės departamento išvadoje, siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostata nėra keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies galiojimą nustatanti norma ir minėti tikslai negali būti pasiekti nustatant tik draudimo galiojimo terminą. Jeigu, kaip siūloma Teisės departamento 2024-04-16 išvadoje Nr. XIVP-3633, nebūtų keičiama (pildoma) Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalis, o tik būtų nustatyta vėlesnė šios dalies nuostatos, kuria numatytas draudimas, pripažinimo netekusia galios įsigaliojimo data, nebūtų pasiektas tikslas nustatyti aiškias draudimo taikymo sąlygas ir būtiną šio draudimo pagrindą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostatos, kuria būtų numatomas absoliutus draudimas, pripažinimo netekusia galios vėlesnės įsigaliojimo datos nustatymas sąlygotų perteklinę teisėkūrą, kai vis periodiškai reikėtų peržiūrėti įstatymo nuostatos galiojimą ir ją pratęsinėti, nors šiuo metu akivaizdu, kad artimiausiu metu vertinimas nesikeis ir netgi neaišku, koks būtų konkrečios datos nustatymo pagrindas ir kelerių tiksliai metų galiojimą reikėtų nustatyti. Be to, staiga pasikeitus politinei situacijai nurodytose valstybėse ir jų nebelaikant grėsme nacionaliniam saugumui, apribojimų taikymas taptų nepagrįstas ir neproporcingas.

Paminėtina, kad įstatymuose yra atvejų, kai ne įstatymo baigiamosiose nuostatose nustatomos asmens teisių ribojimo taikymo sąlygos ir terminuotas taikymas (taikymo taisyklės), pvz., Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata „Asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas tol, kol pacientas tampa nebepavojingas kitiems asmenims <...>“, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 53 straipsnio 9 dalies ir 67 straipsnio 6 dalies nuostatos „<...> daiktų, dokumentų ar kito turto, kurie buvo paimti vykdant <...>, paėmimas taikomas tol, kol <...> priimamas sprendimas <...>“.Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir užtikrinant, kad taikymas nebūtų siejamas su tam tikru laiku, bet siekiant nustatyti draudimo pagrindą ir taikymo sąlygas, siūlomą Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 2¹ dalies nuostatą siūlytina pakoreguoti taip:

„2¹. Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Komisija suteikia leidimą retransliuoti ir (ar) platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ir (ar) platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių. Šis draudimas taikomas, kai Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Lietuvos kriminalinės policijos biuras

2024-05-07

2,3

Siūlome į Įstatymo projektą įtraukti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies pakeitimą ir Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Policija, įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.“

Šis pakeitimas siūlomas siekiant ištaisyti padarytą klaidą įgyvendinant 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (toliau – Reglamentas) (nuoroda https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2021/784/oj). Pagrindinis Reglamento tikslas – greitesnis ir efektyvesnis teroristinio turinio išėmimas arba blokavimas internetinėje erdvėje. Šiam Reglamentui įgyvendinti buvo parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas ir priimtas Seime 2023 m. balandžio 25 d. (įstatymas Nr. XIV-1904; nuoroda https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/85a9a4d2e35b11eda305cb3bdf2af4d8). Šis pakeitimas visiškai įgyvendino minėtą Reglamentą, tačiau buvo padaryta techninė klaida – prieš tai priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas, kurio įsigaliojimo terminas buvo numatytas vėliau (nuo 2024 m. sausio 1 d.), pakeitė vieną iš pagrindinių straipsnių, kuriuo buvo įgyvendintas Reglamentas – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį (nuoroda https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/70edeeb270bb11ed8a47de53ff967b64). Tai yra techninio pobūdžio klaida. Nepastebėta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti kitas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas, nes tai pastebėjus jis būtų buvęs pakeistas, siekiant nekliudyti sėkmingai įgyvendinti nurodytą Reglamentą.

Siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies formuluotė jau buvo suderinta su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Seimu bei patvirtinta ir galiojo Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje iki 2024 m. sausio 1 d. Taigi, tokią pačią Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies formuluotę siūlome ir dabar. Šiuo metu galiojančioje Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje ši dalis yra pakeista, nes, kaip minėta, nuo 2024 m. įsigaliojo 2022 m. priimtas Visuomenės informavimo įstatymo projektas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/70edeeb270bb11ed8a47de53ff967b64), kurio 19 straipsnio 10 dalis išdėstyta taip:

„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodyta įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą.“

Deja, susiklostė problemiška situacija, kadangi anksčiau priimtas, tačiau vėliau įsigaliojęs Visuomenės informavimo įstatymo projektas nuo 2024 m. sausio 1 d. nebeleidžia Lietuvai visiškai įgyvendinti minėto Reglamento, nes svarbūs įgyvendinimo aspektai buvo pažymėti būtent pakeistoje Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje. Taip pat šis klaidingas pakeitimas iš esmės apriboja ir policijos veikimo galimybes užfiksavus teroristinį turinį internete. Svarbu kuo greičiau ištaisyti šią klaidą, nes to nepadarius gali kilti problemų tiek dėl Reglamento neįgyvendinimo ir pažeidimo procedūrų pradėjimo, tiek dėl ribotų galimybių policijai reaguoti į realius teroristinio turinio platinimo internete atvejus.

Pritarti

Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsnį pakeisti taip:

„1 straipsnis.

19 straipsnio 10 dalies pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį:

Atitinkamai pakeisti buvusio įstatymo projekto 2 straipsnio numeraciją ir šį straipsnį išdėstyti taip:

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 ir 34¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3633(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3633(2) jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė