2017-02-08

(data)


 

PASIŪLYMAS

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2008 M. BALANDŽIO 24 D. NUTARIMO NR. X-1511 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, SEIMO KANCELIARIJOS IR SEIMUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUCIJOS IR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS, TEISMŲ, PROKURATŪROS, SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SĄRAŠO PAGAL GRUPES, Į KURIAS ATSIŽVELGIANT NUSTATOMOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ NUTARIMO PROJEKTUI

 

Nr. XIIP-2938

 


 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Str.

Str. d.

P.

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC), Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija, priskirta prie III grupės institucijų.

Įvertinant visą dabar vykdomą veiklą ir aprėptį bei per pastaruosius metus įvykusius pokyčius, kurių metu atsirado ir naujos funkcijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turėtų būti priskirtas prie II grupės, t. y. prie tų institucijų, kurios dalyvauja formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimą.

Žemiau pateikiama Centro veikla bei pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ atitinkamų veiklų vertinimas balais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (1997-06-05 Nr. VIII-238) 5 str. LGGRTC:

- formuoja įstatymu apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką;

- dalyvauja atskirose valstybės programose, susijusiose su okupacijos metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir vykdo tokias programas;

- inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų bei kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kt. klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;

- plėtoja muziejinę ir edukacinę veiklą; konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą muziejams, turintiems ekspozicijas tremties ir rezistencijos temomis.

- vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą; koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas; sudaro šių paminklų sąvadus,

- fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus; teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms;

- rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių valstybinio apdovanojimo, taip pat turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;

           - dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų tremties ir rezistencijos tematikos ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo (2014-12-18 LR Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 preambulės ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1485).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo ,,Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“  1.2 p. (toliau – Kriterijai) ši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla vertinama 80 balų.

- tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus.

(2010-06-30 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymas Nr. XI-962). Kartu šio Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad Valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perduoda asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitos bylas ir kitus su Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo vykdymu susijusius dokumentus. Valstybės saugumo departamento parengtą ir įslaptintą informaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras perima kaip įslaptintos informacijos rengėjo teisių perėmėjas. Taigi nuo šio Įstatymo įsigaliojimo LGGRTC įgyvendina valstybės politiką įslaptintos informacijos apsaugos srityje. Ši veikla pagal Kriterijų 1.3 p. vertinama 60 balų.

LGGRTC veiklos ir sprendimų galiojimo ribos yra visa Lietuvos teritorija. Tai pagal Kriterijų 2.1. p. vertinama 100 balų.

Taigi pagal Kriterijus LGGRTC veikla turėtų būti įvertinta 240 balų.

Kriterijų 4 p. įvardija Valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų santykį su valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų grupe. II grupei priskiriama, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų.

 

Pasiūlymas:

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą priskirti Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąraše pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, II grupei:

Grupė

Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pavadinimas

I

Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo kanceliarija

Respublikos Prezidento institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Lietuvos apeliacinis teismas

Nacionalinė teismų administracija

Generalinė prokuratūra

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

II

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Apygardų teismai

Apygardų administraciniai teismai

Apygardų prokuratūros

Lietuvos mokslo taryba

III

Apylinkių teismai

Apylinkių prokuratūros

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Valstybinė kultūros paveldo komisija

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Nacionalinė sveikatos taryba

Etninės kultūros globos taryba

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Savivaldybių tarybos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų)

Savivaldybių kontrolierių tarnybos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų)

Savivaldybių administracijos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų)

Biudžetinės įstaigos – seniūnijos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų)

IV

Savivaldybių tarybos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų)

Savivaldybių kontrolierių tarnybos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų)

Savivaldybių administracijos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų)

Biudžetinės įstaigos – seniūnijos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų)

 

 

Teikia

Seimo nariai   

Eugenijus Jovaiša

Kęstutis Smirnovas

Mantas Adomėnas

Edmundas Pupinis

Aušra Papirtienė

Arūnas Gumuliauskas

Levutė Staniuvienė

Jaroslav Narkevič

Raminta Popovienė