|
1.
|
11
|
4
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3402 (toliau – projektas)
numatyta nuostata dėl 441 straipsnio
8 dalies papildymo apribojant galimybes užsieniečiams, kurie yra įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos
Respublikoje, vadovai ir atitinka
aukštos profesinės kvalifikacijos darbo sąlygas, gauti leidimą laikinai
gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių
teisinės padėties“ 441 straipsnio (taip vadinamu - Mėlynosios
kortelės) pagrindu.
Ribojimu siekiama sumažinti fiktyvių įmonių užsieniečių vadovų
atvykimo į Lietuvos Respubliką kiekį, tačiau toks ribojimas sukuria didesnę
administracinę naštą užsieniečiams vadovams. Įsigaliojus ribojimui,
užsieniečiai vadovai pirmiausia turės gauti nacionalinę vizą, įsteigus įmonę
turės praeiti bent 6 mėn., jog įmonė vykdytų veiklą Lietuvoje pagal verslo
planą ir tik tuomet užsienietis vadovas galės teikti prašymą dėl leidimo
laikinai gyventi Lietuvoje, kurio nagrinėjimas skubos tvarka trunka 2 mėn.
Projekte numatytas reguliavimas padidina administracinę naštą (užsienietis
turi pereiti du migracijos procesus: dėl vizos ir dėl leidimo laikinai
gyventi); leidimo laikinai gyventi gavimo greitis yra ženkliai lėtesnis nei
Mėlynosios kortelės (8 mėn. vietoj 2 sav.); kol užsienietis nepateikia
prašymo dėl leidimo laikinai gyventi – negali kreiptis dėl leidimų laikinai
gyventi savo šeimos nariams (tai reiškia, jog po 6 mėn. papildomai dar
laukiama apie 2 mėn. iki šeimos susijungimo).
Taip pat, užsienio šalių praktikos analizė rodo, jog net 12-oje iš
19-os Europos Sąjungos valstybių įmonių vadovai gali gauti Mėlynąsias
korteles. Konkurentė valstybė Lenkija išduoda Mėlynąsias korteles vadovams
prašydama įrodyti darbinę veiklą, kuri vertinama labai plačiai ir apima
dalyvavimą įmonės valdyme ar buvimą įgaliotu įmonės atstovu. Kitos šalys
tokios kaip Estija, Latvija, Vokietija, Čekija ar kitos - išduoda vadovams
Mėlynąsias korteles be papildomų reikalavimų. Mėlynųjų kortelių visiškas
apribojimas Lietuvoje vadovų atžvilgiu stipriai paveiks Lietuvos
konkurencingumą lyginant su kitomis valstybėmis.
Siūlomas pakeitimas pablogins investicinę aplinką
ir Lietuvos konkurencingumą užsienio talentų pritraukime, tad siūloma
numatyti išlygą. Numatyti papildomą kriterijų įmonėms - užsieniečiams įmonių
vadovams, kurių įmonės (įskaitant įmonių grupę) finansinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jei įmonė
veikia trumpiau nei 3 metus – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo
išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo yra ne mažesnės nei 1 000 000
eurų, išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje Mėlynosios kortelės
pagrindu. Toks kriterijus yra taikomas vertinant ar įmonė nėra fiktyvi ir
turi perspektyvos Lietuvoje vykdyti realią veiklą, kai skiriama finansinė
parama. Numačius aukščiau minėtą 1 000 000 eurų metinių pajamų kriterijų
- būtų išvengta fiktyvių įmonių vadovų atvykimo, nes ši finansinė riba padeda
užtikrinti, jog įmonė veikia stabiliai, ji turi savo klientų bazę, kurie
parduoda savo produktus/paslaugas.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Papildyti 441 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos
užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos, išskyrus
asmenis, kurie yra įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą
Lietuvos Respublikoje, kurios (įskaitant įmonių grupę) metinės pajamos
finansiniais metais per paskutinius 3 finansinius metus (jei įmonė veikia
trumpiau nei 3 metus – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti
leidimą laikinai gyventi pateikimo yra ne mažesnės nei 1 000 000 eurų ir tai
raštu patvirtina ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija pagal
ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytą tvarką, vadovai.“
|