LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 183
STENOGRAMA
2018 m. birželio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, vakarinis Seimo posėdis. (Gongas) Registracija.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 52 Seimo nariai.
14.13 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2232, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-902 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2233, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 4, 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2234, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2235, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2236, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2237, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2238, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2239, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2240, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2241, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2242, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2243, Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2244, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2245, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-2247, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 4 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2248, Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2249, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2250, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2251, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2252, Pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2253, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2254, Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2255, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2256, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2257 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimai nuo 1-3a iki 1-3ž – projektai nuo Nr. XIIIP-2232 iki Nr. XIIIP-2258. Tačiau yra kolegos A. Syso pasiūlymas paskutinį klausimą – 1-3ž (projektas Nr. XIIIP-2258) – atskirai. Kaip galvojate? Prašau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Būtinai. Aš labai norėčiau, kad mes padiskutuotume atskirai, nes yra terminas, ne tik keisti pagal šitą įstatymą. Ir dėl Pensijų kaupimo įstatymo, nes tai yra labai didelis įstatymas, daug skirtingų pasiūlymų. Reikėtų irgi atskirai.
PIRMININKAS. Koks numeris?
A. SYSAS (LSDPF). Atrodo, jeigu aš neklystu, Kaupimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2246. Kituose daug techninių dalykų, o Kaupimo įstatyme yra daug esminių dalykų.
PIRMININKAS. Ar ministras sutiktų atskirai tuos du įstatymus pristatyti? Sutinka pateikti? Dabar pateikiame visus, kuriuos minėjau, išskyrus tuos du, kuriuos A. Sysas siūlė pristatyti atskirai – Pensijų kaupimo įstatymą ir Valstybės politikų ir t. t. atlyginimo įstatymą. Prašau, ministre. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kolega L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatome jau plačiai diskutuojamą visuomenėje pensijų reformą. Pensijų reformą iš tiesų reikia daryti, nes yra bent keletas probleminių dalykų, kuriuos mes visi matome, visi suprantame.
Pirmasis yra tai, kad dabartiniai mūsų pensininkai skursta, ir tai turime spręsti.
Antroji problema yra ta, kad ne tik tarptautinės organizacijos, bet ir mūsų prognozės rodo, kad demografinė duobė artėja, kad į ją iš lėto leidžiamės ir turime ieškoti ilgalaikių sprendimų.
Trečioji problema, su kuria susiduriame, yra ta, kad dabartinė egzistuojanti kaupimo sistema nėra tvarkinga ir nėra palanki žmonėms, ypač tiems, kurie kaupia tik 2 %. Todėl teikiamas sisteminis siūlymas 27 įstatymų pakeitimo projektais. Tai susiję ir su mokesčių, ir su pensijų reformomis. Didelė dalis įstatymų projektų susiję su mokesčių perkėlimu darbuotojui. Tai grupė projektų nuo Nr. XIIIP-2232 iki Nr. XIIIP-2245, projektai nuo Nr. XIIIP-2249 iki Nr. XIIIP-2251 ir projektai nuo Nr. XIIIP-2254 iki Nr. XIIIP-2258.
Su pensijų sistemos pakeitimais yra susiję penki įstatymų projektai: Nr. XIIIP-2246, Nr. XIIIP-2248, Nr. XIIIP-2252, Nr. XIIIP-2253 ir Nr. XIIIP-2247.
Dabar esminiai siūlymai, susiję su mokesčių reforma. Perkelti apdraustajam visas socialinio draudimo įmokas, išskyrus nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įmokas. Atsižvelgiant į įmokų perkėlimą iš draudėjo apdraustajam, perskaičiuoti darbuotojo atlyginimą bruto, jį padidinant 1,289 karto, įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Bendrąją pensijų dalį finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, nebeskirti „Sodros“ biudžeto lėšų aktyvioms darbo rinkos priemonėms finansuoti. Socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose: ligos, motinystės (tėvystės), vaiko priežiūros, išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo išmokos, nustatyti naujus išmokų dydžius, kad jie atitiktų dabar galiojančius ir žmonės gautų tas pačias lėšas į rankas.
Esminiai siūlymai, susiję su pensijų reforma. Aš juos pasakysiu, bet po to galėsime atskirai Pensijų kaupimo įstatymo svarstymo metu aptarti. Atsisakyti „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į privačius fondus, nustatyti naujus įmokų tarifus, numatyti automatinį dalyvių įtraukimą į papildomą pensijų kaupimą II pakopos pensijų fonduose, numatyti pasirinkimo galimybes esamiems pensijų kaupimo dalyviams, numatyti paskatas kaupti papildomai daugiau tiek dalyviui, tiek darbdaviui, numatyti mechanizmus, galinčius labiau apsaugoti pensijų kaupimo dalyvius nuo (…) rizikos, tvarkyti išmokų iš pensijų sistemos dalį bei atpiginti pensijų fondų valdymą.
Dabar trumpai pakomentuosiu kiekvieną tų įstatymų atskirai. Pirmas, 1-3a klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad apdraustasis moka pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas. Draudėjas moka nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto. Nuo 2019 metų įvedus „Sodros“ įmokų lubas, pamažu jas mažinant, 2019 metais būtų 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, toliau, 2020 metais – 84 vidutiniai darbo užmokesčiai per metus ir 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Tais atvejais, kai apraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalus, draudėjas apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus iš savo lėšų išskaičiuoja ir sumoka nuo darbo užmokesčio ne mažesnę kaip minimalus mėnesinis atlygis. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės nebebūtų finansuojamos iš „Sodros“ biudžeto lėšų.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai. Suderinamos šio įstatymo nuostatos su Socialinio draudimo, Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimais: įmokų perkėlimas darbuotojui, aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimas bei kaupimo įmokos.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma dalį draudėjo socialinio draudimo įmokų perkelti apdraustajam ir atitinkamai, didėjant bruto darbo užmokesčiui, nustatomi nauji išmokų dydžiai. Be to, nuo 2019 m. sausio 1 d., pasikeitus neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimui bei gyventojų pajamų mokesčio taikymui, galima situacija, kai iki Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo paskirtos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos sumažės. Siekiant išvengti šio galimo sumažėjimo, šiame Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme siūlome nustatyti, kad visos socialinio draudimo išmokos perskaičiuojamos pagal naujus darbo užmokesčio bei išmokų dydžius ir mokamos ne mažesnės, nei buvo paskirtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendimą, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas papildomas nuostata, kad tais atvejais, kai apdraustasis, turintis teisę gauti motinystės išmoką, draudžiamųjų pajamų neturėjo visai ar iš dalies dėl to, kad dirbo užsienyje, motinystės išmokos dydis apskaičiuojamas iš paskutinių draudžiamųjų pajamų, gautų kalendoriniais metais, kuriais asmuo dirbo Lietuvoje.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti naujus išmokų dydžius, kad jie atitiktų dabar galiojančius, o išmokos, paskirtos iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuotos ir nemažinamos.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekte nustatomi nauji išmokų dydžiai, kad atitiktų dabar galiojančius, o išmokos, paskirtos iki įstatymo įsigaliojimo, neperskaičiuojamos, atsisakoma aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimo „Sodros“ lėšomis.
Sveikatos draudimo įstatyme numatoma dėl mokesčių konsolidavimo išaugus bruto darbo užmokesčiui, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma apdraustiesiems ir draudėjams nustatyti naujus privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus, kurie atitiktų dabartinį apmokestinimą. Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti iki šiol naudotą VDU dydį, tai yra neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, duomenų. Savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų tarifų siūloma nekeisti.
Kiti penki įstatymų projektai: Užimtumo įstatymo, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Profesinio mokymo įstatymo, Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimais siekiama dėl mokesčių konsolidavimo išaugus bruto darbo užmokesčiui ir MMA atitinkamai perskaičiuoti įstatymuose nustatytus dydžius.
Šeimynų įstatyme atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. didėja minimalioji mėnesinė alga, atitinkamai siūloma tikslinti šeimynos dalyviams garantuojamas išlaikymo pajamas, kurios negalės būti mažesnės negu Vyriausybės nustatytos 1,1637 minimalios mėnesinės algos.
Šalpos pensijų įstatymo pakeitimais nustatoma teisė gauti pensijų priemoką tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurių gaunamų pensijų suma per mėnesį neviršija 95 % MVPD (minimalaus vartojimo poreikio dydžio), kas šiuo metu atitinka 230 eurų. Tokių žmonių, kurie papildomai neturi pajamų, yra apie 95 tūkst. ir jiems būtų suteikiama papildoma priemoka iš valstybės biudžeto. Šalpos pensijų dydis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims vietoj 0,9 šalpos pensijų bazės padidinti iki vienos šalpos pensijų bazės, iki 130, šiuo metu yra 117.
Šalpos pensijų įstatymo pakeitimai yra susiję su kitų įstatymų pakeitimais, Socialinių paslaugų įstatymu, Socialinių paslaugų įstatymas yra kaip lydimasis teisės aktas, Kūno kultūros ir sporto įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo projektai yra susiję. Siekiant išlaikyti pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžio apskaičiavimas susijęs su darbo užmokesčiu, dydį tokį, koks yra šiuo metu nustatytas, siūloma patikslinti įstatymo nuostatas dėl išmokų dydžio. Siūloma nustatyti proporcingai mažesnį rentos sportininkams dydį, tai yra 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio, šiuo metu yra 1,5. Atitinkamai sumažinti ir valstybinių pensijų dydžio ribojimai iki 1,1637 nuo vidutinio darbo užmokesčio, nes vidutinis darbo užmokestis, konsoliduojant mokesčius, išauga.
Rodos, pristačiau pagrindinius, tuos du, kurių prašė gerbiamasis Seimo narys, galima aptarti atskirai. Aš gal tik pasakysiu, kad finansine išraiška dėl Šalpos pensijų įstatymo, kur siekiame padidinti mažiausias pensijas bent 20 eurų visiems, kurie turi mažesnes negu 230 eurų, 95 tūkst. asmenų, iš valstybės biudžeto tam reikėtų 21 mln. per metus. Šitiems projektams prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų Seimo narių. Pirmasis – V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre (aš prieš jus), turiu paprastą klausimą didžiųjų finansų prasme. Įgyvendinus jūsų teikiamus teisės aktus, ar pinigų srautas į pensijų sistemą padidės ar sumažės, atskirai į „Sodros“ sistemą ir į kaupiamąją? Per metus koks būtų pokytis?
Ir antras susijęs klausimas, ar šitas įstatymų paketas spręs ar sprendžia demografinę problemą, kurią visu baisumu pajusime jau po 10 metų? Dėkui.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Bendrasis balansas, „Sodros“ netektys, apskritai pensijų sistemos netektys, kai skaičiuojame skirtumą tarp dabar pervedamų į pensijų fondus lėšų ir to, ko mes netektume, jeigu atsisakytume 2 % „Sodros“ įmokų, tai būtų apie 60 mln., papildomai apie 10 mln. pirmaisiais metais, 2019 metais, būtų netenkama dėl „Sodros“ įmokų lubų. Galima skaičiuoti, kad apie 70 mln. yra bendrasis balansas. Jeigu išliktų nuostata, kad išliktų dabartinė egzistuojanti sistema ir 2020 metais būtų mokami 3,5 % į kaupiamuosius, tai tada tas balansas dar keistųsi į kitą pusę.
Jeigu mes galvojame apie pensijų sistemą plačiai ir sakome, kad tas lėšas, kurias žmonės, sumažinus įmokų tarifą, sumažėjus mokesčiui žmonės įdėtų į kaupiamuosius, tai apskritai pensijų sistema, tikėtina, balansas būtų pozityvus, turint galvoje, kad iš valstybės biudžeto kiekvienam, kuris dalyvautų pagal formulę 4+2, būtų pridedama papildomai dar 2 VDU tiems, kurie šiuo metu kaupė tik 2 % „Sodros“ arba nekaupė visai. Tai šiuo atveju į pensinę, kad ir privataus, sistemą balansas būtų didesnis…
Taip pat perkeliant bazinę pensijos dalį būtų galima užtikrinti, ir to bus siekiama, kad pensijos būtų finansuojamos ne tik darbuotojo ar darbdavio mokesčiais, bet taip pat ir kitais mokesčiais. Taip sukuriamos prielaidos ilgainiui pensijų sistemą (…), kofinansuoti kitais resursais, o būtent tai ir užtikrina didesnes pensijas Europos šalyse. Tai prielaida sukuriama iš kitų mokesčių pridėti, per kaupimą, tikėtina, balansas bus pozityvus. Ir toks būtų atsakymas.
Dėl antrosios dalies. Bekalbėdamas pamiršau apie antrą dalį, atsiprašau. (Balsai salėje)
V. PODERYS (LVŽSF). Antra dalis dėl demografinės problemos, kuri jau pradės visu aštrumu matytis po 10 metų. Kiek šitos iniciatyvos ir šitie pakeitimai sprendžia ar lengvina būsimą problemą?
L. KUKURAITIS. Dėkui. Iš tiesų pagrindinis klausimas, kai kalbame apie pensininkus ir pensijas, tai kiek bus dirbančiųjų, kurie mokės mokesčius, iš kurių bus išmokamos pensijos. Jeigu dirbančiųjų mažėja, tada turime visi pripažinti, kad dabartinė sistema užtikrins tai, kad ir pensijos mažėtų. Šiuo atveju diversifikavimas arba išdalinimas rizikos valstybės biudžetui, atsidėjimui į ateitį ir palikimas individualios „Sodros“ dalies, kuri priklauso nuo įmokų ir išmokų, nuo stažo „Sodroje“, tas rizikos diversifikavimas šiek tiek sprendžia demografinės duobės problemą, bet, kaip ir sakau, labai daug priklauso nuo tolesnių sprendimų: kiek iš valstybės biudžeto bus didinama bazinė pensija, kaip dalyviai dalyvaus papildomame kaupime, ar papildomai prisidės, ar ne. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, ministre, būtų gerai, kad šiek tiek trumpiau. Ir visi klaustų trumpiau, ir ministras greičiau atsakytų. Nematau M. Majausko.
A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Aš jums turiu tokį politinį klausimą. Per 15 metų tai jau bus dešimtas pensijų kaupimo tarifas. Reformos pradžioje, kada tik pradėjo Lietuvoje veikti kaupimo sistema, žmonės turėjo galimybę pasirinkti iš 14 pensijų fondų, tai šiandien, rodos, veikia 5 ir tik 3 gali mokėti anuitetus.
Kituose įstatymų projektuose jūs apskritai panaikinsite galimybę iš pensijų fondų išsipirkti anuitetus, juos iškelsite į „Sodrą“. Aš noriu jūsų paklausti. Kaip jums atrodo, ar nėra taip, kad ši reforma nesukuria prielaidų dabar dirbantiems žmonėms sukaupti didesnę dalį senatvei, bet tiesiog įmeta painiavos ir iš esmės išdrasko reformą, kurią buvo galima nuosekliai pertvarkyti, kad ta kaupiamoji dalis būtų didesnė? Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Truputį gal gaila, kad mes nepristatėme Kaupimo įstatymo, nes tada ta diskusija būtų išsami. Bet gerai, kalbėkime mes ir apie kaupimo dalį.
Norisi pasakyti ne iš šono, bet iš vidaus matant, kas vyksta su mūsų sukauptomis sumomis. Apie 80 tūkst. pensininkų šiuo metu yra išėję į pensiją ir jau turi teisę panaudoti privačias lėšas, kurias sukaupė fonduose, tačiau tik 450, ne visai tiksliais duomenimis, jų įsigijo anuitetą, t. y. teisę į pensiją. Ar šita sistema šiuo metu funkcionuoja kaip pensijų kaupimo sistema, mes negalėtume tvirtinti, net jeigu pripažintume, kad buvo keliolika metų ir buvo daug koregavimų, kaip jūs sakėte. Tikrai tai nėra gerai. Mano galva, tie koregavimai yra susiję su tuo, kad jau nuo pat pradžių sistemos buvo priešinamos – I ir II pakopos, nes iš I atidedama II. Vadinasi, tiek, kiek atidedama, atitinkamai mažinama „Sodroje“ ir ar žmogus iš tiesų ką nors laimi, ar ne, mes ir nežinome. Šiuo metu jau žmonės patys skaičiuoja, ar jie laimėjo, kai buvo krizė ir jie kažką sukaupė, ar nelaimėjo.
Šiuo atveju, kas bandoma padaryti? Atskirti, kad tai būtų iš tiesų papildančios viena kitą sistemos ir kad žmogus nebekauptų tik 2 %, bet kauptų tą sumą, kuri yra adekvati – bent 6 %. Pagal tarifus matysime, kad tai yra 4,5 %. Mano galva, dabar mes siūlome sprendimus, kurie ilgainiui neturėtų būti koreguojami, bet kaip tik užtikrintų tvarų sistemos egzistavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, gerbiami kolegos, lietuviai ir visi kiti piliečiai turėjo senas tradicijas kaupti stiklainiuose, kojinėse, matrasuose. Ir dabar galima ir toliau taip kaupti, nes apie kaupimą mes atskirai pakalbėsime, nes tai kol kas yra nuostolinga veikla visiems, kas ten dalyvauja. Vargu bau ar aš patikėsiu jūsų žodžiais, kad po to, ką mes padarysime, ji pasidarys geresnė.
Dabar iš šito paketo klausimėlis, bandžiau užduoti finansų ministrui. Visą mokestį mokės darbuotojas. Administracinių nusižengimų kodekse yra nuostata, jeigu darbdavys nemoka nustatymo dydžio darbo užmokesčio, pagal darbo sutartį, pagal kolektyvinę, bet tokių duomenų aš neturiu, kiek tokių darbdavių buvo nubausta? Dabar bus masinis perėjimas prie naujos tvarkos ir, žinant kitų šalių patirtį, kad yra dalis darbdavių, kurie ima ir nesumoka visos sumos, ir tokiu būdu dar pasipelno, kaip, gerbiamas ministre, užtikrinsite, kad po šitos reformos sausio 2 dieną šitų darbuotojų atlyginimas nesumažėtų? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą, iš tiesų labai aktualus. Kaip suprantu, pačią reformą buvo vengiama daryti būtent dėl šios priežasties – dėl galimų darbdavio piktnaudžiavimų. Tuo labiau jeigu mes darome dar ir kitus pakeitimus, pavyzdžiui, kaupimo reformos, tada grėsmė dar labiau iškyla, nes tampa dar kompleksiškesnė reforma. Todėl tikrai reikalingas ir maksimalus viešinimas, kad patys darbuotojai žinotų, kas jiems priklauso, kad jie turės jau po sausio 1 dienos gauti didesnes pajamas į rankas. Tai jie visi turi žinoti, atitinkamai turi būti išviešinama, tai čia viešinimo sąmoningumo klausimas. Atitinkamai numatyta įstatymuose ir kontrolės, ir bausmių politikos, kas bus darbdaviui, jeigu jis nesilaikys. Bet taip pat yra svarbu, kad šiuo atveju ir kiti darbuotojų atstovai – profesinės sąjungos, darbo tarybos… Čia ir atsiras jiems labai aiškus įrankis, ką reikia nuveikti per gruodį, sausį, kad tas perėjimas būtų maksimaliai sklandus. Čia mes, ministerija, kiek galėsime, konsultuosime, skatinsime, remsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, komitete mes aiškinomės, čia vėlgi dėl pensijų kaupimo, kad nuo 2023 metų, atrodo, labai sumažėja pakaitinis koeficientas, tarkim, esant šiai sistemai. Prašau pasakyti, po reformos, ką jūs galite pažadėti arba užtikrinti, koks būtų tas pakaitinis senatvės pensijos koeficientas? Kaip jums atrodo, kiek jis bus tvarus? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėl paties kaupimo. Kaip žinome, jūs sakote, kad 2030 metais sumažėja. Apskritai planuojama, kad būtent jau už gero dešimtmečio pradėsime jausti demografines problemas. Šiuo atveju labai priklauso pakeitimo norma nuo to, kokias mes prognozes turime. Jeigu mes remiamės Europos Komisijos prognozėmis, Eurostato, tada ta pakeitimo norma su sodrine turėtų leistis, nes pagal prognozes yra numatomas ženkliai mažesnis darbuotojų skaičius ir ženkliai augantis pensininkų skaičius. Kaip tik ta disproporcija ir sukuria tai, kad darbuotojams yra sunkiau išlaikyti pensininkus.
Dabar skaičiai. Jie labai priklauso nuo prognozių. Pagal tas prognozes, kurias turime, nuo 43 turėtų iki 34 sumažėti pakeitimo norma, bet jeigu prognozės bus geresnės arba ateitis bus geresnė, tada atitinkamai ir pakeitimo norma bus aukštesnė. Lygiai taip pat priklauso, kiek žmonės bus sukaupę ir kokios yra valstybės biudžeto galimybės finansuoti bazinę pensiją, jeigu šita reforma įvyktų. Tada pakeitimo norma irgi būtų didesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų jūsų optimistinis vertinimas kaupiamųjų fondų, kurie gali išgelbėti mūsų pensininkus, bet iš principo jis taip pat paveikus senėjimo procesams, o ten jūsų prognozė pernelyg optimistinė. Bet mano klausimas yra susijęs su „Sodros“ reforma.
Jūs paminėjote, jog nuo prognozių priklauso pakeitimo norma ir panašiai. Žinoma, kad be papildomų pinigų senėjimo proceso… nė viena valstybė nesugeba pensijų pakeitimo normos laikyti, o kiti, maždaug kone trečdalis, primoka iš valstybės biudžeto, norėdami išlaikyti pakeitimo normą. Mes kaip tik einame priešingu keliu: atimame iš „Sodros“ 2 % ir jų visiškai nekompensuojame iš valstybės biudžeto. Apie kokį pakeitimo normos gerėjimą mes galime kalbėti? Kas tokią gerą mintį jums įdėjo į galvą – mažinant „Sodros“ įmokas ir taip jau dabar mažas pensijas dar labiau mažinti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kaip ir sakiau, į šitą visą pensijų paketą žiūrima kaip į visumą – tiek „Sodros“ dalį, tiek bazinę dalį, kurią perkeliame į valstybės biudžetą, tiek papildomą kaupimą. Šiuo atveju, kaip jūs ir sakote, „Sodros“ įmoka mažėja, bet taip pat nebepervedama į pensinius fondus. Netektis yra 60 mln., lyginant su dabartiniu biudžetu.
Ar tai išgelbėtų mūsų visą ateities pakeitimo normą? Tikrai negalime to sakyti, bet tai būtų investicija į ateitį, kai žmonės savo papildomus pinigus, asmeninius pinigus, įdeda į kaupimą. Klausimas, ar mes norime, kad mūsų tautiečiai, mūsų piliečiai kauptų papildomai? Jeigu norime, tai yra mūsų siūlomas skatinimo būdas. Jeigu turime geresnių skatinimo būdų, suraskime ir susitarkime čia.
Dabar dėl bazinės dalies. Mes, kaip ir sakau, sukuriame prielaidas pridėti iš kitų mokesčių. Mano galva, net tolimoje ateityje tai bus būdas, kaip finansuoti iš kitų mokesčių pensijas, ir ta pakeitimo norma tada būtų didesnė.
PIRMININKAS. Klausia kolega S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, mes čia tikrai nuolat diskutuojame, ieškome bendrų sprendimų ir kompromisinių. Tikiuosi, kad tikrai juos pasieksime, taip pat ir dėl tų dviejų procentinių punktų „Sodros“ tarifo mažinimo. Suprantame riziką ir suprantame paskatas, motyvus, kodėl tai siūloma, bet tikrai tai kels problemų.
O klausimas yra susijęs su vadinamosiomis „Sodros“ lubomis. Aš suprantu tam tikrą logiką. Jeigu yra išmokų ribojimas, tai ir įmokos turėtų būti ribojamos. Bet sveikatos draudimui, privalomam sveikatos draudimui, atrodo, taip pat siūloma taikyti vadinamąsias „Sodros“ lubas, tuo tarpu nei tai yra draudimas, nei ten yra kokie nors išmokų ribojimai. Jeigu tai yra teisingas vertinimas ir interpretacija, kuo jūs galite pagrįsti šitą siūlymą ir ar jisai turėtų būti, jūsų manymu, galbūt dar diskutuojamas ir koreguojamas? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų visi kiti mokesčiai ir išmokos yra susiję su išmokų lubomis, pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir kitos turi savo išmokų lubas, o sveikatos draudimas to neturi. Šis klausimas iš tiesų yra teisingas ir svarstytinas tolesnėse diskusijose komitetuose.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas susijęs su viešojoje erdvėje spekuliuojama tema – tai pensinio amžiaus ilginimas, didinimas. Kaip matome, pasiūlytas variantas netgi mažinti „Sodros“ tarifą, vadinasi, kaupiamas tam tikras rezervas, kuris gana nemažas. Aišku, čia yra vertybinis klausimas, kur jį nukreipti, bet paneikite arba pakomentuokite, kad tikriausiai mes arčiau diskusijos, ar verta mažinti pensinį amžių, nes kaupiamas didžiulis rezervas, anot jūsų? Ir čia yra tikrai ne tas laikas, kai mes turėtume kalbėti apie pensinio amžiaus ilginimą, nes ir taip mūsų žmonių vidutinė gyvenimo trukmė, deja, yra labai arti to pensinio amžiaus.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų pensinis amžius jau dabar didėja pagal anksčiau priimtus sprendimus. Iki 2026 metų turėtų susilyginti vyrų ir moterų pensinis amžius iki 65 metų. Kol šitas kėlimas egzistuoja, tai tikrai apie naujus kėlimus neturėtų būti kalbama. Šiuo atveju, kaip ir žinome, kaip jūs ir sakote, „Sodros“ rezervas kaupiamas. Pagal vieną ar kitą reformos variantą jis ir toliau bus kaupiamas, ir tai bus rezervas, kuriuo mes galėtume amortizuoti tiek ekonominius, tiek galbūt ilgainiui ir demografinius svyravimus.
PIRMININKAS. Nematau J. Džiugelio. Klausia I. Šimonytė. Yra, atsiprašau, Justai. Prašom Justą Džiugelį.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mano klausimas bus iš dviejų dalių, dėl socialinės integracijos ir socialinių įmonių. Dėl socialinių įmonių sveikintina yra tai, kad šiek tiek pakarpote tuos koeficientus, tačiau yra klausimas – kiek konkrečiai planuojama kitais metais sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, pakarpius tuos koeficientus?
Ir antra klausimo dalis dėl socialinės integracijos. Kaip matau, ten yra atveriamas kelias pasiimti Europos Sąjungos struktūrinių lėšų pinigus. Tačiau mano klausimas būtų – ar tas lėšas galės imti tik profesinės reabilitacijos… kurių yra Lietuvoje 14, kurių specializacija – labai siauras spektras profesijų, ar ir tos, kurios turi platesnį spektrą profesijų, kurių būtent reikia inovatyviam verslui, nes, deja, dažnai žmonės su negalia turi rinktis mokytis tik amatinio tipo profesijas? Ar tos Europos Sąjungos lėšos bus skiriamos visoms profesinėms reabilitacijoms?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Pirmasis klausimas dėl tarifų socialinėms įmonėms. Tiek šiame įstatyme, tiek visuose kituose įstatymuose, kur išmokos susijusios su MMA arba VDU, atitinkamai perskaičiuojami tarifai, nes kai konsoliduojami mokesčiai, keičiasi MMA ir VDU dydis. Šiuo atveju tai yra tik techninis pakeitimas, todėl sutaupymo į biudžetą nebus dėl šito pakeitimo. Sutaupymai į biudžetą galėtų būti, jeigu būtų svarstomi kiti užimtumo ar socialinių įmonių įstatymų projektai, kuriuose būtų numatomos konkrečios priemonės.
Dėl Socialinės integracijos įstatymo. Šiuo atveju Socialinės integracijos įstatymo projekte yra keičiami taip pat tarifai, kiek man žinoma, yra ir atskiras Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame svarstomas būtent jūsų užduodamas klausimas. Aš galėčiau atsakyti į tai atskirai, galbūt Neįgaliųjų komisijos posėdyje, kuris numatomas rytoj.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau šiek tiek pratęsti J. Džiugelio klausimą ir jūsų paklausti. Kadangi jūs čia teikiate kartu tą techninį perskaičiavimą dėl socialinių įmonių finansinės paramos, ar aš teisingai suprantu, kad Vyriausybė nėra nusiteikusi teikti jokių kitų pakeitimų, tiesiog nori padaryti šiuos techninius pakeitimus dėl dydžių ir palikti viską, kaip yra dabar?
L. KUKURAITIS. Kadangi tai yra pensijų pertvarkos paketas, kuris irgi yra labai platus, yra 27 teisės aktai, tikrai nesinorėjo atnešti naujų normų ir tokiu būdu dar labiau klaidinti diskusiją… Šiuo metu kaip tik Seimui yra pateikti susiję tiek su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu projektai, tiek su Socialinių įmonių įstatymu projektai. Taip pat tikrai bendradarbiaujama su Neįgaliųjų teisių komisija, kartu rengiami užimtumo projektai būtent dėl neįgaliųjų užimtumo sąlygų gerinimo žvelgiant į visą visuomenę, o ne į segreguotas įmones.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiami kolegos, jau mes dukart po 10 minučių klausimams skyrėme. Liko dar, atrodo, penki ar šeši mūsų kolegos. Kaip galvojame? (Balsai salėje) Užtenka. Jeigu užtenka, tai užtenka. Dėl motyvų. Ačiū, ministre. Bet gal po to iš karto dar tuos, kuriuos atidėjome, po vieną pristatysite, gerai?
Dabar motyvai. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu už įstatymo paketą balsuoti už po pateikimo. Labiausiai problemiškos šio pasiūlymo vietos yra 2 % „Sodros“ tarifo mažinimas, nes jis eina tam tikra prasme ne visai pagal mūsų rinkimų pažadus. Tokio pažado nebuvo. Tai yra dabar iš diskusijų gimęs dalykas. Lygiai taip pat Gyventojų pajamų mokesčio sistemos reformos yra labai keistas pasiūlymas plėsti NPD taikymo bazę tiems uždirbantiems virš 1 tūkst. 160 iki 2 tūkst., bet beveik neskiriama pinigų 2019 metais pačiam NPD didinti turbūt labiausiai tiems 800 tūkst. darbuotojų, kurie uždirba iki to 1 tūkst. 100 eurų per mėnesį. Tai yra problemiškiausios mokesčių reformos vietos. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad, kaip ir kitam ministrui sakiau, kaip centro kairės kolega tiesiog rekomenduoju apsvarstyti visus įmanomus variantus, iš ko mes tuos pagrindinius dalykus, kaip vaiko pinigai, kaip kaupimo skatinimas per valstybės biudžetą, kaip bazinio dydžio kėlimas, kaip minimalios algos ar NPD didinimas, mes turėtume finansuoti. Ten tikrai vertėtų dar padiskutuoti su ministru V. Šapoka atkreipiant dėmesį į tai, kad vis dėlto ministras, kad ir kaip bijotų kapitalo mokesčio, jis jį didina nekilnojamojo turto mokesčiu. Tiesiog diskusija Seime turėtų būti išsami ir plati. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš visiškai priešingai negu kolega raginu balsuoti prieš vien todėl, kad šis pakeitimas ne tik kad nesprendžia demografinių iššūkių, ne tik kad nesprendžia problemų, kurias mes turime, bet galbūt net sukuria papildomų problemų. Jeigu pasakoma A, bet nepasakoma B įgyvendinant reformą, tai laukiamo rezultato iš tikrųjų nebus.
Jeigu kalbame apie bazinės pensijos iškėlimą į valstybės biudžetą, tai tai buvo susiję su tuo, kad atsirastų kitos papildomos mokestinės pajamos, kurios būtų skirtos pensijoms didinti. Šiandien mes tik mažiname „Sodros“ įmokų tarifą, bet jokių papildomų įplaukų, kuriomis būtų galima finansuoti pensijas, aš asmeniškai nematau.
Kalbant apie II pakopą, man išvis panašu, kad valstybė nori nusimesti nuo savęs bet kokią atsakomybę ir bet kokią naštą ir palikti viską žmonių sąmoningumui, kurio kartais yra, o kartais nėra. Tikrai matome perspektyvas, kad mažės darbuotojų, ir matome demografinius iššūkius, kad pensininkų, deja, nemažės. Matome, kad pakeitimo norma „Sodros“ pensijos, kad žmogus gaus iš „Sodros“ pensiją apie 20 % savo darbo užmokesčio. Mes šitos problemos šia reforma niekaip nesprendžiame. Mes kažkaip tikimės, kad visi sąmoningai pasirinks didelį kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Tačiau patys priimdami įstatymus sudarome jiems galimybę atsisakyti to kaupimo. Žinant žmonių sąmoningumą, kiek jie linkę pasirinkti ilgos perspektyvos pajamas, tikrai yra didelė tikimybė, kad labai didelė dalis žmonių gaus 20 % savo buvusio atlyginimo ir tikėsis, kad jie galės gyventi tik iš „Sodros“ pensijos visai negaudami papildomų pajamų iš II pakopos.
Todėl šiuo atveju matau, kad tai, kas turėjo būti sviestas ant duonos, iš tikrųjų virsta pagrindiniu patiekalu, deja.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Nėra bendro sutarimo. Kas pritaria įstatymų projektams nuo Nr. XIIIP-2232 iki Nr. XIIIP-2257 (išbraukiame ž ir m), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko po pateikimo. Po pateikimo.
Mano minėtus klausimus pristatys vėliau ministras.
Gerbiami kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 56, prieš – 14, susilaikė 31. Po pateikimo pritarta.
Komitetai. Jeigu galima, aš neskaitysiu visų, nes labai daug. Visur pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, išskyrus 1-3f, kur pagrindiniu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas ir kiti komitetai papildomi. Galite tam pritarti? Yra dar pasiūlymų?
S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Dėl pagrindinio įstatymo – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XIIIP-2232 kaip papildomo norėčiau ir Biudžeto ir finansų komiteto.
PIRMININKAS. Yra, yra. Atkreipkite dėmesį, viskas jau yra surašyta. Daug kur yra Biudžeto ir finansų komitetas. Dar pasiūlymų? Galime pritarti? Pritariame. (Balsai salėje) Justai, prašau.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl Socialinės integracijos ir Socialinių įmonių įstatymų prašyčiau Neįgaliųjų teisių komisiją.
PIRMININKAS. Kokį?
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Neįgaliųjų teisių komisija dėl Socialinės integracijos ir dėl Socialinių įmonių įstatymų.
PIRMININKAS. Siūloma Neįgaliųjų teisių komisija. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti, kolegos, birželio 21 dieną. Galime pritarti? (Balsai salėje) Siūloma birželio 21 diena. Vis tiek daug yra įstatymų, komitetai turi apsvarstyti. Ačiū.
Kolegos, grįžtame prie projekto Nr. XIIIP-2246.
Replika po balsavimo – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš norėčiau akcentuoti, kad, be valstiečių ir žaliųjų, esminę atsakomybę už šį paketą, pažeidžiantį pensijų sistemos stabilumą, neišvengiamai turės prisiimti Lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai, nes jų septyni balsai už buvo lemiami. Jeigu jie būtų balsavę kaip mažumos atstovai susilaikydami, matydami ir problemas, rezultatas būtų kitoks. Pastebėjau, kad socialdemokratų darbiečių atstovai turbūt supranta šio paketo problemiškumą ir labai negausiai teatstovavo šitame balsavime.
PIRMININKAS. Ačiū. Einame toliau, kolegos.
14.52 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2246 (pateikimas)
Taigi grįžtame prie įstatymo – Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2246. Prašau, ministre.
Atsiprašau, ministre, dar čia pakalbėjo apie lenkus. Neminėkite kitų frakcijų, greičiau baigsime. Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Aš nesuprantu, kodėl konservatoriams taip rūpi, kaip balsuoja Lenkų rinkimų akcija? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, ministre. Prašom pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įmokų tarifus į pensijų fondus… nuo 2019 metų sudarytų 3 % dalyvio lėšų ir 1,5 % valstybės biudžeto lėšų nuo vidutinio darbo užmokesčio. Pagal dabartinius tarifus tai sudarytų atitinkamai 4 % ir 2 %. Todėl iki šio laiko buvo komunikuojama, kalbama apie 4 % ir 2 % tam, kad kalbėtume dabartinių tarifų kontekste, bet pagal naujus tarifus bus 3 % ir 1,5 %. Įmokos dalyvio lėšomis padidėjimą siūloma kompensuoti 1,55 procentiniu punktu sumažinant valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifą. Tarifai didinami palaipsniui per penkerius metus: žmogaus įmoka nuo 1,8 % iki 3 %, valstybės biudžeto įmoka – nuo 0,3 % iki 1,5 % per penkerius metus.
Nauji dalyviai iki 40 metų į kaupimą būtų įtraukiami automatiškai, tačiau galėtų atsisakyti dalyvavimo kaupime. Įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus. Visi, sudarę pensijų kaupimo sutartis, iki 2018 m. gruodžio 31 d. galės apsispręsti, ar toliau kaupti daugiau primokant patiems, ar stabdyti pensijų kaupimą, ar iš viso nutraukti pensijų kaupimą ir lėšas grąžinti į „Sodrą“. Visi dalyviai, kurie liks ar pradės kaupti papildomai, galėtų laikinai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, stabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus pagal susidariusią asmeninę situaciją.
Pensijų kaupimo dalyviai ir jų darbdaviai galėtų mokėti papildomas įmokas ir gauti mokesčių lengvatas. Taip pat siūloma įgyvendinti gyvenimo ciklo fondų strategiją, taip pat palaipsniui sumažinti atskaitymus iš pensijų fondo turto nuo 1 % dabar iki 0,5 % 2020 metais. Taip pat sumažinti pensijų anuiteto privalomumo ribą iki 10 tūkst. eurų, nustatyti dvi anuiteto rūšis: atidėtąjį ir standartinį, ir nustatyti, kad nuo 2020 metų centralizuotas anuiteto teikėjas būtų „Sodra“. Prašom šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, mano klausimas būtų apie tai, kodėl pasirinktas automatinis įtraukimas tris kartus? Kodėl, pavyzdžiui, ne iki 40 metų kasmet, kai vis dar apsimokama kaupti, kodėl buvo pasirinkti trys kartai, kai galbūt 18–20 metų žmogus dar nėra visiškai sąmoningas apsispręsti dėl savo perspektyvų?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už kausimą. Iš tiesų toks siūlymas yra siekiant suderinti automatinį įtraukimą – tokį valdžios kvietimą jauną asmenį kaupti, nes visi skaičiavimai rodo, kad būtent jauniems asmenims apsimoka kaupti, jeigu kaupiama adekvati suma, kaip šiuo metu siūloma, 4+2. Tačiau taip pat suderintas ir kitas elementas – tai būtent žmogaus laisvė apsispręsti. Jeigu jis tris kartu apsisprendė, tikėtina, kad jis apsisprendęs rimtai.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Klausimų išties daug, bet užduosiu vieną. Dėl anuitetų mokėjimo perkėlimo į „Sodrą“, kitaip tariant, anuitetų monopolizavimo. Kaip jums atrodo, kas vis dėlto garantuos, kad ta žmonių sukaupta nuosavybė, kuri iš pensijų fondo bus perkelta į „Sodrą“, kad ja nebus manipuliuojama, kad tais pinigais nebus dangstomi kiti „Sodros“ įsipareigojimai, kad staiga nesugalvos kas nors pakeisti formulės ir išmokėti galbūt mažesnį anuitetą ir t. t.? Man kyla įtarimas, kai mes viską atiduodame į valstybės rankas, nes čia būtent tai ir yra, man kyla įtarimas, ar vis dėlto nebus pasikėsinta į tą nuosavybę ir ar nepadarysime mes čia blogiau, tiksliau, jūs nepadarysite blogiau? Dėkoju už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų siūloma centralizuoti anuiteto teikimą, nes ir dabar, o ir ateityje ta anuiteto rinka bus maža, kai jinai yra maža, visa rizika krenta dalyviams, dėl to mokesčiai, kaštai dalyvių dideli, dėl to yra siekiama turėti vieną tiekėją. Šiuo atveju mūsų siūlymas yra, kad tai būtų valstybinis tiekėjas, kad jis, nesiekdamas pelno ir turėdamas tik administracinius kaštus, užtikrintų kiek galima didesnę grąžą tiems dalyviams, kurie įsigyja anuitetus.
Dabar kaip užtikrinsime? Tai yra numatyta pagal įstatymą 2020 metais, tačiau turėtų būti labai aiškios tvarkos, kaip yra užtikrinama, kad ta lėšų suma būtų ne tik kad ne… liečiama, bet taip pat ir investuojama, kad jinai teiktų, kaip ir sakiau, didžiausią vertę dalyviams.
PIRMININKAS. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Aš trumpai pakomentuosiu A. Armonaitės klausimą, kodėl čia valstybė intervenciją daro, privatus anuiteto tiekėjas gali bankrutuoti ir tokių bankroto atvejų yra ne vienas. Jeigu pensijų fondo kaupiančiųjų turtas yra atskirtas nuo pensijų fondo turto, anuiteto atveju tai yra sunkiau padaryti, ir ten kapitalo reikalavimai dideli. Ir vien dėl to, kad rizikos skaičiavimas ir vertinimas yra kitoks: jeigu yra vienas anuiteto tiekėjas, ta anuiteto išmoka yra 30–40 % didesnė. Dėl didesnių pensijų, aš manau, verta tokį sprendimą priimti, ir dėkui ministrui, kad jis tikrai ryžtasi tai siūlyti, tuo labiau kad tai yra ne ko kito, o Pasaulio banko rekomendacija Lenkijai. Lenkai pertvarkė savo II pakopą iš esmės ją restruktūrizuodami, uždarydami ir darydami profesinius fondus su darbdavių privalomu dalyvavimu. Taigi tas siūlymas yra pagrįstas. O klausimas ministrui: siūloma riba privalomam anuitetui yra 10 tūkst., sakykite, kuo ji grįsta ir ar galėtų būti dar koreguojama į žemėjančią pusę? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju ir už papildymą dėl anuitetų, ir už klausimą. Riba yra tiesiog skaičiuota pagal dabartinės rizikos lygį, tačiau mūsų bendras siekis turėtų būti, kad ta riba būtų galima kiek galima mažesnė, ir sudarant visas saugumo garantijas dėl bankroto, dėl rizikos paskirstymo ir t. t., galima tą riziką būtų mažinti. Tai tikrai yra diskutuotina tiek šios dienos kontekste, tiek ateityje dėl mažesnės ribos.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, prašyčiau jus pasilikti po šito klausimo pristatymo, turbūt bus pristatyta NSGK išvada. Noriu priminti, kad ten yra keletas punktų, kurie labai tinka šitam įstatymui – kaip verslo grupės, o pensijų fondai tai yra verslo grupės, daro įtaką įstatymų leidybai. Ten parašyta neskaidriai, o čia labai skaidriai – per jus, per kitus inkorporuojame tokius dalykus: 2 % atimame, bet kita ranka 2 % duodame, įvedame privalomumą, ir pensijų fondai nuo to tik išlošia. Tai aš labai norėčiau, kad mes susilaikytume nuo tokių dalykų, nes vienu metu sprendžiame labai rimtas išvadas ir čia pat priimame įstatymą. Manipuliacija teisėtais lūkesčiais – nei žmonės iki 40 metų neturi teisėtų lūkesčių, nei dabartiniai dirbantys pensininkai, nei pensininkai neturi lūkesčių, išskyrus būsimuosius pensininkus, jie turi teisėtus lūkesčius. Mano klausimas dėl automatinio įtraukimo – kaip su teisėtais lūkesčiais?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą ir už pasiūlymą pasilikti po šios diskusijos ir teikimo fazės. Pirmiausia neigiu bet kokią pensijų fondų įtaką. Ir tai visiškai asmeniškai, atsakingai pareiškiu, kadangi, jeigu stebėtume pensijų fondų kritiką, tai būtent jie kritikuoja, kad buvo visiškai neįtraukti į svarstymus. Jie buvo neįtraukti į svarstymus ir jie tą patys viešai kritikuoja. Nė su vienu privačiu ar viešu asmeniu, kuris atstovauja vienoms ar kitoms verslo grupėms, nebuvau susitikęs per tą laikotarpį ir nesvarstėme šių klausimų.
Antras dalykas, ar iš tiesų pensijų fondai laimi? Jeigu mes kalbame apie pensijų fondų pelnus, tai šiuo atveju mažinamas administravimo mokestis kaip reikiant mažina naudą, kurią pensijų fondas gauna tiesiogiai. Per pusę mažinamas administravimas daro neigiamą įtaką pensijų fondų pajamoms tiesiogiai. Dabar automatinis įtraukimas – ar tai atitinka teisėtus lūkesčius? Jeigu teisėti lūkesčiai yra turėti orią pensiją, tai automatinis įtraukimas tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, tiek kitose šalyse, kur yra diegiamas automatinis įtraukimas, atitinka teisėtus lūkesčius turėti kiek galima didesnę pensiją ateityje.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, kad pašalintume tam tikrą įtampą dėl galimos interpretacijos, kad valdantieji yra palankūs ar nepalankūs privatiems pensijų fondams, galbūt vertėtų vis dėlto rimčiau nagrinėti profesinių pensijų kaupimo sistemos trūkumus arba jos išjudinimo iš mirties taško kažkokius variantus? Iš tikrųjų būtent pasitikėjimo, lojalumo savo šakai, savo profesijai, abipusės naudos, socialinio dialogo pagrindu ir funkcionuoja tie profesinio kaupimo pensijų fondai Vakaruose. Jeigu mes turime nejudantį klausimą, tai gal reikėtų apsvarstyti ir numatyti papildomas paskatas tam profesiniam kaupimui, ir būtų galbūt dalis žmonių patenkinti, nes realiai yra pagrindo nepasitikėti privačiu kaupimu, bent jau praktika rodo?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Visiškai sutinku, kad profesinių fondų kaupimas tikrai turėtų būtų skatinamas daug didesne apimtimi, tačiau turint galvoje, kad įstatymas jau egzistuoja, o mes neturime precedento, kad kas nors kauptų profesiškai, šiuo atveju turime daryti sprendimus dėl tos sistemos, kuri egzistuoja, ir tuos sprendimus darome. Tai, kad II pakopoje yra sudaroma teisė darbdaviams papildomai pridėti prie pensijos iš darbdavio lėšų, sukuria tam tikrą profesinio fondo tarpinę situaciją, tačiau tikrai turėtume eiti link tolesnio vystymo po to, kai pereis šis paketas, jei jis pereis, nors ir koks jis pereitų, tada taip pat atitinkamai turime stiprinti ir profesinių fondų… skatinimą dalyvauti profesiniuose fonduose.
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau jūsų paklausti. Keičiama, jūsų siūloma keisti sistema, kai du procentiniai punktai lieka žmogaus kišenėje, bet tiems, kurie šiandien tik tiek ir tekaupia, dar du vis dėlto reikėtų ištraukti iš tos savo kišenės. Šiandien akivaizdu, kad žmonės jų netraukia tomis pačiomis sąlygomis, nors valstybės dotacija kartais yra dvigubai didesnė už jų atlyginimą, nes mokama nuo vidutinės algos. Kas verčia jus manyti, kad šis schemos pakeitimas privers žmones ištraukti tuos du procentinius punktus ir sumokėti? O jeigu vis dėlto ne, tai kokiais finansiniais šaltiniais bus vykdomi finansiniai įsipareigojimai šitų žmonių sodrinei pensijai, kuri, neabejotinai, ateityje bus labai menka?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kaip jūs sakote, tiek pensijų, tiek kitokio kaupimo kultūra Lietuvoje yra tikrai menka ir turėtų būti skatinama. Šiuo atveju šiais keitimais siekiama paskatinti, kad žmonės kauptų pensijai. Automatinis įtraukimas yra būdas, kuriuo sukeliama labai aiški tiesioginė žmogaus diskusija: ar aš noriu likti, jeigu esu įtrauktas, kai pamatau, kiek prarandu lėšų nuo savo darbo užmokesčio, gal tai man bus paskata, kad tiek lėšų turbūt aš galiu atsisakyti dėl to, kad gaučiau oresnę pensiją; bet jeigu matau, kad, deja, man tos lėšos, keletas eurų, kurie būtų per mėnesį, yra per dideli, tada aš galėčiau atsisakyti.
Šiuo atveju, kai yra automatinio įtraukimo sistema, žmonės galės matyti tiesiogiai savo darbo užmokesčio lapelius, kiek jie netenka dėl dalyvavimo kaupime, tai paskatintų sąmoningumą. Kaip tik sąmoningumo šiuo atveju ir trūksta.
Jeigu sumažės, kaip jūs sakote, 2 % „Sodros“ įmoka, tikėtina, kad „Sodros“ biudžetas neteks pajamų. Jeigu mes nedarytume nieko, tai 2020 metais „Sodros“ biudžetas netektų daug daugiau pajamų. Tada klausimas būtų dar aktualesnis – kaip užtikrinti pensijas visiems, turintiems mažesnes? Šiuo atveju tas siūlymas yra suderintas su teisėtais lūkesčiais kompensuoti tuos nepervedimus į pensijų fondus iš „Sodros“, atitinkamai mažinant „Sodros“ įmokas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti už, prieš. S. Jakeliūnas – už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Čia yra ilgai rengtas įstatymo projektas, dalyvavo Lietuvos bankas, kitos institucijos. Anuitetų išmokų sistema yra gana sudėtinga ir tai yra viena iš sričių, dėl kurios gali reikėti šiek tiek daugiau laiko, negu premjeras mums skyrė 25 kalendorines dienas. Todėl nenustebsiu, jeigu, pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komitete pasiūlysime daryti tam tikrą pertrauką ir, padiskutavę Pensijų darbo grupėje, kuri yra surengta koalicijos iniciatyva, kartu su ekspertais rasime dar geresnių sprendimų tiek dėl anuitetų ribos, tiek dėl pačių anuitetų tiekėjų.
A. Armonaitė minėjo, kad pensijų fondai dabar anuitetus teikia. Iš tikrųjų jie neteikia, bet teoriškai gali būti tokie produktai pasiūlyti, kad būtų gyvenimo ciklo principas pritaikytas iki pat gyvenimo pabaigos, o ne iki išėjimo į pensiją. Tokios alternatyvos taip pat yra pasiūlytos ekspertų ir, aš manau, tikrai rasime gerus, subalansuotus sprendimus.
O J. Razmai noriu pasakyti. Jis kritikuoja, kad čia yra pensijų sistemos stabilumas pažeidžiamas ar panašūs dalykai. Čia yra kuriamas ilgalaikis pensijų sistemos stabilumas. Pirmas žingsnis buvo panaikinti „Sodros“ skolą. Antras žingsnis – dabar po siūlymų ir po diskusijų bus atskirta II pensijų pakopa nuo „Sodros“ ir „Sodros“ balansas, ir jos ilgalaikis stabilumas bus užtikrintas po šių sprendimų. Todėl siūlau palaikyti po pateikimo ir tikrai toliau perkelti diskusijas į komitetus. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Armonaitė – prieš.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Ši reforma ir šis konkretus įstatymo projektas iš tikrųjų kelia daugiau klausimų negu atsakymų ir kelia daug abejonių. Tai yra dešimtas pensijų kaupimo tarifas per 15 metų. Man atrodo, Lietuvos gyventojai, žmonės, kurie dirba ir galvoja apie savo senatvę, nusipelnė vis dėlto žinoti, kas jų laukia ateityje, ir nusipelnė teisinės bazės prognozuojamumo. Abejonių kelia įvalstybintas anuiteto mokėjimas per „Sodrą“. Aš neišgirdau atsakymo, kokie vis dėlto saugikliai apsaugos tą nuosavybę, kuri bus perkelta į „Sodrą“, kad tais pinigais nebūtų lopomi kiti įsipareigojimai.
Automatinis įtraukimas taip pat kelia abejonių. Kaip suprantu, bus automatiškai parenkamos bendrovės. Kokiu būdu jos bus atrinktos? Galbūt reikėtų kriterijus nustatyti pačiame įstatyme? Įstatyme kol kas to nematyti.
Iš tikrųjų žiūrėdama į pensijų sistemą, aš pirmiausiai žiūriu į tai, ar ji sukurs daugiau galimybių žmonėms sukaupti ir taupyti senatvei. Šiandien man atrodo, kad kol kas pagal šį projektą tų galimybių nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Yra tiesiog mažiau galimybių pasirinkti, didinamas valstybės vaidmuo ir didinamas valstybės kišimasis, kuris apskritai ir taip yra, manau, pakankamai didelis. Taigi aš neabejoju geromis ministro intencijomis, tikrai, jeigu pavyks pateikti šį projektą, teiksime pasiūlymus, kaip galbūt jį patobulinti, bet kol kas, deja, negaliu palaikyti šito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė. Prašau balsuoti. Kas pritaria Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2246, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 58, prieš – 23. Lygu… Ne, atsiprašau. Už… (Balsai salėje) Viskas gerai, viskas kontroliuojama. Pritarta po pateikimo.
Kolegos, ar yra dar papildomų? Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Yra dar pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti taip pat birželio 21 dieną.
A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, taip, įstatymas vadinamas kaupimo įstatymu, bet kažkaip daug buvo kalbų apie tai, kad daugelis nesutinka, kad būtų mažinamas tarifas, o būtent šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje aiškiai parašyta:1,55 procentinio punkto mažinti pensijų socialinį draudimą. Vadinasi, buvo daug tuščių kalbų. Tokiu sprendimu mes įtvirtiname toliau mažas pensijas Lietuvoje kitų šalių atžvilgiu ir nestipriname socialinio draudimo, nedidiname pensijų, bet jas mažiname. Daugelis čia jau gauna pensijas, labai norėčiau, kad jūs pagalvotumėte apie tai. Negalime tokiu būdu eiti link to, kad mūsų pensijos ir toliau liktų mažiausios. Todėl… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, jeigu girdite, nežinau, gal prapuolėt kažkur ar nesiklausote. Gerbiamas Jakeliūnai! Gerbiamas Jovaiša, ar leistumėte truputį prablaivinti, ar leistumėte paklausyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui? Jūs minėjote, kad bus sudaryta kažkokia darbo grupė, bet pagrindinis komitetas visur yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaip mes ten toliau dirbsime? Pavyzdžiui, kai kurios prielaidos, kurios čia yra padarytos dėl kaupimo sistemos, tos prognozės, kiek man pavyko išsiaiškinti, senėjimo faktorius kaupimo fonduose nei kaip prognozės yra visiškai neįvertintas ir neaišku, pagal ką prisiimta ta optimistinė tokia skaičiuoklė. Turbūt pagal dabar visai neblogą demografinę situaciją. Būtų gerai, kad mes, jeigu norime tikrai ką nors priimti, surasti, kažkaip rastume galimybes dirbti kartu, ne kiekvienas sau.
PIRMININKAS. Kolega S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Atsakymas dėl darbo grupės. Kadangi diskusijos vyko tarp koalicijos frakcijų ir Vyriausybės, tai siekdami suderinti tas pozicijas, rasti bendrus sprendimus, koalicijos Seimo nariai pasiūlė sudaryti darbo grupę. Joje dalyvauja Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, dalyvauja komiteto vicepirmininkas ir jūs esate taip pat kviečiamas šį ketvirtadienį 15 valandą atvykti į Biudžeto ir finansų komitetą ir dalyvauti toje darbo grupėje, ji yra atvira iš esmės visiems.
Dėl kitų dalykų mes čia galime ilgai diskutuoti, demografijos pakeitimo normų ir panašiai, tai yra per daug abstraktūs ir bendri klausimai. Šiuo atveju yra tikslas suderinti nuostatas, kad „Sodra“ nenukentėtų ir kad visi kaupiantieji taptų pensininkais, o ne vienkartinių išmokų gavėjais.
15.16 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2258 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, kurį mes išskyrėme iš šito paketo – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir taip toliau pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2258. Prašau, ministre, pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas. Siūloma 1,289 karto padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos atlyginimo bazinį dydį dėl to, kad dalis darbdavio įmokų perkeliama darbuotojui ir tai yra techninis keitimas, susijęs su visu darbdavio dalies perkėlimu į darbuotojo… visu paketu.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti I. Šimonytė ir dar keletas Seimo narių. Prašau, Ingrida.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Čia toks labai gudrus numeris, jūs klausimą, kuris yra sudėtingas politinis klausimas, kiekvieno biudžeto proga įtraukiate į paketą su kodu ž ir sakot, kad gal niekas nepastebės, kad čia tiesiog yra siūlymas kitiems metams patvirtinti bazinį dydį valstybės tarnautojams ir, jeigu žmonės atlieka aritmetinius veiksmus, to dydžio nekeisti, t. y. palikti tokį patį, kitaip sakant, pasiųsti žinią mūsų valstybės tarnautojams, kad jų atlyginimai lieka įšaldyti šių metų lygio. Čia toks buvo jūsų tikslas? Tiesiog įdėti šitą dilgėlę į rožių puokštę ir tikėtis, kad niekas to nepastebės?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Noriu paneigti šią versiją. Greičiausiai daugelis užsirašiusių paklausti klaustų to paties klausimo. Iš tiesų patvirtinu, kad rimtai žiūrima į bazinio dydžio kėlimą ir šiuo metu kaip tik vyksta Vyriausybės ir profesinių sąjungų atstovų derybų procesas dėl bazinio dydžio. Šiuo atveju ko mes negalėjome sau leisti, tai nepadidinti bazinio dydžio. Šiuo atveju tada jau visi pamatytų, kad jiems yra sumažinamas, ne tai, kad atitinkamai pagal tai, kaip visiems didinamas ir jiems didinamas. Kad būtų išvengta šitos priešpriešos, mes techniškai didiname, tačiau kartu su valstybės biudžetu bus teikiami konkretūs siūlymai dėl bazinio dydžio padidinimo taip, kaip bus suderėta su profesinėmis sąjungomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs sau prieštaraujate. Jūs kalbate apie derybas. Šiame įstatyme nė žodžio apie derybas, nors čia yra visiškai naujas įstatymas, kuris apibrėžia dydį. Jūs eliminuojate visokias derybas – mūsų dabartinę įstatymo nuostatą iki liepos 1 dienos patvirtinti ir susitarti, ir pateikti, ir tą turėjo daryti Seimas, jeigu jūs prisimenate įstatymą, jūs šitą viską išbraukiate ir aiškinate, kaip vyksta derybos, o įstatyme įtvirtinate dydį, kuris neleistų sumažinti darbo užmokesčio dėl sistemos keitimo.
Kur dingo tada derybų procesai, datos, kada turi būti nustatyta, ir kiti dalykai, kas yra dabartiniame įstatyme? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Taip, dėkoju. Derybos vyksta. Jeigu bus susiderėta dar per birželio mėnesį, tai skubos tvarka teiksime Seimui naują įstatymo dydį ir tada jis tikrai bus kitoks, negu čia pateiktas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, kam tada tas žaidimas, kad kas mėnesį mes tą patį įstatymą priiminėtume ir svarstytume? Kodėl nebuvo galima padaryti iš karto, anksčiau pradėjus tartis su profsąjungomis ir su visomis kitomis asocijuotomis struktūromis?
Ir dar vienas klausimas. Aš suprantu, kad jūsų žmonės moka naudotis kalkuliatoriumi, bet keturi skaičiai po kablelio – tai gana daug darbo ir jokio tikslo. Ar nemanote, kad visuose tuose įstatymuose galėjo būti vienas skaičius po kablelio daugiausia ir į didėjimo pusę? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju, kiek aš žinau, pirmą kartą vyksta derybos dėl bazinio dydžio, ir tai jau yra sveikintinas procesas. Ką mes sutarsime, taip ir bus. Antras dalykas, jeigu šiek tiek ir užsitęsia, tai, mano galva, jeigu mes ateisime rudenio sesijoje su didesniu baziniu dydžiu, bet sutartu, tai yra didesnė vertė, negu teikti tik Vyriausybės siūlymu.
Kitas dalykas dėl 1,289. Kadangi yra be galo daug teisės aktų, susijusių tiek su įmokom, tiek su išmokom, tai šiuo atveju norėjosi padaryti kiek galima techniškai tiksliau. Tuo tarpu bet kokie padidinimai, kuriuos jūs numatote, sakote, į darbuotojo ar naudos gavėjo pusę, juos visus įvesti kitais teisės aktais, pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, kur yra neapmokestinamojo pajamų dydžio bazė išplečiama ir t. t., tai šiuo atveju šitie įstatymų projektai yra tik techniškai tikslūs, o visi kiti didinimai – kitais teisės aktais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, vis tiek jūsų pristatymas slepia tam tikrų gudravimų. Šitas paketas, kurį mes svarstome, įsigalios sausio 1 dieną. Šiuo metu mes turėjome pateikti galiojančio įstatymo bazinio dydžio iki liepos 1 dienos, pagal dabar skaičiuojamą mokestinius įstatymus tvarką… Jūs to nepateikėte kartu pažeisdami įstatymus. Vyksta derybų procesas, tvarka, sveikintinas dalykas, derėkitės, kai susiderėsite, toliau… Bet jūs nepateikėte to įstatymo, dabar pasakėte, padidės 1,28 ar kiek kartų. Pirmiausia jis nepadidės, jis tiesiog liks toks pat, tik dėl skaičiavimų jisai didėja.
O praėjusį kartą įsipareigojote, kad jau šį kartą teikdami atsižvelgsite į infliaciją. Aš pats teikiau įstatymo projektą, jis buvo (…), bet jūs atėjote be infliacijos įvertinimo. Tai yra Vyriausybės projektas, ką susiderėsite, bus kitas dalykas. Kodėl jūs nesilaikote duoto pažado? Jūs, aš turiu omeny, Vyriausybė.
L. KUKURAITIS. Kaip ir minėjau, šituo, o ir visais teisės aktais, kurie nustato sąryšį su vidutiniu darbo užmokesčiu ar minimaliu mėnesiniu atlygiu, visur techniškai yra daromi keitimai. Tai čia yra tik techninis keitimas tam, kad mes nepaliktume labai didelės grupės, priėmę šitą paketą, su daug mažesniu atlyginimu nuo sausio 1 dienos, jeigu derybos nepavyktų arba dėl kitų sąlygų. Šiuo atveju tam, kad nekeltume įtampos visuomenėje, buvo pateiktas ir šito bazinio dydžio patikslinantis projektas. O, kaip ir sakiau, dėl infliacijos ir kitų koregavimų, vadinasi, bazės dydžio didinimo dėl to, kad augtų atlyginimas ir neutralizuotų infliacijos žalą, vyksta derybos ir mes ateisime su kitu teisės aktu.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kiek aš atsimenu, visais pakeitimų atvejais nepriklausomoje Lietuvoje, kai mes keisdavome ką nors ir apvalindavome, visada apvalindavome į žmogaus pusę. Tai dabar tas klausimas, ar reikia po kablelio palikti du skaičius, ar būtų galima įrašyti 171 euras ir tuo išspręsti bent mažą tokią problemėlę, kad žmonės pajustų nors kokį padidėjimą?
Bet mano klausimas yra tas, į kurį jūs neatsakėte praeito mūsų susitikimo metu, kuris vyko prieš geras dvi savaites. Po šitų pakeitimų kokią pensiją gaus žmogus, gaunantis minimalią algą, turintis bendrą stažą, kaip priklauso, vidutinį atlyginimą ir gaunantis keturis ar tris, kaip jūs pasirinksite, vidutinius atlyginimus, mes labai aiškiai matytume, kam tai yra naudinga. Ar galite nors kada atsakyti į paprastą klausimą?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju labai svarbu kada: ar kalbama apie dabartines pensijas šiais ar kitais metais, būtų vienoks atsakymas. Tai būtų ties patys tarifai, tas pats indeksavimas, kitaip sakant, išlaikomas įsipareigojimas visiems pensininkams, kurie šiuo metu gauna pensijas. Augimas toks, koks būtų ir be reformos. Vadinasi, tai yra išlaikoma. Prie to 95 tūkst. pensininkų, kurie turi mažiausias pensijas, yra pridedama papildoma priemoka.
Jeigu mes kalbame apie ilgesnę perspektyvą, pavyzdžiui, po 20 metų, tai tada labai priklauso nuo prielaidų, ar žmogus kaupė papildomai, kokia jo bus pensija. Kaip, koks bus darbo užmokesčio fondas, kiek darbuotojų išvis dirba Lietuvoje ir kiek mes turime pensininkų – nuo tų prielaidų priklauso pakitimo norma. Viską darome, kad pensininkai ir ateities pensininkai gautų kiek galima didesnes pensijas.
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs puikiai žinote, kad… Gerbiama, Irena, galima? Atsiprašau, ministre. Gerbiamas ministre, jūs puikiai žinote, kad bazinis dydis buvo sumažintas per krizę. Jau, ko gero, mes įeisime į antrą dešimtmetį, kai krizė pasibaigusi, bet bazinis dydis nėra net atkurtas, tik iš dalies pernai buvo pakeltas. Kaip jūs manote, dar 10 metų užteks bent baziniam dydžiui atkurti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kaip žinoma, tik šiais metais pradėtas atkurti – per visus 10 metų nuo krizės nebuvo didinamas bazinis dydis. Tai jis pradėtas didinti. Ir žinau, kad yra politinis įsipareigojimas atkurti per šią kadenciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, čia tokia įdomi situacija, kai jums reikia pasirinkti, ar sumažinti visiems gyventojams socialinio draudimo mokesčius 2 %, ar, pavyzdžiui, biudžetininkams ir valstybės tarnautojams padidinti maždaug 20–30 %, nes tai maždaug adekvačios sumos. Mes kalbame apie šimtus milijonų. Tai ar galite paaiškinti, kaip jūs nusprendėte, kad vis dėlto geriau visiems sumažinti po kelis procentus, užuot paėmus ir išsprendus valstybės tarnautojų, biudžetininkų darbo apmokėjimą, nes čia, kaip matome, yra labai aiškus pasirinkimas: mažinti visiems keliais procentais, o valstybės tarnautojams ir biudžetininkams palikti tokį pat, nors galėjote priimti kitokį sprendimą – didinti jiems 20–30 %?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. „Sodros“ įmokos mažinimas – visiems darbuotojams, tai ne tik „Sodros“ biudžetui. Šiuo atveju, jeigu mes nesumažintume, „Sodros“ rezervas būtų kur kas didesnis ir tai užtikrintų didesnes galimybes laviruoti per ekonomines ir demografines duobes, bet būtent pensijų ir kitų „Sodros“ išmokų dalyje. O valstybės tarnautojų ir kitų biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai keliami iš valstybės biudžeto, ir šiuo atveju nėra tokios tiesioginės sąsajos, bet dėl valstybės tarnautojų ir kitų atlyginimų kėlimo, kaip ir sakau, vyksta kolektyvinės derybos šiuo metu. Aš tikiuosi, kad mes surasime sprendimus, tinkamus abiem pusėms.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš? Už – T. Tomilinas. Prašom, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ministre, man, deja, tenka pratęsti M. Majausko mintį, aš su ja sutinku, ir čia yra didelė problema. Suprantu techninę problemą – mes turime kartu tą paketą teikti, bet dėl fundamentalios dilemos, jeigu nekalbėtume apie 2 % sumažinimą „Sodros“, galėtume kalbėti apie NPD bazės plėtimą, kur irgi yra šimtai milijonų, ir NPD bazė plečiama nuo 1 tūkst. eurų uždirbantiems, tai ten yra tie šimtai milijonų, kurie galimai galėtų nueiti biudžetinėms algoms kelti. Todėl dilema yra sudėtinga. Suprantu, po pateikimo mes turime pritarti, nes tada paketas yra nevientisas, bet aš siūlau labai kritiškai pažvelgti į Finansų ministerijos užmojus plėsti NPD bazę ir galvoti apie realias derybas, nes tos derybos yra smarkiai pavėluotos, kiek žinau pagal informaciją iš vidaus. Gerai, kad jos apskritai vyksta. Linkiu visoms pusėms sėkmės tose derybose ir rimtų derybų.
PIRMININKAS. Prieš – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties nereikia klaidinti žmonių – be šio įstatymo visas paketas eis ir nueis. Šiandien šis įstatymas nereikalingas niekam, tik ministrui, nes realiai visi pasikeitimai įsigalios nuo sausio 1 dienos, iki to laiko mes kartu su biudžetu turėtume tvirtinti valstybės tarnautojų bazinį dydį. Paprastai taip ir darydavome. Tik šį kartą mes leidžiame ministrui nebegrįžti į šią salę, kaip jis sakė, jeigu derybos nepavyks. Iš esmės nieko čia mes gero nepadarome, tik leidžiame ministrui negrįžti pas mus ir nedidinti bazinio dydžio, jeigu nesusitars su profesinėmis sąjungomis.
Aš tik noriu priminti, kad praeitais metais bazinį dydį mes padidinome 2 %, kai infliacija buvo 4 %. Gal pagalvokime vis dėlto, koks yra mūsų prioritetas: ar didinti algas, ar vis dėlto norime pašalpomis išdalinti visiems kitiems? Tiesiog siūlau tikrai nepritarti ir palaukti, kol ateis susitarimas, kurio šiandien atseit siekiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra bendro sutarimo.
Balsuojame. Kas pritaria projektui Nr. XIIIP-2258, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 56, prieš – 21, susilaikė 25. Pritarta. Kaip pagrindinis vėl siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar reikia papildomo? Ne. Siūloma svarstyti…
P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis.
PIRMININKAS. Gerai. Galime kaip papildomą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? Ačiū.
T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas.
PIRMININKAS. Prašau? Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ai, pagrindinis? Atsiprašau.
PIRMININKAS. Pagrindinis. Viskas gerai. Kolegos, taip pat siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
15.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“ projektas Nr. XIIIP-2291 (priėmimas)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės po trijų valandų dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2291. Seimo nutarimo dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo projektas. Priėmimas. Nutarimas vieno straipsnio. Pataisų, kaip suprantu, nėra. Siūlome dabar pasisakyti už, prieš.
Pirmasis už – N. Puteikis. Prašom. N. Puteikis – už nutarimą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, noriu pacituoti iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo medžiagos. R. Kurlianskis apie „MG Baltic“ sėkmę įvairiuose Lietuvos miestuose. Cituoju: „Klaipėdą Eligijus rūpina, kiek jis ten gali, nes mes Klaipėdą paėmėme normaliai… Ta prasme Eligijus yra normalus.“
Gerbiamas Seime, padėkime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir mums patiems atsiimti ne tik Klaipėdą iš „MG Baltic“, bet visą Lietuvą. Ačiū V. Bakui ir komiteto nariams, kad jūs pradėjote šią atsiėmimo procedūrą. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Nuo pat pradžių neapleido įspūdis, kad tyrimas dėl verslo grupių įtakos politikams pagal Seimo palaimintus abstrakčius klausimus sudarys sąlygas manipuliuoti Seimo nariais. Iš esmės nieko nėra apie „Rosatom“ įtakas 2008–2012 metais dešiniesiems Lietuvos politikams, kurie priėmė jiems naudingus sprendimus. Nė viena slaptoji tarnyba nepateikė duomenų apie tuo metu fiksuotus įtakingų konservatorių ryšius su „MG Baltic“, nors, pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, būtent 2008–2012 metais išaugo „MG Baltic“ pelnas iš laimėtų viešųjų pirkimų. Aišku, dabar viską norima nurašyti vien tik liberalams ir E. Masiuliui, bet tai tik akių dūmimas. Aklas pasitikėjimas dozuota Valstybės saugumo departamento informacija, paviršutiniškos apklausos, nepatogios informacijos neutralizavimas, prisidengiant bendru sutarimu, sukuria tiesos paieškos iliuziją. Vėl dar kartą keliame politines dulkes, kurioms nusėdus vienus koncernus pakeis kiti, o Lietuvos žmogus liks kvailio vietoje. Todėl negaliu balsuoti už tokį žmonių mulkinimą ir nedviprasmiškai atsiriboju nuo šio politinio atrajojimo proceso.
PIRMININKAS. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Išvadose nėra pasiūlymo išaiškinti, kodėl P. Urbšys yra šiuo metu išskirtinai dažnai rodomas kai kuriose televizijose, nors tai yra visiškai neįtakingas Seimo narys, išmestas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, kyla klausimas, ar tai tik atlygis už tai, kad nuolat puola konservatorius, ir kokios čia grupės tuo suinteresuotos?
PIRMININKAS. Į temą kalbėkite!
J. RAZMA (TS-LKDF). Nežiūrint to, aš siūlau balsuoti už išvadas, kurios žmonėms vis dėlto atskleidė daug naujų svarbių faktų apie ne pačius gražiausius politikų ir verslo ryšius, ir tai yra gerai, kad žmonės daugiau suvokia ir bus reiklesni politinei bendruomenei. Svarbiausia, aš balsuoju dėl to, kas yra išvadų gale, – tai yra siūlymai, siūlymai Vyriausybei, Seimui, dėl teisės aktų tobulinimo, pagaliau dėl partijų susitarimo, kuris, turėkime vilčių, gal bus prasmingas, o ne grįstas tokiu tuščiu politikavimu, kurio šiandien netrūko. Išvados tikrai yra geros, ir jeigu jas įgyvendinsime, aš manau, kad pozityvių pokyčių tikrai bus.
PIRMININKAS. Prieš – R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Noriu pasakyti gerbiamam Povilui, kad žmonės tikrai nėra mulkinami, ir noriu padėkoti komitetui už atliktą milžinišką, didžiulį darbą. Pirmininko pristatytos išvados rodo, kad naujas tyrimas turi būti pradėtas ir tęsiamas. Jeigu ši idėja bus uždaryta, tada viskas netenka prasmės. Negalime palikti Lietuvos su tokia problema. Dėkoju. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaujame!
Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos!
PIRMININKAS. Netriukšmaujame iš vietų.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiandien balsuojame už tyrimo išvadas, bet kaip ir moksliniam darbui, kaip ir bet kuriam tyrimui yra svarbu ir per patį tyrimą surinkta medžiaga, tai yra tie faktai, kurie labai rūpi tiek mūsų valstybei, tiek visai visuomenei. Šis tyrimas yra tik pirmas etapas link to, kad suformuotume labai aiškius teisinius mechanizmus, kad tokios situacijos, kokios buvo iki šiol, nepasikartotų ateityje, todėl raginu visus palaikyti tyrimo išvadas.
PIRMININKAS. Prieš – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Dėkodamas V. Bako komisijai už atliktą darbą, aš linkiu jiems labai daug sveikatos ir energijos grąžinant į Lietuvos biudžetą tą 1,5 mlrd. eurų (visai komisijai dėkoju), kurie buvo rasti pasisavinti. Bet aš esu prieš tai, kad komisijos darbas būtų tuo ir baigtas. Aš palaikau tuos kolegas, kurie kalba apie tai, kad reikia atskirose srityse pagilinti darbą. Aš manau, kad ne patys didžiausi nusikaltėliai tie, kurie paėmė, pasisavino biudžeto pinigus, didžiausi nusikaltėliai yra tie, kurie atėmė iš žmonių tikėjimą, tikėjimą savo valstybe, ir jie prarado viltį, kad kažkas pasikeis, todėl jie išvažiuoja. Aš už tai, kad kiekvienoje srityje – ar tai būtų sveikatos sistema, ar tai būtų švietimo, kitos, būtų einama į gylį ir atrastos tikros priežastys, dėl ko taip įvyko.
O už išvadas aš pasirašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Už – P. Gražulis. Baikime pasisakymus, bus dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, yra labai simboliška, vakar atšventėme Sąjūdžio 30-metį, šiandien minime, kas įvyko per Lietuvos galbūt dešimtmetį. 30-mečio mes negalime paminėti, bet bent dešimt metų D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpio tikrai šis tyrimas apima. Kas per dešimt metų skyrė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, prokuratūros, FNTT vadovus ir, deja, VSD vadovą? Be abejonės, konservatorių išrinkta Prezidentė D. Grybauskaitė.
Seimo nariai ir gerbiamas Vytautai Bakai, tai, kad jūs atskleidėte bent dalį informacijos, esate iš dalies padarę tikrai didelį darbą. Bet netikiu, kad jūs pakelsite patį didžiausią purvo dangtį – konservatorių nuveiktus darbus. Aš manau, greičiau jūs būsite, valdančioji dauguma, sudaužyta, jūs, kaip sakoma, liksite opozicijoje, bet šito nebus galima padaryti. Jūs gal net ir nejaučiate, su kokiomis jėgomis susiduriate ir susidursite, norėdami atkelti dangtį ir purvą, ką padarė konservatoriai, užvaldydami Lietuvą per šitą laikotarpį.
Iškovojome laisvę ir nepriklausomybę. Deja, per 20 metų okupavo kiti. Per šitą okupaciją iš Lietuvos pabėgo daugiau kaip 1 mln. žmonių. Bet jūs parodėte žmonėms tik vieną įmonę, bet neparodėte „Rosatomo“, neparodėte konservatorių rankų. Jie net įkūrė „Baltųjų pirštinių“ organizaciją, nes jų rankos tokios purvinos, kad nenusiplauna, jie turi vaikščioti su baltomis pirštinėmis. Štai, vienu žodžiu, kas slypi po patriotiniais žodžiais, skambiais žodžiais. Melas, apgaulė ir purvas. Bet aš jums linkiu drąsos ir vilties, kad jūs pakeltumėte…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). …visą konservatorių, kaip sakoma, patriotizmo šydą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū kolegoms, tikrai noriu padėkoti komitetui, tiksliau, komiteto biuro darbuotojams, kurie daug prisidėjo prie to darbo, tik, deja, taip jau išeina, kad yra tiriama tik viena kita grupė, bet neminimi kiti dalykai, arba nenorima minėti ir tirti kitų grupių. Tiems parlamentarams, kurie sako, gaila, reikėtų tirti daugiau, vien todėl siūlau susilaikyti ir nebalsuoti už tokias išvadas. Siūlau joms nepritarti, o sudaryti specialiąją komisiją iš Seimo narių, kad Seimo nariai galėtų tirti.
Kitas dalykas. Tiems kolegoms, kurie bandė šnekėti, kad buvusi valdžia, viena, antra, trečia, prisidirbo, ir labai stipriai minėjo ir kairiuosius, ir dešiniuosius, ponui D. Gaižauskui norėčiau atsakyti, gal jis pamiršo, kad jų deleguotas ministras V. Navickas buvo tuo metu ir jis pasirašė LEO LT sutartį ir visą šitą dalyką darė. Jis buvo Valstiečių partijos atstovas.
Gal ponas Dainius pamiršo, kad valstiečių deleguota ministrė buvo K. D. Prunskienė? Ji derino tuo metu Europos Sąjungos struktūrinių fondų krepšelį, derino, kokios įmonės gali į jį pretenduoti ir kaip gali gauti kokią paramą, kokią techniką, traktorius ir visa kita gali pirkti. Matyt, irgi atmintis ištrina.
Gal ponas Dainius pamiršo ir Marijampolėje vykusius įvykius, kažkodėl nenori prisipažinti ir nenori iš tos tribūnos pasakyti apie panelę Sinkevičiūtę, buvusią jo bendradarbę. Siūlyčiau kolegoms iš Marijampolės, K. Mažeikai pasidomėti, kas 2009 metais Marijampolės VPK vyko.
Bet aš manau, kad ne tai yra esmė. Esmė šiandien kitas dalykas – buvo atverta tam tikra Pandoros skrynia, arba tam tikra informacija, kuri žmonėms išties yra svarbi. Taip, iš tiesų žmonės šiandien turi tą dalyką sužinoti. Bet man keista ir aš balsavimo metu susilaikysiu, nes išvadose visiškai nekalbama apie STT ir VSD neveiklumą, kadangi dirbo kriminalinės žvalgybos… pobūdžio informacija. Jeigu Valstybės saugumo departamentas mato, kad yra korupcinių apraiškų, ta informacija turi pasidalinti su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Per 14 metų, noriu pabrėžti, per 14 metų nė karto…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …tos tarnybos nebuvo informacija pasikeitusios, nė karto. Tai klausimas, ar tos tarnybos taip pat dalyvavo toje pačioje, ką kalba ne Žemaitaitis, o ką kalba komisija, nusikalstamame susivienijime? Aš tikrai nemanau, kad ta tarnyba yra tokia, todėl kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo projekto Nr. XIIIP-2291. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 18. Nutarimui (projektas Nr. XIIIP-2291) pritarta. (Gongas)
Replikos po balsavimo. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, manau, kad jūs padarėte klaidą. Dėl vedimo tvarkos aš norėjau anksčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad du „žalieji žmogeliukai“ užsirašė pasisakyti prieš, tačiau pasisakė už. Manau, tai sąmoningas jų manevras, todėl, prašydamas žodžio dėl vedimo tvarkos, aš būčiau prašęs, kad sudarytumėte galimybę bent keturiems asmenims pasisakyti prieš. Realiai pasisakyti. Tačiau jūs nesuteikėte man to žodžio ir „žalieji žmogeliukai“ daro salėje, ką nori. Noriu atkreipti dėmesį, kad jie yra jūsų koalicijos partneriai, todėl jūsų šališkumas pradeda tapti įtartinas.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, negi jūs skaitote jau kitų mintis? Aš tai tikrai jų neskaitau ir neturiu jokio pagrindo kam nors suteikti. O dar viena pastaba jums, kaip liberalui. Nepravardžiuokite, vis dėlto jūs, liberalai, pasižymėdavote šiokia tokia politinių diskusijų kultūra. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Prašau į protokolą įrašyti mano balsą prieš.
PIRMININKAS. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). O gerbiamam J. Razmai – reaguojant kalbėti apie įtakas vienokias ar kitokias, tai gal jos priklauso nuo mūsų skirtingo požiūrio, kas yra tiesa ir melas.
PIRMININKAS. R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Iš tiesų noriu pasakyti, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija balsavo už, tačiau noriu pabrėžti taip pat ir tai, kad, mūsų manymu, kadangi tyrimas buvo gana paviršutiniškas ir tikrai nebuvo gilus, mes labai įdėmiai vertinsime visus pasiūlymus, kurie ateis į Seimą iš Vyriausybės dėl išvadų įgyvendinimo. Tarp jų ir dėl noro riboti visuomenės informavimo priemonių laisvę licencijavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kadangi konservatoriai čia buvo kaltinami įvairiomis nuodėmėmis, tai siūlyčiau nepamiršti, kad šalia „Baltųjų pirštinių“ konservatoriai greičiausiai yra įkūrę ir „Baltąsias pėdkelnes“.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Noriu kreiptis į visus. Išlaikykime žmogišką orumą ir pagarbą kitam. Nors aš ir neaukšto ūgio, bet jaučiuosi ne žmogeliukas, o žmogus. Tai švaistytis tokiais žodžiais „išmestas“, „koks tas jo autoritetas“ ir t. t. Šiandien vienas išmestas, bet kartais, pasirodo, kad tam, kas išmestas, tai visai į naudą išėjo. Tai ne blogybė kartais. Ir noriu pasakyti, tas, kas šiandien įsivaizduoja, kad gali kritikuoti išmestą, gali būti rytoj išmestas. To nelinkiu jiems. Gerbkime vieni kitus. Tiesiog gėda tai klausyti!
PIRMININKAS. Ačiū, daktare. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Pritardamas A. Vinkui, oficialiai kreipiuosi į E. Gentvilą ir taip pat Etikos ir procedūrų komisiją ir frakcijos vardu, kad tokie epitetai, kaip „žalieji žmogeliukai“, šioje salėje skamba jau ne pirmą kartą. Jeigu tai kartosis, aš manau, mes kelsime atsakomybės klausimą tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gal ir nebūčiau šnekėjęs, bet kadangi Stasys paminėjo pavardę, tai aš noriu atkreipti… Ar jums tai atrodo normalu, kai kolega R. Šarknickas ir kolega D. Kepenis užsirašo pasisakyti prieš, o kalba už ir balsuoja už?! Tai atrodo normalu?! Dabar pažiūrėkite į jų balsavimo spalvą. Žalia. Kadangi jie priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, jie tikrai nėra valstiečiai, aš juos vadinu žaliaisiais, kurie elgiasi labai negražiai, mano manymu. Prašom mane svarstyti, bet tokiu atveju, jei paduodate mane į Etikos ir procedūrų komisiją, aš kreipsiuosi dėl dviejų kolegų sąmoningai pasirinkto apgaulės būdo – užsirašyti balsuoti prieš, kalbėti už ir balsuoti už. Tai kas čia ką klastoja? Gal jau geriau tiesiai pasakyti, „žalieji žmogeliukai“, mano mieli kolegos, negražiai elgiatės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, baigiame pasisakymus, įžeidinėjimus ir gal užteks? Dar nori kolega R. Šarknickas. Prašom. Tik ko nors neįžeiskite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taigi sena mokykla čia. Neįžeisiu, nes pamokų gavome iš čia nemažai. Per daug kadencijų tą sėkmingai darydavo. Aš dėl licencijavimo šiek tiek noriu pastabą Rasai pasakyti. Čekijos senate dabar yra diskusija dėl licencijavimo, nes dabartinis Čekijos premjeras A. Babišas, kuris yra magnatas, prieš tapdamas premjeru, įsigijo šešis televizijos kanalus, keletą portalų ir sėkmingai, tendencingai eidavo tie straipsniai. Čia yra kalbama apie atsakomybės klausimą. Ne tai, kad būtų draudžiama ar dar kažkas, bet tiesiog tokia pastaba.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nes jie dabar tą klausimą irgi iškėlė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norėčiau dar kartą priminti, jau buvo priminta – ketvirtadienį ir penktadienį šioje salėje posėdžiaus pasaulio moterų politikos lyderių atstovai. Labai prašom jūsų išeinant iš salės palikti tvarkingą darbo vietą, be asmeninių daiktų. Primenu, nes dabar šiek tiek daugiau Seimo narių, negu gali būti pabaigoje.
15.50 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2222, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2223, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2224, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2225, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2226 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas nuo 2-2a iki 2-2g – Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymas ir visi kiti. Kviečiame pristatyti ministrą A. Verygą. Pateikimas. Vienu metu visus galėsite pristatyti, ministre? Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni įstatymų projektai. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiami kolegos, teikiamų įstatymų projektų tikslas yra sudaryti teisines prielaidas efektyviau planuoti, organizuoti ir valdyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir sudaryti sąlygas efektyviau tą tinklą organizuoti.
Taip pat yra siekiama nustatyti skaidrų ir efektyvų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų valdymo ir sveikatos priežiūros modelį, taip pat vadovaujančių darbuotojų skaidrumą ir įtraukti naują principą, t. y. įtraukti regionus į sveikatinimo arba sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų veiklos planavimą.
Kokia yra dabartinė situacija? Šiuo metu galimybė valstybei su savivaldybe būti viešųjų įstaigų steigėja yra nenumatyta ir iš tikrųjų nėra sudaryta tokia net ir teisinė galimybė, kad valstybė arba Sveikatos apsaugos ministerija kartu su savivaldybe galėtų būti bendra steigėja ir kartu planuotų sveikatos priežiūros paslaugas. Biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai yra priimami viešojo konkurso būdu, kurį organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas administracijos paskirtoms pareigybėms, pavyzdžiui, medicinos direktoriui ir vyriausiajam finansininkui yra netaikomi reikalavimai būti priimtiems į darbą viešojo konkurso būdu. Vadinasi, dalis administracijos yra priimama ne viešojo konkurso būdu.
Taip pat yra nenustatytos kadencijos ar jų ribojimas, nėra nepriekaištingos reputacijos reikalavimo įstaigų vadovams.
Taip pat kalbant apie racionalų privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymą arba naudojimą Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti šių paslaugų finansavimo sąlygas ir ribojimus, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo teritorinėms ligonių kasoms nesudaryti sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.
Taigi teikiamais pasiūlymais siekiama šiuos trūkumus ištaisyti. Kas konkrečiai yra siūloma? Siūloma nustatyti, jog sveikatos apsaugos ministras tvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą ir kiekvienai įstaigai pavedamas teikti paslaugas. Vadinasi, atsirastų toks principas, kad būtų suplanuotas būtinas paslaugoms teikti įstaigų tinklas, atsižvelgiant į tai, kokias paslaugas tos įstaigos gali suteikti ir kokia apimtimi.
Taip pat yra siūloma nustatyti, kad nacionalinių sveikatos sistemos viešųjų įstaigų steigėjais galėtų būti valstybė, valstybė kartu su savivaldybe, savivaldybė, valstybė kartu su universitetu ir valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe.
Dviejų iš šių variantų nebuvo ankstesniame reguliavime, tai yra valstybės ir savivaldybės, taip pat nebuvo valstybės, savivaldybės ir universiteto, kas, mūsų manymu, būtų tikrai labai aktualu ir racionalu kalbant apie tris didžiuosius Lietuvos miestus – Klaipėdą, Kauną ir Vilnių, kur tikrai lygiomis teisėmis organizuojant tinklą galėtų dalyvauti visi trys steigėjai, t. y. ir universitetas, ir ministerija, ir savivalda.
Taip pat yra siūloma įteisinti naują kolegialų valdymo organą, t. y. valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar Respublikos lygmens įstaigoms. Jūs turbūt gerai žinote, su kiek problemų neretai susiduria tų didelių įstaigų vadovai tiek priimdami sprendimus, tiek planuodami veiklas. Ir kaip ir kitų, sakykim, valstybės įstaigų pavyzdžiu didelėse institucijose yra siūloma turėti tokias valdybas, tokį kolegialų valdymo organą, kur valdybos nariams būtų atlyginama už darbą. Yra nustatomi principai, kaip būtų atlyginama, ir tokiu būdu būtų sukuriamos prielaidos geriau ir efektyviau ir, aišku, skaidriau valdyti įstaigas.
Taip pat yra siūloma atsisakyti konkrečių biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų įvardijimo įstatymuose nurodant, kad šių įstaigų nomenklatūrą sudaro atitinkamų kategorijų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Manau, kad tai turėtų būti bendras principas svarstant visus įstatymus, nes šiandien mes susiduriame su problema, kuomet, matydami galimybes tikrai efektyviau planuoti paslaugas, efektyviau planuoti biudžetinių įstaigų tinklą, sakykim, ir tas įstaigas galbūt ateityje tarpusavyje sujungti, mes turime kiekvieną kartą ateiti į Seimą ir persvarstyti įstatymą. Manau, kad tai yra savotiškas reliktas, kuriuo buvo bandoma lyg ir savotiškai toms įstaigoms sukurti saugumą, tiesiog įrašant jų pavadinimą į įstatymą.
Dar vienas iš siūlymų – įtvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų penkerių metų kadenciją ir nustatyti, kad jie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtys būtų taikomos tokioms įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Vadinasi, toms mažoms, ypač pirminės sveikatos priežiūros, įstaigoms, kur vadovas gali būti kartu ir savininkas arba steigėjas, tikrai nėra jokios logikos vykdyti vadovų rotacijas ir taikyti tokį kadencijų apribojimą, bet visoms kitoms įstaigoms taip, kaip yra ir su kitomis viešosiomis įstaigomis. Manau, kad tai labai prisidėtų ir prie efektyvesnio valdymo, ir skaidrumo.
Taip pat yra siūloma nustatyti, kad viešojo konkurso būdu į pareigas būtų skiriamas įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai. Siūloma nustatyti, kad vadovai, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai turėtų atitikti nustatytus įstatyme nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Anksčiau nėra buvę tokio reikalavimo.
Taip pat yra siūloma sukurti sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Paprastai sakant, tai būtų dariniai, kurie leistų realizuoti regioninio planavimo ir valdymo vadinamąją idėją, kai paslaugos arba rekomendacijos dėl tų paslaugų organizavimo būtų teikiamos bendradarbiaujant to regiono merams, bendradarbiaujant institucijų atstovams, galbūt net ir veiklą vykdantiems verslo atstovams, kaip dabar yra regionų tarybose, tik tiek, kad tai būtų specifinės institucijos.
Ir dar vienas svarbus siūlymas, kuris taip pat yra laikytinas esminiu – nustatyti galimybę teritorinėms ligonių kasoms pasirašyti sutartis su tinklui nepriskirtomis įstaigomis tokiu atveju, jeigu yra neužtikrinamas numatyto masto paslaugų teikimas. Vadinasi, valstybė organizuotų įstaigų tinklą, ten užtikrintų paslaugų teikimą, iš kitų įstaigų, nediskriminuojant nei privačių, nei viešųjų įstaigų, paslaugos būtų perkamos papildomai tokiu atveju, jeigu tas valstybinių įstaigų tinklas negebėtų užtikrinti tinkamos paslaugų apimties.
Ir dar vienas siūlymas, kuris yra svarbus, yra siūloma liberalizuoti paslaugų teikimą slaugos srityje, t. y. dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų teikimo. Sutartis siūloma leisti sudaryti su visomis licenciją šiai veiklai turinčiomis ir pageidaujančiomis šias paslaugas teikti sveikatos priežiūros įstaigomis. Paprastai tariant, mes ten, kur turime perteklinę infrastruktūrą, siūlome tam tikras priemones, kurios leistų efektyviau tą struktūrą valdyti ir tvarkyti ten, kur yra labai didelis paslaugų trūkumas. Kaip tik yra siūloma supaprastinti paslaugų tekimą ir labiau jas išplėsti.
Ačiū, kad išklausėte siūlymus ir prašyčiau, kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. R. Martinėlis – pirmasis, prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl naujai įvedamo punkto dėl viešosios įstaigos valdybos. Pagal dabartinę situaciją toji valdyba bus visose įstaigose, net ir pačiose mažiausiose, nes ten dabar nereglamentuota, kad bus regionai ar kas nors. Ar negalvojama, sakykime, galbūt daryti regionus ir tas valdybas kurti tokiu didesniu regiono mastu, kad galėtų formuoti ir politiką, srautų valdymą, personalo valdymą, regionines ligonines, kurios sujungtų kitas, ir būtų viena tokia valdyba, kuri iš tikrųjų regijuotų tokią regiono politiką, o ne kiekvienoje mažutėje?..
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tos tikrosios valdybos, kurių valdybos nariai būtų apmokami, yra numatytos tik universitetų ir respublikinėse ligoninėse, t. y. didelėse įstaigose, nes mažose tikrai nėra logikos, nes ten valdymo efektyvumą galima ir kitokiais būdais užtikrinti, be to, valdyba kainuoja. Ji kainuoja pinigus ir tikrai, matyt, tokią naštą uždėti ant mažų gydymo įstaigų nebūtų racionalu.
O tos regioninės tarybos, taip, jos ir įtrauktų, kaip jūs teisingai sakote, ir paslaugų apimties planavimą. Ten ir turėtų dalyvauti visų tų regionų merai arba jų atstovai, gydymo įstaigų atstovai, teritorinė ligonių kasa su savo atstovais. Ir taip, kaip dabar yra regionų tarybose, galbūt net ir verslo atstovai… Labai dažnai girdime, kad sveikatos sektorius galėtų kai kurias gerąsias praktikas tikrai perimti iš verslo, ir, matyt, verslininkai turėtų gerų įžvalgų ir siūlymų. Tad valdyba, tokia kaip imperatyvas, tikrai ne visose įstaigose atsirastų.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, idėja formuoti valdybas – iš tikrųjų sveikintinas žingsnis. Žinant, jog šiuo metu stebėtojų tarybos tokios labai formalios ir dažnai sudarytos iš valstybės tarnautojų – žmonių, kurie yra reikšmingai silpnesni pagal savo autoritetą, lyginant su sveikatos įstaigų vadovais. Čia atsirastų lyg ir tokia valdymo forma, kuri jau būtų autoritetinga ir būtų toks tarpininkas tarp politiko ir vykdomosios, įgyvendinamosios valdžios sveikatos sistemoje. Mano klausimas, kaip jūs užtikrintumėte, jog ateitų tikri profesionalai, kurie būtų, ir išliktų nepriklausomi nuo sveikatos apsaugos sistemos, kurią jie prižiūrėtų?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų manau, kad absoliutų nepriklausymą bus sudėtinga užtikrinti, nes tam tikra prasme mes vis tiek visi turime tam tikrą interesą sveikatos priežiūros ir tam tikra prasme mes visi esame šiek tiek šališki, kalbėdami apie sveikatos priežiūrą. Bet šiuo atveju aš galvoju, kad galima siekti jau maksimalių tikslų, kaip jūs sakote, nepriklausomumo ir galima perimti geruosius pavyzdžius, kuriuos dabar turi įstaigos, turinčios valdybas. Matyt, kad ten geroji patirtis, mokantis iš gyvenimo, yra galbūt padaryta kokių nors klaidų, iš kurių mes galėsime mokytis. Matyt, kai mes jau prieisime prie konkrečių valdybos narių atrinkimo, jeigu iš esmės bus pritarta tokiam siūlymui, rasime sprendimą. Matyt, pasižiūrėsime į problemas, su kuriomis susidūrė kitos įstaigos, turinčios tokias valdybas, ir stengsimės tokių klaidų išvengti.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, labai pritariu jūsų iniciatyvai perkelti valstybės valdomų įmonių patirtį į jūsų sritį. Bet turiu vieną pastabėlę ir norėčiau ja pasidalinti. Jeigu viešosios įstaigos ligoninės turi deficitą (mane čia dabar užstoja Viktoras), tai vadovas negali būti skatinamas. Kitaip sakant, jam nemokama kintamoji dalis. Bet deficitas gali atsirasti dėl daromų reformų. Taip gali būti baudžiami reformistai. Reformos kainuoja. Aš labai jums siūlyčiau peržiūrėti, nes bendrovių vadovai taip pat gali būti skatinami, net jeigu yra nuostolių arba nepasiekė pelno normos. Dėkui.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už pastabą. Manau, ji labai teisinga. Jeigu atsiras tokių teisinių prielaidų apskritai planuoti, aš manau, mes pagalvosime ateityje ir apie tam tikras biudžetines lėšas, kad būtų galima tuos trūkumus arba kompensuoti, arba išlyginti, arba sudaryti sąlygas, jeigu reikia ką nors optimizuoti, kad vadovams nekristų kaltė, kaip jūs sakote, kai įstaiga, sakykime, yra pertvarkoma. Tai yra susiję su tam tikromis išeitinėmis kompensacijomis. Tikrai sutinku su jūsų pastaba, kad vadovas dėl to neturėtų nukentėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, man taip pat patinka intencija depolitizuoti sveikatos įstaigas, galbūt padaryti efektyvesnį jų valdymą, tačiau noriu vieną dalyką išsiaiškinti. Tarp lydimųjų teisės aktų yra tas momentas dėl privačių gydymo įstaigų sutarčių su ligonių kasomis. Ar aš teisingai suprantu, kad ministerija nustatys, kaip turi atrodyti tinklai ir kokia turi būti dalis? Dalis įstaigų, pavyzdžiui, dabar turinčių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, bus išmestos iš to tinklo. Man atrodo, tuo požiūriu, biurokratijos mažinimo požiūriu, kaip tik privačios sveikatos įstaigos valstybei mažai kainuoja, nes nereikia galvoti apie aparatūrą, sienas, sunkiąją techniką ir tam skirtas išlaidas. Ar jūs čia nematote tokios problemos?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų aš girdėjau ne vieną nuogąstavimą dėl privačių gydymo įstaigų, kad tai kaip nors pažeistų konkurenciją ar, kaip jūs sakote, išmestų jas iš tinklo. Bet mes šia prasme nesame unikali šalis siūlydami turėti tinklą, nes Konstitucija įpareigoja mus suteikti tam tikras paslaugas, garantuoti privalomąją, būtinąją sveikatos priežiūrą. Tam mums reikia tinklo, kur garantuotai galime užtikrinti ir finansavimą, ir to tinklo išlaikymą.
Gali atsitikti taip, kad tas mūsų tinklas dėl įvairių priežasčių gali negebėti tų paslaugų užtikrinti. Tada mes, tikrai nediskriminuodami, nes neturėtų mums būti jokio skirtumo, ar tai yra viešasis, ar privatus sektorius, tas papildomas paslaugas, kurių trūksta, skaidriai ir pirktume papildomai. Bet tai ir būtų būtent tos paslaugos, kurių trūksta. Dabar mes ir susiduriame. Čia nėra tik privataus ar viešojo problema. Mes turime labai išskaidytas paslaugas, jos yra labai išbarstytos. Aš manau, kad dabartinis reguliavimas kaip tik ir sukuria nevisiškai sąžiningą konkurenciją, kai vienos įstaigos gali imti priemokas, kitos negali to daryti. Tada sukuriama įtampa dėl žmogiškųjų išteklių ir panašiai. Aš manau, čia mes pasakome labai aiškiai – formuojame tinklą, kad užtikrintume visas būtinas paslaugas, o ten, kur trūksta, mes tiesiog jas perkame, ir nediskriminuosime, ar tai yra viešasis, ar privatus sektorius. Aš minėjau slaugą, ten kaip tik maksimaliai yra liberalizuojama. Jeigu kalbėtume apie pirminę sveikatos priežiūrą, ir dabar jau ta nuostata galioja. Tik ten, kur mes negalime tų išskaidytų paslaugų teikimo užtikrinti, mes pasakome, kad reikia formuoti tinklą.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, klausimų turėčiau daug.
Pirmas klausimas būtų dėl Seimo galių, nes jūs sakote, kad Seimas neturėtų nustatyti įstaigų… Tai turėtų daryti ministras. Aišku, smagu ministrui, bet girdėjau R. Karbauskio pačios kadencijos pradžioje pasakymą, kad dabar tarnystės Lietuvai valdymo svorio galia persikelia į Seimą. Čia, man atrodo, siūlymas yra priešingas.
Nesiūlyčiau apsigauti dėl valdybų, nes mes jau girdime iš aplinkos ministro, kad jis nieko negali padaryti Valstybinių miškų urėdijai, nes ten nusprendžia valdyba ir dėl direktoriaus atlyginimo, ir dėl kitų.
Ir dėl slaugos. Problema yra, kad šiandien jau dešimtys tūkstančių nesumokėta už paslaugas slaugos paslaugas teikiančioms rajoninėms ligoninėms. Paleidimas dar didesniam skaičiui sutarčių tik apsunkins teikiamų paslaugų apmokėjimą.
PIRMININKAS. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia dėl įstaigų sąrašo. Čia mes kalbame ne apie ligonines, nes ir dabar ten tų ligoninių… bet apie biudžetines įstaigas. Sutikite, kad, kaip aš ir sakiau, tas noras įrašyti kažką į įstatymą turi tokį savotišką norą… Tai lyg ir kuria tokią regimybę, kad tai yra saugi įstaiga. Tuo tarpu gyvenimas iš tikrųjų nestovi vietoje ir yra dinamiškų procesų, kur, aš manau, Seimą įvelti ir gaišinti net ir nelabai yra logikos. Atsiranda tokių galimybių, pavyzdžiui, kai kurias paslaugas, ką ir Vyriausybė dabar daro, tarkim, žmogiškųjų išteklių atranką arba personalo valdymą, finansus centralizuoti. Norint ką nors kažkur keisti, jungti, mums reikia nuolat eiti ir savotiškai gaišinti Seimą. Mes branginame ir jūsų laiką, ir manome, kad šiuo atveju nereikia… kiekvienu tokiu atveju grįžti prie įstatymų pataisų, o Seimas bet kada gali vykdyti parlamentinę kontrolę. Tikrai Seimas šiuo atveju nėra eliminuojamas. Jis gal tik neįveliamas į tokius smulkmeniškus dalykus kaip pavadinimai, kaip jų keitimai ir panašiai, bet dalyvauti procesuose, aš manau, visą laiką tikrai bus galima.
Dėl valdybų. Nežinau, kaip aš ir minėjau, tikslas yra efektyviau tas labai dideles įstaigas valdyti, įnešti tuos procesus, kurie yra valstybės valdomose įmonėse jau seniai vykdomi. Matyt, kad tai nėra absoliučiai pats gal unikaliausias, geriausias metodas, bet šiandien, kiek žinau, niekas geriau nėra sugalvojęs.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, po pateikimo už norėtų kalbėti R. Martinėlis. Prašau.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš kviečiu visus kolegas pritarti ministro pateiktai reformai. Čia dabar yra tiktai, kad bus formuojama teisinė bazė reformai pravesti. Iš tikrųjų bus optimalus strateginis valdymas, pagerės vadyba, bus galima valdyti paslaugų srautus, personalo irgi valdymą perimti optimaliai, gerės paslaugų prieinamumas ir eilės kartu trumpės. Todėl matau tiktai visus gerus aspektus šitame projekte ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš klausdamas šiek tiek jau ir reiškiau nuomonę dėl Seimo pozicijos. Štai mes, Astravo komisijos žmonės, susiduriame su galima grėsme radiacinio užteršimo iš Astravo. Šiandien turime vieną iš tokių institucijų sveikatos sektoriuje – Radiacinės saugos centrą. Išbraukus jo pavadinimą, atsiranda galimybė, kad tas centras bus prie kažko prijungtas, sujungtas ir funkciją vykdys galbūt kažkoks padalinys. Tai aiškiai, mano supratimu, neatitinka Seimo pozicijos dėl svarbios institucijos vietos, kad jam, tam centrui, nebelieka net vietos įstatymo pavadinime.
Antras dalykas, dėl dalininkų rajonų ligoninėse. Aišku, kad atimama tam tikra atsakomybė iš savivaldybių, nes dalį atsakomybės prisiima ministerija ir vyksta tokia šliaužianti centralizacija, kas yra jau buvę. Kažkada visos rajonų ligoninės priklausė ministerijai. Tik reikia tam tikro laiko, pamirštame ir vėl grįžtame į senus, kai kas sakytų galbūt, ir gerus laikus.
Dėl valdybų. Aš jau minėjau, kad tai yra tam tikras atsakomybės atsisakymas. Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos valdyba – labai geras pavyzdys: atlyginimas vadovo keliatūkstantinis, ministras nieko nežino, nes valdyba nustatė, o po to pasirodo, kad nuo direktoriaus atlyginimo priklauso ir valdybos narių, t. y. kuo didesnį paskirsi, tuo daugiau – 1/5 ir gausi atgal.
Dėl slaugos. Aš manau, kad tikrai turime ne plėsti paslaugų ratą, bet apmokėti ten, kur gali teikti. Ypač rajonų ligoninės, kurios dabar yra beveik uždaromos. Atsiskaitymai vėluojantys ir ribojimai dėl paslaugų apimties sudaro pagrindinę problemą. Todėl nesteikime ten, kur yra, naujų, o aprūpinkime ir suteikime galimybę joms dirbti ir teikti paslaugas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nėra sutarimo, balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams nuo Nr. XIIIP-2220 iki Nr. XIIIP-2226, visam paketui Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 86, balsavo 85 Seimo nariai: už – 47, prieš – 5, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas, suprantama, kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Tik atkreipiu dėmesį, kad dėl vieno iš šitų pateiktų įstatymų, susijusių su savivalda, dar siūlomas kaip papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti, ar yra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Vienoje vietoje, tik dėl vieno projekto. (Balsai salėje) Nereikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? (Balsai salėje) Nereikia? Reikia. Gerai. Tai nėra esminis dalykas, tikrai nereikia balsuoti. Komitetai turi teisę svarstyti, tuo labiau tai tikrai susiję su savivalda.
Jeigu pritariame, taip pat siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Ačiū, kolegos.
Toliau posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pagal darbotvarkę turėtų būti pateikimas 2-3a ir 2-3b klausimų – Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto ir Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto, bet pranešėjas ūkio ministras V. Sinkevičius nėra grįžęs iš komandiruotės, todėl šie klausimai bus antradienio posėdžio darbotvarkėje.
Kitas klausimas – projektas… (Balsai salėje) Nėra kas pristato. (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mane stebina, kad šitas klausimas nebuvo iškeltas nei Seniūnų sueigoje, nei tvirtinant darbotvarkę. Ar dabar, 16 val. 20 min., staiga sužinome, kad ministras yra komandiruotėje? To nebuvo žinoma iki šiol rengiant darbotvarkę ir visa kita? Man tikrai sunkiai suprantama, kodėl nebuvo galima nuo pat ryto pakviesti viceministrų, kurie pristatytų tokias svarbias, pagrindines šitos Vyriausybės reformas, dėl kurių yra daromas ypatingas posėdis, specialusis. Negalima atrasti, kad ateitų pristatyti?
Kolegos, aš nesuprantu, ar ministras nepritaria tai pertvarkai, ar mano, kad čia yra nesvarbu, nestrategiška, kokios čia yra problemos ir kur buvote jūs – nuo Seniūnų sueigos, kodėl jūs nesugebėjote atkreipti dėmesio?
PIRMININKĖ. Kaip žinote, šiandien yra nenumatytas Seimo posėdis, darbotvarkę tvirtino Seimo valdyba, o Seniūnų sueiga nesirenka.
Per centrinį mikrofoną – pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, viskas labai svarbu. Iš tikrųjų ministro požiūris į šį klausimą labai atsakingas, jis atvyks, jūs tai pastebėsite, niekas nesugriuvo. Labai atsiprašo, kad negali dabar, nenumatytų aplinkybių visada įvyksta. Antradienį įtrauksime į darbotvarkę, o dabar, šiandieną neįvyko tas, kas buvo numatyta nenumatytame posėdyje, bet tai tikrai nėra tragedija. Antradienį dirbsime prie to klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Nėra pranešėjo.
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1802(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-1802(2). Prašom į tribūną Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Prašom pastraipsniui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šį klausimą svarstė Švietimo ir mokslo komitetas, išvadai buvo pritarta štai taip: už – 7, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi priėmimo stadija, turėtume eiti pastraipsniui. Gerbiamas profesoriau, likite tribūnoje.
1 straipsnis: reorganizuoti nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
2 straipsnis. 2 straipsnyje atsiranda lyg ir 3 straipsnis, profesoriau?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, yra Seimo kanceliarijos pastaba, kad reikia atskirti. Komitetas pritarė, bet komitetas nepritarė 2 daliai, kad reikėtų išbraukti V skyrių. Yra labai aiškūs argumentai dėl to, kad V skyriaus sąlygų apraše yra visa finansinė dalis, o finansinė dalis, kaip žinome, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė šituo klausimu yra priėmusi specialų sprendimą, todėl komitetas mano, kad tos 5 dalies nereikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pritariame 2 straipsniui, atsirandančiam 3 straipsniui, Švietimo ir mokslo komitetui atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą, bendru sutarimu. Dėkoju. Tada keičiama numeracija.
4 straipsnis – vietoj 3 straipsnio. Pakeitimų nėra siūloma. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Siūlymų taip pat nėra, pritariame. 6 straipsnis. Pritariame. 7 straipsnis. Pritariame. Ir dėl universiteto statuto.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom, jūsų komentaras.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėl statuto yra Seimo Teisės departamento pastabų. Komitetas įvairiais atžvilgiais… Pavyzdžiui, 3 punktas – pritarti, 4 punktas – komiteto nuomonė pritarti, 5 punktas – komiteto nuomonė pritarti, 6 – pritarti, 7 – pritarti.
8 – nepritarti, nes kalbame apie bakalaurą, magistrą, mokslų daktarą. Mokslų daktaras yra aukštojo mokslo kvalifikacijos. Siūloma palikti taip, kaip yra įprasta aukštojo mokslo sistemoje.
9 punktas – nepritarti dėl dėstymo užsienio kalba.
Jau yra apibrėžta ir ankstesniais statusais, ir yra tam tikra specifika universiteto sistemos.
10 punktas. Pritarti. 11 punktas. Pritarti nuomonei. Toliau, 12 punktas yra pritarti iš dalies. Vadinasi, tinka. Toliau…
PIRMININKĖ. Likusiems – taip pat pritarti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 13 punktas – pritarti. 14 punktas – pritarti. 15 punktas – pritarti. Ir 16 punktas – pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke. Čia buvo tiesiog dėl Statuto. Prašau motyvus dėl viso Seimo nutarimo. Už nori kalbėti V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Siūlau balsuoti už. Universitetų bendruomenės pritaria. Manau, kad tai bus stiprus universitetas su savo mokslų kryptimi, tai sustiprins mūsų universitetų situaciją ir patį aukštąjį mokslą, tarptautinę padėtį taip pat. Tuo labiau kad jie turi viziją, kaip tai bus daroma, kaip viskas įvyks. Pats universitetų naujas darinys, tai siūlau balsuoti už, netrukdyti jiems vykdyti savo numatytų tikslų, tiesiog pritarti tam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš, kitaip negu kolega, manau, kad politikai čia sėdi ne tik tam, kad netrukdytų kam nors ką nors daryti, bet galbūt parinktų optimalų variantą iš visų, kurie galimi. Kai valstybė skiria 25 mln. Europos Sąjungos ir valstybės paramos, tai norisi, kad tas rezultatas, kuris iš jų būtų, būtų optimalus ir toks, kuris atneš didžiausią pridėtinę vertę. Šiandien, žiūrint į tą sprendimą, kuris matomas, ir į tuos sprendimus, kurie yra pasiūlyti kartu su įgyvendinimo planu, man iš tikrųjų neatrodo, kad tai buvo optimaliausias variantas. Pirminis planas, kurį buvo pateikusi Vyriausybės sudaryta darbo grupė, buvo gerokai, mano nuomone, efektyvesnis, labiau užtikrinantis geresnę studijų ir mokslo kokybę ir mokytojų rengimo kokybę. Šiandien žiūrint į šį planą ir kaip bus įsisavinamos lėšos, man tikrai kelia abejonių kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, bibliotekoms sujungti – 900 tūkst., bendrabučiams rekonstruoti – 2 mln. Aš nežinau, kaip tai užtikrins geresnę studijų ir mokslo kokybę ir kokybiškesnį mokytojų rengimą, kuris šiandien, atrodo, turėtų būti mūsų visų prioritetas. Tai kitą kartą tiesiog raginčiau nenueiti lengviausiu keliu, o vis dėlto pasinaudoti politine lyderyste ir užtikrinti, kad sprendimai, kuriuos mes priimame, būtų ne šiaip sau kam nors netrukdyti, o priimami tokie sprendimai, kurie pačiai Lietuvai būtų geriausi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Man labai keista, kai šis klausimas diskutuojamas daugiau nei metai komitete, kai aptariamos visos detalės su akademinėmis bendruomenėmis, kai iš tikrųjų faktiškai nėra sujungimo procese tokių vietų, kurios būtų mums nežinomos, staiga žvilgtert į vieną ar kitą skaičių ir kelti tokį nusistebėjimą, kad tas kainuoja tiek, tas kainuoja tiek. Aš manau, kad šis klausimas yra visiškai išdiskutuotas, jis yra labai gerai žinomas komiteto žmonėms, pasirinkta optimali suma. Beje, ji sumažėjo 20 mln., ir aš turiu pasakyti, kad mums būtina balsuoti už, nes to proceso laukia jau visų trijų universitetų bendruomenės.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Pupinis, atsiprašau, motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tikrai susilaikysiu, nes iš tiesų toks neva geranoriškas susijungimas, kai tave prievartauja, tai, savaime suprantama, tu ieškai kažkokios išeities. Iš tikrųjų buvau tas, kuris visada palaikiau idėją, kad vis dėlto technologinio profilio specializuoti universitetai turi išlikti savarankiški, aplinkinėse šalyse žemės ūkio universitetai taip pat daugeliu atvejų yra savarankiški. Tikrai net baisiausiame sapne nesapnavau, kad atėję valstiečiai pirmąjį, kurį sujungs arba prijungs, arba panaikins, tai Žemės ūkio universitetą. Kartu reikia tik stebėtis, kad apie humanitarinio profilio, socialinio profilio universitetus dar tik kalbama. Čia nežinau, kažkodėl ypatingai visiems nepatinka Kaunas, nuo Kauno pradėti tas visas operacijas, o, tarkim, Vilniuje jos atidedamos ir laukia dar ateityje.
Tikrai aš negaliu pritarti, kad dėl kažkokių ambicijų neva Žemės ūkio universitetas buvo pavadintas Aleksandro Stulginskio universitetu, stengiamasi atkurti neva akademiją. Niekas nežino, kuo čia viskas baigsis. Aišku, aš linkiu universitetui, kad gerai baigtųsi, bet kai jungiame ežį su gyvate, ne visada išeina spygliuota viela. Manau, kad problemų gali turėti ir vieno profilio universitetas, ir kito profilio universitetas ir iš to kažkokio junginio gali tikrai nieko neišeiti. Paprasčiausiai mes gero norėdami nuskandinsime du universitetus vienu metu.
Aš susilaikau nuo tokio balsavimo. Ir tikrai užuojauta jums, gerbiami valstiečiai, nes jūs į istoriją įeisite kaip tie žmonės, kurie panaikino Žemės ūkio universitetą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai balsuosiu už. Niekur neprapuola Aleksandro Stulginskio universitetas, jis išlieka kaip autonominis universitetas. Visi puikiai žinote – tai vienas iš universitetų, kuris turi visišką savo autonomiją, turi savo miestelį, nėra išmėtytas ir tikrai niekur neprapuola.
Na, o kolegoms – ir Edmundui, ir Vytautas, matau, balsuos prieš – gerbiamieji, jūs esate šito universiteto absolventai, o balsuosite prieš susijungimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Mieli kolegos, niekaip negaliu suprasti savo kolegų, kurių šiuo momentu yra 18 Seime. Tiesiog jūsų rankomis… Ir Seimo Pirmininkas yra akademijos profesorius, ir vicepirmininkas, ir valdančiosios koalicijos lyderis – faktiškai, mieli vyrai, jūs naikinate ne tik buvusią Žemės ūkio akademiją, bet laidojate ir visą žemės ūkį. Jums nerūpi, kaip bus ruošiami specialistai, kokia jūsų perspektyva.
Aš asmeniškai labai šiandien nusiminęs, kai mano kolegos sako, tai yra pačios bendruomenės pritarimas. Mieli kolegos, ir šuo kariamas pripranta. Mieli kolegos, nereikia čia tokių dalykų kalbėti. Mes privedėme prie to. Mes jiems nesiūlėme jokių kitokių alternatyvų, kaip susinaikinti. Mieli kolegos, tegul ant jūsų sąžinės būna, bet aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ir motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet kai kolega tokią demagogiją bando paskleisti, tai iš tikrųjų keista klausyti, tuo labiau buvęs tos akademijos absolventas, kiek girdėjau. Gerbkime bendruomenės sprendimą, supraskime, studentų skaičiaus mažėjimas, supraskime ekonominę universiteto padėtį. Universitetas tikrai yra autonomiškas, racionaliai mąstantis. Jie tikrai patys nusprendžia savo noru, kuriuo keliu jiems eiti. Manau, reikia šitam sprendimui pritarti ir leisti jiems apsispręsti, kaip jie nori gyventi ateityje. Tikėkimės, kad susijungimas padės išgryninti ir mokslo kryptis, ir pagerinti mokslo kokybę, studijų kokybę. Matau tiktai vienus privalumus, todėl kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną nori reaguoti Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Buvau paminėtas. Tikrai esu tos Žemės ūkio akademijos absolventas, kaip ir dauguma iš čia esančių. Turiu kolegai priminti… Dauguma iš tų 18. Čia tiems, kurie nesupratingi. (Balsai salėje) Esu vienas iš tų 18, kurie baigė Žemės ūkio akademiją, kuri daug metų vadinosi Žemės ūkio akademija, tokia buvo sukurta, kuri po to vadinosi Lietuvos žemės ūkio akademija, po to vadinosi Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemės ūkio akademija, po to vadinosi Lietuvos žemės ūkio universitetu, tada Aleksandro Stulginskio universitetu ir dabar sugrįžtame prie normalaus pavadinimo – Žemės ūkio akademija.
Gerbiamas kolega, visada prieš sakydamas, ką mes darome blogo, pagalvokite, ar ką nors gero padarei, ar ką nors gero padarysi dėl to universiteto? Aš padariau daug. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, nuomonės išsakytos. Prašau balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 60, prieš – 3, susilaikė 23. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
V. Kamblevičius – per šoninį mikrofoną.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš tik norėjau paklausti, ar galima laidotuvių maršą paleisti, kad visi suprastų, dėl ko čia vyksta tos diskusijos? Taip išsamiai, gražiai pakalbėjo ir gerbiamasis Pirmininkas.
Mieli kolegos, aš noriu pasakyti: viską galima padaryti, tačiau turint tokią bazę, aš faktiškai… būdami jūs valdžioje… prijungčiau ir vadintųsi kaip benori, bet visa bazė turėtų būti Žemės ūkio akademijoje su pačiu Vytauto Didžiojo universitetu. Tačiau aš nežinau, ar jūsų čia yra asmeniniai santykiai, ar ambicijos, bet šiandien jūs palaidojote Žemės ūkio akademiją.
PIRMININKĖ. Ir atsakyti nori per šoninį mikrofoną Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, niekas reformos nedaro dėl to, kad sužlugdytų žemės ūkio mokslus ar Žemės ūkio akademiją kaip nereikalingą Lietuvai. Didžiausias nesusipratimas yra kalbėti apie jos sunaikinimą, turint omenyje, kad G. Skaistė kaip tik paminėjo, kokios investicijos per penkerius metus bus įdėtos, iš jų – ir Žemės ūkio akademijos tolesnei plėtrai. Tai yra 25,5 mln. eurų, aš manau, kad daugelį gali tai įtikinti, kokiu keliu mes einame, o kokia ateitis bus universitetų, Kauno universitetų, taip, tai yra klausimas, kurio atsakymą greitai (po dvejų trejų metų) mes sužinosime.
Dėl Vilniaus universitetų E. Pupinis turi puikiai žinoti dalykus, kas yra projektuojama. Jis puikiai žino ir apie Vilniaus universiteto jungimą su Šiauliais, taip pat žino apie Mykolo Romerio universiteto siekius susijungti su VGTU, tad čia nėra jokių paslapčių ar kokių nors užslėptų minčių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar V. Rinkevičius – per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis Vytautai, įvyko jungtuvės, o ne laidotuvės, reikėtų ne laidotuvių maršą, o vestuvių maršą dabar mums paleisti salėje. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Taigi, pasikeitėme nuomonėmis ir tęsiame darbą toliau,.
Darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Dar A. Baura – per centrinį mikrofoną.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, aš labai atsiprašau. Esu vienas iš tų 18 absolventų ir ypač Vytautui, taip pat ir savo kraštiečiui Edmundui noriu pasakyti: prisiminkime, kai prieš dešimt metų Lietuvos veterinarijos akademija prisijungė prie Sveikatos mokslų universiteto, analogiškos kalbos buvo, kas čia padaryta? Noriu dabar jūsų paklausti, neberengiami veterinarijos daktarai? Neberengiami zoospecialistai? Šiuo atveju aš galvoju, kad tikrai perdėtos baimės ir, mano galva, padarytas tikrai geras sprendimas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir per šoninį mikrofoną – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai nereikia apgaudinėti, niekas prieš Sveikatos mokslų universitetą ir Veterinarijos akademiją nebuvo, iš tikrųjų buvo parengtas projektas, sutikta ir panašiai. Tačiau tai buvo tikrai panašaus profilio gydomieji universitetai. Šiuo metu kas bus, aš sakau, aš linkiu gero, bet, man atrodo, pamažu pradės nykti sunkesnės profesijos, inžinerinės, kurios reikalauja didesnių finansinių resursų, ir taip natūraliai visur išeina: žuvis ieško kur giliau, žmonės ieško kur geriau ir lengviau. Iš tikrųjų linkiu, kad to nebūtų, bet jūs pastatėte universitetą tikrai į didelį pavojų. Kaip minėjau, kitos šalys, kurios išlaiko žemės ūkio profilio universitetus, nėra kvailos. Mes kalbame apie žemės ūkį kaip perspektyvią šaką, o darome viską atvirkščiai. Linkiu jums sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, mes jau apsisprendėme dėl teikiamo įstatymo projekto. Jis yra priimtas.
16.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1986(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1986(3). Gerbiamas komiteto pirmininkas E. Jovaiša jau tribūnoje.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dėl šio projekto noriu pabrėžti, kad tai, kas dabar Seimo salėje yra pateikiama, dar nėra galutinis apsisprendimas prijungti Šiaulių universitetą prie Vilniaus universiteto. Tai yra mūsų pritarimas, kad iki spalio 10 dienos šie du universitetai atneštų tarpusavyje suderintas jungimosi sąlygas. Todėl mums ir reikia šito laiko, kad tos sąlygos būtų tinkamiausiai parinktos. Komitetas svarstė šį projektą ir balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji, nutarimas turi du straipsnius. 1 straipsniui, kad būtų reorganizuotas Šiaulių universitetas prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu, ką pristatė ir komiteto pirmininkas, galime pritarti bendru sutarimu?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir 2 straipsnis. Kaip ir buvo sakyta, siūloma iki šių metų spalio 10 dienos pateikti Seimui jungimosi sąlygų aprašą. Galime pritarti. Buvo Teisės departamento pastaba. Komitetas jai…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. …pritarė bendru sutarimu. Dėkoju, profesoriau. Motyvai dėl teikiamo nutarimo projekto. Nėra norinčių kalbėti. Visgi V. Kamblevičius nori kalbėti už. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų malonu, kad yra paskaičiuota, numatyta. Aš nesiginčiju ir siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1986(3) yra priimtas. (Gongas)
16.43 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 211, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 421, 431, 432, 433, 434, 435, 436, 437 straipsniais ir septintuoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1896(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1896(2) ir jo lydimieji įstatymų projektai Nr. XIIIP-1897(2)… Bet turbūt reikės visus atskirai priimti. Įstatymų projektai Nr. XIIIP-1898, Nr. XIIIP-1899, Nr. XIIIP-1900, Nr. XIIIP-1901, Nr. XIIIP-1902, Nr. XIIIP-1903, Nr. XIIIP-1904, Nr. XIIIP-1905, Nr. XIIIP-1906, Nr. XIIIP-1907, Nr. XIIIP-1908, Nr. XIIIP-1909, Nr. XIIIP-1910, Nr. XIIIP-1911, Nr. XIIIP-1912, Nr. XIIIP-1913, Nr. XIIIP-1914, Nr. XIIIP-1915, Nr. XIIIP-1916, Nr. XIIIP-1917, Nr. XIIIP-1918, Nr. XIIIP-1919, Nr. XIIIP-1920, Nr. XIIIP-1921 ir Nr. XIIIP-1922. Tribūnoje Biudžeto ir finansų komiteto narys V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Į daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta. Neatsižvelgta tik į dalį pasiūlymų, kurie buvo susiję su draudimo įstatymais. Kadangi yra užregistruoti aštuoni įstatymų pakeitimai, susiję su šiais projektais, šie įstatymo punktai suderins visus nesuderintus dalykus. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš viso yra 21 straipsnis teikiamo pagrindinio įstatymo projekto.
1 straipsnis. Redakcinių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio taip pat nėra, dėl 3 straipsnio nieko nėra. 4 straipsnis. Galime bendru. 5 straipsnis – taip pat. 6, 7, 8 straipsniai, mano žiniomis, iki 21 straipsnio nėra jokių tikslinimų, nieko nėra.
Tada dėl 21 straipsnio. Ar galite?.. Kokie yra Teisės departamento redakciniai siūlymai?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip ir minėjau, Teisės departamentas dėl 21 straipsnio išreiškė nuogąstavimus dėl įsigaliojimo datų. Tas pats buvo principas – kadangi eina aštuoni įstatymų projektai, suderins visas tas datas. Komitetas siūlo pritarti, nepritarti Teisės departamento išvadoms.
PIRMININKĖ. Komitetas siūlo kaip? Nepritaria ar pritaria?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nepritaria.
PIRMININKĖ. Nepritaria dėl siūlymų, kad reikia atsižvelgiant į įstatymų projektų priėmimo datą… Įsigalioja birželio 15 dieną. Ar užtenka laiko? Viskas gerai, galime priimti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip, užtenka.
PIRMININKĖ. Taip. Ir dėl viso tada. Ačiū. Dėl šio pagrindinio įstatymo. Per šoninį mikrofoną nori I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, bet nežinau, kodėl mes nematome konsoliduotų versijų įstatymų projektų, kur matytume Teisės departamento pastabas, nes dabar jūs kalbate apie kažką, ko mes nematome.
PIRMININKĖ. Nėra. Nėra konsoliduotų, nieko nėra keista. Tik yra dėl 21 dėl įsigaliojimo termino, nes birželio 15 dieną, o šiandien turime birželio 5 dieną, vadinasi, dešimties dienų užtenka. Įstatymas, jeigu priimam, bus pasirašytas ir galės įsigalioti. Tik redakcinio pobūdžio, kitų pastabų dėl įstatymo straipsnių nėra.
Taigi dėkoju pranešėjui ir motyvai už. Kalba V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Noriu pasisakyti už visą – ir už šį įstatymą, ir visą paketą, visus lydimuosius teisės aktus. Tai yra pažangus paketas. Visų pirma yra unifikuojamos funkcionavimo sąlygos visiems finansų rinkos segmentams, įskaitant ir kaip funkcionuoja segmentai, ir atsakomybės klausimai, tai yra pažangu savo ruožtu. Valstybė iš savo pusės sutvarko ir išskaidrina valstybės institucijų veiklą, kiek tai susiję su finansų rinkomis.
Ir trečia, kas tikrai man asmeniškai patinka, – buvo suderinta, išdiskutuota su rinkos dalyviais ir tam buvo nepagailėta nei laiko, nei investicijų.
Todėl, gerbiami kolegos, siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat motyvai už – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Jau buvo kelis kartus kalbėta, kad šis projektas dar kitaip vadinamas galių projektu. Tai Lietuvos banko galimybė, galia bausti. Jeigu Lietuvos bankas iki šiol turėjo bizūnėlį, tai dabar įgauna lygiavamzdį šautuvą ir labai svarbu, kad jis juo naudotųsi labai atsakingai. Istoriškai reikia atkreipti dėmesį, kad finansų rinkos dalyvius prižiūrėjo skirtingos institucijos su labai skirtingais reikalavimais. Dabar, sujungus ir jau visiškai sinchronizavus priežiūrą Lietuvos banke, yra tikslas, ką nustato taip pat ir direktyva, kad reikia suvienodinti ir visą pačią priežiūrą, tai yra suvienodinti senaties terminus, suvienodinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, suvienodinti ir baudas, nustatant maksimalias baudas. Šituo įstatymo projektu ir visu šituo paketu tai ir bus padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų dalyvaujant darbo grupėse buvo vienas nemalonus dalykas, kad šiuos įstatymų projektus buvo galima priimti prieš ketverius metus, kai atėjo Europos Sąjungos reikalavimai, direktyvos, nurodančios griežtinti sąlygas, griežtinti baudas ir rinkos dalyviams suteikti tam tikrą atsakingesnę būseną. Norėčiau palinkėti ir Lietuvos bankui, ir ministerijoms, kai ateina tokie paketai ir dalykai, juos greičiau priimti, o ne laukti ketverius metus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji, niekas nekalbėjo prieš, visi išsakė motyvus už.
Priėmimo stadija. Prašau balsuoti dėl Lietuvos banko įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1896(2) yra priimtas. (Gongas)
16.51 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 701, 72, 73, 74, 751 straipsnių, priedo pakeitimo ir 651, 66, 68, 681 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1897(2) (priėmimas)
Kitas – Bankų įstatymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1897. Vėl kviečiu V. Ąžuolą į tribūną. Visas įstatymo projektas turi 20 straipsnių. Prašom. Ar dėl jų turite ką nors pasakyti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtas pastabas, pataisas ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Pritarė. Jokių pakeitimų? Yra tik redakcinio pobūdžio?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio.
Gerbiami kolegos, ar galime visiems šio įstatymo projekto straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Motyvai už. Niekas nenori.
Prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1897.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių ir visi už. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1897) yra priimtas. (Gongas)
16.53 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 22, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1898(2) (priėmimas)
Kitas – Centrinių kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1898(2). Prašau, gerbiamas Valiau Ąžuolai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip pat buvo svarstytos Teisės departamento pastabos ir komitetas joms pritarė.
PIRMININKĖ. Įstatymas turi 12 straipsnių. Esminių keitimų nėra. Yra redakcinių. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento redakcines pastabas ir joms pritarė.
Motyvų nėra norinčių sakyti.
Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Centrinių kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.55 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1899(2) (priėmimas)
Kitas projektas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1899(2). Jis turi 114 straipsnių. Prašom, gerbiamas Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Minėtą įstatymo projektą komitetas svarstė ir Teisės departamento išvadoms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio buvo pataisa, jūs pritarėte. Dėl 17 straipsnio? 17 straipsniui pritarėte? Komiteto nuomonė – atsižvelgėte į Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau, 21 straipsnis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarėme. Atsižvelgėme į pastabas.
PIRMININKĖ. Taip pat pritarė. Išdėstymas: užtikrina, kad priežiūros institucijai paprašius būtų nedelsiant pateikiami įrodymai, jog finansų maklerių įmonė laikosi šio įstatymo reikalavimų.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. 36 straipsnio 8 daliai?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarėm.
PIRMININKĖ. Pritarėte. Ir dėl 2 straipsnio įsigaliojimo taip pat komiteto pozicija yra pritarti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Nuomones kas nors nori išsakyti dėl teikiamo įstatymo projekto? Nėra nei už, nei prieš norinčių. Prašau apsispręsti ir balsuoti dėl Finansinių priemonių rinkų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai ir visi pritarė šiam įstatymo projektui.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1899(2) priimtas. (Gongas)
16.58 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1900(2) (priėmimas)
Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1900(2). Gerbiamas Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas pritarė pastaboms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Iš viso yra devyni straipsniai ir jokių pakeitimų nėra. Dėkoju. Motyvų taip pat niekas nepageidaujate išsakyti.
Gerbiami kolegos, priėmimo stadija. Prašom apsispręsti dėl Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai ir visi pritarė Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1900(2).
Taigi, Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas. (Gongas)
16.59 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 141, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 112 straipsniu ir 27, 162, 1631, 174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1901(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir kitų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1901.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir pritarė pastaboms.
PIRMININKĖ. Iš viso įstatymas turi 27 straipsnius. Ir yra dėl paskutinio straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Į Teisės departamento pastabas komitetas yra atsižvelgęs ir visoms pastaboms yra pritaręs?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar yra norinčių kalbėti dėl teikiamo įstatymo projekto, išsakyti motyvus? Nėra. Prašom balsuoti priėmimo stadijoje dėl Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo bei keleto straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1901.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektui Nr. XIIIP-1901 yra pritarta, įstatymas yra priimtas. (Gongas)
17.01 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1902(2) (priėmimas)
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, taip pat papildymo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1902(2). Teikiamas įstatymas turi 20 straipsnių. Yra redakcinės… Gerbiamas pranešėjau, ar turėtumėte dar ką nors pridurti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne, tik redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Komitetas Teisės departamento siūlymams yra pritaręs, į redakcines pastabas yra atsižvelgęs.
Dėl motyvų taip pat niekas nenori kalbėti. Prašome balsuoti priėmimo stadijoje dėl Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1902(2) yra priimtas. (Gongas)
17.03 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1903(2) (priėmimas)
Kitas – Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1903(2). Viso labo šeši straipsniai. Gerbiamas pranešėjau, ar turite kokių nors pastabų?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Nėra. Dėl motyvų norinčių kalbėti taip pat nėra. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti priėmimo stadijoje dėl teikiamo įstatymo projekto.
Gerbiami kolegos, kažkas nutarėte nedalyvauti balsavime. Mums trūksta, negalime priimti. Prašom, kartoju balsavimą. Viso labo 69. Negalėsime priimti. Gerbiami kolegos, priėmimo stadija, būkite susikaupę. Kartojame balsavimą dėl teikiamo Pensijų kaupimo įstatymo projekto. Prašom, balsavimas pradėtas.
Prašom kviesti kolegas iš visų poilsio zonų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 ir visi pritarė teikiamam įstatymo projektui. Pensijų kaupimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1903) yra priimtas. (Gongas)
17.05 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1904(2) (priėmimas)
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1904(2). Iš viso įstatymas turi 10 straipsnių. Pranešėjau, ar yra kokių keitimų?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Daugeliui komitetas pritarė, tačiau nepritarė 10 straipsniui. Komitetas pritarė patobulintam komiteto variantui.
PIRMININKĖ. 10 straipsnis, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja birželio 15 dieną, o priežiūros institucija iki šių metų birželio 14 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1904. Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad dėl kvorumo esame ties riba!
Kolegos, kartokime dar kartą balsavimą. Trūksta trijų personų, kad galėtume priimti įstatymo projektą. Gerbiami kolegos, susikaupkime! Kartojamas balsavimas. Prašom.
Gerbiamieji kolegos, čia yra įstatymų projektų paketas. Mes bazinį įstatymą priėmėme, o dabar lydimieji ir dėl kiekvieno turime balsuoti, ir turi būti kvorumas, mažiausiai 71.
17.08 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 251, 252, 253, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 212, 281, 282, 331, 332 straipsniais ir 222, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1905(2) (priėmimas)
Tada imame kitą darbotvarkės klausimą – Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1905(2). Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Daugeliui pastabų komitetas pritarė, tačiau buvo pastabų, kurioms nepritarė. Pritarė patobulintam variantui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taigi įstatymo projektas turi 19 straipsnių ir visiems komitetas yra pritaręs. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Bandykime.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, tik pastaba – ne visiems, kai kuriems yra nepritarti.
PIRMININKĖ. O kuriems? Aptarėme tą įsigaliojimą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). A, taip, taip.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto Nr. XIIIP-1905(2). Gerbiami kolegos, negalime – nėra kvorumo.
17.10 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo ir 28, 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1906(2) (priėmimas)
Tada keliaujame pastraipsniui, priimsime, o balsavimą teks atidėti. Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 28, 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1906(2). Prašom, pranešėjau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Daugeliui pastabų buvo pritarta, tačiau kai kurioms buvo pritarta iš dalies, o 15 straipsniui buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Taigi viso labo 12 straipsnių. Esminių siūlymų nebūta, tiktai yra atsižvelgta į komiteto, į Teisės departamento siūlymus tikslinti datą ir išbraukti kai kuriuos žodžius.
Motyvų niekas išsakyti nepageidaujate. Nebalsuosime.
17.11 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 621 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1907(2) (priėmimas)
Taigi toliau Mokėjimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 621 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1907(2). Prašom, pranešėjau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Daugeliui pastabų buvo pritarta, tačiau nepritarta 4 straipsniui, 5 straipsniui ir galutinis buvo pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Kadangi nėra aišku dėl mūsų kvorumo, negaliu skelbti balsavimo.
17.12 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1908(2) (priėmimas)
Kitas – Mokėjimo įstaigų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1908(2). Prašom, pranešėjau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Daugeliui straipsnių buvo pritarta. 2 straipsniui buvo pritarta iš dalies, 9 straipsniui nepritarta, 12 straipsniui pritarta iš dalies. Pritarta bendru sutarimu patobulintam…
PIRMININKĖ. Iš viso yra 12 straipsnių. Jūs keitėte tik 9 straipsnio redakciją, bet viskas yra suredaguota, kaip pridera. Redakcinio pobūdžio.
Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Taigi taip pat atidedame balsavimą.
17.13 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu ir 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1909(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIIP… Patikrinsime. Dabar dar vieną pristatysime ir tada balsuosime. Draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 311 straipsniu ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1909(2). Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Daugeliui straipsnių buvo pritarta, tik kai kuriems buvo nepritarta. Tai 17, 18, 19 straipsniams nepritarta. Pritarta buvo komiteto patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Taigi iš viso 29 straipsniai. Buvo Teisės departamento pastabų dėl 29 straipsnio. Komitetas yra pritaręs visoms pastaboms. Daugiau… Tiktai nepritarėte…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 19 straipsniui nepritarta, 22 straipsniui pritarta iš dalies… 22 straipsniui nepritarta.
PIRMININKĖ. Kadangi nuostatos yra išdėstytos Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies punkte… Kolegos, nėra norinčių išsakyti argumentų. (Balsai salėje) Siūlote balsuoti. Prašau balsuoti dėl Draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1909(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75, balsavo 74 ir visi pritarė Draudimo įstatymui. Draudimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1909(2) yra priimtas. (Gongas)
17.16 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1904(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie Profesinių pensijų kaupimo įstatymo, nes mums neužteko kvorumo. Prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1904 priėmimo. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1904(2) yra priimtas. (Gongas)
17.16 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 221, 251, 252, 253, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 212, 281, 282, 331, 332 straipsniais ir 222, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1905(2) (priėmimo tęsinys)
Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1905(2). Balsavimas. Kolegos, susikaupiame. Balsuokite.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai ir visi pritarė. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1905(2) yra priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo ir 28, 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP- 1906(2) (priėmimo tęsinys)
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1906(2). Mums likęs tik balsavimas. Prašau balsuoti.
Balsavimas. Kolegos, šiaip turi būti kvorumas. Kartojame balsavimą dėl Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo. Gerbiamieji kolegos, prašome dalyvauti. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai ir visi pritarė įstatymo projektui. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1906(2) yra priimtas. (Gongas)
17.19 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 621 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1907(2) (priėmimo tęsinys)
Mokėjimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1907(2). Likęs tik balsavimas. Kolegos, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 ir visi pritarė įstatymo projektui. Mokėjimų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1907(2) yra priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1908(2) (priėmimo tęsinys)
Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1908(2). Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai, visi pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-1908(2), jis yra priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1910(2)ES (priėmimas)
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo 131 straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1910(2). Įstatymas turi 17 straipsnių. Gerbiamas pranešėjau, prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Prašau pritarti komiteto patobulintam projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Buvo tik redakcinės Teisės departamento pastabos, į jas komitetas atsižvelgė. Dėl motyvų niekas kalbėti nepageidauja. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1910(2). Balsavimas pradėtas.
Kažkodėl nutarėte pailsėti. Negalime, nėra reikiamo kvorumo.
17.22 val.
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1911(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1911. Taip pat 12 straipsnių. Teisės departamento buvo tik redakcinės pastabos. Į jas komitetas, gerbiamasis pranešėjau, atsižvelgė?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip, atsižvelgė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų sakyti nėra norinčių. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1911(2).
Nėra, vieno trūksta. Negalime priimti.
17.25 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1912(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1912(2).
Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi, išėjus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, akivaizdu, kad valdančioji dauguma tapo valdančiąja mažuma ir nelabai sugeba surinkti reikalingo kvorumo įstatymams priimti, mes siūlytume iš tikrųjų gal apsvarstyti ir paprasčiausiai nukelti arba galbūt pakviesti kolegas, kad jie grįžtų ir padėtų premjerui ir kitiems reikiamus įstatymus priimti, kurių tikrai verkiant reikia. Jeigu nėra tos galimybės, siūlyčiau apsvarstyti, įtraukti į kitą posėdį, nors ir kada jis būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už siūlymus. Mes lygiai taip ir elgiamės, bet, regis, nėra ne tik paminėtos frakcijos, bet ir kai kurių valdančiosios daugumos narių darbo vietose. Per šoninį mikrofoną nori reaguoti Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų juk esame čia, suprantame tam tikras politines ambicijas, gebėjimą parodyti savo svarbą, bet tiesiog yra nuoširdus prašymas dėl šito įstatymo projekto, nes jis turi įsigalioti birželio 15 dieną. Taip, iš tikrųjų jūsų visi argumentai labai teisingi. Kažkas pasielgė neatsakingai, kažkas kažkur išėjo, bet esate jūs, patys atsakingiausi ir patys svarbiausi. Tikrai labai nuoširdžiai prašau, kad pabaigtume šitą visą paketą ir turėtume priimtą rezultatą. Tai būkite geri, tiesiog nuoširdžiai ir atsakingai pabaikime.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, paskelbtas Kreditų unijų įstatymas taip pat turi 12 straipsnių. Ar, pranešėjau, turite ką pasakyti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas į dalį pastabų atsižvelgė, į kitas ne, tai siūlau pritarti. Atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir asociacijos Kreditų unijų pasiūlymą, siūlau pritarti komiteto išvadoms bei pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvus už nori išsakyti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų įstatymų projektai yra svarbūs ir juos reikėtų priimti. Telieka tik apgailestauti, kad valdančiųjų dauguma kartas nuo karto vis pasako, kad opozicija nereikalinga, kai priimami įstatymai, opozicija gali eiti lauk ne tik iš komisijų, gali lauk eiti iš komitetų, bet ir apskritai gali eit lauk iš Seimo. Tai šiandien akivaizdu, kad opozicija vis dėlto reikalinga, kai priimami įstatymai. Norėtųsi to bendro supratimo ir iš valdančiosios daugumos pagarbos, elementarios pagarbos opozicijai, kuri, man atrodo, visai geranoriškai dalyvautų balsavime ir priimtų tuos įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už kvietimą dėl geranoriškumo. Man rodo, kad įdėtos 76 kortelės. Bandykime balsuoti dėl Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 ir visi pritarė. Taigi Kreditų unijų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1912) priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1910(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kolegos, taip pat anksčiau mes apsvarstėme, todėl gal galime grįžti ir balsuoti dėl Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1910(2)ES? Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 ir visi pritarė. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1910(2) priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1911(2) (priėmimo tęsinys)
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1911(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 ir visi pritarė. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1911(2) priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1913(2) (priėmimas)
Valiutos keityklos operatorių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1913(2). Iš viso 13 straipsnių ir jokių pastabų dėl jų nėra. Prašom balsuoti dėl Valiutos keityklos operatorių įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai ir visi pritarė projektui Nr. XIIIP-1913(2). Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1914(2) (priėmimas)
Finansinio tvarumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1914(2). Taip pat 12 straipsnių ir be jokių pastabų. Motyvų išsakyti niekas nepageidaujate.
Prašau balsuoti dėl Finansinio tvarumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 ir visi pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-1914(2). Finansinio tvarumo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Džiugu, kolegos, kad jūs susikaupėte ir galime sėkmingai tęsti darbą toliau.
17.32 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101 straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1915(2) (priėmimas)
Sutelktinio finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 101 straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1915(2). Viso labo 13 straipsnių. Gerbiamas pranešėjau, komitetas yra…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir siūlo pritarti komiteto patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Patobulintas variantas – tai atsižvelgta į Teisės departamento redakcines pastabas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip, atsižvelgta į pastabas.
PIRMININKĖ. Motyvų niekas išsakyti nepageidaujate. Prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1915(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 ir visi pritarė Sutelktinio finansavimo įstatymo projektui. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
17.33 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1916(2) (priėmimas)
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1916(2). Taip pat 12 straipsnių. Ir redakcinės, į kurias komitetas yra atsižvelgęs. Taip, pranešėjau?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip, komitetas…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų niekas nepageidaujate pareikšti.
Prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1916(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 ir taip pat visi balsavo už. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1916(2) priimtas. (Gongas)
17.34 val.
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1917(2) (priėmimas)
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1917(2). Iš esmės du straipsniai, be jokių pastabų. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys ir visi pritarė projektui Nr. XIIIP-1917(2). Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas priimtas. (Gongas)
17.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1918(2) (priėmimas)
Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1918(2). Viso labo trys straipsniai ir jiems galime pritarti. (Balsai salėje)
Atsiprašau, gerbiami kolegos, yra techninio pobūdžio klaida. Yra likę, kad įstatymas įsigalioja birželio 1 dieną. Turėtume padaryti kaip su visais – birželio 15 dieną. Atsiprašau. Įstatymo 3 straipsnis – įsigaliojimas birželio 15 dieną. Sutinkate? (Balsai salėje) Prašau, kartojame balsavimą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, bet balsavo 70. Vieno balso… (Balsai salėje) Užtenka, be reikalo sukėliau paniką. Atsiprašau.
Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Visai geranoriškai, tikrai nesinori nieko žlugdyti, bet žiūrėkite, kai jūs taip pasakote – ai, čia pakeičiame iš birželio 1 dienos į 15 dieną, na, visi žinome, kaip turi būti teikiami pasiūlymai. Na, tiek to, jūs atsiklauskite parlamento, ar visi sutinkate…
PIRMININKĖ. Mes atsiklausėme.
E. GENTVILAS (LSF). Na, taip jau miglotai. Čia vienas dalykas.
Kitas dalykas. Formaliai yra pasibaigęs posėdžio laikas, jūs irgi turėtumėte atsiklausti, ar dirbame toliau. Tikrai, manau, pritarsime ir nežlugdysime, bet, na, turite laikytis raidės.
PIRMININKĖ. Ačiū geranoriškai opozicijai. Mes stengiamės laikytis raidės ir dvasios. Ačiū, kad jūs ją jaučiate. Liko keturi klausimai. Aš manau, kad Seimas ištvers. Dėkoju.
Tęsiame posėdį.
17.39 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1919(2) (priėmimas)
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1919(2). Viso labo du straipsniai ir jokių pastabų. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 ir visi pritarė. Taigi, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1919(2) priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1920(2) (priėmimas)
Valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1920(2). Mano supratimu, čia viskas gerai, nėra siūlymų, nėra redakcinių pastabų ir įsigaliojimo data tinkama. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1920(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai, visi pritarė Valstybės skolos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1920(2) priėmimui. (Gongas)
17.41 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1921(2) (priėmimas)
Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1921(2). Taip pat du straipsniai. Jokių redakcinių ar ko nors… Tinkama įsigaliojimo data – birželio 15 diena. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai, visi pritarė – Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1921(2) yra priimtas. (Gongas)
17.42 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1922(2) (priėmimas)
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1922(2). 20 straipsnių. Yra redakcinių siūlymų dėl 4 straipsnio 4 dalies, komitetas pritarė. Taip, pranešėjau?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Toliau 14 straipsnio 2 dalis, patikslinimas, jam komitetas taip pat pritarė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat 15 straipsnio 2 dalis. Komiteto pozicija buvo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Nepritarti. Daugiau pastabų nėra.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 17 straipsnio 2 dalis, taip pat nepritarti.
PIRMININKĖ. Prašau?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 17 straipsnio 2 dalis, taip pat nepritarti.
PIRMININKĖ. 17 straipsnio 2 daliai taip pat nepritarta. Nors pagal jūsų komiteto išvadą neturėtų būti – yra suredaguota. Kolegos, šiaip visa kita…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritarti komiteto patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Yra bendras – patobulinti. Įsigaliojimas dar vėliau negu birželio 15 diena. Vadinasi, viskas yra gerai.
Prašom balsuoti dėl Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projekto. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 69, prieš – 5, susilaikė 5. Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1922(2) yra priimtas. (Gongas)
Dėkoju pranešėjui V. Ąžuolui už ištvermę.
Darbotvarkės klausimus mes baigėme. Dėkoju ir kolegoms, kurie susikaupė, ir galėjome įvykdyti šiandienos darbotvarkę.
Seimo narių pareiškimų neturime. Dėkoju dar kartą ir gero vakaro. Skelbiu Seimo posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.