LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 61
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, užimkite savo vietas. Gerbiami Seimo nariai, pradedame 2017 m. gegužės 11 d. Seimo rytinį posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Seimo nario A. Bauros priesaika
Išsirinkome naują Seimo narį. Todėl kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėją G. Mesonį priesaikos procedūrai.
G. MESONIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2017 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-104 „Dėl 2017 m. balandžio 23 d. naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Anykščių–Panevėžio rinkimų apygardoje Nr. 49 galutinių rezultatų patvirtinimo“, kuriame nusprendė nustatyti, kad pagal balsavimo rezultatus daugiausia rinkėjų balsų gavęs A. Baura yra išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete 2017 m. gegužės 10 d. Taigi jis įsigaliojo ir minėtas Seimo narys A. Baura gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu perskaityti bent kelis sakinius iš konstitucinės teisės ir Seimo statuto nuostatų, susijusių su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta: „Išrinktasis Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato.“ Dėl to Seimas priima atskirą nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai ir teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką, išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Gerbiami kolegos, pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaikas, Seimo salėje visi stovi. Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome atsistoti.
Kviečiu Seimo narį A. Baurą prisiekti.
A. BAURA. Aš, Antanas Baura, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
G. MESONIS. Ačiū už aplodismentus, tačiau atlieku kitą pareigos dalį – skelbiu, kad Seimo narys A. Baura prisiekė 2017 m. gegužės 11 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu Seimo narį tapus visateisiu Seimo nariu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, leiskite ir man pasveikinti Seimo narį, kuriam užrašiau: „Seimo nariui A. Baurai. Konstitucija mus buria, mus vienija, mus įpareigoja. Gyvenkime su ja ir pagal ją.“ Sveikinu A. Baurą. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, iškilmingoji posėdžio dalis jau eina į pabaigą.
Kviečiu visus registruotis. Registruojamės!
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
10.09 val.
Seimo narių pareiškimai
Leiskite perskaityti Seimo nario A. Bauros pareiškimą Seimo Pirmininkui: „Aš, Seimo narys Antanas Baura, prašau mane laikyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu.“ (Plojimai)
10.10 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gegužės 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Kitas darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiamieji Seimo nariai, Seniūnų sueiga pateikė darbotvarkę. Ar turėsite kokių nors pastabų? (Balsai salėje) A. Stančikas. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF*). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašau į darbotvarkę įtraukti rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų“ projektą Nr. XIIIP-663. Esmė yra ta, kad yra prasidėjęs derybų periodas, ir tikrai mes turime turėti rezoliuciją, kad galėtume su kaimyninėmis šalimis kurti bendrą poziciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje)
A. STANČIKAS (LVŽSF). Europoje būsime pavėlavę.
PIRMININKAS. Seimo narys L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes turbūt kai ką pamiršome padaryti per praėjusį posėdį, antradienį, kai po pateikimo pritarėme abiem vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektams. Mes turime pagal Konstitucinio Teismo 2014 metų išaiškinimą kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl oficialios išvados abiejų projektų atžvilgiu. Todėl aš siūlyčiau šiandien priimti tiesiog paprastą Seimo protokolinį nutarimą ir kreiptis į komisiją, kad jinai duotų mums atsakymą ir poziciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš Mišrios Seimo narių grupės vardu ir kaip teikėjas prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 2-6 klausimą, projektą Nr. XIIIP-324. Seniūnų sueigoje tiesiog nespėjau paprašyti.
PIRMININKAS. 2-6 klausimą. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, remdamasis Statuto 155 straipsnio 2 dalimi, kad suredaguotas įstatymo projektas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados turi būti užregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbti interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki Seimo posėdžio pradžios, siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-13 klausimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektą Nr. XIIIP-241(2), nes neišlaikyta trijų dienų norma ir mes negalėjome užregistruoti pataisų svarstyti priėmimo stadijoje. Tai yra statutinė norma. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau… Dar R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šiandien Seniūnų sueigoje mes buvome suklaidinti A. Širinskienės dėl Poveikio aplinkai veiklos įstatymo, kur buvo pasakyta, kad STT buvo į komitetą paduota… Ir vėl, dar kartą čia skamba Aplinkos apsaugos komitetas. Pastarąsias tris savaites… Kiek aš išsiaiškinau Seimo sekretoriate, šitas raštas visiškai nebuvo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, tai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu, o komitetas išties gavo 10 dieną. Sąžiningumo dėlei, manau, reikėtų šitą dalyką padaryti ir Poveikio aplinkai įstatymą grąžinti į darbotvarkę, nes jų prašymas buvo frakcijos vardu, o ne komiteto. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. (Šurmulys salėje) A. Širinskienė. Prašau. Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Bet mano klausimas būtų, ar tai tarpusavyje nesusiję įstatymai, nes aš kalbėjau apie Architektūros įstatymą, jie yra lydimieji. Kitas dalykas. Pagal korupcijos prevencijos, atrodo, 8 straipsnį nėra svarbu, kas kreipėsi išvados. Subjektai yra išvardyti, ir Seimo frakcija, kaip ir Seimo komitetas, yra lygiavertis subjektas pagal tą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Pirmas pasiūlymas buvo A. Stančiko dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų“ projekto. Kviečiu balsuoti, kas už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę?
Balsavo 113 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 14. Rezoliucijos projektas įtraukiamas į darbotvarkę.
Kitas pasiūlymas buvo Seimo nario L. Balsio dėl darbotvarkės 2-6 klausimo – Valstybinės paramos daugiabučiams namams atnaujinti arba modernizuoti… Buvo siūlymas išbraukti šį projektą iš darbotvarkės. Prašau… (Balsai salėje: „Pirmininke, garsiau galite kalbėti!?“)
Seimo narys L. Balsys siūlė išbraukti iš darbotvarkės 2-6 klausimą. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas pritaria L. Balsio siūlymui, balsuoja „plius“, kas mano, kad reikia palikti darbotvarkėje, balsuoja neigiamai.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 111, prieš – 3, susilaikė 1. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas – darbotvarkės 1-13 klausimas. Siūlė Seimo narys R. J. Dagys frakcijos vardu išbraukti klausimą iš darbotvarkės dėl statutinės normos, jo manymu, nesilaikymo. (Balsai salėje) Kas balsuoja už tai, kad išbrauktume… (Balsai salėje) Ar galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kadangi neišlaikytos valandos? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Bendru sutarimu iš darbotvarkės šitas klausimas išbrauktas. Ačiū.
Dėl visos darbotvarkės prašau apsispręsti balsuojant. Kas pritariate darbotvarkei?
Balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš – 1, susilaikė 1. Darbotvarkė patvirtinta.
Dėl protokolinio nutarimo. Seimo narys L. Kasčiūnas siūlo priimti Seimo protokolinį nutarimą, kurio tekstas yra ilgas, bet esmė tokia, kad, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, prašome Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įvertinti šiuos du įstatymus, kaip pamenate, tai Vardų ir pavardžių rašymo įstatymų projektus, ir pateikti savo išvadas dėl: a) Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir b) Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535.
Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Atsiprašau, bet per praeitą posėdį buvo paskelbta, kad yra Seimo narių parašai, kad ekspertai įvertintų A. Kubiliaus pasiūlytą projekto variantą. Kaip bus dabar su Kalbos komisija?.. Ten nėra pasakyta, kad Kalbos inspekcija turi duoti vertinimą, kad specialistai turi pasisakyti, kaip yra su vardų ir pavardžių rašymu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Siūlau įtraukti į darbotvarkę ir apsispręsti balsuojant dėl protokolinio, ar įtraukti į darbotvarkę šį protokolinį nutarimą. (Balsai salėje) Balsuojame. G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad po 2014 metų Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvos kalbos komisija jau davė savo išvadas. Pagal tas išvadas ir parengtas šis įstatymas ir jokių kitų prašymų iš principo nereikia. Jeigu reikia, mes galime kreiptis, bet nieko naujo nebus, nes yra Konstitucinio Teismo išvada, ji yra pagrindinė. Ir, tiesą sakant, jeigu būtų Lietuvių kalbos komisija drąsesnė, ji seniai būtų nustačiusi tas taisykles, bet pati Lietuvių kalbos komisija, davusi išvadas, prašo, kad mes priimtume įstatymą. Štai tokia situacija. Todėl šis kreipimasis iš principo yra nereikalingas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau balsuoti dėl protokolinio nutarimo įtraukimo į darbotvarkę. Kas už tai, kad įtrauktume, prašom balsuoti už, prieš – prieš, susilaikyti taip pat turite teisę.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 72, prieš – 13, susilaikė 22. Protokolinį nutarimą svarstysime.
Seimo narė D. Šakalienė.
10.24 val.
Informaciniai pranešimai
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Norėčiau paprašyti įstatymo projekto ekspertinio vertinimo. 29 Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalimi, prašo atlikti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ekspertinį vertinimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toks pat prašymas buvo dėl kito įstatymo projekto, dabar bus dėl abiejų.
10.24 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296. Liko tik balsavimas, tai yra priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 11. Akcinių bendrovių įstatymo papildymo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-296) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294. Pranešėjas – Seimo narys G. Vasiliauskas. Kviečiame į tribūną. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, siūlau apsispręsti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pataisų. Galime apsispręsti bendru sutarimu? Atsiprašau. Dėl 3 straipsnio yra Z. Streikaus pataisa. Kas pristatysite? Z. Streikus? Jums įjungtas mikrofonas. Zenonai Streikau, jums įjungtas mikrofonas. (Balsai salėje) (Triukšmas salėje) Jūsų mikrofonas įjungtas, prašom kalbėti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gauta Seimo nario Z. Streikaus pataisa dėl įstatymo projekto. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo papildyti įstatymo 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkursą biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo (jeigu savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija), arba savivaldybės meras (jeigu savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba).“ Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – nepritarti minėtam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 Seimo narius, pritariančius dėl svarstymo, apsispręskime balsuodami.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 31. Svarstome. Komiteto nuomonė yra nepritarti, jau paskelbta. Motyvai. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, buvo ir Teisės departamento pastaba. Aš perskaitysiu, kad jūs suprastumėte, kokia čia yra problema, kodėl mūsų komitetas nepritarė.
Tokia įstatymo formuluotė suponuoja išvadą, kad meras savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas galėtų vykdyti ne dėl visų įstaigų. Dėl to liktų neaišku, koks subjektas turėtų teisę skelbti konkursą biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti. Tai esminis dalykas. Ar neprasidės nereikalinga konkurencija, kas su kuo konkuruos skelbiant konkursus? Čia yra teisinė… Čia nėra… ta prasme ne pati… formuluotė yra nevykusi, todėl ir Teisės departamentas, ir komitetas siūlo palikti taip, kaip yra parašyta dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų už nėra. Balsuojame dėl pataisos. Kas manote, kad reikia pritarti Seimo nario Z. Streikaus pataisai, balsuojate už, kas manote, kad reikia nepritarti arba pritarti komiteto nuomonei, balsuojate prieš.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 5, prieš – 28, susilaikė 70. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa, teikta Seimo narių G. Skaistės ir A. Matulo. Kas pristatote? G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Pataisos esmė turbūt tokia, kaip ir viso šio įstatymo teikimo, kad atsirastų tam tikra gyvybė biudžetinėse įstaigose ir būtų organizuojami konkursai, bet nebūtų ribojamas pačių kadencijų skaičius. Kitos pataisos, kurias užregistravo kolega P. Urbšys, iš principo reiškia, kad žmogus gali aštuonerius metus būti tos pačios įstaigos vadovas, paskui, laimėjęs konkursą, – dar aštuonerius metus. Realiai tas tikslas, kurį norėjo pasiekti įstatymo rengėjai, nebūtų pasiektas, nes jokio atsinaujinimo nebūtų.
Iš principo ši pataisa yra kaip kompromisas, kad iš tikrųjų būtų suvienodinta sistema ir su sveikatos įstaigomis, kuriose konkursas organizuojamas kas ketverius metus ir kadencijų skaičius nėra ribojamas. Tiesiog būtų nuoseklumas visos sistemos, kad vienodos sąlygos būtų ir biudžetinėms įstaigoms, ir sveikatos įstaigoms, ir nebūtų užkirstas kelias regionuose, kaip kartais žmonės kalba, kad nėra pretendentų dalyvauti konkursuose į biudžetinės įstaigos vadovus. Tai pritarus šiai įstatymo pataisai, jeigu žmogus yra konkurencingas, jeigu jis yra geras vadovas, jis galėtų po ketverių metų vėl dalyvauti konkurse, laimėjęs tą konkursą galėtų vėl dalyvauti konkurse. Tiesiog nebūtų užkirstas kelias tiems žmonėms, kurie gerai dirba, bet kartu ir būtų užtikrintas tam tikras atsinaujinimas. Prašyčiau pritarti būtent šiai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Turime apsispręsti, ar svarstome, ar turime 29 pritariančius. Balsuojame.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 30. Pritarta, kad būtų svarstoma. Komiteto išvada.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Esmę pasakykite, Gediminai. Pasakykite esmę.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Komiteto argumentai. Komitetas pritaria šio sakinio išbraukimui ir siūlo 5 dalies redakciją. Išbraukti sakinį: „Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ Ir siūlomas sakinys: „Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, praėjusių metų veikla vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
PIRMININKAS. Ar, teikėjai, sutinkate, ar reikalaujate balsuoti? G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Prašau balsuoti, nes iš tikrųjų komiteto redakcija yra ta, ką aš kalbėjau, atliepianti pono P. Urbšio matymą ir iš principo visiškai iškreipianti mūsų pataisos esmę. Manau, kad kadencijų neribojimas tiesiog atvertų galimybes ir suderintų interesus tiek tų, kurie nori atsinaujinti, tiek tų, kurie nori užtikrinti galimybę regionuose tiems patiems žmonėms dalyvauti konkursuose.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti dėl šios pataisos. Kas pritariate G. Skaistės?.. Motyvai. Atsiprašau.
Dėl motyvų atsirado. Dėl motyvų. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolegų pateikta pataisa tiesiog sprendžia iš esmės kadencijų klausimą, palikdama galimybę kiekvieną kartą toliau kandidatuoti ir būti tos įstaigos vadovu. Manau, kad tai racionalus sprendimas. Komitetas yra pritaręs truputį painesnei struktūrai. Bet, man atrodo, ji ganėtinai aiški būtų tokia, jeigu mes dabar tą išbrauktume ir viskas atsistotų į savo vietas, nes šita procedūra, mano galva, būtų aiškesnė. Bet komitetas iš principo išbraukimui šitos sąlygos pritarė.
PIRMININKAS. J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, komiteto atstovas čia netiksliai formuluoja, kad pritarė iš dalies. Juk komitetas ta apimtimi, kiek teikia G. Skaistė, visiškai pritarė, tai yra pritarė, kad tas sakinys būtų išbrauktas. Kad po to komitetas pritarė pono P. Urbšio pataisai koreguoti kitas dalis, čia yra kiti pasiūlymai.
Dabar taip pasakėte – pritarė iš dalies, ir Seimo nariai pasimetė. Faktiškai komitetas ta apimtimi, ką teikia G. Skaistė, visiškai pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Turėčiau pasiginčyti su gerbiamu Jurgiu, nes kalbama, kodėl mes užrašėme – iš dalies? Čia pirmame sakinyje sakoma, kad tik dvi kadencijos ir viskas. Bet jeigu jūs skaitote P. Urbšio pataisą, joje atsiranda ne dvi, jau gali būti ir trys kadencijos. Todėl mes ir sakome, iš dalies mes, komitetas, pritarėme, nes nelieka, kad tik dvi kadencijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (LVŽSF). Jeigu mes pritarsime šitai pataisai, iš tikro išbalansuosime kitas pataisas, nes dabar nuostata yra tokia, kad arba yra kadencijos, arba jų nėra. Mano siūlymas yra dėl to, kad kadencijos būtų, vertinimas labai gerai arba gerai, ir galėtų tas vadovas toliau dalyvauti konkurse. Aš siūlau vis dėlto balsuojant už šitą siūlymą turėti omenyje, kad jūs tada užkirsite galimybę balsuoti už mano siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas pritariate G. Skaistės ir A. Matulo pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kiti susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 32, prieš – 33, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario P. Urbšio. Kviečiu pristatyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi aš esu iniciatorius ir kito siūlymo, kurį pasirašė vienas trečdalis Seimo narių, tai aš šitą siūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar R. J. Dagys norės kalbėti dėl motyvų? Nėra prasmės. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, pagal Seimo statutą, kai siūlytojas atsiima siūlymą, bet kuris Seimo narys gali tą siūlymą remti ir prašyti dėl jo balsuoti, ir siūlymas išlieka. Aš prašau tą siūlymą palikti ir dėl jo balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar turime 29 pritariančius J. Razmos siūlymui?
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 50, prieš – 27, susilaikė 21. Turime. Pritarta, kad svarstytume.
Kviečiame J. Razmą pristatyti pataisą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pataisa tam tikra apimtimi sutampa su G. Skaistės siūlymu, t. y. išbraukiamas ribojimas dviem kadencijomis biudžetinės įstaigos vadovui. Aš manau, yra labai teisinga, kad atsisakoma tos pradinės idėjos, nes išties savivaldybėse yra išaugusių puikių biudžetinių įstaigų vadovų, kultūros centrų, bibliotekų vadovų, kurie dirba kad ir 20 metų. Ir mano gimtojoje Plungėje, pasakykime, štai reikės pakeisti kultūros centro vadovą R. Matulį, kuris yra Kultūros centrų vadovų asociacijos pirmininkas, ar ilgametį Žemaičių dailės muziejaus direktorių A. Bakanauską, ar ilgametę bibliotekos vedėją V. Skierienę. Na, aš nežinau, kiek suprastų mano krašte žmonių tokias nesąmones. Čia yra ne tas pats, kas pakeisti statutinį vadovą, policijos komisarą permesti iš vieno komisariato į kitą. Tikrai tą sakinį reikia išbraukti. Jeigu rodikliai geri, labai geri, tai pagal siūlymą vadovas lieka antrajai kadencijai, o po to konkurse gali toliau dalyvauti ir dar toliau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė. Prašau.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komiteto – nepritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies. (Balsai salėje) Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. (Balsai salėje)
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Atsiprašau, pritarti iš dalies. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Ir pakeisti redakciją.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ir pakeisti redakciją, atsiprašau. „Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrajai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos įvertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos, jeigu bent vienas jo kasmetinės veiklos vertinimas buvo patenkinamas arba nepatenkinamas. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, išmokant jam vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pasibaigus antrajai kadencijai, iš pareigų atleistas biudžetinės įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, turi teisę dalyvauti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse ir jį laimėjus yra skiriamas tos biudžetinės įstaigos vadovu naujai pirmajai kadencijai.“
PIRMININKAS. Ar J. Razma sutinka su tokia?..
J. RAZMA (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinkate. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar balsuojame? (Balsai salėje) O, atsiprašau. Yra dėl motyvų. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano galva, komitetas suredagavo gerai. Tikrai siūlau nesiblaškyti, priimti komiteto formuluotę, o gerbiamam P. Urbšiui antros pataisos neteikti, nes tai tiktai sujaukia mūsų visą svarstymą. Bendras sutarimas iš principo yra rastas, manau, kad palaikykime bendrą sutarimą. Mes palaikėme jūsų pirmą formuluotę komitete. Manau, kad tikrai visi drąsiai balsuokime už ir nemėginkime ten dar ko nors tikslinti, nes visiškai dabar susipainiosime, ką mes norime padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte. Iš tikrųjų buvau šio siūlymo teikimo iniciatorius, bet tai, kokia buvo Seimo narių reakcija į tai, kad čia užkertamas kelias konkurso būdu paskirti naujus vadovus… Pagal šitą siūlomą variantą yra taip: po antrosios kadencijos, jeigu yra įvertinamas labai gerai arba gerai, jis iš karto grįžta į pirmąją kadenciją ir jam nėra jokio konkurso. Mano antras siūlymas yra toks, kad po antrosios kadencijos, jeigu jis įvertinamas labai gerai arba gerai, jis gali dalyvauti konkurse. Po trečiosios kadencijos, jeigu labai gerai, jis vėl dalyvauja konkurse. Šitame variante konkurso nelieka. Jeigu vadovas antrojoje kadencijoje įvertinamas labai gerai arba gerai, jis iš karto be konkurso eina dviem kadencijoms. Jeigu mes norime vis dėlto surasti pusiausvyrą tarp tų, kurie sako, kad reikia konkursų, ir tarp tų, kurie sako, kad vis dėlto mes turime atsižvelgti į įstaigos vadovo kompetenciją, tai tas antras variantas man ir leidžia padaryti. Šitas variantas vis dėlto yra tai, kad jis pasako, kad kadencijos gali tęstis iki begalybės nesudarant galimybės būtent naujiems vadovams dalyvauti konkurse.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, aš dėl vedimo tvarkos. Tikrai kadencijos iki begalybės nesitęs, geriausiu atveju – iki mirties. Aš labai siūlyčiau, kad mes… Yra pataisos. Taip jau nutiko, kad ponas P. Urbšys teikia kelias. Kalbėkime tik apie vieną, kurią svarstome, nes kai jūs pradėsite kalbėti apie visas, kurias jūs teikiate, tada čia bus dar didesnė netvarka. Todėl jūs pasakykite, kad jūs šitai nepritariate, nes turite kitą pataisą. Viskas! Taip bus paprasčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume šiai komiteto redakcijai, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 49, prieš – 30, susilaikė 27. Pataisai nepritarta.
Seimo nario R. Juškos pataisa. Kviečiu pristatyti. Komitetą prašau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia dėl vedimo tvarkos. Man atrodo, dabar turi būti kita pataisa, nes dabar mes tai nepritarėme, bet yra kita pataisa.
Iš eilės, nes R. Juškos po to eina.
PIRMININKAS. Ne, R. Juškos yra dabar. (Balsai salėje) Gediminai, pristatykite R. Juškos pataisą.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Seimo nario R. Juškos pasiūlymas dėl įstatymo pataisos projekto. Projekto 3 straipsnio, keičiamo įstatymo 91 straipsnio, 5 dalį išdėstyti taip: išbraukti „Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.“ Įrašyti: „Pasibaigus pirmajai kadencijai biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis su sutikimu pratęsiama antrajai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, išmokant dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu vadovas nedalyvauja tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse. Pasibaigus antrajai kadencijai, iš pareigų atleistas biudžetinės įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, turi teisę dalyvauti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse ir jį laimėjęs yra skiriamas tos biudžetinės įstaigos vadovu naujai pirmajai kadencijai.“ Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 asmenis, Seimo narius, pritariančius, kad svarstytume? (Balsai salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 52, prieš – 13, susilaikė 25. Svarstome. (Balsai salėje) Algirdai Sysai, ar mes ne tokį patį pasiūlymą svarstėme? Ne. Gerai. Svarstome. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes svarstėme, bet vienu metu balsavome vienaip, dabar balsavome kitaip, nes yra dar trečias P. Urbšio pasiūlymas… (Balsai salėje) Dar neaišku, kaip už jį balsuos Seimas. (Balsai salėje) Bet kažkas turi likti. Apskritai tai pasakysiu…
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonę paskelbkite. Gediminai, paskelbkite komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Prašau? (Balsas salėje: „Komiteto nuomonę dėl R. Juškos pasiūlymo.“)
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje: „Tai buvo tokia redakcija, kuriai nepritarėme.“)
Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vis dėlto manau, kad šis pasiūlymas žmogiškiausias. Aišku, aš pasirašiau ir ant P. Urbšio, bet šitas tikrai geras, tik aš jo nepastebėjau. Esmė tokia, kad iš tikrųjų žmogus, dalyvaudamas pirmame konkurse, laimi, po to gali ir nedalyvauti konkurse, jeigu gerai dirba. Iš tiesų jam pratęsiama kadencija dar vienam laikotarpiui. Tačiau vėlgi, kas yra P. Urbšio ir kas man nelabai patinka, tai, kad, pavyzdžiui, jeigu gauna nors vienus metus blogą vertinimą, tai žmogus išmetamas lauk be nieko. Iš tikrųjų gali būti koks nors tarpinis vertinimas galbūt ir blogas, tačiau taip su žmonėmis elgtis negalima. R. Juškos dabar yra viskas gerai, jeigu jis gerai dirba ir atsisako toliau eiti, jis gauna dviejų mėnesių išmoką. Ir toliau, jeigu dalyvauja konkurse, tai gali dalyvauti konkurse ir tęsti savo darbą kitą kadenciją. Iš tikrųjų šitas pasiūlymas labai geras.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, mes prieš tai balsavome, tai jūs sulyginkite paskutinio sakinio pabaigas: „Jį laimėjęs yra skiriamas tos biudžetinės įstaigos vadovu naujai pirmai kadencijai.“ Lygiai tokie patys žodžiai yra ir šiame projekte, jeigu mes pasisakėme prieš tą siūlymą anksčiau, tai būkime nuoseklūs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate R. Juškos pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kiti susilaikote. (Triukšmas salėje)
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 58, prieš – 24, susilaikė 26. (Balsai salėje) Pritarta. Pataisai pritarta.
Kita pataisa Seimo nario P. Urbšio. Kaip bus?
E. VAREIKIS (LVŽSF). Labai atsiprašau, suklydau balsuodamas. Įskaitykite mano balsą prieš. Aišku, tai nekeičia balsavimo rezultatų, bet…
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlau pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pertraukos. (Triukšmas salėje) Balsuojame dėl pertraukos. Pasiūlymas frakcijos vardu.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 67, prieš – 26, susilaikė 10. Skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai taip neturėtume svarstyti įstatymų. Ką mes dabar padarėme? Be turinio. Seimas pritarė P. Urbšio pataisai ir jis nepatenkintas, kad jo pataisai pritarė, paėmė pertrauką, nes jis turėjo dar ir kitą. Jo nuomonė pradėjo nesutapti su sava ankstesne nuomone. P. Urbšys prieš P. Urbšį, ir mes dabar dalyvaujame. Tai kurioje vietoje mes čia dabar esame?
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Matote, čia ne P. Urbšys prieš P. Urbšį, čia Povilas prieš Urbšį. O šiaip yra taip, gerbiamieji konservatoriai, būtent tarp jūsų yra tų žmonių, kurie sako, kad būtų ribojamos kadencijos tų vadovų. Todėl mes ir bandome surasti kompromisą, kad jeigu vadovas dirba labai gerai arba gerai, jisai galėtų dalyvauti konkurse. Bet dabar šita pataisa atimame galimybę vykti konkursui, nes jeigu įvertina jį labai gerai arba gerai, jis iš karto vėl grįžta į pirmą kadenciją.
O dėl išeitinių mano siūlymas buvo vieno mėnesio, o čia yra dviejų mėnesių. Čia visa esmė yra. Jūs vis dėlto likite nuoseklūs. Aš R. J. Dagį suprantu, bet kitų konservatorių, kurie kalbėjo apie rotacijas, atsinaujinimą, aš kažkaip nelabai suprantu. Čia išeitų konservatoriai prieš konservatorius.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, apskritai vidury svarstymo pertrauka, čia atskira istorija, aš nekvestionuosiu, bet mes dabar kalbėkime iš esmės. Padarėme pertrauką, tiek to. Visi kalbate apie kadencijas. Norėjote dviejų. Dabar pagal P. Urbšį padarome, kad net trys kadencijos lieka. Šiuo atveju balsavimas buvo, ar apskritai apibrėžiame kadencijų skaičių, ar neapibrėžiame. Tuo ir pasakykime tiesiai šviesiai, ką mes čia išdarinėjame.
Viskas. Padarėme pertrauką. Dirbame toliau.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, matyt, reikėtų paskelbti, pagal kokį Statuto straipsnį yra padaryta pertrauka. Gal ir skelbėte, bet…
PIRMININKAS. Pagal 109 straipsnį.
E. GENTVILAS (LSF). Nes nuo to priklauso, kokios tolesnės procedūros.
PIRMININKAS. Gerai.
E. GENTVILAS (LSF). Ar yra stabdomas priėmimas dėl to, kad yra priimtos pataisos, kurios iš esmės griauna koncepciją, ar tiesiog techninė pertrauka?
PIRMININKAS. Frakcijos vardu pagal 109 straipsnį. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Manau, gerbiamas P. Urbšys galėtų atsiimti paskutinę pataisą ir būtų viskas gerai. Bet kokiu atveju pagrindinis dalykas yra vertinimas. Ar po ketverių metų tu vertini, jeigu blogai įvertini, jis išeina ir skelbi konkursą, ar po trijų kadencijų, po trijų laikotarpių. Jeigu tu blogai įvertini, jis vis tiek išeina ir nedalyvauja tame konkurse. Esmė čia atspindėta. Žmogus turi stengtis dirbti, ir tiek. O čia tos kadencijos… Ir dar vienas dalykas, kas blogai P. Urbšio, tai yra jeigu bent vieną kartą buvo neigiamas įvertinimas, tai žmogus išeina į gatvę be nieko, ir čia gali būti piktnaudžiavimas. Nes, pavyzdžiui, iš tikrųjų savivaldybė gali įvertinti paskutiniais metais, ir tu išmetamas į gatvę. Manau, šita pataisa, kuri priimta, yra geriausia.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, lygiai tas pats lieka ir šiame variante. Jeigu yra įvertinamas nepatenkinamai, jis negali toliau eiti savo pareigų. Bet jūs įsiskaitykite, kalbėjimas dėl vieno ar dviejų mėnesių yra manipuliavimas. Dabar kam jūs pritarėte? Skaitykite. „Pasibaigus antrajai kadencijai iš pareigų atleistas biudžetinės įstaigos vadovas, kurio kasmetiniai veiklos įvertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, turi teisę dalyvauti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse ir jį laimėjęs yra skiriamas tos biudžetinės įstaigos vadovo naujai pirmajai kadencijai.“
Mano siūlymas, kurį pasirašė virš 30 Seimo narių, yra: „Jeigu šio vadovo visi kasmetiniai veiklos įvertinimai papildomos kadencijos metu buvo geri arba labai geri, jis turi teisę dalyvauti ir kitame tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo konkurse kitai papildomai kadencijai.“ Jūs nubalsavote taip, kad jeigu labai gerai arba gerai po antrosios kadencijos, jis be konkurso grįžta atgal dar dviem kadencijoms. Šitas siūlymas, kuris yra mano, kad vis dėlto nustato konkursuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos paprašyta pertrauka problemos neišspręs. Reikia, kad pertrauką imtų komitetas, nes Seimas nubalsavo už vieną ir už kitą pataisą, kurios viena kitai prieštarauja. Reikia, kad komitetas sutvarkytų šį įstatymo projektą ir grįžtų, ir pakartotų balsavimus. Ar Seimo nariai nesuprato, ar kaip? (Balsai salėje) Kaip nenubalsavo?
11.03 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 10, 44, 48, 50, 52, 69, 691, 711, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-115(2)ES (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome kitą darbotvarkės klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-115. Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas. Pasiūlymų nėra. J. Sabatausko taip pat nėra.
Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 17 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 19 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėl įsigaliojimo. Ačiū. Pritarta.
Motyvai už. Nėra. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Siūlau balsuoti už visą projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 45, 46 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-116(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-116. Pranešėjas – taip pat J. Sabatauskas. Pasiūlymų nėra. J. Sabatausko irgi dar nėra.
Einame pastraipsniui. Trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Siūlau apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 14, 23, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-117(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Suėmimo vykdymo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-117. Pranešėjo J. Sabatausko taip pat nėra.
Keturi straipsniai. Pasiūlymų ir papildymų nėra. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio prašome apsispręsti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-465(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-465(2). Pranešėjas – Seimo narys V. Bakas.
Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių P. Gražulio, R. Žemaitaičio, V. Kamblevičiaus ir J. Imbraso pasiūlymas. Kas pristatysite? P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jeigu šiuo metu yra galiojantis įstatymas, kad FNTT gali be teismo sankcijos pareikalauti duomenų iš banko, yra blogas pavyzdys. Aš manau, kad tiek VSD, tiek FNTT, tiek kitos institucijos turėtų gauti teismo sprendimą ir teismo sprendimu jie gali turėti prieigą prie duomenų. Aš manau, nekurkime politinės valstybės, kurkime demokratinę valstybę, pasitikėkime teismais. Ir taip teismai labai lengvai išduoda įvairiausius leidimus, tai bent vis tiek yra dar šioks toks pasitikrinimas, ar yra pagrindo, ar nėra pagrindo, noro prieiti prie vienos ar kitos įstaigos, fizinio ir juridinio asmens banko duomenų. Aš manau, būtų tam tikras saugiklis. Todėl prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma ši pataisa? Prašom balsuoti.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 20, vadinasi, 29 nėra, pataisos nesvarstome.
Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo laikas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą. (Balsai salėje) Atsiprašau, dėl motyvų. Motyvai už – M. Majauskas. Ačiū, Vytautai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad yra teisinga iniciatyva, ir manau, kad mes turime palaikyti, parodydami, jog mes pasitikime Specialiųjų tyrimų tarnyba ir tuo, ką ji daro pastaraisiais metais. Iš tiesų atrodo, kad žiūri ganėtinai principingai ir ryžtingai į kovą su korupcija, ir turėtume padėti jiems toliau daryti tuos darbus. Ši pataisa iš esmės suteikia galimybę jiems tikrinti ir žiūrėti juridinių asmenų, ne fizinių asmenų, o juridinių asmenų. Ir šią teisę jau turi Mokesčių inspekcija, šią teisę jau turi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir niekas nesugriuvo, ir bankų paslapčių įstatymas nebuvo pažeistas. Ši teisė taip pat iš esmės nieko nepažeis, tik suteiks daugiau teisių ir galimybių Specialiųjų tyrimų tarnybai kovoti su korupcija. Aš manau, kad mes turime palaikyti šią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Lietuva yra eksportuojanti ir importuojanti šalis, kurios didelė dalis bendrojo produkto sukuriama parduodant ir perkant produkciją. Lygiai tas pats ir versle. Įsivaizduokite, kad mūsų kompanijos arba atėję užsienio investitoriai atsidaro sąskaitą mūsų banke ir sužino, kad paprasčiausia prieiga be teismo sprendimo ir Mokesčių inspekcijos, kurie turi iš tikro… Teismas turi teisę ir Valstybinė mokesčių inspekcija. FNTT tik per teismus turi prieigą, tik pagal šituos… Jie gauna informaciją. Paprasčiausiai tos kompanijos, lietuviškos, arba investitoriai atidarys sąskaitą toj pačioj Švedijoj, Vokietijoj arba dar kur nors, ir jūs iš Lietuvos niekaip prie tų sąskaitų neprieisite, nes ten šitos kompanijos tiesiog duos atsakymą apie žinias ar klausimus, prašys, kad būtų teismo ar kitas sprendimas. Mes tam tikra prasme investitorius nuo Lietuvos atbaidome, o tie lietuviai, kurie yra čia investavę, taip pat pradės galvoti, kad kur kas geriau turėti sąskaitas kitose šalyse, o ne Lietuvoje. Aš nemanau, kad būtų labai geras dalykas padidinti prieigą prie šitos informacijos, nes bankų paslaptis yra išlikusi tam tikru mastu. Aišku, ji yra kontroliuojama iš Mokesčių inspekcijos, iš saugumo sistemų, bet jokiu būdu nelabai plačiai, kaip mes norėtume. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Raginu kolegas tikrai palaikyti šitą pataisą. Visų pirma, daug šnekos tokios yra, kad čia bet kieno sąskaitas galės Specialiųjų tyrimų tarnyba pasižiūrėti, tai tikrai ne. Pirmiausia įstatymo projektas kalba apie juridinius asmenis. Bet žiūrėkime tiesai į akis. Bankų paslapties reikšmė ir informacijos klientų apsauga nuolat mažėja. Patys žinome, kokias paklodes dokumentų dabar turime pildyti, jeigu norime savo sąskaitą atsidaryti, kiek turime apie save informacijos atskleisti, kiek turi finansinės institucijos tos informacijos surinkti būtent tam, kad būtų užkertamas kelias pinigų plovimui ir korupcijai. Todėl banko paslapties vis daugiau šalių atsisako. Buvo net Europos Sąjungos šalių, kurios garsėjo banko paslaptimi, turėjo pasiduoti ir automatiškai keistis informacija su kitomis šalimis.
Tikrai siūlyčiau pritarti šitam įstatymui, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip institucija, atsakinga už kovą su korupcija (tokiais atvejais kaip Panamos popieriai ir visokie panašūs atvejai, kada žmonės, susitepę korupcija, slepia pinigus bankų sąskaitose), tikrai turi galimybę efektyviai ir taikliai tikrinti duomenis, atlikti analitinį darbą ir, esant reikalui, imtis persekiojimo veiksmų. Raginčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis. Gerbiamieji kolegos, išties idėja, pati mintis yra gera. Kad tą informaciją turi gauti tarnybos, kurios atlieka ikiteisminį tyrimą, pritariu šimtu procentų. Praktika buvo tokia: ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir Mokesčių inspekcija tą dalyką turėjo, kada buvo atliekama pareiga, vykdant ikiteisminį tyrimą. Aš kalbu apie prieštaravimą įstatyme, kur yra įkeliama nuostata: kai teikia tarnybos funkcijoms atlikti. Vadinasi, net nesant ikiteisminiam tyrimui, nesant jokiai informacijai, tiesiog pats pareigūnas, gali būti ir neetatinis šiuo atveju, kada užsimano, tada jis informacijos pareikalauja. Ir jau buvo praktika trijose Lietuvos savivaldybėse, kada prisistatė specialiųjų tyrimų pareigūnas ir pasakė: iš žiniasklaidos aš gavau informaciją, kad tokioje valstybinėje įmonėje galimai kažkas yra. Ir jis pradėjo reikalauti dokumentų. Tada merė prašė pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Kai paprašė, dabar jau praėjo ketveri su puse metų, jis net neatvyko, ir jokio tyrimo nėra.
Aš kalbu apie galimybę piktnaudžiauti ne ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu atsirastų nuostata, kad tik ikiteisminiame tyrime, valio, tvarka, šimtu procentų ta tarnyba turi dirbti ir ta tarnyba turi gauti informaciją. Ir aš parodau, kaip apeis šitą dalyką. Įmonę, blogai nusiteikusią dirbti ne Lietuvos naudai ir kažkokius nusikaltimus daryti, įregistruoja Latvijoje arba Estijoje, ir niekas niekada gyvenime nebegaus. Taip, kaip atsitiko su Rusijos bankais (prisiminkite kriziniu metu – ir „Parex“, ir kitus), per kuriuos buvo plaunami pinigai per Lietuvą. Kur buvo įregistruotos? Ne Lietuvoje. O buvo įregistruotos būtent Latvijoje ir Estijoje.
Aš tikrai siūlau nepritarti šitam dalykui, grąžinti, patobulinti, įkelti tik ikiteisminį tyrimą ir tegul šitie pareigūnai teisingai ir sąžiningai dirba savo darbą, kaip ir dirbo iki šiol.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau šiek tiek suteikti aiškumo. Ponas R. Žemaitaitis nėra teisus, sakydamas, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gali gauti tik atlikdama ikiteisminį tyrimą. Tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, tiek Konkurencijos taryba, tiek Mokesčių inspekcija gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankų sąskaitas, vykdydama funkcijas, o ne ikiteisminį tyrimą. Mes to paties prašome Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl jos funkcijų, kurios susijusios su korupcijos prevencija. Kolegos, čia nieko naujo nėra.
Antra, kas yra labai svarbu. Nesupriešinkime žmogaus teisių su tarnybos teisėmis. Tarnybos Lietuvoje, gerbiamas Žemaitaiti, dirba tam, kad apsaugotų savo žmones, savo valstybės ūkį, o ne tam, kad pakenktų. Nustokime taip jau tais stereotipais…
Ir trečia. Ta pataisa nenukreipta prieš fizinius asmenis. Apie fizinius asmenis informacija gaunama tik su teismo sankcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties pritariu kilniam tikslui, įstatymo teikėjui. Viešieji pinigai ir daug tų pinigų nusėda privačiose kišenėse dėl dažniausiai korumpuotų viešojo sektoriaus pareigūnų. Ir su šiuo negatyviu reiškiniu būtina negailestingai kovoti, ir tą sėkmingai daro mūsų Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau mane stebina kai kurios teikiamos įstatymo nuostatos, liečiančios privačias uždarąsias akcines bendroves, ypač jų ūkines operacijas. Tai išties labai jautri informacija, ypač gyvenant švogerių krašte. Ją galės gauti kiekvienas užsinorėjęs STT pareigūnas be teismo sankcijos. Kur jis disponuos ir kaip disponuos, ar tiktai įstatyme numatyta tvarka – tai išties didelis klausimas.
Norėčiau klausti, ar atsisakoma ikiteisminio tyrimo procedūros, nes iš įstatymo matyti, kad šios procedūros jau nelieka. Jeigu šis įstatymas bus priimtas, siūlyčiau visų pirma pradėti nuo valstybės valdomų uždarųjų akcinių bendrovių patikrinimo, kur keliauja valstybės pinigučiai. Galbūt reikėtų pradėti nuo sąskaitų, kurios yra Bermuduose, Kipre, gal už paslaugas keliauja į tokių kaip mums gerai žinomi Rotšildai ar į kitas valstybes ir asmenų kišenes. Aš manau, čia yra pagrindas, esmė, čia yra didžiausi pinigai – mūsų visų, viešųjų finansų, valstybės įmonių ir kiti. Linkiu sėkmės dirbant Specialiųjų tyrimų tarnybai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau pabrėžti, kad ši įstatymo pataisa yra antikorupcinė prevencinė priemonė. Kai kalbama, kad kas nors keičia tvarką, jei būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ar kriminalinė žvalgyba, lyg ir nebūtų reikalaujama teismo sankcijų. Taip nėra. Tais atvejais sankcijos bus reikalingos. Su šia pataisa jokios išskirtinės teisės Specialiųjų tyrimų tarnybai, lyginant su Finansinių nusikaltimų tarnyba, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos tarnyba, nesuteikiamos. Lygiai tą pačią informaciją, kurią dabar gauna šios tarnybos, gaus ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, vykdydama prevencines funkcijas. Tai yra gauti duomenys bus naudojami su korupcija susijusių socialinių, ekonominių reiškinių analizei, o ne baudžiamajam persekiojimui. Todėl tikrai labai reikalinga pataisa ir raginu visus palaikyti šio įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, per ne vienerius darbo Seime metus aš labai daug girdėjau, kad visos pataisos, kuriomis mes suteikėme galias įvairioms specialiosioms tarnyboms, buvo skirtos visų mūsų labui. Čia galėčiau sutikti su Vytautu, kad jie dirba Lietuvos žmonėms. Labai norėčiau pamatyti tą sąrašą žmonių, kurie po to skaito ir mato. Bet apskritai, kuo mes daugiau suteikiame funkcijų šitoms institucijoms, tuo visuomenėje figūruoja daugiau įvairių pažymų, kurias mato atskiri, pavieniai asmenys. Šiuo atveju mano ilgametė praktika leidžia teigti, kad bet koks papildomas funkcijų suteikimas neduoda jokio efekto, išskyrus bruzdėjimą po kilimu. Vien dėl to tikrai reikėtų parodyti, dėl ko būtinos šitos priemonės, nes žodis „korupcija“ yra toks platus, kad po juo gali paslėpti, ką nori. Todėl šiuo atveju tikrai negaliu pritarti, nes nematau būtinybės to daryti.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Kadangi buvo paminėtas mano vardas, tokia replika. (Balsai salėje) Supratau. Dėl darbo žmonėms. Gerbiamas Algirdai, ačiū už kalbą, bet aš noriu pasakyti, kad pažymų laikai baigėsi. Panašu, kad tai tik nuo mūsų priklauso, nes vakar Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su VSD žengė šiaip beprecedentį žingsnį ir pristatė Seimo valdybai visą informaciją, kuri susijusi su mūsų negerovėmis. Iš tikrųjų tik nuo mūsų priklauso, ar mes sugebėsime tą tarpusavio pasitikėjimą sukurti.
PIRMININKAS. Paminėtas A. Syso vardas.
A. SYSAS (LSDPF). Dabar tikrai buvo paminėtas mano vardas. Bet aš Vytauto… Sėdi V. Juozapaitis, V. Landsbergis ar kas nors kitas. Jeigu visi Vytautai šokinės čia prie mikrofonų… Liaudies patarlė teisingai sako: „Ant vagies kepurė dega.“ (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Siūlau nekalbėti visiems Vytautams. (Šurmulys salėje)
Balsuojame už visą įstatymą. (Balsai salėje) Apsieisite!.. (Triukšmas salėje) Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 80, prieš – 5, susilaikė 20. (Šurmulys, plojimai salėje) Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kad mes, patekę į Seimą, labai greitai atitrūkstame nuo realybės. Ar nematome, kad mūsų FNTT, STT, ypač Specialiųjų tyrimų tarnyba, yra politizuota institucija? Tapo politizuota institucija. Juk visi matome, kad prieš rinkimus pirmiausia rinkimų kampaniją pradeda STT, tik po to politinės partijos! Mes šitai politizuotai institucijai nuolat vis suteikiame didesnes galias. Ar nematote, kad neseniai atliktas Europos Sąjungos tyrimas Lietuvoje… Lietuviai mano, kad mes esame nedemokratinė valstybė, kad tampame policine valstybe?! Ar nors vienas STT pareigūnas, prokuroras, kuris vykdo politinius užsakymus, yra nubaustas mūsų valstybėje?! Todėl gerbiamo Saugumo departamento vadovo… Žvelkite į gyvenimą plačiau, taisykite tas ydas ir gydykite šitas specialiąsias tarnybas, o ne suteikite joms dar galių, kad tomis galiomis kuo daugiau piktnaudžiautų. Mes priimame įstatymus, kad verslas išeitų iš Lietuvos, kad žmonės važiuotų iš Lietuvos. Darome policinę valstybę ir jiems suteikiame tokias galias… Aš manau, kad nė Rusija neturi tokių galių, kokiomis piktnaudžiauja ir turi mūsų specialiosios tarnybos.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po balsavimo. Kad Petras taip sušnekėjo, o čia atsitiko taip, kad mūsų frakcijos dalis balsavo, kaip ir P. Gražulis. Aš noriu pasakyti, nesusidarykite įspūdžio, kad ir liberalai nepasitiki teisėsauga. (Šurmulys, šūksniai salėje) Nepliurpia tokių niekų, kaip šneka P. Gražulis. Mes turime kitus motyvus. Net ir mums sunkiu momentu mes nesakėme, kad teisėsauga politizuoja ar politikuoja. Norėčiau, kad P. Gražulio plepalai nekristų ant visų, turinčių kitokią nuomonę, negu šiandien Seimas balsavo.
P. GRAŽULIS (TTF). Paminėtas vardas.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nenoriu, kad gerbiamo E. Gentvilo plepalai kristų ant viso mūsų Seimo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Didžiuojuosi visais, kas pasitiki teisėsauga. (Balsai salėje)
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš prie šito. Iš tikrųjų dar kartą sakau – pats projektas geras. Dabar Ingridai skambino ir banko vadovas, ir Vytui ką tik irgi, ko gero, pasakė. Tokiu atveju dabar mes turime operatyviai keisti Lietuvos banko įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai reikia puikiai žinoti, nes vieną pakeičiame, kito nepakeičiame.
PIRMININKAS. Ačiū.
11.29 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-461(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-461. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas vakar svarstė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurioms jau buvo pritarta svarstymo stadijoje. Mes gavome Teisės departamento pastabų, į jas visas buvo atsižvelgta. Tiesiog siūlyčiau projektui pritarti.
Balsavimo rezultatai: buvo bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Siūlau pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kadangi yra pritarta… Komitetas siūlo pritarti Teisės departamento pataisai. 1 straipsniui pritarta. Ačiū. 2 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba ir jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Visi nori kalbėti už. Ar tikrai norite visi kalbėti? (Balsai salėje) Ar atsisakote? R. Martinėlis. Ar norite kalbėti?
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tik norėčiau visiems pasakyti, kad reikėtų pritarti, nes PSDF tarybos ankstesnis sudarymo principas buvo gana stagnuotas, ir dabar yra tikrai teigiamas dalykas, kad įvedama dvejų metų kadencija, negalima daugiau nei dvejus metus būti PSDF tarybos nariu. Visiems siūlau palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Kaminskas. Norite kalbėti?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Aš irgi tik pritarčiau ir raginčiau balsuoti už šį įstatymą, nes būtent skaidrumas reikalingas. Siūlau pritarti. Viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. O, išsibraukė. Profesorius A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Labai džiaugiuosi, kad šiandien pristatomas šitas klausimas, nes iš tiesų taryba yra viena iš reikšmingiausių sveikatos apsaugos sistemos institucijų, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (vadinamojo PSDF) biudžeto formavimas ir vykdymas, vaistų kompensavimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, medikų darbo užmokesčio didinimas ir taip toliau. Siūloma tarybą formuoti vadovaujantis trišaliu atstovavimo principu. Džiugu, kad yra pasiūlyta, kad, siekiant sudaryti galimybę visų šių organizacijų atstovams – ir pacientų, neįgaliųjų, propaguojančių sveiką gyvenimą, ministro nustatyta tvarka bus skelbiami vieši konkursai.
Ir trečias klausimas. Taip pat į tarybą bus įtraukiama labai daug darbdavių, draudėjų atstovų, į tarybą siūloma įtraukti daug darbdavių organizacijų atstovų, atstovaujančių organizacijoms. Jie formuoja PSDF biudžetą. Apie 70 % PSDF biudžeto pajamų sudaro draudėjų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pritariu ir labai prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, o aš esu prieš. Ypač esu prieš nereikalingą oro virpinimą, kada yra aiškus klausimas ir mums būtinai reikia čia visiems pavirpinti orą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš esu vienas iš iniciatorių šio įstatymo pataisų, bet norėčiau sumažinti mūsų optimizmą, nors ir balsuosime už jį. Čia yra iš esmės tik nežymi pataisa, nes ir toliau Ligonių kasos yra visiškai pavaldžios ministerijai. Ir tie visi klausimai, kuriuos gerbiamasis A. Vinkus išvardino, priklauso nuo ministerijos pozicijos. O šiaip Ligonių kasa savo prigimtimi turėtų būti nepriklausoma institucija, kuri kaip tik būtų tam tikras oponentas mūsų ministerijai, kuri formuoja ir vaistų politiką, ir kainas, ir visa kita, ir ieško to pigesnio varianto. Jinai turi turėti savo ekspertus ir savo oponentus. Dabar mes turime vieno kanalo ir vienos tiesos sistemą. Nors ir kokius mes čia pasikviesime ekspertus, vis tiek šeimininkas yra vienas ir jis viską nuspręs, kaip yra. Tai tik praplečiame nuomonių spektrą, bet iš esmės nesprendžiame problemos. Ir jeigu tik ties tuo sustosime, tai geriau tada galbūt išvis nereikėjo daryti. Bet aš tikiuosi, kad ties tuo nesustosime.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų kalbančių nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 3. Taigi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas) (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Ar galima?
PIRMININKAS. Taip, taip.
A. VINKUS (LSDPF). Pirmiausia džiaugiuosi balsavimo rezultatais. Labai dėkoju komitetui, jo vadovei. Viena.
Antra. Pritariu tam, ką pasakė ponas R. J. Dagys dėl priklausomybės, bet šiuo metu nepasitikėti Sveikatos apsaugos ministerija tikrai neturime nei galimybių, nei būtinybės. Bet aš 1996 metais, kada… 1992 metais, kada pradėjome formuoti Ligonių kasas, iš tiesų, pone Dagy, jau tada buvo tokių klausimų, kad Ligonių kasos turi būti nepriklausomos nuo Sveikatos apsaugos ministerijos. Bet dabar patirtis įrodė, kad gali dirbti kartu, o ateityje prie to bus galima grįžti. Grįšime mes ar kiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame.
11.36 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-472(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-472(2). Priėmimas. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą. Į visas Teisės departamento pastabas, kiek jų buvo, atsižvelgėme, tiesa, jos buvo redakcinio korekcinio pobūdžio. Ir kartu pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime eiti pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Siūlau apsispręsti dėl viso įstatymo projekto balsuojant. (Balsai salėje) Atsiprašau, motyvai už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Siūlyčiau visiems palaikyti šį įstatymo projektą. Labai teigiamas dalykas, kad kompensuojamųjų medikamentų kainos realiai mažės 30 %, kad kainynas bus peržiūrimas keturis kartus per metus, tai tikrai jis bus mobilus, ir greičiau keisis kainos mažėjimo linkme. Siūlyčiau visiems palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys D. Kaminskas. Motyvai už.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Nustačius pareigą sudaryti kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną keturis kartus per metus, tikrai bus galima greičiau reaguoti į vaistinių preparatų kainų pokyčius referencinėse šalyse ir tada atitinkamai bus galima perskaičiuoti visų įrašytų į kainyną vaistinių preparatų kainas. Žinant tokią praktiką, kad referencinėse šalyse kainos per metus sumažėjo iki 3–5 %, toks kainyno sudarymas kiekvieną ketvirtį leistų papildomai sutaupyti PSDF biudžeto lėšų.
Privalomas reikalavimas vaistų gamintojams deklaruojamas kainas mažinti kelis kartus per metus tikrai turėtų labiau skatinti ir vaistų gamintojus konkuruoti kainomis, taip sudarant sąlygas mažinti pacientų priemokas. Todėl tikrai siūlau palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Iš tiesų šiandien Seime daromas istorinis žingsnis, siekiant mažinti vaistų kainas, nes kai kuriems ligoniams vaistai dėl kainos yra kaip prabangos prekė. Priėmus šitą įstatymo projektą ir nustačius pareigą sudaryti kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną keturis kartus per metus, kaip sakė ponas D. Kaminskas, bus greičiau reaguojama į vaistinių preparatų ir kainų sumažėjimą. Todėl kviečiu gerbiamuosius kolegas Seimo narius palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų nėra. Siūlau apsispręsti balsuojant dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog labai norėčiau padėkoti Seimui, nes, mūsų paskaičiavimais, jūs padėjote sutaupyti apie 8 mln. eurų per metus PSD biudžeto. Labai ačiū.
11.41 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-466(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-466. Pranešėjas – Seimo narys R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mūsų komitetas du kartus svarstė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisas. Mes kai kuriems pasiūlymams pritarėme, kai kuriems nepritarėme. Procedūriškai…
PIRMININKAS. Einame iš eilės. 1 straipsnis – Seimo Teisės departamento pataisa.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime pereiti prie kitos pastabos, taip pat Teisės departamento?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Trečia yra Seimo narių R. Šarknicko ir S. Tumėno pataisa. Pateikia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mes savo siūlymą atsiimame, nes kitas siūlymas bus daug palankesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narių J. Oleko ir G. Kirkilo. Kas pristatote?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. J. Olekas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jų nėra.
PIRMININKAS. Komiteto primininke, jūs pristatykite esmę.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia iš tikrųjų siūloma neriboti kadencijų. Mūsų komiteto tai yra atmesta, mes pritariame siūlymui, kurį teikia profesorius V. Juozapaitis, čia kita pataisa. Jos viena kitai prieštarauja, mes J. Oleko ir G. Kirkilo pasiūlymams nepritarėme. Po to svarstysime profesoriaus pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ar turime 29 Seimo narius dėl svarstymo?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nėra. Jūs balsuojate?
PIRMININKAS. Balsuojame. (Balsas salėje: „Aš negaliu balsuoti…“) Pataisa nesvarstoma, už turime tik 15 Seimo narių. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento pataisomis, kurioms komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes pritarėme Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė pirmajai Teisės departamento pataisai. Antrajai komitetas taip pat pritarė. Trečiajai nepritarė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, mes nepritarėme.
PIRMININKAS. Ketvirtajai komitetas pritarė. Toliau Seimo nario V. Juozapaičio pataisa.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes pritarėme.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Mano pasiūlymo esmė yra palengvinti galimai susidariusią situaciją, kai, sakysime, savivaldos lygmeniu nepakanka žmonių, kurie galėtų pretenduoti į koncertinių įstaigų ir teatrų vadovų pareigas. Svarstymo metu buvo atsižvelgta ir mano pasiūlymas skamba taip: „Jeigu konkursas įstaigos vadovo pareigoms eiti buvo surengtas, tačiau naujas vadovas nebuvo atrinktas, tuomet steigėjo sprendimu tos pačios įstaigos vadovas, kuris baigė dvi kadencijas, toliau eina pareigas iki tol, kol bus surengtas naujas konkursas. (Ir tame konkurse…) Laikinai einantis vadovo pareigas asmuo turi teisę dalyvauti naujame konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms eiti.“ Aš manau, tai yra kompromisinis sprendimas, kuris palengvins tą nepriteklių asmenų, asmenybių. Kartu mes išlaikysime savo principą palikti galioti dvi kadencijas, nes meno sritis tai yra išties specifinė sritis ir mes turime užtikrinti pasikeitimo galimybę. Labai ačiū jums iš anksto.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime palaikančius 29 Seimo narius? Balsuojame.
Už balsavo 79. Svarstome. Komiteto nuomonė?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Mes pritariame.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. (Balsai salėje) Motyvai… V. Kernagis atsisako. R. Šarknickas? Kalba. R. Šarknickas atsisako. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Kita pataisa Seimo narių J. Oleko ir G. Kirkilo.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ji susijusi su ta, kurios nesvarstėme, todėl, matyt, logiška būtų jos tiesiog nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalime. (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
3 straipsnis. Pataisos svarstytos. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū.
Kviečiu apsispręsti dėl viso įstatymo. Atsiprašau, dar yra dėl motyvų. Motyvai už – V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Siūlyčiau pritarti visam šitam įstatymo projektui, kadangi turbūt vienas esminių dalykų, kad yra įvedamos ne tik kadencijos, bet ir nepriekaištingą reputaciją turi atitikti asmenys, einantys šias pareigas. Priėmus šį įstatymo projektą, manau, vadovų pareigas galės eiti tikrai verti pagarbos žmonės. Aš būčiau už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji, aš suprantu poreikį kelti reikalavimus, kriterijus, įvesti reputacijos kriterijų, bet mes vėl tęsime tą patį kadencijų absurdo teatrą, kuris prasidėjo Prezidentei pareikalavus įvesti kadencijas sveikatos įstaigose. Valstybės įmonėms, savivaldybių įmonėms, akcinėms bendrovėms, biudžetinėms įstaigoms, kultūros įstaigoms… Kur sustosime? Seimo nariams, žmonoms, vyrams, tėvams, vaikams? Kaip toli mes pasirengę eiti su šituo absurdo teatru? Aš suprantu, kad jeigu žmogus dirba blogai, tai jį reikia atleisti, bet įvedinėjant kadencijas užtruks, nežinau, praeis penkeri metai, kol mes sugebėsime atleisti tuos žmones, kurie blogai dirba pagal kadencijų kriterijus. O tie žmonės, kurie dirba gerai, ką jie veiks antrą kadenciją? Kaip jie galvos? Kokia jų bus motyvacija? Čia ne privatus sektorius. Kokia jų bus motyvacija antroje kadencijoje stengtis, jeigu žinos, kad jis bus atleistas? Man iš tikrųjų atrodo labai labai keista ir aš tikrai nedalyvausiu priimant šį sprendimą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš raginu palaikyti šitą įstatymo projektą ir ypač akcentuojant tuos kriterijus ir motyvus dėl nepriekaištingos reputacijos. Mes matome šiandien, kai žmonės pagal neva įstatymo raidę veikia, tačiau kai jiems metami šešėliai dėl jų neskaidrios veikos, jie ir toliau siekia užimti vadovaujamas pozicijas, todėl aš manau, kad šituo įstatymu mes galėtume pareguliuoti tam tikrus dalykus. O kalbant apie tai, kaip kolegos čia sako, kokia bus motyvacija žmogui dirbti, tai aš manau, jei jis yra savo srities profesionalas ir gerbėjas, ypač kalbant apie meno sritį, žmonės labai dažnai ateina iš pašaukimo, man atrodo. Nemanau, kad kadencijų apribojimai turėtų turėti įtakos darbo kokybei. Arba, kitaip tariant, tada klausti atsakomybės paties žmogaus, kodėl jis pasirenka būti vienoje ar kitoje pozicijoje. Kviesčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis. Nėra. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pratęsdamas Mykolą, aš sakyčiau, kad kai kuriose parduotuvėse aš jau dešimt metų matau tas pačias kasininkes, reikėtų, ko gero, įvesti kadencijas. Tai būtų kitas žingsnis, kad tie patys veidai nebūtų. Aš ateinu, vis naujas veidas.
Bet jeigu grįžtume prie absurdo teatro, tai šis įstatymo projektas buvo parengtas vienam garsiam vadovui. Taigi jis išspręstas. Surado, kaip nuimti. Nereikėjo net įstatymo, tik reikėjo gerai pasižiūrėti, kaip vykdomas konkursas, kaip vykdomi pirkimai, viskas tas yra. Kodėl mes būtinai norime panaikinti teatrus rajonuose? Nes jūs nerasite normalių vadovų mažuose savivaldybių teatruose. Taigi viską surašėme čia. Kodėl mes tokie bepročiai? Pasiduodame vienai idėjai, kad visus dabar į kadencijas ir jokiu būdu niekaip kitaip. Todėl aš kategoriškai prieš. Gerbkime mes tuos žmones. Jeigu blogai dirbo, visos galimybės šiandien atleisti yra. Nes čia spekuliuojama viena švietimo įstaiga pajūryje, bet ją atleido ne pagal naują įstatymą, pagal seną. Tik yra noras atleisti ką nors arba nėra. Jeigu žmogus blogai dirba, tai visi mato, bet kažkodėl to nedaro. Tada sugalvoja – visus reikia įrašyti į įstatymą ir tada bus labai paprasta atleisti, nes įstatymas taip liepia. Kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad A. Sysas ne tik į parduotuves, bet ir į teatrą kartais užsuka. Ir jeigu jam patinka ten matyti tuos pačius veidus visada ir visur, ir tą patį per tą patį, tai čia yra jo skonio ir išsilavinimo spragos.
Bet kita vertus, aš labai kviečiu gerbiamus kolegas atsižvelgti į tai, kad teatrai ir koncertinės įstaigos yra labai specifinė sritis, kur iš tikrųjų yra gyvybiškai reikalingas atsinaujinimas ir 10 metų yra tas optimalus laikotarpis, per kurį galima įgyvendinti visus savo kūrybinius sumanymus.
Kita vertus, mes kalbame ne apie iškilius menininkus, kurių vardais retsykiais yra manipuliuojama, o apie administratorius, kurie valdo asignavimus, pinigus. Valstybės pinigus, ne privačių asmenų. Taigi tas piktnaudžiavimas tikrai nėra vienetinis ir šis įstatymas nėra taikomas vienam asmeniui, kurį jūs labai gerbiate, aš tikrai turiu pripažinti, kad tas asmuo taip pat yra nusipelnęs Lietuvos kultūrai, bet mes kalbame apie prevenciją, kad tokių dalykų nebūtų daugiau. Ir kadencijos bei reputacijos yra du skirtingi dalykai. Kadencijos yra kūrybinės bendruomenės atsinaujinimo garantas. Tuomet, mieli garbūs oponentai, jūs man paaiškinkite, kodėl jūs neteikiate, kad visų mūsų universitetų rektoriai galėtų būti iki grabo lentos ir eiti pareigas, ar ne? Tai čia ir yra asmenybių būtent gebėjimas atsinaujinti. Pabuvęs vieną kadenciją šalia, tu vėl gali pretenduoti ir vėl atsinaujinęs suteikti tam tikro kūrybinio gėrio. Tikrai tai nėra nei parduotuvių klausimas, nei kokių nors kitų biudžetinių įstaigų klausimas. Tai yra meno, aukščiausio lygio meno kūrėjų įstaigų vadovybės klausimas ir tai nieko bendro neturi su tais žmonėmis, kurie iš tiesų kuria meną. O kalbame apie tuos, kurie naudojasi tais, kurie kuria meną. Taigi čia yra skirtingi dalykai. Įžymūs vadybininkai ir įžymūs menininkai – tai nėra tolygu. Taigi labai kviečiu jus pakeisti savo nuomonę ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Žinote, gerbiamas ką tik kalbėjęs kolega, kada tik įsijungiu LRT kanalą „Kultūra“, matau visą laiką, metai iš metų, dainuojantį tik profesorių V. Juozapaitį. Galbūt reikėtų ir Lietuvos televizijos „Kultūros“ kanale atnaujinti, išleisti nors vieną šviežią, naują veidą. Dabar jūs, norėdami sugauti vieną žuvelę, pasiimate dinamito ryšulį, įmetate ir visi išplaukia aukštyn pilvais. Pasekmės negrįžtamos. Kolegos, nesielkite taip barbariškai!
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia išgirdome įvairių personažų: kasininkės, pardavėjos ir kitų profesijų žmonės, jie taip pat gali vaidinti ir mėgėjų teatre. Esmė yra tokia, patikslinsiu, jeigu konkursas įstaigos vadovo pareigoms užimti buvo surengtas, tačiau naujas vadovas nebuvo atrinktas, steigėjo sprendimu tos įstaigos vadovas toliau eina pareigas iki tol, kol bus surengtas naujas konkursas. Laikinai einantis vadovo pareigas asmuo turi teisę dalyvauti naujame konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms užimti. Ir kiekvienos savivaldybės, kurioje yra teatras, miesto vadovui, miesto tarybai yra lengviau matyti, kaip vadovui, direktoriui sekasi dirbti teatre. Bet pagrindinę politiką formuoja meno vadovai, tokie kaip J. Miltinis, E. Nekrošius, O. Koršunovas, D. Tamulevičiūtė ir aibė kitų, galima vardyti. Nuo to priklauso teatro sėkmė. Siūlyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji, mes kartojamės. Kodėl? Todėl, kad bandome iš tiesų pakeisti dirbančių asmenų likimą, neatkreipdami dėmesio, kaip veikia visa sistema. Jei žmogus dirba gerai, tai turi būti ir vertinamas atitinkamai. Jeigu jis dirba negerai, mes tada turime turėti mechanizmą, kaip tai pavadinti, kaip tai nustatyti. Būtent taip pat ir švietimo srityje, taip pat kultūros srityje, įstaigos vadovų šiandien priėmėme, akcinių bendrovių irgi ta sritis. Mes nenorime įsivelti į tobulinimą kontrolės ir priežiūros mechanizmo, o norime eiti paprasčiausiu keliu, dėl kurio gali būti panaudoti ir nukentėti gerai dirbantys asmenys. Buvo čia paminėta, sakykime, Plungės teritorija. Yra asmenų įstaigų vadovų, kurie tikrai sąžiningai, kūrybingai dirba ilgus metus, ir jų pakeitimas bus nesuprastas. Aš vis dėlto linkėčiau mums peržiūrėti ir dar kartą ministerijų atitinkamiems tarnautojams įsigilinti į kontrolės, stebėjimo būtent sistemą, kaip ji veikia, ir per tą veiklą vertinti dirbančius specialistus. Labai ačiū. Balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Išsakyti visi motyvai, kviečiu apsispręsti dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 65, prieš – 7, susilaikė 22. Taigi Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus pasikeitus kadencijai A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki visi! Tęsiame darbotvarkę.
12.01 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-486(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10a ir 1-10b klausimai – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-486(2). Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintai versijai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl viso. Užsirašė A. Sysas. Atsiprašau, pastraipsniui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu galima pritarti? 2 straipsnis. Bendru sutarimu galima pritarti? Ačiū. 3 straipsnis. Bendru sutarimu galima pritarti? Ačiū. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Užsirašė už A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi prieš nėra norinčių pasisakyti, aš tikrai remiu tas idėjas, kurios pateiktos šitame įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip minėjau, pasisakančių prieš nėra.
Balsuojame. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymo projektui po priėmimo pritarta. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.03 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-487(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-503(2). Atsiprašau, Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-487(2). Pranešėja – taip pat V. Čmilytė-Nielsen, bet kadangi pasiūlymų nėra, tai einame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl motyvų dėl viso nėra niekas užsirašę.
Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-487(2) priimtas. (Gongas)
12.05 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-503(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-503(2). Pranešėjas – Z. Streikus. Prašau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, įstatymo tikslas – užtikrinti Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių veiklos skaidrumą nustatant jiems pareigą viešai deklaruoti privačius interesus.
Įstatymo projektas apsvarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komitetas šioms pastaboms ir patobulintam variantui pritarė bendru sutarimu. Po įstatymo projekto svarstymo Seimo plenariniame posėdyje pasiūlymų negauta. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įstatymo projektui pastabų neturi. Prašau įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kadangi daugiau pastabų nėra, 1 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ir galiausiai 4 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių.
Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai ir visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-503(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, aš nespėjau paspausti balsavimo mygtuko dėl V. Čmilytės projekto Nr. XIIIP-487. Prašau užskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Gerai, turėsime mintyje. Ačiū.
12.07 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-416(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-416(3). Pranešėjas – V. Rastenis, Kaimo reikalų komitetas.
V. RASTENIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, šiuo įstatymu tikimasi paspartinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, kai piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai.
Seimas praeitą ketvirtadienį po svarstymo pritarė Kaimo reikalų komiteto patobulintam įstatymui. Iki priėmimo pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas priėmimui pateikė išvadą, kad pastabų neturi, todėl siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kadangi turime vieną straipsnį, kviečiu pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Atsiprašau, dar yra motyvai. Prieš nori pasisakyti S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kažkaip neatkreipiamas dėmesys į šito įstatymo ydingumą. Aną kartą svarstymo metu jau pasisakiau, kad nieko čia nebus išspręsta. Iš esmės Vilniuje nėra tiek sklypų, kad šitas įstatymas būtų įgyvendintas. Nėra tiek erdvės, kad galėtume suplanuoti vienbutę privačių namų plėtrą 5 tūkst. 500 namų. Vien toks įsipareigojimas, galvos skausmo numetimas ir sąžinės nepriėmimas, kad Žemės ūkio ministerija kol kas neatrado kitokių mechanizmų, o tiktai suversti kaltę savivaldai išspręsti žemės reformą, ir kad žemė kaip nekilnojamasis turtas tapo kilnojamuoju kažkada ir buvo sukraustyta į turtingiausias ir patraukliausias savivaldybes, tai niekas apie tai nekalba.
Lengviausia nurašyti dabar savivaldybėms ir 2018 metų sausį jau kaltinti jas, kad nesudarė teritorijų planų, 2019 metais – kad nesuformavo sklypų, o kad faktinės sprendimų galios yra Žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri veikia jau dvidešimt kelerius metus, apie tai nutylima. Kviečiu balsuoti prieš, nes nežiūrima į problemos esmę, norima nukreipti beveik politiškai į savivaldybes, kurios yra patrauklios, ir užkrauti jų merams ir administracijoms didelę naštą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taip, žemės reforma buvo naudojamasi persikeliant žemę kaip kilnojamą daiktą, tačiau dabar iškilusios naujos tendencijos, kad žemė, kuri turėtų atitekti teisėtiems jos savininkams natūra, šiandien įvairiausiais būdais yra užvaldoma. Ir kažkodėl čia neužtenka nei Vyriausybės, nei Žemės ūkio ministerijos valios, nei Seimo valios sustabdyti šį procesą. Mes matome, kada turintis asmuo, kad ir valstybės ar savivaldybės įmonė, turinti kažkokį daiktą ant žemės, toliau tą žemę užstatymo teise neteisėtai užvaldo. Ir po to jau, sakykime, disponuoja ja kaip savo turtu, suteikdama tą užstatymo teisę. Bet tai yra neteisėtas procesas. Todėl norėčiau į tai atkreipti dėmesį visų įstatymų leidėjų.
Kas dabar vyksta? Mes matome įvairiausių dalykų (aš neminėsiu čia aptartų objektų, tokių kaip „NT valdos“, kur disponavo savo žeme, kaip atiduodami stadionai, „Siemens“ garsioji 60 hektarų užstatymo teisė suteikta, teisė daugeliui bendrovių). Mūsų visų viešasis turtas, atiduotas savivaldybei, tampa privačia nuosavybe, o, tarkime, Vilniuje daugiau nei 4 tūkst. savininkų, kurie turėjo tą žemę, jos negali atgauti. Aš siūlau tikrai rimtai, kompleksiškai imti nagrinėti šį labai svarbų klausimą, neapsiribojant tik šiuo reglamentavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Atsiprašau, dar E. Pupinis nori kalbėti už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų žemės atkūrimo procesas užsitęsė. Tačiau nereikia vėl problemų matyti dėl to, kad buvo galbūt ir kilnojama žemė, iš tikrųjų tai ne iš gero gyvenimo, kai buvo aplink kaimus grąžintos žemės. Toje pačioje vietoje du kartus žemės atiduoti negali. Tie įstatymai, Ūkininko ūkio arba 3 hektarų suteikimo asmenims, kurie gyveno aplink kaimus, sukėlė tas problemas ir buvo priimti tokie sprendimai.
Antras dalykas. Ar buvo tikslinga vėl žmogų, kuris galbūt buvo per tremtį ištremtas ir grįžęs ne į savo kraštą, o į kitą kraštą, dar kartą iškelti su visa žeme ir vėl grąžinti į savo buvusią vietą? Taip buvo, istorija, tačiau manyčiau, kad vis tiek turime procesą kažkaip baigti ir, aišku, jis užsitęsė dėl to, kad žmonės turėjo didelių lūkesčių. Dauguma tikėjo, kad galbūt savivaldybės tam tikruose sklypuose grąžins žemes. Deja, savivaldybės paėmė kai kurias žemes savo poreikiams ir galbūt laiko jas ir be poreikio. Vėlgi pačios savivaldybės turėtų pagalvoti, kaip kartu su valstybe išspręsti šitą problemą. Manau, šis įstatymas ir padės tai organizuoti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas palaikote įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-416(3) priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 31, 32, 321, 36, 45, 47, 53, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4844(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 31, 32, 321, 36, 45, 47, 53, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4844(2). Pranešėjas – V. Bakas. Ar kas kitas galėtų pranešti? Matau, ateina V. Bakas, tuoj mums pristatys.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos. Prašau. Svarstymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Atsiprašau. Dar kartą ačiū, pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą, iš esmės pritarė jam, pritarė kai kuriems pasiūlymams. Kaip žinote, šiuo projektu yra siekiama prailginti tarnybos amžių kariams, šiek tiek sutvarkyti socialines garantijas, t. y. kompensuoti važiavimo išlaidas tuo atveju, jeigu karys perkeliamas į kitą vietovę. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kad pristatėte. Tęsiame diskusiją. Diskutuoti yra užsirašęs J. Olekas. Nėra salėje. Nematau. Pataisų taip pat nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl viso. J. Olekas – nuomonė už. Taip pat nėra J. Oleko salėje. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Ačiū pranešėjui. (Balsai salėje)
12.18 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4845(2) (svarstymas)
V. BAKAS (LVŽSF). Taip pat su Karo prievolės įstatymo pataisa. Čia taip pat siūlome pailginti karo prievolininkų, kurie tarnauja rezerve, skiriami į rezervą atlikti tarnybą, taip pat krašto apsaugos savanorių pajėgose, kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, numatyti amžių nuo 18 iki 60 metų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pritarta. Dabar žiūrime. Motyvai dėl viso. Taip pat niekas nėra užsirašęs. Galbūt taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
12.19 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų“ projektas Nr. XIIIP-663 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų“ projektas Nr. XIIIP-663. Pranešėjas – A. Stančikas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pateikimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Čia rezoliucija? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų“. Kaip žinote, šiuo metu jau yra prasidėjęs derybinis periodas, tai yra pozicijos formavimas, ir, diskutuojant dėl mūsų ateities, kokia bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje bus 2021–2027 metais, mes tikrai turime turėti tam tikrą savo poziciją. Tai yra aptarta ir su mūsų socialiniais partneriais bei su kolegomis iš Latvijos, Estijos ir Višegrado šalių. Aišku, kaip visada mes pasisakome už tai, kad tiesioginės išmokos visoje Europoje būtų sąžiningos, tai yra atitiktų konkurencines sąlygas, nebūtų iškraipymo, ko šiandien mes, deja, dar nesame pasiekę. Pasisakome kaip ir anksčiau už dvi pagrindines kryptis: tai yra tiesioginių išmokų politika ir kaimo plėtros lėšos turėtų būti ir naujuoju periodu.
Be to, dar pasisakome už tai, kad turėtų būti ir rizikos valdymo fondas Europos Sąjungos lygmeniu. Pavyzdys – po Rusijos embargo paskelbimo krizė pieno sektoriuje, kuri buvo visos Europos mastu. Iš tikrųjų buvo keblumų, iš ko remti sektorių. Kad ateityje to nebūtų, vis dėlto yra siūlymas, kad šitas rizikos fondas atsirastų. Tai atsispindi šitoje rezoliucijoje. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Visuomet, kada mes su Europos Sąjunga deramės, Europos Sąjunga sako, o koks bus mūsų indėlis? Netgi krizės metais kofinansavimas iš valstybės biudžeto buvo išlaikytas 25 %, dabar jisai sugrąžintas į 15 %. Kokias kortas mes naudosime derėdamiesi, ką mes įdėsime, ar mes vėl tik prašysime ir reikalausime? Mano manymu, politika turėtų būti šiek tiek pakeista – turėti savo kortas, kozirius, kuriais mes naudosimės.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šiandien diskutuojant apskritai… Ir šiuo metu nacionalinis prisidėjimas gali keistis. Aš manau, kad derybų (be abejo, derėsis ir ministras) vienas iš argumentų gali būti. Svarbiausia, kad šita rezoliucija mes labiau akcentuojame tai, kad pozicijos formavimas būtų ne vien tik Lietuvos, bet ir kitų šalių, būtent Baltijos šalių – Latvijos, Estijos. Kazimierai Starkevičiau, prisimenate, ką mes darėme ir per praeitą periodą. Norint kažką išsiderėti, kažką pasiekti, jeigu būsime vieni, tikrai mūsų niekas negirdės, mes – per maža valstybė. Norint šitame bendrame klube žaisti, reikia ieškoti partnerių, o norėdami ieškoti partnerių, mes turime kažką bendro formuoti.
Šita rezoliucija ir yra susitarimas, bent jau Baltijos šalių komitetų pirmininkų lygmeniu, ką prieš keletą savaičių mes aptarėme susitikime Tartu. Tikrai mes tai įvardinome. Lietuva šiuo atveju daro pirmąjį žingsnį, kuriuo seks ir kitos mūsų kaimyninės šalys. Manau, kad artimiausiu laiku po mūsų rezoliucijos panašios rezoliucijos bus suformuotos Latvijoje ir Estijoje, kur iš to išplauks bendra mūsų pozicija, kurią turėdami mes galėsime taip pat kalbėtis su Višegrado šalimis arba galbūt ir su kai kuriomis Europos Sąjungos senosiomis šalimis. Tai yra derybų pozicijos formavimas.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Nebėra S. Jovaišos. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties rezoliucijoje yra gerų punktų, pavyzdžiui, kalbama apie lankstumą bendrosios žemės ūkio politikos, ir, ko gero, XXI amžiuje tai yra labai svarbu. Aš noriu paklausti jūsų bendresnio klausimo. Jūs kalbate apie tai, kad reikia nuo 2020 metų tęsti, galbūt net ir didinti finansavimą bendrajai žemės ūkio politikai. Tačiau apskritai pažiūrėjus į Europos Sąjungos prioritetus, rodos, 46 % viso Europos Sąjungos biudžeto ir sudaro bendroji žemės ūkio politika. Mano asmenine nuomone, kai mes esame XXI amžiuje, ko gero, turėtume daugiau kalbėti apie investicijas į mokslą, į pažangą, į verslą, o ne tik į žemės ūkį, kur ir eina liūto dalis viso biudžeto. Kokia jūsų nuomonė tokiu bendresniu klausimu?
A. STANČIKAS (LVŽSF). Pirmiausia, ko gero, niekada mūsų žemdirbiai nepasisakė už tai, kad duokite mums daugiau. Visada buvo sakoma, kad ir koks būtų biudžetas, kad nebūtų iškreiptos konkurencinės sąlygos, turi būti vienodumas. Tai yra esminis klausimas. Ne dydis, o pats principas čia akcentuojamas.
Šiandien mes, ko gero, galime pagrįsti kai kuriuos dalykus. Kodėl yra emigracija ir sako, kad iš kaimo išvažiuoja jaunimas? Nes kaime negalima uždirbti, mūsų ūkininkai mažai moka. Kodėl jie mažai moka? Kodėl už tą patį darbą, atliekamą pas ūkininką Europos Sąjungoje, yra visai kitoks atlyginimas. Atsakymas labai paprastas. Pirmiausia tai, kad išmokų politika vis dėlto šiandien yra neteisinga, tai yra iškreipta, iškreipia konkurencines sąlygas. Jeigu paimsime naujųjų šalių, ypač Baltijos šalių, tai yra pačios mažiausios išmokos. Šiandien, lyginant su senųjų šalių ūkininkais, savaime suprantama, kad mūsų ūkininkų pajamos yra kelis kartus mažesnės, nekalbant apie tai, kad ir produkcijos kaina, nors atitinka tuos pačius reikalavimus, ta pati kokybė, bet pas mus kaina yra mažesnė negu Europos Sąjungoje. Štai jums ir atsakymas. Nėra galimybių daugiau mokėti ir mes turime tam tikras pasekmes. Tai yra emigracijos didėjimas. Mes ir kalbame, kad turi būti sąžininga konkurencija, kad iš tikrųjų ir mūsų ūkininkas, gaudamas tokias pačias pajamas, turėtų ir darbo jėgai mokėti taip, kaip ir senojoje Europoje. O šiandien, deja.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūsų rezoliucijoje akcentuojami valdymo instrumentai. Norėčiau paklausti, kaip jums sekasi su valdymo instrumentais, kadangi Valstiečių ir žaliųjų programoje taip pat buvo numatyta sukurti tam tikrą kompensacinę sistemą, esant tam tikriems kriziniams iššūkiams? Ar kas nors daroma, ar nedaroma, ar jūs to nežinote? Ačiū.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėl rizikos valdymo fondo, jūs turite omeny, ką mes ir kalbame, kad tai turėtų būti ir Europos mastu. Iš tikrųjų tam tikrais laikotarpiais viename ar kitame sektoriuje, deja, atsiranda šitų faktorių ir turi būti tam tikras fondas, iš kurio būtų galima tokiu kriziniu laikotarpiu paremti tam tikrą sektorių. Kas yra daroma šiandien Lietuvos mastu? Be abejo, šiandien mes diskutuojame ir tikrai šiandien yra bandoma tik aptarti tiek su savivaldos atstovais, tiek diskutuojama ir su verslu. Mes įsivaizduojame, toks fondas turi būti gana solidus, turi būti nemaža suma, kad jis turėtų tam tikrą efektą. Vadinasi, prie šito fondo turi ir ūkininkas prisidėti, ir verslas, kuris iš to gyvena, ir, aišku, dalis būtų ir valstybės. Ir ta pati prekyba, nes už žemės ūkio produkciją, kuri ateina į mūsų didžiuosius prekybos tinklus, tai vis dėlto tam tikra dalis ir jų pajamų yra. Vadinasi, visas sektorius, visa grandinė tarsi turėtų dalyvauti kuriant šitą fondą. Dėl to šiandien yra tariamasi, ieškoma sprendimų būdų. Manau, ateityje tikrai tas susitarimas atsiras ir tada bus galima formuoti fondą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Tęsiame diskusiją. Diskusijoje dalyvauti taip pat nėra užsirašiusių.
Dėl visos rezoliucijos. Siūlome priimti rezoliuciją be pataisų. Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių.
Kviečiu balsuoti. Kas palaikote rezoliuciją, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 7. Rezoliucija priimta. (Gongas)
12.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-690 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kadangi rytinę darbotvarkę baigėme, imame klausimus iš rezervinės darbotvarkės. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom į tribūną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, neseniai prisiekė naujas Seimo narys ir su tuo susiję net du Seimo nutarimai ir prašymas atkreipti jūsų dėmesį. Prašoma leisti pakeisti Seimo Ekonomikos komiteto narių skaičių iš 12 į 13, kad antrą Seimo nutarimą būtų galima papildyti ir Seimo narį A. Baurą paskirti dirbti Ekonomikos komitete. Tai atitinka valstiečių turimą kvotą ir prašyčiau jūsų pritarti. Atleiskite, gerbiamas pirmininke, kad aš pateikiau abu Seimo nutarimus kartu.
PIRMININKAS. Kadangi klausti nėra užsirašiusių, motyvų už, motyvų prieš taip pat nėra, gal galime bendru sutarimu pritarti abiem siūlymams dėl projektų? Ačiū. Pritarta.
Toliau – svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė nei kalbėti, nei diskutuoti. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Balsavimas. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Atsiprašau, priėmimo stadijoje būtina balsuoti. Prašom balsuoti. Kas palaikote šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai. Visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-691 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kadangi mums pristatė kartu ir antrąjį projektą, tai pereiname prie svarstymo stadijos. Klausti ir diskutuoti lyg ir niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimo stadija. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-679 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-679. Pranešėja – R. Budbergytė.
Replika po balsavimo – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Prieš tai buvusiame balsavime sumaišiau prieš ir už. Pakeisti.
PIRMININKAS. Supratome, balsavote už.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti įstatymo projekto Nr. VIII-1202 29 straipsnio pakeitimą. Šį pakeitimą parengė Audito komitetas. Jo parengimą lėmė tai, kad šiuo metu Konstituciniame Teisme yra nagrinėjama byla ir vertinama, ar Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad nenumato, per kiek laiko gali būti paskirta drausminė nuobauda ir patrauktas asmuo, pažeidęs tam tikras nuostatas, drausminėn atsakomybėn. Iš tiesų ne tik Konstitucinis Teismas, bet ir Administracinis teismas yra pasisakęs, ne kartą nurodęs, kad situacija nėra galima pagal mūsų Respublikos Konstituciją, kai nėra nustatomas ribojimas, per kurį asmuo per tą laiką gali būti patrauktas atsakomybėn.
Mes iš tiesų siekiame šiuo projektu sudaryti prielaidas teisiniams santykiams, jų stabilumui ir garantuoti tą teisinį apibrėžtumą, kuris yra reikalaujamas iš mūsų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtintas esmines procedūras, kad operatyviai būtų išspręsta kalto asmens kaltė, ir mes galėtume tenkinti šį reikalavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai, kuri pristatė net toliau esantį įstatymo projektą, bet, kaip matau, klausti kol kas nėra užsirašiusių, diskutuoti – taip pat nėra, tai gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas nėra užsirašęs. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame. Kas pritariate sesijos darbų programos pakeitimui?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai ir visi 75 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-645 (pateikimas)
Dabar Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-645. Jūs pristatėte, kaip suprantu.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, pristačiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti taip pat nėra užsirašiusių. Diskusija. Nuomonė už. Motyvai dėl viso – I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad Konstituciniame Teisme byla pradėta dėl Seimo narių grupės kreipimosi. Būtų buvę daug paprasčiau, jeigu Seimo narių grupė būtų įregistravusi įstatymo pakeitimą ir Konstitucinis Teismas nebūtų turėjęs papildomo darbo. Bet dabar komitetas, kuriam buvo paskirta atstovauti Seimui byloje, tai padarė. Labai dėkoju Rasai, kad viską labai išsamiai pristatė. Labai siūlau pritarti ir mažiau darbo bus Konstituciniame Teisme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai.
Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomų nėra siūloma. Salėje taip pat niekas nenori pasisakyti. Pritariame. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Gerai, ačiū. Svarstysime tą dieną.
12.39 val.
Seimo protokolinio nutarimo (dėl Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535) priėmimas
Kitas darbotvarkės klausimas yra rezervinis 4 – Seimo protokolinio nutarimo projektas. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. (Balsai salėje) Protokolinio nutarimo. Prašom į tribūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, labai ačiū. Iš tikrųjų turime atlikti procedūrinį veiksmą pagal 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimą. Jis formuluoja doktriną, kad jeigu nustatome asmenvardžių tvarką Lietuvos Respublikoje, Seimas turėtų gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą ir ta išvada turbūt grįsti ir savo sprendimą. Todėl šiuo protokoliniu nutarimu mes siūlome kreiptis į komisiją dėl abiejų antradienį svarstytų projektų, kuriems po pateikimo buvo pritarta, t. y. Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Taigi iš esmės mes turime atlikti tai, kas yra numatyta Konstitucinio Teismo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Motyvai dėl viso – A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš atsisakau. Čia ir taip viskas aišku – juridinis dokumentas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Priimta.
12.42 val.
Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-339 (pateikimas)
Žiūrime toliau. Kadangi baigėme darbotvarkę, imame iš vakarinės. 2-6 klausimas – Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-339. Pranešėjas – R. Šarknickas. Prašau į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki dar kartą. Pats keitimo projektas nėra iš tokių linksmiausių ta tema kalbant. 27 metus turime amžiną problemą mūsų valstybėje dėl įvaikinimo. Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Šiuo projektu noriu pasiūlyti nustatyti, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei vienus metus. Taip pat vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų. Ši problema yra iškelta jau porą metų man bekeliaujant po Lietuvos Respublikos vaikų, kūdikių namus. Iš esmės visi kūdikių namų direktoriai vieningai sutaria šiuo klausimu, kad tai yra aktualu.
Gal yra toks vienas momentas, kad kai apsilanko asocialūs tėvai metų pabaigoje, ir vėl tėvai negali įsivaikinti to norimo vaiko. Taip vaikas lieka gyventi be savo gražios ateities, atimama jo teisė į normalų gyvenimą. Tačiau noriu pažymėti, kad viskas tai būtų teismo sprendimu.
Kalbėjau su kompetentingiausia Seime R. Šalaševičiūte šiuo klausimu. Ji tikrai pasisakys. Sutinku su jos pastabomis, kad reikės išskirti tam tikrą grupę, nes yra išskirtinių atvejų, tarkime, su psichinę negalią turinčia motina. Apie tai daugiau pasakys gerbiama Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
Kol kas tiek. Aš prašau jūsų tiesiog pritarti po pateikimo šiam projektui, o paskui vyks diskusijos, manau, kad paims ir keli komitetai – ir Žmogaus teisių komitetas, ir Vaiko gerovės komisija. Tai bus netrumpas darbas, bet mes jau turime pradėti startuoti dėl šio klausimo, nes tai siejasi ir su ateitimi, Lietuvos vaikų globos reforma, apie kurią kalbame jau keletą metų. Viskas yra dėl perspektyvos ir dėl mūsų šalies, ir mūsų Lietuvos vaikų sėkmės. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes kalbėjome jau su Robertu apie šią situaciją. Aš noriu pažymėti tai, kad neterminuotas apribojimas tėvų valdžios yra viena, o atskyrimas nuo tėvų, kai ne nuo tėvų priklauso aplinkybės, kai vaikas negali gyventi šeimoje, yra kita. Iš tiesų būna situacijų, kurios keičiasi. Tėvai lanko vaikus, bet jiems yra ribojimai ne dėl jų pačių valios. Todėl tai sulyginti neteisinga, neatitinka teisinės valstybės ir proporcingumo principų.
Iš tiesų aš ir norėjau paklausti, bet jau pats kolega pasakė, kad įstatymo projektą reikia tobulinti, nes yra atvejų, kai iš tiesų yra žinoma, kad vaikas šeimoje niekada negyvens. Būtent reikėtų išskirti grupes ir teikti naują siūlymą. Norėjau klausti, ar nemanote, kolega, kad taip reikia padaryti, bet kolega į klausimą jau atsakė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vienareikšmiškai su jumis sutinku. Pakartoju. Kadangi, kaip ir sakiau, esate kompetentingiausia šioje srityje, dirbsime kartu ir teiksime kartu su jumis šią Civilinio kodekso įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas būtų, ar buvo iki šiol sunkumų įvaikinti ir ar tokių išvadų nepateikimas buvo kliuvinys įvaikinti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. Kadangi dalis savivaldybių turi nemažai vaikų, kūdikių namų, kurie dabar pereina į vaikų globos namus, pradinukai iki šešerių metukų, kai ateina laikas, atvažiuoja tėvai… nori įsivaikinti, tačiau pasako, kad vakar, baigiantis metams, buvo atvažiavę išgėrę tėvai, pasižiūrėjo ir vėl išvažiavo, o tas vaikas vėl metus gyvena be vilties. Taip apeinamas ir tas gyvenimo įstatymas, neleidžiama vaikui gyventi oriai. Jis kaip šuniukas. Atvažiuoja, pasižiūri, kas yra už narvo, ir vėl išvažiuoja, o specialistai prižiūri. Čia yra pagrindinė problema, dėl ko nemaža dalis lietuvių, norinčių įsivaikinti iš kūdikių namų vaikus, to negali, nes stabdo būtent šitie dalykai. Norime pradėti spręsti šitą dalyką.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Tai yra puikus pasiūlymas ir labai gera iniciatyva. Šnekantis su vaiko teisių specialistais, jie nurodo, kad žmonės daugiau domisi tais mažiukais vaikais, pačiais jauniausiais. Aš tiktai tokią pastabą turėčiau, kad galbūt reikėtų dėl to atskyrimo nuo tėvų ir visų kitų dalykų pažiūrėti, kad kuo jaunesni tie vaikučiai būtų įvaikinami. Būtų grynai tokia pastaba, kiek tenka bendrauti su specialistais.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju jums, gydytojau. Čia būtent ir yra pagrindinis šaltinis, iš kurio pradėjo tekėti… iš vaikų kūdikių namų, kad kuo jaunesni. Pasirodo, nemaža dalis tėvų ir nori būtent įsivaikinti jau tokio amžiaus. Aišku, aš skatinčiau nebijoti įsivaikinti ir vyresnių metų vaikų. Pagal skaičius, procentus nėra jau toks didelis skaičius, bet tendencija po trupučiuką auga. Mes turime kalbėti apie tai dažniau, dažniau ir auginti Lietuvos piliečių sąmoningumą. Tai tiek. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš labai pritariu šitam įstatymo projektui. Manau, kad viena vieta, kur tikrai reikėtų tikslinti – tai dėl lankymo, dėl tų vienų metų, nes iš tikrųjų, kaip mes abu žinome, pasirodo vieną kartą per metus, dar kartais ir neblaivūs, tikrai traumuoja vaiką ir tada įvardijama, kad lanko vaiką toje įstaigoje. Iš tikrųjų ir čia reikėtų pasižiūrėti, kaip būtų galima tai detalizuoti.
Kita vertus, noriu kaip tik ir dėl kolegės R. Šalaševičiūtės pasakyti. Kad taip, yra tokių atvejų, kai ribojama ne dėl tėvų valios, tarkim, tėvai turi psichinę negalią, bet ar tai reiškia, kad mes turime teisę iš vaiko atimti šeimą? Jis gali būti įvaikintas ir kartu su įtėviais, esant galimybėms, pabendrauti su savo tėvais, kurie negali ir negalės jo auginti. Vienareikšmiškai čia labai svarbu. Kolegoms, kurie klausia, ar iš tikrųjų šiuo metu trukdo. Tai vaikai nuolat, metų metais gyvena įstaigoje, nors mes žinome, kad drastiškai mažėja galimybė įvaikinti su amžiumi, todėl čia taip pat yra susiję su Prezidentės teiktomis pataisomis ir vaiko teisių apsaugos reforma, kad mes turėtume kaip įmanoma efektyvesnį mechanizmą vaikui, kurio tėvai tikrai neaugina ir neaugins, užtikrinti teisę augti šeimoje.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju jums, gerbiamoji Dovile. Rimantė taip pat panašiai įžvelgė šiuos dalykus, ką jūs paminėjote, iš teisinės pusės.
Noriu akcentuoti vieną dalyką, kad socialiniai darbuotojai pagal visus teisės aktus kas tris mėnesius atlieka ekspertizę, tyrimą, dabar labai gerai padaryta, kad dalyvaus ir šitos grupės psichologas, kuris baigiantis metams pasakys, kokie yra rezultatai. Tik tada teismo sprendimu priims išvadas, kaip yra iš tikrųjų, ar vaikas grįžta į šeimą, ar į laikiną šeimą, ar į globą, ar tikriems tėvams. Tiek.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Dabar mano buvo irgi labai panašus klausimas. Ar tik metų tas įvaikinimas gali sutrukdyti įsivaikinti ne dėl tėvų kaltės, kad jie nelanko metus, neprižiūri. Dėl tokių pateisinamų priežasčių – ilgas sirgimas tėvų ar netektis, jie, pavyzdžiui, negalės, atsiras po pusantrų metų, po dvejų, o vaikas bus įvaikintas. Ar čia nekils konfliktų tokiais atvejais?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai geras klausimas. Rengiant šitą pataisą į tai taip pat buvo atkreiptas dėmesys. Yra daug įvairių istorijų ir atvejų, todėl ir dalyvauja ekspertų grupė, nes, kaip jūs ir sakote, gal po pusantrų metų pasirodys, gal tada tokiu atveju tas vaikelis, berniukas ar mergaitė, turėtų būti pas laikinuosius globėjus, kad grįžtų į tą šeimą, iš kurios atėjo, iš tų savo biologinių tėvų. Saugikliai tikrai bus sudėti, kad išvengtume bet kokiu atveju netikėtumų. Tačiau mes gyvename šioje žemėje, kur visada kas nors nutinka, ir mūsų normaliose šeimose yra įvairių situacijų, ir mes patys nesame apdrausti nuo kažko. Bet pati tendencija mūsų šalyje rodo, kad mes turime gelbėti ne šimtą, bet tūkstančius vaikų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai dėkingas kolegai už šitą įstatymo projektą, nes tai yra ir teismų praktikos problema. Kada teko darbuotis, tokių atvejų buvo pakankamai daug ir tas procesas strigo. Aš manau, kad komitetas šiek tiek patobulins jį ir kuo greičiau jis bus priimtas, nes tokių vaikų mes turime pakankamai daug. Tikrai džiaugiuosi, kad buvo atkreiptas dėmesys ir kolega tokį projektą pateikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Matau, papildomą kažkas siūlo.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Prašytume Žmogaus teisių komitetą skirti papildomu, nes tai susiję tiesiogiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, Žmogaus teisių komitetas. Ir dar vienas pasiūlymas. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš lygiai taip pat manau, kad papildomu turi būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes mes kaip tik tuos visus dalykus dabar svarstome. Pačią sistemą.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai, ar galime jiems visiems pritarti? Kaip papildomi komitetai galėtų būti Žmogaus teisių ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Siūloma svarstyti 2017 m. birželio 29 d. Prieštaraujančių nėra.
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“ projektas Nr. XIIIP-323 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“ projektas Nr. XIIIP-323. Pranešėjas – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Kaip jūs žinote, šių metų birželio 25 dieną Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyks palaimintojo arkivyskupo T. Matulionio iškilmių ceremonija. Visi žinome, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį popiežius Pranciškus pripažino T. Matulionį, jo kankinystę ir taip atvėrė kelią į jo paskelbimą palaimintuoju. Aš manau, kai visa Lietuva švenčia tokį svarbų sūnaus lietuvio arkivyskupo įvertinimą, aš manau, kad tai yra ir Seimo priedermė taip pat paskelbti šiuos metus arkivyskupo T. Matulionio metais. Juoba kad Bažnyčia ir tikintieji tai yra jau padarę. Aš manau, mūsų, kaip Lietuvos politikų, pareiga taip pat neatsilikti ir parodyti deramą pagarbą žmogui, kuris buvo ne tik kankinys, bet buvo ir valstybininkas, ir buvo tikrai didžiavyris, kurio gyvenimas buvo ne kartą pertraukiamas kalėjimų, lagerių, ar tai būtų Vladimiro kalėjimas, ar tai būtų Mordovijos lageris, ar tai būtų garsiosios Solovkų salos. Niekada jis neatsisakė savo tikėjimo ir kaip atsisakė primygtinio KGB siūlymo bendradarbiauti ir taip išgelbėti savo gyvybę. Tai tiek. Dėkui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kolegos, nėra abejonės, kad pritarsiu šitam projektui ir kviečiu jus visus tai padaryti. Tačiau truputį keistoka yra situacija. Jau praėjo penki šių metų mėnesiai, šitas projektas registruotas sausio 27 dieną. Ar nebūtų galima, pirmininke, skubos tvarka visa tai padaryti, nes jau ir taip daug praradome? Šie metai yra paskelbti A. J. Greimo metais. Kiekvieną dieną matome, ir tai primenama per Lietuvos televiziją apie gyvenimo prasmę ir taip toliau. O apie T. Matulionį, deja, tokia žinia nesklinda, nes mes esame nepatvirtinę metų. Mano prašymas, ar nebūtų galima skubos tvarka, nes tik birželio mėnesį numatyta tai daryti. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš pritarčiau, bet čia jau yra Seimo apsisprendimo reikalas.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Nėra. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš taip pat pritarsiu… (Balsai salėje)
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš sakau, aš pritariu, bet ne mano kompetencija. Čia yra pirmininkas…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš taip pat pritarčiau šiam projektui ir skubos tvarkai. Tik norėjau paklausti. Vis tiek, jeigu jūs siūlėte, užregistravote sausio mėnesį, tai egzistuoja. Ar jūs čia vienas? Kiek matau, ir P. Saudargas yra, kokia iniciatyvinė grupė. Gal kas nors jau pagalvota, ką konkrečiai padaryti, kokius konkrečius žingsnius padaryti, susijusius su šia asmenybe? Ar yra kokia nors kultūrinė programa?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, nėra.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aišku.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kompensuojant prarastą laiką ar nemanytumėte, kad Seime reikėtų bent jau plačiau mums susipažinti su jo biografija? Tiems žmonėms, kurie nėra tikintys, iš tikrųjų yra pavyzdys ne vien tik kaip žmogaus, kurio propaguojamos vertybės būtų svetimos, tiems, kurie netikintys, ypač tolerancijos srityje, kai žmogus savo kankintojų paklausia, ar kartais jie nepavargo jį kankindami? Bet tai yra daroma nuoširdžiai. Jis niekada neieškojo lengvesnio kelio ir atleisdavo visiems, net ir tiems, kurie jam tikrai žmogiškai atnešė žalą. Čia yra toks tolerancijos pavyzdys turbūt daugeliui mūsų, taip pat ir politikams, ir man, ir kitiems.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, kad jeigu mes priimsime šį nutarimą skubos tvarka, tai iš tikrųjų įgalinsime Seimo valdybą, Seimo vadovybę ir kartu paskatinsime Vyriausybę pabandyti atsigriebti už tai, kas buvo praleista.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš gal pratęsiu Rimo klausimą. Gal žinote, ar šiandien Vyriausybė numačiusi atminimo įamžinimą – ar tai atskiri miestai, savivaldybės, gatvių pavadinimai, ar galbūt atminimo lentų ar net paminklo pastatymą? Aš turiu omeny pačią Vyriausybę ir civilinę valdžią.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Sakau, mano žiniomis, nieko nėra daroma šiuo požiūriu. Gerai, kad mes, tegu vėluodami, bet vis dėlto susizgribome ir, jeigu priimsime šį nutarimą, paskatinsime Vyriausybę. Aš galiu kolegas tik informuoti, kad vien aukštų hierarchų iš Vatikano ir kitų užsienio valstybių laukiama iškilmėse apie 800 asmenų. Tai iš tikrųjų yra europinis ir daugiau nei europinis įvykis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, kad tai nėra vien Lietuvos katalikų bažnyčios įvykis, rodo skaičius palaimintųjų, kuriuos Lietuva per savo istoriją turėjo, tai yra turime vieną šventąjį ir du palaimintuosius, tiesiogiai susijusius su Lietuva. Paskutinis buvo paskelbtas prieš 30 metų.
Kitaip tariant, tai neeilinės svarbos įvykis mūsų kultūros istorijai. Manau, kad valstybė taip pat turėtų prisidėti prie jo paminėjimo, paskelbdama šiuos metus T. Matulionio metais. Tuo labiau kad to žmogaus istorija, jo šventumo istorija susijusi su Lietuvos laisvės kovų istorija, su pasipriešinimu, su kova už sąžinės laisvę, už laisvos visuomenės vertybes. Tai yra figūra, kuri mūsų valstybingumui ir mūsų valstybei turi ypatingą svarbą, be to, kad yra tapusi pavyzdine figūra Lietuvos katalikų bendruomenėje. Todėl siūlau paremti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nėra nuomonių prieš, tai gal galime sutarti bendru sutarimu dėl šio nutarimo? Prašom, dar nori kažką pasakyti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš norėčiau dar kartą išsakyti prašymą dėl skubos tvarkos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes prie to tuojau prieisime. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nėra ir niekas nesiūlo. Kadangi skubos tvarka, tai siūlome svarstyti gegužės 25 dieną. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Aš manau, kad pirmiausia Kultūros komitetas turėtų svarstyti šį klausimą, nes čia yra susiję su kultūra. Tuo labiau analogija jau buvo, tai, manau, tikrai, o Švietimo ir mokslo komitetas – papildomas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar Kultūros komiteto pirmininkas norėtų, kad jo komitetas būtų pagrindinis? Norėtų. Turime apsispręsti. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už Švietimo ir mokslo komitetą kaip pagrindinį, balsuojate už, kas už Kultūros komitetą, balsuojate prieš.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 27, prieš – 48. Pagrindinis komitetas būtų Kultūros komitetas. Kaip minėjau, siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
Rytinės darbotvarkės klausimus kaip ir baigėme.
13.05 val.
Informaciniai pranešimai
Pereiname prie pranešimo. Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija. 2017 m. gegužės 4 d. rytiniame plenariniame posėdyje buvo svarstomas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488(3). Seimo narė A. Širinskienė ir Seimo Pirmininkas V. Pranckietis prašė įvertinti, ar nebuvo pažeistos Seimo statuto nuostatos. Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad Seimas, sudarydamas specialiąją Seimo komisiją Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-488(3) redaguoti iš visų Seimo frakcijų seniūnų ir vieno Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovo – A. Širinskienės… vadovavosi Seimo statuto 71 straipsnio 7 dalies nuostata ir 151 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata, konstatavo ir nusprendė, kad Seimo 2017 m. gegužės 4 d. rytiniame plenariniame posėdyje, sudarant specialiąją tyrimo komisiją, Seimo statuto nuostatos nebuvo pažeistos.
Papildomai sakau, kad komisija sudaryta iš Seimo frakcijų seniūnų ir vieno papildomo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovo, tai A. Širinskienės.
PIRMININKAS. Dar norėtų komentarą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu tik papildyti ir patikslinti, kad Pirmininkas galėjo pasirinkti A. Širinskienės pateiktas Statuto nuostatas, tokį variantą, bet galėjo pasielgti ir kitaip. Tai šiuo atveju Pirmininkas pasirinko kitą variantą, sudarydamas pagal iniciatorių pasiūlytą komisijos sudarymo modelį, ir Statuto taip pat nepažeidė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Vakarinis posėdis baigtas. Atsiprašau. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.